Projekto lyginamasis variantas
2017 m. Nr. Vilnius
Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą Nr. VIII-450 ir jį išdėstyti taip:
I
1Šis įstatymas nustato:
1) profesinio mokymo sistemos sandarą;
2) kvalifikacijų sudarymą, jų tvarkymą ir suteikimą;
3) profesinio mokymo organizavimą ir jo valdymą;
4) profesinio mokymo finansavimą. 2. Šio įstatymo nuostatos aukštajam mokslui netaikomos. Profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo tikslus ir principus, profesinio mokymo kvalifikacijų sandarą, profesinio mokymo organizavimą, kokybės užtikrinimą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo dalyvių teises ir pareigas, profesinio mokymo finansavimą ir valdymą. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
akredituotas socialinis partneris, kitas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems švietimo ir mokslo ministro suteikta teisė vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, įgytas kompetencijas. 2. Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. 3. Modulinis profesinis mokymas – mokymas pagal savarankišką profesinio mokymo programos dalį, sudaromą iš privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius. 24. Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma
Praktinis mokymas gali būti vykdomas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. 3. Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. 45. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas ar jo dalis vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. 56. Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 67. Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio mokymo įstaigoje, kitoje įstaigoje ir (arba) įmonėje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. 78. Profesijos mokytojas – mokytojas, vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą. 89. Profesinis informavimas – sistemingas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais. 910. Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą atsižvelgus į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes. 1011. Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas ar jų modulius. Mokymo metu pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmuoeniui įgytija kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą ar ją tobulintina, keičia arba įgytija kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai. 1112. Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas. 1213.
mokymo kokybės užtikrinimas – sistemos ir procedūros, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius. 1314. Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti kvalifikacijai įgyti reikalingas numatytas kompetencijas pagal profesinį standartą. 14. Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo programos dalis. 15. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas (bendrojo lavinimo ugdymo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas. 16. Profesinis orientavimas – profesinį informavimą ir konsultavimą apimantis procesas. 17. Profesinio orientavimo centras – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriuose teikiamos profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos. 18. Profesinio rengimo standartas – kvalifikacijų įgijimo profesinio mokymo sistemoje reglamentas. 1917. Profesinis standartas – konkrečiam ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų jas sudarančių kompetencijų ir reikalavimų kvalifikacijos suteikimui, vertinimo kriterijų ir metodų aprašas. 18. Sektorinis profesinis komitetas – kolegiali bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti profesinio mokymo klausimus konkrečiame ūkios sektoriuje – veiklų grupėje pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas. 2019.
institucijos (Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija), verslo savivaldos institucijos (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai) ir darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija) ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas. 20. Su profesiniu mokymu susijusi veikla – priėmimo mokytis skelbimas, konsultavimas apie profesinį mokymą, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymas ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas. 2121. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijais, siekiant įgyti kvalifikaciją (arba jos dalį) reikalingai atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai. 2222. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. 2323. Žmogiškųjų išteklių plėtra – darbo jėgos, žinių, įgūdžių ir kompetencijų plėtojimas. 3 straipsnis.
tikslai Profesinio mokymo sistemos tikslai:
įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikaciją;
įgytas įvairiais būdais profesinio mokymo metu įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikacijas;
standartams, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;
Profesinio mokymo sistemos principai:
užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas įgyti papildomas kompetencijas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują kvalifikaciją;
ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančius darbo rinkos poreikius;
išteklius remdamasi veiksminga vadyba kokybiškai suteikdama kvalifikaciją, tinkamais ir kartu su socialiniais partneriais laiku priimamais sprendimais siekia gerų profesinio mokymo rezultatų ir paskirstyti turimus išteklius taip, kad daugiausia jų tektų rinkoje didžiausią rinkai poveikį turinčioms profesinio mokymo organizavimo formoms;
mokymo formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą;
5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus – profesinio mokymo sistemos valdymo, išteklių, paramos mokiniui, mokymosi rezultatų bei veiklos kokybės užtikrinimo kriterijai yra grindžiami Europos profesinio mokymo orientavimo kokybės sistema. ANTRASIS SKIRSNIS
Lietuvos profesinio mokymo sistema apima:
1.
Pirminis profesinis mokymas teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:
sudaro sąlygas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. 3. Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir pagal vidurinio ugdymo programą. 4. Mokiniui mokantis pagal profesinio mokymo programą, bendrojo lavinimo ugdymo technologijų dalykų ar profesinio mokymo programų moduliai užskaitomi įskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 5. Mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 6. Mokinys, kuris lygiagrečiai su profesinio mokymo programa mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą, pagrindinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą įgyja Lietuvos Respublikos Švietimošvietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) nustatyta tvarka. 7. Mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. 7 straipsnis. Tęstinis profesinis mokymas
profesinį mokymą. 2. Asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai užskaitomi įskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 3. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 4.
4Įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas,
švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos gali būti pripažintos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis. 8 straipsnis. Profesinis orientavimas
1Profesinio orientavimo paslaugos teikiamos visiems Lietuvos gyventojams. 2. Profesinis orientavimas švietimo ir mokslo ministro kartu su
socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka vykdomas bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, profesinio orientavimo centruose, darbo biržose. 3. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka. Profesinis orientavimas vykdomas Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. TREČIASIS
ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. 2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės ir mokymo institucijų bendradarbiavimu. 3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. 4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija). 109 straipsnis. Kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas
reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas. 2. Kvalifikacijas tvarko Kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara. 3.
kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro centrinį profesinį komitetą, profesiniams standartams aprobuoti – sektorinius profesinius komitetus. 1. Kvalifikacijos sudaromos ir tvarkomos Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. 42. Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 10 straipsnis. Pirmoji kvalifikacija Laikoma, kad asmuo įgijo pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją:
1) turėdamas tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą;
2) kartu su pagrindiniu išsilavinimu;
3) kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis (arba nenutraukęs mokymosi) įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu;
4) kartu su viduriniu išsilavinimu;
5) turėdamas tik vidurinį išsilavinimą. 11 straipsnis. Kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
akreditacijos tvarką nustato Vyriausybė. 2. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą organizuoja kompetencijų vertinimo institucijos, vadovaudamosi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. 3. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto arba profesinio rengimo standarto kai jų nėra – atitinkamoje profesinio mokymo programoje, įregistruotoje Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. 4. Asmeniui kvalifikaciją suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus. 51. Kompetencijų įvertinimas, kvalifikacijų suteikimas, kvalifikacijų suteikimo priežiūra vykdoma Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 2.
profesiniu mokymu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šių kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija). KETVIRTASIS
III
standartų ir profesinių standartų rengimas ir įteisinimas
programas. 2. Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas gali tik gavęs Lietuvos Respublikos švietimo Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) išduotą licenciją. 3. Profesinio mokymo programų ar jų modulių, profesinių standartų rengimą ir tobulinimą turi teisę inicijuoti ir (arba) rengti ar tobulinti profesinio mokymo teikėjas, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo (toliau – fizinis ir juridinis asmuo) arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija bei jų padaliniai. 4. Formaliojo profesinio Profesinio mokymo programa yra skirta įgyti kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, kurį steigia Vyriausybė. 5. Formaliojo profesinio Profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 76. Formaliojo profesinio mokymoFormalusis profesinis mokymas programos gali būti vykdomos vykdomas kartu su bendrojo lavinimo ugdymo programomis arba papildomos papildomas kitomis programomis, skiriamomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo rinkoje. 87.
mokymo programos, kvalifikacijos, profesiniai ir profesinio rengimo standartai registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. 98. Neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti. 109. Reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo programoms ir jų vykdymui, teikėjams nustato švietimo ir mokslo ministras. Papildomus reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo programoms, kai mokymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – Užimtumo įstatymas), nustato Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi su Ūkio ministerija ir Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitus reikalavimus taip pat gali nustatyti mokymą pagal šią programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija. 1110. Neformaliojo profesinio mokymo programos gali būti registruojamos Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. 11. Profesiniai standartai rengiami ir atnaujinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas. 12¹ 13 straipsnis. Licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą
vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas. 2. Licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina švietimo ir mokslo ministras.
Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. 3. Fiziniai Fiziniams ir juridiniai asmenys, kitos juridiniams asmenims, kitiems juridinio asmens statuso neturinčios neturintiems Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos bei jų padaliniaiorganizacijoms bei jų padaliniams, norintys norintiems vykdyti formalųjį profesinį mokymą gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, turi atitikti šiuos reikalavimuskeliami šie reikalavimai:
Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius ir kompetencijų reikalavimus, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamam profesiniam mokymui vykdyti bei profesinio mokymo įstaiga atitinka sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti;
ištekliai turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus;
ekspertizės aktą dėl pasirengimo vykdyti mokymo programas išduoda Švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. 5. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateikiamas juridiniam ar fiziniam asmeniui ne vėliau kaip per 30 20 darbo dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo dienos.
Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, pateikti dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Švietimo ir mokslo ministerija per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos apie tai informuoja siekiantį gauti (papildyti, patikslinti) licenciją juridinį ar fizinį asmenį ir nustato 30 20 darbo kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti. Terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu. 6. Už licencijos išdavimą, papildymą, patikslinimą ar dublikato išdavimą turi būti sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Valstybės rinkliava sumokama iki švietimo ir mokslo ministro sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo, papildymo, patikslinimo ar dublikato išdavimo priėmimo. 7. Licencija neišduodama, jeigu:
reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;
12) pateikti dokumentai ir paraiška neatitinka Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų arba buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
23) juridiniam ar fiziniam asmeniui licencijos galiojimas buvo panaikintas dėl nustatytų pažeidimų, kurie per nustatytą laikotarpį nebuvo pašalinti, ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
4) profesinio mokymo įstaiga verčiasi įstatymų draudžiama veikla;
45) nesumokėta valstybės rinkliava. 8.
galiojimą 20 darbo dienų, esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęsiamas dar 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti šiais atvejais:
programoje (programose) ir Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų;
materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;
pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimas ir jų apskaita vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nesilaiko Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų. 9. Licencijos galiojimo sustabdymas švietimo ir mokslo ministro sprendimu gali būti panaikinamas, jeigu nustatyti pažeidimai pašalinami. 10.
panaikinti šiais atvejais:
neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija bei jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriam licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
5) profesinio mokymo įstaiga nepradėjo vykdyti profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 6 mėnesius nuo licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;
6) pakartotinio išorinio institucinio vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudama su Kvalifikacijos tvarkymo institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;
57) mirus licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui.
Švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:
neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija bei jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriam licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
5) profesinio mokymo įstaiga nepradėjo vykdyti profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 6 mėnesius nuo licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;
6) pakartotinio išorinio institucinio vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudama su Kvalifikacijos tvarkymo institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;
57) mirus licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui. 11.
vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, profesinio mokymo įstaiga Švietimo ir mokslo ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą. 12. Pasikeitus licencijoje vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą nurodytiems duomenims, profesinio mokymo įstaiga per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą licenciją. 13. Licenciją gavusi profesinio mokymo įstaiga Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo suteikimo paskelbimo Teisės aktų registre. 14. Informacija ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu jį išduoti ar jo panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. 15. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registrui ir profesinio mokymo įstaigai arba užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui. 14 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų steigimas, teisinė forma, pabaiga ir pertvarkymas, profesinio mokymo tinklo kūrimas
juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ir jų padaliniai. 2.
viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus). 23. Profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu viešųjų įstaigų įstatymu. 3. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos gali būti pertvarkomos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas taikant Civilinio kodekso nuostatas. 4. Steigiant valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma viešoji įstaiga, taip pat pertvarkant valstybines profesinio mokymo įstaigas į viešąsias įstaigas, į jas negali būti investuojamas valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas. 5. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vystomas vadovaujantis Švietimo įstatymu ir atsižvelgiant į valstybės, savivaldybės ir ūkio poreikius. 15 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigos organai
organą – valstybinės profesinio mokymo įstaigos tarybą (toliau – taryba), taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių. 2. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos įstatuose gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei įstaigos valdymo organų kompetencijai, atlikti. 16 straipsnis. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas 1.
Taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi profesinės įstaigos direktoriaus siūlymus, svarsto jo pateiktą profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą;
2) koordinuoja vidinės profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos įgyvendinamą;
3) svarsto profesinio mokymo įstaigos direktoriaus teikiamus profesinio mokymo įstaigos struktūros pertvarkos planus ir teikia siūlymus profesinio mokymo įstaigos dalininkui (dalininkų susirinkimui);
4) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, ir teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai;
5) svarsto profesinės įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
6) iki kiekvienų metų balandžio 1 d. svarsto ir tvirtina profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinę veiklos ataskaitą;
7) savo sprendimus skelbia viešai profesinio mokymo įstaigos interneto tinklalapyje ir apie savo sprendimus informuoja dalininką (dalininkų susirinkimą);
8) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kituose teisės aktuose ir profesinio mokymo įstaigos įstatuose. 2. Švietimo ir mokslo ministras tvirtina Tarybos sudėtį iš 7 pasiūlytų skirti narių. Vieną tarybos narį siūlo skirti visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną
Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. 5. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje profesinio mokymo įstaigos įstatų nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis profesinio mokymo įstaigos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. 6. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai įstaigos interneto tinklalapyje. 7. Profesinio mokymo įstaigos direktorius gali dalyvauti tarybos posėdžiuose. 8. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo profesinio mokymo įstaigos įstatuose, tarybos darbo reglamento ar šio straipsnio 6 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. 9. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūlo skirti asmuo (arba asmenys), siūlęs skirti (arba skyrę) tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai švietimo ir mokslo ministras patvirtina pakeistą tarybos sudėtį, apie jo paskyrimą paskelbia tarybos pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 6 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 10. Profesinio mokymo įstaigos direktorius užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas. 1417 straipsnis. Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis 1.
Atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių preliminarų skaičių pagal ekonomikos veiklos rūšių sekcijas ir skiriamą valstybės ir savivaldybės finansavimą, iki kiekvienų metų vasario 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybės ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir valstybės finansines galimybes. 2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus. 13. Profesinio mokymo teikėjai Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomi taikomas Užimtumo įstatymas rėmimo ir Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai įstatymas (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas), atsižvelgę į darbo rinkos poreikius, paraiškas dėl priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas pirmajai kvalifikacijai įgyti teikia švietimo ir mokslo ministrui. vykdomas centralizuotai. 4. Stojančiųjų į profesinio mokymo valstybės finansuojamas vietas eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir paskelbiama kiekvienais metais likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki priėmimo į profesinio mokymo įstaigas pradžios. Priėmimo į profesinio mokymo įstaigas kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. 5. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu. 6.
vietas profesinio mokymo tiekėjas vykdo švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 27. Asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo rėmimo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas planą tvirtina švietimo ir mokslo ministras, šį planą apsvarsčius Lietuvos profesinio mokymo taryboje, Priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą tvirtina teisingumo ministras, o priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą – vidaus reikalų ministras. 38. Asmenų, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, bendrojo priėmimo į valstybinę ar savivaldybės ar nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą
mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. 4. Asmenų priėmimo į nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą tvarką nustato savininkas (dalyvių susirinkimas), remdamasis profesinio mokymo programose jiems nustatytais reikalavimais. 5. Asmuo, pageidaujantis įgyti pirmąją kvalifikaciją įmonėje, įstaigoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją, tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją, priimamas pagal profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus ir įmonės, įstaigos ar ūkininko nustatytą priėmimo tvarką. 69. Asmenų priėmimą į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigas reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, o priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas – Vidaus tarnybos statutas. 10.
mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 7.Asmenims priėmimo mokyti pagal neformaliojo profesinio mokymo programas tvarką nustato profesinio mokymo teikėjas. 811. Asmens priėmimas mokytis pagal profesinio mokymo programą įforminamas profesinio mokymo sutartimi. Pataisos pareigūnų profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato teisingumo ministras, vidaus reikalų profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, kitoms profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru. 1518 straipsnis. Profesinio mokymo organizavimas
Profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo organizavimo formą taiko profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla, kurioje vykdomas teorinis ir praktinis mokymas kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Profesinio mokymo įstaigai sudarius profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, praktinis mokymas gali būti vykdomas darbo vietoje. 32. Profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su asmeniu sudaro pameistrystės darbo ir profesinio mokymo sutartis, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka.
Asmens praktinis mokymas organizuojamas jo darbo vietoje, o teorinis Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį, arba darbo vietoje, jei profesinio mokymo teikėjas nesudaro profesinio mokymo sutarties su profesinio mokymo įstaiga. Profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių atitinkamame ūkio sektoriuje. 3. Mokymas pameistrystės forma gali būti organizuojamas tiek formaliojo, tiek neformaliojo profesinio mokymo būdais. Pameistrystės mokymo turinys derinamas su socialiniais partneriais pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių ir profesijos standartą. 4. Neformaliojo profesinio mokymo būdu organizuojamos pameistrystės formos organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru. 1619 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų profesinis mokymas
mokytis pagal profesinio mokymo programas ir įgyti kvalifikaciją. 2. Asmenys, baigę specialiojo ugdymo programas, gali būti mokomi kartu su kitais mokiniais pagal jiems pritaikytas profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos profesinio mokymo įstaigose gali užsakyti profesinio mokymo programas specialiųjų poreikių asmenims. 1720 straipsnis. Asmenų, kuriems atimta ar apribota laisvė, profesinis mokymas 1.
Asmenims, kuriems atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis specialiose auklėjimo ar bausmės atlikimo vietose. Šių grupių asmenims profesinio mokymo programoje numatytas praktinis mokymas darbo vietoje gali būti neskiriamas. 2. Šių grupių asmenų profesinis mokymas derinamas su socialinės integracijos priemonėmis. 1821 straipsnis. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas
kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą. Profesinio mokymo kokybę pagal kompetenciją užtikrina Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Kvalifikacijų tvarkymo institucija, savivaldybės institucijos, nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas), profesinio mokymo įstaigos vadovas, inicijuodami ir įteisindami viešus susitarimus dėl profesinio mokymo kokybės sampratos, numatydami profesinio mokymo kokybės rodiklius, kriterijus, standartus ar kitokius reikalavimus, stebėdami ir vertindami profesinio mokymo atitiktį susitarimams, planuodami ir įgyvendindami profesinio mokymo tobulinimą. 2. Profesinio mokymo kokybė užtikrinama taikant profesinio mokymo įstaigų vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamas Europos profesinio mokymo kokybės orientacinės sistemos nuostatomis. 2.3.
mokymo kokybei užtikrinti ir gerinti vykdoma profesinio mokymo stebėsena vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas, profesinio mokymo programų vertinimas, mokymosi pasiekimų vertinimas, profesinio mokymo ir kvalifikacijų suteikimo priežiūra. 3.4. Už profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos kokybę atsako profesinio mokymo teikėjas. Profesinio mokymo įstaigų veikla nuolat tobulinama, atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į išorinio vertinimo rezultatus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 4.5. Profesinio mokymo įstaigos įsivertinimą ir išorinį vertinimą reglamentuoja Švietimo įstatymas. 6. Profesinio mokymo teikėjas privalo turėti vidinę profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančius teikiamo profesinio mokymo kokybę, atsižvelgiant į profesinių standartų bei kitus švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus. 7. Kiekviena profesinio mokymo įstaiga turi ne rečiau kaip kartą per metus supažindinti bendruomenę ir interneto svetainėje viešai skelbti profesinės įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita svarstoma Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. 8. Profesinio mokymo įstaigos išorinis institucinis vertinimas yra profesinio mokymo įstaigos veiklos kokybės nustatymas, remiantis įstaigos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus. Profesinio mokymo įstaigos išorinį vertinimą organizuoja Kvalifikacijų tvarkymo institucija ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Kitų profesinio mokymo teikėjų vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo institucija kartu su sektoriniais profesiniais komitetais švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 9.
mokymo programų įgyvendinimo kokybės analizę profesinio mokymo teikėjo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, dalyvaujant sektoriniams profesiniams komitetams, gali būti įtraukiami ir išoriniai ekspertai. Profesinio mokymo programų išorinis vertinimas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 1922 straipsnis. Kvalifikacijos ir (ar) mokymosi pasiekimų įteisinimas
1Išduodami šie kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentai:
reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą;
dalies atitinkamos kvalifikacijos neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. 2. Kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų, nurodytų šio straipsnio
ministras. 3. Asmeniui, kuris mokėsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar profesinio mokymo programos modulį, tačiau jų nebaigė, išduodama mokymosi pasiekimų pažyma. 4. Profesinio mokymo įstaigos mokiniui, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigusiam pagrindinio ugdymo programą, patikrinus mokymosi pasiekimus, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus, – brandos atestatas, nebaigusiam bendrojo ugdymo programos ar neišlaikiusiam brandos egzaminų, – mokymosi pasiekimų pažyma. 5. Užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą Lietuvoje įgytai kvalifikacijai ir Lietuvoje įgytos kvalifikacijos patvirtinimą vykstantiems į užsienį asmenims reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys. PENKTASIS
IV
1.
1Mokinys turi teisę:
mokymo programos ir atskirų programos modulių kompetencijų įvertinimą, ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymą, neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą;
profesinio mokymo įstaigos ir praktinį mokymą vykdančio profesinio mokymo teikėjo darbo tvarkos;
pagal pagrindinio ugdymo programą;
teikėjo teisės ir pareigos
1Profesinio mokymo teikėjas turi teisę:
formaliojo profesinius standartus ir jų modulius, teikti juos vertinti Kvalifikacijų tvarkymo institucijai Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka mokymo programas ir siūlyti jas įregistruoti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre;
jų modulius ir jas suderinus su Kvalifikacijų tvarkymo institucija ir jas įregistruoti Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre;
profesinio mokymo programos modulius švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
jos dalį atitinkančias kompetencijas;
2Profesinio mokymo teikėjas privalo:
2) informuoti dalininką (dalininkų susirinkimą) ir visuomenę apie profesinio mokymo kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, apie savo finansinę ir ūkinę veiklą, savo išorinio kokybės įvertinimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;
3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą profesinio mokymo sistemos valdymui ir stebėsenai;
4) įgyvendindama profesinio mokymo programą, konsultuoti mokinius įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti socialinę pagalbą;
52) sudaryti profesinio mokymo programose numatytas mokymosi sąlygas, užtikrinti profesinio mokymosi programų sąlygų atitiktį profesiniams standartams ar profesinio rengimo standartams, nuolatinį mokymo turinio ir mokymo metodų atnaujinimą;
63) sudaryti sąlygas mokytojams ir kitiems profesinio mokymo procese dalyvaujantiems asmenims keisti ar tobulinti savo kvalifikaciją. 3. Profesinio mokymo įstaigos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, prevencinių priemonių vykdymą, profesinio mokymo įstaigų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. ŠEŠTASIS
VI
įgaliojimai 1.
Švietimo ir mokslo ministerija:
kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas vykdomą profesinį mokymą, jas vykdančius profesinį mokymą vykdančius ir turinčius turinčius licencijas jas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus, apie institucijas, kurioms suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas;
sistemų plėtros investicines programas, profesinius standartus;
6) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
7) koordinuoja tęstinį profesinį mokymą ir kokybės priežiūrą;
8) planuoja profesinį orientavimą;
79) steigia ir tvarko Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrą ir Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrą; 810) Kvalifikacijų tvarkymo institucijos teikimu akredituoja institucijas ir suteikia joms teisę vertinti asmens įgytas kompetencijas; 911) kartu su Ūkio ministerija rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodiką (toliau – profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika); 1012) kartu su Ūkio ministerija vykdo profesinio mokymo programų rengimo, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką; 1113) kartu su Ūkio ministerija rengia Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles; 1214) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Švietimo ir mokslo ministerija:
kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas vykdomą profesinį mokymą, jas vykdančius profesinį mokymą vykdančius ir turinčius turinčius licencijas jas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus, apie institucijas, kurioms suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas;
sistemų plėtros investicines programas, profesinius standartus;
6) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
7) koordinuoja tęstinį profesinį mokymą ir kokybės priežiūrą;
8) planuoja profesinį orientavimą;
79) steigia ir tvarko Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrą ir Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrą; 810) Kvalifikacijų tvarkymo institucijos teikimu akredituoja institucijas ir suteikia joms teisę vertinti asmens įgytas kompetencijas; 911) kartu su Ūkio ministerija rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodiką (toliau – profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika); 1012) kartu su Ūkio ministerija vykdo profesinio mokymo programų rengimo, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką; 1113) kartu su Ūkio ministerija rengia Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles; 1214) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
2Švietimo ir mokslo ministras:
1) tvirtina bendruosius profesinio mokymo planus;
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas vietas planą;
3) tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas bendruosius kriterijus;
4) nustato kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, turinį, formą ir išdavimo tvarką;
5) tvirtina bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos, profesinių standartų modulių užskaitos tvarkos aprašą;
6) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą;
7) suderinęs su ūkio ministru, tvirtina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą;
vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašą;
9) nustato formaliojo profesinio mokymo tvarką;
10) nustato formaliojo profesinio mokymo programų ir jų modulių rengimo ir įteisinimo tvarką;
11) nustato Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką;
metodiką;
taisykles;
asmeniui metodiką;
15) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 3.
3Švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru:
1) nustato profesinių standartų ir profesinio rengimo standartų struktūrą, jų rengimo, keitimo ir papildymo tvarką ir juos tvirtina,;
2) nustato reikalavimus profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarką. 2326 straipsnis. Ūkio ministerijos įgaliojimai Ūkio ministerija:
koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
tyrimus ir jų rezultatų sklaidą vykdant profesinį orientavimą;
mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru;
6) tvarko Lietuvos profesijų klasifikatorių;
67) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 23¹27 straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro įgaliojimai
1Vidaus reikalų ministerija:
1) rengia vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
2Vidaus reikalų ministras:
įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;
šių sutarčių registravimo tvarką;
mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
ministerijos ir teisingumo ministro įgaliojimai
1Teisingumo ministerija:
1) rengia pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;
ir šių sutarčių registravimo tvarką;
profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
Vyriausybės įstaigų įgaliojimai Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
2) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
32) dalyvauja formuojant žmogiškųjų išteklių plėtros politiką;
43) organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų tęstinį profesinį mokymą;
54) teikia siūlymus valstybės, savivaldybių institucijoms dėl profesinio mokymo programų turinio ir tinklo optimizavimo, profesinio mokymo kokybės užtikrinimo ir priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas plano. 25 30 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymo institucijos įgaliojimai Kvalifikacijų tvarkymo institucija:
rengimą;
kvalifikacijų sistemos formavimo darbus;
teikia jas Švietimo ir mokslo ministerijai akredituoti ir pagal jų pasirengimą vertinti asmens kompetencijas;
5) nustato sektorinių profesinių komitetų sudėtį ir tvirtina jų darbo reglamentą. 31 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įgaliojimai profesinio mokymo srityje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras profesinio mokymo srityje:
1) vykdo profesinio mokymo ir žmogiškųjų išteklių stebėseną;
2) atlieka kvalifikacijų poreikio prognozavimą ir rengia strategines įžvalgas, atsižvelgiant į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
3) teikia strategines rekomendacijas dėl specialistų rengimo profesinio mokymo įstaigose ir atlieka šių rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.
4) atlieka teiktų strateginių rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną;
5) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją. 27 32 straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai
1Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
1) inicijuoja savivaldybės gyventojų poreikius atitinkančio profesinio mokymo teikėjų tinklo kūrimą;
2) steigia, reorganizuoja, atlieka struktūrinius pertvarkymus, likviduoja ir pertvarko profesinio mokymo įstaigas, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) dalyvauja rengiant asmenų, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas;
21) planuoja mokinių priėmimą į profesinio mokymo įstaigas, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas;
32) vykdo profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją;
43) organizuoja profesinio mokymo įstaigų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus;
54) planuoja, organizuoja ir administruoja profesinį orientavimą. 28 33 straipsnis.
įgaliojimai Socialiniai partneriai:
programų modulių rengimą, dalyvauja sudarant jų turinį;
jų atitiktį ūkio poreikiams ir jas pagal savo kompetenciją derina;
mokymo programas;
vertinant asmens įgytas kompetencijas;
profesinį mokymą įmonėje, įstaigoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją ir atliekant jo priežiūrą;
vertinimą;
institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų veikloje. 29 straipsnis. Lietuvos profesinio mokymo taryba
sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. 2. Lietuvos profesinio mokymo taryba lygiomis dalimis sudaroma iš valstybės ir savivaldybių institucijų, darbdavių ir verslo savivaldos institucijų bei darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų atstovų. 3. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. SEPTINTASIS
VII
3034 straipsnis.
Profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšos Profesinio mokymo įstaigų finansavimo šaltiniai lėšas sudaro: Profesinis mokymas finansuojamas iš:
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
2) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;
5) lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
46) socialinių partnerių lėšųos;
57) kitųos teisėtai gautųos lėšųos. 3135 straipsnis. Profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto lėšomis
finansavimo lėšos skiriamos:
mokymo kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti;
lėšos;
5) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
6) socialinėms stipendijoms, mokymosi stipendijoms ir kitai paramai;
57) investicijų lėšos profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai;
6) profesinio orientavimo lėšos. 2. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos profesiniam mokymui valstybės finansuojamose mokymo vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, jeigu asmenys nutraukia profesinį mokymą savo noru (išskyrus atvejus, kai pirminis profesinis mokymas profesinei kvalifikacijai įgyti nutraukiamas per pirmuosius mokymo 6 mėnesius), taip pat kai asmenys pašalinami iš profesinio mokymo įstaigos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 3.
grąžinimo, jei:
1) mokslo metus baigė profesinės mokymo įstaigos nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus;
2) teisės aktų nustatyta tvarka buvo nustatytas neįgalumas;
3) buvo išleisti akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymų nutraukimą;
4) miršta. 2. Mokymo lėšos formaliajam profesiniam mokymui skiriamos iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams ir (ar) Užimtumo fondo, taikant Vyriausybės patvirtintą profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. Mokymo lėšos pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomam formaliajam profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką, o mokymo lėšos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomam formaliajam profesiniam mokymui – taikant Vyriausybės patvirtintą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. 3. Teisės aktų nustatyta tvarka neformalųjį profesinį mokymą finansuoja mokymą užsakantis fizinis ar juridinis asmuo, jis gali būti remiamas iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Užimtumo fondo. 4. Biudžetinėms ir viešosioms profesinio Profesinio mokymo įstaigoms bei profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems valstybės finansuojamas profesinio mokymo finansuojamą profesinį mokymą, mokymo lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo. 5.
įmonės, įstaigos, ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės, įstaigos ar ūkininko ūkio darbuotojų tęstiniam profesiniam mokymui mokymui gali būti skiriama ir valstybės biudžeto lėšų ūkio ministro nustatyta tvarka suderinus su socialinių reikalų ir darbo ministru, kai mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą. 6. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų profesinis mokymas finansuojamas Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka. 7. Asmens kompetencijoms vertinti lėšų skiriama taikant Vyriausybės patvirtintą Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką. Lėšos skirstomos vadovaujantis kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašu. 8. Lėšos mokinių profesiniam orientavimui bendrojo lavinimo ugdymo ir profesinėse mokyklose skiriamos taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. 9. Asmenų profesiniam orientavimui profesinio orientavimo centruose, darbo biržose lėšų skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jos nustatyta tvarka. 10. Valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai – savininkas (dalyvių susirinkimas). Viešosioms profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo, arba kitų lėšų. Savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma – biudžetinė arba viešoji įstaiga, gali būti skiriama ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. 11.
sistemų plėtrai (statyboms, renovacijai, materialinei mokymo bazei atnaujinti, standartams rengti ir kt.) skiriama pagal investicines programas, patvirtintas atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje. Investicinių lėšų profesinio mokymo įstaigoms gali skirti ir savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. 12. Socialiniams partneriams šio įstatymo 28 straipsnio 3, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti lėšos skiriamos pagal patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas iš ministerijų, kurių reguliavimo sričiai yra numatytos šios funkcijos, tam tikslui skirtų asignavimų. 36 straipsnis.
Teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi:
1) asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas, arba įgiję aukštesnės pakopos kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kuomet profesinis mokymas vykdomas pas pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
2) asmenys, turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstino profesino mokymo programą ar jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, išskyrus atvejus, kuomet profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. 3237 straipsnis. Materialinė parama
kvalifikaciją, pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama. 2. Specialiųjų poreikių mokiniams, siekiantiems įgyti pirmąją kvalifikaciją ir negaunantiems stipendijos, siekiantiems keisti kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama. 3.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymusįstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 3338 straipsnis. Užmokestis už profesinį mokymą
mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas). 2. Užmokesčio dydį už neformalųjį profesinį mokymą valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose – biudžetinėse ir viešosiose įstaigose – nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). 3. Profesinės mokymo įstaigos teikiamos nenumatytos profesinio mokymo programose papildomos praktinio mokymo priemonės ir mokymo(si) paslaugos (konsultacijos, kursai ir kt.) yra mokamos. Užmokesčio dydį už teikiamas paslaugas nustato profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su mokymo įstaigos taryba. 4. Profesinis mokymas, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimo valdytojo, ir yra nustatomas vienodas fiksuotojo įkainio dydis. 5. Profesinio mokymo paslaugų, apmokamų iš ne valstybės biudžeto lėšų, nustatomų įkainių dydis negali būti mažesnis negu įkainių dydis už teikiamas tas pačias paslaugas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų. 3439 straipsnis. Turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose, perdavimas pagal patikėjimo sutartis 1.
Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, keisti valstybinės profesinės mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto profesinio mokymo veikloms vykdyti, perduotų valdyti profesinėms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos vertinimus bei Turto banko išvadą. perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jeigu tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. 2. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinėms mokykloms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Valstybinės profesinės mokyklos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. 3. Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, valstybės turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybinės profesinės įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas valstybės turtas. 4.
nurodytų esminių turto patikėjimo sutarties sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad valstybinė profesinio mokymo įstaiga privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybinės profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje. 5. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms profesinį mokymą, kai yra turtą perdavusios valstybinės profesinės mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos rašytinis sutikimas. 6. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės profesinės įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant. 7. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti. 8.
ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
1) valstybės investuotas turtas;
2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už profesinį mokymą, taip pat pajamos iš ūkinės, veiklos ir kitų teikiamų paslaugų;
3) lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2–4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
6) dovanotas turtas;
7) paveldėtas turtas;
8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų;
9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauta valdant, naudojant šios dalies 1–8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 29. Valdydamos, naudodamos šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą ir juo disponuodamos, valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Profesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą išnuomoja viešo konkurso būdu. Profesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą gali perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. Sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priima suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu.
Turto nuomos ar panaudos sutarties terminas gali būti ne ilgesnis kaip 5 metai ir ne ilgesnis kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. Gautos lėšos gali būti naudojamos tik profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“
mokymo įstaigų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu ribojimai
nuosavybėn perleidžiamas valstybinės profesinės mokymo įstaigos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Jeigu valstybinės profesinio mokymo įstaigos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas perleidžiamas viešo aukciono būdu, profesinė mokykla, nesudariusi sandorio per 2 viešus aukcionus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinti perleidžiamo nekilnojamojo turto pradinę kainą. 3. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali steigti ir į juos investuoti profesinės mokymo įstaigos dalininkai ir tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės profesinės mokymo įstaigos vykdoma mokymų veikla ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti. 4. Valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms draudžiama jų nuosavybės teise valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles. 5.
pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms profesinėms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms profesinėms mokykloms. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo
13 straipsnis, išskyrus 5 dalį, įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. 4. Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. Nr. Vilnius
Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą Nr. VIII-450 ir jį išdėstyti taip:
I
1Šis įstatymas nustato:
1) profesinio mokymo sistemos sandarą;
2) kvalifikacijų sudarymą, jų tvarkymą ir suteikimą;
3) profesinio mokymo organizavimą ir jo valdymą;
4) profesinio mokymo finansavimą. Profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo tikslus ir principus, profesinio mokymo kvalifikacijų sandarą, profesinio mokymo organizavimą, kokybės užtikrinimą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo dalyvių teises ir pareigas, profesinio mokymo finansavimą ir valdymą. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
formaliojo profesinio mokymo programas ir kuriuo suteikiama kvalifikacija ar jos dalis. 1 2. Kompetencijų vertinimo institucija
Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras yra suteikęs teisę vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas. 3 Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. 3. Modulinis profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programą, sudaromą iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius. 24.
įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. 5. Neformalus profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas ir kuriuo suteikiama kompetencija (kompetencijos), kuri (kurios) gali būti pripažįstamos kaip įgyta kvalifikacija ar jos dalis. 4. 6. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. 5 7. Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 7. Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas įstaigoje ir (arba) įmonėje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. 68. Praktinis mokymas – profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami profesinio mokymo teikėjo patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje. 7 10. Profesijos mokytojas – mokytojas, vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą. 810. Profesinis informavimas – sistemiškas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais. 911. Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą atsižvelgus į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes. 10.12. Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų modulius.
Mokymo metu pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 1113. Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas. 1214. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemos ir procedūros, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius. 1315. Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama įgyti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą. 14. Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo programos dalis. 15.16. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo(bendrojo lavinimo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas. 16. 17. Profesinis orientavimas – ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo veikla. 17. Profesinio orientavimo centras – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriuose teikiamos profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos. 18. Profesinio rengimo standartas – kvalifikacijų įgijimo profesinio mokymo sistemoje reglamentas. 1918.
standartas – ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų jas sudarančių kompetencijų ir kvalifikacijos suteikimo reikalavimų vertinimo kriterijų ir metodų aprašas. 2019. Sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas. 19. Socialiniai partneriai – darbdavių institucijos (Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija), verslo savivaldos institucijos (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai) ir darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija) ir kitos Vyriausybės patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas
20Socialiniai partneriai – ši sąvoka suprantama taip,
kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. 20.21. Su profesiniu mokymu susijusi veikla – priėmimo mokytis skelbimas, profesinio konsultavimo, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymo ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas. 21.22. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms įgyti, siekiant įgyti reikiamą kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingai atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai. 23.
padėti asmeniui įgyti karjerai reikalingas kompetencijas, pasirinkti profesiją, švietimo ir užimtumo galimybes. 22.24. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. 23.25. Žmogiškųjų išteklių plėtra – darbo jėgos, žinių, įgūdžių ir kompetencijų plėtojimas. 3 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos tikslai Profesinio mokymo sistemos tikslai:
kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, bendruosius gebėjimus, padedančiasus asmeniui įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti savo kvalifikaciją;
įgytas įvairiais būdais profesinio mokymo metu įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikacijas;;
kokybės standartams, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;
Profesinio mokymo sistemos principai:
užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas įgyti papildomas kompetencijas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują kvalifikaciją;
ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančius darbo rinkos poreikius;
išteklius, remdamasi veiksminga vadyba kokybiškai suteikdama kvalifikaciją, tinkamais ir kartu su socialiniais partneriais laiku priimamais sprendimais siekia gerų profesinio mokymo rezultatų ir turimų išteklių paskirstymo taip, kad daugiausia jų tektų didžiausią poveikį rinkai turinčioms profesinio mokymo organizavimo formoms;
mokymo formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą;
5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus – profesinio mokymo sistemos valdymo, išteklių, paramos mokiniui, mokymosi rezultatų ir veiklos kokybės užtikrinimo kriterijai yra grindžiami Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacine sistema. II SKYRIUS
Lietuvos profesinio mokymo sistema apima:
1.
Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:
sudaro sąlygas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. 3. Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir pagal vidurinio ugdymo programą. 4. Mokiniui mokantis pagal profesinio mokymo programą, bendrojo lavinimo ugdymo technologijų dalykų ar profesinio mokymo programų moduliai užskaitomi įskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 5. Mokiniui, baigusiam pirminio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 6. Mokinys, kuris lygiagrečiai su profesinio mokymo programa mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą, pagrindinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą įgyja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 7. Darbdavys, sudaręs su pameistriu pameistrystės darbo sutartį, privalo sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Tęstinis profesinis mokymas
neformalųjį profesinį mokymą, yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti. 2. Asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 3. Asmeniui, baigusiam tęstinio formaliojo profesinio mokymo programą ir
(arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 4.
kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis. 8 straipsnis. Profesinis orientavimas
visiems Lietuvos gyventojams. 2. Profesinis orientavimas švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka vykdomas bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, profesinio orientavimo centruose, darbo biržose. 3. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka. Profesinis orientavimas vykdomas Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara
kvalifikacijų atitiktį ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. 2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės ir mokymo institucijų bendradarbiavimu. 3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. 4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija). 9 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymas
reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas. 2. Kvalifikacijas tvarko Kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara. 3.
kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro centrinį profesinį komitetą, profesiniams standartams aprobuoti – sektorinius profesinius komitetus. Kvalifikacijos sudaromos ir tvarkomos Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Sektoriniai profesiniai komitetai
profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 2. Į sektorinių profesinių komitetų sudėtį yra įtraukiami atitinkamų ministerijų atstovai pagal ūkio sektorius, socialiniai partneriai, profesinio mokymo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų atstovai. Sektorinių profesinių komitetų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nustatyta Švietimo įstatyme. Komitetų nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 3. Sektorinių profesinių komitetų nariams už darbą sektoriniuose profesiniuose komitetuose apmokama švietimo ir mokslo ministro įgaliotos tvarkyti kvalifikacijas institucijos (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija) nustatyta tvarka. 1011 straipsnis. Pirmoji kvalifikacija Laikoma, kad asmuo įgijo pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją:
1) turėdamas tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą;
2) kartu su pagrindiniu išsilavinimu;
3) kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis (arba nenutraukęs mokymosi) įgijo kvalifikaciją su viduriniu išsilavinimu;
4) kartu su viduriniu išsilavinimu;
5) turėdamas tik vidurinį išsilavinimą. 1112 straipsnis. Kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato Vyriausybė. 2.
kompetencijų vertinimo institucijos, vadovaudamosi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. 3. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto arba profesinio rengimo standarto kai jų nėra – atitinkamoje profesinio mokymo programoje, įregistruotoje Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. 4. Asmeniui kvalifikaciją suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus. 51. Kompetencijų įvertinimas, kvalifikacijų suteikimas, kvalifikacijų suteikimo priežiūra vykdoma Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 3. Įvertinus asmens kompetencijas, įgytas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos gali būti pripažintos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis. III
ir profesinio mokymo programų rengimas ir tvirtinimas
programas. 2. Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis, pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali tik gavęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją. 3.
teisę inicijuoti ir (arba) rengti profesinio mokymo teikėjas, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo (toliau – fizinis ir juridinis asmuo) arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija ir jų padaliniai. Profesinio mokymo programų ar jų modulių rengimą ir atnaujinimą koordinuoja ir (arba) vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija, derindama su sektoriniu profesiniu komitetu. 4. Formaliojo Profesinio mokymo programa yra skirta kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, kurį steigia Vyriausybė, įgyti. 5. Mokymosi kreditas – mokymosi apimties vienetas, kuriuo matuojami mokymosi rezultatai ir besimokančiojo darbo laikas. 6. Profesinio mokymo programos vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet nemažiau kaip 30 kreditų. 57. Formaliojo Profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo registravimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6. Formaliojo profesinio mokymo programa turi atitikti kvalifikaciją aprašantį profesinį standartą ar atitinkamą profesinį rengimo standartą. 8. Asmuo, kurio formalų profesinį mokymą finansuoja valstybė, švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti profesinio mokymo programą ir formą toje pačioje švietimo srityje pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių, neprarasdamas likusios valstybinio profesinio mokymo finansavimo dalies, ne didesnės negu tos profesinės mokymo programos kaina. 79. Formalusis profesinis mokymas gali būti vykdomas kartu su bendrojo lavinimo ugdymo programomis arba papildomos papildomas kitomis programomis, skiriamomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo rinkoje, profesinei reabilitacijai. 810.
810Formaliojo profesinio mokymo programos, kvalifikacijos,
profesiniai ir profesiniai rengimo standartai registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. 911. Formaliojo profesinio mokymo programos turi atitikti profesinius standartus, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto patvirtinimo ar pakeitimo dienos. 1112. Neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti. 1213. Neformaliojo profesinio mokymo programų ir jų modulių registravimo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre reikalavimai programoms ir jų vykdymui nustatomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Papildomus neformaliojo profesinio mokymo programų reikalavimus, kai mokymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitus reikalavimus taip pat gali nustatyti mokymą pagal šią programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija. 1314. Neformaliojo profesinio mokymo programos gali būti registruojamos Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. 1415. Profesiniai standartai rengiami, atnaujinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas. Profesinių standartų rengimą ir atnaujinimą, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais, vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija. 13 14 straipsnis. Licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą 1.
Formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius. 2. Licencijas išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda Švietimo ir mokslo ministras ministerija. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. 3. Fiziniai Fiziniams ir juridiniams asmenims, kitiems kitoms juridinio asmens statuso neturintiems neturinčioms Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos bei jų padaliniai organizacijoms bei jų padaliniams, norintys norintiems vykdyti formalųjį profesinį mokymą gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, turi atitikti šiuos reikalavimus keliami šie reikalavimai:
profesinio mokymo programose ir Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius ir kompetencijų reikalavimus, kvalifikuotas personalas yra tinkami turi būti tinkamas planuojamam profesiniam mokymui vykdyti ir profesinio mokymo kokybei užtikrinti;
ištekliai turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus;
profesinio mokymo kokybei užtikrinti. 4.
4Atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka,
ekspertizės aktą dėl pasirengimo vykdyti mokymo programas formalųjį profesinį mokymą išduoda Švietimo ir mokslo ministro įgaliota kvalifikacijų tvarkymo institucija. 5. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateikiamas fiziniam ar juridiniam ar fiziniam asmeniui, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms ir jų padaliniams ne vėliau kaip per 30 kalendorinių 20 darbo dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo dienos. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, pateikti dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Švietimo ir mokslo ministerija per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos apie tai informuoja siekiantį gauti (papildyti, patikslinti) licenciją fizinį ar juridinį ar fizinį asmenį, juridinio asmens statuso neturinčias valstybės narės organizacijas bei jų padalinius ir nustato 30 kalendorinių 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu. 6. Už licencijos išdavimą, papildymą, patikslinimą ar dublikato išdavimą turi būti sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Valstybės rinkliava sumokama iki švietimo ir mokslo ministro sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo, papildymo, patikslinimo ar dublikato išdavimo priėmimo. 7.
7Licencija neišduodama, jeigu:
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;
12) pateikti dokumentai ir paraiška neatitinka Vyriausybės patvirtintose Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų arba buvo pateikti suklastoti;
23) fiziniam ar juridiniam ar fiziniam asmeniui, juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams licencijos galiojimas buvo panaikintas dėl nustatytų pažeidimų, kurie per nustatytą laikotarpį nebuvo pašalinti, ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, verčiasi įstatymų draudžiama veikla;
45) nesumokėta valstybės rinkliava. 8.
nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti šiais atvejais:
1) jeigu nustatoma, kad profesijos mokytojai neatitinka profesinio mokymo programoje (programose) ir Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;
3) mokymo proceso organizavimas, mokinių priėmimas ir jų apskaita, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimas ir jų apskaita vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) jeigu nustatoma, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nesilaiko Vyriausybės patvirtintose Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų. 89. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje išvardyti trūkumai nėra pašalinami per nustatytą terminą, Švietimo švietimo ir mokslo ministras gali priimti priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą iki 20 darbo dienų, kai yra objektyvių priežasčių, šis terminas gali būti pratęsiamas dar iki 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti. 910. Licencijos galiojimo sustabdymas švietimo ir mokslo ministro sprendimu gali būti panaikinamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu nustatyti pažeidimai pašalinami. 1011.
priimti priima sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:
neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus pateikus suklastotus dokumentus;
neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriam licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
5) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 2 metus nuo licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 2 metus;
6) pakartotinio išorinio institucijos vertinimo metu profesinio mokymo teikėjo ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudamas su kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;
57) mirus licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui.
Švietimo ir mokslo ministras gali priimti priima sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:
neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus pateikus suklastotus dokumentus;
neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriam licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
5) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 2 metus nuo licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 2 metus;
6) pakartotinio išorinio institucijos vertinimo metu profesinio mokymo teikėjo ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudamas su kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;
57) mirus licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui. 12.
veiklą, profesinio mokymo teikėjas Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotoms institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą. 13. Pasikeitus licencijoje vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą nurodytiems duomenims, profesinio mokymo teikėjas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą licenciją. 14. Licenciją gavęs profesinio mokymo teikėjas Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo įsigaliojimo dienos. 15. Informacija ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti ar jos panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. 16. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu profesinio mokymo teikėjas yra juridinis asmuo, Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojui, profesinio mokymo įstaigai, kitam profesinio mokymo teikėjui arba kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. 14 15 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų steigimas, teisinė forma, pabaiga ir pertvarkymas, profesinio mokymo tinklo kūrimas 1.
Profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ar juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ir jų padaliniai. 2. Valstybinė ar savivaldybės profesinio mokymo įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (išskyrus pataisos pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus), kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba įstaiga, ar savivaldybė. 2. Profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Civiliniu kodeksu. 3. Profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu viešųjų įstaigų įstatymu, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, kurios reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. 3. Valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos gali būti pertvarkomos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas taikant Civilinio kodekso nuostatas. 4. Steigiant valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma viešoji įstaiga, taip pat pertvarkant valstybines profesinio mokymo įstaigas į viešąsias įstaigas, į jas negali būti investuojamas valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas. 5. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vystomas atsižvelgus į valstybės, savivaldybės ir šalies ūkio poreikius, vadovaujantis Švietimo įstatymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 15 16 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigos organai
kolegialų valdymo organą – valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos tarybą (toliau – taryba), taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių. 2.
gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei įstaigos tarybos ir direktoriaus kompetencijai, atlikti. 16 17 straipsnis. Valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų valdymas
susirinkimas) be funkcijų, nustatytų Viešųjų įstaigų įstatyme, atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi tarybos siūlymus, tvirtina profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinės veiklos ataskaitą;
2) tvirtina tarybos metinę veiklos ataskaitą;
3) nustato profesinio mokymo įstaigos veiklos rodiklius;
4) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kituose teisės aktuose ir profesinio mokymo įstaigos įstatuose. 2.
įstatyme nustatytas ir šias funkcijas:
1) koordinuoja vidinės profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos įgyvendinamą;
2) svarsto profesinio mokymo įstaigos direktoriaus teikiamus profesinio mokymo įstaigos struktūros pertvarkos planus ir teikia siūlymus profesinio mokymo įstaigos savininkui (dalininkų susirinkimui);
3) nustato profesinio mokymo įstaigos darbuotojų (išskyrus direktoriaus) atrankos ir metinės veiklos vertinimo principus;
4) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, ir apie tai informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją;
5) svarsto profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
6) iki kiekvienų metų kovo 1 d. įvertina ir teikia siūlymus profesinio mokymo įstaigos savininkui (dalininkų susirinkimui) dėl profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktos profesinio mokymo įstaigos metinės veiklos ataskaitos;
7) savo sprendimus skelbia viešai profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje ir apie savo sprendimus informuoja savininką (dalininkų susirinkimą);
8) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kituose teisės aktuose ir profesinio mokymo įstaigos įstatuose. 3. Tais atvejais, kai profesinio mokymo įstaigos savininkas arba dalininkai yra valstybė arba savivaldybė, profesinio mokymo įstaigos direktoriaus parengtą profesinio mokymo įstaigos strateginį veiklos planą, profesinio mokymo įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles tvirtina taryba, o kai savininkas arba vienas iš dalininkų yra ne valstybė arba savivaldybė – savininkas (dalininkų susirinkimas). 4. Profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) tvirtina tarybos sudėtį iš 9 deleguotų narių.
Vieną tarybos narį deleguoja visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai, vieną
Švietimo ir mokslo ministerija turi viešai paskelbti savo interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti savininko (dalininkų susirinkimo) nustatyti specialieji reikalavimai tarybos nariams ar nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo tvarka. Kandidatai į tarybos narius atrenkami švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 7. Siūlymai dėl kandidatų į tarybos narius skyrimo teikiami savininkui (dalininkų susirinkimui) per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą gautą informaciją profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) per 5 darbo dienas pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai. 8. Už veiklą taryboje jos nariams atlyginama profesinės mokymo įstaigos lėšomis profesinio mokymo įstaigos įstatuose nustatyta tvarka. 9. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką.
Tarybos pirmininku negali būti įstaigos personalui priklausantis asmuo ar mokinys. 10. Tarybos kadencija – 5 metai. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo savininko (dalininkų susirinkimo) sprendimo dėl tarybos sudėties patvirtinimo priėmimo dienos. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtis. 11. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje profesinio mokymo įstaigos įstatuose nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis profesinio mokymo įstaigos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. 12. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje. 13. Profesinio mokymo įstaigos direktorius skiriamas, vertinamas, nuo pareigų nušalinamas ir atleidžiamas Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. 14. Profesinio mokymo įstaigos direktorius gali dalyvauti tarybos posėdžiuose. 15. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo profesinio mokymo įstaigos įstatuose, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 10 dalyje nurodytame įsipareigojime nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį delegavusį asmenį su prašymu deleguoti kitą tarybos narį. Po to, kai deleguojamas kitas tarybos narys, profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina naujos sudėties tarybą, įtraukdamas į ją naujai deleguotą narį. 16.
įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka deleguoja asmuo (arba asmenys delegavęs (arba delegavę) tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina pakeistą tarybos sudėtį, apie jo paskyrimą paskelbia tarybos pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 10 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 17. Profesinio mokymo įstaigos direktorius užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas. 18. Profesinio mokymo įstaigos dalininkas gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Reikalavimus valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalininkams tvirtina Vyriausybė. 19. Tas pats fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas, negali būti daugiau kaip dvejų valstybės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigų dalininku, turinčiu daugiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime. 20. Kiekvieno dalininko balsų skaičius visuotiniame dalininkų susirinkime nustatomas Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 8 straipsnyje ir 10 straipsnio 1 dalies 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi spendžiamojo balso teisę. 1418 straipsnis. Priėmimas mokytis Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis
mokymo įstaigas mokinių preliminarų skaičių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių iki kiekvienų metų vasario 2 d. nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybės ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes. 2.
profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu. 13. Profesinio mokymo teikėjai Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomi taikomas Užimtumo įstatymas įstatymas rėmimo ir Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas atsižvelgę į darbo rinkos poreikius, paraiškas dėl priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas pirmajai kvalifikacijai įgyti teikia švietimo ir mokslo ministrui. vykdomas centralizuotai. 4. Stojančiųjų į profesinio mokymo valstybės finansuojamas vietas eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir paskelbiama kiekvienais metais likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki priėmimo į profesinio mokymo įstaigas pradžios. Priėmimo į profesinio mokymo įstaigas kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. 5. Priėmimą mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas valstybinėse profesinio mokymo įstaigose vykdoma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją. 6. Valstybės finansuojamos vietos profesinio mokymo įstaigoms tenka pagal stojančiųjų pasirinkimą, neviršijant švietimo ir mokslo ministro nustatyto valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms vietų bendro skaičiaus. Tvirtinant galutinį valstybės finansuojamų vietų skaičių atsižvelgiama į profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją. 7.
profesinio mokymo vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 8. Priėmimą mokytis į valstybės finansuojamas neformaliojo profesinio mokymo vietas, atsižvelgiant į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, profesinio mokymo tiekėjas vykdo Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.9. Asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo rėmimo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas planą tvirtina švietimo ir mokslo ministras, šį planą apsvarsčius Lietuvos profesinio mokymo taryboje, p Priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, o priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. 3.10. Asmenų, pageidaujančių mokytis pagal pirminio arba tęstinio profesinio mokymo programas, bendrojo priėmimo į valstybinę ar savivaldybės ar nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą– biudžetinę ir viešąją įstaigą – tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. 4. Asmenų priėmimo į nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą tvarką nustato savininkas (dalyvių susirinkimas), remdamasis profesinio mokymo programose jiems nustatytais reikalavimais. 5.
kvalifikaciją įmonėje, įstaigoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją, tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją, priimamas pagal profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus ir įmonės, įstaigos ar ūkininko nustatytą priėmimo tvarką. 6. 11. Asmenų priėmimą į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigas reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, o priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas – Vidaus tarnybos statutas. 12. Asmenys, įgiję kvalifikaciją pagal pirminio profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) įgijo kvalifikaciją su viduriniu išsilavinimu arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 7. Asmenims priėmimo mokyti pagal neformaliojo profesinio mokymo programas tvarką nustato profesinio mokymo teikėjas. 8. 13. Asmens priėmimas mokytis pagal profesinio mokymo programą įforminamas profesinio mokymo sutartimi. Pataisos pareigūnų profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato teisingumo ministras, vidaus reikalų profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, kitoms profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru. 1519 straipsnis. Profesinio mokymo organizavimas
ir pameistrystės formomis. 2.
organizavimo formą taiko Profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla, kurioje vykdomas teorinis ir praktinis mokymas. kartu su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Profesinio mokymo įstaigai sudarius profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, atitinkama praktiniso mokymaso dalis vykdomas realioje darbo vietoje. 3. Profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su asmeniu sudaro pameistrystės darbo ir profesinio mokymo sutartį Darbo kodekse nustatyta tvarka. Asmens praktinis mokymas organizuojamas jo darbo vietoje, o teorinis Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį, arba darbo vietoje, jeigu profesinio mokymo teikėjas nesudaro profesinio mokymo sutarties su profesinio mokymo įstaiga, tačiau užtikrina sąlygas teoriniam mokymui darbo vietoje. Profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas tik gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių atitinkamame ūkio sektoriuje. 34. Mokymas pameistrystės forma gali būti organizuojamas tiek pagal formaliojo, tiek pagal neformaliojo profesinio mokymo būdus, programas Vyriausybės nustatyta tvarka. 1620 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų profesinis mokymas
mokytis pagal profesinio mokymo programas ir įgyti kvalifikaciją. 2. Asmenys, baigę specialiojo ugdymo programas, gali būti mokomi kartu su kitais mokiniais pagal jiems pritaikytas profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru. 3.
profesinio mokymo programas specialiųjų poreikių asmenims. 1721 straipsnis. Asmenų, kuriems atimta ar apribota laisvė, profesinis mokymas
institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis specialiose auklėjimo ar bausmės atlikimo vietose pataisos darbų įstaigose. Šių grupių asmenims profesinio mokymo programoje numatytas praktinis mokymas realioje darbo vietoje gali būti neskiriamas. 2. Šių grupių asmenų profesinis mokymas derinamas su socialinės integracijos priemonėmis. 1822 straipsnis. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas
profesinio mokymo ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja profesinio mokymo kokybės kultūrą. Profesinio mokymo kokybę pagal kompetenciją užtikrina Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Kvalifikacijų tvarkymo institucija, savivaldybės institucijos, nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas), profesinio mokymo įstaigos vadovas, inicijuodami ir įteisindami viešus susitarimus dėl profesinio mokymo kokybės sampratos, numatydami profesinio mokymo kokybės rodiklius, kriterijus, standartus ar kitokius reikalavimus, stebėdami ir vertindami profesinio mokymo atitiktį susitarimams, planuodami ir įgyvendindami profesinio mokymo tobulinimą. 2. Profesinio mokymo kokybė užtikrinama taikant profesinio mokymo įstaigų pasirinktas vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamus Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos nuostatomis. 2.3.
mokymo kokybei užtikrinti ir gerinti vykdoma profesinio mokymo stebėsena vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas, profesinio mokymo programų išorinis vertinimas, mokymosi pasiekimų vertinimas, profesinio mokymo ir kvalifikacijų suteikimo priežiūra. 4. Už profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos kokybę atsako profesinio mokymo teikėjas. Profesinio mokymo įstaigų veikla nuolat tobulinama, atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į išorinio vertinimo rezultatus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 4. Profesinio mokymo įstaigos įsivertinimą ir išorinį vertinimą reglamentuoja Švietimo įstatymas. 5. Profesinio mokymo teikėjas privalo turėti vidinę profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančius teikiamo profesinio mokymo kokybę, atsižvelgiant į profesinių standartų reikalavimus bei kitus švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus. 6. Kiekviena profesinio mokymo įstaiga turi ne rečiau kaip kartą per metus supažindinti bendruomenę ir savo interneto svetainėje viešai skelbti profesinės įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita svarstoma Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. 7. Profesinio mokymo įstaigos išorinis vertinimas yra profesinio mokymo įstaigos veiklos kokybės nustatymas, remiantis įstaigos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus. Profesinio mokymo įstaigos išorinį vertinimą organizuoja Kvalifikacijų tvarkymo institucija arba kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija ne rečiau kaip kartą per 5 metus.
Kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, išorinį vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo institucija arba kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija dalyvaujant sektoriniams profesiniams komitetams švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 8. Kvalifikacijų tvarkymo institucija teikia profesinio mokymo teikėjus Švietimo ir mokslo ministerijai akredituoti, taip pat siūlymus dėl jų pasirengimo vertinti asmens kompetencijas. 9. Profesinio mokymo programų išorinis vertinimas apima profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės analizę profesinio mokymo teikėjo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, dalyvaujant sektoriniams profesiniams komitetams, į šį vertinimą gali būti įtraukiami ir išoriniai ekspertai. Profesinio mokymo programų išorinis vertinimas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 1923 straipsnis. Kvalifikacijos ir (ar) mokymosi pasiekimų įteisinimas
1Išduodami šie kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentai:
reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą;
dalies atitinkamos kvalifikacijos neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. 2. Kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų, nurodytų šio straipsnio
ministras. 3. Asmeniui, kuris mokėsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar profesinio mokymo programos modulį, tačiau jų nebaigė, išduodama mokymosi pasiekimų pažyma. 4.
baigusiam pagrindinio ugdymo programą, patikrinus mokymosi pasiekimus, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus, – brandos atestatas, nebaigusiam bendrojo ugdymo programos ar neišlaikiusiam brandos egzaminų, – mokymosi pasiekimų pažyma. 5. Užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą Lietuvoje įgytai kvalifikacijai ir Lietuvoje įgytos kvalifikacijos patvirtinimą vykstantiems į užsienį asmenims reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys. IV
1Mokinys turi teisę:
mokymo programos ir atskirų programos modulių kompetencijų įvertinimą, ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymą įskaitymą, neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą;
elgesio taisyklių, profesinio mokymo įstaigos ir praktinį mokymą vykdančio profesinio mokymo teikėjo darbo tvarkos;
pagal pagrindinio ugdymo programą;
teikėjo teisės ir pareigos 1.
Profesinio mokymo teikėjas turi teisę:
atitinkančias formaliojo profesinio mokymo programas ir siūlyti jas įregistruoti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre atitinkančius profesinius standartus ir jų modulius, teikti juos vertinti Kvalifikacijų tvarkymo institucijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
jų modulius ir jas suderinus su Kvalifikacijų tvarkymo institucija teikti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojui registruoti Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių šiame registre;
asmens savišvietos ir neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas kaip dalį profesinio mokymo programos modulius švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
jos dalį atitinkančias kompetencijas;
2Profesinio mokymo teikėjas privalo:
2) informuoti profesinio mokymo įstaigos savininką (dalininkų susirinkimą) ir visuomenę apie profesinio mokymo kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, apie savo finansinę ir ūkinę veiklą, savo išorinio kokybės įvertinimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;
3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą profesinio mokymo sistemos valdymui ir stebėsenai;
4) įgyvendindamas profesinio mokymo programą, vykdyti mokinių profesinį konsultavimą ir informavimą įsidarbinimo galimybių klausimais;
25) sudaryti profesinio mokymo programose numatytas mokymosi sąlygas, užtikrinti profesinio mokymosi programų sąlygų atitiktį profesiniams standartams ar profesinio rengimo standartams, nuolatinį mokymo turinio ir mokymo metodų atnaujinimą;
36) sudaryti sąlygas mokytojams ir kitiems profesinio mokymo procese dalyvaujantiems asmenims keisti ar tobulinti savo kvalifikaciją. 3. Profesinio mokymo teikėjo atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, prevencinių priemonių vykdymą, profesinio mokymo įstaigų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. VI
įgaliojimai 1.
Švietimo ir mokslo ministerija:
kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas vykdomą profesinį mokymą, jas vykdančius profesinį mokymą vykdančius ir (arba) turinčius licencijas jas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus, apie institucijas, kurioms suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas;
sistemų plėtros investicines programas, profesinius standartus;
6) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
7) koordinuoja tęstinį profesinį mokymą ir jo kokybės priežiūrą;
8) planuoja profesinį orientavimą;
79) steigia ir tvarko Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrą ir Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrą; 810) Kvalifikacijų tvarkymo institucijos teikimu akredituoja institucijas ir suteikia joms teisę vertinti asmens įgytas kompetencijas; 911) kartu su Ūkio ministerija rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodiką (toliau – profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika); 1012) kartu su Ūkio ministerija vykdo profesinio mokymo programų rengimo, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
13) kartu su Ūkio ministerija rengia Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles;
14) planuoja profesijos mokytojų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;
15) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą; 1416) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Švietimo ir mokslo ministerija:
kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas vykdomą profesinį mokymą, jas vykdančius profesinį mokymą vykdančius ir (arba) turinčius licencijas jas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus, apie institucijas, kurioms suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas;
sistemų plėtros investicines programas, profesinius standartus;
6) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
7) koordinuoja tęstinį profesinį mokymą ir jo kokybės priežiūrą;
8) planuoja profesinį orientavimą;
79) steigia ir tvarko Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrą ir Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrą; 810) Kvalifikacijų tvarkymo institucijos teikimu akredituoja institucijas ir suteikia joms teisę vertinti asmens įgytas kompetencijas; 911) kartu su Ūkio ministerija rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodiką (toliau – profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika); 1012) kartu su Ūkio ministerija vykdo profesinio mokymo programų rengimo, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
13) kartu su Ūkio ministerija rengia Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles;
14) planuoja profesijos mokytojų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;
15) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą; 1416) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
2Švietimo ir mokslo ministras:
1) tvirtina bendruosius profesinio mokymo planus;
įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas profesinio mokymo vietas planą;
3) tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas bendruosius kriterijus;
4) nustato kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų, nurodytų šio įstatymo 19 22 straipsnio 1 dalyje, turinį, formą ir išdavimo tvarką;
5) tvirtina bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos, profesinių standartų, modulių užskaitos tvarkos aprašą;
6) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą;
76) suderinęs su ūkio ministru, tvirtina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą;
87) suderinęs su ūkio ministru, tvirtina kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašą;
88) nustato formaliojo profesinio mokymo tvarką; 109) nustato formaliojo profesinio mokymo programų ir jų modulių rengimo ir įteisinimo tvarką; 1110) nustato Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką; 1211) teikia Vyriausybei tvirtinti profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką; 1312) teikia Vyriausybei tvirtinti Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles; 1413) teikia Vyriausybei tvirtinti kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką; 1514) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 3.
3Švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru:
1) nustato profesinių standartų ir profesinio rengimo standartų struktūrą, jų rengimo, keitimo ir papildymo tvarką ir juos tvirtina;
2) nustato reikalavimus profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarką. 2327 straipsnis. Ūkio ministerijos įgaliojimai Ūkio ministerija:
koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) dalyvauja įgyvendinant žmogiškųjų išteklių politikos priemones Vyriausybės nustatyta tvarka;
tyrimus ir jų rezultatų sklaidą vykdant profesinį orientavimą;
profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
ministro valdymo sritims priskirtų darbuotojų jose užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą, kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros, aukšto meistriškumo kvalifikacijų tobulinimo rėmimo priemones, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
žmogiškuosius išteklius į prioritetines ūkio sritis, skatinti jose užimtuosius asmenis dalyvauti profesinio mokymo pameistrystės ir mokymo darbo vietoje programose;
7) dalyvauja sektorinių profesinių komitetų veikloje;
8) dalyvauja kvalifikacijų sistemos kūrimo, kompetencijų vertinimo organizavimo veiklose;
9) tvarko Lietuvos profesijų klasifikatorių; 610) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 23 ¹28 straipsnis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro įgaliojimai 1.
Vidaus reikalų ministerija:
1) rengia vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;
šių sutarčių registravimo tvarką;
mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
ministerijos ir teisingumo ministro įgaliojimai
1Teisingumo ministerija:
1) rengia pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;
ir šių sutarčių registravimo tvarką;
profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
Vyriausybės įstaigų įgaliojimai Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
2) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
32) dalyvauja formuojant žmogiškųjų išteklių plėtros politiką;
43) organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų tęstinį profesinį mokymą;
54) teikia siūlymus valstybės, savivaldybių institucijoms dėl profesinio mokymo programų turinio ir tinklo optimizavimo, profesinio mokymo kokybės užtikrinimo ir priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas plano. 2531 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymo institucijos įgaliojimai Kvalifikacijų tvarkymo institucija:
1) organizuoja profesinių ir profesinio rengimo standartų rengimą;
2) organizuoja kvalifikacijų poreikio prognostinius tyrimus vertinimą ir kvalifikacijų sistemos formavimo darbus;
3) vertina institucijas ir teikia jas Švietimo ir mokslo ministerijai akredituoti ir pagal jų pasirengimą vertinti asmens kompetencijas; kartu su sektoriniais profesiniais komitetais ir kitomis švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotomis institucijomis organizuoja profesinio mokymo įstaigų išorinį vertinimą, atlieka kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą ir teikia juos Švietimo ir mokslo ministerijai akredituoti;
4) nustato sektorinių profesinių komitetų sudėtį ir tvirtina jų darbo reglamentą;
5) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 32 straipsnis.
analizės centro įgaliojimai profesinio mokymo srityje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras profesinio mokymo srityje:
1) vykdo profesinio mokymo ir žmogiškųjų išteklių stebėseną;
2) atlieka kvalifikacijų poreikio prognozavimą ir rengia strategines įžvalgas, atsižvelgdamas į valstybės, visuomenės ir šalies ūkio poreikius;
3) teikia strategines rekomendacijas dėl specialistų rengimo profesinio mokymo įstaigose ir atlieka šių rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. 4) atlieka teiktų strateginių rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną;
5) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją. 2733 straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai
1Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
1) inicijuoja savivaldybės gyventojų poreikius atitinkančio profesinio mokymo teikėjų tinklo kūrimą;
2) steigia, reorganizuoja, atlieka struktūrinius pertvarkymus, likviduoja ir pertvarko profesinio mokymo įstaigas, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) dalyvauja rengiant asmenų, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas;
21) planuoja mokinių priėmimą į profesinio mokymo įstaigas, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas;
32) vykdo profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų kvalifikacijos tobulinimą;
43) organizuoja profesinio mokymo įstaigų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus;
54) planuoja, organizuoja ir administruoja profesinį orientavimą. 2834 straipsnis.
įgaliojimai Socialiniai partneriai:
programų modulių rengimą, dalyvauja sudarant jų turinį;
pagal jų atitiktį ūkio poreikiams ir jas pagal savo kompetenciją derina;
mokymo vietas profesinio mokymo programų ;
vertinant asmens įgytas kompetencijas;
profesinį mokymą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją ir atliekant jo priežiūrą;
vertinimą;
institucijos centrinio ir dalyvauja Švietimo tarybos ir sektorinių profesinių komitetų veikloje. 29 straipsnis. Lietuvos profesinio mokymo taryba
sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. 2. Lietuvos profesinio mokymo taryba lygiomis dalimis sudaroma iš valstybės ir savivaldybių institucijų, darbdavių ir verslo savivaldos institucijų bei darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų atstovų. 3. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. VII
3035 straipsnis.
Profesinio mokymo įstaigų finansavimo šaltiniai lėšos Profesinis mokymas finansuojamas iš: Profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas sudaro:
finansavimo lėšos;
2) savivaldybių biudžetų;
2) valstybės ir savivaldybių investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;
įstatymą;
46) socialinių partnerių lėšos;
57) kitos teisėtai gautos lėšos. 3136 straipsnis. Profesinio mokymo finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis
finansavimo lėšos skiriamos:
mokymo kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti;
pripažinimui lėšos;
5) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
6) socialinėms stipendijoms, mokymosi stipendijoms ir kitai paramai;
57) investicijų lėšos profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai;
6) profesinio orientavimo lėšos. 2. Savivaldybės biudžeto lėšos profesinio mokymo įstaigoms skiriamos Švietimo įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka. 3.
švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti profesinio mokymo kainai valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, jeigu šie asmenys nutraukia profesinį mokymą savo noru (išskyrus atvejus, kai pirminis profesinis mokymas profesinei kvalifikacijai įgyti nutraukiamas per pirmuosius mokymo 6 mėnesius arba pirminio profesinio mokymo metu suteikiama pirmoji kvalifikacija šio įstatymo 10 straipsnio 1–4 punktuose nurodytais atvejais), taip pat kai asmenys pašalinami iš profesinio mokymo įstaigos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 4. Asmuo atleidžiamas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų lėšų grąžinimo, jeigu:
1) mokslo metus baigė profesinio mokymo teikėjo nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo teikėjui apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus, tačiau nelaikė baigiamojo egzamino;
2) teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo nustatytas neįgalumas;
3) buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymų nutraukimą;
4) jis miršta. 25. Mokymo lėšos formaliam profesiniam mokymui skiriamos iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams ir (ar) Užimtumo fondo, taikant Vyriausybės patvirtintą profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką.
Mokymo lėšos pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomam profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką, o mokymo lėšos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomam formaliajam profesiniam mokymui – taikant Vyriausybės patvirtintą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. 36. Teisės aktų nustatyta tvarka neformalųjį profesinį mokymą finansuoja mokymą užsakantis fizinis ar juridinis asmuo, jis gali būti remiamas iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Užimtumo fondo. 47. Biudžetinėms ir viešosioms profesinio Profesinio mokymo įstaigoms bei profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems valstybės finansuojamas profesinio mokymo finansuojamą profesinį mokymą, mokymo lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo. 58. Įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio darbuotojų tęstinis profesinis mokymas vykdomas įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės, įstaigos, organizacijos ar ūkininko ūkio darbuotojų tęstiniam profesiniam mokymui gali būti skiriama ir valstybės biudžeto lėšų socialinių reikalų ir darbo ministro ir ūkio ministro nustatyta tvarka, kai mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą. 69. Bedarbių ir užimtų įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų profesinis mokymas finansuojamas Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka. 710.
kompetencijoms vertinti lėšų skiriama taikant Vyriausybės patvirtintą Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką. Lėšos skirstomos vadovaujantis kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašu. 811. Lėšos mokinių profesiniam orientavimui bendrojo lavinimo ugdymo mokyklose ir profesinėse profesinio mokyklose mokymo įstaigose skiriamos taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. 912. Asmenų profesiniam orientavimui darbo biržose lėšų skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jos nustatyta tvarka. 1013. Valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai – savininkas (dalyvių susirinkimas). Viešosioms profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo, arba kitų lėšų. Savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma – biudžetinė arba viešoji įstaiga, gali būti skiriama ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. 1114. Investicinių lėšų iš valstybės biudžeto profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai (statyboms, renovacijai, materialinei mokymo bazei atnaujinti, standartams rengti ir kt.) skiriama pagal investicines programas, patvirtintas atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje. Investicinių lėšų profesinio mokymo įstaigoms gali skirti ir profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. 1215. Socialiniams partneriams šio įstatymo 28 33 straipsnio 3, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti lėšos skiriamos pagal patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas iš ministerijų, kurių reguliavimo sričiai yra numatytos šios funkcijos, tam tikslui skirtų asignavimų. 37 straipsnis.
mokymo vietą neturintys asmenys Teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi:
1) asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas, arba įgiję aukštojo mokslo kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą;
2) asmenys, jau turintys vieną kvalifikaciją ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštojo mokslo studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ar jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą. 3238 straipsnis. Materialinė parama
pirmąją kvalifikaciją, pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama. 2. Specialiųjų poreikių mokiniams, siekiantiems įgyti pirmąją kvalifikaciją ir negaunantiems stipendijos arba siekiantiems keisti kvalifikaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama. 3.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymus įstatymą, materialinė parama skiriama šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 3339 straipsnis. Užmokestis už profesinį mokymą
profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas). 2. Užmokesčio dydį už neformalųjį profesinį mokymą valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose –biudžetinėse ir viešosiose įstaigos - nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). 3. Profesinės mokymo įstaigos teikiamos nenumatytos profesinio mokymo programose papildomos praktinio mokymo priemonės ir mokymo(si) paslaugos (konsultacijos, kursai ir kt.) yra mokamos. Užmokesčio dydį už teikiamas paslaugas nustato profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su mokymo įstaigos taryba. 4. Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis, neatsižvelgus į asignavimų valdytoją, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis. 5. Profesinio mokymo paslaugų, apmokamų iš ne valstybės biudžeto lėšų, nustatomų įkainių dydis negali būti mažesnis negu teikiamų tų pačių paslaugų, apmokamų iš valstybės biudžeto lėšų įkainių dydis. 34 straipsnis. Turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jeigu tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Profesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą išnuomoja viešo konkurso būdu.
Profesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą gali perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. Sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priima suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu. Turto nuomos ar panaudos sutarties terminas gali būti ne ilgesnis kaip 5 metai ir ne ilgesnis kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. Gautos lėšos gali būti naudojamos tik profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti
valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose, jo perdavimas pagal patikėjimo sutartis
ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą savo nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinio mokymo įstaigos patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. 2. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinio mokymo įstaigos patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima
įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį
sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, valstybės turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybinės profesinės įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas valstybės turtas. 4.Valstybinė profesinio mokymo įstaiga privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d. paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybinės profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje. 5. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės profesinės įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant. 7. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti. 8.
ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
1) valstybės investuotas turtas;
2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už profesinį mokymą, taip pat pajamos iš ūkinės, veiklos ir kitų teikiamų paslaugų;
3) lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
6) dovanotas turtas;
7) paveldėtas turtas;
8) pajamos, turtas ar kita nauda, gauta valdant, naudojant šios dalies 1–8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 9. Valdydamos, naudodamos šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą ir juo disponuodamos, valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. 41 straipsnis. Disponavimo valstybinių profesinio mokymo įstaigų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu ribojimai
nuosavybėn perleidžiamas valstybinės profesinės mokymo įstaigos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas perleidžiamas Vyriausybės sprendimu teisės aktuose nustatyta tvarka. 3. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti.
Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali steigti ir į juos investuoti profesinės mokymo įstaigos dalininkai ir tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės profesinės mokymo įstaigos vykdoma mokymų veikla ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti. 4. Valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms draudžiama jų nuosavybės teise valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles. 5. Valstybinės profesinės mokymo įstaigos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms profesinėms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 13 straipsnis, išskyrus 5 dalį, įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. 4.
įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo
šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis,
m. sausio 1 d. 3. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurios nėra viešosios įstaigos, iki 2019 m. sausio
įgaliojimai tęsiasi iki profesinio mokymo įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą ir jos įregistravimo /Juridinių asmenų registre momento. 4. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, kuriems profesinis mokymas pradėtas teikti po 2019 m. sausio
ir kitos atsakingos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
dėl PROFESINIO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Europos Sąjungos Tarybos 2015 m. paskelbtose rekomendacijose dėl Lietuvos nacionalinės reformų programos teigiama, kad Lietuvoje dėl demografinių priežasčių ir migracijos sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, todėl siūloma didinti švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams ir skatinti tęstinį profesinį tobulėjimą. Profesinis mokymas yra ta švietimo grandis, kurioje jos dalyviai lanksčiausiai ir greičiausiai geba reaguoti į darbdavių poreikius ir mokinių bei užimtų asmenų kompetencijų trūkumą. Nežiūrint į tai, kad profesines mokymo įstaigas baigusių asmenų užimtumo lygis yra pakankamai aukštas (75,6 proc. palyginus su ES vidurkiu 73 proc. (2015 m.)), tačiau vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža 29 proc. (ES vidurkis – 50 proc.) ir kasmet vis dar mažėja, o profesinio rengimo ir mokymo įstaigų nebaigia apie 23 proc. mokinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per pastaruosius penkerius metus sumažėjo mokinių, kurie renkasi profesines mokyklas besimokydami pagal bendrojo ugdymo arba vidurinio ugdymo programas (2010 m. atitinkamai tokie mokiniai sudarė 3,1 proc. ir 64,6 proc., o
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas Lietuvoje bus dar ryškesnis. Profesinėse mokymo įstaigose mokinių skaičius lyginant 2009 ir 2015 metus sumažėjo visose apskrityse išskyrus Kauno, Vilniaus ir Telšių apskritis. Šiuo metu šalyje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose mokosi apie 46 tūkst. mokinių.
Profesinio mokymo įstaigos yra labai svarbios įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus: „užtikrinti asmenų dalyvavimą mokymesi visą gyvenime bei didinti jų įsidarbinimą ir užimtumą“, tačiau Lietuva pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklius yra 21 iš 28 Europos Sąjungos šalių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2009 iki 2015 metų ženkliai sumažėjo asmenų tęsiančių mokslą po profesinio mokymo baigimo kolegijose arba universitetuose (2009 m. tęsiančių studijas atitinkamai sudarė 3,8 ir 1,2 proc., o 2015 m. – 0,35 ir 0,33 proc.). 2016 m. Europos Sąjungos Tarybos Europos semestro Lietuvai ataskaitoje Lietuvai rekomenduojama: daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas didinant švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant mokymo ir suaugusiųjų mokymosi kokybę. Šiuo metu populiariausios profesinio mokymo įstaigose išlieka verslo ir administravimo, inžinerijos profesijos bei architektūra ir statyba, nors šių specialybių besimokančiųjų skaičius sumažėjo beveik du kartus. Jau daugiau nei dešimtmetį profesiniam mokymui skiriama lėšų dalis praktiškai nekinta ir tesudaro apie 0,3 proc. nuo BVP, o vidutinės vienam besimokančiam asmeniui tenkančios lėšos sudaro apie 2 tūkst. eurų per metus (pavyzdžiui, universitete studijuojančiam tenka 5,8 tūkst. eurų). Atotrūkį tarp darbo rinkos ir profesinio mokymo bei fragmentuotą baigusiųjų profesinio mokymo įstaigas įsidarbinamumą pagal profesiją, parodo ir tai, kad mokinių, priimtų į profesines mokymo įstaigas ir jau turinčių profesinę kvalifikaciją, skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik 40 proc., o turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją – beveik 20 kartų.
Ekspertų teigimu, vieni iš veiksnių, kuriais būtų galima pasinaudoti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumui ir atitikčiai darbo rinkos poreikiams didinti, yra: mokymosi darbo vietoje įtraukimas į visas profesinio rengimo ir mokymo programas, taip pat palankesnių sąlygų pereiti iš profesinio mokymo į aukštojo mokslo sistemą sudarymas (Profesinio mokymo sistemos Lietuvoje galimybių studija, 2015 m.). Siekiant paremti ekonomikos augimą ir tolesnius teigiamus darbo rinkos pokyčius, itin svarbios investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas naujasis socialinis modelis skatina asmens karjeros dinamiškumą, o darbuotojai turės lanksčiai prisitaikyti keisdami profesiją ir ūkio sektorius, kuriuose dirba, todėl svarbu, kad jie galėtų keisti ir kelti kvalifikaciją atsižvelgdami į ekonomikos poreikius. 2017 m. Europos Komisijos semestro ataskaitoje teigiama, kad Lietuva nedaug pasistūmėjo didindama aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį, o ši politika yra itin svarbi siekiant padidinti žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir didinti darbo jėgos pasiūlą. Darbdavių duomenimis, šiuo metu inžinerinėje pramonėje kvalifikuoto darbuotojo ir aukštos kvalifikacijos specialisto poreikis gali būti apibūdinamas santykiu 5 ir 1. 2011 m.
nustatyti tikslai, kuriais siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą, aktyvinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir dalyvavimą profesiniame mokyme, šalims narėms suderinti europines ir nacionalines profesinio mokymo nuostatas, įgyvendinti nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas, remiantis Europos kokybės užtikrinimo profesinio mokymo orientavimo rekomendacijomis, įgyvendinti mokymąsi darbo vietoje. Visoje Europos Sąjungoje dualinis profesinis mokymas yra laikomas vienu iš svarbiausių jaunimo nedarbą mažinančių ir padedančių sėkmingai susirasti pirmąjį kvalifikuotą darbą veiksnių. Apklausų duomenimis, net 49 proc. darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Darbdavių atstovai ne retai pažymi, kad trūksta glaudesnio ryšio tarp švietimo įstaigų ir darbdavių, o bedarbių profesinis mokymas nėra pritaikytas darbo rinkos poreikiams. Tose šalyse, kuriose dualinis profesinis mokymas turi senas tradicijas jaunimo nedarbas yra gerokai mažesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu:
Vokietijoje – 7,1, Danijoje – 10, Austrijoje – 10,1, Nyderlanduose – 11,1 procento. Lietuvoje pameistrystės institutas nėra išplėtotas. Šiuo metu Lietuvoje pameistrystės būdu mokosi tik 2 proc. dalyvių, tačiau tarptautinių ekspertų teigimu, atsižvelgiant į Lietuvoje turimas profesinio mokymo ir rinkos sąlygas, jau dabar darbo vietose galėtų mokytis mažiausiai 30 proc. mokinių. . Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) šalių vidurkis besimokančių pameistrystės būdu sudaro apie 40 proc. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva, todėl būtina gerinti jo kokybę ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą su įmonėmis (Europos Komisijos švietimo ir mokymosi būklės ataskaita, 2016).
Faktiškai daugėjant norinčių mokytis profesinio mokymo įstaigose skaičiui, pedagogų skaičius (vadinamų profesijos mokytojais ir bendrojo ugdymo mokytojais) šiose įstaigose sumažėjo 14 proc., o vidutinis pedagoginio personalo amžius yra 50 metų. Investiciniam klimatui šalyje gerinti ir investuotojams pritraukti vienu pagrindinių siektinų uždavinių laikytina „pasiekti, jog 2020 m. ne mažiau kaip 50 proc. profesinio lavinimo mokinių praktinius įgūdžius įgytų realioje darbo vietoje (AIAC, 2015)“. Tarptautiniai ekspertai jau dešimtmetį akcentuoja būtinybę racionalizuoti valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir struktūrą švietimo srityje. Švietimo informacinių technologijų centrui atlikus analizę dėl 2016–2017 metų profesinių mokyklų duomenų iš Mokinių ir Pedagogų registrų pastebėta, kad 235 asmenys yra ir profesinio mokymo įstaigos pedagogas, ir mokinys. Lietuvos darbo birža atliktame tyrime konstatavo, kad profesinio mokymo įkainiai privatiems klientams ir darbo ieškantiems asmenims, kurių profesinis mokymas apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, skiriasi net du, o vietomis tris kartus, pavyzdžiui, dekoratyvinės kosmetikos mokymo programa atitinkamai kainuoja 1 798 eurus ir 580 eurų. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad nėra reglamentuota, kaip apskaičiuoti profesinio mokymo įstaigų mokymo paslaugų įkainius, todėl profesinio mokymo įstaigos skaičiuoja juos skirtingai. Valstybė pagal Konstituciją, inter alia Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį, turi pareigą prižiūrėti mokymo įstaigų veiklą (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas). Nuo 2004 m. į profesinio mokymo kokybės gerinimą buvo investuota 240 mln. Eur., į profesinio mokymo infrastruktūros gerinimą – 118 mln. Eur.
Eur. Valstybės kontrolės teigimu, net pusėje audituotų profesinio mokymo įstaigų nepadidėjo per pastaruosius dvejus metus įstojusių mokinių skaičius į pirmines mokymo programas, kurios vykdomos sektoriniuose praktinio mokymo centruose. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad įvertinus 26 sektorinių praktinių centrų veiklą, nė viena profesinio mokymo įstaiga nepasiekė numatyto įrangos apkrovimo (16 val. per parą), o (60 proc.) centrų praktinis mokymas vyko tik iki 5 val. per parą. Europos Komisijos ataskaitoje Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo įgyvendinimo, pažymima, kad kokybės užtikrinimo sistemų diegimas profesinio mokymo srityje tapo daugumos šalių reformų prioritetu, išorinio kokybės vertinimo paskirtis – formuoti vieningą profesinio kokybės užtikrinimo sistemos supratimą ir skatinti visas suinteresuotas šalis prisidėti prie kokybės kultūros puoselėjimo, tačiau Lietuvoje šiuo metu nepakankamai užtikrinama profesinio mokymo teikėjų paslaugų kontrolė ir orientavimas į sąlygų, kiekvienai profesinio mokymo įstaigai gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir nuolat tobulinti taikomus veiklos metodus ir būdus, sudarymą. Lietuvoje skatinant profesinio mokymo pasiūlos ir darbo rinkos paklausos augimo, 2013 metais pradėti rengti profesinio mokymo modulinės programos bei profesinio mokymo rengimo standartai. Iki šiol yra parengtas vos vienas profesinis standartas, nepaisant to, kad jiems rengti išleista apie 500 tūkst. Eur. Tik 24-ios iš 60-ies modulinių profesinio mokymo programų, kurioms išleista apie 1 mln. Eur, yra įregistruotos. Valstybės kontrolės teigimu, įvertinus 20 iš 60 (33 proc.) modulinių programų, nustatyta, kad tik dvi atitiko naujus profesinius standartus. 2016 m. darbo biržose iš viso registruoti beveik 152 tūkst. bedarbių, iš jų apie 75,6 proc. – teturintys vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.
Įgyvendinant Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programą, daugiau kaip 17 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų buvo sudarytos galimybės įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją. Valstybės kontrolės 2016 m. vasario 22 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-1-1 „Kaip panaudojamos profesinio mokymo galimybės“[¹] nurodyta, kad siūlomos profesinio mokymo programos ne visada atitinka darbo rinkos poreikius, nepakanka naujų ir darbo rinkos poreikius atitinkančių mokymo programų, nepakankama kokybė. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, situacija, kai už bedarbių profesinio mokymo koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos labai ribotai dalyvauja profesinio mokymo programų sudarymo, tvirtinimo, profesinio mokymo teikėjų licencijavimo procese, yra ydinga. Vienas svarbiausių sėkmingos profesinės mokyklos požymių yra efektyvus valdymas, socialinių partnerių įtraukimas ir profesinėje mokymo įstaigoje vykdomos veiklos orientavimas į darbo rinkos poreikius. 2016 m. EBPO ataskaitoje Lietuvai teigiama, kad turi būti skatinamas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, profesinių mokyklų ir specialiųjų mokyklų, kuriant bendrus klasterius arba diegiant bendras valdymo sistemas. Kasmet viešosios įstaigos statusą įgyja vis daugiau profesinio mokymo teikėjų. Taigi, didėja finansinis įstaigų savarankiškumas, atsiranda geresnės galimybės efektyviai naudoti profesinio mokymo lėšas ir išteklius. Pasikeitus juridiniam įstaigų statusui, jas valdyti gali įmonės, socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai, kiti dalininkai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiandien pastebimas nepakankamas socialinių partnerių įsitraukimas ne tik į profesinio mokymo įstaigų valdymą, bet ir bendrai į profesinį mokymą. Pastebimas ir nepakankamai efektyvus įsitraukimas į profesinio mokymo planavimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad profesinis orientavimas vis dar išlieka vienu iš iššūkių siekiant atliepti Europos Tarybos ir EBPO rekomendacijas. Nuo 2005 m. buvo įkurta 700 profesinio informavimo taškų, iš jų 632 bendrojo ugdymo mokyklose (kiti viešosiose bibliotekose ir savivaldybei priklausančiose įstaigose). Vienose jų profesinio informavimo paslaugas teikė pedagogai, kitose – kiti mokyklų darbuotojai (pavyzdžiui, bibliotekininkai). Analizuojant kitų valstybių patirtis, pavyzdžiui, Suomijos, Norvegijos, Austrijos, Čekijos ir kitų Europos Sąjungos šalių profesinio orientavimo paslaugos teikiamos nuo pirmos klasės – žemesnėse klasėse profesinis orientavimas integruotas į kitas ugdymo programas, o vyresniųjų klasių mokiniams vedama privaloma ugdymo karjerai pamoka. Minėtose valstybėse visos formaliojo švietimo įstaigos turi bent po vieną karjeros specialistą. Lietuvos moksleivių sąjungos teigimu, 79 proc. apklaustų moksleivių suinteresuoti, kad mokyklose vyktų sklandus ugdymas karjerai. Pagal 2014 m. Kvalifikacijų ir profsinio mokymo plėtros centro surinktus duomenis, tik 12 proc. asmenų, teikiančių profesinio orientavimo paslaugas mokiniams, yra baigę bakalauro arba magistro studijų programas, tiesiogiai susijusias su profesiniu orientavimu (pavyzdžiui, karjeros projektavimas, karjeros edukologija, ugdymo karjerai pedagogika, profesijos edukologija, karjera ir profesinis konsultavimas). Atsižvelgiant į bendrą profesinio mokymo būklę Lietuvoje, yra būtina sistemiškai tobulinti esamą profesinio mokymo reglamentavimą, siekiant kad valstybė stabiliai augtų ir išliktų konkurencingoje aplinkoje.
Tokiu būdu užtikrinant kryptingą profesinio mokymo ir valstybės bei verlo atitikties vystymą, didinant užimtumą, siekiant, kad sistema būtų efektyviai finansuojama, iš esmės gerėtų profesinio mokymo kokybė, valdymas, profesinio mokymo sistemos veikla būtų skaidresnė, o profesinis rengimas ir mokymas atlieptų darbdavio, darbuotojo ir mokinio poreikius. Įstatymo projektu yra siekiama::
esmės keisti profesinio rengimo ir mokymo sistemą, atliepiant valstybės ekonominės raidos poreikius;
profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą, siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių, skatinti prisitraukti papildomą finansavimą;
kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant didinti profesinio mokymo prestižą. Siekiant gerinti profesinio mokymo kokybę ir prieinamumą, kartu teikiamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisos. Taip pat teikiamos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo) pataisos, kuriomis siekiama sudaryti galimybes užimtiems (dirbantiems) asmenims, tačiau darbo ieškantiems, persikvalifikuoti ir išlikti aktyviems darbo rinkos dalyviams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą Respublikos Prezidentės iniciatyva parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė ir Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (toliau – PMĮ) nenumato privalomo praktinio profesinio mokymo tik darbo vietoje. Praktinis mokymas didžiąja dalimi yra vykdomas profesinio mokymo įstaigose esamomis praktinio mokymo sąlygomis.
PMĮ nenumato galimo pameistrystės organizavimo neformaliuoju būdu, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse tokia galimybė numatyta (mokymo sutartis dėl neformaliojo mokymo tarp pameistrio ir darbdavio), taip pat nenumato pameistrystės planavimo Galiojančioje PMĮ redakcijoje yra numatyta, kad profesinis orientavimas švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka vykdomas bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, profesinio orientavimo centruose, darbo biržose, tačiau nėra bendros profesinio mokymo orientavimo sistemos, nėra reglamentuojamas socialinių partnerių įtraukimas į profesinio orientavimo veiklą. Profesinis orientavimas nėra bendrojo ugdymo programos dalis. Pažymėtina ir tai, kad profesinis orientavimas, savo esme nebūtinai yra vien tik profesinio mokymo dalis, todėl manytina, kad profesinis orientavimas turėtų būti Švietimo įstatymo reguliavimo objektas. Pagal galiojantį reglamentavimą, kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto arba profesinio rengimo standarto. PMĮ šiuo metu nenumato neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimo kaip kvalifikacijos ar jos dalies, nėra sistemingai skatinamas mokymasis visą gyvenimą. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikacijos sistema ir sandara nėra vien tik profesinio mokymo dalis, todėl manytina, kad tai, kaip ir profesinis orientavimas, yra Švietimo įstatymo reguliavimo objektas. PMĮ nenustato aiškaus profesinio standarto paskirties ir jo sąsajų su profesinio mokymo programomis ar jų moduliais, kvalifikacijos sistema bei kokybės užtikrinimo priemonėmis. Profesinių mokyklų tinklas vystomas atsižvelgiant į švietimo poreikius, tačiau nevertinant valstybės, savivaldybės ir ūkio poreikių.
PMĮ nenustatyta, kad priėmimas į profesines mokyklas vykdomas centralizuotai, nereglamentuojama stojančiųjų sudarymo eilė. Taip pat nenumatyta, kad profesinis mokymas būtų planuojamas atsižvelgiant į šalies ekonominius poreikius ir žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos prognozes. Profesinis mokymas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, todėl atitinkamai galiojančioje redakcijoje nėra nuostatų, susijusių su atvejais, kuomet profesinis mokymas nėra finansuojamas arba lėšos privalo būti grąžinamos. Kvalifikaciją įgyti profesinėje įstaigoje siekiantis asmuo pagal formalią profesinio mokymo programą gali tai padaryti valstybės lėšomis neribotą skaičių kartų. Šiuo metu už profesinio mokymo kokybę yra atsakingos įvairios institucijos: Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Kvalifikacijų tvarkymo institucija, savivaldybės institucijos, nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas), profesinio mokymo įstaigos vadovas. PMĮ nėra sukurtos prielaidos vidinėms kokybės užtikrinimo sistemoms, taikoma ta pati sistema, kaip ir bendrojo ugdymo mokykloms. PMĮ nereglamentuoja profesinio mokymo įstaigų išorinio vertinimo bei pasekmių dėl šio vertinimo rezultatų. Pažymėtina ir tai, kad PMĮ nuostatos nėra orientuotos į profesinio mokymo kokybės gerinimą pagal tarptautinius standartus. Siekiant gauti formaliojo profesinio mokymo licenciją, nėra įtvirtinų tinkamos kokybinių profesinio mokymo įstaigų reikalavimų patikros sistemos, o licencijos praradimo pagrindai neapima neaktyvios profesinio mokymo veiklos, neskatina siekti aukštų įvertinimo rezultatų.
Taip pat PMĮ nereglamentuoja licencijos išdavimo ar įsigaliojimo terminų bei kitų aktualių procesinių aspektų, nėra reglamentuojama neformalių profesinio mokymo programų kokybinė priežiūra Šiuo metu profesinio mokymo įstaigos gali būti tiek viešosios, tiek biudžetinės įstaigos, tai lemia skirtingus jų finansavimo šaltinius, dalininkų įsitraukimą priklausomai nuo jų teisinės formos. Kaip antai, viešosioms profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo arba kitų lėšų. Biudžetinėms savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. PMĮ nereglamentuoja profesinių mokymo įstaigų valdymo organų sudėties bei jų kompetencijos, atskaitomybės visuomenei, manytina, kad nepakankamai yra apibrėžiamos profesinio mokymo dalyvių teisės ir pareigos siekiant užtikrinti didesnę profesinio mokymo kokybę Šiuo metu valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jeigu tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Tai daroma švietimo ir mokslo ministro kartu su finansu ministru nustatyta tvarka. Tačiau nėra numatyta didesnę atsakomybę ir atskaitomybę laiduojančių priemonių.
Pagal galiojantį reglamentavimą, įvairios ministerijos ar kitos institucijos vykdo tas pačias arba savo pobūdžiu panašias funkcijas, taip sudaromos sąlygos viešojo administravimo funkcijoms dubliuoti, turimo viešojo sektoriaus žmogiškojo kapitalo potencialui fragmentuotis bei neracionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant nuoseklaus ekonomikos augimo bei kryptingo užimtumo didinimo, stiprinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį rinkos ir savivaldybių poreikiams, siekiant kelti profesinio mokymo kokybę ir prestižą sudaryti geresnes sąlygas jaunimui susirasti pirmąjį darbą, o dirbantiesiems likti konkurencingiems darbo rinkoje, užtikrinti veiksmingą profesinio mokymo sistemos valdymą, efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, tokiu būdu sudarant realias prielaidas profesinio mokymo srityje didinti lėšų kiekį, tenkantį vienam mokiniui, papildomai investuoti į profesijos mokytojus. , siūloma sistemiškai keisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – PMĮ) bei Švietimo įstatymo, Užimtumo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas. Profesinio mokymo įstatymo projektu siekiama transformuoti profesinio mokymo sistemą Lietuvoje ir palaipsniui pereiti prie Lietuvos formaliojo profesinio mokymo sistemai integraliai taikytino dualinio profesinio mokymo, kurio metu praktinis mokymas būtų privalomai atliekamas tik realioje darbo vietoje, o teorinis profesinis mokymas atliekamas profesinio mokymo įstaigoje, tokiu būdu siekiant mokiniams sudaryti palankias sąlygas įgyti realios darbo patirties ir įsidarbinti pagal profesiją.
Atitinkamai tikslinamos pagrindinės įstatymo sąvokos, nustatant, kad praktinis mokymas vyktų darbo vietoje, kvalifikacija atitiktų profesinį standartą, o modulinės programos – rinkos poreikius, reglamentuojant profesinių sektorinių komitetų paskirtį, kas sudaro prielaidas darbo rinkai reikalingų kompetencijų ugdymui. Taip pat siūloma tikslinti kitas sąvokas, kaip antai, vietoje profesinio mokymo programos modulių aprašyti modulinį profesinį mokymą, apibrėžti su profesiniu mokymu susijusią veiklą nustatant, kad tai priėmimo mokytis skelbimas, konsultavimas, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymas ir kita organizacinio pobūdžio veikla. Akcentuotina tai, kad siekiant išvengti nereikalingo profesinio mokymo programų ir kvalifikacijų aprašymo dubliavimo, siūloma atsisakyti profesinio rengimo standartų, vietoje jų paliekant tik profesinius standartus. Siūloma nustatyti, kad profesiniai standartai yra konkrečiam ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų ir jas sudarančių kompetencijų ir reikalavimų kvalifikacijų suteikimui aprašas.
Siūloma tobulinti reglamentavimą, susijusį su pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, siekiant ją paversti patrauklesne darbdaviams ir paklausia profesinio mokymo dalyviams, tokiu būdu sudarant sąlygas vienu metu ne tik mokytis profesijos, bet ir gauti darbo užmokestį Pirma, siekiama įtvirtinti galimybę pameistrystę organizuoti neformaliuoju būdu, skatinant, kad asmuo įgytų papildomas kompetencijas darbo vietoje ir gaudamas atlygį. Neformaliuoju būdu organizuojamos pameistrystės formos organizavimą tvarką nustatytų švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru. Antra, nustatoma, kad pameistrystės forma besimokantys mokiniai vidurinio ugdymo programas galėtų baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatyta laiką, šias programas galėtų mokytis su pertraukomis arba baigti atskirais moduliais, taip sudaryti sąlygas asmeniui dirbant įgyti aukštesnį išsilavinimą Trečia, profesinis mokymas pameistrystės forma būtų vykdomas tik gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl šios formos profesinio mokymo apimčių atitinkamame ekonomikos sektoriuje, tai skatintų naujų paklausių darbo vietų kūrimą. Ketvirta, pameistrystės mokymo turinys turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais, užtikrinant mokymo programų turinio atitikimą paklausai darbo rinkoje. Siūloma tobulinti profesinį orientavimą reglamentuojančias nuostatas, jas perkeliant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (toliau – Švietimo įstatymas) ir nustatant, kad profesinis orientavimas privalomai būtų teikiamas asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nustatyta tvarka, įtraukiant socialinius partnerius.
Šios įstatyminės nuostatos įgyvendinimas leis kryptingai pradėti parengti asmenį būsimai profesijai ankstyvajame brandos etape. Atsižvelgiant į tai, kad asmens įgytos kompetencijos tam tikrais atvejais gali prilygti kvalifikacijai, siūloma įtvirtinti galimybę neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas pripažinti kaip kvalifikaciją arba, priklausomai nuo kvalifikacijos apimties – ir kaip jos dalį, sudarant sąlygas asmeniui kelti arba įgyti naują kvalifikaciją, padėsiančią užtikrinti geresnes darbo ar įsidarbinimo sąlygas. Tai būtų atliekama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūloma išdėstyti nuostatas dėl kvalifikacijų sistemos Švietimo įstatyme, kadangi kvalifikacijos sandara apima visas švietimo sistemos teikiamas kvalifikacijas, skirtinguose švietimo lygmenyse. Siūloma tobulinti priėmimo ir planavimo į profesines mokyklas nuostatas. Priėmimas į profesines mokyklas būtų vykdomas centralizuotai į valstybines ir nevalstybines profesinio mokymo įstaigas, suteikiant valstybei daugiau priežiūros ir mažinant prielaidas biurokratijai ir korupcijos apraiškoms. Siūloma profesinio mokymo planavimą sieti su ekonomikos veiklų rūšių sekcijas ir nacionalinės žmogiškųjų išteklių sistemos prognozes, užtikrinant šalies ekonomikos raidai būtinų kvalifikuotų darbuotojų parengimą. Stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas eilė būtų sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir paskelbiama kiekvienais metais likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki priėmimo į profesinio mokymo įstaigas pradžios.
Įstatymo projektu siūloma pertvarkyti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą bei didinti profesinio mokymo prestižą. Siūloma įtvirtinti didesnę atsakomybę už profesinio mokymo kokybę pačioms profesinio mokymo įstaigoms, numatant turėti vidines mokymo kokybės užtikrinimo sistemas bei kasmet supažindinti bendruomenę ir viešai skelbti atliekamų vertinimų rezultatus. Vienas iš siūlomų įvesti vertinimo būdų, padėsiantis užtikrinti aukštesnę kokybę yra periodinis institucinis išorinis vertinimas, kuris būtų atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Kitų profesinio mokymo teikėjų, taip pat dalyvautų ir sektoriniai profesiniai komitetai. Dukart iš eilės išorinio vertinimo metu neigiamai įvertinus formalųjų profesinį mokymą vykdančią profesinę įstaigą, iš jos būtų atimta licencija. Be to, siūloma sudaryti teisines prielaidas įtraukti socialinius partnerius į išorinį profesinio mokymo programų vertinimą. Siūloma profesinį mokymą orientuoti į tarptautinius kokybės užtikrinimo standartus, o nacionalinius profesinius standartus atnaujinti ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, atliepiant rinkos poreikius. Pabrėžtina, kad prie profesinio mokymo kokybės gerinimo prisidėtų ir siūlomi profesinių įstaigų licencijavimo tvarkos pakeitimai. Siūloma nustatyti, kad būtina licencijos gavimo sąlyga yra ne tik profesijos mokytojų atitiktis kvalifikaciniams ir kompetencijos reikalavimams, tačiau ir profesinio mokymo įstaigos atitiktis sąlygoms, būtinoms planuojamo profesinio mokymo kokybei užtikrinti.
Siūloma griežtinti licencijos praradimo sąlygas nustatant, kad licencija būtų panaikinama per 6 mėnesius profesinio mokymo įstaigai nepradėjus teikti profesinio mokymo ar su profesiniu mokymu susijusios veiklos bei pakartotinio vertinimo metu neigiamai įvertinus profesinio mokymo įstaigos veiklą. Taip pat siūloma detalizuoti kai kuriuos procedūrinius licencijavimo tvarkos reikalavimus, kaip antai, įtvirtinti prievolę licenciją turinčioms profesinio mokymo įstaigoms teikti ir teisės aktų nustatyta tvarka leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija, taip pat per 5 darbo dienas pranešti apie pasikeitusias licencijoje nurodytus duomenis. Nustatoma, kad licenciją gavusi profesinio mokymo įstaiga turi teisę vykdyti profesinį mokymą nuo sprendimo dėl licencijos išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. Visą informaciją, susijusią su licencijos vykdyti profesinį mokymą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti, panaikinimu būtų privaloma skelbti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Šiame registre taip pat būtų registruojamos ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo profesinio mokymo programos. Profesinio mokymo įstatymų projektu siūloma pertvarkyti profesinio mokymo valdymo ir finansavimo sistemas, didinti profesinių mokyklų atskaitomybę ir skaidrumą, efektyvinti profesinių įstaigų veiklą veiklą. Siūloma iki 2020 m. pakeisti visų profesinių mokyklų teisinę formą į viešąsias įstaigas, o tai paskatins ne tik verslo atstovus, išmanančius darbo rinkos poreikius ir galimus pokyčius, dalyvauti ugdymo procese, bet taip pat bus sudaromos sąlygos vietos savivaldai tapti profesinės mokyklos dalininku.
Toks subalansuotas ir proporcingai paskirstytas įvairių valstybinių, savivaldybės lygmens institucijų ir verslo dalyvavimas profesinio mokymo įstaigų valdymo procese užtikrins ne tik įvairiapusį interesų atstovavimą, bet ir tinkamą profesinio mokymo įstaigų vystymosi raidą valstybės ekonominiu požiūriu. Taip pat profesinės įstaigos gautų papildomų pajamų už teikiamas paslaugas. Siekiant didinti orientavimąsi į tęstinį profesinį mokymą bei užtikrinti skaidrų valstybės lėšų panaudojimą, siūloma nustatyti, kokiais atvejais asmuo galėtų mokytis valstybės finansuojamose vietose, o kuriais – negalėtų. Siūloma įtvirtinti, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos profesiniam mokymui valstybės finansuojamose mokymo vietose apmokėti, grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia profesinį mokymą savo noru vėliau, nei per pirmuosius šešis mokymosi mėnesius arba jeigu šie asmenys yra pašalinami iš profesinio mokymo įstaigos. Šiai nuostatai siūloma įtvirtinti išimtis tiems mokiniams, kurie mokslo metus baigia profesinės mokymo įstaigos nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu praneša įstaigai apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus. Taip pat lėšų grąžinti neprivalėtų neįgalieji bei išleisti akademinių atostogų dėl ligos arba nėštumo arba vaiko priežiūros atostogų. Prievolė grąžinti lėšas nebūtų perleidžiama mirusiojo asmens paveldėtojams. Šios priemonės užkardys galimybes piktnaudžiauti valstybės pasitikėjimu sąžiningai ir protingai naudoti išteklius.
Siūloma nustatyti, kad teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi asmenys, siekiantys trečios profesinės kvalifikacijos arba įgiję aukštesnės pakopos kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę šios kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, taip pat asmenys, turintys vieną kvalifikaciją bei vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis bei asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinę profesinio mokymo programą (išimtis taikoma asmenims, kuriuos moko vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, kurie mokosi pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą), siekiant įgyti kvalifikaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į konstitucinę nuostatą dėl nemokamo mokymo mokyklose, įskaitant ir profesines mokyklas. Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas (1 dalis); mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas (2 dalis). Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime konstatavo, kad šios Konstitucijos normos reiškia, jog valstybė (jos institucijos) turi pareigą užtikrinti, kad visi asmenys iki 16 metų turėtų realias galimybes įgyti nemokamą išsilavinimą valstybinėse arba savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštesniosiose mokyklose, kad mokymas šiose įstaigose būtų visiems vienodai prieinamas.
Tokiu konstituciniu reguliavimu siekiama užtikrinti ir asmens interesą, teisę ir realią galimybę įgyti profesinę kvalifikaciją ir gebėjimą dirbti tam tikrą darbą, taip pat visuomenės bei valstybės interesą – poreikį turėti įvairių sričių specialistų. Tačiau tarp žmogaus teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės reikmių turi būti pusiausvyra. Valstybės finansinės galimybės (taigi ir galimybės finansuoti mokymą profesinėse mokyklose) nėra ir negali būti beribės. Vadovaujantis konstituciniu atsakingo valdymo principu, valstybės institucijos valstybės lėšas turi naudoti racionaliai. Konstitucinės nuostatos, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių profesinėse mokyklose yra nemokamas, negali būti interpretuojamos ir suprantamos kaip nustatančios valstybės pareigą valstybės lėšomis užtikrinti kiekvieno asmens teisę nemokamai įgyti neribotą skaičių profesinių kvalifikacijų toje pačioje ar skirtingose profesinėse įstaigose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad siūlomi įstatymų pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai bei skatina protingą valstybės lėšų panaudojimą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomas reguliavimas dėl nemokamo profesinio mokymo suteikimo ribojimo nebūtų taikomas asmenims, besimokantiems pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas ar siekiantiems įgyti profesiją pabaigus vidurinio ugdymo įstaigą.
Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius nevienodus profesinio mokymo paslaugų įkainius, nepaisant tos pačios teikiamos paslaugos, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad už profesinio mokymo paslaugas mokant iš valstybės biudžeto lėšų įkainiai turi būti vienodi, o mokant už tas pačias paslaugas iš privačių lėšų, įkainiai negali būti mažesni negu įkainių dydžiai už teikiamas tas pačias profesinio mokymo paslaugas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų. Profesinio mokymo įstatymo projektu siūloma detalizuoti valstybinių profesinio mokymo įstaigų tarybų funkcijas, įpareigojant jas svarstyti profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą, koordinuoti kokybės užtikrinimo sistemos įgyvendinimą, svarstyti profesinio mokymo įstaigos direktoriaus teikiamus profesinio mokymo įstaigos struktūros pertvarkos planus, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, metinę veiklos ataskaitą ir juos tvirtinti, viešai skelbti sprendimus. Nepaisant to, kad švietimo įstaigų tarybų sudėtis reglamentuojama Švietimo įstatyme, tačiau atsižvelgiant į profesinio mokymo įstaigų specifiką, siūlytina įtvirtinti kitokią tarybos sudarymo tvarką ir nustatyti, kad tarybos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras iš 7 pasiūlytų kandidatų: po vieną kandidatą siūlo visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), mokytojai, profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, švietimo ir mokslo ministras, atitinkama savivaldybė, o du narius siūlo profesinės mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių mokyklos personalui ir mokiniams. Siūloma nustatyti, kad taryba sudaroma penkerių metų kadencijai.
Kiekvienas tarybos narys prieš pradėdamas eiti pareigas privalo pasirašyti įsipareigojimą vadovautis profesinio mokymo įstaigos ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti pavestas funkcijas. Tarybos posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Akcentuotina, kad tarybos nariu negali būti įstaigos personalui priklausantis asmuo, įskaitant direktorių. Įstatymo projektu siūloma plėsti galimus profesinio mokymo finansavimo šaltinius. Siūloma papildomai įtvirtinti, kad profesinis mokymas gali būti finansuojamas valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms, pajamomis, gautomis už profesinį mokymą, Užimtumo fondo, tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamomis lėšomis bei lėšomis, gautomis kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą. Profesinio mokymo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kokiems tikslams profesinės mokyklos gali naudoti lėšas. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos profesiniam mokymui bei su profesiniu mokymu susijusiais veiklai vykdyti, taip pat kompetencijų ir (ar) kvalifikacijų vertinimui ir pripažinimui, profesiniam orientavimui, valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms, socialinėms stipendijoms, mokymosi stipendijoms ir kitai paramai. Siūloma tobulinti profesinių įstaigų turto valdymo, naudojimo, disponavimo sąlygas bei reglamentuoti tam tikrus turto perdavimo pagal patikėjimo sutartis aspektus. Siūloma nustatyti, kad tik Vyriausybė, atsižvelgusi į Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos vertinimus bei Turto banko išvadą galėtų keisti valstybinės žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto valdytojus.
Siūloma įtvirtinti, kad sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė, o valstybinės profesinės mokyklos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti daiktines teises. Pažymėtina, kad nustatomi ir disponavimo turtu ribojimai, kaip antai, sandoriai dėl perleidžiamo valstybinės profesinės įstaigos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sutikimą. Kartu su Profesinio mokymo įstatymu, siekiant suderinti nuostatas, teikiami ir Švietimo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo projektai. Taip pat teikiamas Užimtumo įstatymo projektas, kuriuo siūloma sudaryti galimybę užimto asmens statusą turintiems darbo ieškantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, suteikti kvalifikaciją arba kompetenciją vykdant profesinį mokymą, kad užimto asmens statusą turintis ir darbo ieškantis asmuo galėtų imtis kitos profesinės veiklos ir taip labiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai aktualu dabartiniu metu, kai įgytas bazinis profesinis mokymas nepatenkina pasikeitusių darbo rinkos reikalavimų (ypač naujų sričių, kaip antai, vadybos, bankų, draudimo ir kt.). Tokiu būdu užimti asmenys, kuriems reikia persikvalifikuoti norint išlikti darbo rinkoje, būtų siunčiami mokytis naujos profesijos teritorinės darbo biržos pagalba ir netaptų bedarbiais. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia teise, siūloma nustatyti, kad užimtam asmeniui profesinis mokymas organizuojamas tik tuomet, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai.
Taip pat siūloma nustatyti, kad sudarant sutartis su užimtu asmeniu jose būtų numatyta sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo baigimo. skirtingai nei bedarbiams, užimtiems asmenims nenumatoma išimtis, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdantys užimti asmenys bus atleidžiami nuo įsipareigojimo grąžinti darbo biržos patirtas išlaidas, jeigu jie kvalifikaciją ar kompetenciją įgyja pirmą kartą. Kartu pažymėtina, kad skirtingai nei bedarbiams, profesiniame mokyme dalyvaujančiam užimtam asmeniui bus finansuojamos tik profesinio mokymo paslaugos. Manytina, kad siūlomais Užimtumo įstatymo pakeitimais bus pasiekti šie teigiami rezultatai: pirma, didinamos darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybės patiriant mažesnes išlaidas (teikiam profesinio mokymo paslaugas būtų finansuojamos tik mokymo paslaugos) ir, antra, užtikrinama nedarbo prevencija – darbo ieškantiems asmenims būtų teikiamos darbo rinkos paslaugos, kol jie dar nėra tapę bedarbiais ir praradę socialinius, darbo įgūdžius. Užimtumo įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad užimtumo stebėseną atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, siekiant išnaudoti jau sutelktą potencialą ir išvengti funkcijų dubliavimo viešajame sektoriuje. Taip pat siūloma detalizuoti užimtumo stebėsenos ir darbo rinkos stebėsenos turinį. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, atvirkščiai, siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie nuoseklaus valstybės ekonomikos augimo, didins užimtumą, stiprins profesinio mokymo pasiūlos atitiktį rinkos ir regionų poreikiams, kels profesinio mokymo kokybę ir prestižą, sudarys geresnes sąlygas jaunimui susirasti pirmąjį darbą, o dirbantiesiems likti konkurencingiems darbo rinkoje. Taip pat užtikrins veiksmingą profesinio mokymo sistemos valdymą, efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, tokiu būdu sudarant realias prielaidas profesinio mokymo srityje didinti lėšų kiekį, tenkantį vienam mokiniui, papildomai investuoti į profesijos mokytojus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Atvirkščiai, siūlomomis įstatymų pataisomis bus ne tik didinama profesinio mokymo įstaigų atskaidomybė ir skaidrumas, tačiau ir racionaliau bei skaidriau naudojamos valstybės lėšos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki Įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais būtų reguliuojamas profesinio orientavimo vykdymas, užimtumo stebėsena, profesinių standartų rengimas ir atnaujinimas, žmogiškųjų išteklių plėtros politikos formavimas, ir įgyvendinimas.
Švietimo ir mokslo ministras iki Įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais būtų reguliuojami šie klausimai: kvalifikacijų ir mokymo sąlygų atitikties reikalavimams nustatymas; valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymas; priėmimas mokytis į valstybės nefinansuojamas profesinio mokymo vietas; bendrojo priėmimo į valstybinę ar savivaldybės ar nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą tvarka; priėmimo į tęstinį profesinį mokymą tvarka; kompetencijų vertinimo ir pripažinimo bei akredicaijos tvarka; neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarka; (suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru) asmenų, baigusių specialiojo ugdymo programas, mokymo tvarka; profesinio mokymo teikėjų veiklos kokybės tobulinimo tvarka; profesinio mokymo teikėjų, išskyrus profesinio mokymo įstaigas, vertinimo tvarka; profesinio mokymo programų išorinio vertinimo tvarka; profesinių standartų ir jų modulių teikimo Kvalifikacijų tvarkymo institucijai tvarka; lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą už valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą profesinio mokymo vietą tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomos įstatymo nuostatos leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšas tenkančias praktinei profesinio mokymo daliai.
Taip pat reorganizavus profesinio mokymo įstaigas į viešąsias įstaigas bus sudarytos prielaidos pritraukti papildomų finansavimo šaltinių ne iš valstybės biudžeto. Sudarant palankias sąlygas užimtiems asmenis keisti kvalifikaciją besitęsiant darbo santykiams, leis sutaupyti lėšas, kurios būtų skiriamos asmeniui tapus bedarbiui. Siekiant užtikrinti kryptingą jaunų žmonių pasirengimą profesijai, tačiau užkertant kelią šiuo metu neribojamam profesinių kvalifikacijų suteikimui už valstybės biudžeto lėšas, leis taupyti valstybės biudžeto lėšas. Profesinis mokymas yra aktyvios darbo rinkos politikos priemonė, kuri yra finansuojama iš Užimtumo fondo. Tiek formaliojo, tiek neformaliojo profesinio mokymo taikymui užimtiems žmonėms 2019 m. prireiks apie 200 000 eurų. Tikėtina, kad papildomų lėšų gali prireikti kokybės užtikrinimo sistemai tobulinti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Profesinis mokymas, profesinis standartas, pameistrystė, kvalifikacija, kompetencija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė [1] Prieiga per internetą: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=21719 [žiūrėta 2017-06-01]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS profesinio mokymo įstatymo nr. viii-450 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1074, LIETUVOS RESPUBLIKOS švietimo įstatymo nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1075, LIETUVOS RESPUBLIKOS Užimtumo įstatymo nr. xii-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto nr. XIIIP-1076, LIETUVOS RESPUBLIKOS mokslo ir studijų įstatymo nr. xii-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-1077, LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų įstaigų įstatymo nr. i-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1078 ATITIKTIES
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1076, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1078. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Teikiame pastabas tik dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII‑450 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 (toliau – Profesinio mokymo įstatymo projektas). 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas ratas subjektų, kurie gali gauti licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, tai yra šioje projekto nuostatoje įvardinti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinami reikalavimai taikytini tik profesinio mokymo įstaigoms, o ne profesinio mokymo teikėjams apskritai, kurie turėtų atitikti sąlygas, būtinas vykdant profesinį mokymą. Siūlytume suvienodinti nustatytus reikalavimus visiems profesinio mokymo teikėjams, siekiantiems gauti atitinkamas licencijas. 2. Kadangi Profesinio mokymo įstatymo projekto
licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu, manytume, kad šioje nuostatoje taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas licencijas išduodančiai institucijai pateikti suinteresuotiems asmenims motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo išduoti licenciją, taip pat nustatyta tokio atsakymo apskundimo tvarka. 3. Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos per 20 darbo dienų priimamas sprendimas panaikinti licenciją, tačiau 13 straipsnio 1 dalis nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti licenciją. Tikėtina, kad projekto 13 straipsnio 15 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į projekto 13 straipsnio 10 dalį.
straipsnyje kalbama apie tai, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai nustatant mokinių skaičių, valstybės finansavimą ir kt., tačiau manytume, kad šiame straipsnyje turėtų būti kalbama tik apie valstybines ar savivaldybių valdomas tokio pobūdžio mokymo įstaigas, finansuojamas valstybės lėšomis (tai neliestų privačių įstaigų). Atitinkamai koreguotina 17 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 6 dalis, 8 dalis, kai kalbama apie priėmimo tvarką į nevalstybines profesinio mokymo įstaigas ir į jose valstybės nefinansuojamas vietas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
nauja redakcija dėstomo Profesinio mokymo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis įtvirtina ir specialias šio įstatymo taikymo sąlygas, tačiau paties straipsnio tekste nurodoma tik įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio
rašomos su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Toliau tekste šių pareigų pavadinimas turi būti minimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (trumpinio įvesti nereikia). Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pareigų, institucijų, valstybės registrų ir teisės aktų pavadinimai, t.y. jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. 3. Derinant įstatymo projekto
žodžio „įmonėje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžio „švietimo“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“, nes profesinis mokymas vykdomas ne pagal bet kokias teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas švietimo programas, o būtent pagal profesinio mokymo programas, kurių turinys apibrėžtas šio straipsnio 14 dalyje. 5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje vietoj žodžio „ūkios“ įrašytinas žodis „ūkio“. 6.
straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „paskirstyti turimus išteklius“ įrašytini žodžiai „turimų išteklių paskirstymo“, o vietoj žodžių „rinkoje didžiausią rinkai poveikį“ įrašytini žodžiai „didžiausią poveikį rinkai“. 7. Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio. Siūlytina nustatyti, kokiais atvejais toks mokinys gali kitu nei įprasta būdu baigti vidurinio ugdymo programas, kaip toks mokymasis derinamas su profesinio mokymo įstaiga ar subjektu, kuriame vykdomas mokymas ar jo dalis, profesinio mokymo įstaigos, aukščiau nurodyto subjekto ir mokinio tarpusavio teisės, įsipareigojimai ir pan. 8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 3 dalies nuostatos yra identiškos, todėl vienos iš jų siūlytina atsisakyti. Kitu atveju, siekiant atskirti šiose dalyse apibrėžiamo profesinio mokymo rūšis, 6 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„formaliojo“ įrašytinas žodis „pirminio“, o 7 straipsnio 3 dalyje – žodis
„tęstinio“. 9. Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 punkte nustatoma, kad asmuo laikomas įgijusiu pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu. Ši nuostata taisytina, atsižvelgiant į jos klaidinančią formuluotę, nes neįmanoma profesinės kvalifikacijos įgyti vienu metu kartu ir su pagrindiniu, ir su viduriniu išsilavinimu. Be to, nėra aiškus 3 punkte nurodytų pirmosios kvalifikacijos įgijimo sąlygų išskyrimo tikslas, nes, mūsų nuomone, šio straipsnio 4 punktas, nustatantis pirmosios kvalifikacijos įgijimo kartu su viduriniu išsilavinimu sąlygą. 10.
straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, derintina su projekto 11 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Ūkio ministerija. Kitaip sakant, nėra aišku, ar čia turimos omenyje dvi atskiros tvarkos, ir jeigu taip
Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras yra jau įsteigtas bei veikia nuo 1998 m., bei į tai, kad šio registro veiklą išsamiai reglamentuoja Švietimo įstatymo 56¹ straipsnis, o taip pat siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „kurį steigia Vyriausybė“. 13. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės
„profesinio mokymo programų įteisinimas“ turinį. Atsižvelgiant į tai, kad
programų įteisinimas turbūt reiškia ne ką kitą, kaip programų įregistravimą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, galbūt tikslinga konkrečiai nurodyti, kad švietimo ir mokslo ministras nustato šių programų rengimo ir įregistravimo tvarką. 14. Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „registruojami“ įrašytinas žodis „registruojamos“. 15.
15Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios
administracinius aktus (įsakymus) leidžia ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto 12 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi“ įrašytini žodžiai „švietimo ir mokslo ministras suderinęs“. 16. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1, 3 dalyse, 10 dalies 1-4 punktuose, , brauktini žodžiai „Lietuvos ar“, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokios teisinės formos asmenų. 17. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad licencijas išduodanti institucija taip pat pildo, tikslina licencijas bei išduoda licencijos dublikatus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad licencijas ūkinei veiklai išduoda ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo ministerija“. 18. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „vykdyti formalųjį profesinį mokymą“ įrašytini žodžiai „ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą“. 19. Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje vietoj žodžio „kitiems“ įrašytinas žodis „kitoms“, o vietoj žodžio „neturintiems“ – žodis „neturinčioms“. Be to šios dalies 1 punkte vietoj žodžio „tinkami“ įrašytinas žodis „tinkamas“. 20.
projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto santykis su šios dalies 2 ir 3 punktais, nes 1 punkte įtvirtinta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti, t.y. jau 1 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus 2 ir 3 punktuose nustatyti papildomi reikalavimai teorinio ir praktinio mokymo vietoms bei mokymo patalpoms. 21. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą reikėtų suderinti su šio straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali gauti ne tik profesinio mokymo įstaigos, tačiau ir visi kiti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte bei 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinama nuostata, kad būtent profesinio mokymo įstaiga, o ne profesinio mokymo teikėjas, turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei. Atsižvelgiant į tai, nėra iki galo aiškus projekte numatomų licencijas galinčių gauti subjektų ratas. 22. Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei šio straipsnio 4 dalis derintini tarpusavyje, nes 1 punkte konkrečiai nurodyta, kad atitikimą reikalavimams vertina švietimo ir mokslo ministro įgaliota Kvalifikacijų tvarkymo institucija, tuo tarpu 4 dalyje nustatoma bendro pobūdžio norma, kad atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. 23. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „fiziniam asmeniui“ įrašytini žodžiai „kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams“.
Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies antrasis sakinys bei 7 dalies 3 punktas. 24. Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu. Vertinant teikiamą siūlymą, pažymėtina, kad toks reguliavimas neatitinka licencijavimo operatyvumo principo, reiškiančio, kad visi prašymai dėl licencijos išdavimo turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per įstatymuose nustatytus galutinius licencijos išdavimo terminus bei teisinio apibrėžtumo principo, numatančio, kad turi būti nustatyti terminai, per kuriuos ūkio subjektas turi pateikti dokumentus ir (ar) informaciją licenciją išduodančiai institucijai, ir terminai, per kuriuos licenciją išduodanti institucija turi pranešti ūkio subjektui apie gautą informaciją ir (ar) dokumentus ir priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus profesinio mokymo kaip vienos iš ūkinės veiklos nepavojingumą, svarstytina ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas. 25. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamą licencijavimo pagrindų terminiją, įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte vietoj žodžių „buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus“ įrašytini žodžiai „pateikti suklastoti“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo projekto nuostatos. 26. Įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodyti pagrindai. Analogiška nuostata dėl galėjimo panaikinti licencijos galiojimą įtvirtinta ir šio straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje.
Vertinant šią nuostatą, pabrėžtina, kad teisinio aiškumo bei apibrėžtumo principai, o taip pat visuomenės intereso apsaugos užtikrinimas reikalauja, kad įstatymuose įtvirtintas reguliavimas dėl licencijų sustabdymo bei panaikinimo būtų aiškus, tinkamai suprantamas, taikomas ir įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turi būti įtvirtinta ne alternatyva, o imperatyvas licencijuojančiai institucijai, nustačiusiai, kad buvo pažeistos įstatymo normos, priimti atitinkamus sprendimus dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo. 27. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo normų pažeidimas gali būti ir mažareikšmis bei į tai, kad proporcingumo principas reikalauja tokiu atveju prieš sustabdant licencijos galiojimą apie tai (įstatymo normų pažeidimą) įspėti licencijuotą subjektą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti, įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalis pildytina (arba atitinkamą nuostatą reikėtų įtvirtinti atskiroje straipsnio struktūrinėje dalyje). 28. Įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje prieš skaičių „20“ įrašytinas žodis „iki“. Taip pat svarstytina, ar
kitų teisės akto normų pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, licencijos galiojimas apskritai panaikinamas, siūlytina apsvarstyti terminų, užtikrinančių pagrįstą ir objektyvų galimų pažeidimų pašalinimą, įtvirtinimą. 29. Įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalis tikslintina, nustatant ne tik tai, kad pašalinus pažeidimus licencijos sustabdymas ne gali, o privalo būti panaikinamas, bet ir tai, per kiek dienų nuo dokumentų, įrodančių, kad įstatymo ar kitų teisės aktų normų pažeidimas buvo pašalintas, pateikimo licencijuojančiai institucijai toks sprendimas turi būti priimamas. 30.
teisės aktų privalomumas bei jų vykdymas siejamas ne su teisės aktų paskelbimu, o su jų įsigaliojimu, įstatymo projekto 13 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių
„paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. 31. Nėra aiškus įstatymo projekto 13 straipsnio 15
dalies turinys, nes joje minimoje šio straipsnio 1 dalyje jokios aplinkybės, kurioms esant gali būti panaikinamas licencijos galiojimas, nenustatomos. Be to, šios dalies nuostatos derintinos su kitomis įstatymo projekto normomis, kuriose nustatyta, kad licencijas gali gauti ne tik juridiniai asmenys. Be to, vietoj žodžių „užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui“ įrašytini žodžiai „kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje“. 32. Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes juridinio asmens – profesinės įstaigos steigime negali dalyvauti ir atitinkamai būti jo dalyviu juridinių asmenų filialai, t.y. juridinių asmenų steigime gali dalyvauti tik fiziniai ar juridiniai asmenys. 33. Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama tik valstybinės profesinio mokymo įstaigos veiklos forma, nenustatant savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos veikos formų. Taip pat siūlytume tikslinti pateiktą valstybinės profesinio mokymo įstaigos apibrėžimą, suponuojantį, kad kiekvienas viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, yra laikomas valstybine profesinio mokymo įstaiga. Manytume, kad valstybinės profesinės mokymo įstaigos statusą turi apspręsti tai, ar šios įstaigos savininkas (vienas iš dalininkų) yra valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. 34.
projekto 14 straipsnio 2 dalyje nustatant valstybinės profesinio mokymo įstaigos teisinę formą (viešąją įstaigą) neturėtų būti numatyta išimtis taip pat ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo teikėjams. 35. Įstatymo projekto 14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas vadovaujantis Švietimo įstatymu, kai tuo tarpu kartu teikiamo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1075) siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Šias projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 36. Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 15 bei 16 straipsniuose bei kitose projekto nuostatose atskleidžiama tik valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas, jų veiklos planavimas, nereguliuojant savivaldybių profesinio mokymo įstaigų veiklos. Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekto 15 straipsnyje reikėtų nustatyti kokie reikalavimai taikomi (ar netaikomi) savivaldybių profesinio mokymo bei nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. 37. Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių valdymo organų“ įrašytini žodžiai „tarybos ir direktoriaus“. 38. Nėra aišku, kokį sprendimą priima Taryba, apsvarsčiusi profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą (įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 1punktas). 39. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „dalininkui“ įrašytinas žodis
„savininkui“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 7 punktui. 40. Neaišku koks gali būti Švietimo
ir mokslo ministerijai teikiamų siūlymų, numatytų įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turinys. 41. Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama tarybos sudarymo tvarka taisytina. Pirma, teikiama formuluotė suponuoja, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina tarybos sudėtį iš 7 pasiūlytų narių, vieną iš kurių jis pats sau ir siūlo.
Antra, iš siūlomų nuostatų nėra aiškus vartojamas profesinės mokymo įstaigos darbuotojų terminas, t. y. ar vieną tarybos narį siūlytų tik mokytojai, o kitą narį – visi kiti likę profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, išskyrus mokytojus, ar įskaitant mokytojus. Trečia, nuostatos, kad tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), turinys yra ne tik nesiderinantis su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų įsigaliojimo principais, pagal kuriuos švietimo ir mokslo ministro įsakymas įsigalioja po jo paskelbimo Teisės aktų registre (jeigu pačiame įsakyme nenurodyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), tačiau ir neaiškaus tikslo, t.y. neaišku kam dar kartą skelbti jau ir taip viešai paskelbtą teisės aktą dėl tarybos sudarymo. Be to, to paties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. Visos šios nuostatos derintinos tarpusavyje. 42. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti deleguojamą narį (nenumatant jo teisės atmesti siūlomą kandidatą ir prašyti siūlyti kitą kandidatą, bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „pasiūlytų skirti“ įrašytinas žodis „deleguotų“, atitinkamai vietoj žodžio „siūlo“ - žodis
„deleguoja“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. 43. Įstatymo projekto 16
straipsnio 4 dalis pildytina nuostata, numatančia nuo kada prasideda Tarybos kadencija, t.y. nėra aišku, ar nuo švietimo ir mokslo ministro dėl tarybos sudarymo įsigaliojimo, ar nuo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo paskelbimo apie tarybos sudarymą. 44.
straipsnio 4 dalyje brauktinas perteklinis žodis „nario“, nes skaičiuojama tarybos in corpore kadencija, o ne atskirų jos narių kadencija. Be to, vietoj žodžių „tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtis“, tuo tarpu viešo jos skelbimo reikalavimą nustato įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis. 45. Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „tinklalapyje“ įrašytinas žodis „svetainėje“. 46. Įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „reglamento“ įrašytinas žodis „reglamente“, vietoj žodžių „nurodyto įsipareigojimo“ – žodžiai „nurodytame įsipareigojime“, o prieš žodžius „paskyrusį“, „paskirtą“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pasiūliusį arba“, „pasiūlytą arba“, o vietoje nuorodos į 6 dalį turi būti pateikiama nuoroda į 5 dalį. Be to, projekto nuostatose numatyta, kad tarybos nariui netinkamai vykdant pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 16 straipsnio 2 dalimi tarybos sudėti tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, nustatant, kad tarybos pirmininkas kreipiasi į tarybos narį delegavusį subjektą, prašydamas deleguoti kitą narį ( atitinkamai turėtų būti įtvirtinta švietimo ir mokslo ministrui pareiga patvirtinti naujos sudėties tarybą, įtraukiant į ją naujai deleguotą narį). 47. Įstatymo projekto 16 straipsnio 9 dalis pildytina nuostata, nustatančia, kad naujas tarybos narys pareigas eina iki tarybos kadencijos pabaigos. 48. Svarstytina, ar pagrįstai įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė nustato preliminarų atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių pagal valstybės ir savivaldybės skiriamą finansavimą.
Manytume, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius profesinio mokymo įstaigose turi būti nustatomas išimtinai pagal valstybės biudžete numatomus asignavimus. Be to, šio straipsnio 1 ir 2 dalys tarpusavyje derintinos, 1 dalyje nustatant, kad Vyriausybė nustato preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių, o 2 dalyje, kad švietimo ir mokslo ministras paskirsto valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas pagal profesinio mokymo sritis ir formas. 49. Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „ekonomikos“ įrašytinas žodis „ekonominės“, o
„profesinio mokymo“. 50. Įstatymo projekto 17
straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintos analogiškos nuostatos, todėl siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, vienos iš jų reikėtų atsisakyti. 51. Nėra aišku, ar įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka būtų taikoma asmenims, pageidaujantiems tobulinti įgytą kvalifikaciją. Taip pat ginčytina nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų bendrąją priėmimo tvarką ir asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose valstybės nefinansuojamoje vietoje. Manytume, kad priėmimo organizavimas į tokias vietas yra nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų prerogatyva. 52. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tai kad nėra aišku, kam skirti žodžiai „kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“, einantys po žodžių „laisvuoju mokytoju“. Panaši nuostata šios dalies antrame sakinyje yra dėstoma kiek kitaip. 53.
dalis, nustatanti, kad profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, derintina su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo sutarties gali ir nesudaryti. 54. Nėra aiškus įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio, numatančio, kad profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių, įgyvendinimo, t.y. nėra aišku, ar pats profesinio mokymo teikėjas turės gauti šių komitetų įvertinimą, ar vis dėlto gavęs tokius įvertinimus švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti profesinio mokymo pameistrystės formos vykdymo atitinkamuose sektoriuose sąlygas. 55. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „specialiose auklėjimo ir bausmės atlikimo vietose“ įrašytini žodžiai „pataisos darbų įstaigose“. 56. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalyje siūlytina patikslinti, kokią (kieno) kokybės kultūrą puoselėja profesinio mokymo įstaigos kartu su vertinimo institucijomis. 57. Atsižvelgiant į sektorinių profesinių komitetų statusą ir funkcijas, įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti nustatant, kad kitų profesinio mokymo teikėjų vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo įstaiga ne kartu su sektoriniais profesiniais komitetais, o jiems dalyvaujant (ar teikiant išvadas), t.y. manome, kad šie komitetai negali turėti viešojo administravimo įgaliojimų. 58. Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „užskaitymą“ įrašytinas žodis
„įskaitymą“, o šios dalies 4 punkte ir 2 dalies 4 punkte po žodžio „Švietimo“
įrašytinas žodis „įstatymo“. 59. Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „nuostatų“ įrašytinas žodis „įstatų“. 60.
straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas, nes registruoti valstybės registro objektus turi teisę šio registro tvarkytojai, o ne šio registro objektų ir jų duomenų teikėjai. 61. Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžio „užskaityti“ įrašytinas žodis
„įskaityti“, o 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio ‚dalininką“ – žodis „savininką“. 62. Įstatymo projekto 25
straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „skelbia informaciją apie profesinį mokymą vykdančius ir turinčius licencijas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus“ suponuoja, kad profesinį mokymą gali vykdyti ir licencijų neturintys profesinio mokymo teikėjai (tiesiog tokiu atveju apie jos informacija būtų neskelbiama). 63. Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų nurodyti kieno kokybės priežiūrą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. 64. Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj skaičiaus „19“ įrašytinas skaičius „22“. 65. Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta funkcija turi būti perkelta į šio straipsnio 1 dalį, nustatančią Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijas. 66. Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 punkte brauktini žodžiai „savo įsteigtų ar“, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ministerijos, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyve. 67. Įstatymo projekto 26 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Ūkio ministerija organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą, suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Siūlytina šią nuostatą tobulinti, nustatant, kad šiuos įgaliojimus Ūkio ministerija vykdo, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne ministru. 68. Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „ir profesinių“. Be to, siūlytina 30 straipsnio 5 punkto nuostatas dėstyti prieš 4 punkto nuostatas, atitinkamai pakeičiant šių punktų numeraciją. 69.
projekto 21 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad Kvalifikacijų vertinimo institucija ne tik organizuoja, bet ir atlieka kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą, reikėtų papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 punktą, nustatantį šios institucijos funkciją tik organizuoti institucijų išorinį vertinimą. 70. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 33 straipsnio 7 dalyje po žodžio
„įstaigoje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. 71. Svarstytina, kodėl
įstatymo projekto 34 straipsnyje nėra numatyta, kad profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas gali sudaryti savivaldybės investicijų programų ir savivaldybių investicijų projektų lėšos. 72. Nėra aišku, kodėl įstatymo projekte reguliuojamas tik profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto lėšomis (projekto 35 straipsnis), tačiau savivaldybės biudžeto lėšų skyrimas bei jų naudojimas nenustatomas. 73. Įstatymo projekto 35 straipsnio
šioje dalyje įtvirtinta profesinio mokymo įstaigų pareiga grąžinti į valstybės biudžetą nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas valstybės finansuojamoms vietoms apmokėti , o ne mokinių pareiga grąžinti jų profesiniam mokymui skirtas lėšas. Be to, šioje dalyje reikėtų atskleisti sąlygas, kada gali būti grąžinamos ne visos, o tik dalis mokymosi valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti skirtų lėšų. 74. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti formuluotės „arba įvykdė mokymo programos reikalavimus“ turinį. Galbūt turimi omenyje tie atvejai, kai asmuo baigia visą profesinio mokymo programą. 75. Įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalies 1 punkte brauktinas perteklinis žodis „asmuo“. 76. Papildžius įstatymo projekto 35 straipsnį naujomis 2-3 dalimis, buvusios šio straipsnio 2-12 dalys turi būti atitinkamai pernumeruotos. 77.
straipsnio 4 dalyje (buvusi 2 dalis) išbraukus žodį „formaliajam“ nustatoma, kad mokymo lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos visam profesiniam mokymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turi būti atitinkamai tikslinamos nuostatos, išdėstytos įstatymo projekto 35 straipsnio 5, 6 ir dalyse (buvusios 3 -5 dalys), nes pagal siūlomą reguliavimą
formaliojo nuo neformaliojo, bei neišskiriant tęstinio profesinio mokymosi kaip atskiros neformaliojo profesinio mokymo rūšies. 78. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 35 straipsnio 7 dalyje (buvusi 5 dalis) po žodžio „įstaigos“ įrašytinas žodis „organizacijos“. 79. Įstatymo projekto 35 straipsnio 14 dalyje (buvusi 12 dalis) vietoj skaičiaus „28“ įrašytinas skaičius „33“. 80. Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 ir 2 punktuose reikėtų atskleisti termino „aukštesnės pakopos kvalifikacija“ turinį, nes keičiamas Profesinio mokymo įstatymas nenumaito keliapakopės profesinio mokymo sistemos. 81. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 36 straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu“ įrašytini žodžiai „jau turintys bent vieną kvalifikaciją ir vienu metu“. 82. Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 ir 3 punktuose po žodžių „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“ įrašytinas žodis „mokymą“. 83. Įstatymo projekto 36 straipsnio 3 punkte vietoj žodžio „tęstino“ įrašytinas žodis „tęstinio“. 84. Įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalyje po žodžių „negaunantiems stipendijos“ įrašytinas žodis „arba“. 85. Įstatymo projekto 38 straipsnio 4 dalį siūlytina dėstyti taip: „4. Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimų valdytojo, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis“. 86.
įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, kurios savo turiniu yra beveik analogiškos Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, apibrėžiančioms aukštųjų mokyklų konstitucinę autonomiją įgyvendinančias normas dėl valstybės joms suteikto bei nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo. Mūsų nuomone, profesinio mokymo įstaigos, atsižvelgiant į jų steigimą, vykdomas funkcijas, finansavimą, valdymą, turi tokį pat statusą kaip valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar viešosios mokymo, sveikatos priežiūros ar kultūros įstaigos. Todėl nėra aišku, kodėl profesinio mokymo įstaigoms bei jų valdomam ir naudojamam valstybės ar savivaldybės turtui netaikomos bendrosios nuostatos, įtvirtintos Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. 87. Įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos“. 88. Įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalies nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nustato draudimą juridiniams asmenims, valdantiems valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti naudotis panaudos pagrindais. 89. Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „dalininkai“ įrašytinas žodis „dalininkų“. Be to, pažymėtina, kad valstybinė profesinio mokymo įstaigų dalininkų gali ir neturėti (tuo atveju, kai valstybės, kaip įstaigos steigėjo, teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija). 90.
yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymas, projekto 2 punktas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nuostatomis, numatant įpareigojimą profesinio mokymo įstaigoms keisti teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, aptariant šiuo metu veikiančių profesinio mokymo įstaigų valdymo organų įgaliojimų trukmę ir naujų išrinkimo būtinybę ir tvarką, kad būtų užtikrintas valdžios pereinamumas ir nepertraukiama profesinio mokymo įstaigų veikla, bei kitas nuostatas. 91. Nėra aišku, kokio tikslo siekiant ir kuo vadovaujantis numatoma kita keičiamo įstatymo 13 ir 16 straipsnių įsigaliojimo data nei viso įstatymo įsigaliojimo data. Tai yra, nėra aiškus tam tikrų nuostatų ankstesnio įsigaliojimo tikslas, nes neįsigaliojus kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, aukščiau minėtų įstatymo straipsnių įsigaliojimas neturi jokios prasmės, nes jų įgyvendinimas ir taikymas tiesiogiai susiję su kitomis nuostatomis. 92. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio Profesinio mokymo įstatymo 22 straipsnyje yra nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimas formuoti profesinio mokymo politiką, manytina, kad dėl šio projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. 93. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
13 ir 16 straipsnius bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3.
6-15 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
nauja redakcija dėstomo Profesinio mokymo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „kuriuo suteikiama“ įrašytini žodžiai „kurias pabaigus suteikiama“, nes kvalifikacijos suteikiamos ne pačiu profesiniu mokymu, o profesinio mokymo įstaigos sprendimu, atsižvelgiant į profesinio mokymo metu asmens įgytas kompetencijas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 dalyje apibrėžtos sąvokos „neformalus profesinis mokymas“ turiniui. 2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti, kad modulinis profesinis mokymas – mokymas vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programą. 3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „ar įgyti naują kvalifikaciją“, nes teisė įgyti kvalifikaciją (tiek pirmą, tiek naują) jau įtvirtinta šiame punkte. 4. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalis taikoma ne visiems pameistrystės darbo sutartis sudariusiems darbdaviams, siūlome šią nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai profesinis mokymas vykdomas pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, darbdavys, pameistrystės darbo sutartį sudaręs su mokiniu, kuris mokosi ir pagal vidurinio ugdymo programą, privalo sudaryti sąlygas pameistriui patogiu laiku baigti vidurinio ugdymo programą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“. 5.
straipsnio 3 punkte nustatoma, kad asmuo laikomas įgijusiu pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu. Ši nuostata taisytina, atsižvelgiant į jos klaidinančią formuluotę, nes neįmanoma profesinės kvalifikacijos įgyti vienu metu kartu ir su pagrindiniu, ir su viduriniu išsilavinimu. Be to, nėra aiškus 3 punkte nurodytų pirmosios kvalifikacijos įgijimo sąlygos išskyrimo tikslas, nes, mūsų nuomone, šio straipsnio 4 punktas, nustatantis pirmosios kvalifikacijos įgijimo kartu su viduriniu išsilavinimu sąlygą, apima ir 3 punkte išdėstytas sąlygas. 6. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes identiško turinio nuostatos, nustatančios formaliojo profesinio mokymo programų baigimo pasekmes, jau įtvirtintos įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje bei 7 straipsnio 3 dalyje. 7. Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalyje pateiktą sąvokos „mokymosi kreditas“ apibrėžimą reikėtų perkelti į projekto 2 straipsnį, kuriame apibrėžiamos visos įstatyme vartojamos sąvokos. 8. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje prieš žodį
„kreditų“ įrašytinas žodis „mokymosi“. 9. Įstatymo projekto 13
straipsnio 8 dalis tikslintina, aiškiau nustatant, koks valstybinis finansavimas būtų skiriamas mokiniui, pakeitusiam profesinio mokymo programą toje pačioje švietimo srityje, t.y. nėra aišku, ar tokiam asmeniui finansavimo dydį sąlygotų jo buvusios profesinės mokymo programos kaina, ar, vis dėlto, valstybinis finansavimas liktų ir naujai pasirinktai profesinio mokymo programai ir jos kainai. 10. Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje, 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 8 dalies
Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato juridinio asmens statuso neturinčių asmenų teisinės formos. 11.
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai licencijai gauti pateikti ne visi reikiami dokumentai, dokumentai netinkamai įforminti ar dokumentuose yra netikslių duomenų, pareiškėjams nustatomas 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Svarstytina, ar tikslinga ir prasminga apskritai nustatyti kažkokį konkrečiai apibrėžtą terminą dokumentų trūkumams ištaisyti, nes vienintelė tokių trūkumų neištaisymo teisinė pasekmė yra ta, kad paraiška dėl licencijos išdavimo tiesiog nebūtų nagrinėjama. Jeigu būtų nuspręsta palikti šią nuostatą, reikėtų nurodyti pasekmes tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 20 darbo dienų neištaisytų pateiktų dokumentų licencijai gauti trūkumų. 12. Atsižvelgiant į tai, kad profesinio mokymo veiklą licencijuojanti institucija yra Švietimo ir mokslo ministerija, o ne šios institucijos vadovas, įstatymo projekto 14 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių
„švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo
ministerija“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, nustatančios licencijuojančios institucijos kompetenciją ir priimamus jos sprendimus. 13. Įstatymo projekto 14 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad pašalinus pažeidimus licencijos sustabdymas ne gali, o privalo būti panaikinamas. Be to, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar licencijos galiojimo sustabdymas turi būti panaikintas nedelsiant, ar vis dėlto, tik ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų, įrodančių, kad įstatymo ar kitų teisės aktų normų pažeidimas buvo pašalintas, pateikimo licencijuojančiai institucijai. Mūsų nuomone, įstatyminis įpareigojimas licencijuojančiai institucijai nedelsiant priimti atitinkamą sprendimą suponuoja trumpesnį terminą nei 5 darbo dienos. 14. Įstatymo projekto 14 straipsnio 11 dalies 6 punktas tikslintinas, vietoj žodžių „teikėjo ar“ įrašant žodžius „įstaigos ar“, o po žodžio „įstaiga“ – žodžius „ar kitas profesinio mokymo teikėjas“. 15.
tarpusavyje, manome, kad projekto 14 straipsnio 16 dalis, atsižvelgiant į jos turinį bei į šio straipsnio struktūrą, turėtų būti dėstoma iš karto po šios straipsnio 11 dalies. 16. Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 15 straipsnyje apibrėžiama ir reguliuojama tik valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos veiklos forma, nenustatant galimų nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos veiklos formų. Be to, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatos apskritai suponuoja, kad negali būti steigiama ir veikti privati profesinio mokymo įstaiga, pvz., turinti akcinės bendrovės teisinę formą. Atitinkamai nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 16 ir 17 straipsniuose bei kitose projekto nuostatose atskleidžiama tik valstybinių ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigų valdymas, jų veiklos planavimas, nenumatant nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų veiklos pagrindų. 17. Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje minimas galimas valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos valdymo organas - dalininkų susirinkimas. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, kad valstybinės profesinio mokymo įstaigos savininkas yra valstybė, o savivaldybės profesinio mokymo įstaigos – savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kas be valstybės ar savivaldybės gali būti laikomas valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalyviu. Be to, manome, kad vietoj žodžio „savininkas“ reikėtų įrašyti žodžius „savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. 18. Įstatymo projekto 17 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas būtent valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų valdymas. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyti ir reguliuojami atvejai, kai įstaigos savininku nėra nei valstybė, nei savivaldybė.
Atsižvelgiant į tai, ir šiame straipsnyje, ir kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskirti ir sureguliuoti nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų veiklos pagrindus, aptariant jų steigimo, veiklos bei pasibaigimo skirtumus nuo valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų. 19. Reikėtų atskleisti įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad Tarybos nariu gali būti asmuo, nesusijęs su kitais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, turinį, nes iš pateiktos formuluotės nėra aišku kokio pobūdžio interesų konfliktas bei kokio pobūdžio asmeniniai ryšiai turimi omenyje. 20. Nėra aiškus ne tik įstatymo projekto 17 straipsnio 4, 6 ir 7 dalių tarpusavio santykis, tačiau ir pačios profesinio mokymo įstaigos tarybos formavimo tvarka. Šio straipsnio 4 dalis suponuoja, kad profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tiesiog patvirtina 9 tarybos narius, kuriuos atrenka ir deleguoja šioje dalyje nurodyti subjektai. Tačiau to paties straipsnio 6 dalyje jau numatoma kažkokia švietimo ir mokslo ministro tvarka, kuria remiantis apie tarybos narių ar nario atranką skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje ir po to atrenkami patys kandidatai. Be to, 7 dalyje jau nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigos savininkui teikiami tik siūlymai dėl kandidatų į tarybos narius, o visą gautą informaciją profesinio mokymo įstaigos savininkas pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai.
Atsižvelgiant į tai, kad šios įstatyminės tarybos formavimo tvarką nustatančios normos nedera tarpusavyje, reikėtų jas tikslinti, aiškiai apibrėžiant kandidatų į tarybos narius atrankos, jų delegavimo ir tvirtinimo tvarką, o taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei subjektų, įgaliotų deleguoti asmenis į tarybą, kompetenciją bei tarpusavio teises ir pareigas formuojant tarybą. 21. Įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „priėmimo dienos“ įrašytini žodžiai
„įsigaliojimo dienos“. 22. Įstatymo projekto 17
straipsnio 15 ir 16 dalyse vietoje blanketinės nuorodos į šio straipsnio 10 dalį, turi būti pateikiama nuoroda į 11 dalį. 23. Įstatymo projekto 17 straipsnio 18 dalies pirmas sakinys tikslintinas, nes profesinio mokymo įstaigų steigime gali dalyvauti ir juridinio asmens statuso neturinčios valstybių narių organizacijos (atitinkami tikslintina ir šio straipsnio 19 dalis). Tuo tarpu antrasis šios dalies sakinys nedera su projekto 15 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų savininkas yra arba valstybė, arba atitinkamai savivaldybė, t.y. pagal 15 straipsnio 2 dalį valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose negali būti kelių dalininkų. Jeigu siekiama nustatyti, kad ir valstybinėse bei savivaldybių profesinio mokymo įstaigose valstybė bei savivaldybė gali būti ir tik vienas iš įstaigos dalininkų, tai reikėtų aiškiai nustatyti projekto 15 straipsnyje. 24. Įstatymo projekto 17 straipsnio 19 dalis tikslintina, nes valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos nėra laikomos įstaigos dalininkais, t.y. jos tik įgyvendina valstybės ar savivaldybės kaip įstaigos savininko (ar dalininko) teises ir pareigas.
straipsnio 20 dalies pirmasis sakinys brauktinas kaip perteklinis ir nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų. Be to, šios dalies antrajame sakinyje reikėtų paaiškinti formuluotės „valstybė ar savivaldybė turi sprendžiamojo balso teisę“ turinį, nes Viešųjų įstaigų įstatymas nenumato tokio dalininko balso. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 9, 10 ir 11 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato viešosios įstaigos įstatai ir ji negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip“. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtąją formuluotę. Taip pat nėra aišku priimant kokio pobūdžio sprendimus, nurodytus Viešųjų įstaigų įstatymo 8 straipsnyje, valstybė ar savivaldybė turėtų sprendžiamojo balso teisę, nes minėtame straipsnyje tiesiog nustatoma įstaigos įregistravimo Juridinių asmenų registre tvarka. 26. Svarstytina įstatymo projekto 18 straipsnio 10 dalies nuostata, nustatanti, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų bendrąją priėmimo tvarką ir asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose valstybės nefinansuojamoje vietoje. Manytume, kad priėmimo organizavimas į tokias vietas yra pačių nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų prerogatyva. 27.
projekto 19 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio, numatančio, kad profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas tik gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių atitinkamame ūkio sektoriuje, įgyvendinimas, t.y. nėra aišku, ar pats profesinio mokymo teikėjas turės gauti šių komitetų įvertinimą, ar vis dėlto gavęs tokius įvertinimus švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti profesinio mokymo pameistrystės formos vykdymo atitinkamuose sektoriuose sąlygas. 28. Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalyje brauktinas žodis „būdus“. 29. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija ne tik išduos licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą, tačiau vykdys ir visas kitas licencijuojančios institucijos funkcijas, įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 15 punktą siūlome dėstyti taip: „vykdo formaliojo profesinio mokymo ir su juo susijusios veiklos licencijavimo funkcijas“. 30. Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj skaičiaus „22“ įrašytinas skaičius „23“, o
straipsnio 5 dalyje išbraukus žodį „formaliajam“ suponuojama, kad mokymo lėšos iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams ir (ar) Užimtumo fondo skiriamos visam profesiniam mokymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turi būti atitinkamai tikslinamos ir nuostatos, išdėstytos įstatymo projekto 36 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, nes pagal siūlomą reguliavimą 36 straipsnio 5 dalis nustatytų viso profesinio mokymo finansavimą, neatskiriant formaliojo nuo neformaliojo, bei neišskiriant tęstinio profesinio mokymosi kaip atskiros neformaliojo profesinio mokymo rūšies.
Kitu atveju, 36 straipsnio 5 dalis prieštarautų šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalių nuostatoms, nes minėtose nuostatose įtvirtinti kiti profesinio mokymo finansavimo šaltiniai. Galbūt tikslinga būtų sujungti įstatymo projekto 36 straipsnio 5 ir 7 dalis, jose reglamentuojant būtent valstybės finansuojamo profesinio mokymo finansavimo šaltinius. 32. Įstatymo projekto 36 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad savivaldybių profesinio mokymo įstaiga gali turėti ir biudžetinės įstaigos formą, tuo tarpu projekto 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad valstybinė ir savivaldybių profesinio mokymo įstaiga gali veikti tik kaip viešoji įstaiga. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 33. Įstatymo projekto 36 straipsnio 15 dalyje vietoj skaičiaus „33“ įrašytinas skaičius „34“. 34. Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 ir 2 punktuose vietoj žodžių „aukštesnės pakopos“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“. 35. Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa brauktina kaip perteklinė (identiška nuostata yra įtvirtinta šio straipsnio 1 dalyje). 36. Įstatymo projekto 40 straipsnio 5 dalies nuostatos prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
asmenims, valdantiems valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti naudotis panaudos pagrindais. 37. Įstatymo projekto 40 straipsnio 8 dalies 8 punkte turėtų būti pateikiama nuoroda į šios dalies 1-7 punktus, o ne į šios dalies 1-8 punktus. 38.
38Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 ir 2 dalys derintinos tarpusavyje,
nes abi nustato skirtingą valstybinės profesinio mokymo įstaigos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto perleidimo kitų asmenų nuosavybėn tvarką. 39. Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „dalininkai“ įrašytinas žodis „dalininkų“. Be to, pažymėtina, kad valstybinė profesinio mokymo įstaiga dalininkų gali ir neturėti (tuo atveju, kai valstybės, kaip įstaigos savininko, teises ir pareigas įgyvendina įgaliota valstybės institucija). 40. Nėra aišku, kokio tikslo siekiant ir kuo vadovaujantis įstatymo projekto 14 straipsnio 5 dalies ir 17 straipsnio 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 dalių bei 32 straipsnio įsigaliojimo data yra numatoma ankstesnė nei viso įstatymo įsigaliojimo data. Tai yra, nėra aiškus tam tikrų nuostatų ankstesnio įsigaliojimo tikslas, nes neįsigaliojus kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, aukščiau minėtų įstatymo straipsnių įsigaliojimas neturi jokios prasmės, nes jų įgyvendinimas ir taikymas tiesiogiai susiję su kitomis nuostatomis. Be to, toks reguliavimas būtų teisiškai ydingas dar ir tuo, kad įsigaliojusios normos sukeltų teisinę koliziją su šiuo metu galiojančiomis Profesinio mokymo įstatymo normomis, kurios įtvirtina kitokio turinio normas, reguliuojančius tuos pačius santykius. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, reikėtų ne nustatyti ankstesnį nei viso įstatymo kai kurių jo nuostatų įsigaliojimą, o keisti šiuo metu galiojantį (ir dar iki 2019 m. sausio 1 d. galiosiantį) Profesinio mokymo įstatymą, jame numatant ir išdėstant nuostatas, kurias jau norima taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. 41. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje nereikėtų aptarti tų profesinio mokymo įstaigų, kurios nekeis savo teisinės formos, kolegialių valdymo organų įgaliojimų trukmės ir
(ar) naujų valdymo organų sudarymo tvarkos. 42.
dalis tikslintina, nurodant būtent kurios įstatymo nuostatos (t.y. ar nustatančios mokymo finansavimą, mokinių teises ir pareigas, priėmimą mokytis, mokymo organizavimo formas ir kt.) taikomos asmenims, kurių profesinis mokymas pradėtas teikti po 2019 m. sausio 1 d. Be to, nuostata pildytina, atskleidžiant kokios įstatymo nuostatos bus taikomos asmenims, kurių profesinis mokymas prasidėjo iki 2019 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-10-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas,
J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: S. Mačiukaitė-Žvinienė – Respublikos Prezidentės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja, T. Marozas – Respublikos Prezidentės kanceliarijos Teisės grupės patarėjas, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyr. patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, L. Kadys – Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklų plėtros skyriaus vedėjas, E. Tauraitė-Kavai – Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas
Profesinio mokymo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis įtvirtina ir specialias šio įstatymo taikymo sąlygas, tačiau paties straipsnio tekste nurodoma tik įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 2.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pirmą kartą minint švietimo ir mokslo ministro pareigas, jos turi būti rašomos su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Toliau tekste šių pareigų pavadinimas turi būti minimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (trumpinio įvesti nereikia). Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pareigų, institucijų, valstybės registrų ir teisės aktų pavadinimai, t.y. jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
dalis tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įmonėje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
žodžio „švietimo“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“, nes profesinis mokymas vykdomas ne pagal bet kokias teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas švietimo programas, o būtent pagal profesinio mokymo programas, kurių turinys apibrėžtas šio straipsnio 14 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18
žodžio „ūkios“ įrašytinas žodis „ūkio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodžių „paskirstyti turimus išteklius“ įrašytini žodžiai „turimų išteklių paskirstymo“, o vietoj žodžių „rinkoje didžiausią rinkai poveikį“ įrašytini žodžiai „didžiausią poveikį rinkai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7 7.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio. Siūlytina nustatyti, kokiais atvejais toks mokinys gali kitu nei įprasta būdu baigti vidurinio ugdymo programas, kaip toks mokymasis derinamas su profesinio mokymo įstaiga ar subjektu, kuriame vykdomas mokymas ar jo dalis, profesinio mokymo įstaigos, aukščiau nurodyto subjekto ir mokinio tarpusavio teisės, įsipareigojimai ir pan. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-13 6,7 5,3
straipsnio 3 dalies nuostatos yra identiškos, todėl vienos iš jų siūlytina atsisakyti. Kitu atveju, siekiant atskirti šiose dalyse apibrėžiamo profesinio mokymo rūšis, 6 straipsnio 5 dalyje po žodžio „formaliojo“ įrašytinas žodis „pirminio“, o 7 straipsnio 3 dalyje – žodis „tęstinio“. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
nustatoma, kad asmuo laikomas įgijusiu pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu. Ši nuostata taisytina, atsižvelgiant į jos klaidinančią formuluotę, nes neįmanoma profesinės kvalifikacijos įgyti vienu metu kartu ir su pagrindiniu, ir su viduriniu išsilavinimu. Be to, nėra aiškus 3 punkte nurodytų pirmosios kvalifikacijos įgijimo sąlygų išskyrimo tikslas, nes, mūsų nuomone, šio straipsnio 4 punktas, nustatantis pirmosios kvalifikacijos įgijimo kartu su viduriniu išsilavinimu sąlygą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 10.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, derintina su projekto 11 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Ūkio ministerija. Kitaip sakant, nėra aišku, ar čia turimos omenyje dvi atskiros tvarkos, ir jeigu taip - kaip turėtų būti atskiriamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos, susijusios su profesiniu mokymu, nuo neformaliojo profesinio mokymo metu įgytų kompetencijų. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
11Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje,
siekiant priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas, tačiau ir vykdyti su profesiniu mokymu susijusią veiklą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
ir kvalifikacijų registras yra jau įsteigtas bei veikia nuo 1998 m., bei į tai, kad šio registro veiklą išsamiai reglamentuoja Švietimo įstatymo 56¹ straipsnis, o taip pat siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „kurį steigia Vyriausybė“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „profesinio mokymo programų įteisinimas“ turinį.
Atsižvelgiant į tai, kad programų įteisinimas turbūt reiškia ne ką kitą, kaip programų įregistravimą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, galbūt tikslinga konkrečiai nurodyti, kad švietimo ir mokslo ministras nustato šių programų rengimo ir įregistravimo tvarką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
žodžio „registruojami“ įrašytinas žodis „registruojamos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9
kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) leidžia ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto 12 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi“ įrašytini žodžiai „švietimo ir mokslo ministras suderinęs“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1313 1, 3,10 1, 2, 3,4
dalies 1-4 punktuose, brauktini žodžiai „Lietuvos ar“, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokios teisinės formos asmenų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
projekto 13 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad licencijas išduodanti institucija taip pat pildo, tikslina licencijas bei išduoda licencijos dublikatus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad licencijas ūkinei veiklai išduoda ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo ministerija“.
Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
projekto 13 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „vykdyti formalųjį profesinį mokymą“ įrašytini žodžiai „ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
pastraipoje vietoj žodžio „kitiems“ įrašytinas žodis „kitoms“, o vietoj žodžio „neturintiems“ – žodis „neturinčioms“. Be to šios dalies 1 punkte vietoj žodžio „tinkami“ įrašytinas žodis „tinkamas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
31
dalies 1 punkto santykis su šios dalies 2 ir 3 punktais, nes 1 punkte įtvirtinta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti, t.y. jau 1 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus 2 ir 3 punktuose nustatyti papildomi reikalavimai teorinio ir praktinio mokymo vietoms bei mokymo patalpoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
31
dalies 1 punktą reikėtų suderinti su šio straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali gauti ne tik profesinio mokymo įstaigos, tačiau ir visi kiti profesinio mokymo teikėjai.
Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalies
dalyse įtvirtinama nuostata, kad būtent profesinio mokymo įstaiga, o ne profesinio mokymo teikėjas, turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei. Atsižvelgiant į tai, nėra iki galo aiškus projekte numatomų licencijas galinčių gauti subjektų ratas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1313 3,41
punktas bei šio straipsnio 4 dalis derintini tarpusavyje, nes 1 punkte konkrečiai nurodyta, kad atitikimą reikalavimams vertina švietimo ir mokslo ministro įgaliota Kvalifikacijų tvarkymo institucija, tuo tarpu 4 dalyje nustatoma bendro pobūdžio norma, kad atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
projekto 13 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „fiziniam asmeniui“ įrašytini žodžiai „kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams“. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies antrasis sakinys bei 7 dalies 3 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu.
Vertinant teikiamą siūlymą, pažymėtina, kad toks reguliavimas neatitinka licencijavimo operatyvumo principo, reiškiančio, kad visi prašymai dėl licencijos išdavimo turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per įstatymuose nustatytus galutinius licencijos išdavimo terminus bei teisinio apibrėžtumo principo, numatančio, kad turi būti nustatyti terminai, per kuriuos ūkio subjektas turi pateikti dokumentus ir (ar) informaciją licenciją išduodančiai institucijai, ir terminai, per kuriuos licenciją išduodanti institucija turi pranešti ūkio subjektui apie gautą informaciją ir (ar) dokumentus ir priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus profesinio mokymo kaip vienos iš ūkinės veiklos nepavojingumą, svarstytina ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
72
galiojančiuose įstatymuose vartojamą licencijavimo pagrindų terminiją, įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte vietoj žodžių „buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus“ įrašytini žodžiai „pateikti suklastoti“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo projekto nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1313 8,10
pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodyti pagrindai. Analogiška nuostata dėl galėjimo panaikinti licencijos galiojimą įtvirtinta ir šio straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje.
Vertinant šią nuostatą, pabrėžtina, kad teisinio aiškumo bei apibrėžtumo principai, o taip pat visuomenės intereso apsaugos užtikrinimas reikalauja, kad įstatymuose įtvirtintas reguliavimas dėl licencijų sustabdymo bei panaikinimo būtų aiškus, tinkamai suprantamas, taikomas ir įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turi būti įtvirtinta ne alternatyva, o imperatyvas licencijuojančiai institucijai, nustačiusiai, kad buvo pažeistos įstatymo normos, priimti atitinkamus sprendimus dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
pažeidimas gali būti ir mažareikšmis bei į tai, kad proporcingumo principas reikalauja tokiu atveju prieš sustabdant licencijos galiojimą apie tai (įstatymo normų pažeidimą) įspėti licencijuotą subjektą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti, įstatymo projekto
atskiroje straipsnio struktūrinėje dalyje). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
pirmojoje pastraipoje prieš skaičių „20“ įrašytinas žodis „iki“. Taip pat svarstytina, ar 20 darbo dienų terminas yra proporcingas ir pakankamas nustatytiems įstatymų ar kitų teisės akto normų pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, licencijos galiojimas apskritai panaikinamas, siūlytina apsvarstyti terminų, užtikrinančių pagrįstą ir objektyvų galimų pažeidimų pašalinimą, įtvirtinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9 29.
Įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalis tikslintina, nustatant ne tik tai, kad pašalinus pažeidimus licencijos sustabdymas ne gali, o privalo būti panaikinamas, bet ir tai, per kiek dienų nuo dokumentų, įrodančių, kad įstatymo ar kitų teisės aktų normų pažeidimas buvo pašalintas, pateikimo licencijuojančiai institucijai toks sprendimas turi būti priimamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
teisės aktų privalomumas bei jų vykdymas siejamas ne su teisės aktų paskelbimu, o su jų įsigaliojimu, įstatymo projekto 13 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15
dalies turinys, nes joje minimoje šio straipsnio 1 dalyje jokios aplinkybės, kurioms esant gali būti panaikinamas licencijos galiojimas, nenustatomos. Be to, šios dalies nuostatos derintinos su kitomis įstatymo projekto normomis, kuriose nustatyta, kad licencijas gali gauti ne tik juridiniai asmenys. Be to, vietoj žodžių „užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui“ įrašytini žodžiai „kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
tikslintina, nes juridinio asmens – profesinės įstaigos steigime negali dalyvauti ir atitinkamai būti jo dalyviu juridinių asmenų filialai, t.y. juridinių asmenų steigime gali dalyvauti tik fiziniai ar juridiniai asmenys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 33.
Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 14 straipsnio
forma, nenustatant savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos veikos formų. Taip pat siūlytume tikslinti pateiktą valstybinės profesinio mokymo įstaigos apibrėžimą, suponuojantį, kad kiekvienas viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, yra laikomas valstybine profesinio mokymo įstaiga. Manytume, kad valstybinės profesinės mokymo įstaigos statusą turi apspręsti tai, ar šios įstaigos savininkas (vienas iš dalininkų) yra valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalyje nustatant valstybinės profesinio mokymo įstaigos teisinę formą (viešąją įstaigą) neturėtų būti numatyta išimtis taip pat ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo teikėjams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas vadovaujantis Švietimo įstatymu, kai tuo tarpu kartu teikiamo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1075) siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Šias projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-13 15,16
straipsniuose bei kitose projekto nuostatose atskleidžiama tik valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas, jų veiklos planavimas, nereguliuojant savivaldybių profesinio mokymo įstaigų veiklos.
Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekto 15 straipsnyje reikėtų nustatyti kokie reikalavimai taikomi (ar netaikomi) savivaldybių profesinio mokymo bei nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
žodžių valdymo organų“ įrašytini žodžiai „tarybos ir direktoriaus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą (įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 1punktas). Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 3,7
vietoj žodžio „dalininkui“ įrašytinas žodis „savininkui“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 7 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14
ministerijai teikiamų siūlymų, numatytų įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turinys. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
reglamentuojama tarybos sudarymo tvarka taisytina. Pirma, teikiama formuluotė suponuoja, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina tarybos sudėtį iš 7 pasiūlytų narių, vieną iš kurių jis pats sau ir siūlo. Antra, iš siūlomų nuostatų nėra aiškus vartojamas profesinės mokymo įstaigos darbuotojų terminas, t. y. ar vieną tarybos narį siūlytų tik mokytojai, o kitą narį – visi kiti likę profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, išskyrus mokytojus, ar įskaitant mokytojus.
Trečia, nuostatos, kad tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), turinys yra ne tik nesiderinantis su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų įsigaliojimo principais, pagal kuriuos švietimo ir mokslo ministro įsakymas įsigalioja po jo paskelbimo Teisės aktų registre (jeigu pačiame įsakyme nenurodyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), tačiau ir neaiškaus tikslo, t.y. neaišku kam dar kartą skelbti jau ir taip viešai paskelbtą teisės aktą dėl tarybos sudarymo. Be to, to paties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. Visos šios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti deleguojamą narį (nenumatant jo teisės atmesti siūlomą kandidatą ir prašyti siūlyti kitą kandidatą, bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „pasiūlytų skirti“ įrašytinas žodis
„deleguotų“, atitinkamai vietoj žodžio „siūlo“ - žodis „deleguoja“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
nuostata, numatančia nuo kada prasideda Tarybos kadencija, t.y. nėra aišku, ar nuo švietimo ir mokslo ministro dėl tarybos sudarymo įsigaliojimo, ar nuo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo paskelbimo apie tarybos sudarymą. Pritarti 1.44.
Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
brauktinas perteklinis žodis „nario“, nes skaičiuojama tarybos in corpore kadencija, o ne atskirų jos narių kadencija. Be to, vietoj žodžių „tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtis“, tuo tarpu viešo jos skelbimo reikalavimą nustato įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
žodžio „tinklalapyje“ įrašytinas žodis „svetainėje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
žodžio „reglamento“ įrašytinas žodis „reglamente“, vietoj žodžių „nurodyto įsipareigojimo“ – žodžiai „nurodytame įsipareigojime“, o prieš žodžius
„paskyrusį“, „paskirtą“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pasiūliusį arba“,
„pasiūlytą arba“, o vietoje nuorodos į 6 dalį turi būti pateikiama nuoroda į
vykdant pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 16 straipsnio 2 dalimi tarybos sudėti tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, nustatant, kad tarybos pirmininkas kreipiasi į tarybos narį delegavusį subjektą, prašydamas deleguoti kitą narį ( atitinkamai turėtų būti įtvirtinta švietimo ir mokslo ministrui pareiga patvirtinti naujos sudėties tarybą, įtraukiant į ją naujai deleguotą narį). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9
nuostata, nustatančia, kad naujas tarybos narys pareigas eina iki tarybos kadencijos pabaigos. Pritarti 1.48.
Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė nustato preliminarų atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių pagal valstybės ir savivaldybės skiriamą finansavimą. Manytume, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius profesinio mokymo įstaigose turi būti nustatomas išimtinai pagal valstybės biudžete numatomus asignavimus. Be to, šio straipsnio 1 ir 2 dalys tarpusavyje derintinos, 1 dalyje nustatant, kad Vyriausybė nustato preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių, o 2 dalyje, kad švietimo ir mokslo ministras paskirsto valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas pagal profesinio mokymo sritis ir formas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
žodžio „ekonomikos“ įrašytinas žodis „ekonominės“, o 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „švietimo sritis“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“. Pritarti
Teisės departamentas 2017-09-1317 2,5
įtvirtintos analogiškos nuostatos, todėl siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, vienos iš jų reikėtų atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
nurodyta tvarka būtų taikoma asmenims, pageidaujantiems tobulinti įgytą kvalifikaciją. Taip pat ginčytina nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų bendrąją priėmimo tvarką ir asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose valstybės nefinansuojamoje vietoje. Manytume, kad priėmimo organizavimas į tokias vietas yra nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų prerogatyva. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 52.
Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tai kad nėra aišku, kam skirti žodžiai
„kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka“, einantys po žodžių „laisvuoju mokytoju“. Panaši nuostata šios dalies antrame sakinyje yra dėstoma kiek kitaip. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1318 1,2
profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, derintina su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo sutarties gali ir nesudaryti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalies paskutiniojo sakinio, numatančio, kad profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių, įgyvendinimo, t.y. nėra aišku, ar pats profesinio mokymo teikėjas turės gauti šių komitetų įvertinimą, ar vis dėlto gavęs tokius įvertinimus švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti profesinio mokymo pameistrystės formos vykdymo atitinkamuose sektoriuose sąlygas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
žodžių „specialiose auklėjimo ir bausmės atlikimo vietose“ įrašytini žodžiai „pataisos darbų įstaigose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
siūlytina patikslinti, kokią (kieno) kokybės kultūrą puoselėja profesinio mokymo įstaigos kartu su vertinimo institucijomis. Pritarti 1.57.
Pritarti
8
statusą ir funkcijas, įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti nustatant, kad kitų profesinio mokymo teikėjų vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo įstaiga ne kartu su sektoriniais profesiniais komitetais, o jiems dalyvaujant (ar teikiant išvadas), t.y. manome, kad šie komitetai negali turėti viešojo administravimo įgaliojimų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
vietoj žodžio „užskaitymą“ įrašytinas žodis „įskaitymą“, o šios dalies 4 punkte ir 2 dalies 4 punkte po žodžio „Švietimo“ įrašytinas žodis „įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21
vietoj žodžio „nuostatų“ įrašytinas žodis „įstatų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
punktas tikslintinas, nes registruoti valstybės registro objektus turi teisę šio registro tvarkytojai, o ne šio registro objektų ir jų duomenų teikėjai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1242
vietoj žodžio „užskaityti“ įrašytinas žodis „įskaityti“, o 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio ‚dalininką“ – žodis „savininką“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
formuluotė „skelbia informaciją apie profesinį mokymą vykdančius ir turinčius licencijas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus“ suponuoja, kad profesinį mokymą gali vykdyti ir licencijų neturintys profesinio mokymo teikėjai (tiesiog tokiu atveju apie juos informacija būtų neskelbiama). Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
17 63.
Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų nurodyti kieno kokybės priežiūrą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
24
vietoj skaičiaus „19“ įrašytinas skaičius „22“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
26
nurodyta funkcija turi būti perkelta į šio straipsnio 1 dalį, nustatančią Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
brauktini žodžiai „savo įsteigtų ar“, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ministerijos, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyve. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
nustatyta, kad Ūkio ministerija organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą, suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Siūlytina šią nuostatą tobulinti, nustatant, kad šiuos įgaliojimus Ūkio ministerija vykdo, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne ministru. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1330 1,5
brauktini pertekliniai žodžiai „ir profesinių“. Be to, siūlytina 30 straipsnio 5 punkto nuostatas dėstyti prieš 4 punkto nuostatas, atitinkamai pakeičiant šių punktų numeraciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 69.
Atsižvelgiant į įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad Kvalifikacijų vertinimo institucija ne tik organizuoja, bet ir atlieka kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą, reikėtų papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 punktą, nustatantį šios institucijos funkciją tik organizuoti institucijų išorinį vertinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
projekto 33 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įstaigoje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje nėra numatyta, kad profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas gali sudaryti savivaldybės investicijų programų ir savivaldybių investicijų projektų lėšos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
tik profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto lėšomis (projekto 35 straipsnis), tačiau savivaldybės biudžeto lėšų skyrimas bei jų naudojimas nenustatomas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
formuluotės tikslintinos, nes dabartinė jų redakcija suponuoja, kad šioje dalyje įtvirtinta profesinio mokymo įstaigų pareiga grąžinti į valstybės biudžetą nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas valstybės finansuojamoms vietoms apmokėti , o ne mokinių pareiga grąžinti jų profesiniam mokymui skirtas lėšas. Be to, šioje dalyje reikėtų atskleisti sąlygas, kada gali būti grąžinamos ne visos, o tik dalis mokymosi valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti skirtų lėšų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 74.
Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti formuluotės „arba įvykdė mokymo programos reikalavimus“ turinį. Galbūt turimi omenyje tie atvejai, kai asmuo baigia visą profesinio mokymo programą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
31
brauktinas perteklinis žodis „asmuo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
naujomis 2-3 dalimis, buvusios šio straipsnio 2-12 dalys turi būti atitinkamai pernumeruotos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
valstybės biudžeto skiriamos visam profesiniam mokymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turi būti atitinkamai tikslinamos nuostatos, išdėstytos įstatymo projekto 35 straipsnio 5, 6 ir dalyse (buvusios 3 -5 dalys), nes pagal siūlomą reguliavimą 35 straipsnio 4 dalis apimtų viso profesinio mokymo finansavimą, neatskiriant formaliojo nuo neformaliojo, bei neišskiriant tęstinio profesinio mokymosi kaip atskiros neformaliojo profesinio mokymo rūšies. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 35 straipsnio 7 dalyje (buvusi 5 dalis) po žodžio „įstaigos“ įrašytinas žodis „organizacijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14
kanceliarijos Teisės departamentas
12 80.
Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 ir 2 punktuose reikėtų atskleisti termino „aukštesnės pakopos kvalifikacija“ turinį, nes keičiamas Profesinio mokymo įstatymas nenumato keliapakopės profesinio mokymo sistemos. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu“ įrašytini žodžiai „jau turintys bent vieną kvalifikaciją ir vienu metu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
po žodžių „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“ įrašytinas žodis „mokymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodžio „tęstino“ įrašytinas žodis „tęstinio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
žodžių „negaunantiems stipendijos“ įrašytinas žodis „arba“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
dėstyti taip: „4. Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimų valdytojo, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti nuostatas, kurios savo turiniu yra beveik analogiškos Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, apibrėžiančioms aukštųjų mokyklų konstitucinę autonomiją įgyvendinančias normas dėl valstybės joms suteikto bei nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo.
Mūsų nuomone, profesinio mokymo įstaigos, atsižvelgiant į jų steigimą, vykdomas funkcijas, finansavimą, valdymą, turi tokį pat statusą kaip valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar viešosios mokymo, sveikatos priežiūros ar kultūros įstaigos. Todėl nėra aišku, kodėl profesinio mokymo įstaigoms bei jų valdomam ir naudojamam valstybės ar savivaldybės turtui netaikomos bendrosios nuostatos, įtvirtintos Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
brauktini pertekliniai žodžiai „Valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nustato draudimą juridiniams asmenims, valdantiems valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti naudotis panaudos pagrindais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
žodžio „dalininkai“ įrašytinas žodis „dalininkų“. Be to, pažymėtina, kad valstybinė profesinio mokymo įstaigų dalininkų gali ir neturėti (tuo atveju, kai valstybės, kaip įstaigos steigėjo, teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-13 90.
Kadangi projektu iš esmės yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymas, projekto 2 punktas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nuostatomis, numatant įpareigojimą profesinio mokymo įstaigoms keisti teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, aptariant šiuo metu veikiančių profesinio mokymo įstaigų valdymo organų įgaliojimų trukmę ir naujų išrinkimo būtinybę ir tvarką, kad būtų užtikrintas valdžios pereinamumas ir nepertraukiama profesinio mokymo įstaigų veikla, bei kitas nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
vadovaujantis numatoma kita keičiamo įstatymo 13 ir 16 straipsnių įsigaliojimo data nei viso įstatymo įsigaliojimo data. Tai yra, nėra aiškus tam tikrų nuostatų ankstesnio įsigaliojimo tikslas, nes neįsigaliojus kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, aukščiau minėtų įstatymo straipsnių įsigaliojimas neturi jokios prasmės, nes jų įgyvendinimas ir taikymas tiesiogiai susiję su kitomis nuostatomis. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
Profesinio mokymo įstatymo 22 straipsnyje yra nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimas formuoti profesinio mokymo politiką, manytina, kad dėl šio projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
93Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
įstatymo 13 ir 16 straipsnius bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 1-4 ir 6-15 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2017-09-21) Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 561, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1076, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1078. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Teikiame pastabas tik dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII‑450 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 (toliau – Profesinio mokymo įstatymo projektas):
Atsižvelgti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2017-09-21)131 1.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas ratas subjektų, kurie gali gauti licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, tai yra šioje projekto nuostatoje įvardinti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio
-13 dalyse įtvirtinami reikalavimai taikytini tik profesinio mokymo įstaigoms, o ne profesinio mokymo teikėjams apskritai, kurie turėtų atitikti sąlygas, būtinas vykdant profesinį mokymą. Siūlytume suvienodinti nustatytus reikalavimus visiems profesinio mokymo teikėjams, siekiantiems gauti atitinkamas licencijas. Atsižvelgti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
5
straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje nustatyta, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu, manytume, kad šioje nuostatoje taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas licencijas išduodančiai institucijai pateikti suinteresuotiems asmenims motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo išduoti licenciją, taip pat nustatyta tokio atsakymo apskundimo tvarka. Atsižvelgti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
15
straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos per 20 darbo dienų priimamas sprendimas panaikinti licenciją, tačiau 13 straipsnio 1 dalis nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti licenciją. Tikėtina, kad projekto 13 straipsnio 15 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į projekto 13 straipsnio 10 dalį. Atsižvelgti 2.4.
Atsižvelgti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
straipsnyje kalbama apie tai, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai nustatant mokinių skaičių, valstybės finansavimą ir kt., tačiau manytume, kad šiame straipsnyje turėtų būti kalbama tik apie valstybines ar savivaldybių valdomas tokio pobūdžio mokymo įstaigas, finansuojamas valstybės lėšomis (tai neliestų privačių įstaigų). Atitinkamai koreguotina 17 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 6 dalis, 8 dalis, kai kalbama apie priėmimo tvarką į nevalstybines profesinio mokymo įstaigas ir į jose valstybės nefinansuojamas vietas. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
profesinių sąjungų konfederacija, 2017-10-251 Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII – 450 pakeitimo įstatyme (toliau
Respublikos įstatymuose tapačios sąvokos turi būti taikomos ir aiškinamos vienodai, siekiant tinkamai užtikrinti teisėkūros principus, įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodytą teisėkūros aiškumo principą, kuriuo siekiama, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Teigtina, kad, įtvirtinus tokią įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatą, dviprasmiškai būtų vertinamos tapačios sąvokos. Todėl siūlytina įstatymo pakeitimo įstatyme įtvirtinti, kad socialiniai partneriai yra nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos. Neigiamai vertintinas siekis įstatymo pakeitimo įstatyme panaikinti nacionaliniu lygiu veikiančią Lietuvos profesinio mokymo tarybą. Tokiu būdu darbdavių ir darbuotojų atstovai yra eliminuojami ir praranda galimybę spręsti strateginius profesinio mokymo klausimus nacionaliniu lygiu. Taip pažeidžiami socialinės partnerystės principai, neįtraukiant darbuotojų atstovų į profesinio mokymo politikos formavimą. Pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1080 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 223 redakcija), viena iš profesinio mokymo tarybos funkcijų yra įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių profesinį mokymą, įstatymų projektų svarstymas, pastabų ir siūlymų jų rengėjams teikimas. Pastebėtina, kad įtvirtinus tokią įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatą nebūtų atsižvelgiama į tarybos pateiktas pastabas ir siūlymus.
Įvertinta Siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui įvertinti socialinių partnerių pasiūlymus, taip pat atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte nėra aptartas klausimas, kas konkrečiai perims Lietuvos profesinio mokymo tarybos funkcijas šią tarybą panaikinus (žr. įstatymo projekto lyginamąjį variantą dėl įstatymo
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į išvadoje pateiktas ekspertų (specialistų) pastabas bei pasiūlymus, taip pat komiteto teikiamus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas, 2017-10-251
Argumentai: atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos sritis, įstatymo projekte siūloma tiksliau reglamentuoti ministerijų kompetenciją organizuojant užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą. Pasiūlymas: siūloma patikslinti 1 straipsniu dėstomo 26 straipsnio, reglamentuojančio Ūkio ministerijos įgaliojimus, 5 punktą. ,,26 straipsnis.
Ūkio ministerijos įgaliojimai Ūkio ministerija:
1) formuoja žmogiškųjų išteklių plėtros politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) dalyvauja formuojant profesinio mokymo politiką;
3) organizuoja žmogiškųjų išteklių paklausos darbo rinkoje rezultatų sklaidą;
4) koordinuoja savo įsteigtų ar ministro valdymo sritims priskirtų profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
5) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru;
6) tvarko Lietuvos profesijų klasifikatorių;
7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
ir darbo komitetas, 2017-10-251
Argumentai: atsižvelgiant į pirmą Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, atitinkamai tikslintina 35 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 35 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,5. Įmonės, įstaigos, ūkininko ūkio darbuotojų tęstinis profesinis mokymas vykdomas įmonės, įstaigos, ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės, įstaigos ar ūkininko ūkio darbuotojų tęstiniam profesiniam mokymui skiriama ir valstybės biudžeto lėšų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ūkio ministro nustatyta tvarka suderinus su socialinių reikalų apsaugos ir darbo ministru, kai mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą. Pritarti
ir darbo komitetas, 2017-10-251
Argumentai: atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo Nr.
skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir 12, 20, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-1076 siūlomus pakeitimus dėl galimybės užimtiems asmenims dalyvauti profesiniame mokyme, tikslintina Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 35 straipsnio 6 dalis. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 35 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,6. Bedarbių ir užimtų įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų profesinis mokymas finansuojamas Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka.“
ir darbo komitetas, 2017-10-251
Argumentai: siūloma įstatymo projekto 38 straipsnio 4 dalį papildyti dviem pagrindiniais profesinio mokymo finansavimo šaltiniais pagal Užimtumo įstatymą. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 38 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip: ,,4. Už Pprofesinįis mokymąas, apmokamąas valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimo valdytojo, taip pat Užimtumo fondo lėšomis ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ir yra nustatomas vienodas fiksuotojo įkainio dydis.“ ,,5. Profesinio mokymo paslaugų, apmokamų iš ne kitų negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybės biudžeto lėšų šaltinių, nustatomų įkainių dydis negali būti mažesnis negu įkainių dydis už teikiamas tas pačias paslaugas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų teikiamų tų pačių paslaugų, apmokamų iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybės biudžeto lėšų šaltinių, įkainių dydį.“ Pritarti 5.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-10-25 * Argumentai: įstatymo projekte nėra siūloma toliau palikti veikti Lietuvos profesinio mokymo tarybą, tačiau kartu nėra aptartas klausimas, kas konkrečiai perims Lietuvos profesinio mokymo tarybos funkcijas ją panaikinus (žr. įstatymo projekto lyginamąjį variantą dėl įstatymo 29 straipsnio išbraukimo). Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui papildyti įstatymo projektą atitinkama patariamąja institucija strateginiams profesinio mokymo klausimams spręsti, kuriai būtų priskirtos atlikti ir siūlomos panaikinti Lietuvos profesinio mokymo tarybos funkcijos. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintarė Skaistė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė
Kaimo reikalų komitetas
DĖL
2017-10-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Tomas Marozas, Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai, Rūta Norkienė – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja, Vilius Ąžuolas – Seimo narys, Marius Ablačinskas – Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas, Zita Duchovskienė – Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėja, Sonata Kisielienė Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja, Leokadija Počikovska – Žemės ūkio ministro patarėja, Jonas Sviderskis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas, Raimundas Balčiūnaitis – Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekspertas, Irma Dubavičienė – „Ūkininko patarėjas“ korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(1)
(toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis įtvirtina ir specialias šio įstatymo taikymo sąlygas, tačiau paties straipsnio tekste nurodoma tik įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas. Pritarti 2.
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(2)
mokslo ministro pareigas, jos turi būti rašomos su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Toliau tekste šių pareigų pavadinimas turi būti minimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (trumpinio įvesti nereikia). Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pareigų, institucijų, valstybės registrų ir teisės aktų pavadinimai, t.y. jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
3Derinant įstatymo projekto 12 straipsnio 5 ir 7 dalis tarpusavyje,
projekto 2 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įmonėje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(2)
įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“, nes profesinis mokymas vykdomas ne pagal bet kokias teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas švietimo programas, o būtent pagal profesinio mokymo programas, kurių turinys apibrėžtas šio straipsnio 14 dalyje. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(2)
vietoj žodžio „ūkios“ įrašytinas žodis „ūkio“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(4)
išteklius“ įrašytini žodžiai „turimų išteklių paskirstymo“, o vietoj žodžių
„rinkoje didžiausią rinkai poveikį“ įrašytini žodžiai „didžiausią poveikį
rinkai“. Pritarti 7.
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(6)
kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio. Siūlytina nustatyti, kokiais atvejais toks mokinys gali kitu nei įprasta būdu baigti vidurinio ugdymo programas, kaip toks mokymasis derinamas su profesinio mokymo įstaiga ar subjektu, kuriame vykdomas mokymas ar jo dalis, profesinio mokymo įstaigos, aukščiau nurodyto subjekto ir mokinio tarpusavio teisės, įsipareigojimai ir pan. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(6), 1(7) (5),
yra identiškos, todėl vienos iš jų siūlytina atsisakyti. Kitu atveju, siekiant atskirti šiose dalyse apibrėžiamo profesinio mokymo rūšis, 6 straipsnio 5 dalyje po žodžio „formaliojo“ įrašytinas žodis „pirminio“, o 7 straipsnio 3 dalyje – žodis „tęstinio“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(10)
nustatoma, kad asmuo laikomas įgijusiu pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu. Ši nuostata taisytina, atsižvelgiant į jos klaidinančią formuluotę, nes neįmanoma profesinės kvalifikacijos įgyti vienu metu kartu ir su pagrindiniu, ir su viduriniu išsilavinimu. Be to, nėra aiškus 3 punkte nurodytų pirmosios kvalifikacijos įgijimo sąlygų išskyrimo tikslas, nes, mūsų nuomone, šio straipsnio 4 punktas, nustatantis pirmosios kvalifikacijos įgijimo kartu su viduriniu išsilavinimu sąlygą.
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(11)
neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, derintina su projekto 11 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Ūkio ministerija. Kitaip sakant, nėra aišku, ar čia turimos omenyje dvi atskiros tvarkos, ir jeigu taip - kaip turėtų būti atskiriamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos, susijusios su profesiniu mokymu, nuo neformaliojo profesinio mokymo metu įgytų kompetencijų. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(12)
pildytina, nustatant, kad licencija reikalinga ne tik siekiant priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas, tačiau ir vykdyti su profesiniu mokymu susijusią veiklą. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(12)
registras yra jau įsteigtas bei veikia nuo 1998 m., bei į tai, kad šio registro veiklą išsamiai reglamentuoja Švietimo įstatymo 56¹ straipsnis, o taip pat siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „kurį steigia Vyriausybė“. Pritarti 13.
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(12)
atskleisti formuluotės „profesinio mokymo programų įteisinimas“ turinį. Atsižvelgiant į tai, kad programų įteisinimas turbūt reiškia ne ką kitą, kaip programų įregistravimą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, galbūt tikslinga konkrečiai nurodyti, kad švietimo ir mokslo ministras nustato šių programų rengimo ir įregistravimo tvarką. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(12)
įrašytinas žodis „registruojamos“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(12)
klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) leidžia ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto 12 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi“ įrašytini žodžiai
„švietimo ir mokslo ministras suderinęs“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13) (1,3),
žodžiai „Lietuvos ar“, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokios teisinės formos asmenų. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
taip pat pildo, tikslina licencijas bei išduoda licencijos dublikatus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad licencijas ūkinei veiklai išduoda ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo ministerija“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
įrašytini žodžiai „ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
žodžio „kitiems“ įrašytinas žodis „kitoms“, o vietoj žodžio
„neturintiems“ – žodis „neturinčioms“. Be to šios dalies 1 punkte vietoj
žodžio „tinkami“ įrašytinas žodis „tinkamas“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
įtvirtinta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti, t. y. jau 1 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus 2 ir 3 punktuose nustatyti papildomi reikalavimai teorinio ir praktinio mokymo vietoms bei mokymo patalpoms. Pritarti 21.
departamento išvada 2017-09-13
1(13)
reikėtų suderinti su šio straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali gauti ne tik profesinio mokymo įstaigos, tačiau ir visi kiti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte bei 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinama nuostata, kad būtent profesinio mokymo įstaiga, o ne profesinio mokymo teikėjas, turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei. Atsižvelgiant į tai, nėra iki galo aiškus projekte numatomų licencijas galinčių gauti subjektų ratas. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
dalis derintini tarpusavyje, nes 1 punkte konkrečiai nurodyta, kad atitikimą reikalavimams vertina švietimo ir mokslo ministro įgaliota Kvalifikacijų tvarkymo institucija, tuo tarpu 4 dalyje nustatoma bendro pobūdžio norma, kad atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13) (5),
straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „fiziniam asmeniui“ įrašytini žodžiai „kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams“. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies antrasis sakinys bei 7 dalies 3 punktas. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
1(13)
paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu. Vertinant teikiamą siūlymą, pažymėtina, kad toks reguliavimas neatitinka licencijavimo operatyvumo principo, reiškiančio, kad visi prašymai dėl licencijos išdavimo turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per įstatymuose nustatytus galutinius licencijos išdavimo terminus bei teisinio apibrėžtumo principo, numatančio, kad turi būti nustatyti terminai, per kuriuos ūkio subjektas turi pateikti dokumentus ir (ar) informaciją licenciją išduodančiai institucijai, ir terminai, per kuriuos licenciją išduodanti institucija turi pranešti ūkio subjektui apie gautą informaciją ir (ar) dokumentus ir priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus profesinio mokymo kaip vienos iš ūkinės veiklos nepavojingumą, svarstytina ar siūlomas reguliavimas yra
vartojamą licencijavimo pagrindų terminiją, įstatymo projekto 13 straipsnio
įstatymus“ įrašytini žodžiai „pateikti suklastoti“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo projekto nuostatos. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodyti pagrindai. Analogiška nuostata dėl galėjimo panaikinti licencijos galiojimą įtvirtinta ir šio straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje.
Vertinant šią nuostatą, pabrėžtina, kad teisinio aiškumo bei apibrėžtumo principai, o taip pat visuomenės intereso apsaugos užtikrinimas reikalauja, kad įstatymuose įtvirtintas reguliavimas dėl licencijų sustabdymo bei panaikinimo būtų aiškus, tinkamai suprantamas, taikomas ir įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turi būti įtvirtinta ne alternatyva, o imperatyvas licencijuojančiai institucijai, nustačiusiai, kad buvo pažeistos įstatymo normos, priimti atitinkamus sprendimus dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
mažareikšmis bei į tai, kad proporcingumo principas reikalauja tokiu atveju prieš sustabdant licencijos galiojimą apie tai (įstatymo normų pažeidimą) įspėti licencijuotą subjektą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti, įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalis pildytina (arba atitinkamą nuostatą reikėtų įtvirtinti atskiroje straipsnio struktūrinėje dalyje). Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
skaičių „20“ įrašytinas žodis „iki“. Taip pat svarstytina, ar 20 darbo dienų terminas yra proporcingas ir pakankamas nustatytiems įstatymų ar kitų teisės akto normų pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, licencijos galiojimas apskritai panaikinamas, siūlytina apsvarstyti terminų, užtikrinančių pagrįstą ir objektyvų galimų pažeidimų pašalinimą, įtvirtinimą. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
1(13)
tai, kad pašalinus pažeidimus licencijos sustabdymas ne gali, o privalo būti panaikinamas, bet ir tai, per kiek dienų nuo dokumentų, įrodančių, kad įstatymo ar kitų teisės aktų normų pažeidimas buvo pašalintas, pateikimo licencijuojančiai institucijai toks sprendimas turi būti priimamas. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
bei jų vykdymas siejamas ne su teisės aktų paskelbimu, o su jų įsigaliojimu, įstatymo projekto 13 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(13)
joje minimoje šio straipsnio 1 dalyje jokios aplinkybės, kurioms esant gali būti panaikinamas licencijos galiojimas, nenustatomos. Be to, šios dalies nuostatos derintinos su kitomis įstatymo projekto normomis, kuriose nustatyta, kad licencijas gali gauti ne tik juridiniai asmenys. Be to, vietoj žodžių
„užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui“ įrašytini žodžiai
„kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos
departamento išvada 2017-09-13
1(14)
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(14)
1(14)
aišku, kodėl įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama tik valstybinės profesinio mokymo įstaigos veiklos forma, nenustatant savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos veikos formų. Taip pat siūlytume tikslinti pateiktą valstybinės profesinio mokymo įstaigos apibrėžimą, suponuojantį, kad kiekvienas viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, yra laikomas valstybine profesinio mokymo įstaiga. Manytume, kad valstybinės profesinės mokymo įstaigos statusą turi apspręsti tai, ar šios įstaigos savininkas
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(14)
valstybinės profesinio mokymo įstaigos teisinę formą (viešąją įstaigą) neturėtų būti numatyta išimtis taip pat ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo teikėjams. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(14)
profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas vadovaujantis Švietimo įstatymu, kai tuo tarpu kartu teikiamo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1075) siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Šias projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(15,
projekto nuostatose atskleidžiama tik valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas, jų veiklos planavimas, nereguliuojant savivaldybių profesinio mokymo įstaigų veiklos.
Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekto 15 straipsnyje reikėtų nustatyti kokie reikalavimai taikomi (ar netaikomi) savivaldybių profesinio mokymo bei nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. Pritarti
37Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių valdymo organų“ įrašytini žodžiai „tarybos ir direktoriaus“. Pritarti
38Nėra aišku, kokį sprendimą priima Taryba, apsvarsčiusi profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą (įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 1punktas). Pritarti
39Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „dalininkui“ įrašytinas žodis „savininkui“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 7 punktui. Pritarti
40Neaišku koks gali būti Švietimo ir mokslo ministerijai teikiamų siūlymų, numatytų įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turinys. Pritarti
41Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama tarybos sudarymo tvarka taisytina. Pirma, teikiama formuluotė suponuoja, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina tarybos sudėtį iš 7 pasiūlytų narių, vieną iš kurių jis pats sau ir siūlo.
Antra, iš siūlomų nuostatų nėra aiškus vartojamas profesinės mokymo įstaigos darbuotojų terminas, t. y. ar vieną tarybos narį siūlytų tik mokytojai, o kitą narį – visi kiti likę profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, išskyrus mokytojus, ar įskaitant mokytojus. Trečia, nuostatos, kad tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), turinys yra ne tik nesiderinantis su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų įsigaliojimo principais, pagal kuriuos švietimo ir mokslo ministro įsakymas įsigalioja po jo paskelbimo Teisės aktų registre (jeigu pačiame įsakyme nenurodyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), tačiau ir neaiškaus tikslo, t.y. neaišku kam dar kartą skelbti jau ir taip viešai paskelbtą teisės aktą dėl tarybos sudarymo. Be to, to paties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. Visos šios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(16)
reikalavimą švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti deleguojamą narį (nenumatant jo teisės atmesti siūlomą kandidatą ir prašyti siūlyti kitą kandidatą, bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „pasiūlytų skirti“ įrašytinas žodis „deleguotų“, atitinkamai vietoj žodžio „siūlo“ - žodis „deleguoja“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio
1(16)
kada prasideda Tarybos kadencija, t.y. nėra aišku, ar nuo švietimo ir mokslo ministro dėl tarybos sudarymo įsigaliojimo, ar nuo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo paskelbimo apie tarybos sudarymą. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(16)
„nario“, nes skaičiuojama tarybos in corpore kadencija, o ne atskirų
jos narių kadencija. Be to, vietoj žodžių „tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtis“, tuo tarpu viešo jos skelbimo reikalavimą nustato įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(16)
įrašytinas žodis „svetainėje“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(16)
įrašytinas žodis „reglamente“, vietoj žodžių „nurodyto įsipareigojimo“ – žodžiai „nurodytame įsipareigojime“, o prieš žodžius „paskyrusį“, „paskirtą“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pasiūliusį arba“, „pasiūlytą arba“, o vietoje nuorodos į 6 dalį turi būti pateikiama nuoroda į 5 dalį. Be to, projekto nuostatose numatyta, kad tarybos nariui netinkamai vykdant pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 16 straipsnio 2 dalimi tarybos sudėti tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, nustatant, kad tarybos pirmininkas kreipiasi į tarybos narį delegavusį subjektą, prašydamas deleguoti kitą narį ( atitinkamai turėtų būti įtvirtinta švietimo ir mokslo ministrui pareiga patvirtinti naujos sudėties tarybą, įtraukiant į ją naujai deleguotą narį). Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(16)
kad naujas tarybos narys pareigas eina iki tarybos kadencijos pabaigos. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(17)
ar pagrįstai įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė nustato preliminarų atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių pagal valstybės ir savivaldybės skiriamą finansavimą. Manytume, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius profesinio mokymo įstaigose turi būti nustatomas išimtinai pagal valstybės biudžete numatomus asignavimus. Be to, šio straipsnio 1 ir 2 dalys tarpusavyje derintinos, 1 dalyje nustatant, kad Vyriausybė nustato preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių, o 2 dalyje, kad švietimo ir mokslo ministras paskirsto valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas pagal profesinio mokymo sritis ir formas. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(17) (1,2)
įrašytinas žodis „ekonominės“, o 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„švietimo sritis“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(17) (2,5) 50.
1(17) (2,5)
nuostatos, todėl siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, vienos iš jų reikėtų atsisakyti. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(17)
taikoma asmenims, pageidaujantiems tobulinti įgytą kvalifikaciją. Taip pat ginčytina nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų bendrąją priėmimo tvarką ir asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose valstybės nefinansuojamoje vietoje. Manytume, kad priėmimo organizavimas į tokias vietas yra nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų prerogatyva. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(18)
atsižvelgiant į tai kad nėra aišku, kam skirti žodžiai „kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“, einantys po žodžių „laisvuoju mokytoju“. Panaši nuostata šios dalies antrame sakinyje yra dėstoma kiek kitaip. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(18)
organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, derintina su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo sutarties
1(18)
sakinio, numatančio, kad profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių, įgyvendinimo, t.y. nėra aišku, ar pats profesinio mokymo teikėjas turės gauti šių komitetų įvertinimą, ar vis dėlto gavęs tokius įvertinimus švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti profesinio mokymo pameistrystės formos vykdymo atitinkamuose sektoriuose sąlygas. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(20)
auklėjimo ir bausmės atlikimo vietose“ įrašytini žodžiai „pataisos darbų įstaigose“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(21)
(kieno) kokybės kultūrą puoselėja profesinio mokymo įstaigos kartu su vertinimo institucijomis. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(21)
įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti nustatant, kad kitų profesinio mokymo teikėjų vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo įstaiga ne kartu su sektoriniais profesiniais komitetais, o jiems dalyvaujant
„užskaitymą“ įrašytinas žodis „įskaitymą“, o šios dalies 4 punkte ir 2 dalies
teisės departamento išvada 2017-09-13 Nr.
59Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „nuostatų“ įrašytinas žodis „įstatų“. Pritarti
60Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas, nes registruoti valstybės registro objektus turi teisę šio registro tvarkytojai, o ne šio registro objektų ir jų duomenų teikėjai. Pritarti
61Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžio „užskaityti“ įrašytinas žodis „įskaityti“, o 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio ‚dalininką“ – žodis „savininką“. Pritarti
62Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „skelbia informaciją apie profesinį mokymą vykdančius ir turinčius licencijas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus“ suponuoja, kad profesinį mokymą gali vykdyti ir licencijų neturintys profesinio mokymo teikėjai (tiesiog tokiu atveju apie jos informacija būtų neskelbiama). Pritarti
63Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų nurodyti kieno kokybės priežiūrą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Pritarti
64Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj skaičiaus „19“ įrašytinas skaičius „22“. Pritarti
65Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta funkcija turi būti perkelta į šio straipsnio 1 dalį, nustatančią Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijas. Pritarti 66.
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(26)
ar“, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ministerijos, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyve. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(26)
organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą, suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Siūlytina šią nuostatą tobulinti, nustatant, kad šiuos įgaliojimus Ūkio ministerija vykdo, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne ministru. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(30)
profesinių“. Be to, siūlytina 30 straipsnio 5 punkto nuostatas dėstyti prieš
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(30)
į įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad Kvalifikacijų vertinimo institucija ne tik organizuoja, bet ir atlieka kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą, reikėtų papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 punktą, nustatantį šios institucijos funkciją tik organizuoti institucijų išorinį vertinimą. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(33)
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(34) 71.
1(34)
profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas gali sudaryti savivaldybės investicijų programų ir savivaldybių investicijų projektų lėšos. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(35)
finansavimas valstybės biudžeto lėšomis (projekto 35 straipsnis), tačiau savivaldybės biudžeto lėšų skyrimas bei jų naudojimas nenustatomas. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(35)
dabartinė jų redakcija suponuoja, kad šioje dalyje įtvirtinta profesinio mokymo įstaigų pareiga grąžinti į valstybės biudžetą nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas valstybės finansuojamoms vietoms apmokėti , o ne mokinių pareiga grąžinti jų profesiniam mokymui skirtas lėšas. Be to, šioje dalyje reikėtų atskleisti sąlygas, kada gali būti grąžinamos ne visos, o tik dalis mokymosi valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti skirtų lėšų. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(35)
punkte reikėtų atskleisti formuluotės „arba įvykdė mokymo programos reikalavimus“ turinį. Galbūt turimi omenyje tie atvejai, kai asmuo baigia visą profesinio mokymo programą. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(35)
žodis „asmuo“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(35) (2,3)
šio straipsnio 2-12 dalys turi būti atitinkamai pernumeruotos. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13 Nr.
1(35)
„formaliajam“ nustatoma, kad mokymo lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos
visam profesiniam mokymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turi būti atitinkamai tikslinamos nuostatos, išdėstytos įstatymo projekto 35 straipsnio 5, 6 ir dalyse (buvusios 3 -5 dalys), nes pagal siūlomą reguliavimą 35 straipsnio 4 dalis apimtų viso profesinio mokymo finansavimą, neatskiriant formaliojo nuo neformaliojo, bei neišskiriant tęstinio profesinio mokymosi kaip atskiros neformaliojo profesinio mokymo rūšies. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(35)
„organizacijos“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(35)
skaičiaus „28“ įrašytinas skaičius „33“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(36) (1,2)
projekto 36 straipsnio 1 ir 2 punktuose reikėtų atskleisti termino „aukštesnės pakopos kvalifikacija“ turinį, nes keičiamas Profesinio mokymo įstatymas nenumaito keliapakopės profesinio mokymo sistemos. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(36)
vietoj žodžių „turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu“ įrašytini žodžiai
„jau turintys bent vieną kvalifikaciją ir vienu metu“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(36) (1,3) 82.
1(36) (1,3)
socialinės integracijos įstatymas“ įrašytinas žodis „mokymą“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(36)
įrašytinas žodis „tęstinio“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(37)
stipendijos“ įrašytinas žodis „arba“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(38)
asignavimų valdytojo, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis“. Pritarti
teisės departamento išvada
savo turiniu yra beveik analogiškos Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, apibrėžiančioms aukštųjų mokyklų konstitucinę autonomiją įgyvendinančias normas dėl valstybės joms suteikto bei nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo. Mūsų nuomone, profesinio mokymo įstaigos, atsižvelgiant į jų steigimą, vykdomas funkcijas, finansavimą, valdymą, turi tokį pat statusą kaip valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar viešosios mokymo, sveikatos priežiūros ar kultūros įstaigos. Todėl nėra aišku, kodėl profesinio mokymo įstaigoms bei jų valdomam ir naudojamam valstybės ar savivaldybės turtui netaikomos bendrosios nuostatos, įtvirtintos Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme bei
1(39)
„Valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos“. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(39)
kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nustato draudimą juridiniams asmenims, valdantiems valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti naudotis panaudos pagrindais. Pritarti
teisės departamento išvada 2017-09-13
1(40)
žodis „dalininkų“. Be to, pažymėtina, kad valstybinė profesinio mokymo įstaigų dalininkų gali ir neturėti (tuo atveju, kai valstybės, kaip įstaigos steigėjo, teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija). Pritarti
teisės departamento išvada
90Kadangi projektu iš esmės yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymas,
projekto 2 punktas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nuostatomis, numatant įpareigojimą profesinio mokymo įstaigoms keisti teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, aptariant šiuo metu veikiančių profesinio mokymo įstaigų valdymo organų įgaliojimų trukmę ir naujų išrinkimo būtinybę ir tvarką, kad būtų užtikrintas valdžios pereinamumas ir nepertraukiama profesinio mokymo įstaigų veikla, bei kitas nuostatas. Pritarti
teisės departamento išvada
2
keičiamo įstatymo 13 ir 16 straipsnių įsigaliojimo data nei viso įstatymo įsigaliojimo data.
Tai yra, nėra aiškus tam tikrų nuostatų ankstesnio įsigaliojimo tikslas, nes neįsigaliojus kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, aukščiau minėtų įstatymo straipsnių įsigaliojimas neturi jokios prasmės, nes jų įgyvendinimas ir taikymas tiesiogiai susiję su kitomis nuostatomis. Pritarti
teisės departamento išvada
įstatymo 22 straipsnyje yra nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimas formuoti profesinio mokymo politiką, manytina, kad dėl šio projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. Pritarti
teisės departamento išvada
93Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 ir 16 straipsnius bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 1-4 ir 6-15 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas ratas subjektų, kurie gali gauti licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, tai yra šioje projekto nuostatoje įvardinti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 7 dalies
įtvirtinami reikalavimai taikytini tik profesinio mokymo įstaigoms, o ne profesinio mokymo teikėjams apskritai, kurie turėtų atitikti sąlygas, būtinas vykdant profesinį mokymą. Siūlytume suvienodinti nustatytus reikalavimus visiems profesinio mokymo teikėjams, siekiantiems gauti atitinkamas licencijas. Pritarti
departamento prie TM išvada 2017-09-21 1(13)
įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje nustatyta, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu, manytume, kad šioje nuostatoje taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas licencijas išduodančiai institucijai pateikti suinteresuotiems asmenims motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo išduoti licenciją, taip pat nustatyta tokio atsakymo apskundimo tvarka. Pritarti
departamento prie TM išvada 2017-09-21 1(13)
projekto 13 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos per 20 darbo dienų priimamas sprendimas panaikinti licenciją, tačiau 13 straipsnio 1 dalis nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti licenciją. Tikėtina, kad projekto 13 straipsnio 15 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į projekto 13 straipsnio 10 dalį. Pritarti
departamento prie TM išvada 2017-09-21 1(17) 4.
Profesinio mokymo įstatymo projekto 17 straipsnyje kalbama apie tai, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai nustatant mokinių skaičių, valstybės finansavimą ir kt., tačiau manytume, kad šiame straipsnyje turėtų būti kalbama tik apie valstybines ar savivaldybių valdomas tokio pobūdžio mokymo įstaigas, finansuojamas valstybės lėšomis (tai neliestų privačių įstaigų). Atitinkamai koreguotina 17 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 6 dalis, 8 dalis, kai kalbama apie priėmimo tvarką į nevalstybines profesinio mokymo įstaigas ir į jose valstybės nefinansuojamas vietas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) 2017-09-27 Nr.P7/17-097 1(33), 1(2) * * Išrašas iš LPPARA 2017-09-27 rašto Nr. P7/17-097: „<...>... Projekto
įvairiuose profesinio mokymo procesuose, tačiau tampa nebeaišku, kas yra socialinis partneris, kaip jis apibrėžiamas, kokie keliami kriterijai. 2 straipsnyje (19 punkte) nurodoma, kad tai bus patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal susiklosčiusią praktiką Vyriausybė tvirtina nacionaliniu lygmeniu veikiančias darbdavių, verslo savivaldos institucijas. Ar ir kaip šiuo siūlomu patikslinimu bus užtikrinta socialinė partnerystė regioniniu lygmeniu? Teritoriniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai, verslo klasteriai, veikiantys atskiruose regionuose, turėtų būti ne mažiau svarbūs socialiniai partneriai, kurie galėtų imtis (ir jau dabar imasi) tarpininkaujančių institucijų ir partnerių vaidmens organizuojant pameistrystę, aktyviai dalyvauti profesiniame orientavime.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai. kad socialinis partneris yra išbraukiamas iš kompetencijų vertinimo institucijos sąvokos (2 straipsnis, 1 punktas). Šalyse, kur dualinis mokymas turi gilias tradicijas, kompetencijų vertinimas yra ne profesinio mokymo įstaigų (ar kitų juridinių asmenų), o išskirtinai socialinių partnerių funkcija. Siūlome Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinti socialinių partnerių statusą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu bei asmens įgytų kompetencijų vertinimo funkciją priskirti socialiniams partneriams...<...>“ Atsižvelgti
nesuformuluotas
Profesijos mokytojas (LRS gauta 2017-10-02 Nr. G-2017-10564) * Išrašas iš A. Ostasevičiaus rašto:
„<...> 6.1. Įstatymas turi įtvirtinti privalomą žemąjį profesinį mokymą suderintą su
pagrindinio ugdymo baigimo laiku, t.y. po 14 ar 15metų. Pagrindinio ugdymo laikotarpis vietoje 10 klasių turi tapti 7 ar 8 klasės. 6.2. Kas eitų mokytis toliau - arti trečdalio klasės - lemtų pažymiai ir savanoriškas apsisprendimas. 6.3. Įstatymu turėtų būti įtvirtintas atidirbimas po profesinės mokyklos baigimo ir tolesnio mokymosi ar pagal kitą specialybę profesinėje mokykloje, ar naujai kolegijoje, ar universitete. 6.4. Įstatymas turi numatyti aukštojo universitetinio ir žemojo profesinio mokymo technologinį bendradarbiavimą, ruošiant būsimas darbo vietas. 6.5. Įstatymu reikia įvardinti skirtumus tarp pameistrystės ir praktikos, jų atlikimo finansavimo šaltinius: kiek turi prisidėti valstybė, o kiek darbdavys. 6.6. Įstatyme visai nėra vietos profesijos mokytojų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo mechanizmui. Dabar tai palikta likimo valiai ir savarankiškai mokytojo iniciatyvai.
turi numatyti mokymo įstaigos asmeninę atsakomybę už nesugebėjimą aprūpinti mokymo procesą būtinomis mokymo priemonėmis. 6.8. Kolegijos galėtų tapti jungiančiąja grandimi tarp profesinių mokyklų ir universtetų: žemasis, vidurinis ir aukštasis profesinis mokymas...<...>...“ Atsižvelgti Pasiūlymai nesuformuluoti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektui (Nr.XIIIP-1074) bei Kaimo reikalų komiteto išvadai ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš –, susilaikė – . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos profesinio mokymo įstatymo nr. viii-450 pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1074 2017-10-31 Nr. 108-P-48 Vilnius 1.1. Komiteto klausymuose 2017-10-24 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto nariai Antanas Baura, Mindaugas Bastys, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Tadas Langaitis, Virgilijus Poderys. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Laura Jasiukėnienė, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos prezidento patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Lineta Jakimavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patarėjas Marius Ablačinskas, Arūnas Ostasevičius, Seimo nario G. Landsbergio patarėja Roberta Žižienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Jelena Jarmakovič, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos Tarybos narė Daina Rožnienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento Švietimo iniciatyvų koordinatorė Agnė Perednė. 1.2. Komiteto posėdyje 2017-10-31 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Antanas Baura, Gabrielius Landsbergis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Laura Jasiukėnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos prezidento patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Lineta Jakimavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patarėjas Marius Ablačinskas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Valantinienė, Asociacijos
„Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Profesinio mokymo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis įtvirtina ir specialias šio įstatymo taikymo sąlygas, tačiau paties straipsnio tekste nurodoma tik įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas. Pritarti
1 Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pirmą kartą minint švietimo ir mokslo ministro pareigas, jos turi būti rašomos su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Toliau tekste šių pareigų pavadinimas turi būti minimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (trumpinio įvesti nereikia).
Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pareigų, institucijų, valstybės registrų ir teisės aktų pavadinimai, t.y. jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos
7 Derinant įstatymo projekto 12 straipsnio 5 ir 7 dalis tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įmonėje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. Pritarti
11 Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžio „švietimo“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“, nes profesinis mokymas vykdomas ne pagal bet kokias teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas švietimo programas, o būtent pagal profesinio mokymo programas, kurių turinys apibrėžtas šio straipsnio 14 dalyje. Pritarti
18
žodžio „ūkios“ įrašytinas žodis „ūkio“. Pritarti
3 Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „paskirstyti turimus išteklius“ įrašytini žodžiai „turimų išteklių paskirstymo“, o vietoj žodžių „rinkoje didžiausią rinkai poveikį“ įrašytini žodžiai „didžiausią poveikį rinkai“. Pritarti 7.
7 Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio. Siūlytina nustatyti, kokiais atvejais toks mokinys gali kitu nei įprasta būdu baigti vidurinio ugdymo programas, kaip toks mokymasis derinamas su profesinio mokymo įstaiga ar subjektu, kuriame vykdomas mokymas ar jo dalis, profesinio mokymo įstaigos, aukščiau nurodyto subjekto ir mokinio tarpusavio teisės, įsipareigojimai ir pan. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Projekto 6 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio
mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais profesinio mokymo įstaigos nustatyta tvarka.“
5 Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 3 dalies nuostatos yra identiškos, todėl vienos iš jų siūlytina atsisakyti. Kitu atveju, siekiant atskirti šiose dalyse apibrėžiamo profesinio mokymo rūšis, 6 straipsnio 5 dalyje po žodžio „formaliojo“ įrašytinas žodis „pirminio“, o 7 straipsnio 3 dalyje – žodis „tęstinio“. Pritarti
3 Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 punkte nustatoma, kad asmuo laikomas įgijusiu pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu.
Ši nuostata taisytina, atsižvelgiant į jos klaidinančią formuluotę, nes neįmanoma profesinės kvalifikacijos įgyti vienu metu kartu ir su pagrindiniu, ir su viduriniu išsilavinimu. Be to, nėra aiškus 3 punkte nurodytų pirmosios kvalifikacijos įgijimo sąlygų išskyrimo tikslas, nes, mūsų nuomone, šio straipsnio
išsilavinimu sąlygą. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 10. Lietuvos Respublikos
4 Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, derintina su projekto 11 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Ūkio ministerija. Kitaip sakant, nėra aišku, ar čia turimos omenyje dvi atskiros tvarkos, ir jeigu taip - kaip turėtų būti atskiriamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos, susijusios su profesiniu mokymu, nuo neformaliojo profesinio mokymo metu įgytų kompetencijų. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 11.
2 Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje,
siekiant priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas, tačiau ir vykdyti su profesiniu mokymu susijusią veiklą. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 12. Lietuvos
4 Atsižvelgiant į tai, kad Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras yra jau įsteigtas bei veikia nuo
įstatymo 56¹ straipsnis, o taip pat siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „kurį steigia Vyriausybė“. Pritarti
5 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „profesinio mokymo programų įteisinimas“ turinį. Atsižvelgiant į tai, kad programų įteisinimas turbūt reiškia ne ką kitą, kaip programų įregistravimą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, galbūt tikslinga konkrečiai nurodyti, kad švietimo ir mokslo ministras nustato šių programų rengimo ir įregistravimo tvarką. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 14. Lietuvos
7 Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „registruojami“ įrašytinas žodis „registruojamos“. Pritarti 15.
9 Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) leidžia ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto 12 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi“ įrašytini žodžiai „švietimo ir mokslo ministras suderinęs“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1313 Įstatymo projekto 13 straipsnio 1, 3 dalyse, 10 dalies 1-4 punktuose, , brauktini žodžiai „Lietuvos ar“, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokios teisinės formos asmenų. Pritarti
2 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad licencijas išduodanti institucija taip pat pildo, tikslina licencijas bei išduoda licencijos dublikatus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad licencijas ūkinei veiklai išduoda ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo ministerija“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1313 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „vykdyti formalųjį profesinį mokymą“ įrašytini žodžiai „ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą“. Pritarti 19.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1313 Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje vietoj žodžio „kitiems“ įrašytinas žodis „kitoms“, o vietoj žodžio „neturintiems“ – žodis „neturinčioms“. Be to šios dalies 1 punkte vietoj žodžio „tinkami“ įrašytinas žodis „tinkamas“. Pritarti
31 Nėra aiškus įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto santykis su šios dalies 2 ir 3 punktais, nes 1 punkte įtvirtinta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti, t.y. jau 1 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus 2 ir 3 punktuose nustatyti papildomi reikalavimai teorinio ir praktinio mokymo vietoms bei mokymo patalpoms. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 21. Lietuvos
3 Pažymėtina, kad įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą reikėtų suderinti su šio straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali gauti ne tik profesinio mokymo įstaigos, tačiau ir visi kiti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte bei 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinama nuostata, kad būtent profesinio mokymo įstaiga, o ne profesinio mokymo teikėjas, turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei. Atsižvelgiant į tai, nėra iki galo aiškus projekte numatomų licencijas galinčių gauti subjektų ratas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 22.
4 Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei šio straipsnio 4 dalis derintini tarpusavyje, nes 1 punkte konkrečiai nurodyta, kad atitikimą reikalavimams vertina švietimo ir mokslo ministro įgaliota Kvalifikacijų tvarkymo institucija, tuo tarpu 4 dalyje nustatoma bendro pobūdžio norma, kad atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 23. Lietuvos
5 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „fiziniam asmeniui“ įrašytini žodžiai „kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams“. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies antrasis sakinys bei 7 dalies 3 punktas. Pritarti
5 Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu. Vertinant teikiamą siūlymą, pažymėtina, kad toks reguliavimas neatitinka licencijavimo operatyvumo principo, reiškiančio, kad visi prašymai dėl licencijos išdavimo turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per įstatymuose nustatytus galutinius licencijos išdavimo terminus bei teisinio apibrėžtumo principo, numatančio, kad turi būti nustatyti terminai, per kuriuos ūkio subjektas turi pateikti dokumentus ir (ar) informaciją licenciją išduodančiai institucijai, ir terminai, per kuriuos licenciją išduodanti institucija turi pranešti ūkio subjektui apie gautą informaciją ir (ar) dokumentus ir priimtus sprendimus.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus profesinio mokymo kaip vienos iš ūkinės veiklos nepavojingumą, svarstytina ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 25. Lietuvos
72 Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamą licencijavimo pagrindų terminiją, įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte vietoj žodžių „buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus“ įrašytini žodžiai „pateikti suklastoti“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo projekto nuostatos. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 26. Lietuvos
8 Įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodyti pagrindai. Analogiška nuostata dėl galėjimo panaikinti licencijos galiojimą įtvirtinta ir šio straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje.
Vertinant šią nuostatą, pabrėžtina, kad teisinio aiškumo bei apibrėžtumo principai, o taip pat visuomenės intereso apsaugos užtikrinimas reikalauja, kad įstatymuose įtvirtintas reguliavimas dėl licencijų sustabdymo bei panaikinimo būtų aiškus, tinkamai suprantamas, taikomas ir įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turi būti įtvirtinta ne alternatyva, o imperatyvas licencijuojančiai institucijai, nustačiusiai, kad buvo pažeistos įstatymo normos, priimti atitinkamus sprendimus dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 27. Lietuvos
8 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo normų pažeidimas gali būti ir mažareikšmis bei į tai, kad proporcingumo principas reikalauja tokiu atveju prieš sustabdant licencijos galiojimą apie tai (įstatymo normų pažeidimą) įspėti licencijuotą subjektą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti, įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalis pildytina (arba atitinkamą nuostatą reikėtų įtvirtinti atskiroje straipsnio struktūrinėje dalyje). Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 28. Lietuvos
8 Įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje prieš skaičių „20“ įrašytinas žodis „iki“. Taip pat svarstytina, ar 20 darbo dienų terminas yra proporcingas ir pakankamas nustatytiems įstatymų ar kitų teisės akto normų pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, licencijos galiojimas apskritai panaikinamas, siūlytina apsvarstyti terminų, užtikrinančių pagrįstą ir objektyvų galimų pažeidimų pašalinimą, įtvirtinimą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Projekto 13 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą iki 20 darbo dienų, esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęsiamas dar 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti šiais atvejais:<...>“. 29. Lietuvos
9 Įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalis tikslintina, nustatant ne tik tai, kad pašalinus pažeidimus licencijos sustabdymas ne gali, o privalo būti panaikinamas, bet ir tai, per kiek dienų nuo dokumentų, įrodančių, kad įstatymo ar kitų teisės aktų normų pažeidimas buvo pašalintas, pateikimo licencijuojančiai institucijai toks sprendimas turi būti priimamas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 30. Lietuvos
13 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje teisės aktų privalomumas bei jų vykdymas siejamas ne su teisės aktų paskelbimu, o su jų įsigaliojimu, įstatymo projekto 13 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. Pritarti
15 Nėra aiškus įstatymo projekto 13 straipsnio 15 dalies turinys, nes joje minimoje šio straipsnio 1 dalyje jokios aplinkybės, kurioms esant gali būti panaikinamas licencijos galiojimas, nenustatomos. Be to, šios dalies nuostatos derintinos su kitomis įstatymo projekto normomis, kuriose nustatyta, kad licencijas gali gauti ne tik juridiniai asmenys. Be to, vietoj žodžių „užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui“ įrašytini žodžiai „kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 32.
1 Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes juridinio asmens – profesinės įstaigos steigime negali dalyvauti ir atitinkamai būti jo dalyviu juridinių asmenų filialai, t.y. juridinių asmenų steigime gali dalyvauti tik fiziniai ar juridiniai asmenys. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 33. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
2 Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama tik valstybinės profesinio mokymo įstaigos veiklos forma, nenustatant savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos veikos formų. Taip pat siūlytume tikslinti pateiktą valstybinės profesinio mokymo įstaigos apibrėžimą, suponuojantį, kad kiekvienas viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, yra laikomas valstybine profesinio mokymo įstaiga. Manytume, kad valstybinės profesinės mokymo įstaigos statusą turi apspręsti tai, ar šios įstaigos savininkas (vienas iš dalininkų) yra valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 34. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
2 Svarstytina, ar įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje nustatant valstybinės profesinio mokymo įstaigos teisinę formą (viešąją įstaigą) neturėtų būti numatyta išimtis taip pat ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo teikėjams. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 35. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
5 Įstatymo projekto 14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas vadovaujantis Švietimo įstatymu, kai tuo tarpu kartu teikiamo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1075) siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Šias projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 36. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1315 Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 15 bei 16 straipsniuose bei kitose projekto nuostatose atskleidžiama tik valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas, jų veiklos planavimas, nereguliuojant savivaldybių profesinio mokymo įstaigų veiklos. Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekto 15 straipsnyje reikėtų nustatyti kokie reikalavimai taikomi (ar netaikomi) savivaldybių profesinio mokymo bei nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 37. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
2
žodžių valdymo organų“ įrašytini žodžiai „tarybos ir direktoriaus“. Pritarti
11 Nėra aišku, kokį sprendimą priima Taryba, apsvarsčiusi profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą (įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 1punktas). Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 39. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
13 Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „dalininkui“ įrašytinas žodis „savininkui“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies
14 Neaišku koks gali būti Švietimo ir mokslo ministerijai teikiamų siūlymų, numatytų įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turinys. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 41.
2 Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama tarybos sudarymo tvarka taisytina. Pirma, teikiama formuluotė suponuoja, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina tarybos sudėtį iš 7 pasiūlytų narių, vieną iš kurių jis pats sau ir siūlo. Antra, iš siūlomų nuostatų nėra aiškus vartojamas profesinės mokymo įstaigos darbuotojų terminas, t. y. ar vieną tarybos narį siūlytų tik mokytojai, o kitą narį – visi kiti likę profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, išskyrus mokytojus, ar įskaitant mokytojus. Trečia, nuostatos, kad tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), turinys yra ne tik nesiderinantis su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų įsigaliojimo principais, pagal kuriuos švietimo ir mokslo ministro įsakymas įsigalioja po jo paskelbimo Teisės aktų registre (jeigu pačiame įsakyme nenurodyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), tačiau ir neaiškaus tikslo, t.y. neaišku kam dar kartą skelbti jau ir taip viešai paskelbtą teisės aktą dėl tarybos sudarymo. Be to, to paties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. Visos šios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 42. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
2 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti deleguojamą narį (nenumatant jo teisės atmesti siūlomą kandidatą ir prašyti siūlyti kitą kandidatą, bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„pasiūlytų skirti“ įrašytinas žodis „deleguotų“, atitinkamai vietoj žodžio
„siūlo“ - žodis „deleguoja“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio
nuostatos.
Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 43. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
4 Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalis pildytina nuostata, numatančia nuo kada prasideda Tarybos kadencija, t.y. nėra aišku, ar nuo švietimo ir mokslo ministro dėl tarybos sudarymo įsigaliojimo, ar nuo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo paskelbimo apie tarybos sudarymą. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 44. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
4 Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalyje brauktinas perteklinis žodis „nario“, nes skaičiuojama tarybos in corpore kadencija, o ne atskirų jos narių kadencija. Be to, vietoj žodžių „tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtis“, tuo tarpu viešo jos skelbimo reikalavimą nustato įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis. Pritarti
6
žodžio „tinklalapyje“ įrašytinas žodis „svetainėje“. Pritarti
8 Įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „reglamento“ įrašytinas žodis „reglamente“, vietoj žodžių „nurodyto įsipareigojimo“ – žodžiai „nurodytame įsipareigojime“, o prieš žodžius
„paskyrusį“, „paskirtą“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pasiūliusį arba“,
„pasiūlytą arba“, o vietoje nuorodos į 6 dalį turi būti pateikiama nuoroda į
nariui netinkamai vykdant pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 16 straipsnio 2 dalimi tarybos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, nustatant, kad tarybos pirmininkas kreipiasi į tarybos narį delegavusį subjektą, prašydamas deleguoti kitą narį ( atitinkamai turėtų būti įtvirtinta švietimo ir mokslo ministrui pareiga patvirtinti naujos sudėties tarybą, įtraukiant į ją naujai deleguotą narį). Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 47. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
9 Įstatymo projekto 16 straipsnio 9 dalis pildytina nuostata, nustatančia, kad naujas tarybos narys pareigas eina iki tarybos kadencijos pabaigos. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 48. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1 Svarstytina, ar pagrįstai įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė nustato preliminarų atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių pagal valstybės ir savivaldybės skiriamą finansavimą. Manytume, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius profesinio mokymo įstaigose turi būti nustatomas išimtinai pagal valstybės biudžete numatomus asignavimus. Be to, šio straipsnio 1 ir 2 dalys tarpusavyje derintinos, 1 dalyje nustatant, kad Vyriausybė nustato preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių, o 2 dalyje, kad švietimo ir mokslo ministras paskirsto valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas pagal profesinio mokymo sritis ir formas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 49.
2 Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „ekonomikos“ įrašytinas žodis „ekonominės“, o 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „švietimo sritis“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“. Pritarti
2 Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintos analogiškos nuostatos, todėl siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, vienos iš jų reikėtų atsisakyti. Pritarti
8 Nėra aišku, ar įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka būtų taikoma asmenims, pageidaujantiems tobulinti įgytą kvalifikaciją. Taip pat ginčytina nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų bendrąją priėmimo tvarką ir asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose valstybės nefinansuojamoje vietoje. Manytume, kad priėmimo organizavimas į tokias vietas yra nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų prerogatyva. Nepritarti Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai, tai reiškia, kad stojantiems į profesinio mokymo įstaigas galioja tos pačios priėmimo taisyklės, tokiu būdu valstybei suteikiama daugiau priežiūros ir mažinamos prielaidos biurokratijai ar galimoms korupcijos apraiškoms. Siūlome palikti įstatymo projekte nuostatą, kad bendrąją priėmimo į valstybinę ar savivaldybės ar nevalstybinę profesinio mokymo įstaiga tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 52. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1 Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tai kad nėra aišku, kam skirti žodžiai
„kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka“, einantys po žodžių „laisvuoju mokytoju“.
Panaši nuostata šios dalies antrame sakinyje yra dėstoma kiek kitaip. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 53. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1 Projekto 18 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, derintina su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo sutarties gali ir nesudaryti. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 54. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
2 Nėra aiškus įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio, numatančio, kad profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių, įgyvendinimo, t.y. nėra aišku, ar pats profesinio mokymo teikėjas turės gauti šių komitetų įvertinimą, ar vis dėlto gavęs tokius įvertinimus švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti profesinio mokymo pameistrystės formos vykdymo atitinkamuose sektoriuose sąlygas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 55. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1 Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „specialiose auklėjimo ir bausmės atlikimo vietose“ įrašytini žodžiai „pataisos darbų įstaigose“. Pritarti 56.
1 Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalyje siūlytina patikslinti, kokią (kieno) kokybės kultūrą puoselėja profesinio mokymo įstaigos kartu su vertinimo institucijomis. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 57. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
8 Atsižvelgiant į sektorinių profesinių komitetų statusą ir funkcijas, įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti nustatant, kad kitų profesinio mokymo teikėjų vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo įstaiga ne kartu su sektoriniais profesiniais komitetais, o jiems dalyvaujant (ar teikiant išvadas), t.y. manome, kad šie komitetai negali turėti viešojo administravimo įgaliojimų. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 58. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
13 Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „užskaitymą“ įrašytinas žodis „įskaitymą“, o šios dalies 4 punkte ir 2 dalies 4 punkte po žodžio „Švietimo“ įrašytinas žodis „įstatymo“. Pritarti
21
vietoj žodžio „nuostatų“ įrašytinas žodis „įstatų“. Pritarti
13 Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas, nes registruoti valstybės registro objektus turi teisę šio registro tvarkytojai, o ne šio registro objektų ir jų duomenų teikėjai. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 61. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
14 Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžio „užskaityti“ įrašytinas žodis „įskaityti“, o 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio ‚dalininką“ – žodis „savininką“. Pritarti 62.
departamentas
13 Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „skelbia informaciją apie profesinį mokymą vykdančius ir turinčius licencijas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus“ suponuoja, kad profesinį mokymą gali vykdyti ir licencijų neturintys profesinio mokymo teikėjai (tiesiog tokiu atveju apie jos informacija būtų neskelbiama). Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 63. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
17 Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų nurodyti kieno kokybės priežiūrą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 64. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
24
vietoj skaičiaus „19“ įrašytinas skaičius „22“. Pritarti
26 Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta funkcija turi būti perkelta į šio straipsnio 1 dalį, nustatančią
4 Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 punkte brauktini žodžiai „savo įsteigtų ar“, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ministerijos, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyve. Pritarti
5 Įstatymo projekto 26 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Ūkio ministerija organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą, suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Siūlytina šią nuostatą tobulinti, nustatant, kad šiuos įgaliojimus Ūkio ministerija vykdo, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne ministru.
Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 68. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1 Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „ir profesinių“. Be to, siūlytina 30 straipsnio 5 punkto nuostatas dėstyti prieš 4 punkto nuostatas, atitinkamai pakeičiant šių punktų numeraciją. Pritarti
3 Atsižvelgiant į įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad Kvalifikacijų vertinimo institucija ne tik organizuoja, bet ir atlieka kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą, reikėtų papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 punktą, nustatantį šios institucijos funkciją tik organizuoti institucijų išorinį vertinimą. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 70. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
7 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 33 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įstaigoje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. Pritarti
Teisės departamentas 2017-09-1334 Svarstytina, kodėl įstatymo projekto 34 straipsnyje nėra numatyta, kad profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas gali sudaryti savivaldybės investicijų programų ir savivaldybių investicijų projektų lėšos. Pritarti
Teisės departamentas 2017-09-1335 Nėra aišku, kodėl įstatymo projekte reguliuojamas tik profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto lėšomis (projekto 35 straipsnis), tačiau savivaldybės biudžeto lėšų skyrimas bei jų naudojimas nenustatomas. Pritarti 73.
2 Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies formuluotės tikslintinos, nes dabartinė jų redakcija suponuoja, kad šioje dalyje įtvirtinta profesinio mokymo įstaigų pareiga grąžinti į valstybės biudžetą nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas valstybės finansuojamoms vietoms apmokėti , o ne mokinių pareiga grąžinti jų profesiniam mokymui skirtas lėšas. Be to, šioje dalyje reikėtų atskleisti sąlygas, kada gali būti grąžinamos ne visos, o tik dalis mokymosi valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti skirtų lėšų. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 74. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
31 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti formuluotės „arba įvykdė mokymo programos reikalavimus“ turinį. Galbūt turimi omenyje tie atvejai, kai asmuo baigia visą profesinio mokymo programą. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 75. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
31
perteklinis žodis „asmuo“. Pritarti
3 Papildžius įstatymo projekto 35 straipsnį naujomis 2-3 dalimis, buvusios šio straipsnio 2-12 dalys turi būti atitinkamai pernumeruotos. Pritarti
4 Įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalyje (buvusi 2 dalis) išbraukus žodį „formaliajam“ nustatoma, kad mokymo lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos visam profesiniam mokymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam).
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turi būti atitinkamai tikslinamos nuostatos, išdėstytos įstatymo projekto 35 straipsnio 5, 6 ir dalyse (buvusios 3 -5 dalys), nes pagal siūlomą reguliavimą 35 straipsnio 4 dalis apimtų viso profesinio mokymo finansavimą, neatskiriant formaliojo nuo neformaliojo, bei neišskiriant tęstinio profesinio mokymosi kaip atskiros neformaliojo profesinio mokymo rūšies. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 78. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
7 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 35 straipsnio 7 dalyje (buvusi 5 dalis) po žodžio „įstaigos“ įrašytinas žodis „organizacijos“. Pritarti
14
dalis) vietoj skaičiaus „28“ įrašytinas skaičius „33“. Pritarti
Teisės departamentas 2017-09-1336 Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 ir 2 punktuose reikėtų atskleisti termino „aukštesnės pakopos kvalifikacija“ turinį, nes keičiamas Profesinio mokymo įstatymas nenumaito keliapakopės profesinio mokymo sistemos. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 81. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1336 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 36 straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu“ įrašytini žodžiai „jau turintys bent vieną kvalifikaciją ir vienu metu“. Pritarti 82.
Teisės departamentas 2017-09-1336 Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 ir 3 punktuose po žodžių „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“ įrašytinas žodis „mokymą“. Pritarti
3
žodžio „tęstino“ įrašytinas žodis „tęstinio“. Pritarti
2
„negaunantiems stipendijos“ įrašytinas žodis „arba“. Pritarti
4 Įstatymo projekto 38 straipsnio 4 dalį siūlytina dėstyti taip: „4. Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimų valdytojo, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis“. Pritarti
5 Svarstytina, kodėl įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, kurios savo turiniu yra beveik analogiškos Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, apibrėžiančioms aukštųjų mokyklų konstitucinę autonomiją įgyvendinančias normas dėl valstybės joms suteikto bei nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo. Mūsų nuomone, profesinio mokymo įstaigos, atsižvelgiant į jų steigimą, vykdomas funkcijas, finansavimą, valdymą, turi tokį pat statusą kaip valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar viešosios mokymo, sveikatos priežiūros ar kultūros įstaigos. Todėl nėra aišku, kodėl profesinio mokymo įstaigoms bei jų valdomam ir naudojamam valstybės ar savivaldybės turtui netaikomos bendrosios nuostatos, įtvirtintos Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Nepritarti Komitetas pritaria iniciatorių užregistruotoms įstatymo projekto 40 straipsnio 5 dalies nuostatoms. 87.
1
pertekliniai žodžiai „Valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos“. Pritarti
5 Įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalies nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nustato draudimą juridiniams asmenims, valdantiems valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti naudotis panaudos pagrindais. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 89. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
3 Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „dalininkai“ įrašytinas žodis „dalininkų“. Be to, pažymėtina, kad valstybinė profesinio mokymo įstaigų dalininkų gali ir neturėti (tuo atveju, kai valstybės, kaip įstaigos steigėjo, teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija). Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 90. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-13 Kadangi projektu iš esmės yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymas, projekto 2 punktas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nuostatomis, numatant įpareigojimą profesinio mokymo įstaigoms keisti teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, aptariant šiuo metu veikiančių profesinio mokymo įstaigų valdymo organų įgaliojimų trukmę ir naujų išrinkimo būtinybę ir tvarką, kad būtų užtikrintas valdžios pereinamumas ir nepertraukiama profesinio mokymo įstaigų veikla, bei kitas nuostatas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 91.
Teisės departamentas 2017-09-13 Nėra aišku, kokio tikslo siekiant ir kuo vadovaujantis numatoma kita keičiamo įstatymo 13 ir 16 straipsnių įsigaliojimo data nei viso įstatymo įsigaliojimo data. Tai yra, nėra aiškus tam tikrų nuostatų ankstesnio įsigaliojimo tikslas, nes neįsigaliojus kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, aukščiau minėtų įstatymo straipsnių įsigaliojimas neturi jokios prasmės, nes jų įgyvendinimas ir taikymas tiesiogiai susiję su kitomis nuostatomis. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 92. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1322 Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio Profesinio mokymo įstatymo 22 straipsnyje yra nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimas formuoti profesinio mokymo politiką, manytina, kad dėl šio projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Teisės akto svarstymo Seime laikas labai užsitęstų. 93. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-13 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 ir 16 straipsnius bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 1-4 ir 6-15 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti 94.
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
1 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1076, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1078. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Teikiame pastabas tik dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII 450 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 (toliau – Profesinio mokymo įstatymo projektas). Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas ratas subjektų, kurie gali gauti licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, tai yra šioje projekto nuostatoje įvardinti profesinio mokymo teikėjai.
Tuo tarpu Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinami reikalavimai taikytini tik profesinio mokymo įstaigoms, o ne profesinio mokymo teikėjams apskritai, kurie turėtų atitikti sąlygas, būtinas vykdant profesinį mokymą. Siūlytume suvienodinti nustatytus reikalavimus visiems profesinio mokymo teikėjams, siekiantiems gauti atitinkamas licencijas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 95. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
5 Kadangi Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje nustatyta, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu, manytume, kad šioje nuostatoje taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas licencijas išduodančiai institucijai pateikti suinteresuotiems asmenims motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo išduoti licenciją, taip pat nustatyta tokio atsakymo apskundimo tvarka. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 96. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
15 Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos per 20 darbo dienų priimamas sprendimas panaikinti licenciją, tačiau 13 straipsnio 1 dalis nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti licenciją. Tikėtina, kad projekto 13 straipsnio 15 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į projekto 13 straipsnio 10 dalį. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 97.
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-09-2117 Profesinio mokymo įstatymo projekto 17 straipsnyje kalbama apie tai, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai nustatant mokinių skaičių, valstybės finansavimą ir kt., tačiau manytume, kad šiame straipsnyje turėtų būti kalbama tik apie valstybines ar savivaldybių valdomas tokio pobūdžio mokymo įstaigas, finansuojamas valstybės lėšomis (tai neliestų privačių įstaigų). Atitinkamai koreguotina 17 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 6 dalis, 8 dalis, kai kalbama apie priėmimo tvarką į nevalstybines profesinio mokymo įstaigas ir į jose valstybės nefinansuojamas vietas. Pritarti
18 Lietuvos švietimo taryba, įvertinusi Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074 (toliau – Profesinio mokymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1074) ir jį lydinčius Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077 ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56(1), 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, teikia šias pastabas ir pasiūlymus minėtiems teisės aktų projektams. Lietuvos švietimo taryba siūlo Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 nustatyti bendruosius sektorinių profesinių komitetų sudarymo principus, aiškiau apibrėžti sektorinių profesinių komitetų įgaliojimus ir atlygį jų nariams. Spręsti pagrindiniame komitete Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 99. Lietuvos švietimo taryba 2017-10-24 Nr. g-2017-115662 Lietuvos švietimo taryba kelia klausimą ir siūlo atkreipti dėmesį, kad profesinio mokymo pertvarkoje nebelieka visa apimančios patariamosios (tarpsektorinės) institucijos, nes teisės aktuose nelieka centrinio profesinio komiteto ir profesinio mokymo tarybos.
taryba 2017-10-24 Nr. g-2017-1156631 Kadangi Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 yra įvardinama profesinio mokymo ir žmogiškųjų išteklių stebėjimų, duomenų analizavimo ir prognozavimo institucija – Mokslo ir studijų stebėsenos ir tyrimų centras, siūloma analogiškai įvardinti kvalifikacijų tvarkymo instituciją – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrą. Spręsti pagrindiniame komitete Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 101. Lietuvos švietimo taryba 2017-10-24 Nr. g-2017-11566161 Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074
reguliavimą Taryba atliks ne valdymo organo funkcijas, bet patariamąjį vaidmenį. Norint dinamikos profesinių mokyklų veikloje, kad mokyklos taptų lankstesnės, sparčiau tobulintų kokybę ir geriau atitiktų rinkos poreikius, reikia profesinėms mokykloms suteikti daugiau savarankiškumo tvarkant savo finansinius išteklius, samdant ir skatinant personalą, organizuojant mokymąsi, pritaikant programas ir kt. Tačiau tuo pačiu būtina sustiprinti jų veiklos skaidrumą ir atskaitomybę visoms suinteresuotoms šalims (darbdaviams, darbuotojų atstovams, vietos savivaldos atstovams ir pan.). Suinteresuotos šalys bus linkusios padėti mokyklai, jeigu jos bus įtrauktos, gerai informuotos ir realiai galės dalyvauti sprendimų priėmime: skiriant ir atleidžiant įstaigos direktorių, ruošiant ir tvirtinant įstaigos strategiją, veiklos planus ir jų vykdymo ataskaitas. Suinteresuotos šalys turi turėti galimybę dalyvauti priimant šiuos sprendimus arba per Tarybą, arba per dalininkų susirinkimą.
Pasiūlymas: pagal esamą Viešųjų įstaigų įstatymą Taryba galėtų tvirtinti strateginį veiklos planą, tačiau šiame projekte to nėra numatyta. Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 16 str. 1 d. siūloma numatyti dvi atskiras funkcijas: Taryba (i) teikia siūlymus dėl strateginio veiklos plano rengimo ir (ii) tvirtina strateginį veiklos planą. Pasiūlymas: papildyti 16 str. 1 d. nauja Tarybos funkcija, kad Taryba taip pat galėtų teikti savo nuomonę dalininkų susirinkimui dėl profesinio mokymo įstaigos vadovo paskyrimo ir atleidimo. Tokiu būdu įstatymo lygiu būtų užtikrintas bendradarbiavimo tarp dalininko ir Tarybos mechanizmas skiriant ir atleidžiant viešosios įstaigos vadovą. Dalininkas neturėtų teisės be Tarybos nuomonės paskirti vadovo. Tačiau toks reguliavimas nekeistų dalininkų susirinkimo kompetencijos, numatytos Viešųjų įstaigų įstatyme, nes dalininkas argumentuotai galėtų neatsižvelgti į Tarybos nuomonę ir priimti kitokį sprendimą. Spręsti pagrindiniame komitete Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 102. Lietuvos švietimo taryba 2017-10-24 Nr. g-2017-11566162 Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 16 str. 2 d. numatyta, kad švietimo ir mokslo ministras valstybinėse mokyklose tvirtina septynių narių Tarybos sudėtį. „7“ yra per mažas Tarybos narių skaičius, į įstaigos valdymą rekomenduojama įtraukti platesnį suinteresuotų asmenų ratą, panaudoti jų skirtingas žinias, patirtis ir gebėjimus tobulinant mokymo organizavimą ir kokybę. Todėl siūloma numatyti bent 9 narių Tarybą.
Vieną tarybos narį skirtų visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – mokytojai, vieną – profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, vieną – švietimo ir mokslo ministras, keturis narius skirtų profesinės mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo įstaigos personalui ir mokiniams, vieną – atitinkamos savivaldybės taryba. Pasiūlymas: tikslinti 16 str. 2 dalį, numatant didesnę Tarybos narių sudėtį. „2. Švietimo ir mokslo ministras tvirtina Tarybos sudėtį iš 79 pasiūlytų skirti narių. Vieną tarybos narį siūlo skirti visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – mokytojai, vieną – profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, vieną – švietimo ir mokslo ministras, duketuris narius siūlo skirti profesinės mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo įstaigos personalui ir mokiniams, vieną – atitinkamos savivaldybės taryba. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).“
taryba 2017-10-24 Nr. g-2017-11566216 Lietuvos švietimo taryba, vertindama 2013-2016 metų Lietuvos švietimo būklę, atskirą dėmesį skyrė profesiniam mokymui ir šiame švietimo sektoriuje esančioms problemoms. Vienas jų – neefektyviai įgyvendinamas profesinis orientavimas. Kad profesinis mokymas taptų dažnesniu pirmuoju pasirinkimu, turi didėti profesinio mokymo patrauklumas ir stiprėti profesinis orientavimas. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, nuo 2012 m. prioritetine profesinio orientavimo sritimi tapo ugdymas karjerai. Profesinis informavimas (ir veiklinimas) ir konsultavimas jį papildo, padeda asmenims spręsti konkrečius karjeros klausimus. Remiantis šiuo Švietimo ir mokslo ministerijos išaiškinimu, profesinį orientavimą sudaro ugdymas karjerai, profesinis informavimas (ir veiklinimas) ir profesinis konsultavimas. Švietimo įstatymo 18 str.
Švietimo įstatymo 18 str. 1 dalyje nurodoma, kad „Profesinio orientavimo paskirtis – teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą.“ Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad profesinį orientavimą sudaro ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir profesinis konsultavimas, siūloma Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 nesusiaurinti profesinio orientavimo sąvokos ir 2 str. 16 d. išdėstyti taip:
„16. Profesinis orientavimas – ugdymą karjerai, profesinį
informavimą ir konsultavimą apimantis procesas.“
taryba 2017-10-24 Nr. g-2017-1156618 2, 7, 8, 9 Lietuvos švietimo taryba atkreipia dėmesį, kad į ugdymą karjerai turi būti žiūrima holistiškai. Ugdymas karjerai turi būti sąmoningas profesinio gyvenimo kūrimas, apimantis ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijų laikotarpį, suaugusio asmens tęstinį mokymą(-si). Turi būti realiai įdiegti ugdymo karjerai elementai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme skatinant vaiko kūrybiškumą ir žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Įgyvendinant ugdymo karjerai programas, labai svarbu, kad programos būtų įgyvendinamos ne paskutinėse bendrojo ugdymo klasėse, bet nuo pat pradinių klasių. Lietuvos švietimo taryba, vadovaudamasi holistiniu požiūriu į ugdymą karjerai, siūlo Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56(1), 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1075 2 straipsnyje nurodyti, kad profesinio orientavimo elementai turėtų būti diegiami ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, skatinant vaiko kūrybiškumą, žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Atitinkamai siūloma 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti, kad profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą. Šio straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti pagal Seimo Teisės departamento pastabą ir atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „3. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja: 1) priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą; 2) aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą. Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnio 2 dalį ir tikslinti 3 dalį: „2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Profesinio orientavimo elementai diegiami ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, skatinant vaiko kūrybiškumą ir žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio pradinio ugdymo programą.“
8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems
Lietuvos gyventojams, užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 4.
Papildyti 18 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.“
24 Kadangi Švietimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1075 sakoma, kad profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais partneriais švietimo įstaigose, siūloma tikslinti Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriuo aptariama tik viena iš profesinio orientavimo veiklų – konsultavimas, bet neįtraukiami ugdymas karjerai ir profesinis informavimas, kartu nurodant, kad profesinio mokymo teikėjas vykdo profesinį orientavimą kartu su socialiniais partneriais. Spręsti pagrindiniame komitete Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 106. Lietuvos švietimo taryba 2017-10-24 Nr. g-2017-11566 19, 37 Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme yra apibrėžta sąvoka „specialieji ugdymosi poreikiai“. Jei Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 vartojama sąvoka „specialieji poreikiai“ atitinka Švietimo įstatyme esančią sąvoką, tai siūloma tikslinti projekto Nr. XIIIP-1074 19 ir 37 straipsnius, juose suvienodinant sąvokas. Jei sąvoka
„specialieji poreikiai“ turi kitą reikšmę nei apibrėžta Švietimo įstatyme,
siūloma ją apibrėžti įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074. Spręsti pagrindiniame komitete Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Lietuvos prekybos,
pramonės ir amatų rūmų asociacija 2017-09-27 Nr. g-2017-1045033 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija susipažino su Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-1074, siekiančiu iš esmės keisti profesinio rengimo ir mokymo sistemą, profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių partnerių įtraukimas ir įsitraukimas į profesinį mokymą yra vienas svarbiausių sėkmingos profesinės mokyklos požymių, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pritaria siekiui pritraukti daugiau ir aktyviau socialinių partnerių tiek į profesinio mokymo įstaigų valdymą, tiek ir bendrai į profesinį mokymą. Tačiau laikomės nuomonės, jog ne visi Projekte siūlomi principai, pakeitimai yra tinkami keliamiems tikslams pasiekti. Projekto 33 straipsnyje socialiniams partneriams suteikiami įgaliojimai dalyvauti įvairiuose profesinio mokymo procesuose, tačiau tampa nebeaišku, kas yra socialinis partneris, kaip jis apibrėžiamas, kokie keliami kriterijai. 2 straipsnyje (19 punkte) nurodoma, kad tai bus patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal susiklosčiusią praktiką Vyriausybė tvirtina nacionaliniu lygmeniu veikiančias darbdavių, verslo savivaldos institucijas. Ar ir kaip šiuo siūlomu patikslinimu bus užtikrinta socialinė partnerystė regioniniu lygmeniu? Teritoriniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai, verslo klasteriai, veikiantys atskiruose regionuose, turėtų būti ne mažiau svarbūs socialiniai partneriai, kurie galėtų imtis (ir jau dabar imasi) tarpininkaujančių institucijų ir partnerių vaidmens organizuojant pameistrystę, aktyviai dalyvauti profesiniame orientavime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinis partneris yra išbraukiamas iš kompetencijų vertinimo institucijos sąvokos (2 straipsnis, 1 punktas). Šalyse, kur dualinis mokymas turi gilias tradicijas, kompetencijų vertinimas yra ne profesinio mokymo įstaigų (ar kitų juridinių asmenų), o išskirtinai socialinių partnerių funkcija.
Siūlome Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinti socialinių partnerių statusą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu bei asmens įgytų kompetencijų vertinimo funkciją priskirti socialiniams partneriams. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 2. Arūnas Ostasevičius (2017-10-02 Nr. G-2017-10564) Šis įstatymas turėtų apibrėžti sąlygas, kuriomis turi būti ruošiami žmonės į šiuo metu Lietuvos ūkyje esamas darbo vietas. Bet nuo buvusio jis skirtųsi tik keliais stilistiniais ir gramatiniais pataisymais. O ar iš esmės jis ką nors pakeistų susidariusioje blogoje, tiesiog tragiškoje situacijoje, kada paruošti darbingi žmonės masiškai bėga iš Lietuvos? Išeitų, kad esamas ir siūlomas įstatymas savyje turi tą blogį lemiančias klaidas. Jas būtina rasti ir pataisyti:
santykį su pagrindiniu viduriniu mokymu: Įstatyme (II sk. 6 str.) teigiama, kad į žemojo profesinio mokymo sistemą gali būti priimami asmenys nuo 14 metų amžiaus, t.y. po 7 klasių - dar nepasiekę privalomojo mokslo lygio. Tuo tarpu profesinės mokyklos teikia išsilavinimą tik nuo 16 metų (11, 12 kl.), t.y. jau už privalomojo mokslo lygio. Šį nesutapimą lengvai galima būtų pašalinti, pakeitus privalomą pagrindinio mokymo amžių iki 14 metų. 2. Tai padėtų išspręsti dar vieną labai svarbią – jaunimo lytinio auklėjimo ir elgesio problemą. Profesiniam mokyme vyrauja atskiros grupės jaunuoliams ir merginoms, todėl per užsiėmimus vyrukams nėra galimybių vėpsoti į pusnuoges merginas ir per pertraukas mokyklos užkampiuose myluotis. 3.
metų amžiaus nuostata bent 40-čiai % (Estija), (Vokietija 80%) mokinių, tai savaime išsispręstų universitetų problema: daugelis, baigę profesinę mokyklą ir gavę darbą, vargiai dar benorėtų kelis metus trintis universitete (taip Portugalijoje atsirado nenoro mokytis universitete problema). 4. Kodėl Lietuvoje atsirado žemojo profesinio mokymo ir aukštojo profesinio mokymo problema? Po nepriklausomybės paskelbimo buvo sugriauta išsilavinimo gavimo, pramonės ir žemes ūkio sistema. Į paviršių iškilo ir tapo vadovais žmonės, kurie ankščiau buvo sukaupę nemažas sumas pinigų: vagys, spekuliantai, narkotikų platintojai, prostitucijos organizatoriai, svetimų valstybių žvalgybos agentai. Be to valdžia dosniai žarstė pinigus visokiausių kompensacijų pavidalu. Šiems žmonėms, nepaisantiems jokių moralės normų, buvo sudarytos sąlygos praktiškai atvirai tęsti savo veiklą. Atėjo sukčių ir niekšų klestėjimo metas: prasidėjo atviras žmonių išnaudojimas ne kapitalizmo ,bet vergovės lygyje, prekyba jais, žemi atlyginimai ir vokeliai,
„atkatai“. Universitetai tapo jaunų žmonių eksporto priemone: ten stojantis
žalias jaunimas, neturintis nei gyvenimo, nei darbinės patirties, bet per anksti pradėjęs lytinius santykius ir norintis visko čia ir dabar, po baigimo masiškai puolė bėgti į kitų sukurtą Vakarų rojų. Profesinės mokyklos pradėjo užimti kolegijų ir universitetų vietą, ruošiant darbo jėgą taip vadinamų žemų ir vidutinių technologijų srityje. 5. O juk būtent universitetai turėjo tapti aukštojo profesinio mokymo centrais: kurti naujas žemas, vidutines ir aukštas technologijas, jas diegti ir kurti naujas darbo vietas. Universitetus baigę turėjo tapti aukštos moralės ir kompetencijos vadovais. Bet Lietuvoje tokių neliko: kas išvažiavo, kas prisitaikė prie esamos kriminalinės atmosferos. Naujos kartos vadovai turėjo galvoti apie naujos kartos darbo jėgos ugdymą: žemojo profesinio mokymo rėmimą ir vystymą.
Dabar tokių ryšių tarp profesinių mokyklų ir firmų oficialiam lygyje nėra. Įstatyme net neužsimenama, kiek procentų nuo pelno (Prancūzijoje - 5%) darbdaviai turėtų skirti tiksliniu būdu (pameistrystė ar praktika) žemojo profesinio mokymo sistemai paremti. 6. Baigiant norėtųsi padaryti tokias išvadas:
suderintą su pagrindinio ugdymo baigimo laiku, t.y. po 14 ar 15metų. Pagrindinio ugdymo laikotarpis vietoje 10 klasių turi tapti 7 ar 8 klasės. 6.2. Kas eitų mokytis toliau - arti trečdalio klasės - lemtų pažymiai ir savanoriškas apsisprendimas. 6.3. Įstatymu turėtų būti įtvirtintas atidirbimas po profesinės mokyklos baigimo ir tolesnio mokymosi ar pagal kitą specialybę profesinėje mokykloje, ar naujai kolegijoje, ar universitete. 6.4. Įstatymas turi numatyti aukštojo universitetinio ir žemojo profesinio mokymo technologinį bendradarbiavimą, ruošiant būsimas darbo vietas. 6.5. Įstatymu reikia įvardinti skirtumus tarp pameistrystės ir praktikos, jų atlikimo finansavimo šaltinius: kiek turi prisidėti valstybė, o kiek darbdavys. 6.6. Įstatyme visai nėra vietos profesijos mokytojų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo mechanizmui. Dabar tai palikta likimo valiai ir savarankiškai mokytojo iniciatyvai. 6.7. Įstatymas turi numatyti mokymo įstaigos asmeninę atsakomybę už nesugebėjimą aprūpinti mokymo procesą būtinomis mokymo priemonėmis. 6.8. Kolegijos galėtų tapti jungiančiąja grandimi tarp profesinių mokyklų ir universitetų: žemasis, vidurinis ir aukštasis profesinis mokymas. P.S. Gal tai, kas čia parašyta, skaitančiam pasirodys keista ir perdėta, bet tai yra mano asmeninė patirtis. Atsižvelgti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. 3. Arūnas Ostasevičius (2017-10-09 Nr. G-2017-10804) Mintys po klausymų (ŠMK):
1Pasigedau įstatymo preambulės.
Lieka neaišku, koks turi būti seno įstatymo keitimo mastas. Buvo tik kalbama, kad dabar verslininkai nepatenkinti esamų mokinių paruošimo lygiu ir, kad reikėtų pereiti prie pameistrystės. Kadangi su šiuo klausimu pastoviai susiduriu nuo pat darbo profesinio mokymo sistemoje pradžios, t.y. nuo 1995m. (prieš tai 12 metų dirbau vyresniuoju elektronikos inžinieriumi Elektrografijos mokslinio tyrimo institute), tai drąsiai galiu pareikšti savo nuomonę. Pameistrystė, kaip savo gyvenimo ir profesinės patirties perdavimo būdas jaunesnei kartai, atsirado nuo pat žmonių visuomenės užuomazgos. Nuo namudinės gamybos būdo perėjus prie pramoninės intensyviosios gamybos, su pameistryste įvyko štai kas: didėjant nelaimingų atsitikimų skaičiui, tiesiog įleisti į cechą žalią be patirties vaikiną ar merginą pasidarė pavojinga. Atsirado būtinumas įvesti tarpinę jaunimo adaptacijos gamybai grandį. Taip pririštos prie didžiųjų įmonių atsirado profesinės technikos mokyklos. Mokslas trukdavo apie 9 mėnesius. Mokinių išlaikymu rūpinosi ir valstybė ir įmonė: mokiniai nemokamai gaudavo vietą bendrabutyje, uniformas ir darbinius rūbus, maitinimą. Už mokymąsi ir praktikos atlikimą įmonė ir valstybė mokėjo stipendijas tokio dydžio, kad mokinys iš jos galėtų minimaliai pragyventi. Mokytis čia pradėdavo sulaukę 15metų, t.y. baigę 8 klases. Taip istoriškai susiklostė, kad beveik vienodai minėti procesai vyko Vokietijoje ir Rusijoje, vėliau Tarybų Sąjungoje. Lietuvoje taip pat buvo įsivyravusi aprašytoji dualinio profesinio mokymo sistema. Po 1991m. pradėjus griauti buvusią valdymo, pramonės, žemės ūkio taip pat ir švietimo struktūrą, labiausiai nukentėjo profesinis mokymas. Kadangi neliko didžiųjų gamyklų, dingo poreikis ir galimybės išlaikyti prie jų anksčiau prisirišusias profesines mokyklas. Bet jos išliko dėka ten dirbusių praktiškai mąstančių vadovų ir profesijos mokytojų, tačiau dualinis mokymas susinaikino. 2. Bet toliau prasidėjo keisti dalykai.
Priimamas švietimo įstatymas, kuriame teigiama: Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirmąją kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Pagrindinis išsilavinimas trunka iki 10 klasės, t.y. iki 17 metų. Vidurinis apima dar du metus, t.y. iki 19 metų. Popieriuje tai atrodo labai gražiai, tačiau, kūrę šias nuostatas visiškai pamiršo kas vyksta tokio amžiaus jaunimo viduje: merginos yra visiškai lytiškai subrendusios, jos ne tik pasiruošusios gimdyti, bet ir gimdo. Vyrukai psichologiškai dar nėra pilnai subrendę lytiniam gyvenimui. Kuriasi jaunos šeimos, bet jas turi išlaikyti tėvai, nes abu tėvai specialybės neturi. Kas nesulaukia tėvų palaikymo, bėga į užsienį. Nors įstatyme parašyta, kad pirminis profesinis mokymas yra visuotinis, bet jį renkasi vienetai, nes trūksta žodžio ,,privalomas”. 3. Kas pasikeistų, jei pirminis profesinis mokymas pasidarytų net tik visuotinis, bet ir privalomas nuo 14 ar
galimybe savarankiškai pradėti šeimyninį gyvenimą. Universitetai visiškai netektų visuotinio patrauklumo ir jų kiekis automatiškai sumažėtų iki 2-3. 4. Išvados 4.1. Dualinis mokymas arba pameistrystė vėl atgimtų Lietuvoje, atsiradus stambiai pramonei. 4.2. Dabartinėmis sąlygomis, kai stipendija siekia vos 18 Eur, mokiniai priversti ieškotis bet kokio darbo tam, kad galėtų mokytis. 4.3. Nemokama praktika yra iškreipta pameistrystės forma. 4.4. Būtina suderinti švietimo įstatymą su profesinio mokymo įstatymu: pirminis profesinis mokymas turi tapti visuotiniu privalomu po 8 klasių. 4.5. Verslas moka mokesčius, bet nėra įstatymiškai numatyta, kiek procentų iš to turėtų būti skiriama profesiniam mokymui. Atsižvelgti Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti. 4.
konfederacija
36 10,1 Lietuvos verslo konfederacija (toliau LVK) išanalizavo š. m. rugsėjo pradžioje Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą įstatymų projektų paketą (reg. Nr. XIIIP-1078-XIIIP-1078), kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva inicijuojama profesinio mokymo pertvarka. LVK iš esmės pritaria šiai iniciatyvai. LVK yra didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija. Šie sektoriai yra ypač svarbūs Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau įmonės nuolat susiduria su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi. Manome, jog siūlomos pataisos, t.y. profesinio mokymo sistemos orientavimas į verslo poreikius, padėtų šią problemą spręsti. Siekdami, jog reforma būtų sėkminga, teikiame keletą pasiūlymų profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1074 (toliau – Projektas), kurie buvo išskirti LVK organizuoto pasitarimo metu:
Dėl teisės į valstybės finansuojamą vietą Projekte numatytas apribojimas į profesinį mokymą stojantiems, kurie turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, gauti valstybės finansavimą. Projekte numatyta, jog “asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.” Tuo tarpu nebaigusiems aukštojo siūloma leisti profesijos pirminiame profesiniame mokyme mokytis 2 kartus. LVK nuomone, šis apribojimas nepagrįstai diskriminuoja dalį piliečių, nes apriboja jų teisę įgyti valstybės finansuojamą profesinę kvalifikaciją, kurios I pakopos studijos aukštosiose mokyklose, suteikdamos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, nesuteikia.
LVK nuomone, Lietuvai tebesant struktūrinio nedarbo ir palyginti žemos sukuriamos vertės situacijoje, ypač svarbus vaidmuo tenka ir ateityje teks į rinkos poreikius orientuotam perkvalifikavimui, o šioje srityje didžiausią poveikį turėtų darbdavių įsitraukimas. Pagrindiniai barjerai įsitraukti darbdaviams yra papildomi kaštai, nelankstumas ir tęstinumo nebuvimas. Todėl siekiant užtikrinti esamų pirminio profesinio mokymo programų, kurios vykdomos kartu su verslu, ilgalaikį tęstinumą ir lankstumą, siūlome neapriboti valstybės finansavimo baigusiems aukštąjį mokslą vien tęstiniu profesiniu mokymu. Sparčiai keičiantis darbo rinkai bei siekiant, jog žmonės lengviau prie šių pokyčių prisitaikytų, kurtų didesnę pridėtinę vertę, valstybė suinteresuota suteikti piliečiams galimybę įgyti profesinę kvalifikaciją. Jei ateityje dalis aukštųjų mokyklų tokią profesinę kvalifikaciją suteiktų, pritariame, kad nė vienam piliečiui, nesvarbu kokia tvarka jis mokėsi valstybės finansuojamose aukštojo mokslo studijose ir profesiniame mokyme, nebūtų finansuojamas daugiau nei 2 profesinių kvalifikacijų įgijimas. Tačiau nepriklausomai nuo pasirinkto mokymosi eiliškumo, visiems piliečiams turi būti užtikrinamos vienodos teisės pagal Konstituciją. Atitinkamai siūlome patikslinti Projekto 17 straipsnio 10 dalį: „10. Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Ir Projekto 36 straipsnio 1) ir 2) punktus:
Teisės į valstybės finansuojamą vietą neturintys asmenys
„Teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą
neturi:
1) asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas, arba įgiję aukštesnės pakopos kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kuomet profesinis mokymas vykdomas pas pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
2) asmenys, turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;“. Spręsti pagrindiniame komitete
konfederacija
2 Dėl sektorinių profesinių komitetų stiprinimo Naujojoje Profesinio mokymo įstatymo redakcijoje daug funkcijų deleguojama sektoriniams profesiniams komitetams. Jie turi vaidinti esminį vaidmenį profesinių standartų aprobavime, profesinio mokymo priėmimo planavime, pameistrystės turinio derinime ir panašiai. Tai suponuoja, kad sektoriniai profesiniai komitetai turi būti sudaryti iš pačios aukščiausios kompetencijos atitinkamo ūkio sektoriaus ekspertų.
Tačiau jie iki šiol veikia visuomeniniais pagrindais, o Projekte numatytų funkcijų vykdymas ir bendrai greitesnė profesinio mokymo sistemos transformacija į efektyvų ir rinkos poreikius atitinkantį modelį priklauso nuo didesnio šių ekspertų indėlio, kurio tikėtis be atitinkamo finansavimo vargu ar pagrįsta. Siūlome peržiūrėti sektorinių profesinių komitetų veiklos pagrindus, įvertinant galimybes skirti bent jau minimalų finansavimą ekspertų darbui, kaip tai numato jų veiklą reglamentuojantis tvarkos aprašas. Atitinkamai siūlome papildyti Projekto 9 straipsnio 2 dalį: „9 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymas
sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Lėšos sektorinių profesinių komitetų narių veiklos finansavimui kasmet skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
konfederacija
11 Dėl profesinių standartų tvirtinimo LVK nuomone, šiuo metu turima profesinių standartų rengimo ir tvirtinimo patirtis leidžia teigti, kad derinant parengtus profesinius standartus su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis, susiduriama su labai ilgai trunkančiomis biurokratinėmis procedūromis, kas stabdo daugelį susijusių procesų. Papildomo aukštesnio tvirtinančio lygmens įvedimas dar labiau apsunkintų standartų tobulinimą ir gyvavimą. Ypač to reiktų išvengti šiuo metu, nes kuriant profesinio mokymo sistemą ir bandant juos taikyti, rengiant modulines mokymo programas išryškėja poreikis standartus patikslinti, ir kiekvienas toks nedidelis patikslinimas užtruktų ir būtų labai apsunkintas.
Todėl siūlome apsvarstyti galimybę profesinių standartų tvirtinimą deleguoti LR Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai daugiašalei socialinio dialogo pagrindu veikiančiai institucijai. Atitinkamai siūlome keisti projekto 12 straipsnio 11 dalį:
„12 straipsnis. Profesinio mokymo programų
ir profesinių standartų rengimas ir įteisinimas <...>
atnaujinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas.“ Pritarti Komitetas pritaria ir asociacijos „Infobalt“ 28 pastabai. Pagrindinis komitetas turėtų pateikti galutines formuluotes. 7. Lietuvos verslo konfederacija 2017-10-10 Nr. g-2017-10910 Dėl valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymo Iš pateiktos įstatymo redakcijos neaišku, kokiais pagrindais remiantis socialiniai partneriai bus atrenkami į valstybinių profesinių mokymo įstaigų tarybas. Siūlome tikslinti socialinių partnerių atrinkimo tvarką, nustatyti objektyvius kriterijus (pvz. tarptautiškumas, atstovaujamų narių skaičius, kt.), kuriuos privalėtų atitikti į valstybinių profesinių mokymo įstaigų tarybas atstovus deleguojantys socialiniai partneriai. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 8. Lietuvos verslo konfederacija
2 Dėl profesinio mokymo planavimo Siūlome, nustatant valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių, atsižvelgti ir į Regionų plėtros tarybų nuomonę. Atitinkamai siūlome papildyti Projekto 17 straipsnio 2 ir 5 dalis: „17 straipsnis. Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis
<...>
2.
Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Regionų plėtros tarybų ir sektorinių komitetų siūlymus.
<...>
skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Regionų plėtros tarybų ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu.“ Nuoširdžiai tikimės, jog į šiuos pasiūlymus bus atsižvelgta. Maloniai prašome kviesti LVK atstovus į tolimesnius įstatymų projektų, susijusių su profesinio mokymo reforma, svarstymus Seime. Pritarti
mokymo įstaigų asociacija 2017-10-13 Nr. g-2017-110301 Lietuvos profesinių mokymo įstaigų asociacija, susipažinusi su profesinio mokymo įstatymo pakeitimais, teikia šiuos siūlymus dėl dokumento projekto tobulinimo (siūlymai įstatymo tekste pažymėti pakreiptu šriftu): Papildyti įstatymą nuostatomis apie tai, kokius Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenis reguliuoja šis įstatymas. Tam siūloma papildyti 1 straipsnio formuluotę. 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas „Profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo tikslus ir principus, reguliuoja I-V Lietuvos kvalifikacijų sandarą ir lygmenų profesinių kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo organizavimą, kokybės užtikrinimą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo dalyvių teises ir pareigas, profesinio mokymo finansavimą ir valdymą.“ Nepritarti Siūlymai yra pertekliniai, nes 1 straipsnyje yra numatyta, kad įstatymo paskirtis yra nustatyti profesinio mokymo kvalifikacijų sandarą ir kvalifikacijų suteikimą. 10.
mokymo įstaigų asociacija
7 Papildyti 2 straipsnį atskiriant praktinio mokymo ir praktikos (profesinio mokymo proceso dalis vykdoma realioje darbo vietoje) sąvokas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. „7. Praktinis mokymas - profesinių įgūdžių ugdymas profesinio mokymo įstaigoje, kitoje įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. 8. Praktika - profesinių įgūdžių formavimas ir įtvirtinimas įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją, profesinėse mokyklose įkurtuose sektoriniuose praktinio mokymo centruose.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio
mokymo įstaigoje, ir (arba) įmonėje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.“
mokymo įstaigų asociacija
19 Papildyti socialinių partnerių sąvoką pavienių darbdavių dalyvavimu. Ne visos ūkio šakos turi asocijuotas struktūras, o ir esant darbdavių asociacijoms, daug įmonių nėra jų nariai. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. „19. Socialiniai partneriai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbdaviai, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Pavienių darbdavių tvirtinimas Vyriausybėje taptų papildoma administracine našta. 12. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
20 Naikinti perteklinę sąvoką 2 straipsnyje: „20.
Su profesiniu mokymu susijusi veikla— priėmimo mokytis skelbimas, konsultavimas apie profesinį mokymą, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymas ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas.“ Nepritarti Su profesiniu mokymu susijusi veikla yra būtina norint tinkamai organizuoti profesinį mokymą, todėl išbraukti šią sąvoką būtų netikslinga. 13. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
1 Papildyti profesinio mokymo sistemos tikslus, įtraukiant sąlygų įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą sudarymą. 3 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos tikslai Profesinio mokymo sistemos tikslai:
„1) sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų
asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikaciją;
2) sudaryti sąlygas asmenims įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą kartu su profesine kvalifikacija;“. Nepritarti Įstatymo projekte išvardinti profesinio mokymo sistemos pagrindiniai tikslai yra orientuoti į asmens kvalifikacijos ir gebėjimų įgijimą. 14. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
7 Koreguoti 6 straipsnio 7 punktą nurodant galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, o įgijimo būdus nurodyti poįstatyminiuose aktuose. 6 straipsnis. Pirminis profesinis mokymas „7.
Mokiniui, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, sudaromos sąlygos baigti vidurinio ugdymo programas.“ Nepritarti Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta asmens teisė pasirinkti, kokiu būdu jis gali baigti vidurinio ugdymo programą, tuo tarpu pasiūlyme suformuluota nuostata neatskleidžia, kokios sąlygos bus įtvirtintos ir kur jos bus įtvirtintos. Nuostata lieka deklaratyvi. 15. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija 2017-10-13 Nr. g-2017-110308 Tikslinti 8 straipsnio formuluotę, įtraukiant nuostatą apie profesinio orientavimo pradžios laiką. 8 straipsnis. Profesinis orientavimas
„Profesinis orientavimas pradedamas teikti
asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pradinio ugdymo programas Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
mokymo įstaigų asociacija
2 Keisti 11 straipsnio 2 punkto formuluotę, siekiant sudaryti galimybes supaprastinti neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo procedūros bei išvengti nereikalingų biurokratinių procedūrų. 11 straipsnis. Kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
„2. Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų
kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus, suderinęs su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau
Nepritarti Įstatymo formuluotėje įtvirtinta, kad kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Ūkio ministerija. Siūlomame variante švietimo ir mokslo ministras bendruosius kompetencijų vertinimo ir pripažinimo principus turėtų suderinti su Ūkio ministerija.
Manytina, kad toks reguliavimas yra perteklinis, nes pagrindinius principus turi nustatyti švietimo ir mokslo ministras, tai jo prerogatyva, tačiau kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas suderinus su Ūkio ministerija. 17. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
6 Papildyti 12 straipsnio 6 punktą dar viena rūšimi papildomų programų – programomis skirtomis profesinei reabilitacijai. 12 straipsnis. Profesinio mokymo programų ir profesinių standartų rengimas ir įteisinimas
„6. Formalusis profesinis mokymas gali būti vykdomas
kartu su bendrojo ugdymo programomis arba papildomas kitomis programomis, skirtomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo rinkoje, profesinei reabilitacijai.“
profesinio mokymo įstaigų asociacija
105 Koreguoti 13 straipsnio 10 dalies 5 punktą, išbraukiant nuostatą apie su profesiniu mokymu susijusias veiklas. 13 straipsnis. Licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą
„5) profesinio mokymo įstaiga nepradėjo vykdyti
profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per
mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo profesinio mokymo ir
(ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;“. Nepritarti Galima situacija, kai nepradėta vykdyti su profesiniu mokymu susijusi veikla – neskelbiama informacija apie priėmimą, nesudaromos sutartys ir pan. Šios veiklos nevykdymas užkerta kelią sėkmingam profesinio mokymo įgyvendinimui, tad taip pat gali būti laikoma pakankama priežastimi licencijos galiojimo panaikinimui. 19.
mokymo įstaigų asociacija
4 Trumpinti 16 straipsnio 4 dalyje numatytą laiką iki 3 metų, kadangi nemaža dalis tarybos narių mokymo įstaigos bendruomenės nariais būna dvejus-trejus metus. 16 straipsnis. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas
„4. Tarybos kadencija - 3 metai. Ne vėliau kaip prieš
mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos tarybos pirmininkas tvirtina naujai sudaromos tarybos sudėtį.“ Nepritarti Tam, kad galėtų tinkamai veikti, iš pradžių institucijai reikalingas laikas, todėl manome, kad netikslinga trumpinti Tarybos kadencijos ir siūlome palikti 5 m. kadencijos laiką. 20. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
10 Tikslinti 17 straipsnio 10 dalį ir atskirti asmenų, baigusių aukštojo mokslo studijas, priėmimo sąlygas. 17 straipsnis. Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis
„10. Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pagal
profesinio mokymo programas ir siekiantys trečią kartą mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 11. Asmenims, baigusiems aukštojo mokslo instituciją ir siekiantiems įgyti kvalifikaciją profesinėje mokykloje, sudaromos sąlygos vieną kartą mokytis valstybės finansuojamoje vietoje pagal pirminio profesinio mokymo programas.“
profesinio mokymo įstaigų asociacija
3 Tikslinti 18 straipsnio 3 dalį. 18 straipsnis. Profesinio mokymo organizavimas
„3. Mokymas pameistrystės forma gali būti taikomas
dviem būdais: vykdant formaliąsias profesinio mokymo programas tik sudarius trišalę mokymo/si sutartį; vykdant neformaliąsias kompetencijų įgijimo programas sudarius trišalę arba dvišalę mokymo/si sutartis. Pameistrystės mokymo turinys derinamas su socialiniais partneriais pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių ir profesijos standartą.“ Pritarti 22.
Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
2 Koreguoti 19 straipsnio 2 dalį. 19 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų profesinis mokymas
„2. Asmenys, baigę specialiojo ugdymo programas,
mokomi kartu su kitais mokiniais pagal jiems pritaikytas profesinio mokymo programas.“ Nepritarti Svarbu, kad specialiųjų poreikių asmenų profesinis mokymas būtų suderintas su socialinės apsaugos ir darbo ministru, siekiant, kad asmenims su specialiaisiais poreikiais būtų užtikrinimas mokymasis pagal jiems pritaikytas profesinio mokymo programas. 23. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
2 Tikslinti 21 straipsnio 2 dalį užtikrinant profesinio mokymo teikėjams galimybę savarankiški rinktis vidines kokybės užtikrinimo sistemas. 21 straipsnis. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas
„2. Profesinio mokymo kokybė užtikrinama taikant
profesinio mokymo įstaigų pasirinktas vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamas Europos profesinio mokymo kokybės orientacinės sistemos nuostatomis.“
mokymo įstaigų asociacija
18 Papildyti 25 straipsnio 1 dalies 8 punktą papildant Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybes. 25 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos ir švietimo ir mokslo ministro įgaliojimai
„8) planuoja profesinį orientavimą ir atsako už kokybišką jo
įgyvendinimą mokyklose;“. Nepritarti Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalis numato, kad už profesinio mokymo ir kitos veiklos kokybę atsako profesinio mokymo įstaiga. 25. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija
1 Koreguoti 38 straipsnio 1 ir 2 dalį. 38 straipsnis. Užmokestis už profesinį mokymą „1.
Nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje papildomą užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas). 2. Užmokesčio dydį už neformalųjį profesinį mokymą valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Už formalųjį - pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą kainą valstybėms finansuojamoms vietoms apmokėti.“ Nepritarti Užmokesčio dydis įstatyme turi būti reguliuojamas vienodai, negali skirtis ir skirtingomis tvarkomis reguliuojama užmokesčio nustatymo tvarka. 26. Asociacija „Infobalt“
36 10, 1, 2 Lietuvos IRT asociacija „INFOBALT“ (toliau INFOBALT), vienijanti daugiau kaip 150 IRT bendrovių ir švietimo įstaigų, išanalizavo Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Profesinio mokymo įstatymo naują redakciją ir susijusių įstatymų projektų paketą (reg. Nr. XIIIP-1078-XIIIP-1078), kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva inicijuojama profesinio mokymo pertvarka. Informuojame, jog š.m. spalio 11 d. vykusiame INFOBALT Švietimo komiteto pasitarime buvo išklausyta informacija dėl planuojamos profesinio mokymo reformos ir buvo nutarta pritarti šiai iniciatyvai iš esmės, teikiant žemiau nurodytus siūlymus. INFOBALT, būdama pagrindine informacinių technologijų (IT) įmones vienijančia asociacija Lietuvoje, jau daugiau kaip 5 metus fiksuoja IT specialistų, ypač turinčių programuotojo kvalifikaciją trūkumą IRT sektoriuje. Todėl 2014 m. INFOBALT ir LR Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kuriant šiuolaikišką IT profesinį mokymą.
Jau 4 metus INFOBALT ir verslo partneriai kartu su Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru vykdo ir tobulina 2 naujas modulines profesinio mokymo programas – jaunesniojo programuotojo ir programinės įrangos testuotojo, pagal kurias šiemet profesinėse mokyklose jau mokosi virš 100 būsimų specialistų. Manome, jog nemažai siūlomų pataisų nuostatų, pvz. profesinio mokymo sistemos orientavimas į darbo rinkos poreikius ir verslo įtraukimas, iš principo padėtų efektyvinti profesinio mokymo sistemą ir spręsti darbuotojų trūkumo problemą visuose sektoriuose. Tačiau labai svarbu tuo pačiu užtikrinti, kad greičiau vyktų profesinio mokymo transformacija į aukštesnę pridėtinę vertę, būtų panaikinti esami ir nebūtų sukurti papildomi barjerai, ribojantys didžiosios dalies verslo įsitraukimą į formalųjį profesinį mokymą ir lankstų žmonių per(si)kvalifikavimą iš žemesnio lygio mažesnę pridėtinę vertę sukuriančios kvalifikacijos, ar pirmos profesinės kvalifikacijos įgijimą, stabdantys profesinio mokymo prestižo augimą. Tai ypač aktualu IRT ir kitiems aukštesnio lygmens profesinių kvalifikacijų reikalaujantiems sektoriams, kuriantiems aukštesnę pridėtinę vertę[1], turintiems darbuotojų poreikį ir dėl skaitmenizacijos galintiems jų įdarbinti vis daugiau[2] ir tokiu būdu sumokėti daugiau mokesčių į biudžetą. Lietuvai tebesant struktūrinio nedarbo ir palyginti žemos sukuriamos vertės situacijoje, ypač svarbus vaidmuo tenka ir ateityje teks į rinkos poreikius orientuotam perkvalifikavimui, o šioje srityje didžiausią poveikį turėtų darbdavių įsitraukimas.
Iš praktinės INFOBALT patirties kuriant INFOBALT IT akademiją (dabar – Akademija.IT) žinome, jog pagrindiniai barjerai įsitraukti darbdaviams yra papildomi kaštai, patiriami siekiant transformuoti profesinį mokymą į verslui aktualų turinį, formaliojo švietimo ribotas lankstumas ir ilgalaikio pokyčiams įtvirtinti reikalingo finansavimo stoka. Todėl siekiant užtikrinti esamų pirminio profesinio mokymo programų, kurios vykdomos kartu su verslu, atsiradimą ir ilgalaikį tęstinumą ir lankstumą, siūlome:
Sektorinius profesinius komitetus ir įgalinant juos tobulinti ir tvirtinti sektorinius standartus prižiūrint atsakingai institucijai, bei numatant aiškius tinkamiausiai ilgalaikį visuomenės interesą atstovaujančių partnerių atrankos kriterijus. Siekdami, jog reforma būtų sėkminga, teikiame pasiūlymus profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1074 (toliau – Projektas):
Dėl teisės į valstybės finansuojamą vietą Projekte numatytas apribojimas į profesinį mokymą stojantiems, kurie turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, gauti valstybės finansavimą.
Projekte numatyta, jog “asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.” Tuo tarpu nebaigusiems aukštojo siūloma leisti profesijos pirminiame profesiniame mokyme mokytis 2 kartus. INFOBALT nuomone, šis apribojimas nepagrįstai diskriminuoja dalį piliečių, nes apriboja jų teisę įgyti valstybės finansuojamą profesinę kvalifikaciją, kurios I pakopos studijos aukštosiose mokyklose, suteikdamos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, nesuteikia. Siūlome, kad nė vienam piliečiui, nesvarbu kokia tvarka jis mokėsi valstybės finansuojamose aukštojo mokslo studijose ir profesiniame mokyme, nebūtų finansuojamas daugiau nei 2 profesinių kvalifikacijų įgijimas. Tačiau nepriklausomai nuo pasirinkto mokymosi eiliškumo, visiems piliečiams pagal LR Konstituciją turi būti užtikrinamos vienodos teisės į valstybės finansuojamą mokymą. Atitinkamai siūlome patikslinti Projekto 17 straipsnio 10 dalį: “10. Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Ir Projekto 36 straipsnio 1) ir 2) punktus:
Teisės į valstybės finansuojamą vietą neturintys asmenys Teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi:
1) asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas, arba įgiję aukštesnės pakopos kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kuomet profesinis mokymas vykdomas pas pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
2) asmenys, turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;“. Spręsti pagrindiniame komitete
2 Dėl sektorinių profesinių komitetų stiprinimo Naujojoje Profesinio mokymo įstatymo redakcijoje daug funkcijų deleguojama sektoriniams profesiniams komitetams. Siekiant transformuoti profesinį mokymą, jie turi tapti visas suinteresuotas puses atstovaujančia, aktyviai veikiančia struktūra ir vaidinti esminį vaidmenį profesinių standartų aprobavime, profesinio mokymo priėmimo planavime, pameistrystės turinio derinime ir kt. Tai suponuoja, kad sektoriniai profesiniai komitetai turi būti sudaryti iš pačios aukščiausios kompetencijos atitinkamo ūkio sektoriaus ekspertų.
Tačiau jie iki šiol veikia visuomeniniais pagrindais, o Projekte numatytų funkcijų vykdymas ir bendrai greitesnė profesinio mokymo sistemos transformacija į efektyvų ir rinkos poreikius atitinkantį modelį priklauso nuo didesnio šių ekspertų indėlio, kurio tikėtis be atitinkamo finansavimo vargu ar pagrįsta. Siūlome peržiūrėti sektorinių profesinių komitetų veiklos pagrindus, įvertinant galimybes skirti bent jau minimalų finansavimą ekspertų darbui, kaip tai numato jų veiklą reglamentuojantis tvarkos aprašas. Atitinkamai siūlome papildyti Projekto 9 straipsnio 2 dalį: „9 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymas
sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Lėšos sektorinių profesinių komitetų narių veiklos finansavimui kasmet skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
11 Dėl profesinių standartų tvirtinimo. INFOBALT nuomone, šiuo metu turima profesinių standartų rengimo ir tvirtinimo patirtis leidžia teigti, kad derinant parengtus profesinius standartus su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis, susiduriama su labai ilgai trunkančiomis biurokratinėmis procedūromis ir formaliais trukdžiais, kas stabdo daugelį susijusių procesų (pvz. naujų verslui reikalingų programų rengimą ir akreditavimą). Papildomo aukštesnio tvirtinančio lygmens įvedimas, kaip numatoma projekte, kur siūloma standartus tvirtinti LR Vyriausybei, dar labiau apsunkintų standartų tobulinimą ir gyvavimą. Ypač to reiktų išvengti šiuo metu, nes kuriant profesinio mokymo sistemą ir bandant juos taikyti, rengiant modulines mokymo programas išryškėja poreikis standartus patikslinti, ir kiekvienas toks nedidelis patikslinimas užtruktų ir būtų labai apsunkintas.
Siūlome profesinių standartų tvirtinimą deleguoti LR Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai daugiašalei socialinio dialogo pagrindu veikiančiai institucijai, t.y. įstatyme numatytai Kvalifikacijų tvarkymo institucijai, kuri prieš tai gautų atitinkamo Sektorinio profesinio komiteto išvadą. Atitinkamai siūlome keisti projekto 12 straipsnio 11 dalį:
„12 straipsnis. Profesinio mokymo programų
ir profesinių standartų rengimas ir įteisinimas
<...>
nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė LR Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota Kvalifikacijų tvarkymo institucija. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas.“ Pritarti Komitetas pritaria ir Lietuvos verslo konfederacijos 6 pastabai. Pagrindinis komitetas turėtų pateikti galutines formuluotes. 29. Asociacija „Infobalt“ 2017-10-30 Dėl partnerių atrankos profesinio mokymo įstaigų valdyme. Iš pateiktos įstatymo redakcijos neaišku, kokiais pagrindais remiantis socialiniai partneriai bus atrenkami į valstybinių profesinių mokymo įstaigų tarybas. Siūlome tikslinti socialinių partnerių atrinkimo tvarką, nustatyti objektyvius kriterijus (pvz. tarptautiškumas, atstovaujamų narių skaičius, specialistų poreikis jų įmonėse, kt.), kuriuos privalėtų atitikti į valstybinių profesinių mokymo įstaigų tarybas atstovus deleguojantys socialiniai partneriai. Spręsti pagrindiniame komitete Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 30. Asociacija „Infobalt“
18 Dėl platesnio pameistrystės taikymo.
Remdamiesi sukaupta patirtimi, prognozuojame, jog numatytas verslo prisidėjimas nuosavomis lėšomis organizuojant dalį formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo per pameistrystės programas, kurios vyktų įmonėse, vyksta ir galės vykti tik labai nedidele apimtimi (šiuo metu profesinėms mokykloms iškeltas tikslas 4% praktikų atlikti pameistrystės būdu, kai EBPO šalyse šis proc. vidutiniškai siekia 30%), nes susiduria ir toliau susidurs su daug barjerų, įskaitant finansinius, kultūrinius, organizacinius. Nenumatant valstybės biudžeto finansavimo, kuris augant pameistrystės mastui, tuo pačiu naujai įsijungusiems darbdaviams suvokiant jo naudą ir pameistrystei tampant reguliariu plačiai žinomu ir naudojamu procesu vėliau galėtų mažėti, lūkestis kad pameistrystės forma savaime taps naudojama didesniu mastu mūsų nuomone nėra pagrįstas. Siūlome svarstyti galimybę sumažinti vieną pagrindinių įėjimo barjerų verslui, ypač MVĮ, kurių Lietuvoje dauguma, numatant ilgalaikį biudžetinį finansavimą tiems verslo sektoriaus atstovams, kurie imasi dalyvauti formaliajame ar neformaliajame profesiniame mokyme pameistrystės forma. Atitinkamai siūlome papildyti 35 straipsnio 1 dalį 8 punktu: 8) pameistrystei. Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos ūkio ministerija
1 Atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo komiteto siūlymą teikti pastabas dėl Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projekto (projekto Nr. XIIIP-1074) (toliau – Projektas) ir susijusių įstatymų projektų, išsakytą 2017 m. spalio 3 d.
Švietimo ir mokslo komiteto klausymų metu, Ūkio ministerija teikia esminio pobūdžio pasiūlymus dėl Projekto ir susijusių projektų nuostatų: Siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio sąvokų formuluotes: Kompetencijų vertinimo atskyrimas nuo mokymo yra vienas esminių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo elementų, įtvirtintų galiojančiame Profesinio mokymo įstatyme ir Projekte. Tam yra numatomos Kompetencijų vertinimo institucijos, kuriomis pagal galiojantį Profesinio mokymo įstatymą gali būti visi juridiniai asmenys. Manome, kad atsižvelgiant į tai, jog profesinis mokymas yra skirtas parengti kvalifikuotus specialistus Lietuvos ūkiui, juridinių asmenų, kurie gali tapti Kompetencijų vertinimo institucijomis, ratą tikslinga apriboti socialiniais partneriais (darbdavių organizacijomis). Todėl siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją suformuluoti taip:
„Kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų
nustatyta tvarka akredituotas socialinis partneris, kuriam švietimo ir mokslo ministro suteikta teisė vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas.“ Nepritarti Teikiamas siūlymas palikti kompetencijas vertinti tik socialiniams partneriams susiaurina galimybes kitiems teisės aktų nustatyta tvarka akredituotiems subjektams dalyvauti asmens kompetencijų vertinime, o tai gali sąlygoti mažesnį objektyvumą. 2. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
17 Vienas iš profesinio standarto uždavinių yra nustatyti vieningas kvalifikacijų sudarymo ir kompetencijų vertinimo nuostatas, todėl būtina, kad jame būtų nustatomi kompetencijų vertinimo kriterijai ir metodai. Projekte siūlomos profesinio standarto sąvokos formuluotė „reikalavimai kvalifikacijos suteikimui“ nesukuria pagrindo šios nuostatos realizavimui.
Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 17 dalį ir ją suformuluoti taip:
„Profesinis standartas – ūkio sektoriui arba jo
daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, jas sudarančių kompetencijų, jų vertinimo kriterijų ir metodų aprašas.“
Respublikos ūkio ministerija
4 Atsižvelgiant į tai, kad praktinis mokymas ir praktika realioje darbo vietoje yra būtina visų profesinio mokymo programų dalis, o pameistrystė ir praktinis mokymas sudarant darbo sutartį apims tik dalį profesinio mokymo dalyvių, siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma apima ir praktinį mokymą:
„Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – kai
mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. Praktinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje, įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.“ Nepritarti Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma suponuoja asmens mokymosi vietą ir būdą, kaip bus mokomasi. Praktinį mokymąsi apibrėžia Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalis. 4.
Respublikos ūkio ministerija
5 Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūlomą Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos sąvokos formuluotę siūlome suderinti su Projekto 18 straipsnio 2 dalimi, kurioje aiškiai įtvirtinama, kad profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su asmeniu sudaro pameistrystės darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, ir ją suformuluoti taip: „Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas ar jo dalis vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją, sudarant pameistrystės darbo sutartį mokymo laikotarpiui.“
Respublikos ūkio ministerija
18 Siekiant įveiklinti sektorinius profesinius komitetus, būtų tikslinga į jų darbą įtraukti aukščiausios kompetencijos atitinkamo sektoriaus profesionalus, kuriems už jų darbą ir indėlį į komitetų veiklą turėtų būti atitinkamai atlyginama. Todėl siūlome papildyti Projekto 2 straipsnio 18 dalį, numatant, kad sektoriniai profesiniai komitetai turi teisę samdyti išorinius ekspertus, kurių veikla gali būti atlyginama. Nepritarti Sektorinis profesinis komitetas įstatymo projekte apibrėžtas kaip bendradarbiaujanti patariamoji institucija. Ši institucija turi laisvę savo narių gretose ieškoti profesionalų, geriausiai išmanančių tam tikrus, specifinius konkretaus ūkio sektoriaus klausimus, neieškant ekspertų iš išorės. 6. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
19 Siekiant tinkamo atitinkamų darbo rinkos sektorių atstovavimo, būtų tikslinga nustatyti socialinių partnerių atrankos tvarką ir kriterijus pvz.: vienijamų narių skaičius. Socialinių partnerių tvirtinimas Vyriausybėje atrodo kaip perteklinis reguliavimas ir administracinė našta, kadangi Projekto kontekste Vyriausybė turėtų patvirtinti visų profesinių mokyklų socialinius partnerius.
Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Socialiniai partneriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –
Vyriausybė) nustatyta tvarka patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas“. Pritarti
Respublikos ūkio ministerija
2 Siūlome patikslinti Projekto 9 straipsnio 2 dalį, papildant, kad Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru, kas užtikrintų galimybę Ūkio ministerijai aktyviai dalyvauti sektorinių komitetų veikloje, ir ją išdėstyti taip:
„2. Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų
sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru.“ Nepritarti Įstatymas suteikia teisę Švietimo ir mokslo ministrui nustatyti sektorinių profesinių komitetų veiklos pagrindus, taip pat įstatymas numato, kad planuojant profesinį mokymą ir priėmimą mokytis, vietų skaičius nustatomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, o sektoriniai profesiniai komitetai teikia savo siūlymus. Taigi, sektorinių profesinių komitetų veiklos pagrindų suformulavimas turėtų būti jo prerogatyva. 8.
Respublikos ūkio ministerija
2 Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 11 straipsnio 2 dalyje įvardijamos kompetencijos, kaip taisyklė, yra įgyjamos darbinėje veikloje ir mūsų nuomone esant tikslinga sujungti kompetencijų vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus bei jų vertinimą ir pripažinimą į vieną tvarką, kurią nustato švietimo ministras kartu su ūkio ministru, siūlome patikslinti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir suformuluoti ją taip:
„2. Darbinėje veikloje neformaliuoju ir savišvietos
būdu įgytų kompetencijų, nustatytų profesiniame standarte, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus bei vertinimo ir pripažinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru.“ Nepritarti Įstatyme įtvirtintas reguliavimas yra pakankamas, nes neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas suderinus su Ūkio ministerija, taigi dalyvaujant abiems ministerijoms. 9. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
4 Atsižvelgiant į tai, kad profesinio mokymo programos sąvoka apima ir formalias, ir neformalias mokymo programas, o kvalifikacijai įgyti yra skirtos tik formalios mokymo programos, siūlome patikslinti Projekto 12 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad kvalifikacijai įgyti yra skirta formalaus mokymo programa ir ją išdėstyti taip:
„4. Formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti
kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, kurį steigia Vyriausybė.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo TD
Respublikos ūkio ministerija 2017-10-12 Nr.
7 Kadangi pagrindinis dokumentas, kuris nustatys tam tikros ūkinės veiklos srities kvalifikacijas, bus profesinis standartas, taip pat siekiant aiškumo visoms suinteresuotoms profesinio mokymo pusėms, kad galima būtų visą reikalingą informaciją rasti viename registre, siūlome išlaikyti esamą nuostatą, kad profesiniai standartai yra registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Tuo tikslu siūlome Projekto 12 straipsnio 7 dalį suformuluoti taip:
„7. Formaliojo profesinio mokymo programos, kvalifikacijos,
profesiniai standartai registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.“
Respublikos ūkio ministerija
9 Projekto 12 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, kad visi neformalaus profesinio mokymo teikėjai turi atitikti švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į profesiniam mokymui skiriamų resursų ribotumą, nėra aišku, kaip numatoma kontroliuoti numatytų reikalavimų laikymąsi. Taip pat tokių reikalavimų atitikties užtikrinimas gali sukelti didelę administracinę naštą privačiam verslui, vykdančiam neformalųjį profesinį mokymą mokinių arba darbdavių lėšomis. Todėl siūlome atsisakyti reikalavimų visiems neformaliojo profesinio mokymo teikėjams nustatymo arba aiškiai apibrėžti, kokiais atvejais tokie reikalavimai būtų taikomi. Spręsti pagrindiniame komitete Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 12. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
10 Projekto 12 straipsnio 10 dalis, nustatanti, kad visos neformaliojo mokymo programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, yra per griežta ir galimai sukelianti didelę administracinę naštą. Siūlome išlaikyti esamą nuostatą, kad neformaliojo profesinio mokymo programos gali būti registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
Kitu atveju reikia patikslinti, kokiais atvejais neformaliojo profesinio mokymo programos privalomai registruojamos minėtame registre. Nepritarti Komitetas pritaria iniciatorių užregistruotoms įstatymo projekto
Respublikos ūkio ministerija
11 Projekto 12 straipsnio 11 dalis nustato, kad profesiniai standartai rengiami ir atnaujinami Vyriausybės nustatyta tvarka, juos tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kad profesinis standartas yra didelės apimties ir sudėtingos struktūros dokumentas, turintis atspindėti realią situaciją darbo rinkoje, manome, kad nėra tikslinga profesinius standartus tvirtinti Vyriausybės nutarimu. Siekiant efektyvaus ir greito kvalifikacijų tvarkymo, siūlome patikslinti šią Projekto nuostatą, numatant, kad profesiniai standartai rengiami, keičiami ir papildomi Vyriausybės nustatyta tvarka, o profesinius standartus tvirtina ir jų struktūrą nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru, Projekto 12 straipsnio 11 dalį suformuluojant taip: „11. Profesiniai standartai rengiami, keičiami ir papildomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina ir jų struktūrą nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru.“ Nepritarti Komitetas pritaria Verslo konfederacijos 6 pasiūlymui, taip pat asociacijos „Infobalt“ 28 pasiūlymui. Pagrindinis komitetas turėtų pateikti galutines formuluotes. 14.
Respublikos ūkio ministerija
12 Vadovaujantis Projekto 2 straipsnio
programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama įgyti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą, atitinkamai siūlome papildyti Projekto 12 straipsnį nauja 12 dalimi, nustatančia, kad visos formaliojo profesinio mokymo programos turi atitikti profesinio standarto reikalavimus, programos pritaikymui profesinio standarto reikalavimams nustatant 12 mėnesių terminą nuo profesinio standarto patvirtinimo ar pakeitimo dienos ir šį punktą išdėstyti taip: „12. Formaliojo mokymo programos turi atitikti profesinio standarto reikalavimus. Programos pritaikymui profesinio standarto reikalavimams nustatomas 12 mėnesių terminas nuo profesinio standarto patvirtinimo ar pakeitimo dienos.“
Respublikos ūkio ministerija
2 Projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad konkretus profesinio mokymo vietų skaičius mokymo įstaigoms regionuose pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas nustatomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos vykdo aktyvias investicijų pritraukimo į tam tikrus regionus ir ūkio šakas priemones, kurių pasėkoje gali neplanuotai atsirasti papildomas kvalifikuotų specialistų tam tikroje savivaldybėje ar tam tikrame ūkio sektoriuje poreikis, Ūkio ministerija turi turėti galimybę iš anksto susipažinti su valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus ir skiriamo finansavimo planais ir teikti jiems pasiūlymus. Manome, būtų tikslinga šiame straipsnyje nustatyti, kad pirminio profesinio mokymo priėmimo į valstybės finansuojamas vietas finansavimą bei planą pagal programas, regionus ir mokymo įstaigas tvirtina švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru.
Siūlome Projekto 17 straipsnio 2 dalį suformuluoti taip:
„2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų
skaičių ir skiriamą finansavimą nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru, pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus.“ Atitinkamai siūlome patikslinti Projekto 17 straipsnio 5 dalį Nepritarti Įstatymo projekte yra numatyti švietimo ministro įgaliojimai ir kai kuriuos jis vykdo kartu su Ūkio ministerija, pvz. vykdo profesinio rengimo, programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. Taip pat švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru, tvirtina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą; tvirtina kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašą ir pan. Todėl Ūkio ministerija turi galimybę susipažinti su profesinio mokymo vietų skaičiumi. 16.
ūkio ministerija
29 Atsižvelgiant į tai, kad tęstinis profesinis mokymas tampa vis labiau svarbus, siekiant užtikrinti specialistų kvalifikacijų atitiktį kintantiems darbo rinkos poreikiams, ir tai, kad Ūkio ministerijos vykdomos žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aktyvios darbo rinkos priemonės pagrinde yra vykdomos per tęstinio profesinio mokymo formalias ir neformalias programas, siūlome nustatyti atskirą tęstinio profesinio mokymo tvarką ir tęstinio formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką, kurią nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru ir socialinės apsaugos ir darbo ministru, Projekto 25 straipsnio 2 dalies 9 punktą suformuluojant taip:
„9) nustato pirminio profesinio mokymo tvarką. Kartu
su ūkio ministru ir socialinės apsaugos ir darbo ministru nustato tęstinio profesinio mokymo tvarką.“ Atitinkamai patikslinti Projekto 12 straipsnio 5 dalį:
„5. Pirminio profesinio mokymo programų rengimo ir
įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tęstinio formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, kartu su ūkio ministru ir socialinės apsaugos ir darbo ministru.“ Nepritarti Profesinio mokymo tvarka yra susijusi su ugdymo procesu, o ugdymo procesas yra švietimo ir mokslo ministro prerogatyva. 17. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-10-12 Nr. g-2017-1099826 Ūkio ministerija yra viena iš formuojančių profesinio mokymo politiką ministerijų, tiesiogiai atsakinga už žmogiškųjų išteklių plėtrą bei įgyvendinanti žmogiškųjų išteklių kompetentingumo didinimo priemones. Siekiant, kad Projekto 26 straipsnyje nustatyti Ūkio ministerijos įgaliojimai atitiktų Vyriausybės nutarimu ūkio ministrui pavestas valdymo sritis ir realiai vykdomas Ūkio ministerijos veiklas, siūlome naujai išdėstyti Ūkio ministerijos įgaliojimus: „26 straipsnis.
Ūkio ministerijos įgaliojimai Ūkio ministerija:
politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
politiką;
plėtrai ūkio sritis, organizuoja užimtųjų juose asmenų, išskyrus tuos, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, tęstinį profesinį mokymą;
plėtros poreikių tyrimus, nustato kompetencijų trūkumą prioritetinėse žmogiškųjų išteklių plėtrai ūkio srityse;
prioritetinėse ūkio srityse užimtų asmenų, išskyrus tuos, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros, aukšto meistriškumo kvalifikacijų, įgyjamų darbinėje veikloje, tobulinimo, neformalios pameistrystės ir mokymo darbo vietoje rėmimo priemones;
užimtų asmenų kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros ir neformalios pameistrystės bei mokymo darbo vietoje veikloms reikalingų neformaliojo profesinio mokymo programų rengimą ir jas tvirtina;
profesinį orientavimą, rengia, organizuoja ir įgyvendina priemones, skirtas pritraukti žmogiškuosius išteklius į prioritetinius ūkio sektorius, skatinti užimtuosius persikvalifikuoti, tobulinti kvalifikaciją bei dalyvauti neformalioje pameistrystėje ir mokyme darbo vietoje;
žmogiškųjų išteklių stebėseną, vykdo žmogiškųjų išteklių stebėseną prioritetinėse žmogiškųjų išteklių plėtrai ūkio srityse bei kitose Ūkio ministerijai pavestose srityse;
veikloje;
kompetencijų vertinimo organizavimo veiklose;
valstybės finansuojamas vietas; 13.
Ūkio ministerijos įgaliojimai Ūkio ministerija:
politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
politiką;
plėtrai ūkio sritis, organizuoja užimtųjų juose asmenų, išskyrus tuos, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, tęstinį profesinį mokymą;
plėtros poreikių tyrimus, nustato kompetencijų trūkumą prioritetinėse žmogiškųjų išteklių plėtrai ūkio srityse;
prioritetinėse ūkio srityse užimtų asmenų, išskyrus tuos, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros, aukšto meistriškumo kvalifikacijų, įgyjamų darbinėje veikloje, tobulinimo, neformalios pameistrystės ir mokymo darbo vietoje rėmimo priemones;
užimtų asmenų kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros ir neformalios pameistrystės bei mokymo darbo vietoje veikloms reikalingų neformaliojo profesinio mokymo programų rengimą ir jas tvirtina;
profesinį orientavimą, rengia, organizuoja ir įgyvendina priemones, skirtas pritraukti žmogiškuosius išteklius į prioritetinius ūkio sektorius, skatinti užimtuosius persikvalifikuoti, tobulinti kvalifikaciją bei dalyvauti neformalioje pameistrystėje ir mokyme darbo vietoje;
žmogiškųjų išteklių stebėseną, vykdo žmogiškųjų išteklių stebėseną prioritetinėse žmogiškųjų išteklių plėtrai ūkio srityse bei kitose Ūkio ministerijai pavestose srityse;
veikloje;
kompetencijų vertinimo organizavimo veiklose;
valstybės finansuojamas vietas;
13Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija:
13.1. nustato Profesinių standartų struktūrą; 13.2. tvirtina Profesinius standartus; 13.3. tvirtina tęstinio formaliojo profesinio mokymo tvarką, apimančią ir pameistrystę ir mokymą darbo vietoje; 13.4. tvirtina tęstinio formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką.
13.5. nustato Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką.“ Nepritarti Įstatymo projekte yra numatyti švietimo ministro įgaliojimai ir kai kuriuos jis vykdo kartu su Ūkio ministerija, pvz. vykdo profesinio rengimo, programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. Taip pat švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru, tvirtina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą; tvirtina kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašą ir pan. Taip pat įstatymo projekte apibrėžti Ūkio ministerijos įgaliojimai, iš kurių matyti, kad ji gali tinkamai dalyvauti profesinio mokymo įgyvendinime, todėl išplėsti jos įgaliojimus būtų netikslinga. 18. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-10-12 Nr. g-2017-1099835 7¹ Atsižvelgiant į tai, kad siekiama maksimaliai plėtoti profesinio mokymo organizavimą pameistrystės forma ir skatinti praktinį mokymą realiose darbo vietose, kas sąlygoja ženkliai didesnį tiesioginį darbdavių dalyvavimą vykdant pirminį profesinį mokymą ir siekiant išlaikyti darbdavių suinteresuotumą, siūlome Projekte numatyti galimybę dalinai arba pilnai kompensuoti jų patirtas išlaidas. Tokiu atveju darbdaviai, aktyviai dalyvaujantis pirminiame profesiniame mokyme, neatsidurtų blogesnėje padėtyje už tuos, kurie jame nedalyvauja. Manome, kad tikslinga būtų numatyti, kad Vyriausybė galėtų nustatyti darbdavių patirtų išlaidų, vykdant formalaus mokymo programas, dalinio kompensavimo tvarką. Tuo tikslu siūlome papildyti Projekto 35 straipsnį nauja 7¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „7¹.
Įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio patirtos išlaidos, vykdant formalųjį profesinį mokymą, gali būti kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Respublikos ūkio ministerija
10 Projekto 35 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai – savininkas. Siekiant išvengti nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų diskriminavimo, siūlome Projekte numatyti bendrą valstybinėms ir nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms profesinio mokymo lėšų krepšelį, apimantį ir ūkio lėšas arba tiesiog skiriant ūkio lėšas proporcingai valstybės finansuojamų vietų skaičiui. Profesinio mokymo kokybė ir tinkamai darbo rinkai pasirengę specialistai yra svarbiausias valstybės interesus atitinkančios profesinio mokymo sistemos bruožas. Tęstinis mokymas turi išpildyti profesinio mokymo sistemos tęstinumo principą, įtvirtinantį, kad profesinio mokymo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių mokymo formų ir institucijų sąveika, ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą. Siekiant užtikrinti siekį reformuoti profesinį mokymą bei šį sektorių padaryti patrauklų tiek pirminio mokymo dalyviams, tiek siekiantiems įgyti naujų kompetencijų tęstiniame mokyme, siūlytina siekiantiems profesinio išsilavinimo sudaryti sąlygas jį įgyti ir privačiose profesinio mokymo teikėjų įstaigose, kurios norėtų teikti tokias paslaugas. Valstybės lėšomis mokomų specialistų rengimas ir privačiose profesinio mokymo įstaigose padidintų konkurenciją ir prisidėtų prie teikiamų profesinio mokymo paslaugų kokybės gerinimo. Pritarti iš dalies Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 20.
Respublikos ūkio ministerija 2017-10-12 Nr. g-2017-1099816 Siūlome įtraukti į Projekto 16 straipsnį nuostatą, kad viešosiose profesinio mokymo įstaigose steigiamos valdybos, kurių sudėtyje būtų ir Vyriausybės nustatyta tvarka atrinkti socialinių partnerių atstovai. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Antanas Baura,
7 Argumentai: Šioje įstatymo projekto dalyje reikia sukonkretinti, kokia tai įstaiga, nes iš viso įstatymo projekto išplaukia, kad tai turėtų būti įvardinta profesinio mokymo įstaiga, nes profesiniame mokyme ji yra pagrindinė grandis. Taip pat 2 str. 5 dalyje, kur kalbama apie pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą, kaip galimą mokymo vykdymą darbo vietoje šalia kitų subjektų yra įrašome „organizacija“, kas yra logiška, tačiau 2 str. 7 dalyje jau „organizacijos“ kaip subjekto, galinčio dalyvauti profesinio mokymo srityje, nėra įrašyta, kas organizacijas eliminuoja iš šio proceso ir siaurina profesinio mokymo dalyvių ratą. Organizacija kaip profesinio mokymo teikėja turėtų būti įrašyta visuose įstatymo straipsniuose. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio
mokymo įstaigoje ir (arba) įmonėje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.“
Antanas Baura,
15 Argumentai: Ūkininko ūkis kaip profesinio mokymo teikėjas yra vardijamas visuose įstatymo projekto straipsniuose ir jų dalyse, todėl ūkininko ūkis privalomai turi būti įrašytas ir 2 str. 15 dalyje.
15 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas (bendrojo ugdymo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, ūkininko ūkis, kuriaiems profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas.“
Antanas Baura,
19 Argumentai: Įstatymo projekte kaip vienas iš profesinio mokymo teikėjų yra įvardintas ūkininko ūkis, bet Lietuvos ūkininkai turi ne vieną visuomeninę įstaigą ar organizaciją, kurios turėtų teisę ir galėtų kaip socialiniai partneriai dalyvauti ūkininkų ar artimų žemės ūkiui profesijų profesinio mokymo procese. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Socialiniai partneriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(toliau – Vyriausybė) patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, ūkininkus atstovaujančios institucijos įstaigos ir organizacijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
Antanas Baura,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 23 str. 1 dalies 3 punkte teigiama, kad mokinys turi teisę „gauti... neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą“. Nerašoma, kad kompetencijos įgytos profesinio mokymo metu, t.y. jos gali būti įgytos ir kitais būdais. Todėl, norint suvienodinti įstatymo projektą, reikia 3 str. 2 punktą papildyti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) sudaryti sąlygas pripažinti asmenų kompetencijas ir (ar)
kvalifikacijas, įgytas įvairiais būdais profesinio mokymo metu ir neformaliuoju būdu;“.
Nepritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 punktas numato, kad asmens kvalifikacijos ir kompetencijos gali būti įgytos įvairiais būdais, o tai suponuoja, kad ir neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos bus pripažintos. 5. Seimo nariai Antanas Baura,
71 Argumentai: Pagal įstatymo projektą licenciją gali gauti visi profesinio mokymo teikėjai, o ne tik profesinio mokymo įstaigos. Tai platesnis ratas juridinių bei fizinių asmenų, nei įvardinta šio straipsnio 1 punkte. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) profesinio mokymo įstaiga teikėjas neatitinka bent
vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;“. Pritarti
Antanas Baura,
8 Argumentai: Įstatymo projekte siūlomas 20 dienų terminas yra neproporcingai per mažas, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems profesinio mokymo teikimas yra ne pirmaeilė veikla, laiku pašalintų šio įstatymo ir kitų teisės aktų normų pažeidimus. Juk įstatyme rašoma, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, licencijos galiojimas apskritai panaikinamas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti
licencijos galiojimą 20 iki 30 darbo dienų, esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęsiamas dar 20 30 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti šiais atvejais:“. Pritarti Komitetas pritaria 20 darbo dienų terminui. 7.
Antanas Baura,
105 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) profesinio mokymo įstaiga teikėjas nepradėjo
vykdyti profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per
mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo profesinio mokymo ir
(ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;“. Pritarti
Antanas Baura,
106 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 10 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) pakartotinio išorinio institucinio vertinimo metu profesinio
mokymo įstaigos teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudama su Kvalifikacijos tvarkymo institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;“. Pritarti
Antanas Baura,
11 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Gavusi licenciją vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, profesinio mokymo įstaiga teikėjas Švietimo ir mokslo ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą.“
Antanas Baura,
12 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Pasikeitus licencijoje vykdyti profesinį mokymą
ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą nurodytiems duomenims, profesinio mokymo įstaiga teikėjas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą licenciją.“
Antanas Baura,
13 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Licenciją gavusi profesinio mokymo įstaiga teikėjas
Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo suteikimo paskelbimo Teisės aktų registre.“ Pritarti 12.
Seimo nariai Antanas Baura,
15 Argumentai: Įstatymo projekte siūlomas 20 dienų terminas yra neproporcingai per mažas, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems profesinio mokymo teikimas yra ne pirmaeilė veikla, laiku pašalintų šio įstatymo ir kitų teisės aktų normų pažeidimus. Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 13 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 30
darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registrui ir profesinio mokymo įstaigai teikėjui arba užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Projekto 13 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:
„15. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 darbo dienų
nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registrui ir profesinio mokymo įstaigai teikėjui arba užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui.“
Antanas Baura,
1 Argumentai: Įstatymo projekte šio straipsnio pirmoje dalyje nuostata „kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla“ taikoma visiems, o antroje dalyje ūkininkui ir laisvajam mokytojui tarsi netaikoma.
Taip pat pirmoje dalyje yra - „ūkininko ūkis“, o antroje - „ūkininkas“... Pasiūlymas: Pakeisti projekto 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita
mokykla, kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Profesinio mokymo įstaigai sudarius profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, kuriaiems profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, praktinis mokymas vykdomas darbo vietoje.“
Antanas Baura,
1 Argumentai: Įstatymo projekte šiame straipsnyje taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Profesinio mokymo įstaigos teikėjai atsako už profesinio mokymo ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.“
Antanas Baura,
3 Argumentai: : Įstatymo projekte šiame straipsnyje, kaip ir kituose jau pataisytuose straipsniuose, taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, kad įstatymo projektas būtų nuoseklus ir vientisas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Profesinio mokymo įstaigos teikėjo atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, prevencinių priemonių vykdymą, profesinio mokymo įstaigų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.“
Antanas Baura,
7 Argumentai: Organizacija kaip profesinio mokymo teikėja turėtų būti įrašyta visuose įstatymo straipsniuose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 33 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) dalyvauja organizuojant profesinį mokymą pameistrystės būdu ir
praktinį profesinį mokymą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją ir atliekant jo priežiūrą;“. Pritarti
Antanas Baura,
8 Argumentai: Įstatymo projekte šiame straipsnyje, kaip ir kituose jau pataisytuose straipsniuose, taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, kad įstatymo projektas būtų nuoseklus ir vientisas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 33 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) dalyvauja atliekant profesinio mokymo įstaigų teikėjų
veiklos kokybės išorinį vertinimą;“. Pritarti
Antanas Baura,
31 Argumentai: Įstatymo projekte šiame straipsnyje, kaip ir kituose jau pataisytuose straipsniuose, taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, kad įstatymo projektas būtų nuoseklus ir vientisas.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 35 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) mokslo metus baigė profesinėsio mokymo įstaigos
teikėjo nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai teikėjui apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus;“. Pritarti
Antanas Baura,
8 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Reikėtų ir čia vartoti įstatyme suvienodinat pavadinimą, t.y. profesinio mokymo įstaiga. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 35 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Lėšos mokinių profesiniam orientavimui bendrojo ugdymo mokyklose
ir profesinėseio mokyklose mokymo įstaigose skiriamos taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą.“
Antanas Baura, Viktoras
1 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Šiuo atveju išbraukiami pertekliniai žodžiai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, keisti valstybinės profesinės mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto profesinio mokymo veikloms vykdyti, perduotų valdyti profesinėms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos vertinimus bei Turto banko išvadą.“
Antanas Baura,
2 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį
turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinėms mokykloms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Valstybinės profesinės mokyklos įstaigos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.“
Antanas Baura,
5 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Valstybinės profesinio mokymo įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms profesinį mokymą, kai yra turtą perdavusios valstybinės profesinės mokyklos įstaigos ir Švietimo ir mokslo ministerijos rašytinis sutikimas.“
Antanas Baura,
2 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu valstybinės profesinio mokymo įstaigos nuosavybės teise
turimas nekilnojamasis turtas perleidžiamas viešo aukciono būdu, profesinė mokyklamo įstaiga, nesudariusi sandorio per 2 viešus aukcionus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinti perleidžiamo nekilnojamojo turto pradinę kainą.“
Antanas Baura,
5 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės profesinės mokymo įstaigos turi teisę skolintis, tai
yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms profesinėms mokyklomsmo įstaigoms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms profesinėms mokyklomsmo įstaigoms.
Valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1 Argumentai: Pažymėtina, kad dėl licencijos gali kreiptis ne tik profesinio mokymo įstaiga, todėl įstatymo reglamentavimas turi apimti platesnį ratą galimų pareiškėjų ir numatyti prievolę, kad visi profesinio mokymo teikėjai teiktų būtiną informaciją, veikslo skaidrumui ir kokybei užtikrinti. Siūlytina numatyti galimybę gauti licenciją ne visai formaliojo profesinio mokymo programai, tačiau ir atskiram moduliui ar keliems moduliams. Šiuo metu susiduriama su situacija, kai visi tiekėjai, net norėdami įgyvendinti tik vieną modulį, privalo gauti licenciją visai programai. Pasiūlymas:
Papildyti 13 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu
mokymu susijusią veiklą gali vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius.“ Pritarti 26.
Seimo nariai
7 1, 4 Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 7 dalies 1 ir 4 punktus ir išdėstyti juos taip: „1) profesinio mokymo įstaiga fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;“ „4) profesinio mokymo įstaiga fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, verčiasi įstatymų draudžiama veikla;“
105 Argumentai: Be argumentų, išdėstytų aukščiau, taip pat siūlytina koreguoti 13 straipsnio 10 dalies 5 punktą nustatant, kad licencija būtų panaikinama ne 6 mėnesius nevykdant veiklos, o 2 metus. Toks terminas sudarytų tinkamas sąlygas pasirengti kokybiškam profesinio mokymo teikimui.
Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) profesinio mokymo įstaiga fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 6 mėnesius 2 metus nuo licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius 2 metus;“. Nepritarti Siūlomas 2 metų terminas yra neproporcingai per ilgas. 28. Seimo nariai
11 Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip:
„11. Gavusi licenciją vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu
susijusią veiklą, profesinio mokymo įstaiga teikėjas Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotoms institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą.“
3 Argumentai: Profesiniai standartai yra strateginiai dokumentai, nustatantys profesinio mokymo turinį
Profesinio mokymo programos yra nacionalinės, visiems teikėjams vienodos ir privalomos (teikėjas gali keisti tik iki 15 proc. profesinio mokymo programos turinio), todėl siūlome patikslinti nuostata, kad programų rengimą ir atnaujinimą koordinuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija derindama su sektoriniu profesiniu komitetu. Įstatyme taip pat reglamentuojama, kad profesinio mokymo programos rengiamos vadovaujantis profesiniais standartais. Pasiūlymas:
1Pakeisti 12 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
standartų rengimas ir tvirtinimas
2Pakeisti 12 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Profesinio mokymo programų ar jų modulių, profesinių standartų
rengimą ir tobulinimą turi teisę inicijuoti ir (arba) rengti ar tobulinti profesinio mokymo teikėjas, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo (toliau – fizinis ir juridinis asmuo) arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija bei jų padaliniai. Profesinio mokymo programų ar jų modulių rengimą ir atnaujinimą koordinuoja ir (arba) vykdo švietimo ir mokslo ministro įgaliota kvalifikacijų tvarkymo institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija) derindama su sektoriniu profesiniu komitetu.“
11 Argumentai: Šiuo metu profesinius standartus tvirtina švietimo ir mokslo bei ūkio ministrai, tačiau susiduriama su labai ilgai trunkančiomis biurokratinėmis procedūromis.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiuos standartus tvirtintų Vyriausybė, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad profesinių standartų tvirtinimą perleidus Vyriausybei, jų derinimo ir tvirtinimo procedūros truks dar ilgiau. Siūlytina nustatyti, kad profesinius standartus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Akcentuotina tai, kad profesinių standartų rengime numatytas aktyvus sektorinių komitetų vaidmuo, į kurių sudėtį įeitų ir atitinkamų ministerijų atstovai, todėl atstovavimas juose būtų užtikrintas. Kartu akcentuotina, kad dėl pernelyg ilgo profesinių standartų derinimo proceso, turėtų būti numatyta tam tikra profesinių standartų tvirtinimo tvarka, aiškiai numatanti subjektus, su kuriais turėtų būti atitinkamas standartas derinimas, derinimo terminus ir kitą aktualų reglamentavimų, galėsiantį paspartinti profesinių standartų įteisinimo procesus. Manytina, kad tokią tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė. Taip pat siūlome
ir atnaujinimą vykdo Kvalifikacijų tvarkymo institucija derindama su sektoriniais profesiniais komitetais, nes šis procesas turi būti kruopščiai planuojamas ir valdomas. Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip: „11. Profesiniai standartai rengiami, ir atnaujinami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas.
Profesinių standartų rengimą ir atnaujinimą, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais, vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija.“
12 Argumentai: Profesinio mokymo teikėjai gali teikti tik siūlymus rengiamiems ar atnaujinamiems profesiniams standartams dėl kvalifikacijų, tačiau ne juos rengti. Šia nuostata būtų sudaroma galimybė siūlyti ne valstybės poreikius atitinkančias kvalifikacijas, tačiau siaurų interesų grupių siūlomas kvalifikacijas. Todėl siūlytina tikslinti formuluotę ir nustatyti, kad profesinio mokymo teikėjai ne rengia, o dalyvauja profesinių standartų rengimo procese. Pasiūlymas: „2) rengti dalyvauti rengiant Lietuvos ūkio ir darbo rinkos poreikius atitinkančius profesinius standartus ir jų modulius, teikti juos vertinti Kvalifikacijų tvarkymo institucijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad profesinių standartų rengimą ir tobulinimą turi teisę inicijuoti ir (arba) rengti ar tobulinti ne tik profesinio mokymo teikėjai, bet ir kiti įstatyme numatyti subjektai, taip pat į tai, kad profesinius standartus dar vertina Kvalifikacijų tvarkymo institucija, manytina, kad profesinio mokymo teikėjų teisės rengti profesinius standartus ribojimas yra nepagrįstas. 32. Seimo nariai
14 Argumentai: Šiuo įstatymu profesinių standartų rengimas deleguotas Kvalifikacijų tvarkymo institucijai, o ne Švietimo ir mokslo ministerijai.
Pasiūlymas: Patikslinti 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) rengia profesinio mokymo, kvalifikacijos keitimo ir
kvalifikacijų sistemų plėtros investicines programas, profesinius standartus;“
14 N Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 nėra įtvirtinta nuostatų dėl institucijos, atsakingos už profesijos mokytojų rengimą ir rengimo planavimą. Pažymėtina, kad 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai, tačiau juose taip pat neatsispindi atsakomybė už šios funkcijos įgyvendinimą. Manytina, kad švietimo ir mokslo ministerija turėtų būti atsakinga už centralizuotą šios srities politiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pildyti 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias švietimo ir mokslo ministerijos kompetenciją profesinio mokymo srityje. Pasiūlymas:
Papildyti 25 straipsnį nauja 14 dalimi:
„14. Planuoja profesijos mokytojų rengimą ir jų kvalifikacijos
tobulinimą;“
7 Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo projekte praktinis mokymas apibrėžiamas kaip profesinių įgūdžių ugdymas įstaigoje ir (arba) įmonėje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.
Pažymėtina, kad pašalinus iš sąvokos nuostatą, kad praktinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, lieka neaišku, ar profesinio mokymo įstaigų turima praktinio mokymo infrastruktūra būtų naudojama ir ar profesinio mokymo įstaigos, kurių vykdomas mokymas neatskiriamas nuo praktinio mokymo, turėtų vykdyti tik teorinį mokymą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, tačiau kartu pritariant vienai esminių šio projekto idėjų – įvesti privalomą praktinį mokymą darbo vietoje, siūlytina tobulinti praktinio mokymo sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Praktinis mokymas – praktinis profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami profesinio mokymo teikėjo patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir vykdomas praktinis mokymas darbo vietoje, kai profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje.“ Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti galutines formuluotes (Žr. ir Komiteto pasiūlymą prie Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos 10 pasiūlymo). 35. Seimo nariai
1 Argumentai: Siūlytina patikslinti 20 straipsnio 1 dalį, nes vystantis technologijoms asmenų, kuriems atimta ar apribota laisvė, praktiniam mokymui gali būti naudojamos ir realios darbo vietos simuliacijos, praktinis mokymas gali būti vykdomas įkalinimo įstaigose veikiančiose įmonėse, t. y. nereikia griežtos nuostatos, kad praktinis mokymas gali būti neskiriamas, nes tuo gali būti piktnaudžiaujama. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas: „1. Asmenims, kuriems atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis specialiose auklėjimo ar bausmės atlikimo vietose. Šių grupių asmenims profesinio mokymo programoje numatytas praktinis mokymas realioje darbo vietoje gali būti neskiriamas.“
5 N Argumentai: Remiantis Europos Parlamento Europos Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendacija buvo sukurta Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), siekiant perkelti ir užskaityti siekiančių įgyti kvalifikaciją asmenų mokymosi rezultatus. Profesinio mokymo programos ar modulio rezultatai formuojami derinant su konkretaus kvalifikacijos lygio reikalavimais bei profesiniuose standartuose apibrėžtomis kompetencijomis, todėl kreditų įvedimas į profesinio mokymo sistemą palengvintų asmenų mokymosi pasiekimų perkėlimą, kaupimą ir pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Mokymosi kreditas – mokymosi apimties vienetas, kuriuo matuojami mokymosi rezultatai ir besimokančiojo darbo laikas.“
6 N Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Profesinio mokymo programos vienų metų įprastinė
apimtis yra 60 kreditų, bet nemažiau kaip 30 kreditų.“
8 N Argumentai: Profesinis mokymas kiekvienam asmeniui yra individualus ir pagrįstas asmeniniais gebėjimais ir poreikiais, todėl svarbu, kad kiekvienam norinčiam keisti pasirinktą profesinio mokymo programą būtų sudaromos tokios sąlygos. Pasiūlymas Papildyti 12 straipsnį nauja 8 dalimi: „8.
Asmuo, kurio pirminį profesinį mokymą finansuoja valstybė, švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti profesinio mokymo programą ir formą toje pačioje švietimo srityje pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių, neprarasdamas likusios valstybinio profesinio mokymo finansavimo dalies, ne didesnės negu tos profesinės mokymo programos kaina.“
3 Argumentai: Siekiant lanksčiai reaguoti į darbo rinkos ir regionų plėtros poreikius, būtina planuoti profesinio mokymo vietas atsižvelgiant į savivaldybės poreikius bei tinkamai parengti kvalifikuotus darbuotojus pagal profesinę kvalifikaciją. To pasiekti būtų galima išnaudojant modulinio profesinio mokymo privalumus. Profesinis mokymas turi atitikti ne tik valstybės, bet ir asmens poreikius, todėl svarbu užtikrinti, kad asmenys galėtų būti priimami ir į valstybės nefinansuojamas vietas, jeigu profesinė mokykla garantuoja kokybiškai suteikti kvalifikaciją ir turi laisvų profesinio mokymo vietų. Siekiant užtikrinti sklandų kvalifikuotų darbuotojų planavimą, nedarbo prevencijos vykdymą, svarbu aiškiai įstatyme reglamentuoti profesinio mokymo formas. Siūlome papildyti šį įstatymą dvejomis naujomis sąvokomis – „formalus profesinis mokymas“ ir „neformalus profesinis mokymas“. Siūlytina nustatyti, kad formaliuoju profesiniu mokymo būdu besimokantiems suteikiama kvalifikacija ar jos dalis, o neformaliuoju –kompetencijos, kurios gali būti pripažintos kaip kvalifikacija ar jos dalis. Taip pat būtina tikslinti tęstinio profesinio mokymo reglamentavimą, siekiant aiškesnės takoskyros su Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Modulinis profesinis mokymas – mokymas pagal savarankišką profesinio mokymo programos dalį programą, sudaromą iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius.“
1 N Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Formalus profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir kuriuo suteikiama kvalifikacija ar jos dalis.“
5 N Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi „5. Neformalus profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas ir kuriuo suteikiama kompetencija (kompetencijos), kuri (kurios) gali būti pripažįstamos kaip įgyta kvalifikacija ar jos dalis.“
1 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirminis profesinis mokymas teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų
asmenims ir yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti.“
1 Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį
profesinį mokymą, yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti.“
8 Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti, kurios gali būti pripažįstamos kaip įgyta kvalifikacija ar jos dalis.“
2 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus.“
5 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu.“
6 N Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Valstybės finansuojamos vietos profesinio mokymo įstaigoms tenka pagal stojančiųjų pasirinkimą, neviršijant švietimo ir mokslo ministro nustatyto valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms vietų bendro skaičiaus.
Tvirtinant galutinį valstybės finansuojamų vietų skaičių atsižvelgiama į profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją.“
7 N Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Galutinį valstybės finansuojamų formalaus profesinio mokymo vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas tvirtina švietimo ir mokslo ministras“
8 N Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Priėmimą mokytis į valstybės finansuojamas neformaliojo
profesinio mokymo vietas, atsižvelgiant į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, profesinio mokymo tiekėjas vykdo Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Projekto 17 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Priėmimą mokytis į valstybės finansuojamas neformaliojo
profesinio mokymo vietas, atsižvelgiant į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, profesinio mokymo tiekėjas vykdo Vyriausybės švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius 2017-10-2717 6-11 Pasiūlymas:
straipsnio 6–11 dalis atitinkamai laikyti 9–14 dalimis. Pritarti
6 Pasiūlymas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.9.
Priėmimą mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas valstybinėse profesinio mokymo tiekėjas įstaigose vykdoma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją.“
10 Argumentai Siūloma pabaigtų profesinio mokymo programų modulių skaičiaus neriboti ir palikti galimybę juos baigus persikvalifikuoti ir tokiu būdu mažinti nedarbo lygį Lietuvoje, taip derinant nuostatas dėl valstybinio finansavimo ir priėmimo į tęstinį profesinį mokymą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1013. Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikaciją
pabaigus pagal pirminio profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) įgijo kvalifikaciją su viduriniu išsilavinimu arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
14 Pasiūlymas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) užskaityti įskaityti asmeniui bendrojo ugdymo technologijų
dalykų mokymąsi, asmens savišvietos ir neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas kaip dalį profesinio mokymo programos modulius švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“ Pritarti 54.
Seimo nariai
1 Argumentai: Siūlome papildyti profesinio mokymo sistemos tikslą nuostatomis, kad šalia kvalifikacijos ir ją sudarančių kompetencijų asmeniui yra svarbu suteikti ir bendruosius gebėjimus, kurie yra labai svarbūs profesinio mokymo absolventui kuriant ir vystant savo verslą, o ne tik tampant samdomu darbuotoju. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmeniui įgyti
kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, bendruosius gebėjimus, padedančiasius jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikaciją;“
5 Argumentai: Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendacijos „Dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo“ (2009/C 155/01) oficialiame vertime į lietuvių kalbą vartojama sąvoka „Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema“. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 punkte dėstomo „orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus“ principo turinį.
Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 5 punktą ir išdėstyti jį taip:
„5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus – profesinio
mokymo sistemos valdymo, išteklių, paramos mokiniui, mokymosi rezultatų bei veiklos kokybės užtikrinimo kriterijai yra grindžiami Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacine orientavimo kokybės sistema.“
7 Argumentai: Siūlytina 6 straipsnio 7 dalį papildyti nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų tvarką, kaip turi būti organizuojamas mokymas pagal vidurinio ugdymo programą mokiniui, besimokančiam pameistrystės forma. Be aiškios tvarkos, tokių asmenų siekis įgyti vidurinį išsilavinimą galimai sukeltų ne mažai painiavos. Pasiūlymas:
„7. Mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo
forma, vidurinio ugdymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais.“
Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius 2017-10-2711 1,2 N N Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje, reglamentuojančiame pirminį profesinį mokymą, 5 dalyje nustatyta, kad mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija, taip pat įstatymo projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos nėra vien tik šių straipsnių reguliavimo dalykas, todėl siūlytina šias dalis perkelti į 11 straipsnį, kuris reglamentuoja kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijos suteikimą.
Pasiūlymas: Tikslinti 6 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 3 ir
naujomis 1 ir 2 dalimis: 6 straipsnis:
„5. Mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir
(arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.“ 7 straipsnis:
„3. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir
(arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 4. Įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.“ 11 straipsnis:
„1. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir
(arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 2. Įvertinus asmens įgytas kompetencijas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.“ Pritarti 58.
Seimo nariai
2 Argumentai: Siūlome tikslinti 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamas „kokybės orientacinės sistemos nuostatos“ ir „programų vertinimas“ sąvokas. Pasiūlymas: Papildyti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinio mokymo kokybė užtikrinama taikant profesinio mokymo
įstaigų pasirinktas vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamas Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos nuostatomis.“
3 Pasiūlymas: Papildyti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinio mokymo kokybei užtikrinti ir gerinti vykdoma profesinio mokymo stebėsena vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas, profesinio mokymo programų išorinis vertinimas, mokymosi pasiekimų vertinimas, profesinio mokymo ir kvalifikacijų suteikimo priežiūra.“
5 Argumentai: Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte dėl profesinio mokymo įstaigų įsivertinimo ir išorinio vertinimo nuostatų nebelieka, nes yra įrašyta „išskyrus“. Todėl 21 str. 5 dalis nebetenka prasmės: Pasiūlymas:
„5. Profesinio mokymo įstaigos įsivertinimą ir išorinį vertinimą
reglamentuoja Švietimo įstatymas.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų ekspertų pastabas, taip pat pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginijus Sinkevičius. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [1] LR Statistikos dep. duomenimis (osp.stat.gov.lt), IRT sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė siekia 1,230 mlrd.€, o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekia 1448 EUR, ir beveik 2 kartus viršija šalies VDU (830 EUR). [2] LR Statistikos dep. duomenimis (osp.stat.gov.lt), IRT sektorius paskutinius 5 metus augo 1200-2000 darbuotojų per metus.
Švietimo IR mokslo komitetas
2017-11-15 Nr. Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Mantas Adomėnas (pirmininko pavaduotojas), Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė;
Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Aistė Laurinavičiūtė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Lina Giriūnienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Indrė Pukanasytė, ūkio ministro patarėja Lineta Jakimavičienė, Valstybinio studijų fondo direktorius Ernestas Jasaitis, Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Zabietienė, Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Margarita Jakštonienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos atstovai Elena Pelakauskienė ir Vygantas Pavalkis, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, profesijos mokytojas Arūnas Ostasevičius, Asociacijos INFOBALT atstovas Andrius Plečkaitis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Gedrimaitė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, LAMA BPO atstovas Paulius Baltokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-09-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
Profesinio mokymo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis įtvirtina ir specialias šio įstatymo taikymo sąlygas, tačiau paties straipsnio tekste nurodoma tik įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas. Pritarti
1
kartą minint švietimo ir mokslo ministro pareigas, jos turi būti rašomos su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Toliau tekste šių pareigų pavadinimas turi būti minimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (trumpinio įvesti nereikia). Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pareigų, institucijų, valstybės registrų ir teisės aktų pavadinimai, t.y. jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos
9
dalis tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įmonėje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. Pritarti
13
žodžio „švietimo“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“, nes profesinis mokymas vykdomas ne pagal bet kokias teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas švietimo programas, o būtent pagal profesinio mokymo programas, kurių turinys apibrėžtas šio straipsnio 14 dalyje. Pritarti
20 5.
žodžio „ūkios“ įrašytinas žodis „ūkio“. Pritarti
3
žodžių „paskirstyti turimus išteklius“ įrašytini žodžiai „turimų išteklių paskirstymo“, o vietoj žodžių „rinkoje didžiausią rinkai poveikį“ įrašytini žodžiai „didžiausią poveikį rinkai“. Pritarti
7
nustatyti, kad mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio. Siūlytina nustatyti, kokiais atvejais toks mokinys gali kitu nei įprasta būdu baigti vidurinio ugdymo programas, kaip toks mokymasis derinamas su profesinio mokymo įstaiga ar subjektu, kuriame vykdomas mokymas ar jo dalis, profesinio mokymo įstaigos, aukščiau nurodyto subjekto ir mokinio tarpusavio teisės, įsipareigojimai ir pan. Pritarti Argumentai:
Siūloma nuostata nevertintina kaip esanti tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi įtvirtina pameistrių teisę vidurinio ugdymo programas baigti ne įprastine tvarka. Tokia nuostata siekiama ne tik sudaryti sąlygas kiek įmanoma didesniam mokinių skaičiui baigti vidurinio ugdymo programas ir įgyti išsilavinimą, tačiau ir darbdavių pareigą leisti tokiems asmenims (jų pameistriams) įgyvendinti savo teisę į mokslą. Tačiau, siekiant imperatyvesnio normos pobūdžio, siūlytina šią nuostatą formuluoti kaip darbdavio pareigą, o ne mokinio teisę. Pasiūlymas:
Siūlytina išdėstyti taip: „7.
Darbdavys, sudaręs su pameistriu pameistrystės darbo sutartį, privalo sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
753
straipsnio 3 dalies nuostatos yra identiškos, todėl vienos iš jų siūlytina atsisakyti. Kitu atveju, siekiant atskirti šiose dalyse apibrėžiamo profesinio mokymo rūšis, 6 straipsnio 5 dalyje po žodžio „formaliojo“ įrašytinas žodis „pirminio“, o 7 straipsnio 3 dalyje – žodis „tęstinio“. Pritarti Argumentai:
Siūlytina neatsisakyti šių nuostatų, kadangi siekiama nustatyti, kad iš esmės tas pats principas (kad baigus atitinkamą programą suteikiama atitinkama kvalifikacija) būtų išlaikytas tiek pirminio, tiek tęstinio profesinio mokymo atvejais. Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo (nepaisant straipsnių pavadinimuose formuluojamo šių straipsnių reguliavimo objekto), siūlytina 6 str. 5 d. ir 7 str. 3 d. po žodžio „baigusiam“ įrašyti atitinkamai „pirminio“ ir
„tęstinio“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nustatoma, kad asmuo laikomas įgijusiu pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu. Ši nuostata taisytina, atsižvelgiant į jos klaidinančią formuluotę, nes neįmanoma profesinės kvalifikacijos įgyti vienu metu kartu ir su pagrindiniu, ir su viduriniu išsilavinimu. Be to, nėra aiškus 3 punkte nurodytų pirmosios kvalifikacijos įgijimo sąlygų išskyrimo tikslas, nes, mūsų nuomone, šio straipsnio 4 punktas, nustatantis pirmosios kvalifikacijos įgijimo kartu su viduriniu išsilavinimu sąlygą. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina tikslinti 10 str.
3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis (arba
nenutraukęs mokymosi) įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu;“
2
10Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis,
nustatanti, kad įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, derintina su projekto 11 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Ūkio ministerija. Kitaip sakant, nėra aišku, ar čia turimos omenyje dvi atskiros tvarkos, ir jeigu taip - kaip turėtų būti atskiriamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos, susijusios su profesiniu mokymu, nuo neformaliojo profesinio mokymo metu įgytų kompetencijų. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad sąvokos „neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos“ ir „neformalus profesinis mokymas“ apima skirtingo pobūdžio mokymo(si) sistemas, kurios priklausomai nuo švietimo ir mokslo ministro (suderinus su ūkio ministru) sprendimo, būtų reguliuojamos arba vienoje, arba dvejose skirtingose tvarkose. Neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos yra savarankiškai asmens įgytos kompetencijos darbo vietoje arba ne darbo metu, kurias po patikros gali pripažinti kaip kvalifikaciją ar jos dalį Kvalifikacijų tvarkymo institucija. Neformalus profesinis mokymas apima kursus ar kitus įvairius mokymus, kuriuos baigus yra išduodamas pažymėjimas, bet nėra suteikiama kvalifikacija. Manytina, kad detalizuoti, ar tai būtų reglamentuojama vienoje ar dvejose skirtingose tvarkose įstatymo lygmeniu nebūtina, paliekant galimybę apsispręsti pačiam švietimo ir mokslo ministrui. 11.
2
11Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje,
siekiant priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas, tačiau ir vykdyti su profesiniu mokymu susijusią veiklą. Pritarti
4
ir kvalifikacijų registras yra jau įsteigtas bei veikia nuo 1998 m., bei į tai, kad šio registro veiklą išsamiai reglamentuoja Švietimo įstatymo 56¹ straipsnis, o taip pat siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „kurį steigia
5
straipsnio 5 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „profesinio mokymo programų įteisinimas“ turinį. Atsižvelgiant į tai, kad programų įteisinimas turbūt reiškia ne ką kitą, kaip programų įregistravimą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, galbūt tikslinga konkrečiai nurodyti, kad švietimo ir mokslo ministras nustato šių programų rengimo ir įregistravimo tvarką. Pritarti
7
žodžio „registruojami“ įrašytinas žodis „registruojamos“. Pritarti
13
kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) leidžia ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto 12 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi“ įrašytini žodžiai „švietimo ir mokslo ministras suderinęs“. Pritarti
1310 1-4 16.
Įstatymo projekto 13 straipsnio 1, 3 dalyse, 10 dalies 1-4 punktuose, , brauktini žodžiai „Lietuvos ar“, kadangi Lietuvos
2
projekto 13 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad licencijas išduodanti institucija taip pat pildo, tikslina licencijas bei išduoda licencijos dublikatus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad licencijas ūkinei veiklai išduoda ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo ministerija“. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina išdėstyti taip:
tikslina, jų licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda švietimo Švietimo ir mokslo ministras ministerija. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
projekto 13 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „vykdyti formalųjį profesinį mokymą“ įrašytini žodžiai „ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą“. Pritarti
3
pastraipoje vietoj žodžio „kitiems“ įrašytinas žodis „kitoms“, o vietoj žodžio „neturintiems“ – žodis „neturinčioms“. Be to šios dalies 1 punkte vietoj žodžio „tinkami“ įrašytinas žodis „tinkamas“. Pritarti
31 20.
Nėra aiškus įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto santykis su šios dalies 2 ir 3 punktais, nes 1 punkte įtvirtinta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti, t.y. jau 1 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus 2 ir 3 punktuose nustatyti papildomi reikalavimai teorinio ir praktinio mokymo vietoms bei mokymo patalpoms. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina išdėstyti 3 dalį taip:
„3. Fiziniams ir juridiniams asmenims, kitiems
kitoms juridinio asmens statuso neturintiems neturinčioms Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, norintiems gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, keliami šie reikalavimai:
1) švietimo ir mokslo ministro įgaliota kvalifikacijų tvarkymo institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka nustato, kad profesijos mokytojai arba kandidatai į profesijos mokytojus atitinka turi atitikti profesinio mokymo programose ir Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius ir kompetencijų reikalavimus, kvalifikuotas personalas yra tinkami turi būti tinkamas planuojamam profesiniam mokymui vykdyti bei profesinio mokymo kokybei užtikrinti profesinio mokymo įstaiga atitinka sąlygas, būtinas planuojamo ]profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus;
3) turėti mokymo patalpas, aprūpintas materialiaisiais ištekliais, būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti.“ 21.
Fiziniams ir juridiniams asmenims, kitiems kitoms juridinio asmens statuso neturintiems neturinčioms Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, norintiems gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, keliami šie reikalavimai:
1) švietimo ir mokslo ministro įgaliota kvalifikacijų tvarkymo institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka nustato, kad profesijos mokytojai arba kandidatai į profesijos mokytojus atitinka turi atitikti profesinio mokymo programose ir Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius ir kompetencijų reikalavimus, kvalifikuotas personalas yra tinkami turi būti tinkamas planuojamam profesiniam mokymui vykdyti bei profesinio mokymo kokybei užtikrinti profesinio mokymo įstaiga atitinka sąlygas, būtinas planuojamo ]profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus;
3) turėti mokymo patalpas, aprūpintas materialiaisiais ištekliais, būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti.“
31
dalies 1 punktą reikėtų suderinti su šio straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali gauti ne tik profesinio mokymo įstaigos, tačiau ir visi kiti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalies
dalyse įtvirtinama nuostata, kad būtent profesinio mokymo įstaiga, o ne profesinio mokymo teikėjas, turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei.
Atsižvelgiant į tai, nėra iki galo aiškus projekte numatomų licencijas galinčių gauti subjektų ratas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Siūlytina 14str. 7 d. 1 p., 4 p., 10 d. 5 p., 11 d., 12 d., 13 d. vietoje sąvokų „įstaiga“, vartoti sąvoką „teikėjas“. Tačiau pažymėtina, kad 14 str. 10 d. 6 p. reglamentuoja išimtinai profesinio mokymo įstaigų atžvilgiu taikytinas nuostatas dėl išorinio institucijų vertinimo, todėl šioje dalyje turėtų išlikti „įstaigos“, o ne
„teikėjo“ sąvoka. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
341
punktas bei šio straipsnio 4 dalis derintini tarpusavyje, nes 1 punkte konkrečiai nurodyta, kad atitikimą reikalavimams vertina švietimo ir mokslo ministro įgaliota Kvalifikacijų tvarkymo institucija, tuo tarpu 4 dalyje nustatoma bendro pobūdžio norma, kad atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina 14 str. 4 d. vietoje žodžių „švietimo ir mokslo ministro įgaliota“ įrašyti „Kvalifikacijų tvarkymo“ ir šią nuostatą išdėstyti taip:
„4. Atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą
organizuoja ir atlieka, ekspertizės aktą dėl pasirengimo vykdyti mokymo programas formalųjį profesinį mokymą išduoda Švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija kvalifikacijų tvarkymo institucija.“
5
projekto 13 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „fiziniam asmeniui“ įrašytini žodžiai „kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams“.
Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies antrasis sakinys bei 7 dalies 3 punktas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Siūlytina 14 str. 5 d. pirmąjį sakinį dėstyti taip:
„5. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją
išduoti turi būti pateikiamas fiziniam ar juridiniam ar fiziniam asmeniui, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo dienos.“
5
paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu. Vertinant teikiamą siūlymą, pažymėtina, kad toks reguliavimas neatitinka licencijavimo operatyvumo principo, reiškiančio, kad visi prašymai dėl licencijos išdavimo turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per įstatymuose nustatytus galutinius licencijos išdavimo terminus bei teisinio apibrėžtumo principo, numatančio, kad turi būti nustatyti terminai, per kuriuos ūkio subjektas turi pateikti dokumentus ir (ar) informaciją licenciją išduodančiai institucijai, ir terminai, per kuriuos licenciją išduodanti institucija turi pranešti ūkio subjektui apie gautą informaciją ir
(ar) dokumentus ir priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus profesinio mokymo kaip vienos iš ūkinės veiklos nepavojingumą, svarstytina ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas. Pritarti Pasiūlymas: Siūlytina atsisakyti paskutinio 5 dalies sakinio. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
72 25.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamą licencijavimo pagrindų terminiją, įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte vietoj žodžių „buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus“ įrašytini žodžiai „pateikti suklastoti“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo projekto nuostatos. Pritarti
810
pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodyti pagrindai. Analogiška nuostata dėl galėjimo panaikinti licencijos galiojimą įtvirtinta ir šio straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje. Vertinant šią nuostatą, pabrėžtina, kad teisinio aiškumo bei apibrėžtumo principai, o taip pat visuomenės intereso apsaugos užtikrinimas reikalauja, kad įstatymuose įtvirtintas reguliavimas dėl licencijų sustabdymo bei panaikinimo būtų aiškus, tinkamai suprantamas, taikomas ir įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turi būti įtvirtinta ne alternatyva, o imperatyvas licencijuojančiai institucijai, nustačiusiai, kad buvo pažeistos įstatymo normos, priimti atitinkamus sprendimus dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina 14 str. 8 d. vietoje žodžių „gali priimti“ įrašyti „priima“, 9 d. – braukti žodžius „gali būti“. Siūloma atitinkamai tikslinti 14 str. 11 d. 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „11.
Švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:
6) pakartotinio išorinio institucinio vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudama su Kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;“
8
pažeidimas gali būti ir mažareikšmis bei į tai, kad proporcingumo principas reikalauja tokiu atveju prieš sustabdant licencijos galiojimą apie tai (įstatymo normų pažeidimą) įspėti licencijuotą subjektą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti, įstatymo projekto
atskiroje straipsnio struktūrinėje dalyje). Pritarti Pasiūlymas: Siūlytina papildyti 14 straipsnį nauja 8 dalimi ir atitinkamai pakeisti buvusią 8 dalį: 8.
Švietimo ir mokslo ministras raštu įspėja licencijos turėtoją ir nustato ne ilgesnį nei 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti šiais atvejais:
1) jeigu nustatoma, kad profesijos mokytojai neatitinka profesinio mokymo programoje (programose) ir Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;
3) mokymo proceso organizavimas, mokinių priėmimas ir jų apskaita, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimas ir jų apskaita vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) jeigu nustatoma, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nesilaiko Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų. 9.
trūkumai nėra pašalinami per nustatytą terminą, Švietimo ir mokslo ministras gali priimti priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą 20 darbo dienų, esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęsiamas dar 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti. šiais atvejais:
1) jeigu nustatoma, kad profesijos mokytojai neatitinka profesinio mokymo programoje (programose) ir Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;
3) mokymo proceso organizavimas, mokinių priėmimas ir jų apskaita, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimas ir jų apskaita vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) jeigu nustatoma, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nesilaiko Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
pastraipoje prieš skaičių „20“ įrašytinas žodis „iki“. Taip pat svarstytina, ar 20 darbo dienų terminas yra proporcingas ir pakankamas nustatytiems įstatymų ar kitų teisės akto normų pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, licencijos galiojimas apskritai panaikinamas, siūlytina apsvarstyti terminų, užtikrinančių pagrįstą ir objektyvų galimų pažeidimų pašalinimą, įtvirtinimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma pritarti žodžio „iki“ įrašymui, tačiau akcentuotina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir galiojančioje PMĮ redakcijoje.
Taip pat pažymėtina, kad aptariama straipsnio dalis reglamentuoja jau galiojančios licencijos sustabdymą. Tai reiškia, kad reikalavimai licencijai įgyti jau buvo patenkinti, tačiau tam tikru metu neišlaikyti. Taigi, manytina, kad reglamentuojamas terminas pasiekti licencijai keliamus reikalavimus, kurie jau buvo pasiekti, yra pakankamas. Be to, tokį teisinį reguliavimą lemia poreikis pertvarkyti profesinio mokymo sistemą ir siekti aukščiausios profesinio mokymo įstaigų ir mokymo teikėjų bei paties mokymo kokybės. Be to, adekvatus reguliavimas (30 kalendorinių dienų) yra nustatytas ir galiojančioje PMĮ redakcijoje, todėl siekiant aukštesnės kokybės, manytina, kad būtina bent jau išlaikyti tuos pačius terminus, kokie yra nustatyti šiuo metu. Manytina, kad Komiteto pateiktas pasiūlymas, atliepiantis ankstesnę Teisės departamento pastabą, faktiškai prailgina terminą ir sudaro palankesnes sąlygas ištaisyti teisės aktų pažeidimus. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
tikslintina, nustatant ne tik tai, kad pašalinus pažeidimus licencijos sustabdymas ne gali, o privalo būti panaikinamas, bet ir tai, per kiek dienų nuo dokumentų, įrodančių, kad įstatymo ar kitų teisės aktų normų pažeidimas buvo pašalintas, pateikimo licencijuojančiai institucijai toks sprendimas turi būti priimamas. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina dėstyti taip:
sprendimu panaikinamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, po to, kai nustatyti pažeidimai pašalinami. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 30.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje teisės aktų privalomumas bei jų vykdymas siejamas ne su teisės aktų paskelbimu, o su jų įsigaliojimu, įstatymo projekto 13 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. Nepritarti Argumentai: Akcentuotina, kad siūlomas reguliavimas yra analogiškas galiojantiems Mokslo ir studijų įstatymo 42 str. 8 d.; Visuomenės informavimo įstatymo 47 str. 14 d. Taip pat derėtų pažymėti, kad šiuo atveju sprendimas būtų patvirtintas švietimo ir mokslo ministro įsakymu, kuris įsigalioja, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, kitą dieną nuo paskelbimo Teisės aktų registre arba jei jame nustatyta kita įsigaliojimo data. Tokiu atveju, švietimo ir mokslo ministrui būtų palikta teisė pavėlinti licencijos įsigaliojimo datą nepaisant to, kad formalius reikalavimus profesinio mokymo teikėjas jau atitiktų ir būtų tinkamai pasiruošęs teikti profesinio mokymo paslaugas. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
dalies turinys, nes joje minimoje šio straipsnio 1 dalyje jokios aplinkybės, kurioms esant gali būti panaikinamas licencijos galiojimas, nenustatomos. Be to, šios dalies nuostatos derintinos su kitomis įstatymo projekto normomis, kuriose nustatyta, kad licencijas gali gauti ne tik juridiniai asmenys. Be to, vietoj žodžių „užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui“ įrašytini žodžiai „kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje“. Pritarti Argumentai:
Pagal LR įstatymus, pvz., UAB įstatymą, AB įstatymą ir kt. juridinius asmenis gali steigti tik fiziniai ir juridiniai asmenys. Pasiūlymas: 16.
Pasiūlymas:
nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jei profesinio mokymo teikėjas yra juridinis asmuo, Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojui, profesinio mokymo įstaigai, kitam profesinio mokymo teikėjui arba kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos
1
tikslintina, nes juridinio asmens – profesinės įstaigos steigime negali dalyvauti ir atitinkamai būti jo dalyviu juridinių asmenų filialai, t.y. juridinių asmenų steigime gali dalyvauti tik fiziniai ar juridiniai asmenys. Pritarti Steigime gali dalyvauti fiziniai asmenys, tokios nuostatos niekaip neriboja užsienio subjektų steigimosi. Tiesiog tai yra Lietuvos teisė pagal kurią yra steigiami subjektai. Kas yra juridinis asmuo – kiekviena valstybė nusistato savaip. Pasiūlymas:
Siūlytina 15 str. 1 d. išdėstyti taip:
fiziniai ar juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ir jų padaliniai. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
forma, nenustatant savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos veikos formų. Taip pat siūlytume tikslinti pateiktą valstybinės profesinio mokymo įstaigos apibrėžimą, suponuojantį, kad kiekvienas viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, yra laikomas valstybine profesinio mokymo įstaiga.
Manytume, kad valstybinės profesinės mokymo įstaigos statusą turi apspręsti tai, ar šios įstaigos savininkas (vienas iš dalininkų) yra valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritartina ta apimtimi, kiek siūloma nustatyti, kad ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos veikia kaip viešosios įstaigos. Tačiau nevalstybinės (privačios) profesinio mokymo įstaigos turėtų išlaikyti teisę pasirinkti juridinio asmens statusą atsižvelgiant į konstitucinį ūkinės veiklos laisvės principą, pagal kurį, ūkio subjektai turi išlaikyti teisę būti netrukdomai pertvarkomi, išlaikyti galimybę keisti jų veiklos pobūdį, neturi būti sukuriamos dirbtinės kliūtys norinčiam užsiimti ūkine veikla asmeniui patekti ar pasitraukti iš rinkos. Kitais žodžiais tariant, visiems profesinio mokymo teikėjams nustačius imperatyvą pakeisti juridinio asmens statusą iš pvz., uždarosios akcinės bendrovės, kurių pirminis tikslas yra pelno siekimas, į viešąją įstaigą, kurių atžvilgiu įstatymai imperatyviai draudžia siekti pelno, toks nustatymas būtų neproporcingas siekiamiems tikslams ir, tikėtina, ribotų ūkinės veiklos laisvę. Pagal galiojantį PMĮ, valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos gali būti ir viešosios įstaigos (PMĮ
2
dalyje nustatant valstybinės profesinio mokymo įstaigos teisinę formą (viešąją įstaigą) neturėtų būti numatyta išimtis taip pat ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo teikėjams. Pritarti Pasiūlymas: Siūlytina įtvirtinti, kad pataisos ir vidaus reikalų pareigūnų profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos ankstesne, t.y.
LR CK tvarka. Atsižvelgiant į šią bei prieš tai ėjusią Teisės departamento pastabą, siūlytina 15 str. 2 d. ir 3 d. išdėstyti taip:
„2. Valstybinė ar savivaldybės profesinio mokymo įstaiga yra
viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (išskyrus pataisos pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus), kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ar įstaiga arba savivaldybė. 3. Profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, kurios reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.“
5
nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas vadovaujantis Švietimo įstatymu, kai tuo tarpu kartu teikiamo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1075) siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Šias projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina išdėstyti taip:
valstybės, savivaldybės ir ūkio poreikius vadovaujantis Švietimo įstatymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į valstybės, savivaldybės ir ūkio poreikius. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17 36.
Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 15 bei 16 straipsniuose bei kitose projekto nuostatose atskleidžiama tik valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas, jų veiklos planavimas, nereguliuojant savivaldybių profesinio mokymo įstaigų veiklos. Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekto 15 straipsnyje reikėtų nustatyti kokie reikalavimai taikomi (ar netaikomi) savivaldybių profesinio mokymo bei nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina 16 straipsnį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigos organai
mokymo įstaiga turi turėti kolegialų valdymo organą – valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos tarybą (toliau – taryba), taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių. 2. Valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos įstatuose gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei įstaigos valdymo organų tarybos ir direktoriaus kompetencijai, atlikti.“ Siūlytina pakeisti 17 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų valdymas“
2
žodžių valdymo organų“ įrašytini žodžiai „tarybos ir direktoriaus“. Pritarti
11
38Nėra aišku, kokį sprendimą priima Taryba,
apsvarsčiusi profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą (įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 1punktas). Pritarti Argumentai: Savivalda yra svarbi profesinio mokymo įstaigos dalis ir pagrindas ne tik bendruomenei atsirasti, bet ir užtikrinti didesnę profesinio mokymo įstaigos atskaitomybę prieš visuomenę.
Valstybės ir savivaldybės įstaigos neretai nėra tiek pajėgios savarankiškai užtikrinti visapusišką profesinio mokymo įstaigos veiklos priežiūrą, kiek privatūs investuotojai, todėl svarbu, kad būtų apibrėžtos atsakomybės tarp profesinio mokymo įstaigos savininko (dalininkų susirinkimo) ir profesinio mokymo įstaigos tarybos. Akcentuotina, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, kuomet esant vienam dalininkui – valstybei arba savivaldybei – gali būti paranku turėti tarybą, turinčią platesnius įgaliojimus priimant strategiškai svarbius sprendimus, kaip antai, strateginį veiklos planą bei nustatytų darbuotojų vertinimo ir skatinimo taisykles. Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
savivaldybių profesinio mokymo įstaigų valdymas
ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų valdymas
susirinkimas) be funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi Tarybos siūlymus tvirtina profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinės veiklos ataskaitą;
2) tvirtina Tarybos metinę veiklos ataskaitą;
3) nustato profesinio mokymo įstaigos veiklos rodiklius;
4) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kituose teisės aktuose ir profesinio mokymo įstaigos įstatuose. 12.
12. Taryba, be funkcijų nustatytų Švietimo įstatyme, atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi profesinės įstaigos direktoriaus siūlymus, svarsto jo pateiktą profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą;
įgyvendinamą;
įstaigos struktūros pertvarkos planus ir teikia siūlymus profesinio mokymo įstaigos dalininkui savininkui (dalininkų susirinkimui);
3) nustato profesinio mokymo įstaigos darbuotojų (išskyrus direktorių) atrankos ir metinės veiklos vertinimo principus;
4) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, ir teikia siūlymus apie tai informuoja Švietimo ir mokslo ministerijaiministeriją;
5) svarsto profesinės profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą
6) iki kiekvienų metų balandžio kovo
susirinkimui) profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinę veiklos ataskaitą;
7) savo sprendimus skelbia viešai profesinio mokymo įstaigos interneto tinklalapyje ir apie savo sprendimus informuoja dalininką savininką (dalininkų susirinkimą);
8) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kituose teisės aktuose ir profesinio mokymo įstaigos įstatuose. 3. Tais atvejais, kai profesinio mokymo įstaigos savininkas arba dalininkai yra valstybė arba savivaldybė, profesinio mokymo įstaigos direktoriaus parengtą profesinio mokymo įstaigos strateginį veiklos planą, profesinio mokymo įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles tvirtina Taryba, o kai savininkas arba vienas iš dalininkų yra ne valstybė arba savivaldybė – savininkas (dalininkų susirinkimas). 25.
ir mokslo ministras Savininkas (dalininkų susirinkimas) tvirtina Tarybos tarybos sudėtį iš 7 9 pasiūlytų skirti deleguotų narių. Vieną tarybos narį siūlo skirti deleguoja visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai, vieną – kiti profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, vieną – švietimo ir mokslo ministras, du keturis narius siūlo skirti deleguoja profesinės profesinio mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo įstaigos personalui darbuotojams ir mokiniams, vieną – atitinkamos savivaldybės Regionų plėtros taryba. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija savininkas (dalyvių susirinkimas). 6. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, asmuo, nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. Tarybos nariu negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Specialiuosius reikalavimus Tarybos nariams nustato savininkas (dalininkų susirinkimas). 7. Apie Tarybos narių ar nario atranką Švietimo ir mokslo ministerija turi viešai paskelbti savo interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti savininko (dalininkų susirinkimo) nustatyti specialieji reikalavimai Tarybos nariams ar nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo tvarka. Kandidatai į Tarybos narius atrenkami Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 8. Siūlymai dėl kandidatų į Tarybos narius skyrimo teikiami savininkui (dalininkų susirinkimui) per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą gautą informaciją savininkas (dalininkų susirinkimas) per 5 darbo dienas pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai. 9.
profesinės mokymo įstaigos lėšomis profesinio mokymo įstaigos įstatuose nustatyta tvarka. 310. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti įstaigos personalui priklausantis asmuo ar mokinys. 4 11. Tarybos kadencija – 5 metai. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo savininko (dalininkų susirinkimo) sprendimo dėl tarybos sudėties patvirtinimo priemimo dienos. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos tarybos pirmininkas paskelbia turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtįsudėtis. 512. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje profesinio mokymo įstaigos įstatų nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis profesinio mokymo įstaigos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. 613. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai įstaigos interneto tinklalapyjesvetainėje. 14. Profesinio mokymo įstaigos direktorius skiriamas, vertinamas, nušalinamas ir atleidžiamas Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. 7Profesinio mokymo įstaigos direktorius gali dalyvauti tarybos posėdžiuose. 815. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo profesinio mokymo įstaigos įstatuose, tarybos darbo reglamento reglamente ar šio straipsnio 6 10 dalyje nurodyto įsipareigojimo nurodytame įsipareigojime nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 6 10 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį delegavusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą deleguoti kitą tarybos narį.
Po to, kai deleguojamas kitas tarybos narys, savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina naujos sudėties tarybą, įtraukdamas į ją naujai deleguotą narį. 916. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 2 3 dalyje nustatyta tvarka siūlo skirti deleguoja asmuo (arba asmenys), siūlęs skirti delegavęs (arba skyrędelegavę) tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai švietimo ir mokslo ministras savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina pakeistą tarybos sudėtį, apie jo paskyrimą paskelbia tarybos pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 6 10 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 1017. Profesinio mokymo įstaigos direktorius užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas. 18. Profesinio mokymo įstaigos dalininkas gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Reikalavimus valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalininkams tvirtina Vyriausybė. 19. Tas pats fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas, negali būti daugiau kaip dvejų valstybės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigų dalininku, turinčiu daugiau nei pusę balsų dalininkų susirinkime. 21. Kiekvieno dalininko balsų skaičius visuotiniame dalininkų susirinkime nustatomas Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 22.
dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, turinti daugiau nei ½ balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, arba valstybė ir savivaldybė, kartu turinčios daugiau nei ½ balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, bet kokiam dalininkų sprendimui, dėl kurio atitinkamai valstybei arba savivaldybei
taip, kad sudarytų ½ arba mažiau balsų, turi pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 20. Kiekvieno dalininko balsų skaičius visuotiniame dalininkų susirinkime nustatomas Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 8 straipsnyje ir 10 straipsnio 1 dalies 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jei ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi spendžiamojo balso teisę. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
137
vietoj žodžio „dalininkui“ įrašytinas žodis „savininkui“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 7 punktui. Pritarti
14
ministerijai teikiamų siūlymų, numatytų įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turinys. Pritarti Pasiūlymas: Siūlytina išdėstyti 2 dalies 4 punktą taip:
„4) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes
užtikrinti profesinio mokymo kokybę, ir informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją;“
2
reglamentuojama tarybos sudarymo tvarka taisytina. Pirma, teikiama formuluotė suponuoja, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina tarybos sudėtį iš 7 pasiūlytų narių, vieną iš kurių jis pats sau ir siūlo.
Antra, iš siūlomų nuostatų nėra aiškus vartojamas profesinės mokymo įstaigos darbuotojų terminas, t. y. ar vieną tarybos narį siūlytų tik mokytojai, o kitą narį – visi kiti likę profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, išskyrus mokytojus, ar įskaitant mokytojus. Trečia, nuostatos, kad tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), turinys yra ne tik nesiderinantis su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų įsigaliojimo principais, pagal kuriuos švietimo ir mokslo ministro įsakymas įsigalioja po jo paskelbimo Teisės aktų registre (jeigu pačiame įsakyme nenurodyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), tačiau ir neaiškaus tikslo, t.y. neaišku kam dar kartą skelbti jau ir taip viešai paskelbtą teisės aktą dėl tarybos sudarymo. Be to, to paties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. Visos šios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant pirmai šios pastabos daliai, siūlytina nustatyti, kad ne švietimo ir mokslo ministras tvirtina tarybos sudėtį, o savininkas (dalyvių susirinkimas). Pritariant antrai pastabos daliai, siūlytina nustatyti, kad vieną tarybos narį deleguoja darbuotojai, kurie yra mokytojai, o kitą – visi likę darbuotojai. Siūlytina nepritarti trečiai pastabos daliai, kadangi nuostata, kad „Tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas“, pirma, nereiškia, kad toks paskelbimas yra tapatus teisės akto, kuriuo būtų tvirtinama tarybos sudėtis, paskelbimui (projekte aiškiai išdėstyta, kad skelbiama tarybos sudėtis, o ne švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuriuo tvirtinama tarybos sudėtis).
Kartu akcentuotina, kad ši pastabos dalis tampa neaktuali nustačius, kad tarybos sudėtį tvirtina savininkas (dalyvių susirinkimas). Antra, iš pastabos nėra aišku, kodėl kvestionuojamas įsigaliojimo klausimas, jei minėtoje nuostatoje nei minimas įsigaliojimas, nei daromos sąsajos į Teisėkūros pagrindų įstatymą ar teisės aktą. Trečia, panaši praktika dėl privalomo kolektyvinių subjektų sudėties viešo skelbimo, arba teisės aktų viešo skelbimo atitinkamo subjekto interneto svetainėje yra įtvirtinta ir kituose teisės įstatymuose (Švietimo įstatymo Nr. XIII-592 11 str. keičiamo 59 str. 11 d.; Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-581 7 str. 6 d., Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-408 12 str. 3 d., Farmacijos įstatymo 57 str. 1 d., kt.). Kitais žodžiais tariant, priimto teisės akto ar su jo priėmimu susijusios informacijos (pvz., naujai sudaryto valdymo organo) paskelbimas viename viešai prieinamame šaltinyje, pavyzdžiui, Teisės aktų registre, savaime nereiškia, kad tos pačios informacijos skelbimas kituose šaltiniuose, kaip antai, atitinkamų įstaigų interneto svetainėse, yra perteklinis, nereikalingas ir nesiderinantis su teisės akto paskelbimo ar įsigaliojimo taisyklėmis. Siūloma nuostata siekiama užtikrinti maksimalų informacijos prieinamumą visuomenei patogiu būdu bei profesinio mokymo įstaigos valdymo viešumą. Siekiant išvengti nereikalingo informacijos viešo paskelbimo painiojimo su teisės aktų viešu paskelbimu, nuostatas galima būtų tikslinti.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlom nuostatą išdėstyti taip:
deleguotų narių. Vieną tarybos narį deleguoja visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai, vieną – kiti profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, vieną – švietimo ir mokslo ministras, keturis narius deleguoja profesinio mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo įstaigos darbuotojams ir mokiniams, vieną – atitinkamos Regionų plėtros taryba. Tarybos sudėtį tvirtina ir viešai skelbia savininkas (dalyvių susirinkimas). 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti deleguojamą narį (nenumatant jo teisės atmesti siūlomą kandidatą ir prašyti siūlyti kitą kandidatą, bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „pasiūlytų skirti“ įrašytinas žodis
„deleguotų“, atitinkamai vietoj žodžio „siūlo“ - žodis „deleguoja“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Pritarti
Pasiūlymas: Atsižvelgta pasiūlytoje formuluotėje dėl ankstesnės Teisės departamento pastabos. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nuostata, numatančia nuo kada prasideda Tarybos kadencija, t.y. nėra aišku, ar nuo švietimo ir mokslo ministro dėl tarybos sudarymo įsigaliojimo, ar nuo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo paskelbimo apie tarybos sudarymą. Pritarti
4 44.
Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalyje brauktinas perteklinis žodis „nario“, nes skaičiuojama tarybos in corpore kadencija, o ne atskirų jos narių kadencija. Be to, vietoj žodžių „tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtis“, tuo tarpu viešo jos skelbimo reikalavimą nustato įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis. Pritarti
6
žodžio „tinklalapyje“ įrašytinas žodis „svetainėje“. Pritarti
8
žodžio „reglamento“ įrašytinas žodis „reglamente“, vietoj žodžių „nurodyto įsipareigojimo“ – žodžiai „nurodytame įsipareigojime“, o prieš žodžius
„paskyrusį“, „paskirtą“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pasiūliusį arba“,
„pasiūlytą arba“, o vietoje nuorodos į 6 dalį turi būti pateikiama nuoroda į
vykdant pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 16 straipsnio 2 dalimi tarybos sudėti tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, nustatant, kad tarybos pirmininkas kreipiasi į tarybos narį delegavusį subjektą, prašydamas deleguoti kitą narį ( atitinkamai turėtų būti įtvirtinta švietimo ir mokslo ministrui pareiga patvirtinti naujos sudėties tarybą, įtraukiant į ją naujai deleguotą narį). Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina išdėstyti taip: 16.
Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo profesinio mokymo įstaigos įstatuose, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 10 dalyje nurodytame įsipareigojime nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį delegavusį asmenį su prašymu deleguoti kitą tarybos narį. Po to, kai deleguojamas kitas tarybos narys, savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina naujos sudėties tarybą, įtraukdamas į ją naujai deleguotą narį. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
nuostata, nustatančia, kad naujas tarybos narys pareigas eina iki tarybos kadencijos pabaigos. Pritarti Pasiūlymas: Siūlytina išdėstyti šią dalį taip:
tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka deleguoja asmuo (arba asmenys), delegavęs (arba delegavę) tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina pakeistą tarybos sudėtį, apie jo paskyrimą paskelbia tarybos pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 10 dalyje nurodytą įsipareigojimą. Naujas tarybos narys pareigas eina iki tarybos kadencijos pabaigos. 48. Seimo kanceliarijos
1
įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė nustato preliminarų atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių pagal valstybės ir savivaldybės skiriamą finansavimą. Manytume, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius profesinio mokymo įstaigose turi būti nustatomas išimtinai pagal valstybės biudžete numatomus asignavimus.
Be to, šio straipsnio 1 ir 2 dalys tarpusavyje derintinos, 1 dalyje nustatant, kad Vyriausybė nustato preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių, o 2 dalyje, kad švietimo ir mokslo ministras paskirsto valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas pagal profesinio mokymo sritis ir formas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūlytina braukti žodžius „ir skiriamą valstybės ir savivaldybės finansavimą“. Siūlytina 18 str. 1-2 d. išdėstyti taip:
„1. Atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas
mokinių preliminarų skaičių pagal ekonominės veiklos rūšių sekcijas ir skiriamą valstybės ir savivaldybės finansavimą iki kiekvienų metų vasario 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybės ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir valstybės finansines galimybes. Pritariant pastabai dėl nuostatų suvienodinimo, siūloma pritarti Seimo narių siūlymui dėl priėmimo ir planavimo į profesinio mokymo įstaigas ir 2 dalį išdėstyti taip, papildant nuostata dėl valstybės nefinansuojamų vietų:
„2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų
skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymusdėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu.“
1
žodžio „ekonomikos“ įrašytinas žodis „ekonominės“, o 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „švietimo sritis“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Nėra profesinio mokymo sričių klasifikatoriaus, yra Lietuvos švietimo klasifikatorius, kuris ir taikomas profesinio mokymo srityje. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
įtvirtintos analogiškos nuostatos, todėl siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, vienos iš jų reikėtų atsisakyti. Pritarti Pasiūlymas: Siūlytina atsisakyti 18 str. 5 dalies, atitinkamai pakeisti dalių numeraciją, o 18 str. 2 dalį formuluoti taip, kaip išdėstyta argumentuose dėl
10
nurodyta tvarka būtų taikoma asmenims, pageidaujantiems tobulinti įgytą kvalifikaciją. Taip pat ginčytina nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų bendrąją priėmimo tvarką ir asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose valstybės nefinansuojamoje vietoje. Manytume, kad priėmimo organizavimas į tokias vietas yra nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų prerogatyva. Pritarti iš dalies Argumentai:
Analogiškai kaip ir aukštojo mokslo atžvilgiu, siūlytina priėmimą tiek į valstybines, tiek nevalstybines profesinio mokymo įstaigas organizuoti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Tačiau pritartina pastabai dėl asmenų, pageidaujančių tobulinti įgytą kvalifikaciją. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, siūlytina tiksinti formuluotę: „3.10.
Asmenų, pageidaujančių mokytis pagal pirminio arba tęstinio profesinio mokymo programas, bendrojo priėmimo į valstybinę ar savivaldybės ar nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą– biudžetinę ir viešąją įstaigą
2
sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tai kad nėra aišku, kam skirti žodžiai
„kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka“, einantys po žodžių „laisvuoju mokytoju“. Panaši nuostata šios dalies antrame sakinyje yra dėstoma kiek kitaip. Pritarti Sutartys gali būti dvišalės tarp PMĮ ir mokinio ir trišalės tarp PMĮ, darbdavio ir mokinio. Siekiant suderinti sąvokas tarp praktinio mokymo siūlytina 18 str. 2 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Siūlytina išdėstyti taip:
„2. Mokyklinę profesinio mokymo organizavimo formą taiko Profesinį
mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla, kurioje vykdomas teorinis ir praktinis mokymas. kartu su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Profesinio mokymo įstaigai sudarius profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, atitinkama praktiniso mokymaso dalis vykdomas realioje darbo vietoje.“
23 53.
Projekto 18 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, derintina su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo sutarties gali ir nesudaryti. Pritarti iš dalies
2
dalies paskutiniojo sakinio, numatančio, kad profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių, įgyvendinimo, t.y. nėra aišku, ar pats profesinio mokymo teikėjas turės gauti šių komitetų įvertinimą, ar vis dėlto gavęs tokius įvertinimus švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti profesinio mokymo pameistrystės formos vykdymo atitinkamuose sektoriuose sąlygas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūlytina tai detalizuoti Vyriausybės tvarkoje švietimo ir mokslo ministro kartu su ūkio ministru nustatytoje tvarkoje. Atitinkamai siūlytina keisti 18 str. 4 išdėstyti taip: „34. Mokymas pameistrystės forma gali būti organizuojamas tiek pagal formaliojo, tiek pagal neformaliojo profesinio mokymo būduss, programas, Vyriausybės nustatyta tvarka. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
žodžių „specialiose auklėjimo ir bausmės atlikimo vietose“ įrašytini žodžiai „pataisos darbų įstaigose“. Pritarti
1
siūlytina patikslinti, kokią (kieno) kokybės kultūrą puoselėja profesinio mokymo įstaigos kartu su vertinimo institucijomis. Pritarti
8 57.
Atsižvelgiant į sektorinių profesinių komitetų statusą ir funkcijas, įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti nustatant, kad kitų profesinio mokymo teikėjų vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo įstaiga ne kartu su sektoriniais profesiniais komitetais, o jiems dalyvaujant (ar teikiant išvadas), t.y. manome, kad šie komitetai negali turėti viešojo administravimo įgaliojimų. Pritarti Siūloma atitinkamai tikslinti 22 straipsnio 8 dalį: „8. Profesinio mokymo įstaigos išorinis institucinis vertinimas yra profesinio mokymo įstaigos veiklos kokybės nustatymas, remiantis įstaigos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus. Profesinio mokymo įstaigos išorinį vertinimą organizuoja Kvalifikacijų tvarkymo institucija arba kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, išorinį vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo institucija arba kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija kartu su dalyvaujant sektoriniams profesiniams komitetams švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
14
vietoj žodžio „užskaitymą“ įrašytinas žodis „įskaitymą“, o šios dalies 4 punkte ir 2 dalies 4 punkte po žodžio „Švietimo“ įrašytinas žodis „įstatymo“. Pritarti
21
vietoj žodžio „nuostatų“ įrašytinas žodis „įstatų“. Pritarti
13
punktas tikslintinas, nes registruoti valstybės registro objektus turi teisę šio registro tvarkytojai, o ne šio registro objektų ir jų duomenų teikėjai.
Pritarti Siūlytina išdėstyti taip:
3) rengti formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas ir
(ar) jų modulius ir jas suderinus su Kvalifikacijų tvarkymo institucija teikti registro tvarkytojui registruoti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre;
1242
vietoj žodžio „užskaityti“ įrašytinas žodis „įskaityti“, o 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio ‚dalininką“ – žodis „savininką“. Pritarti
13
formuluotė „skelbia informaciją apie profesinį mokymą vykdančius ir turinčius licencijas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus“ suponuoja, kad profesinį mokymą gali vykdyti ir licencijų neturintys profesinio mokymo teikėjai (tiesiog tokiu atveju apie jos informacija būtų neskelbiama). Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad pagal siūlomas Įstatymo projekto nuostatas (13 str.) licencijavimo taisyklės būtų taikomos ne visiems profesinio mokymo teikėjams, o tik tiems, kurie vykdo formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą. Neformalaus profesinio mokymo teikėjams sąlyga turėti licenciją nebūtų keliama, tačiau reikalavimai būtų nustatyti švietimo ir mokslo ministro nustatytoje tvarkoje (13 str. 9 d.). Pažymėtina ir tai, kad neformaliojo profesinio mokymo kokybė būtų užtikrinama vertinant kompetencijas, t.y. nepakankamai kokybiškai parengto mokinio kompetencija ar jos dalis Kvalifikacijų tvarkymo institucijos tiesiog nebūtų pripažįstama. Akcentuotina, kad įstatymo projekte yra keliamas reikalavimas registruoti neformaliojo profesinio mokymo programas.
Tačiau siekiant, kad informacija būtų skelbiama ne tik apie tuos profesinio mokymo teikėjus, kurie turi licencijas, bet ir apie nelicencijuojamus profesinio mokymo teikėjus, siūlytina nuostatą tikslinti ir išdėstyti taip: „3) skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas vykdomą profesinį mokymą, jas vykdančius profesinį mokymą vykdančius ir (arba) turinčius licencijas jas vykdyti profesinio mokymo teikėjus, apie institucijas, kurioms suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas;“
17
reikėtų nurodyti kieno kokybės priežiūrą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Pritarti Pasiūlymas: Nepaisant to, kad 7 punkto nuostata reglamentuoja tik tęstinį profesinį mokymą, nėra daroma jokių nuorodų į kitas profesinio mokymo formas, todėl ir kokybės priežiūra susijusi išimtinai tik su tęstiniu profesiniu mokymu, tačiau, aiškumo dėlei, siūlytina papildyti šią nuostatą ir išdėstyti taip:
„7) koordinuoja tęstinį profesinį mokymą ir jo kokybės priežiūrą;“
24
vietoj skaičiaus „19“ įrašytinas skaičius „22“. Pritarti
26
straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta funkcija turi būti perkelta į šio straipsnio 1 dalį, nustatančią Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijas. Pritarti
4
brauktini žodžiai „savo įsteigtų ar“, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ministerijos, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyve. Pritarti 67.
5
nustatyta, kad Ūkio ministerija organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą, suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Siūlytina šią nuostatą tobulinti, nustatant, kad šiuos įgaliojimus Ūkio ministerija vykdo, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne ministru. Pritarti
15
brauktini pertekliniai žodžiai „ir profesinių“. Be to, siūlytina 30 straipsnio 5 punkto nuostatas dėstyti prieš 4 punkto nuostatas, atitinkamai pakeičiant šių punktų numeraciją. Pritarti
3
dalį, kurioje nustatyta, kad Kvalifikacijų vertinimo institucija ne tik organizuoja, bet ir atlieka kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą, reikėtų papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 punktą, nustatantį šios institucijos funkciją tik organizuoti institucijų išorinį vertinimą. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad Kvalifikacijų tvarkymo institucija tik organizuotų profesinio mokymo įstaigų išorinį vertinimą, tačiau organizuotų ir atliktų kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą, siūlytina šį punktą išdėstyti taip:
„3) vertina institucijas ir teikia jas Švietimo ir mokslo
ministerijai akredituoti ir pagal jų pasirengimą vertinti asmens kompetencijas; kartu su Sektoriniais profesiniais komitetais ir kitomis švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotomis institucijomis organizuoja profesinio mokymo įstaigų bei atlieka kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą Atitinkamai patikslinti 22 str. „9. Kvalifikacijų tvarkymo instituciją teikia profesinio mokymo teikėjus Švietimo ir mokslo ministerijai akredituoti, taip pat siūlymus dėl jų jų pasirengimo vertinti asmens kompetencijas 70.
7
projekto 33 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įstaigoje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“. Pritarti
straipsnyje nėra numatyta, kad profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas gali sudaryti savivaldybės investicijų programų ir savivaldybių investicijų projektų lėšos. Pritarti Siūlytina 35 str. 2 p. išdėstyti taip:
„2) valstybės ir savivaldybių investicijų programų ir valstybės
investicijų projektų lėšos valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;“
tik profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto lėšomis (projekto 35 straipsnis), tačiau savivaldybės biudžeto lėšų skyrimas bei jų naudojimas nenustatomas. Pritarti Pasiūlymas: Pažymėtina, kad švietimo įstaigų finansavimą savivaldybės biudžeto lėšomis nustato Švietimo įstatymo 67 straipsnis, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnis. Atitinkamai siūlytina 36 straipsnyje įtvirtinti naują 2 dalį ir ją išdėstyti tipą (pakeičiant likusių dalių numeraciją):
„2. Savivaldybės biudžeto lėšos profesinio mokymo
įstaigoms skiriamos Švietimo įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.“
2
formuluotės tikslintinos, nes dabartinė jų redakcija suponuoja, kad šioje dalyje įtvirtinta profesinio mokymo įstaigų pareiga grąžinti į valstybės biudžetą nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas valstybės finansuojamoms vietoms apmokėti , o ne mokinių pareiga grąžinti jų profesiniam mokymui skirtas lėšas.
Be to, šioje dalyje reikėtų atskleisti sąlygas, kada gali būti grąžinamos ne visos, o tik dalis mokymosi valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti skirtų lėšų. Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į teisės departemnto siūlymus, siūloma patikslinti atvejus, kada lėšos gali būti negrąžinamos: Siūlytina pritarti 35 str. 3 d. (buvusią 2 dalį) formuluoti taip: „3. Valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose mokęsi asmenys švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti profesinio mokymo kainai valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, jeigu šie asmenys nutraukia profesinį mokymą savo noru (išskyrus atvejus, kai pirminis profesinis mokymas profesinei kvalifikacijai įgyti nutraukiamas per pirmuosius mokymo 6 mėnesius arba pirminio profesinio mokymo metu suteikiama pirmoji kvalifikacija šio įstatymo 10 straipsnio 1–4 punktuose nurodytais atvejais), taip pat kai asmenys pašalinami iš profesinio mokymo įstaigos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
4
straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti formuluotės „arba įvykdė mokymo programos reikalavimus“ turinį. Galbūt turimi omenyje tie atvejai, kai asmuo baigia visą profesinio mokymo programą. Pritarti iš dalies Siūlytina 36 str. 4 d. 1 p. (buvusios 3 d. 1 p.) išdėstyti taip: „34.
1 p.) išdėstyti taip:
„34. Asmenys atleidžiami nuo šio straipsnio 23 dalyje nurodytų lėšų
grąžinimo, jei:
1) mokslo metus baigė profesinės mokymo įstaigos nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus, tačiau nelaikė baigiamojo egzamino; “
41
brauktinas perteklinis žodis „asmuo“. Pritarti
naujomis 2-3 dalimis, buvusios šio straipsnio 2-12 dalys turi būti atitinkamai pernumeruotos. Pritarti
4
valstybės biudžeto skiriamos visam profesiniam mokymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turi būti atitinkamai tikslinamos nuostatos, išdėstytos įstatymo projekto 35 straipsnio 5, 6 ir dalyse (buvusios 3 -5 dalys), nes pagal siūlomą reguliavimą 35 straipsnio 4 dalis apimtų viso profesinio mokymo finansavimą, neatskiriant formaliojo nuo neformaliojo, bei neišskiriant tęstinio profesinio mokymosi kaip atskiros neformaliojo profesinio mokymo rūšies. Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu reguliavimu siekiama formalizuoti tęstinį profesinį mokymą (įtvirtinant tiek galimybę neformaliai, tiek formaliai mokytis tęstiniu būdu), taip pat į tai, kad tęstinio profesinio mokymo sąvokoje nėra siūloma nustatyti, kad tai yra neformalus profesinio mokymo būdas, bet tai yra būdas įgyti kitą kvalifikaciją arba tobulinti jau esamą.
Pavyzdžiui, įstatymo projekte siūloma, kad asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją profesinio mokymo srityje mokytųsi tik tęstiniu būdu ir vieną kartą būtų sudaryta galimybė tokiu būdu įgyti kvalifikaciją valstybės lėšomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims sudaromos sąlygos įgyti naują profesinę kvalifikaciją už valstybės lėšas pagal pasiūlytus Užimtumo įstatymo pakeitimus. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
projekto 35 straipsnio 7 dalyje (buvusi 5 dalis) po žodžio „įstaigos“ įrašytinas žodis „organizacijos“. Pritarti
15
12
reikėtų atskleisti termino „aukštesnės pakopos kvalifikacija“ turinį, nes keičiamas Profesinio mokymo įstatymas nenumaito keliapakopės profesinio mokymo sistemos. Pritarti Iš dalies Pasiūlymas:
keliamus reikalavimus, siūlytina vartoti aukštojo mokslo kvalifikacija
2
straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu“ įrašytini žodžiai „jau turintys bent vieną kvalifikaciją ir vienu metu“. Pritarti
13 82.
Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 ir 3 punktuose po žodžių „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“ įrašytinas žodis „mokymą“. Pritarti
3
žodžio „tęstino“ įrašytinas žodis „tęstinio“. Pritarti
2
žodžių „negaunantiems stipendijos“ įrašytinas žodis „arba“. Pritarti
4
dėstyti taip: „4. Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimų valdytojo, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis“. Pritarti
įtvirtinti nuostatas, kurios savo turiniu yra beveik analogiškos Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, apibrėžiančioms aukštųjų mokyklų konstitucinę autonomiją įgyvendinančias normas dėl valstybės joms suteikto bei nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo. Mūsų nuomone, profesinio mokymo įstaigos, atsižvelgiant į jų steigimą, vykdomas funkcijas, finansavimą, valdymą, turi tokį pat statusą kaip valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar viešosios mokymo, sveikatos priežiūros ar kultūros įstaigos. Todėl nėra aišku, kodėl profesinio mokymo įstaigoms bei jų valdomam ir naudojamam valstybės ar savivaldybės turtui netaikomos bendrosios nuostatos, įtvirtintos Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Pritarti iš dalies Argumentai: Nepritarti ta apimtimi, kad aukštosios mokyklos buvo reorganizuotos į viešąsias įstaigas ne dėl to, kad Konstitucija garantuoja jų autonomiją, tačiau dėl to, kad būtų užtikrintas efektyvesnis jų valdymas, sudarytos palankesnės sąlygos disponuoti turtu. Todėl siūloma reorganizuojant profesines mokyklas į viešąsias įstaigas užtikrinti efektyvesnį valdymą ir lankstesnį disponavimą turimomis lėšomis, galimybę gauti papildomą finansavimą ir tuo pačiu užtikrinti, kad būtų atsakingai naudojamasi valstybės turtu. Aukštosios mokyklos autonomija nereiškia, kad aukštoji mokykla gali kaip nori, savo nuožiūra, disponuoti valstybės turtu. Autonomija reiškia, kad auštoji mokykla gali veiklas, susijusias su akademine sritimi, formuoti savo nuožiūra. Pažymėtina, kad siekiant efektyvesnio valstybės turto valdymo ir naudojimo visoje švietimo sistemoje, svarbu taikyti atitinkamas bendras nuostas profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemoje. Pasiūlymas:
1
brauktini pertekliniai žodžiai „Valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos“. Pritarti
5
nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nustato draudimą juridiniams asmenims, valdantiems valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti naudotis panaudos pagrindais.
Pritarti Pasiūlymas:
3
žodžio „dalininkai“ įrašytinas žodis „dalininkų“. Be to, pažymėtina, kad valstybinė profesinio mokymo įstaigų dalininkų gali ir neturėti (tuo atveju, kai valstybės, kaip įstaigos steigėjo, teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija). Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad kuomet viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 3 d.), siūlytina 40 str. 3 d. nuostatą dėstyti taip:
„3. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos
neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali steigti ir į juos investuoti profesinės mokymo įstaigos savininko (dalininkų susirinkimo) ir tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės profesinės mokymo įstaigos vykdoma mokymų veikla ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti.“
2017-09-13 90.
Kadangi projektu iš esmės yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymas, projekto 2 punktas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nuostatomis, numatant įpareigojimą profesinio mokymo įstaigoms keisti teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, aptariant šiuo metu veikiančių profesinio mokymo įstaigų valdymo organų įgaliojimų trukmę ir naujų išrinkimo būtinybę ir tvarką, kad būtų užtikrintas valdžios pereinamumas ir nepertraukiama profesinio mokymo įstaigų veikla, bei kitas nuostatas. Pritarti
vadovaujantis numatoma kita keičiamo įstatymo 13 ir 16 straipsnių įsigaliojimo data nei viso įstatymo įsigaliojimo data. Tai yra, nėra aiškus tam tikrų nuostatų ankstesnio įsigaliojimo tikslas, nes neįsigaliojus kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, aukščiau minėtų įstatymo straipsnių įsigaliojimas neturi jokios prasmės, nes jų įgyvendinimas ir taikymas tiesiogiai susiję su kitomis nuostatomis. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina tikslinti 2 straipsnį (žr. pasiūlymą 93 Teisės departamento pastabai). 92. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Profesinio mokymo įstatymo 22 straipsnyje yra nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimas formuoti profesinio mokymo politiką, manytina, kad dėl šio projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Argumentai: Profesinio mokymo įstatymas bei lydintieji įstatymo projektai buvo aptarti su pagrindinėmis atsakingomis ministerijomis, taip pat klausymų metu atsakingos ministerijos ir kitos suinteresuotos šalys išsakė savo nuomonę, į kurią atsižvelgė pagrindinis ir papildomi komitetai tobulinant šį įstatymo paketą ir atitinkamai buvo registruojami siūlymai, siekiant priimti geriausią siūlomo įstatymo nuostatų sureguliavimą. 93.
93Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 ir 16 straipsnius bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 1-4 ir 6-15 dalys įsigalioja
kitos atsakingos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Siūlytina tikslinti baigiamąsias nuostatas atsižvelgiant į tai, kad jose nėra aptartas įstatymo galiojimas tų asmenų atžvilgiu, kurie anksčiau nei įsigaliojo įstatymas buvo įgiję kvalifikaciją (kvalifikacijas) bei tų asmenų atžvilgiu, kuriems įsigaliojus įstatymui tebeteikiamas profesinis mokymas. Atsižvelgiant į konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, siūlytina nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos tiems asmenims, kuriems buvo pradėtas teikti profesinis mokymas po įstatymo įsigaliojimo. Siūlytina baigiamąsias nuostatas išdėstyti taip: „2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 dalis bei šio straipsnio 5 dalį, 32 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 dalys, 32 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 3.
įstaigos, kurios nėra viešosios įstaigos, iki 2019 m. sausio 1 d. pertvarkomos į viešąsias įstaigas. Šių įstaigų kolegialų valdymo organų įgaliojimai tęsiasi iki profesinio mokymo įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą ir įregistravimo juridinių asmenų registre momento. 4. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, kuriems profesinis mokymas pradėtas teikti po 2019 m. sausio 1d. 5. Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 94. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
1 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 561, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir
ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1076, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1078. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Teikiame pastabas tik dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII‑450 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 (toliau – Profesinio mokymo įstatymo projektas). 1.
įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas ratas subjektų, kurie gali gauti licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, tai yra šioje projekto nuostatoje įvardinti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinami reikalavimai taikytini tik profesinio mokymo įstaigoms, o ne profesinio mokymo teikėjams apskritai, kurie turėtų atitikti sąlygas, būtinas vykdant profesinį mokymą. Siūlytume suvienodinti nustatytus reikalavimus visiems profesinio mokymo teikėjams, siekiantiems gauti atitinkamas licencijas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūlytina 14 str. 7 d. 1 p., 4 p., 10 d. 5 p., 11 d., 12 d., 13 d. vietoje sąvokų „įstaiga“, vartoti sąvoką „teikėjas“. Tačiau pažymėtina, kad 14 str. 10 d. 6 p. reglamentuoja išimtinai profesinio mokymo įstaigų atžvilgiu taikytinas nuostatas dėl išorinio vertinimo, todėl šioje dalyje turėtų išlikti
„įstaigos“, o ne „teikėjo“ sąvoka. 95. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
5
straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje nustatyta, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu, manytume, kad šioje nuostatoje taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas licencijas išduodančiai institucijai pateikti suinteresuotiems asmenims motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo išduoti licenciją, taip pat nustatyta tokio atsakymo apskundimo tvarka. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūlytina atsisakyti 14 straipsnio 5 dalies paskutinio sakinio. 96. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
15 3.
Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos per 20 darbo dienų priimamas sprendimas panaikinti licenciją, tačiau 13 straipsnio 1 dalis nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti licenciją. Tikėtina, kad projekto 13 straipsnio 15 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į projekto 13 straipsnio 10 dalį. Pritarti
projekto 17 straipsnyje kalbama apie tai, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai nustatant mokinių skaičių, valstybės finansavimą ir kt., tačiau manytume, kad šiame straipsnyje turėtų būti kalbama tik apie valstybines ar savivaldybių valdomas tokio pobūdžio mokymo įstaigas, finansuojamas valstybės lėšomis (tai neliestų privačių įstaigų). Atitinkamai koreguotina 17 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 6 dalis, 8 dalis, kai kalbama apie priėmimo tvarką į nevalstybines profesinio mokymo įstaigas ir į jose valstybės nefinansuojamas vietas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūlytina pritarti tai pastabos daliai, pagal kurią yra siūloma nereguliuoti priėmimo į nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių skaičiaus nustatymą, įtvirtinant, kad tai atliekama tik valstybinių ar savivaldybių profesinio mokymo įstaigų atžvilgiu. Tačiau priėmimo į valstybines (savivaldybių) ar nevalstybines profesinio mokymo įstaigas tvarką siūlytina reglamentuoti bendrai švietimo ir mokslo ministro įsakymu – priėmimą vykdyti centralizuotai nepriklausomai nuo teikiamo profesinio mokymo formos ar savininko statuso. Siūlytina koreguoti 18 str. 1 ir 2 d. ir jas išdėstyti taip: „1.
Atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių preliminarų skaičių pagal ekonominės veiklos rūšių sekcijas iki kiekvienų metų vasario 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybės ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir valstybės finansines galimybes. 2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus.“
švietimo taryba siūlo Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 nustatyti bendruosius sektorinių profesinių komitetų sudarymo principus, aiškiau apibrėžti sektorinių profesinių komitetų įgaliojimus ir atlygį jų nariams. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarta tokiam Seimo narių siūlymui 10 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„2. Į sektorinių profesinių komitetų sudėtį yra įtraukiami atitinkamų
ministerijų atstovai pagal ūkio sektorius, socialiniai partneriai, profesinio mokymo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų atstovai. Sektorinių profesinių komitetų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos kaip tai nustatyta Švietimo įstatyme. Komitetų nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 3. Sektorinių profesinių komitetų nariams už darbą Sektoriniuose profesiniuose komitetuose apmokama Kvalifikacijos tvarkymo institucijos nustatyta tvarka.“ 99. 2.
švietimo taryba kelia klausimą ir siūlo atkreipti dėmesį, kad profesinio mokymo pertvarkoje nebelieka visa apimančios patariamosios (tarpsektorinės) institucijos, nes teisės aktuose nelieka centrinio profesinio komiteto ir profesinio mokymo tarybos. Pritarti iš dalies Argumentai: Stiprinami Sektoriniai profesiniai komitetai. Centrinio profesinio komiteto funkcijas perima Sektoriniai profesiniai komitetai ir Kvalifikacijų tvarkymo institucija. Taip pat atsižvelgiatnt į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlyma, tikslintinas yra Švietimo įstatymo 62 straipsnio 1 ir 3 punktai: „1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, formalaus ir neformalaus švietimo sistemos klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas“;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;“ Patikslinti 29 straipsnio 9 dalį:
9) dalyvauja Švietimo tarybos ir sektorinių profesinių komitetų veikloje. Atitinkamai priėmus įstatymą reikės tikslinti Švietimo tarybos nuostatus. Svarbu užtikrinti, kad Švietimo taryboje būtų atstovai ir iš profesinių sąjungų. Pastarasis buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių siūlymas. 100. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė
Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 yra įvardinama profesinio mokymo ir žmogiškųjų išteklių stebėjimų, duomenų analizavimo ir prognozavimo institucija - Mokslo ir studijų stebėsenos ir tyrimų centras, siūloma analogiškai įvardinti kvalifikacijų tvarkymo instituciją - Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrą. Nepritarti Argumentai:
Kvalifikacijos sudaromos ir tvarkomos Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atsakomybė dėl žmogiškųjų išteklių stebėseno sistemos yr apibrėžtos Vyriausybės.
Dėl kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro atsakomybiųir jų funkcijų įstatymo projekte numatytai kvalifikacijų tvarkymo institucijai turi apsipręsti Švietimo ir mokslo ministerija,101 Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė
1
mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 16 str. 1 d. yra numatyta Tarybos kompetencija. Tačiau pagal tokį siūlomą reguliavimą Taryba atliks ne valdymo organo funkcijas, bet patariamąjį vaidmenį. Norint dinamikos profesinių mokyklų veikloje, kad mokyklos taptų lankstesnės, sparčiau tobulintų kokybę ir geriau atitiktų rinkos poreikius, reikia profesinėms mokykloms suteikti daugiau savarankiškumo tvarkant savo finansinius išteklius, samdant ir skatinant personalą, organizuojant mokymąsi, pritaikant programas ir kt. Tačiau tuo pačiu būtina sustiprinti jų veiklos skaidrumą ir atskaitomybę visoms suinteresuotoms šalims (darbdaviams, darbuotojų atstovams, vietos savivaldos atstovams ir pan.). Suinteresuotos šalys bus linkusios padėti mokyklai, jeigu jos bus įtrauktos, gerai informuotos ir realiai galės dalyvauti sprendimų priėmime: skiriant ir atleidžiant įstaigos direktorių, ruošiant ir tvirtinant įstaigos strategiją, veiklos planus ir jų vykdymo ataskaitas. Suinteresuotos šalys turi turėti galimybę dalyvauti priimant šiuos sprendimus arba per Tarybą, arba per dalininkų susirinkimą. Pasiūlymas: pagal esamą Viešųjų įstaigų įstatymą Taryba galėtų tvirtinti strateginį veiklos planą, tačiau šiame projekte to nėra numatyta. Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP1074 16 str. 1 d. siūloma numatyti dvi atskiras funkcijas: „Taryba (i) teikia siūlymus dėl strateginio veiklos plano rengimo ir (ii) tvirtina strateginį veiklos planą“. Pritarti iš dalies Pritarta siūlymui, atsižvelgus į Teisės departamento pastabas. Komiteto pasiūlymas. 102.
1 Pasiūlymas: papildyti 16 str. 1 d. nauja Tarybos funkcija, kad Taryba taip pat galėtų teikti savo nuomonę dalininkų susirinkimui dėl profesinio mokymo įstaigos vadovo paskyrimo ir atleidimo. Tokiu būdu įstatymo lygiu būtų užtikrintas bendradarbiavimo tarp dalininko ir Tarybos mechanizmas skiriant ir atleidžiant viešosios įstaigos vadovą. Dalininkas neturėtų teisės be Tarybos nuomonės paskirti vadovo. Tačiau toks reguliavimas nekeistų dalininkų susirinkimo kompetencijos, numatytos Viešųjų įstaigų įstatyme, nes dalininkas argumentuotai galėtų neatsižvelgti į Tarybos nuomonę ir priimti kitokį sprendimą. Pritarti iš dalies Pritarta siūlymui, atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, kad profesinio mokymo įstaigos direktorius skiriamas, vertinamas, nušalinamas ir atleidžiamas Švietimo įstatyme nustatyta tvarka. Ir profesinio mokymo įstaigos direktorius gali dalyvauti tarybos posėdžiuose.“103 Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė
2
str. 2 d. numatyta, kad švietimo ir mokslo ministras valstybinėse mokyklose tvirtina septynių narių Tarybos sudėtį. „7“ yra per mažas Tarybos narių skaičius, į įstaigos valdymą rekomenduojama įtraukti platesnį suinteresuotų asmenų ratą, panaudoti jų skirtingas žinias, patirtis ir gebėjimus tobulinant mokymo organizavimą ir kokybę. Todėl siūloma numatyti bent 9 narių Tarybą. Vieną tarybos narį skirtų visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną - mokytojai, vieną - profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, vieną - švietimo ir mokslo ministras, keturis narius skirtų profesinės mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo įstaigos personalui ir mokiniams, vieną - atitinkamos savivaldybės taryba. Pasiūlymas: tikslinti 16 str. 2 dalį, numatant didesnę Tarybos narių sudėtį: „2.
Švietimo ir mokslo ministras tvirtina Tarybos sudėtį iš 79 pasiūlytų skirti narių. Vieną tarybos narį siūlo skirti visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną-mokytojai, vieną -profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, vieną - švietimo ir mokslo ministras, du keturis narius siūlo skirti profesinės mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo įstaigos personalui ir mokiniams, vieną - atitinkamos savivaldybės taryba. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).“ Pritarti iš dalies Pritarta siūlymui atsižvelgus į teisės departamento pastabas. Tikslinta16 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyta taip:
„4. Savininkas (dalininkų susirinkimas) tvirtina tarybos
sudėtį iš 9 deleguotų narių. Vieną tarybos narį deleguoja visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai, vieną – kiti profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, vieną – švietimo ir mokslo ministras, du keturis narius deleguoja profesinio mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo įstaigos darbuotojams ir mokiniams, vieną – atitinkamos Regionų plėtros taryba. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininkas (dalyvių susirinkimas).“104 Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė
23
Lietuvos švietimo būklę, atskirą dėmesį skyrė profesiniam mokymui ir šiame švietimo sektoriuje esančioms problemoms. Vienas jų - neefektyviai įgyvendinamas profesinis orientavimas. Kad profesinis mokymas taptų dažnesnių pirmuoju pasirinkimu, turi didėti profesinio mokymo patrauklumas ir stiprėti profesinis orientavimas. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, nuo 2012 m. prioritetine profesinio orientavimo sritimi tapo ugdymas karjerai.
Profesinis informavimas (ir veiklinimas) ir konsultavimas jį papildo, padeda asmenims spręsti konkrečius karjeros klausimus. Remiantis šiuo Švietimo ir mokslo ministerijos išaiškinimu, profesinį orientavimą sudaro ugdymas karjerai, profesinis informavimas (ir veiklinimas) ir profesinis konsultavimas. Švietimo įstatymo 18 str. 1 dalyje nurodoma, kad
„Profesinio orientavimo paskirtis - teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo
ir profesinio konsultavimo paslaugas padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą.“ Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad profesinį orientavimą sudaro ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir profesinis konsultavimas, siūloma Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 nesusiaurinti profesinio orientavimo sąvokos ir 2 str. 16 d. išdėstyti taip:
„16. Profesinis orientavimas - ugdymą karjerai, profesinį
informavimą ir konsultavimą apimantis procesas.“ Pritarti Siūloma pritarti ir pateikti ugdymo karjerai abibrėžimą. Pasiūlymas:
„Ugdymas karjerai -sistemiška ir kryptinga ugdymo institucijų veikla, skirta padėti
asmeniui įgyti karjerai reikalingas kompetencijas, pasirinkti profesiją, švietimo ir užimtumo galimybes.֧“105 Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė
24
sakoma, kad profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais partneriais švietimo įstaigose, siūloma tikslinti Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriuo aptariama tik viena iš profesinio orientavimo veiklų - konsultavimas, bet neįtraukiami ugdymas karjerai ir profesinis informavimas, kartu nurodant, kad profesinio mokymo teikėjas vykdo profesinį orientavimą kartu su socialiniais partneriais.
Pritarti iš dalies Argumentai: Profesinis orientavimas pagal galiojančią įstatymo redakciją apima profesinį informavimą ir profesinį konsultavimą. Skirtingai nei profesinis konsultavimas ir profesinis informavimas, ugdymas karjerai nėra apibrėžtas įstatyme ir nesiūlomas apibrėžti pasiūlymo teikėjo. Atsižvelgiant į tai, kad įvedus naują „ugdymo karjerai“ sąvoką galėtų kilti teisinis neaiškumas dėl šios sąvokos turinio ir subjektams numatytų pareigų turinio, siūlytina papildyti tik „profesinio informavimo“ sąvoka. Pasiūlymas:
Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Įgyvendindamas profesinio mokymo programą, konsultuoti mokinius vykdo mokinių profesinį konsultavimą ir profesinį informavimą įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti socialinę pagalbą.“106 Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė
apibrėžta sąvoka „specialieji ugdymosi poreikiai“. Jei Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 vartojama sąvoka „specialieji poreikiai“ atitinka Švietimo įstatyme esančią sąvoką, tai siūloma tikslinti projekto Nr. XIIIP-1074 19 ir 37 straipsnius, juose suvienodinant sąvokas. Jei sąvoka
„specialieji poreikiai“ turi kitą reikšmę nei apibrėžta Švietimo įstatyme,
siūloma ją apibrėžti įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074. Pritarti Atsižvelgiant į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą ir Švietimo įstatymą, siūlytina įstatyme vartoti „specialiųjų ugdymosi poreikių asmens“ sąvoką. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos gen. direktorius R.Šidlauskas 2017-09-27 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija susipažino su Profesinio mokymo įstatymo Nr. VHI-450 pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-1074, siekiančiu iš esmės keisti profesinio rengimo ir mokymo sistemą, profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą. Atsižvelgiant j tai, kad socialinių partnerių įtraukimas ir įsitraukimas į profesinį mokymą yra vienas svarbiausių sėkmingos profesinės mokyklos požymių, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pritaria siekiui pritraukti daugiau ir aktyviau socialinių partnerių tiek į profesinio mokymo įstaigų valdymą, tiek ir bendrai į profesinį mokymą. Tačiau laikomės nuomonės, jog ne visi Projekte siūlomi principai, pakeitimai yra tinkami keliamiems tikslams pasiekti. Projekto 33 straipsnyje socialiniams partneriams suteikiami įgaliojimai dalyvauti įvairiuose profesinio mokymo procesuose, tačiau tampa nebeaišku, kas yra socialinis partneris, kaip jis apibrėžiamas, kokie keliami kriterijai. 2 straipsnyje (19 punkte) nurodoma, kad tai bus patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal susiklosčiusią praktiką Vyriausybė tvirtina nacionaliniu lygmeniu veikiančias darbdavių, verslo savivaldos institucijas. Ar ir kaip šiuo siūlomu patikslinimu bus užtikrinta socialinė partnerystė regioniniu lygmeniu? Teritoriniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai, verslo klasteriai, veikiantys atskiruose regionuose, turėtų būti ne mažiau svarbūs socialiniai partneriai, kurie galėtų imtis (ir jau dabar imasi) tarpininkaujančių institucijų ir partnerių vaidmens organizuojant pameistrystę, aktyviai dalyvauti profesiniame orientavime. Pritarti 2.
prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos gen. direktorius R.Šidlauskas 2017-09-27 Atkreiptinas dėmesys ir į tai. kad socialinis partneris yra išbraukiamas iš kompetencijų vertinimo institucijos sąvokos (2 straipsnis, 1 punktas). Šalyse, kur dualinis mokymas turi gilias tradicijas, kompetencijų vertinimas yra ne profesinio mokymo įstaigų (ar kitų juridinių asmenų), o išskirtinai socialinių partnerių funkcija. Siūlome Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinti socialinių partnerių statusą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu bei asmens įgytų kompetencijų vertinimo funkciją priskirti socialiniams partneriams. Pritarti iš dalies Argumentai:
Dėl socialinių partnerių yra patikslinta pagal Seimo narių pasiūlymą formuluotė. Atsižvelgiant į tai, kad kompetencijų vertinimo funkciją perdavus socialiniams partneriams valstybė prarastų kompetencijų užtikrinimo kontrolę, siūlytina nepritarti. Įstatymo projekte numatoma, kad švietimo ir mokslo ministro kartu su ūkio ministru numato kompetencijas vertinančių institucijų akreditavimo tvarka. 3. Profesijos mokytojas Arūnas Ostasevičius 2017-10-02 Pastabos dėl teikiamo profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074. Šis įstatymas turėtų apibrėžti sąlygas, kuriomis turi būti ruošiami žmonės į šiuo metu Lietuvos ūkyje esamas darbo vietas. Bet nuo buvusio jis skirtųsi tik keliais stilistiniais ir gramatiniais pataisymais. O ar iš esmės jis ką nors pakeistų susidariusioje blogoje, tiesiog tragiškoje situacijoje, kada paruošti darbingi žmonės masiškai bėga iš Lietuvos? Išeitų, kad esamas ir siūlomas įstatymas savyje turi tą blogį lemiančias klaidas. Jas būtina rasti ir pataisyti:
esamo žemojo profesinio mokymo vietą ir santykį su pagrindiniu viduriniu mokymu: Įstatyme (IIsk. 6st.) teigiama, kad į žemojo profesinio mokymo sistemą gali būti priimami asmenys nuo 14 metų amžiaus, t.y. po 7 klasių - dar nepasiekę privalomojo mokslo lygio.
Tuo tarpu profesnės mokyklos teikia išsilavinimą tik nuo 16 metų (11, 12 kl.), t.y. jau už privalomojo mokslo lygio. Šį nesutapimą lengvai galima būtų pašalinti, pakeitus privalomą pagrindinio mokymo amžių iki 14 metų. Nepritarti Argumentai: Pirminis profesinis mokymas teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Žemojo profesinio mokymo termino šiame projekte nėra. 4. Profesijos mokytojas Arūnas
labai svarbią – jaunimo lytinio auklėjimo ir elgesio problemą. Profesiniam mokyme vyrauja atskiros grupės jaunuoliams ir merginoms, todėl per užsiėmimus vyrukams nėra galimybių vėpsoti į pusnuoges merginas ir per pertraukas mokyklos užkampiuose myluotis. Nepritarti Argumentai: Nepateiktas konkretus siūlymas. Pastaba nesusijusi su projekto tikslais. 5. Profesijos mokytojas
14 metų amžiaus nuostata bent 40-čiai % (Estija), (Vokietija 80%) mokinių, tai savaime išsispręstų universitetų problema: daugelis, baigę profesinę mokyklą ir gavę darbą, vargiai dar benorėtų kelis metus trintis universitete (taip Portugalijoje atsirado nenoro mokytis universitete problema). Nepritarti Argumentai:
Nepateiktas konkretus siūlymas. Tokia nuostata galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintai nuostatai, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas, kuri nedetalizuoja bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo. 6. Profesijos mokytojas Arūnas
profesinio mokymo problema? Po nepriklausomybės paskelbimo buvo sugriauta išsilavinimo gavimo, pramonės ir žemes ūkio sistema.
Į paviršių iškilo ir tapo vadovais žmonės, kurie ankščiau buvo sukaupę nemažas sumas pinigų: vagys, spekuliantai, narkotikų platintojai, prostitucijos organizatoriai, svetimų valstybių žvalgybos agentai. Be to valdžia dosniai žarstė pinigus visokiausių kompensacijų pavidalu. Šiems žmonėms, nepaisantiems jokių moralės normų, buvo sudarytos sąlygos praktiškai atvirai tęsti savo veiklą. Atėjo sukčių ir niekšų klestejimo metas: prasidėjo atviras žmonių išnaudojimas ne kapitalizmo ,bet vergovės lygyje, prekyba jais, žemi atlyginimai ir vokeliai,
„atkatai“. Universitetai tapo jaunų žmonių eksporto priemone: ten stojantis
žalias jaunimas, neturintis nei gyvenimo, nei darbinės patirties, bet per anksti pradėjęs lytinius santykius ir norintis visko čia ir dabar, po baigimo masiškai puolė bėgti į kitų sukurtą Vakarų rojų. Profesinės mokyklos pradėjo užimti kolegijų ir universitetų vietą, ruošiant darbo jėgą taip vadinamų žemų ir vidutinių technologijų srityje. Nepritarti Argumentai:
mokytojas Arūnas
profesinio mokymo centrais: kurti naujas žemas, vidutines ir aukštas technologijas, jas diegti ir kurti naujas darbo vietas. Universitetus baigę turėjo tapti aukštos moralės ir kompetencijos vadovais. Bet Lietuvoje tokių neliko: kas išvažiavo, kas prisitaikė prie esamos kriminalinės atmosferos. Naujos kartos vadovai turėjo galvoti apie naujos kartos darbo jėgos ugdymą: žemojo profesinio mokymo rėmimą ir vystymą. Dabar tokių ryšių tarp profesinių mokyklų ir firmų oficialiam lygyje nėra. Įstatyme net neužsimenama, kiek procentų nuo pelno (Prancūzijoje - 5%) darbdaviai turėtų skirti tiksliniu būdu ( pameistrystė ar praktika) žemojo profesinio mokymo sistemai paremti. Nepritarti Argumentai:
Nepateiktas konkretus siūlymas 8.
Profesijos mokytojas Arūnas
6Baigiant norėtųsi padaryti tokias išvadas:
privalomą žemąjį profesinį mokymą suderintą su pagrindinio ugdymo baigimo laiku, t.y. po 14 ar 15metų. Pagrindinio ugdymo laikotarpis vietoje 10 klasių turi tapti 7 ar 8 klasės. 6.2. Kas eitų mokytis toliau - arti trečdalio klasės - lemtų pažymiai ir savanoriškas apsisprendimas. 6.3. Įstatymu turėtų būti įtvirtintas atidirbimas po profesinės mokyklos baigimo ir tolesnio mokymosi ar pagal kitą specialybę profesinėje mokykloje, ar naujai kolegijoje, ar universitete. 6.4. Įstatymas turi numatyti aukštojo universitetinio ir žemojo profesinio mokymo technologinį bendradarbiavimą, ruošiant būsimas darbo vietas. 6.5. Įstatymu reikia įvardinti skirtumus tarp pameistrystės ir praktikos, jų atlikimo finansavimo šaltinius: kiek turi prisidėti valstybė, o kiek darbdavys. 6.6. Įstatyme visai nėra vietos profesijos mokytojų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo mechanizmui. Dabar tai palikta likimo valiai ir savarankiškai mokytojo iniciatyvai. 6.7. Įstatymas turi numatyti mokymo įstaigos asmeninę atsakomybę už nesugebėjimą aprūpinti mokymo procesą būtinomis mokymo priemonėmis. 6.8. Kolegijos galėtų tapti jungiančiąja grandimi tarp profesinių mokyklų ir universtetų: žemasis, vidurinis ir aukštasis profesinis mokymas. P.S. Gal tai, kas čia parašyta, skaitančiam pasirodys keista ir perdėta, bet tai yra mano asmeninė patirtis. Nepritarti Argumentai:
mokytojas A.Ostasevičius 2017-10-09
1) Pasigedau įstatymo preambulės. Lieka neaišku, koks turi būti seno įstatymo keitimo mastas. Buvo tik kalbama, kad dabar verslininkai nepatenkinti esamų mokinių paruošimo lygiu ir, kad reikėtų pereiti prie pameistrystės.
Kadangi su šiuo klausmu pastoviai susiduriu nuo pat darbo profesinio mokymo sistemoje pradžios, t.y. nuo 1995m. (prieš tai 12 metų dirbau vyresniuoju elektronikos inžinieriumi Elektrografijos mokslinio tyrimo institute), tai drąsiai galiu pareikšti savo nuomonę. Pameistrystė, kaip savo gyvenimo ir profesinės patirties perdavimo būdas jaunesniai kartai, atsirado nuo pat žmonių visuomenės užuomazgos. Nuo namudinės gamybos būdo perėjus prie pramoninės intesyviosios gamybos, su pameistryste įvyko štai kas. Didėjant nelaimingų atsitikimų skaičiui, tiesiog įleisti į cechą žalią be patirties vaikiną ar merginą pasidarė pavojinga. Atsirado būtinumas įvesti tarpinę jaunimo adaptacijos gamybai grandį. Taip pririštos prie didžiųjų įmonių atsirado profesinės technikos mokyklos. Mokslas trukdavo apie 9 mėnesius. Mokinių išlaikymu rūpinosi ir valstybė ir įmonė: mokiniai nemokamai gaudavo vietą bendrabutyje, uniformas ir darbinius rūbus, maitinimą. Už mokymąsi ir praktikos atlikimą įmonė ir valstybė mokėjo stipendijas tokio dydžio, kad mokinys iš jos galėtų minimaliai pragyventi. Mokytis čia pradėdavo sulaukę 15metų, t.y.baigę 8 klases. Taip istoriškai susiklostė, kad beveik vienodai minėti procesai vyko Vokietijoje ir Rusijoje, vėliau Tarybų Sąjungoje. Lietuvoje taip pat buvo įsivyravusi aprašytoji dualinio profesinio mokymo sistema. Po !991m. pradėjus griauti buvusią valdymo, pramonės, žemės ūkio taip pat ir švietimo struktūrą, labiausiai nukentėjo profesinis mokymas. Kadangi neliko didžiųjų gamyklų, dingo poreikis ir galimybės išlaikyti prie jų anksčiau prisirišusias profesines mokyklas. Bet jos išliko dėka ten dirbusių praktiškai mąstančių vadovų ir profesijos mokytojų, tačiau dualinis mokymas susinaikino. Nepritarti Argumentai:
mokytojas A.Ostasevičius 2017-10-09
2) Bet toliau prasidėjo keisti dalykai.
Priimamas švietimo įstatymas, kuriame teigiama: Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirmąją kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Pagrindinis išsilavinimas trunka iki 10 klasės, t.y. iki 17 metų. Vidurinis apima dar du metus, t.y. iki 19 metų. Popieriuje tai atrodo labai gražiai, tačiau, kūrę šias nuostatas visiškai pamiršo kas vyksta tokio amžiaus jaunimo viduje: merginos yra visiškai lytiškai subrendusios, jos ne tik pasiruošusios gimdyti, bet ir gimdo. Vyrukai psichologiškai dar nėra pilnai subrendę lytiniam gyvenimui. Kuriasi jaunos šeimos, bet jas turi išlaikyti tėvai, nes abu tėvai specialybės neturi. Kas nesulaukia tėvų palaikymo, bėga į užsienį. Nors įstatyme parašyta, kad pirminis profesinis mokymas yra visuotinis, bet jį renkasi vienetai, nes trūksta žodžio ,,privalomas”. Nepritarti Argumentai:
mokytojas A.Ostasevičius 2017-10-09
3) Kas pasikeistų, jei pirminis profesinis mokymas pasidarytų ne tik visuotinis, bet ir privalomas nuo 14 ar 15 metų ( po 7 ar 8 klasės)? Specialybės įgijimas sutaptų su pilnametyste ir galimybe savarankiškai pradėti šeimyninį gyvenimą. Universitetai visiškai netektų visuotinio patrauklumo ir jų kiekis automatiškai sumažėtų iki 2…3. Išvados
1) Dualinis mokymas arba pameistrystė vėl atgimtų Lietuvoje, atsiradus stambiai pramonei. 2) Dabartinėmis sąlygomis, kai stipendija siekia vos 18eu, mokiniai priversti ieškotis bet kokio darbo tam, kad galėtų mokytis. 3) Nemokama praktika yra iškreipta pameistrystės forma. 4) Būtina suderinti švietimo įstatymą su profesinio mokymo įstatymu: pirminis profesinis mokymas turi tapti visuotiniu privalomu po 8 klasių. 5) Verslas moka mokesčius, bet nėra įstatymiškai numatyta, kiek procentų iš to turėtų būti skiriama profesiniam mokymui.
Nepritarti Argumentai:
įstaigų asociacijos prezidentė E.Pelakauskienė 2017-10-12 Lietuvos profesinių mokymo įstaigų asociacija, susipažinusi su profesinio mokymo įstatymo pakeitimais, teikia šiuos siūlymus dėl dokumento projekto tobulinimo (siūlymai įstatymo tekste pažymėti pakreiptu šriftu):
sandaros lygmenis reguliuoja šis įstatymas. Tam siūloma papildyti 1 straipsnio formuluotę. 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas Profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo tikslus ir principus, reguliuoja I-V Lietuvos kvalifikacijų sandarą ir lygmenų profesinių kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo organizavimą, kokybės užtikrinimą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo dalyvių teises ir pareigas, profesinio mokymo finansavimą ir valdymą. Nepritarti Argumentai:
Lietuvos kvalifikacijos sandarą reguliuoja Švietimo įstatymo nuostatos. 13. Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė
9
mokymo proceso dalis vykdoma realioje darbo vietoje). 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. 7. Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio mokymo įstaigoje, kitoje įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. 7. Praktika – profesinių įgūdžių formavimas ir įtvirtinimas įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją, profesinėse mokyklose įkurtuose sektoriniuose praktinio mokymo centruose. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta Seimo narių 2 straipsnio 9 dalies siūlymui: „9.
Praktinis mokymas – praktinis profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami profesinio mokymo teikėjo patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir vykdomas praktinis mokymas darbo vietoje, kai profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje.“
įstaigų asociacijos prezidentė
21 3.Papildyti socialinių partnerių sąvoką pavienių darbdavių dalyvavimu. Ne visos ūkio šakos turi asocijuotas struktūras, o ir esant darbdavių asociacijoms, daug įmonių nėra jų nariai. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. 19. Socialiniai partneriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbdaviai, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant pasiūlymui, taip pat užtikrinant, kad socialinių partnerių apibrėžimas neprieštarautų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms, pritarta Seimo narių siūlymui
įstaigų asociacijos prezidentė
4Naikinti perteklinę sąvoką 2 straipsnyje:
priėmimo mokytis skelbimas, konsultavimas apie profesinį mokymą, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymas ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas. Nepritarti Argumentai: Ši nuostata nėra perteklinė, kadangi tai su profesiniu mokymu siusijusios veiklos, užtikrinančios profesinio mokymo įstaigų atskaitomybę. 16. Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė E. Pelakauskienė 2017-10-123 5.
pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą sudarymą. 3 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos tikslai. Profesinio mokymo sistemos tikslai:
kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikaciją;
1) sudaryti sąlygas asmenims įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą kartu su profesine kvalifikacija. Nepritarti Argumentai: Perteklinis reglamentavimas, šiuo metu yra sudaromos tokios sąlygos. 17. Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė
išsilavinimą, o įgijimo būdus nurodyti poįstatyminiuose aktuose. 6 straipsnis. Pirminis profesinis mokymas
organizavimo forma, sudaromos sąlygos baigti vidurinio ugdymo programas. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą, siūlytina išdėstyti taip:
„7. Darbdavys, sudaręs su pameistriu pameistrystės darbo sutartį,
privalo sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
įstaigų asociacijos prezidentė
orientavimo pradžios laiką. 8 straipsnis. Profesinis orientavimas Profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pradinio ugdymo programas Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad profesinis orientavimas apima ne tik Profesinį mokymą, tačiau ir kitas mokymo formas, todėl turėtų būti reglamentuojamas Švietimo įstatyme. Yra pritarta Seimo narių siūlymui, profesinį orientavimą pradėti nuo pirmos klasės, taip pat pritarta siūlymui tikslinti profesinio orientavimo apibrėžimą, įtraukiant nuostatą dėl ugdymo karjerai. 19. Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė
neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo procedūros bei išvengti nereikalingų biurokratinių procedūrų. 11 straipsnis. Kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus, suderinęs su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šių kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarta Seimo narių siūlymui. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 3. Įvertinus asmens įgytas kompetencijas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.“
įstaigų asociacijos prezidentė
9 9.
Papildyti 12 straipsnio 6 punktą dar viena rūšimi papildomų programų – programomis skirtomis profesinei reabilitacijai. 12 straipsnis. Profesinio mokymo programų ir profesinių standartų rengimas ir įteisinimas. 6. Formalusis profesinis mokymas gali būti vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programomis arba papildomas kitomis programomis, skirtomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo rinkoje, profesinei reabilitacijai. Pritarti21 Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė
susijusias veiklas. 13 straipsnis. Licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą
mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 6 mėnesius nuo licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius; Nepritarti Argumentai: Ši nuostata reikalinga, kadangi organizuojant profesinį mokymo procesą gali būti vykdomos įvairios veiklos, kurios reikalingos profesinio mokymo veiklai užtikrinti. 22. Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė
dalis tarybos narių mokymo įstaigos bendruomenės nariais būna dvejus-trejus metus. 16 straipsnis. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas
Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos yra atsakingos už strateginių planų įgyvendinimą bei kitas funkcijas, taip pat įvertinus, kad viešajame ir privačiame sektoriuje Tarybų trukmė yra ne trumpesnė, kaip 4 metai, teigtina, kad 3 metų laikotarpis nėra pakankamas. Įstatymo projekte taip pat yra siūloma kokiais atvejais Tarybos nariai gali būti keičiami. 23. Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė
mokslo studijas, priėmimo sąlygas. 17 straipsnis. Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis
ir siekiantys trečią kartą mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 10. Asmenims, baigusiems aukštojo mokslo instituciją ir siekiantiems įgyti kvalifikaciją profesinėje mokykloje, sudaromos sąlygos vieną kartą mokytis valstybės finansuojamoje vietoje pagal pirminio profesinio mokymo programas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlytina pritarti Seimo narių E. Jovaišos, A. Papirtienės, E. Pupinio ir G. Steponavičiaus pasiūlymui, tikslinančiam 17 straipsnio 10 dalies formuluotę, kuri sudarytų sąlygas mažinti nedarbo lygį Lietuvoje. Akreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją yra priimami į tęstinio profesinio mokymo programą, už kurios turinį atsakinga profesinio mokymo įstaiga ir kurios metinis kreditų skaičius yra 60 kreditų. Todėl atitinkamai tęstinio profesinio mokymo programa yra siejama ne su programos trukme, bet programos turiniu ir kreditais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Asmenys, įgiję kvalifikaciją pagal pirminio profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) įgijo kvalifikaciją su viduriniu išsilavinimu arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
įstaigų asociacijos prezidentė E. Pelakauskienė 2017-10-1219
3Mokymas pameistrystės forma gali būti taikoma dviem būdais:
vykdant formaliąsias profesinio mokymo programas tik sudarius trišalę mokymo/si sutartį; vykdant neformaliąsias kompetencijų įgijimo programas sudarius trišalę arba dvišalę mokymo/si sutartis. Pameistrystės mokymo turinys derinamas su socialiniais partneriais pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių ir profesijos standartą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma pritarti, nes formali pameistrystė pagal Darbo kodekse įtvirtintas formuluotes ir turėtų būti tik trišale sutartimi. Pasiūlymas: 18 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„34. Mokymas pameistrystės forma gali būti
organizuojamas tiek pagal formaliojo, tiek pagal neformaliojo profesinio mokymo būdais programas, Vyriausybės nustatyta tvarka.“
įstaigų asociacijos prezidentė
14Koreguoti 19 straipsnio 2 punktą. 19 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų profesinis mokymas
2. Asmenys, baigę specialiojo ugdymo programas, mokomi kartu su kitais mokiniais pagal jiems pritaikytas profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru.
Nepritarti Argumentai: Siūloma nepritarti siūlymui kadangi tokios tvarkos reikia, nes tada bus neaišku, kaip bus vykdomas mokymo procesas šiuo ir kitais atvejais. Taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įgyvendinimą, kuriame numatytas asmenų dalyvavimas švietimo sistemoje. Jų neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijomis. 26. Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė
galimybę savarankiški rinktis vidines kokybės užtikrinimo sistemas. 21 straipsnis. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas
vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir
(arba) akreditavimą, grindžiamas Europos profesinio mokymo kokybės orientacinės sistemos nuostatomis. Pritarti Seimo narių pasiūlyta formuluotė, kuriai buvo pritarta:
„2.3. „2. Profesinio mokymo kokybė užtikrinama taikant profesinio mokymo
įstaigų pasirinktas vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamas Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos nuostatomis.“
įstaigų asociacijos prezidentė
ministerijos atsakomybes. 25 straipsnis.
ministerijos ir švietimo ir mokslo ministro įgaliojimai
8) planuoja profesinį orientavimą ir atsako už kokybišką jo įgyvendinimą mokyklose; Pritarti Profesinio orientavimo tvarka bus tvirtinama Vyriausybės numatant visų institucijų bei socialinių partnerių atsakomybes. 28. Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė
užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas). 2. Užmokesčio dydį už neformalųjį profesinį mokymą valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Už formalųjį – pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą kainą valstybės finansuojamoms vietoms apmokėti. Pritarti iš dalies Pritarti dėl siūlymo tikslinti 39 straipsnio
apmokėjimo už formalųjį profesinį mokymą nustato Vyriausybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte numatyta, kad kaina už profesinio mokymo paslaugas, apmokamas iš valstybės lėšų turi būti fiksuotos, o apmokamos iš nevalstybės lėšų negali būti įkainių dydis mažesnis už teikiamas tas pačias paslaugas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų. 29. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus 2017-10-10 Lietuvos verslo konfederacija (toliau L V K) išanalizavo š.m. rugsėjo pradžioje Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą įstatymų projektų paketą (reg. Nr. XIIIP-1078-XIIIP-10781, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva inicijuojama profesinio mokymo pertvarka. LVK iš esmės pritaria šiai iniciatyvai. LVK yra didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija.
Šie sektoriai yra ypač svarbūs Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau įmonės nuolat susiduria su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi. Manome, jog siūlomos pataisos, t.y. profesinio mokymo sistemos orientavimas į verslo poreikius, padėtų šią problemą spręsti. Siekdami, jog reforma būtų sėkminga, teikiame keletą pasiūlymų profesinio mokymo ¡statymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XI1IP-1074 (toliau - Projektas! Kurie buvo išskirti LVK organizuoto pasitarimo metu:
Projekte numatytas apribojimas į profesinį mokymą stojantiems, kurie turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, gauti valstybės finansavimą. Projekte numatyta, jog "asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Tuo tarpu nebaigusiems aukštojo siūloma leisti profesijos pirminiame profesiniame mokyme mokytis 2 kartus. LVK nuomone, šis apribojimas nepagrįstai diskriminuoja dalį piliečių, nes apriboja jų teisę įgyti valstybės finansuojamą profesinę kvalifikaciją, kurios I pakopos studijos aukštosiose mokyklose, suteikdamos bakalauro kvalifikacini laipsnį nesuteikia. LVK nuomone, Lietuvai tebesant struktūrinio nedarbo ir palyginti žemos sukuriamos vertes situacijoje, ypač svarbus vaidmuo tenka ir ateityje teks į rinkos poreikius orientuotam perkvalifikavimui, o šioje srityje didžiausią poveikį turėtų darbdavių įsitraukimas. Pagrindiniai barjerai įsitraukti darbdaviams yra papildomi kaštai, nelankstumas ir tęstinumo nebuvimas.
Todėl siekiant užtikrinti esamų pirminio profesinio mokymo programų, kurios vykdomos kartu su verslu, ilgalaikį tęstinumą ir lankstumą, siūlome neapriboti valstybės finansavimo baigusiems aukštąjį mokslą vien tęstiniu profesiniu mokymu. Sparčiai keičiantis darbo rinkai bei siekiant, jog žmonės lengviau prie šių pokyčių prisitaikytų, kurtų didesnę pridėtinę vertę, valstybė suinteresuota suteikti piliečiams galimybę įgyti profesinę kvalifikaciją. Jei ateityje dalis aukštųjų mokyklų tokią profesinę kvalifikaciją suteiktų, pritariame, ad nė vienam piliečiui, nesvarbu kokia tvarka jis mokėsi valstybės finansuojamose aukštojo mokslo studijose ir profesiniame mokyme, nebūtų finansuojamas daugiau nei 2 profesinių kvalifikacijų įgijimas. Tačiau nepriklausomai nuo pasirinkto mokymosi eiliškumo, visiems piliečiams turi būti užtikrinamos vienodos teisės pagal LR Konstituciją. Atitinkamai siūlome patikslinti Projekto 17 straipsnio 10 dalį:
“ 10. Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus
profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka." Pritarti iš dalies Argumentai: Siūlytina pritarti Seimo narių E. Jovaišos, A. Papirtienės, E. Pupinio ir G. Steponavičiaus pasiūlymui, tikslinančiam 17 straipsnio 10 dalies formuluotę, kuri sudarytų sąlygas mažinti nedarbo lygį Lietuvoje, taip pat pritarti E. Jovaišos, A. Papirtienės, E. Pupinio ir G. Steponavičiaus pasiūlymui dėl mokymosi kreditų ir jų apimčių įvedimo Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „1012.
Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikaciją pabaigus pagal pirminio profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) įgijo kvalifikaciją su viduriniu išsilavinimu arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas papildyti 13 str. naujomis 5 ir 6 dalimis: „5. Mokymosi kreditas – mokymosi apimties vienetas, kuriuo matuojami mokymosi rezultatai ir besimokančiojo darbo laikas
metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet nemažiau kaip 30 kreditų.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją yra numatoma galimybė už valstybės lėšas mokytis tęstiniu profesiniu būdu Ir pabaigus tęstinio profesinio mokymo programą įgyti naują profesinę kvalifikaciją, o įstatymo nuostatos neapibrėžia tęstinio profesinio mokymo programos trukmės, bet orientuoja į turinį bei per metus numatomus surinkti kreditus. Taip pat asmenys turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, galės įgyti antrąją ar daugiau naujų profesinių kvalifikacijų vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, kuris teikiamas kaip lydintysis Profesinio mokymo įstatymas. 30. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus 2017-10-1037 Siūlome patikslinti Projekto 36 straipsnio 1) ir 2) punktus:
Teisės į valstybės finansuojamą vietą neturintys asmenys Teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi:
1) asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas, arba įgiję aukštesnės pakopos kvalifikaciją, jeigu-daugiau kaip-pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kuomet profesinis mokymas vykdomas pas pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
2) asmenys, turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba-aukštesnės pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas-arba pagal laipsnio -nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;
Pritarti iš dalies Argumentai:
sektorinių profesinių komitetų stiprinimo Naujojoje Profesinio mokymo įstatymo redakcijoje daug funkcijų deleguojama sektoriniams profesiniams komitetams. Jie turi vaidinti esminį vaidmenį profesinių standartų aprobavime, profesinio mokymo priėmimo planavime, pameistrystės turinio derinime ir panašiai. Tai suponuoja, kad sektoriniai profesiniai komitetai turi būti sudaryti iš pačios aukščiausios kompetencijos atitinkamo ūkio sektoriaus ekspertų. Tačiau jie iki šiol veikia visuomeniniais pagrindais, o Projekte numatytų funkcijų vykdymas ir bendrai greitesnė profesinio mokymo sistemos transformacija į efektyvų ir rinkos poreikius atitinkantį modelį priklauso nuo didesnio šių ekspertų indėlio, kurio tikėtis be atitinkamo finansavimo vargu ar pagrįsta.
Siūlome peržiūrėti sektorinių profesinių komitetų veiklos pagrindus, įvertinant galimybes skirti bent jau minimalų finansavimą ekspertų darbui, kaip tai numato jų veiklą reglamentuojantis tvarkos aprašas. Atitinkamai siūlome papildyti Projekto 9 straipsnio 2 dalį: „9 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymas
2Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas,
komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Lėšos sektorinių profesinių komitetų narių veiklos finansavimui kasmet skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų." Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarta Seimo narių 10 straipsnio papildymu 2 ir 3 dalimis siūlymui :
„2. Į sektorinių profesinių komitetų sudėtį yra įtraukiami atitinkamų
ministerijų atstovai pagal ūkio sektorius, socialiniai partneriai, profesinio mokymo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų atstovai. Sektorinių profesinių komitetų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos kaip tai nustatyta Švietimo įstatyme. Komitetų nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
profesiniuose komitetuose apmokama Kvalifikacijos tvarkymo institucijos nustatyta tvarka.“
V. Sutkus 2017-10-1013 3.
profesinių standartų tvirtinimo LVK nuomone, šiuo metu turima profesinių standartų rengimo ir tvirtinimo patirtis leidžia teigti, kad derinant parengtus profesinius standartus su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis, susiduriama su labai ilgai trunkančiomis biurokratinėmis procedūromis, kas stabdo daugelį susijusių procesų. Papildomo aukštesnio tvirtinančio lygmens įvedimas dar labiau apsunkintų standartų tobulinimą ir gyvavimą. Ypač to reiktų išvengti šiuo metu. Nes kuriant profesinio mokymo sistemą ir bandant juos taikyti, rengiant modulines mokymo programas išryškėja poreikis standartus patikslinti, ir kiekvienas toks nedidelis patikslinimas užtruktų ir būtų labai apsunkintas. Todėl siūlome apsvarstyti galimybę profesinių standartų tvirtinimą deleguoti LR Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai daugiašalei socialinio dialogo pagrindu veikiančiai institucijai. Atitinkamai siūlome keisti projekto 12 straipsnio 11 dalį:
„12 straipsnis. Profesinio mokymo programų ir profesinių standartų rengimas ir įteisinimas
<...>
nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė- Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas." Pritarti iš dalies Pritarta tokiam Seimo narių siūlymui:
„14. Profesiniai standartai rengiami, ir atnaujinami ir
tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas. Profesinių standartų rengimą ir atnaujinimą, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais, vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija.“
V.
valstybinių profesinio mokymo {staigų valdymo Iš pateiktos įstatymo redakcijos neaišku, kokiais pagrindais remiantis socialiniai partneriai bus atrenkami į valstybinių profesinių mokymo įstaigų tarybas. Siūlome tikslinti socialinių partnerių atrinkimo tvarką, nustatyti objektyvius kriterijus (pvz. tarptautiškumas, atstovaujamų narių skaičius, kt.), kuriuos privalėtų atitikti į valstybinių profesinių mokymo įstaigų tarybas atstovus deleguojantys socialiniai partneriai. Pritarti Pritarta pasiūlymui Seimo narės A. Papirtienės dėl socialinių partnerių apibrėžimo patikslinimo. 34. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
profesinio mokymo planavimo Siūlome, nustatant valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių, atsižvelgti ir į Regionų plėtros tarybų nuomonę. Atitinkamai siūlome papildyti Projekto 17 straipsnio 2 ir 5 dalis:
„17 straipsnis. Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis
<...>
švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Regionų plėtros tarybų ir sektorinių komitetų siūlymus.
<...>
švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Regionų plėtros tarybų ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu." Nuoširdžiai tikimės, jog į šiuos pasiūlymus bus atsižvelgta. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta Seimo narių siūlymui dėl 18 straipsnio 2 ir 5 dalių, taip pat siūloma tą pačią dalį papildyti dėl Regionų plėtros tarybos įsitraukimo planuojant profesinio mokymo vietų skaičių. „2.
„2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius
nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją. Regionų plėtros tarybų ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu. 35. Asociacijos INFOBALT vykdomasis direktorius P.Vertelka 2017-10-30 Informuojame, jog š.m. spalio 11 d. vykusiame INFOBALT Švietimo komiteto pasitarime buvo išklausyta informacija dėl planuojamos profesinio mokymo reformos ir buvo nutarta pritarti šiai iniciatyvai iš esmės, teikiant žemiau nurodytus siūlymus. INFOBALT, būdama pagrindine informacinių technologijų (IT) įmones vienijančia asociacija Lietuvoje, jau daugiau kaip 5 metus fiksuoja IT specialistų, ypač turinčių programuotojo kvalifikaciją trūkumą IRT sektoriuje. Todėl 2014 m. INFOBALT ir LR Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kuriant šiuolaikišką IT profesinį mokymą. Jau 4 metus INFOBALT ir verslo partneriai kartu su Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru vykdo ir tobulina 2 naujas modulines profesinio mokymo programas – jaunesniojo programuotojo ir programinės įrangos testuotojo, pagal kurias šiemet profesinėse mokyklose jau mokosi virš 100 būsimų specialistų. Manome, jog nemažai siūlomų pataisų nuostatų, pvz. profesinio mokymo sistemos orientavimas į darbo rinkos poreikius ir verslo įtraukimas, iš principo padėtų efektyvinti profesinio mokymo sistemą ir spręsti darbuotojų trūkumo problemą visuose sektoriuose.
Tačiau labai svarbu tuo pačiu užtikrinti, kad greičiau vyktų profesinio mokymo transformacija į aukštesnę pridėtinę vertę, būtų panaikinti esami ir nebūtų sukurti papildomi barjerai, ribojantys didžiosios dalies verslo įsitraukimą į formalųjį profesinį mokymą ir lankstų žmonių per(si)kvalifikavimą iš žemesnio lygio mažesnę pridėtinę vertę sukuriančios kvalifikacijos, ar pirmos profesinės kvalifikacijos įgijimą, stabdantys profesinio mokymo prestižo augimą. Tai ypač aktualu IRT ir kitiems aukštesnio lygmens profesinių kvalifikacijų reikalaujantiems sektoriams, kuriantiems aukštesnę pridėtinę vertę1, turintiems darbuotojų poreikį ir dėl skaitmenizacijos galintiems jų įdarbinti vis daugiau2 ir tokiu būdu sumokėti daugiau mokesčių į biudžetą. Lietuvai tebesant struktūrinio nedarbo ir palyginti žemos sukuriamos vertės situacijoje, ypač svarbus vaidmuo tenka ir ateityje teks į rinkos poreikius orientuotam perkvalifikavimui, o šioje srityje didžiausią poveikį turėtų darbdavių įsitraukimas. Iš praktinės INFOBALT patirties kuriant INFOBALT IT akademiją (dabar – Akademija.IT) žinome, jog pagrindiniai barjerai įsitraukti darbdaviams yra papildomi kaštai, patiriami siekiant transformuoti profesinį mokymą į verslui aktualų turinį, formaliojo švietimo ribotas lankstumas ir ilgalaikio pokyčiams įtvirtinti reikalingo finansavimo stoka.
Todėl siekiant užtikrinti esamų pirminio profesinio mokymo programų, kurios vykdomos kartu su verslu, atsiradimą ir ilgalaikį tęstinumą ir lankstumą, siūlome:
INFOBALT vykdomasis direktorius
finansuojamą vietą Projekte numatytas apribojimas į profesinį mokymą stojantiems, kurie turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, gauti valstybės finansavimą. Projekte numatyta, jog “asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.” Tuo tarpu nebaigusiems aukštojo siūloma leisti profesijos pirminiame profesiniame mokyme mokytis 2 kartus.
INFOBALT nuomone, šis apribojimas nepagrįstai diskriminuoja dalį piliečių, nes apriboja jų teisę įgyti valstybės finansuojamą profesinę kvalifikaciją, kurios I pakopos studijos aukštosiose mokyklose, suteikdamos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, nesuteikia. Siūlome, kad nė vienam piliečiui, nesvarbu kokia tvarka jis mokėsi valstybės finansuojamose aukštojo mokslo studijose ir profesiniame mokyme, nebūtų finansuojamas daugiau nei 2 profesinių kvalifikacijų įgijimas. Tačiau nepriklausomai nuo pasirinkto mokymosi eiliškumo, visiems piliečiams pagal LR Konstituciją turi būti užtikrinamos vienodos teisės į valstybės finansuojamą mokymą. Atitinkamai siūlome patikslinti Projekto 17 straipsnio 10 dalį: “10. Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenims turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją yra numatoma galimybė mokytis tęstiniu profesiniu būdu. Įstatymų pakete per atitinkamas Užimtumo įstatymo straipsnius, ypač 38 straipsnį, yra numatytos sąlygos užimtiems asmenims įgyti naują profesinę kvalifikaciją už valstybės lėšas. Aukštojo mokslo kvalifikacija už valstybės lėšas pagal mokslo ir studijų įstatymą suteikiamą tik vieną kartą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „1012.
Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikaciją pabaigus pagal pirminio profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) įgijo kvalifikaciją su viduriniu išsilavinimu arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Taip pat pritarta Seimo narių siūlymuiP papildyti
profesinio mokymo programos yra orientuojamos ne į trukmę ar tęstinį suaugusiųjų mokymą, bet turinį išreikštą per kreditus bei reiškia, kad asmuo neturintis atitinkamo akademinio išsilavinimo arba profesinės kvalifikacijos negali mokytis tęstinio profesinio mokymo programoje:
„5. Mokymosi kreditas – mokymosi apimties
vienetas, kuriuo matuojami mokymosi rezultatai ir besimokančiojo darbo laikas
įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet nemažiau kaip 30 kreditų.“
INFOBALT vykdomasis direktorius P.Vertelka 2017-10-3037 Patikslinti Projekto 36 straipsnio 1) ir 2) punktus:
Teisės į valstybės finansuojamą vietą neturintys asmenys Teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi:
1) asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas, arba įgiję aukštesnės pakopos kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kuomet profesinis mokymas vykdomas pas pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
2) asmenys, turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;
Pritarti iš dalies Paaiškinimas tas pats. 38. Asociacijos INFOBALT vykdomasis direktorius
sektorinių profesinių komitetų stiprinimo Naujojoje Profesinio mokymo įstatymo redakcijoje daug funkcijų deleguojama sektoriniams profesiniams komitetams. Siekiant transformuoti profesinį mokymą, jie turi tapti visas suinteresuotas puses atstovaujančia, aktyviai veikiančia struktūra ir vaidinti esminį vaidmenį profesinių standartų aprobavime, profesinio mokymo priėmimo planavime, pameistrystės turinio derinime ir kt. Tai suponuoja, kad sektoriniai profesiniai komitetai turi būti sudaryti iš pačios aukščiausios kompetencijos atitinkamo ūkio sektoriaus ekspertų.
Tačiau jie iki šiol veikia visuomeniniais pagrindais, o Projekte numatytų funkcijų vykdymas ir bendrai greitesnė profesinio mokymo sistemos transformacija į efektyvų ir rinkos poreikius atitinkantį modelį priklauso nuo didesnio šių ekspertų indėlio, kurio tikėtis be atitinkamo finansavimo vargu ar pagrįsta. Siūlome peržiūrėti sektorinių profesinių komitetų veiklos pagrindus, įvertinant galimybes skirti bent jau minimalų finansavimą ekspertų darbui, kaip tai numato jų veiklą reglamentuojantis tvarkos aprašas. Atitinkamai siūlome papildyti Projekto 9 straipsnio 2 dalį: „9 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymas
sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Lėšos sektorinių profesinių komitetų narių veiklos finansavimui kasmet skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“ Iš dalies pritarti Pritarta Seimo narių siūlymui: Papildyti 10 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Į sektorinių profesinių komitetų sudėtį yra įtraukiami atitinkamų ministerijų atstovai pagal ūkio sektorius, socialiniai partneriai, profesinio mokymo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų atstovai. Sektorinių profesinių komitetų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos kaip tai nustatyta Švietimo įstatyme. Komitetų nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“ Pritarta Seimo narių siūlymui, pagal kurį papildomas 10 straipsnis nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Sektorinių profesinių komitetų nariams už darbą Sektoriniuose
komitetuose apmokama Kvalifikacijos tvarkymo institucijos nustatyta tvarka.“
INFOBALT vykdomasis direktorius
profesinių standartų tvirtinimo.
INFOBALT nuomone, šiuo metu turima profesinių standartų rengimo ir tvirtinimo patirtis leidžia teigti, kad derinant parengtus profesinius standartus su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis, susiduriama su labai ilgai trunkančiomis biurokratinėmis procedūromis ir formaliais trukdžiais, kas stabdo daugelį susijusių procesų (pvz. naujų verslui reikalingų programų rengimą ir akreditavimą). Papildomo aukštesnio tvirtinančio lygmens įvedimas, kaip numatoma projekte, kur siūloma standartus tvirtinti LR Vyriausybei, dar labiau apsunkintų standartų tobulinimą ir gyvavimą. Ypač to reiktų išvengti šiuo metu, nes kuriant profesinio mokymo sistemą ir bandant juos taikyti, rengiant modulines mokymo programas išryškėja poreikis standartus patikslinti, ir kiekvienas toks nedidelis patikslinimas užtruktų ir būtų labai apsunkintas. Siūlome profesinių standartų tvirtinimą deleguoti LR Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai daugiašalei socialinio dialogo pagrindu veikiančiai institucijai, t.y. įstatyme numatytai Kvalifikacijų tvarkymo institucijai, kuri prieš tai gautų atitinkamo Sektorinio profesinio komiteto išvadą. Atitinkamai siūlome keisti projekto 12 straipsnio 11 dalį:
„12 straipsnis. Profesinio mokymo programų ir profesinių standartų rengimas ir įteisinimas
<...>
standartai rengiami ir atnaujinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė LR Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota Kvalifikacijų tvarkymo institucija. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas.“ Iš dalies pritarti Pritarta Seimo narių siūlymui:
„14. Profesiniai standartai rengiami, ir atnaujinami ir
tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais.
Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas. Profesinių standartų rengimą ir atnaujinimą, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais, vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija.“
INFOBALT vykdomasis direktorius
partnerių atrankos profesinio mokymo įstaigų valdyme. Iš pateiktos įstatymo redakcijos neaišku, kokiais pagrindais remiantis socialiniai partneriai bus atrenkami į valstybinių profesinių mokymo įstaigų tarybas. Siūlome tikslinti socialinių partnerių atrinkimo tvarką, nustatyti objektyvius kriterijus (pvz. tarptautiškumas, atstovaujamų narių skaičius, specialistų poreikis jų įmonėse, kt.), kuriuos privalėtų atitikti į valstybinių profesinių mokymo įstaigų tarybas atstovus deleguojantys socialiniai partneriai. Iš dalies pritarti Argumentai:
Užtikrinant, kad socialinių partnerių apibrėžimas neprieštarautų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms yra pritarta A. Papirtienės siūlymui dėl socialinių partnerių apibrėžimo. Pritarta siūlymui dėl reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pritarta Seimo narių siūlymui, kurio tikslinamos 17 straipsnio dalys dėl reiklavimų Tarybos nariams: „5. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, asmuo, nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. Tarybos nariu negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Specialiuosius reikalavimus Tarybos nariams nustato savininkas (dalininkų susirinkimas)“
INFOBALT vykdomasis direktorius
platesnio pameistrystės taikymo.
Remdamiesi sukaupta patirtimi, prognozuojame, jog numatytas verslo prisidėjimas nuosavomis lėšomis organizuojant dalį formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo per pameistrystės programas, kurios vyktų įmonėse, vyksta ir galės vykti tik labai nedidele apimtimi (šiuo metu profesinėms mokykloms iškeltas tikslas 4% praktikų atlikti pameistrystės būdu, kai EBPO šalyse šis proc. vidutiniškai siekia 30%), nes susiduria ir toliau susidurs su daug barjerų, įskaitant finansinius, kultūrinius, organizacinius. Nenumatant valstybės biudžeto finansavimo, kuris augant pameistrystės mastui, tuo pačiu naujai įsijungusiems darbdaviams suvokiant jo naudą ir pameistrystei tampant reguliariu plačiai žinomu ir naudojamu procesu vėliau galėtų mažėti, lūkestis kad pameistrystės forma savaime taps naudojama didesniu mastu mūsų nuomone nėra pagrįstas. Siūlome svarstyti galimybę sumažinti vieną pagrindinių įėjimo barjerų verslui, ypač MVĮ, kurių Lietuvoje dauguma, numatant ilgalaikį biudžetinį finansavimą tiems verslo sektoriaus atstovams, kurie imasi dalyvauti formaliajame ar neformaliajame profesiniame mokyme pameistrystės forma. Atitinkamai siūlome papildyti 35 straipsnio 1 dalį 8 punktu: 8) pameistrystei. Nepritarti Argumentai:
Pameistrystė kaip profesinio mokymo organizavimo forma yra reglamentuojama šio įstatymo, tačiau santykis tarp darbdavio, profesinio mokymo įstaigos ir pameistrio yra reglamentuojamas Darbo kodekso. Pameistrys yra pareigos, už kurias numatomas atitinkamas darbo užmokestis, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Sąlygos pameistriui priimti taip pat yra apibrėžiamos Darbo kodekse. 42. Pil. Petras Gerulevičius
15 Argumentai: Projekto 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos nustatytų valstybės paskolų ar valstybės remiamų paskolų skyrimą profesinio mokymo mokiniams.
Tai galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str., kuriame nustatyta, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Asmenims iki 16 metu mokslas privalomas. Šiuo metu galiojantis įstatymas neturi tokios nuostatos. Paskolų išdavimas reikalautu papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo. Profesinį mokymą asmenys gali pradėti nuo 14 metų amžiaus (nepilnamečiai), sudarę profesinio mokymo sutartis tėvų (rūpintojų) sutikimu. Profesinį mokymąsi renkasi prasčiau besimokantys, blogiau socializuoti, dažnai prastesnius socialinius įgūdžius ir iš socialiai remtinų šeimų kilę asmenys. Tokie asmenys net ir būdami virš 18 metų, turi labai žemą finansinį raštingumą ir supratimą, daugeliu atveju nėra pajėgūs vertinti prisiimamų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų ir galimų tolimesnių pasekmių (turto praradimas, antstoliai, bedarbystė, emigracija, skurdas ir pan.). Paskolų teikimas tokiems asmenims būtų labai neatsakingas žingsnis iš valstybės pusės, be to tai galimai grėstų didžiuliais finansiniais nuostoliais pačiai paskolas išduodančiai valstybei, nes ne maža dalis paskolas paėmusių asmenų, o ypač nebaigusių mokymosi ir neįgijusių išsilavinimo, nebūtų finansiškai pajėgūs grąžinti paskolų, taptų valstybės skolininkais ir remtinais asmenimis, kas dar labiau didintų tokių asmenų atskirtį, jie siektų dirbti nelegaliai ar emigruoti iš Lietuvos, kad nereiktų grąžinti skolų. Pasiūlymas:
Atsisakyti Projekto 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Nepritarti Argumentai: Asmenys profesinio mokymo sisitemoje mokosi nuo 14 m. ir gali mokytis visą gyvenimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad svarbu atliepti ir asmens poreikį mokytis ir saudaryti visas sąlygas, kad asmuo galėtų mokytis visą gyvenimą ir būdamas pilnametis. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštojo mokslo srityje paskolas profesiniam mokymuisi gali pasiimti besimokančio asmens tėvai ar kiti įgalioti asmenys. 43. Pil. Petras Gerulevičius Molėtai 2017-11-1036 2,3 Argumentai: Projekto 35 straipsnio 2 ir 3 dalys nustatytų reikalavimą, kad asmenys, nutraukę profesinį mokymą, turėtų grąžinti valstybės biudžeto lėšas. Toks reikalavimas manau yra neproporcingas ir socialiai neteisingas atsižvelgiant į besimokančių asmenų grupės ypatumus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str., kuriame nustatyta, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Asmenims iki 16 metu mokslas privalomas. Reikalavimas grąžinti lėšas, nutraukus mokymąsi profesinėje mokykloje, galimai sumažintų profesinio mokymosi patrauklumą. Profesinį mokymą asmenys gali pradėti nuo 14 metų amžiaus (nepilnamečiai), sudarę profesinio mokymo sutartis tėvų (rūpintojų) sutikimu. Profesinį mokymąsi renkasi prasčiau besimokantys, blogiau socializuoti, dažnai prastesnius socialinius įgūdžius ir iš socialiai remtinų šeimų kilę asmenys. Tokie asmenys net ir būdami virš 18 metų, turi labai žemą finansinį raštingumą ir supratimą, daugeliu atveju nėra pajėgūs vertinti prisiimamų ilgalaikių finansinių ir kitokių įsipareigojimų ar galimų tolimesnių pasekmių (turto praradimas, antstoliai, bedarbystė, emigracija, skurdas ir pan.). Tokie asmenys nebus pajėgus įvertinti mokymosi nutraukimo pasekmių, kas vėliau peraugs į konkrečius finansinius įsiskolinimus valstybei (reiks sumokėti savotišką baudą valstybei).
Kadangi kalbama apie mokymą nutraukusius asmenis, jie kvalifikacijos nebus įgiję, taigi turės ribotas galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas. Negaudami pajamų jie nebus finansiškai pajėgūs valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už jų mokymąsi. Manytina, kad šių lėšų grąžinimas bus itin nedidelis ir gali net viršyti valstybės išlaidas, kurios atsiras vykdant tokių lėšų sugrąžinimą ar priverstinį išieškojimą. Atsižvelgiant į jauną profesinių mokyklų moksleivių amžių bei gyvenimiškos patirties nebūvima, tikėtina, kad valstybės skolininkais tapę tokie asmenys siektų dirbti nelegaliai ar emigruoti iš Lietuvos, kad nereiktų grąžinti skolų. Pasiūlymas:
Atsisakyti Projekto 35 straipsnio 2 ir 3 dalių. Nepritarti Argumentai: Įstatyme yra numatytos išimtys, kuomet asmuo neturi grąžinti lėšas, taip pat yra pritarta Seimao narių siūlymui dėl asmenų nuosekliai besimokančių profesinėje mokymo įstaigoje, kai jiems kartu su profesine kvalifikacija yra suteikiamas pagrinidinis ir vidurinis išsilavinimas. 44 Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas B. Juodka, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus 2017-11-13 Susipažinę su Lietuvos; Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - [statymo projektas), mes. kaip atstovaujantys socialinius partnerius, siūlome: 1.
Įrašyti į Įstatymo projektą Patariamąjį komitetą, kuris veiktų socialinės partnerystės principu, koordinuotų strateginius profesinio mokymo bei kvalifikacijtf sistemos formavimo klausimus, Įstatymo projekte nelikus anksčiau neatlygintinai veikusio Centrinio profesinio komiteto bei Lietuvos profesinio mokymo tarybos, nebus nei vienos koordinuojančios, socialinio dialogo principais veikiančios patariamosios institucijos, kur kolegialiai būtų tariamasi dėl valstybei svarbių sprendimų priėmimo. Socialinės partnerystės principas yra akcentuojamas neseniai patvirtintame naujajame Darbo kodekse. Europos Sąjungoje socialine partnery ste ir dialogas yra vieni svarbiausių demokratijos principų. Europos socialinio modelio pagrindas bei neatskiriama politikos dalis. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad kitose švietimo srityse atitinkamos institucijos veikia, pavyzdžiui. Bendrojo ugdymo taryba. Aukštojo mokslo taryba. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba. Nepritarti Argumentai:
Stiprinami Sektoriniai profesiniai komitetai. Centrinio profesinio komiteto funkcijas perima Sektoriniai profesiniai komitetai ir Kvalifikacijų tvarkymo institucija. Taip pat atsižvelgiatnt į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlyma, tikslintinas yra Švietimo įstatymo 62 straipsnio 1 ir 3 punktai: „1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, formalaus ir neformalaus švietimo sistemos klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas“;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;“ Patikslinti 29 straipsnio 9 dalį:
9) dalyvauja Švietimo tarybos ir sektorinių profesinių komitetų veikloje.
Atitinkamai priėmus įstatymą reikės tikslinti Švietimo tarybos nuostatus.mSvarbu užtikrinti, kad Švietimo taryboje būtų atstovai ir iš profesinių sąjungų. Pastarasis buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių siūlymas. 45 Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas B. Juodka, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
profesinio mokymo plėtros centrą kaip Kvalifikacijų tvarkymo instituciją. Įstatymo kontekste Kvalifikacijų tvarkymo institucijai tenka įvairios ir svarbios funkcijos, o aiškios institucinės nuorodos stoka potencialiai gali apsunkinti įstatymo siekių ¡gyvendinimą. Atkreipiame Jūsų demesį. kad [statymo projekte, pvz.. Mokslo ir studijų, stebėsenos ir analizės centras yra aiškiai įvardytas kaip profesinio mokymo ir žmogiškųjų išteklių stebėjimų, duomenų analizavimo ir prognozavimo institucija, todėl siūlome analogiškai įvardinti kvalifikacijų ir profesinio mokymo.plėtros centrų kaip kvalifikacijų tvarkymo institucijų. Nepritarti Argumentai: Žmogiškųjų išteklių stebėsena yra naujas siūlymas, pateikiamas kartu su profesinio moksimo ir Užimtumo įstatymas. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atsakomybė dėl žmogiškųjų išteklių stebėseno sistemos yr apibrėžtos Vyriausybės. Dėl kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro atsakomybiųir jų funkcijų įstatymo projekte numatytai Kvalifikacijų tvarkymo institucijai turi apsipręsti Švietimo ir mokslo ministerija,46 Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas B. Juodka, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
11 3.
11
3Papildyti 12 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Profesinius standartus tvirtina atitinkami Sektoriniai profesiniai
komitetai“ Šiuo metu teisė tvirtinti profesinius standartus, kurie turėtu atspindėti realius šalies darbo rinkos poreikius ir savalaikiai reaguoti į pokyčius joje. veikti kaip suinteresuotų pusių „užsakymas" švietimo sistemai, yra patikėta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei ūkio ministrams, todėl susiduriama su ilgai trunkančiomis biurokratinėmis procedūromis, be to. galutiniame etape eliminuojami socialinius partnerius atstovaujantys organai. Atnaujinus Sektorinių profesinių komitetu sudėtį (į komitetus įtraukiant ministerijų. Vyriausybės įstaigų, darbdavių, darbuotojų, švietimo ir mokslo įstaigų atstovus), socialines partnerystės principu sudaryti minėtieji komitetai galėtų sėkmingai tvirtinti profesinius standartus. Nepritarti Argumentai: Pritarta Seimo narių siūlymui:
„14. Profesiniai standartai rengiami, ir atnaujinami
ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas. Profesinių standartų rengimą ir atnaujinimą, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais, vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija.“
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR ūkio ministerijos viceministras R. Burokas 2017-10-12 Atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo komiteto siūlymą teikti pastabas dėl Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projekto (projekto Nr. XIIIP-1074) (toliau - Projektas) ir susijusių įstatymų projektų, išsakytą 2017 m. spalio 3 d.
Švietimo ir mokslo komiteto klausymų metu, Ūkio ministerija teikia esminio pobūdžio pasiūlymus dėl Projekto ir susijusių projektų nuostatų:
patikslinti Projekto 2 straipsnio sąvokų formuluotes:
profesinio mokymo kokybės užtikrinimo elementų, įtvirtintų galiojančiame Profesinio mokymo įstatyme ir Projekte. Tam yra numatomos Kompetencijų vertinimo institucijos, kuriomis pagal galiojantį Profesinio mokymo įstatymą gali būti visi juridiniai asmenys. Manome, kad atsižvelgiant į tai, jog profesinis mokymas yra skirtas parengti kvalifikuotus specialistus Lietuvos ūkiui, juridinių asmenų, kurie gali tapti Kompetencijų vertinimo institucijomis, ratą tikslinga apriboti socialiniais partneriais (darbdavių organizacijomis). Todėl siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją suformuluoti taip:
„Kompetencijų vertinimo institucija - teisės aktų
nustatyta tvarka akredituotas socialinis partneris, kuriam švietimo ir mokslo ministro suteikta teisė vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas.“ Nepritarti Argumentai: Projekte pateikta tokia sąvoka:
tvarka akredituotas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro suteikta teisė vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte numatyta, kad Kompetencijų vertinimo tvarka, kurioje bus apibrėžiamos ir kompetencijas vertinančių institucijų akreditavimo sąlygos, yra tvaritinama Švietimo ir mokslo ministro kartu su Ūkio ministru. 2. LR ūkio ministerijos viceministras R. Burokas 2017-10-12 1.2.
Burokas 2017-10-12
kvalifikacijų sudarymo ir kompetencijų vertinimo nuostatas, todėl būtina, kad jam e būtų nustatomi kompetencijų vertinimo kriterijai ir metodai. Projekte siūlomos profesinio standarto sąvokos formuluotė „reikalavimai kvalifikacijos suteikimui“ nesukuria pagrindo šios nuostatos realizavimui. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 17 dalį ir ją suformuluoti taip:
„Profesinis standartas – konkrečiam ūkio sektoriui arba jo
daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, jas sudarančių kompetencijų, jų vertinimo kriterijų ir metodų aprašas.“
R. Burokas 2017-10-122
darbo vietoje yra būtina visų profesinio mokymo programų dalis, o pameistrystė ir praktinis mokymas sudarant darbo sutartį apims tik dalį profesinio mokymo dalyvių, siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma apima ir praktinį mokymą:
„Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma - kai
mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. Praktinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje, įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.“ Nepritarti Argumentai: Pritarta Seimo narių siūlymui. Praktinis mokymas yra apibrėžtas 7 dalyje. 7. Praktinis mokymas – praktinis profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami profesinio mokymo teikėjo patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir vykdomas praktinis mokymas darbo vietoje, kai profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje. 4. LR ūkio ministerijos viceministras R. Burokas 2017-10-122 1.4.
Burokas 2017-10-122
mokymo organizavimo formos sąvokos formuluotę siūlome suderinti su Projekto
teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su asmeniu sudaro pameistrystės darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, ir ją suformuluoti taip:
„Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma - kai mokymas ar
jo dalis vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją, sudarant pameistrystės darbo sutartį mokymo laikotarpiui.“
R. Burokas 2017-10-122
tikslinga į jų darbą įtraukti aukščiausios kompetencijos atitinkamo sektoriaus profesionalus, kuriems už jų darbą ir indėlį į komitetų veiklą turėtų būti atitinkamai atlyginama. Todėl siūlome papildyti Projekto 2 straipsnio 18 dalį, numatant, kad sektoriniai profesiniai komitetai turi teisę samdyti išorinius ekspertus, kurių veikla gali būti atlyginama. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta Seimo narių siūlymui. Perteklinis reglamentavimas. 6. LR ūkio ministerijos viceministras R. Burokas 2017-10-122 1.6. Siekiant tinkamo atitinkamų darbo rinkos sektorių atstovavimo, būtų tikslinga nustatyti socialinių partnerių atrankos tvarką ir kriterijus pvz.: vienijamų narių skaičius. Socialinių partnerių tvirtinimas Vyriausybėje atrodo kaip perteklinis reguliavimas ir administracinė našta, kadangi Projekto kontekste Vyriausybė turėtų patvirtinti visų profesinių mokyklų socialinius partnerius.
Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Socialiniai partneriai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -
Vyriausybė) nustatyta tvarka patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas“. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant pasiūlymui iš dalies, taip pat užtikrinant, kad socialinių partnerių apibrėžimas neprieštarautų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms, pritarta A.Papirtienės siūlymui tikslinti socialinių partnerių apibrėžimą. 7. LR ūkio ministerijos viceministras
patikslinti Projekto 9 straipsnio 2 dalį, papildant, kad Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru, kas užtikrintų galimybę Ūkio ministerijai aktyviai dalyvauti sektorinių komitetų veikloje, ir ją išdėstyti taip:
„2. Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų
sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru.“ Nepritarti Argumentai: Pritarta Seimo narių siūlymui, kur profesinių sektorinių komitetų funkcijas bei veiklą apibrėžia Kavalifikacijų tvarkymo institucijos nustatyta tvarką, papildomai atitinkamas funkcijas apibrėš ir Vyriausybės tvarkos dėl pameistrystės bei profesinių standartų. 8. LR ūkio ministerijos viceministras R. Burokas 2017-10-1212 3.
įvardijamos kompetencijos, kaip taisyklė, yra įgyjamos darbinėje veikloje ir mūsų nuomone esant tikslinga sujungti kompetencijų vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus bei jų vertinimą ir pripažinimą į vieną tvarką, kurią nustato švietimo ministras kartu su ūkio ministru, siūlome patikslinti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir suformuluoti ją taip:
„2. Darbinėje veikloje neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų
kompetencijų, nustatytų profesiniame standarte, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus bei vertinimo ir pripažinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru.“ Nepritarti Argumentai: Pritarta Seimo narių siūlymui: „2. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 3. Įvertinus asmens įgytas kompetencijas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.“
ir formalias, ir neformalias mokymo programas, o kvalifikacijai įgyti yra skirtos tik formalios mokymo programos, siūlome patikslinti Projekto 12 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad kvalifikacijai įgyti yra skirta formalaus mokymo programa ir ją išdėstyti taip:
„4. Formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti
kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, kurį steigia Vyriausybė.“ Pritarti Tokia formuluotei pritarta:
„4. Formaliojo Profesinio mokymo programa yra skirta įgyti
kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre kurį steigia Vyriausybė,.“
R. Burokas 2017-10-1213 5.
veiklos srities kvalifikacijas, bus profesinis standartas, taip pat siekiant aiškumo visoms suinteresuotoms profesinio mokymo pusėms, kad galima būtų visą reikalingą informaciją rasti viename registre, siūlome išlaikyti esamą nuostatą, kad profesiniai standartai yra registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Tuo tikslu siūlome Projekto 12 straipsnio 7 dalį suformuluoti taip: „7. Formaliojo profesinio mokymo programos, kvalifikacijos, profesiniai standartai registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.“ Pritarti Argumentai:
neformalaus profesinio mokymo teikėjai turi atitikti švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į profesiniam mokymui skiriamų resursų ribotumą, nėra aišku, kaip numatom a kontroliuoti numatytų reikalavimų laikymąsi. Taip pat tokių reikalavimų atitikties užtikrinimas gali sukelti didelę administracinę naštą privačiam verslui, vykdančiam neformalųjį profesinį mokymą mokinių arba darbdavių lėšomis. Todėl siūlome atsisakyti reikalavimų visiems neformaliojo profesinio mokymo teikėjams nustatymo arba aiškiai apibrėžti, kokiais atvejais tokie reikalavimai būtų taikomi. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekte yra numatomas reikalavimas, kad neformalaus profesinio mokymo programos turi būti registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, šios programos turi atitkti kokybinius reikalavimus. Švietimo ir mokslo ministras būdamas atsakingas už neformalaus profesinio mokymo kokybę turi teisę nustatyti reikalavimus, užtikrinančius neformalaus profesinio mokymo kokybę.
Šiais kokybiniais reikalavimais atitinkamai galės vadovautis Ūkio ministerija bei Soacilinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendinadamos Užimtumo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, pagal kurias asmenims yra suteikiamas neformalus profesinis mokymas. 12. LR ūkio ministerijos viceministras
13
neformaliojo mokymo programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, yra per griežta ir galimai sukelianti didelę administracinę naštą. Siūlome išlaikyti esamą nuostatą, kad neformaliojo profesinio mokymo programos gali būti registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Kitu atveju reikia patikslinti, kokiais atvejais neformaliojo profesinio mokymo programos privalomai registruojamos minėtame registre. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant iš dalies siūloma tikslinti 13 straipsnio 13 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„12. Reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo
programų registravimui Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre nustatomi švietimo ir mokslo ministro tvarka.“
standartai rengiami ir atnaujinami Vyriausybės nustatyta tvarka, juos tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kad profesinis standartas yra didelės apimties ir sudėtingos struktūros dokumentas, turintis atspindėti realią situaciją darbo rinkoje, manome, kad nėra tikslinga profesinius standartus tvirtinti Vyriausybės nutarimu.
Siekiant efektyvaus ir greito kvalifikacijų tvarkymo, siūlome patikslinti šią Projekto nuostatą, numatant, kad profesiniai standartai rengiami, keičiami ir papildomi Vyriausybės nustatyta tvarka, o profesinius standartus tvirtina ir jų struktūrą nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru, Projekto 12 straipsnio 11 dalį suformuluojant taip:
„11. Profesiniai standartai rengiami, keičiami ir papildomi
Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina ir jų struktūrą nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru.“ Iš dalies pritarti Argumentai: Siūlytina pritarti Seimo narių Seimo narių Eugenijaus Jovaišos, Aušros Papirtienės, Edmundo Pupinio ir Gintaro Steponavičiaus pasiūlymui, pagal kurį, švietimo ir mokslo ministras turėtų tvirtinti profesinį standartą suderinęs su sektoriniais profesiniais komitetais, į kurių sudėti pagal atitinkamą veiklos sektorių patektų ir ūkio ministerijos atstovai. Pasiūlymas:
Papildyti 13 straipsnio 14 dalį ir išdėstyti ją taip:
„14. Profesiniai standartai rengiami, ir atnaujinami ir
tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas. Profesinių standartų rengimą ir atnaujinimą, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais, vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija.“
R. Burokas 2017-10-1213 9.
programa yra įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama įgyti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą, atitinkamai siūlome papildyti Projekto 12 straipsnį nauja 12 dalimi, nustatančia, kad visos formaliojo profesinio mokymo programos turi atitikti profesinio standarto reikalavimus, programos pritaikymui profesinio standarto reikalavimams nustatant 12 mėnesių terminą nuo profesinio standarto patvirtinimo ar pakeitimo dienos ir šį punktą išdėstyti taip:
„12. Formaliojo mokymo programos turi atitikti profesinio standarto reikalavimus. Programos pritaikymui profesinio standarto reikalavimams nustatomas 12
mėnesių terminas nuo profesinio standarto patvirtinimo ar pakeitimo dienos.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Siūlytina papildyti tikslinant formuluotę:
„11. Formaliojo profesinio mokymo programos turi atitikti
profesinius standartus Formaliojo profesinio mokymo programos turi būti suderintos su profesiniais standartais ne vėliau nei per 12 mėnesių nuo standarto patvirtinimo ar pakeitimo dienos.“
profesinio mokymo vietų skaičius mokymo įstaigoms regionuose pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas nustatomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos vykdo aktyvias investicijų pritraukimo į tam tikrus regionus ir ūkio šakas priemones, kurių pasėkoje gali neplanuotai atsirasti papildomas kvalifikuotų specialistų tam tikroje savivaldybėje ar tam tikrame ūkio sektoriuje poreikis, Ūkio ministerija turi turėti galimybę iš anksto susipažinti su valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus ir skiriamo finansavimo planais ir teikti jiems pasiūlymus.
Manome, būtų tikslinga šiame straipsnyje nustatyti, kad pirminio profesinio mokymo priėmimo į valstybės finansuojamas vietas finansavimą bei planą pagal programas, regionus ir mokymo įstaigas tvirtina švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru. Siūlome Projekto 17 straipsnio 2 dalį suformuluoti taip:
„2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių ir
skiriamą finansavimą nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru, pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus.“ Atitinkamai siūlome patikslinti Projekto 17 straipsnio 5 dalį. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlytina pritarti Seimo narių Eugenijaus Jovaišos, Aušros Papirtienės, Edmundo Pupinio ir Gintaro Steponavičiaus pasiūlymui, atitinkamai papildant dėl Regionų plėtros tarybų įsitraukimo: Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo
vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu.“
R. Burokas 2017-10-1213 11.
tam pa vis labiau svarbus, siekiant užtikrinti specialistų kvalifikacijų atitiktį kintantiems darbo rinkos poreikiams, ir tai, kad Ūkio ministerijos vykdomos žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aktyvios darbo rinkos priemonės pagrinde yra vykdomos per tęstinio profesinio mokymo formalias ir neformalias programas, siūlome nustatyti atskirą tęstinio profesinio mokymo tvarką ir tęstinio formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką, kurią nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru ir socialinės apsaugos ir darbo ministru, Projekto 25 straipsnio 2 dalies 9 punktą suformuluojant taip: „9) nustato pirminio profesinio mokymo tvarką. Kartu su ūkio ministru ir socialinės apsaugos ir darbo ministru nustato tęstinio profesinio mokymo tvarką.“ Atitinkamai patikslinti Projekto 12 straipsnio 5 dalį: „5. Pirminio profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tęstinio formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, kartu su ūkio ministru ir socialinės apsaugos ir darbo ministru.“ Nepritarti Pirminio ir tęstinio profesinio mokymo koordinavimas ir priežiūra yra Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybė. Įstatymo projektu siekiama mažinti valstybinių institucijų funkcijų dubliavimą. 17. LR ūkio ministerijos viceministras
ministerija yra viena iš formuojančių profesinio mokymo politiką ministerijų, tiesiogiai atsakinga už žmogiškųjų išteklių plėtrą bei įgyvendinanti žmogiškųjų išteklių kompetentingumo didinimo priemones. Siekiant, kad Projekto 26 straipsnyje nustatyti Ūkio ministerijos įgaliojimai atitiktų Vyriausybės nutarimu ūkio ministrui pavestas valdymo sritis ir realiai vykdomas Ūkio ministerijos veiklas, siūlome naujai išdėstyti Ūkio ministerijos įgaliojimus: „26 straipsnis.
Ūkio ministerijos įgaliojimai Ūkio ministerija:
organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; Pritarti iš dalies Argumentai: žmogiškųjų išteklių plėtros politikos įgyvendinime dalyvauja daugelis ministerijų, taip pat vyriausybė yra patvirtinusi žmogiškųjų išteklių stebėsenos tvarkos aprašas, o tai yra pagrindinis žmogiškųjų išteklių plėtros politikos įgyvenidimo instrumentas. Patikslinant 27 str. 1 dalį patikslinant 2 dalimi:
2) Dalyvauja įgyvendinant žmogiškųjų išteklių politikos priemones Vyriausybės nustatytas tvarka
2dalyvauja formuojant profesinio mokymo politiką;
Pritarti Argumentai: Ūkio ministerija per pameistrystės institutą ir dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo procese yra viena iš profesinio mokymo politikoje dalyvaujančių ministerijų. 19. LR ūkio ministerijos viceministras
plėtrai ūkio sritis, organizuoja užimtųjų juose asmenų, išskyrus tuos, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, tęstinį profesinį mokymą; Iš dalies pritarti Pasiūlymas: pritariant iš dalies, ir įvertinus Ūkio ministerijos funkcijas žmogiškųjų išteklių plėtros stebėsenos procese, siūloma tokia formuluotė: „nustato prioritetines žmogiškųjų išteklių plėtrai ūkio sritis, organizuoja užimtųjų jose asmenų, išskyrus tuos, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, tęstinį profesinį mokymą, suderinęs su Švietimo ir mokslo ministru ir Socialinės apsaugos ir darbo ministru;“
R.
4organizuoja užimtųjų kompetentingumo plėtros poreikių tyrimus,
nustato kompetencijų trūkumą prioritetinėse žmogiškųjų išteklių plėtrai ūkio srityse; Nepritarti Argumentai: Kompetencijos pasiūlos ir poreikio tyrimai yra
ir su kompetencijų centrais
srityse užimtų asmenų, išskyrus tuos, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros, aukšto meistriškumo kvalifikacijų, įgyjamų darbinėje veikloje, tobulinimo, neformalios pameistrystės ir mokymo darbo vietoje rėmimo priemones; Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Dėl perteklinio reglamentavimo siūloma pritarti iš dalies ir formuluoti dėl kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros, aukšto meistriškumo kvalifikacijų tobulinimo rėmimo priemonių prioritetinės žmogiškųjų išteklių plėtros ūkio srityse ir atitinkamai patikslinti 27 straipsnį.;
kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros ir neformalios pameistrystės bei mokymo darbo vietoje veikloms reikalingų neformaliojo profesinio mokymo programų rengimą ir jas tvirtina; Nepritarti Argumentai: Už neformalųjį profesinį mokymą atsako Švietimo ir mokslo ministerija. Įstatymas numato bendrą neformalaus profesinio mokymo organizavimo tvarką, kurią tvirtintų Vyriausybė, nes neformalaus profesinio mokymo organizavime dalyvauja ne viena ministerija. 23. LR ūkio ministerijos viceministras R.
7dalyvauja planuojant ir organizuojant profesinį orientavimą,
rengia, organizuoja ir įgyvendina priemones, skirtas pritraukti žmogiškuosius išteklius į prioritetinius ūkio sektorius, skatinti užimtuosius persikvalifikuoti, tobulinti kvalifikaciją bei dalyvauti neformalioje pameistrystėje ir mokyme darbo vietoje; Pritarti iš dalies Argumentai: įstatymo projektu siekiama išvengti funkcijų dubliavimo tarp ministerijų, taip yra numatyta patvirtinti vieningą profesinio orientavimo tvarka Vyriausybės lygius, todėl siūloma pritarti iš dalies ir suformuluoti taip, atitinkamai tikslinant 27 straipsnį, vengiant perteklinio reglamentavimo: 6) rengia, organizuoja ir įgyvendina priemones, skirtas pritraukti žmogiškuosius išteklius į prioritetinius ūkio sektorius, skatinti užimtuosius dalyvauti pameistrystėje ir mokyme darbo vietoje;“
išteklių stebėseną, vykdo žmogiškųjų išteklių stebėseną prioritetinėse žmogiškųjų išteklių plėtrai ūkio srityse bei kitose Ūkio ministerijai pavestose srityse; Nepritarti Argumentai: Perteklinis reglamentavimas, stebėsena yra reglamentuojama Vyriausybės nutarimu,
9tvarko Lietuvos profesijų klasifikatorių;
10dalyvauja sektorinių profesinių komitetų veikloje;
vertinimo organizavimo veiklose; Pritarti Pasiūlymas: Siūloma 9,10,11 dalims pritarti, nes Ūkio ministerijos atstovų dalyvavimas sektoriniuose profesiniuose komitetuose leistų atlipeti verslo sektoriaus interesus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbdaviai yra pagrindiniai kvalifikuotų darbuotojų poreikio formuotojai yra būtinas ūkio ministerijos įsitraukimas į kompetencijos vertinimo organizavimo procesą. 26. LR ūkio ministerijos viceministras R.
vietas; Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad visos ministerijos turi galimybę dalyvauti planuojant priėmimą Vyriausybės lygmenyje. 27. LR ūkio ministerijos viceministras
13Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija:
13.1. nustato Profesinių standartų struktūrą; 13.2. tvirtina Profesinius standartus;
tvarką, apimančią ir pameistrystę ir mokymą darbo vietoje;
ir įteisinimo tvarką. 13.5. nustato Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką.“ Nepritarti Argumentai: dėl profesinio standarto pritarta Seimo narių siūlymui, už profesinį mokymą atsako Švietimo ir mokslo ministerija, dėl sektorinių profesinių komitetų pritarta Seimo narių siūlymui
mokymo organizavimą pameistrystės forma ir skatinti praktinį mokymą realiose darbo vietose, kas sąlygoja ženkliai didesnį tiesioginį darbdavių dalyvavimą vykdant pirminį profesinį mokymą ir siekiant išlaikyti darbdavių suinteresuotumą, siūlome Projekte numatyti galimybę dalinai arba pilnai kompensuoti jų patirtas išlaidas. Tokiu atveju darbdaviai, aktyviai dalyvaujantis pirminiame profesiniame mokyme, neatsidurtų blogesnėje padėtyje už tuos, kurie jam e nedalyvauja. Manome, kad tikslinga būtų numatyti, kad Vyriausybė galėtų nustatyti darbdavių patirtų išlaidų, vykdant formalaus mokymo programas, dalinio kompensavimo tvarką. Tuo tikslu siūlome papildyti Projekto 35 straipsnį nauja 7¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „7¹.
Įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio patirtos išlaidos, vykdant formalųjį profesinį mokymą, gali būti kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Daugiau kaip pusė darbdavių yra nepatenkinti profesinio mokymo įstaigų suteikiamomis kompetencijomis. Įvairūs tyrimai patvirtina, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą darbdaviui atsiperka per tris metus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbdavio įsitraukimas į profesinį mokymą ne tik užtikrins savalaikį kvalifikuoto darbuotojo turinčio darbinę patirtį parengimą, bet leis racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas bei užtikrins verslo socialinės atsakomybės principų įveiklinimo. Pastarasis yra stojimo į EBPO sąlygų dalis. 29. LR ūkio ministerijos viceministras
savivaldybės profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai
Siekiant užtikrinti siekį reformuoti profesinį mokymą bei šį sektorių padaryti patrauklų tiek pirminio mokymo dalyviams, tiek siekiantiems įgyti naujų kompetencijų tęstiniame mokyme, siūlytina siekiantiems profesinio išsilavinimo sudaryti sąlygas jį įgyti ir privačiose profesinio mokymo teikėjų įstaigose, kurios norėtų teikti tokias paslaugas. Valstybės lėšomis mokomų specialistų rengimas ir privačiose profesinio mokymo įstaigose padidintų konkurenciją ir prisidėtų prie teikiamų profesinio mokymo paslaugų kokybės gerinimo. Pritarti iš dalies Argumentai:
Buvo parengtas siūlymas išvadų rengėjams pagal MSĮ praktiką, kad kvalifikuotų darbuotojų parengimui gali būti numatomas valstybės finansavimas nevalstybinėse profesinėse mokyklose, jeigu valstybinės profesinės mokyklos neturi galimybių parengti būtinos kvalifikacijos specialistų. Pritarta Seimo narių siūlymui. 30. LR ūkio ministerijos viceministras
viešosiose profesinio mokymo įstaigose steigiamos valdybos, kurių sudėtyje būtų ir Vyriausybės nustatyta tvarka atrinkti socialinių partnerių atstovai. Nepritarti Argumentai: Yra pritarta dėl 16 straipsnio patikslinimo ir papildymo, numatant Tarybos atrankos procesą, narių reikalavimus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-272 1(N) Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1.
Formalus profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir kuriuo suteikiama kvalifikacija ar jos dalis.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
3 Argumentai: Siekiant lanksčiai reaguoti į darbo rinkos ir regionų plėtros poreikius, būtina planuoti profesinio mokymo vietas atsižvelgiant į savivaldybės poreikius bei tinkamai parengti kvalifikuotus darbuotojus pagal profesinę kvalifikaciją. To pasiekti būtų galima išnaudojant modulinio profesinio mokymo privalumus. Profesinis mokymas turi atitikti ne tik valstybės, bet ir asmens poreikius, todėl svarbu užtikrinti, kad asmenys galėtų būti priimami ir į valstybės nefinansuojamas vietas, jeigu profesinė mokykla garantuoja kokybiškai suteikti kvalifikaciją ir turi laisvų profesinio mokymo vietų. Siekiant užtikrinti sklandų kvalifikuotų darbuotojų planavimą, nedarbo prevencijos vykdymą, svarbu aiškiai įstatyme reglamentuoti profesinio mokymo formas. Siūlome papildyti šį įstatymą dvejomis naujomis sąvokomis – „formalus profesinis mokymas“ ir „neformalus profesinis mokymas“. Siūlytina nustatyti, kad formaliuoju profesiniu mokymo būdu besimokantiems suteikiama kvalifikacija ar jos dalis, o neformaliuoju –kompetencijos, kurios gali būti pripažintos kaip kvalifikacija ar jos dalis. Taip pat būtina tikslinti tęstinio profesinio mokymo reglamentavimą, siekiant aiškesnės takoskyros su Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Modulinis profesinis mokymas – mokymas pagal savarankišką profesinio mokymo programos dalį programą, sudaromą iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E.
Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-272 5(N) Argumentai: Remiantis Europos Parlamento Europos Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendacija buvo sukurta Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), siekiant perkelti ir užskaityti siekiančių įgyti kvalifikaciją asmenų mokymosi rezultatus. Profesinio mokymo programos ar modulio rezultatai formuojami derinant su konkretaus kvalifikacijos lygio reikalavimais bei profesiniuose standartuose apibrėžtomis kompetencijomis, todėl kreditų įvedimas į profesinio mokymo sistemą palengvintų asmenų mokymosi pasiekimų perkėlimą, kaupimą ir pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Mokymosi kreditas – mokymosi apimties vienetas, kuriuo matuojami mokymosi rezultatai ir besimokančiojo darbo laikas.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-272 5(N) Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi
„5. Neformalus profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas
pagal neformaliojo profesinio mokymo programas ir kuriuo suteikiama kompetencija (kompetencijos), kuri (kurios) gali būti pripažįstamos kaip įgyta kvalifikacija ar jos dalis.“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
8 Argumentai: Šioje įstatymo projekto dalyje reikia sukonkretinti, kokia tai įstaiga, nes iš viso įstatymo projekto išplaukia, kad tai turėtų būti įvardinta profesinio mokymo įstaiga, nes profesiniame mokyme ji yra pagrindinė grandis. Taip pat 2 str. 5 dalyje, kur kalbama apie pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą, kaip galimą mokymo vykdymą darbo vietoje šalia kitų subjektų yra įrašome „organizacija“, kas yra logiška, tačiau 2 str. 7 dalyje jau „organizacijos“ kaip subjekto, galinčio dalyvauti profesinio mokymo srityje, nėra įrašyta, kas organizacijas eliminuoja iš šio proceso ir siaurina profesinio mokymo dalyvių ratą.
Organizacija kaip profesinio mokymo teikėja turėtų būti įrašyta visuose įstatymo straipsniuose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio
mokymo įstaigoje ir (arba) įmonėje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.“ Nepritarti Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių siūlymui, kuris išdėstytas taip:
„8. Praktinis mokymas – profesinio mokymo teikėjo teikiamas
mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami profesinio mokymo teikėjo patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir vykdomas praktinis mokymas darbo vietoje, kai profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
8 Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo projekte praktinis mokymas apibrėžiamas kaip profesinių įgūdžių ugdymas įstaigoje ir (arba) įmonėje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Pažymėtina, kad pašalinus iš sąvokos nuostatą, kad praktinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, lieka neaišku, ar profesinio mokymo įstaigų turima praktinio mokymo infrastruktūra būtų naudojama ir ar profesinio mokymo įstaigos, kurių vykdomas mokymas neatskiriamas nuo praktinio mokymo, turėtų vykdyti tik teorinį mokymą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, tačiau kartu pritariant vienai esminių šio projekto idėjų – įvesti privalomą praktinį mokymą darbo vietoje, siūlytina tobulinti praktinio mokymo sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Praktinis mokymas –profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami profesinio mokymo teikėjo patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir vykdomas praktinis mokymas darbo vietoje, kai profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje.“
213 Argumentai: Siekiant sugrąžinti profesinio mokymo prestižą bei pritraukti gabių mokinių į profesinio mokymo įstaigas, būtina reformą vykdyti taip, kad profesinis mokymas taptų lygiaverčiu pasirinkimu labiau akademiniam mokymosi profiliui. Todėl siūlau sukurti atskirą profesinių mokyklų tipą, kuris prilygtų šiuo metu egzistuojančioms gimnazijoms. Akcentuojant įvairias galimybes įgyti profesinę kvalifikaciją, siūlau išskirti t kelis profesinio mokymo įstaigų tipus. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas. Profesinio mokymo įstaigų tipai yra tokie: realinė gimnazija, mokykla, kita profesinio mokymo įstaiga Nepritarti Argumentai: Siūloma šią nuostatą svarstyti sistemiškai. Siūloma Švietimo ir mokslo ministerijai atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemai iki 2018 m. kovo 1 dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos dėl gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklų, į kurių programas įtraukiami profesinio mokymo programos moduliai, ir profesinio mokymo įstaigų, kurių gimnazijos skyriai vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, netrukdo įgyvendinti šias nuostatas. 8. Seimo nariai A.
Seimo nariai A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
16 Argumentai: Ūkininko ūkis kaip profesinio mokymo teikėjas yra vardijamas visuose įstatymo projekto straipsniuose ir jų dalyse, todėl ūkininko ūkis privalomai turi būti įrašytas ir 2 str. 15 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio
mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas (bendrojo ugdymo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, ūkininko ūkis, kuriaiems profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti skliaustelius ir nustatyti platesnę profesinio mokymo teikėjo sąvoką. Pasiūlymas:
„15.16. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis
mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas (bendrojo ugdymo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas. “
A. Papirtienė G.Steponavičius E. Pupinis
19 Argumentai: Siūlytina „sektorinio profesinio komiteto“ apibrėžimą suderinti su Švietimo įstatymo siūlomais pakeitimais, nes dabartiniame šio įstatymo projekte sektoriniai profesiniai komitetai koordinuoja tik profesinio mokymo klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje, o Švietimo įstatymo projekto 39¹ str. 7 punkte nurodoma, kad jie sudaromi strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti bei dalyvauja rengiant profesinius ir tobulinant profesinius standartus. Pasiūlymas: „18.
Pasiūlymas: „18. Sektorinis profesinis komitetas – kolegiali bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo bei profesinio mokymo klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje – veiklų grupėje pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
20 Argumentai: Įstatymo projekte kaip vienas iš profesinio mokymo teikėjų yra įvardintas ūkininko ūkis, bet Lietuvos ūkininkai turi ne vieną visuomeninę įstaigą ar organizaciją, kurios turėtų teisę ir galėtų kaip socialiniai partneriai dalyvauti ūkininkų ar artimų žemės ūkiui profesijų profesinio mokymo procese. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Socialiniai partneriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(toliau – Vyriausybė) patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, ūkininkus atstovaujančios institucijos įstaigos ir organizacijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pritariama pasiūlymui iš dalies, taip pat užtikrinant, kad socialinių partnerių apibrėžimas neprieštarautų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms, pritarta A. Papirtienės siūlymui. Siūloma bendresnė nuostata. 11. Seimo narė
20 Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 socialiniai partneriai apibrėžiami tik kaip nacionaliniu lygmeniu veikiančios (Vyriausybės patvirtintos) darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios oranizacijos. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse socialinės partnerystės šalimis – socialiniais partneriais – laikomi darbuotojų atstovų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, o partnerystės darbdavio lygmeniu – darbdavys ir darbuotojų atstovai.
Pažymėtina, pagal Darbo kodeksą, socialinė partnerystė gali būti vykdoma nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu, darbdavio ar darbovietės lygmenimis. Be to, Darbo kodeksas nenumato, kad socialiniai partneriai turėtų būti tvirtinami Vyriausybės. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlytina specialaus „socialinių partnerių“ sąvokos reglamentavimo profesinio mokymo srityje nenustatyti, o vadovautis pagrindiniame šalies teisės akte, reglamentuojančiame darbo teisinius santykius, naudojamomis sąvokomis. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 19 dalį. 19. Socialiniai partneriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas. Pritarti
A.Papirtienė 2017-11-142 20(N) Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 24 dalimi:
„24. Socialinių partnerių sąvoka šiame įstatyme suprantama taip, kaip
ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.“
A.Papirtienė
23 Argumentai:Švietimo įstatymo 18 str. 1 dalyje nurodoma, kad „Profesinio orientavimo paskirtis - teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą. Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad profesinį orientavimą sudaro ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir profesinis konsultavimas, buvo pasiūlyta Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-1074 papildyti profesinio orientavimo sąvoką, tuo pačiu atsirado būtinybė apibrėžti „ugdymą karjerai“ sąvoką. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 22 dalimi: „ 22. Ugdymas karjerai - sistemiška ir kryptinga ugdymo institucijų veikla, skirta padėti asmeniui įgyti karjerai reikalingas kompetencijas, pasirinkti profesiją, švietimo ir užimtumo galimybes. “
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
1 Argumentai: Siūlome papildyti profesinio mokymo sistemos tikslą nuostatomis, kad šalia kvalifikacijos ir ją sudarančių kompetencijų asmeniui yra svarbu suteikti ir bendruosius gebėjimus, kurie yra labai svarbūs profesinio mokymo absolventui kuriant ir vystant savo verslą, o ne tik tampant samdomu darbuotoju. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „1) sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, bendruosius gebėjimus, padedančiasius jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikaciją;“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
12 Argumentai: Įstatymo projekto 23 str. 1 dalies 3 punkte teigiama, kad mokinys turi teisę „gauti... neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą“. Nerašoma, kad kompetencijos įgytos profesinio mokymo metu, t.y. jos gali būti įgytos ir kitais būdais. Todėl, norint suvienodinti įstatymo projektą, reikia 3 str. 2 punktą papildyti.
2 punktą papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) sudaryti sąlygas pripažinti asmenų kompetencijas
ir (ar) kvalifikacijas, įgytas įvairiais būdais profesinio mokymo metu ir neformaliuoju būdu;“ Nepritarti Argumentai: Tai perteklinis siūlymas, kadangi punkte kalbama apie įgytas kompetencijas įvairiais būdais, tai yra įtrauktas ir neformalusis profesinio mokymo būdas. 16 Seimo nariai E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
5 Argumentai: Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. rekomendacijos „Dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo“ (2009/C 155/01) oficialiame vertime į lietuvių kalbą vartojama sąvoka „Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema“. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 punkte dėstomo „orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus“ principo turinį. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnio 5 punktą ir išdėstyti jį taip:
„5) orientavimosi į tarptautinius kokybės
standartus – profesinio mokymo sistemos valdymo, išteklių, paramos mokiniui, mokymosi rezultatų bei veiklos kokybės užtikrinimo kriterijai yra grindžiami Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacine orientavimo kokybės sistema.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
1 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirminis profesinis mokymas teikiamas ne
jaunesniems kaip 14 metų asmenims ir yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
7 Argumentai: Siūlytina 6 straipsnio 7 dalį papildyti nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų tvarką, kaip turi būti organizuojamas mokymas pagal vidurinio ugdymo programą mokiniui, besimokančiam pameistrystės forma.
Be aiškios tvarkos, tokių asmenų siekis įgyti vidurinį išsilavinimą galimai sukeltų ne mažai painiavos. Pasiūlymas: „7. Mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti ta apimti, kad taikoma švietimo ir mokslo ministro tvarka. Pritarta siūlymui pagal TD pastabas. Pasiūlymas: „7. Darbdavys, sudaręs su pameistriu pameistrystės darbo sutartį, privalo sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
1 Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą, yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti.“
A. Papirtienė G.Steponavičius E. Pupinis
2 Argumentai: Siekiant užtikrinti efektyvią ir savalaikę sektorinių profesinių komitetų veiklą bei profesinio mokymo sąveiką su aukštuoju mokslu, svarbu užtikrinti, kad sektoriniuose komitetuose būtų kompetentingai atstovaujama valstybės bei verslo sektoriaus, taip pat profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srities interesai. Pasiūlymas:
Papildyti 9 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Į sektorinių profesinių komitetų sudėtį yra įtraukiami atitinkamų ministerijų atstovai pagal ūkio sektorius, socialiniai partneriai, profesinio mokymo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų atstovai.
Sektorinių profesinių komitetų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos kaip tai nustatyta Švietimo įstatyme. Komitetų nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
A. Papirtienė G.Steponavičius E. Pupinis
3 Papildyti 9 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Sektorinių profesinių komitetų nariams už darbą Sektoriniuose profesiniuose komitetuose apmokama Kvalifikacijos tvarkymo institucijos nustatyta tvarka.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-2712 1(N), 2(N) Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje, reglamentuojančiame pirminį profesinį mokymą, 5 dalyje nustatyta, kad mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija, taip pat įstatymo projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos nėra vien tik šių straipsnių reguliavimo dalykas, todėl siūlytina šias dalis perkelti į 11 straipsnį, kuris reglamentuoja kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. Pasiūlymas:
Tikslinti 6 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 3 ir
naujomis 1 ir 2 dalimis: 6 straipsnis:
„5. Mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir
(arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.“ 7 straipsnis:
„3. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir
(arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 4.
asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.“ 11 straipsnis: „1. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. 2. Įvertinus asmens įgytas kompetencijas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
3 Argumentai: Profesiniai standartai yra strateginiai dokumentai, nustatantys profesinio mokymo turinį
1Pakeisti 12 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
standartų rengimas ir tvirtinimas
2Pakeisti 12 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Profesinio mokymo programų ar jų modulių, profesinių standartų rengimą ir tobulinimą turi teisę inicijuoti ir (arba) rengti ar tobulinti profesinio mokymo teikėjas, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo (toliau – fizinis ir juridinis asmuo) arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija bei jų padaliniai. Profesinio mokymo programų ar jų modulių rengimą ir atnaujinimą koordinuoja ir (arba) vykdo švietimo ir mokslo ministro įgaliota kvalifikacijų tvarkymo institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija) derindama su sektoriniu profesiniu komitetu.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-2713 6(N) Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Profesinio mokymo programos vienų metų įprastinė
apimtis yra 60 kreditų, bet nemažiau kaip 30 kreditų.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
8 Argumentai: Profesinis mokymas kiekvienam asmeniui yra individualus ir pagrįstas asmeniniais gebėjimais ir poreikiais, todėl svarbu, kad kiekvienam norinčiam keisti pasirinktą profesinio mokymo programą būtų sudaromos tokios sąlygos. Pasiūlymas Papildyti 12 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Asmuo, kurio pirminį profesinį mokymą finansuoja
valstybė, švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti profesinio mokymo programą ir formą toje pačioje švietimo srityje pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių, neprarasdamas likusios valstybinio profesinio mokymo finansavimo dalies, ne didesnės negu tos profesinės mokymo programos kaina.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siekiant tarpusavio straipsnių sureguliavimo siūloma vietoj
„pirminis“ rašyti „formalus“. 26. Seimo nariai
E. Jovaiša A. Papirtienė E.
Papirtienė E. Pupinis
1 Argumentai: Pažymėtina, kad dėl licencijos gali kreiptis ne tik profesinio mokymo įstaiga, todėl įstatymo reglamentavimas turi apimti platesnį ratą galimų pareiškėjų ir numatyti prievolę, kad visi profesinio mokymo teikėjai teiktų būtiną informaciją, veikslo skaidrumui ir kokybei užtikrinti. Siūlytina numatyti galimybę gauti licenciją ne visai formaliojo profesinio mokymo programai, tačiau ir atskiram moduliui ar keliems moduliams. Šiuo metu susiduriama su situacija, kai visi tiekėjai, net norėdami įgyvendinti tik vieną modulį, privalo gauti licenciją visai programai. Pasiūlymas:
Papildyti 13 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu
mokymu susijusią veiklą gali vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius.“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
71 Argumentai: Pagal įstatymo projektą licenciją gali gauti visi profesinio mokymo teikėjai, o ne tik profesinio mokymo įstaigos. Tai platesnis ratas juridinių bei fizinių asmenų, nei įvardinta šio straipsnio 1 punkte. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) profesinio mokymo įstaiga teikėjas neatitinka bent
vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;“ Iš dalies pritarti Argumentai: Iš esmės pritarta, tačiau derinant su kitais siūlymais siūloma šį punktą formuluoti kaip išdėstyta pasiūlyme.
Seimo narių siūlymas, kuriam pritarta Pasiūlymas: Šį punktą išdėstyti taip:
„1) profesinio mokymo įstaiga fizinis ar juridinis asmuo,
kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
7 1,4 Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 7 dalies 1 ir 4 punktus ir išdėstyti juos taip: „1) profesinio mokymo įstaiga fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;“ „4) profesinio mokymo įstaiga fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, verčiasi įstatymų draudžiama veikla;“
A.
Seimo nariai A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
9 Argumentai: Įstatymo projekte siūlomas 20 dienų terminas yra neproporcingai per mažas, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems profesinio mokymo teikimas yra ne pirmaeilė veikla, laiku pašalintų šio įstatymo ir kitų teisės aktų normų pažeidimus. Juk įstatyme rašoma, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, licencijos galiojimas apskritai panaikinamas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti
licencijos galiojimą 20 iki 30 darbo dienų, esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęsiamas dar 20 30 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti šiais atvejais:“ Nepritarti Argumentai: Šis terminas yra pakankamas trūkumams pašalinti. 9 dalyje yra nustatytas termino atidėjimas, jei šio straipsnio 8 dalyje išvardinti trūkumai nėra pašalinami per nustatytą terminą, švietimo ir mokslo ministras priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą iki 20 darbo dienų, esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęsiamas dar iki 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti. 30. Seimo nariai A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
115 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) profesinio mokymo įstaiga teikėjas nepradėjo
vykdyti profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per
susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;“ Iš dalies pritarti Argumentai: Iš esmės pritarta, tačiau derinant su kitais siūlymais siūloma šį punktą formuluoti kaip išdėstyta pasiūlyme. Seimo narių siūlymas, kuriam pritarta. Pasiūlymas:
Šį punktą išdėstyti taip:
„5) profesinio mokymo įstaiga fizinis ar juridinis asmuo,
kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 6 mėnesius 2 metus nuo licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius 2 metus;“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
115 Argumentai: Be argumentų, išdėstytų aukščiau, taip pat siūlytina koreguoti 13 straipsnio 10 dalies 5 punktą nustatant, kad licencija būtų panaikinama ne 6 mėnesius nevykdant veiklos, o 2 metus. Toks terminas sudarytų tinkamas sąlygas pasirengti kokybiškam profesinio mokymo teikimui.
Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) profesinio mokymo įstaiga fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 6 mėnesius 2 metus nuo licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius 2 metus;“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
116 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 10 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) pakartotinio išorinio institucinio vertinimo metu profesinio
mokymo įstaigos teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudama su Kvalifikacijos tvarkymo institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pritarta iš esmės tik kita formuluotė pgal Seimo narių siūlymą:
„6) pakartotinio išorinio institucinio vertinimo
metu profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudamas su Kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų; “
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
12 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Gavusi licenciją vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu
mokymu susijusią veiklą, profesinio mokymo įstaiga teikėjas Švietimo ir mokslo ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E.
Papirtienė E. Pupinis
12 Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip: „11. Gavusi licenciją vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, profesinio mokymo įstaiga teikėjas Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotoms institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą.“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
13 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Pasikeitus licencijoje vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su
profesiniu mokymu susijusią veiklą nurodytiems duomenims, profesinio mokymo įstaiga teikėjas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą licenciją.“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
14 Argumentai: Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Licenciją gavusi profesinio mokymo įstaiga teikėjas
Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo suteikimo paskelbimo Teisės aktų registre.“
A.
Seimo nariai A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
16 Argumentai: Įstatymo projekte siūlomas 20 dienų terminas yra neproporcingai per mažas, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems profesinio mokymo teikimas yra ne pirmaeilė veikla, laiku pašalintų šio įstatymo ir kitų teisės aktų normų pažeidimus. Įstatymo projekte šiame punkte taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 13 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 30
darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registrui ir profesinio mokymo įstaigai teikėjui arba užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Dėl siūlymo keisti žodį „įstaigai“ į žodį „teikėjas“ pritarti. Dėl termino keitimo nepritarti. Projekte nurodyta 20 darbo dienų, o tai yra 30 dienų, kaip parašyta argumentuose. Projekte visur vartojama terminai darbo dienomis, kaip ir Darbo kodekse. „16. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jei profesinio mokymo teikėjas yra juridinis asmuo, Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojui, profesinio mokymo įstaigai. kitam profesinio mokymo teikėjui arba kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. “
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
2 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Papildyti nuostata iš 18 str. 5 dalies dėl pameistrystės ir atitinkamai sureguliuojant įstatymo nuostatas tarpusavyje papildyti žodžiu“ nefinansuojamos“ ir išdėstyti taip:
„2. Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų
profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
2 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius
nustatomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo, ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pritarta
nuostata dėl pameistrystės galimybių perkelta į 2 dalį
E. Jovaiša A. Papirtienė E.
Papirtienė E. Pupinis
5 Pasiūlymas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.9. Priėmimą mokytis į valstybės nefinansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas valstybinėse profesinio mokymo tiekėjas įstaigose vykdoma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-2718 6(N) Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Valstybės finansuojamos vietos profesinio mokymo įstaigoms tenka
pagal stojančiųjų pasirinkimą, neviršijant švietimo ir mokslo ministro nustatyto valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms vietų bendro skaičiaus. Tvirtinant galutinį valstybės finansuojamų vietų skaičių atsižvelgiama į profesinio mokymo įstaigos galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-2718 7(N) Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Galutinį valstybės finansuojamų formalaus profesinio mokymo vietų
skaičių ir jų pasiskirstymą pagal profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas tvirtina švietimo ir mokslo ministras“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-2718 8(N) Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Priėmimą mokytis į valstybės finansuojamas
neformaliojo profesinio mokymo vietas, atsižvelgiant į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, profesinio mokymo tiekėjas vykdo Vyriausybės nustatyta tvarka.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
12 Argumentai Siūloma pabaigtų profesinio mokymo programų modulių skaičiaus neriboti ir palikti galimybę juos baigus persikvalifikuoti ir tokiu būdu mažinti nedarbo lygį Lietuvoje, taip derinant nuostatas dėl valstybinio finansavimo ir priėmimo į tęstinį profesinį mokymą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „1013. Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikaciją pabaigus pagal pirminio profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) įgijo kvalifikaciją su viduriniu išsilavinimu arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-2718 6-11 Pasiūlymas:
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
2 Argumentai: Įstatymo projekte šio straipsnio pirmoje dalyje nuostata „kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla“ taikoma visiems, o antroje dalyje ūkininkui ir laisvajam mokytojui tarsi netaikoma. Taip pat pirmoje dalyje yra - „ūkininko ūkis“, o antroje - „ūkininkas“... Pasiūlymas: Pakeisti projekto 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita
mokykla, kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Profesinio mokymo įstaigai sudarius profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, kuriaiems profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, praktinis mokymas vykdomas darbo vietoje.“ Pritarti iš dalies Pritarta pagal TD pastabas 53 punktas. Pasiūlymas: „1. Profesinis mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės formomis. 2. Profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla, kartu su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Profesinio mokymo įstaigai sudarius profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, atitinkama praktiniso mokymaso dalis vykdomas realioje darbo vietoje.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
1 Argumentai: Siūlytina patikslinti 20 straipsnio 1 dalį, nes vystantis technologijoms asmenų, kuriems atimta ar apribota laisvė, praktiniam mokymui gali būti naudojamos ir realios darbo vietos simuliacijos, praktinis mokymas gali būti vykdomas įkalinimo įstaigose veikiančiose įmonėse, t. y. nereikia griežtos nuostatos, kad praktinis mokymas gali būti neskiriamas, nes tuo gali būti piktnaudžiaujama. Pasiūlymas: „1. Asmenims, kuriems atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis specialiose auklėjimo ar bausmės atlikimo vietose. Šių grupių asmenims profesinio mokymo programoje numatytas praktinis mokymas realioje darbo vietoje gali būti neskiriamas.“
A.
Seimo nariai A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
1 Argumentai: Įstatymo projekte šiame straipsnyje taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, nes pagal dabartinę formuluotę atrodo, kad profesinio mokymo kokybę užtikrinti siekiama tik profesinio mokymo įstaigose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinio mokymo įstaigos teikėjai atsako už
profesinio mokymo ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
2 Argumentai: Siūlome tikslinti 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamas „kokybės orientacinės sistemos nuostatos“ ir „programų vertinimas“ sąvokas. Pasiūlymas: Papildyti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Profesinio mokymo kokybė užtikrinama taikant profesinio mokymo įstaigų pasirinktas vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamas Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos nuostatomis.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
3 Pasiūlymas: Papildyti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Profesinio mokymo kokybei užtikrinti ir gerinti vykdoma
profesinio mokymo stebėsena vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas, profesinio mokymo programų išorinis vertinimas, mokymosi pasiekimų vertinimas, profesinio mokymo ir kvalifikacijų suteikimo priežiūra.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
5 Argumentai: Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte dėl profesinio mokymo įstaigų įsivertinimo ir išorinio vertinimo nuostatų nebelieka, nes yra įrašyta „išskyrus“.
Todėl 21 str. 5 dalis nebetenka prasmės: Pasiūlymas: „5. Profesinio mokymo įstaigos įsivertinimą ir išorinį vertinimą reglamentuoja Švietimo įstatymas.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
12 Argumentai: Profesinio mokymo teikėjai gali teikti tik siūlymus rengiamiems ar atnaujinamiems profesiniams standartams dėl kvalifikacijų, tačiau ne juos rengti. Šia nuostata būtų sudaroma galimybė siūlyti ne valstybės poreikius atitinkančias kvalifikacijas, tačiau siaurų interesų grupių siūlomas kvalifikacijas. Todėl siūlytina tikslinti formuluotę ir nustatyti, kad profesinio mokymo teikėjai ne rengia, o dalyvauja profesinių standartų rengimo procese. Pasiūlymas: „2) rengti dalyvauti rengiant Lietuvos ūkio ir darbo rinkos poreikius atitinkančius profesinius standartus ir jų modulius, teikti juos vertinti Kvalifikacijų tvarkymo institucijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
14 Pasiūlymas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užskaityti įskaityti asmeniui bendrojo ugdymo technologijų dalykų mokymąsi, asmens savišvietos ir neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas kaip dalį profesinio mokymo programos modulius švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
3 Argumentai: : Įstatymo projekte šiame straipsnyje, kaip ir kituose jau pataisytuose straipsniuose, taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, kad įstatymo projektas būtų nuoseklus ir vientisas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Profesinio mokymo įstaigos teikėjo atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, prevencinių priemonių vykdymą, profesinio mokymo įstaigų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis
14 Argumentai:Šiuo įstatymu profesinių standartų rengimas deleguotas Kvalifikacijų tvarkymo institucijai, o ne Švietimo ir mokslo ministerijai. Pasiūlymas: Patikslinti 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) rengia profesinio mokymo, kvalifikacijos keitimo ir
kvalifikacijų sistemų plėtros investicines programas, profesinius standartus;“
E. Jovaiša A. Papirtienė E. Pupinis G.Steponavičius 2017-10-2726 14(N) Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1074 nėra įtvirtinta nuostatų dėl institucijos, atsakingos už profesijos mokytojų rengimą ir rengimo planavimą. Pažymėtina, kad 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai, tačiau juose taip pat neatsispindi atsakomybė už šios funkcijos įgyvendinimą. Manytina, kad švietimo ir mokslo ministerija turėtų būti atsakinga už centralizuotą šios srities politiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pildyti 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias švietimo ir mokslo ministerijos kompetenciją profesinio mokymo srityje. Pasiūlymas:
Papildyti 25 straipsnį nauja 14 dalimi:
„14. Planuoja profesijos mokytojų rengimą ir jų
kvalifikacijos tobulinimą;“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
7 Argumentai: Organizacija kaip profesinio mokymo teikėja turėtų būti įrašyta visuose įstatymo straipsniuose.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 33 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) dalyvauja organizuojant profesinį mokymą pameistrystės būdu ir
praktinį profesinį mokymą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją ir atliekant jo priežiūrą;“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
8 Argumentai: Įstatymo projekte šiame straipsnyje, kaip ir kituose jau pataisytuose straipsniuose, taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, kad įstatymo projektas būtų nuoseklus ir vientisas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 33 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) dalyvauja atliekant profesinio mokymo įstaigų teikėjų
veiklos kokybės išorinį vertinimą;“ Nepritarti Argumentai: Išorinis veikslo vertinimą numatomą taikyti tik valstybinėms ir savivaldybių bei nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. Kitais atvejais, pvz.: vykdant neformalųjį profesinį mokymą kokybiniai reikalavimai bus numatyti programai bei sąlygoms užtikrinti. 59. Seimo nariai A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
41 Argumentai: Įstatymo projekte šiame straipsnyje, kaip ir kituose jau pataisytuose straipsniuose, taip pat turėtų būti profesinio mokymo teikėjas, kad įstatymo projektas būtų nuoseklus ir vientisas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 35 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) mokslo metus baigė profesinėsio mokymo įstaigos
teikėjo nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai teikėjui apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus;“ Nepritarti Argumentai: Profesinio mokymo teikėjai, pvz.: kirpėjos, neturi mokslo metų.
Pasiūlymas: 36 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) mokslo metus baigė profesinio mokymo įstaigos nustatytu
laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus, tačiau nelaikė baigiamojo egzamino;“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
11 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Reikėtų ir čia vartoti įstatyme suvienodinat pavadinimą, t.y. profesinio mokymo įstaiga. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 35 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Lėšos mokinių profesiniam orientavimui bendrojo ugdymo mokyklose
ir profesinėseio mokyklose mokymo įstaigose skiriamos taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą.“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
1 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Šiuo atveju išbraukiami pertekliniai žodžiai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, keisti valstybinės profesinės mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto profesinio mokymo veikloms vykdyti, perduotų valdyti profesinėms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos vertinimus bei Turto banko išvadą.“ Nepritarti Argumentai:
Pritarta Komiteto siūlymui atsisakyti 40 str. 1 dalies. 62. Seimo nariai A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
1 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį
turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinėms mokykloms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Valstybinės profesinės mokyklos įstaigos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.“ Pritarti Iš dalies Argumentai:
Pritarti ta apimtimi, kad profesinės mokyklos keičiama į profesinio mokymo įstaigas. Komitetas pritarė šiai nuostatai. Pasiūlymas: „2. 1. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinio mokymo įstaigos patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį.
Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. “
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
5 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos joms pagal patikėjimo
sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms profesinį mokymą, kai yra turtą perdavusios valstybinės profesinės mokyklos įstaigos ir Švietimo ir mokslo ministerijos rašytinis sutikimas.“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
2 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu valstybinės profesinio mokymo įstaigos nuosavybės teise
turimas nekilnojamasis turtas perleidžiamas viešo aukciono būdu, profesinė mokyklamo įstaiga, nesudariusi sandorio per 2 viešus aukcionus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinti perleidžiamo nekilnojamojo turto pradinę kainą.“
A. Baura V.Rinkevičius P.Valiūnas
4 Argumentai: Įstatymo projekto sąvokose nėra pavadinimo „profesinė mokykla“ Prieš tai projekte visur vartojama „profesinio mokymo įstaiga“.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės profesinės mokymo įstaigos turi teisę skolintis, tai
yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms profesinėms mokyklomsmo įstaigoms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms profesinėms mokyklomsmo įstaigoms. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2017-10-11 Pritarti iniciatorių pateiktam Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektui (Nr.XIIIP-1074) bei Kaimo reikalų komiteto išvadai ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Pritarti 2.
2017-10-25 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į išvadoje pateiktas ekspertų (specialistų) pastabas bei pasiūlymus, taip pat komiteto teikiamus pasiūlymus. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pritarta iš dalies keliems Komiteto pasiūlymams. Argumentai ir pasiūlymai pateikti prie pasiūlymų. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-10-25
sritis, įstatymo projekte siūloma tiksliau reglamentuoti ministerijų kompetenciją organizuojant užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą. Pasiūlymas: siūloma patikslinti 1 straipsniu dėstomo 26 straipsnio, reglamentuojančio Ūkio ministerijos įgaliojimus, 5 punktą. ,,26 straipsnis. Ūkio ministerijos įgaliojimai Ūkio ministerija:
1) formuoja žmogiškųjų išteklių plėtros politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) dalyvauja formuojant profesinio mokymo politiką;
3) organizuoja žmogiškųjų išteklių paklausos darbo rinkoje rezultatų sklaidą;
4) koordinuoja savo įsteigtų ar ministro valdymo sritims priskirtų profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
5) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru;
6) tvarko Lietuvos profesijų klasifikatorių;
7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Kadangi Švietimo ir mokslo ir socialinių reikalų ir darbo ministerijos yra atsakingos už šias sritis, siūlome nustatytas priemones derinti su abiem ministerijom.
5) nustato prioritetines žmogiškųjų išteklių plėtrai ūkio sritis organizuoja ministro valdymo sritims priskirtų darbuotojų užimtų asmenų jose tęstinį profesinį mokymą, kvalifikacijos tobulinimo, kompetentingumo plėtros, aukšto meistriškumo kvalifikacijų tobulinimo rėmimo priemones suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2017-10-251
Argumentai: atsižvelgiant į pirmą Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, atitinkamai tikslintina 35 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 35 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,5. Įmonės, įstaigos, ūkininko ūkio darbuotojų tęstinis profesinis mokymas vykdomas įmonės, įstaigos, ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis.
Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės, įstaigos ar ūkininko ūkio darbuotojų tęstiniam profesiniam mokymui skiriama ir valstybės biudžeto lėšų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ūkio ministro nustatyta tvarka suderinus su socialinių reikalų apsaugos ir darbo ministru, kai mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą. Pritarti
5Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2017-10-251
Argumentai: atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir 12, 20, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-1076 siūlomus pakeitimus dėl galimybės užimtiems asmenims dalyvauti profesiniame mokyme, tikslintina Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 35 straipsnio 6 dalis. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 35 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,6. Bedarbių ir užimtų įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų profesinis mokymas finansuojamas Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka.“
6Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2017-10-251
pagrindiniais profesinio mokymo finansavimo šaltiniais pagal Užimtumo įstatymą. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 38 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip: ,,4. Už Pprofesinįis mokymąas, apmokamąas valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimo valdytojo, taip pat Užimtumo fondo lėšomis ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ir yra nustatomas vienodas fiksuotojo įkainio dydis.“ ,,5.
Profesinio mokymo paslaugų, apmokamų iš ne kitų negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybės biudžeto lėšų šaltinių, nustatomų įkainių dydis negali būti mažesnis negu įkainių dydis už teikiamas tas pačias paslaugas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų teikiamų tų pačių paslaugų, apmokamų iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybės biudžeto lėšų šaltinių, įkainių dydį.“
7Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2017-10-25 * Argumentai: įstatymo projekte nėra siūloma toliau palikti veikti Lietuvos profesinio mokymo tarybą, tačiau kartu nėra aptartas klausimas, kas konkrečiai perims Lietuvos profesinio mokymo tarybos funkcijas ją panaikinus (žr. įstatymo projekto lyginamąjį variantą dėl įstatymo 29 straipsnio išbraukimo). Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui papildyti įstatymo projektą atitinkama patariamąja institucija strateginiams profesinio mokymo klausimams spręsti, kuriai būtų priskirtos atlikti ir siūlomos panaikinti Lietuvos profesinio mokymo tarybos funkcijos. Pritarti Pasiūlymas Patikslinimas yra prie Švietimo tarybos pirmininkės siūlymo. Stiprinami Sektoriniai profesiniai komitetai. Centrinio profesinio komiteto funkcijas perima Sektoriniai profesiniai komitetai ir Kvalifikacijų tvarkymo institucija. Taip pat atsižvelgiatnt į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlyma, tikslintinas yra Švietimo įstatymo 62 straipsnio 1 ir 3 punktai:
„1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir
konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, formalaus ir neformalaus švietimo sistemos klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas“; 8.
Ekonomikos komitetas 2017-11-06 Siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų ekspertų pastabas, taip pat pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pritarta iš dalies tiems siūlymams, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas, kadangi derinant su kitais pasiūlymais, kai kurios nuostatos keitėsi. 9. Ekonomikos komitetas
7 Komiteto pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais profesinio mokymo įstaigos nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui: „7. Darbdavys, sudaręs su pameistriu pameistrystės darbo sutartį, privalo sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
9 Komiteto pasiūlymas: Projekto 13 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą iki
pratęsiamas dar 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti šiais atvejais:<...>“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Siūloma pritarti žodžio „iki“ įrašymui, tačiau akcentuotina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir galiojančioje PMĮ redakcijoje. Taip pat pažymėtina, kad aptariama straipsnio dalis reglamentuoja jau galiojančios licencijos sustabdymą. Tai reiškia, kad reikalavimai licencijai įgyti jau buvo patenkinti, tačiau tam tikru metu neišlaikyti.
Taigi, manytina, kad reglamentuojamas terminas pasiekti licencijai keliamus reikalavimus, kurie jau buvo pasiekti, yra pakankamas. Be to, tokį teisinį reguliavimą lemia poreikis pertvarkyti profesinio mokymo sistemą ir siekti aukščiausios profesinio mokymo įstaigų ir mokymo teikėjų bei paties mokymo kokybės. Be to, adekvatus reguliavimas (30 kalendorinių dienų) yra nustatytas ir galiojančioje PMĮ redakcijoje, todėl siekiant aukštesnės kokybės, manytina, kad būtina bent jau išlaikyti tuos pačius terminus, kokie yra nustatyti šiuo metu. Manytina, kad Komiteto pateiktas pasiūlymas, atliepiantis ankstesnę Teisės departamento pastabą, faktiškai prailgina terminą ir sudaro palankesnes sąlygas ištaisyti teisės aktų pažeidimus. 14 straipsnio 8dalies pirmą sakinį išdėstyti taip:
„8. Švietimo ir mokslo ministras raštu įspėja licencijos turėtoją ir
nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti šiais atvejais: <...>“
8 Komiteto pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio mokymo įstaigoje, ir
(arba) įmonėje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui:
teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami profesinio mokymo teikėjo patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir vykdomas praktinis mokymas darbo vietoje, kai profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje. 12. Ekonomikos komitetas
16 Komiteto pasiūlymas: Projekto 13 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15.
Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registrui ir profesinio mokymo įstaigai teikėjui arba užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui.“ Pritarti Pasiūlymas:
Dėl siūlymo keisti žodį „įstaigai“ į žodį „teikėjas“ pritarti. Dėl termino keitimo nepritarti. Komitetas pritarė šiai formuluotei:
„16. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 darbo
dienų nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jei profesinio mokymo teikėjas yra juridinis asmuo, Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojui, profesinio mokymo įstaigai, kitam profesinio mokymo teikėjui arba kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje.“
8 Komiteto pasiūlymas: Projekto 17 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Priėmimą mokytis į valstybės finansuojamas neformaliojo profesinio mokymo vietas, atsižvelgiant į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, profesinio mokymo tiekėjas vykdo Vyriausybės švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui, kad Priėmimą mokytis į valstybės finansuojamas neformaliojo profesinio mokymo vietas, atsižvelgiant į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, profesinio mokymo tiekėjas vykdo Vyriausybės švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymo VIII-450 pakeitimo įstatymo projektui, Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Komiteto Pasiūlymas:
valdymas, naudojimas ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jeigu tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Profesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą išnuomoja viešo konkurso būdu. Profesinio mokymo įstaigos joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą gali perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais tik valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra formalusis švietimas. Sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio mokymo įstaigos priima suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku (profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija) ar dalyvių susirinkimu. Turto nuomos ar panaudos sutarties terminas gali būti ne ilgesnis kaip 5 metai ir ne ilgesnis kaip terminas, kuriam valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo įstaigoms. Gautos lėšos gali būti naudojamos tik profesinio mokymo įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti 3440 straipsnis. Turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose, perdavimas pagal patikėjimo sutartis 1 .
Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinio mokymo įstaigos patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. 2. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. 3. Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, valstybės turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybinės profesinės įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas valstybės turtas. 4. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybinės profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje. 5. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės profesinės įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant. 7.
7Valstybinės profesinio mokymo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka,
kai yra Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti. 8. Turtas, kurį valstybinės profesinio mokymo įstaigos valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
1) valstybės investuotas turtas;
2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už profesinį mokymą, taip pat pajamos iš ūkinės, veiklos ir kitų teikiamų paslaugų;
3) lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2–4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
6) dovanotas turtas;
7) paveldėtas turtas;
8) pajamos, turtas ar kita nauda, gauta valdant, naudojant šios dalies 1–8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 9. Valdydamos, naudodamos šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą ir juo disponuodamos, valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. 41 straipsnis. Disponavimo valstybinių profesinio mokymo įstaigų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu ribojimai
nuosavybėn perleidžiamas valstybinės profesinės mokymo įstaigos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
nekilnojamasis turtas perleidžiamas Vyriausybės sprendimu teisės aktuose nustatyta tvarka. 3. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali steigti ir į juos investuoti profesinės mokymo įstaigos dalininkai ir tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės profesinės mokymo įstaigos vykdoma mokymų veikla ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti. 4. Valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms draudžiama jų nuosavybės teise valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles. 5. Valstybinės profesinės mokymo įstaigos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms profesinėms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka“
Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) akad. Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Rūta Norkienė