Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam
pirmąją kvalifikacija arba aukštesnę kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijąas, siekiant įgyti kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais
partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose. švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka, aukštosiose mokyklose – jų nustatyta tvarka.“
taip: „7. Profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.“
taip: „8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems Lietuvos gyventojams Vyriausybės nustatyta tvarka.“
taip: „9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo,
suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą.“
28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
taip:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.“
2Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio
mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir
(ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui
pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.“
straipsniu Papildyti įstatymą 39¹ straipsniu: „39¹ straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
užtikrinti kvalifikacijų atitiktį ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą. 2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės ir mokymo institucijų bendradarbiavimu. 3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą. 4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija). 5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas.
tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi. 7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus. 8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja Kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. 10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše. 11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus. 12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja Kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 41 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis
asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. 2. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio
ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas, pagal tęstinio profesinio mokymo programas – mokykla.“
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos)
Pakeisti 56¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai profesiniai standartai ir profesinio rengimo standartai.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką
ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
43) Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
54) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.“
įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir švietimo ir
mokslo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1075(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam
pirmąją kvalifikaciją arba aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą pirmąją kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijąas, siekiant įgyti kitą kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais
partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose. švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka, aukštosiose mokyklose – jų nustatyta tvarka.“
2Papildyti 18 straipsnį 7 dalimi:
„7. Profesinis orientavimas teikiamas pradėjusiems mokytis pagal
pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“
3Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:
„8. Profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
4Papildyti 18 straipsnį 9 dalimi:
„9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms šioms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
taip:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.“
2Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir
(ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui
pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.“
straipsniu Papildyti įstatymą 39¹ straipsniu: „39¹ straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
užtikrinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą. 2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu. 3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą. 4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija). 5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis.
Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas. 6. Kvalifikacijas tvarko kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi. 7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus. 8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru. 9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. 10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše. 11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus. 12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 41 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie
ministerijų – profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamosi Profesinio mokymo įstatymu ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus; neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;“. 9 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis
asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.“
2Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio
ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas, pagal tęstinio profesinio mokymo programas – mokykla.“
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
straipsnį nauju 9 punktu:
„9) organizuoti ir koordinuoti informacijos apie
profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;“. 2.
atitinkamai 10-17 punktais. 12 straipsnis. 56¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 56¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų
registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai, profesiniai standartai ir profesinio rengimo standartai.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos
institucijos Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
43) Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
54) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir švietimo ir
mokslo ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša
dėl PROFESINIO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Europos Sąjungos Tarybos 2015 m. paskelbtose rekomendacijose dėl Lietuvos nacionalinės reformų programos teigiama, kad Lietuvoje dėl demografinių priežasčių ir migracijos sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, todėl siūloma didinti švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams ir skatinti tęstinį profesinį tobulėjimą. Profesinis mokymas yra ta švietimo grandis, kurioje jos dalyviai lanksčiausiai ir greičiausiai geba reaguoti į darbdavių poreikius ir mokinių bei užimtų asmenų kompetencijų trūkumą. Nežiūrint į tai, kad profesines mokymo įstaigas baigusių asmenų užimtumo lygis yra pakankamai aukštas (75,6 proc. palyginus su ES vidurkiu 73 proc. (2015 m.)), tačiau vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža 29 proc. (ES vidurkis – 50 proc.) ir kasmet vis dar mažėja, o profesinio rengimo ir mokymo įstaigų nebaigia apie 23 proc. mokinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per pastaruosius penkerius metus sumažėjo mokinių, kurie renkasi profesines mokyklas besimokydami pagal bendrojo ugdymo arba vidurinio ugdymo programas (2010 m. atitinkamai tokie mokiniai sudarė 3,1 proc. ir 64,6 proc., o
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas Lietuvoje bus dar ryškesnis. Profesinėse mokymo įstaigose mokinių skaičius lyginant 2009 ir 2015 metus sumažėjo visose apskrityse išskyrus Kauno, Vilniaus ir Telšių apskritis. Šiuo metu šalyje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose mokosi apie 46 tūkst. mokinių.
Profesinio mokymo įstaigos yra labai svarbios įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus: „užtikrinti asmenų dalyvavimą mokymesi visą gyvenime bei didinti jų įsidarbinimą ir užimtumą“, tačiau Lietuva pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklius yra 21 iš 28 Europos Sąjungos šalių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2009 iki 2015 metų ženkliai sumažėjo asmenų tęsiančių mokslą po profesinio mokymo baigimo kolegijose arba universitetuose (2009 m. tęsiančių studijas atitinkamai sudarė 3,8 ir 1,2 proc., o 2015 m. – 0,35 ir 0,33 proc.). 2016 m. Europos Sąjungos Tarybos Europos semestro Lietuvai ataskaitoje Lietuvai rekomenduojama: daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas didinant švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant mokymo ir suaugusiųjų mokymosi kokybę. Šiuo metu populiariausios profesinio mokymo įstaigose išlieka verslo ir administravimo, inžinerijos profesijos bei architektūra ir statyba, nors šių specialybių besimokančiųjų skaičius sumažėjo beveik du kartus. Jau daugiau nei dešimtmetį profesiniam mokymui skiriama lėšų dalis praktiškai nekinta ir tesudaro apie 0,3 proc. nuo BVP, o vidutinės vienam besimokančiam asmeniui tenkančios lėšos sudaro apie 2 tūkst. eurų per metus (pavyzdžiui, universitete studijuojančiam tenka 5,8 tūkst. eurų). Atotrūkį tarp darbo rinkos ir profesinio mokymo bei fragmentuotą baigusiųjų profesinio mokymo įstaigas įsidarbinamumą pagal profesiją, parodo ir tai, kad mokinių, priimtų į profesines mokymo įstaigas ir jau turinčių profesinę kvalifikaciją, skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik 40 proc., o turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją – beveik 20 kartų.
Ekspertų teigimu, vieni iš veiksnių, kuriais būtų galima pasinaudoti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumui ir atitikčiai darbo rinkos poreikiams didinti, yra: mokymosi darbo vietoje įtraukimas į visas profesinio rengimo ir mokymo programas, taip pat palankesnių sąlygų pereiti iš profesinio mokymo į aukštojo mokslo sistemą sudarymas (Profesinio mokymo sistemos Lietuvoje galimybių studija, 2015 m.). Siekiant paremti ekonomikos augimą ir tolesnius teigiamus darbo rinkos pokyčius, itin svarbios investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas naujasis socialinis modelis skatina asmens karjeros dinamiškumą, o darbuotojai turės lanksčiai prisitaikyti keisdami profesiją ir ūkio sektorius, kuriuose dirba, todėl svarbu, kad jie galėtų keisti ir kelti kvalifikaciją atsižvelgdami į ekonomikos poreikius. 2017 m. Europos Komisijos semestro ataskaitoje teigiama, kad Lietuva nedaug pasistūmėjo didindama aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį, o ši politika yra itin svarbi siekiant padidinti žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir didinti darbo jėgos pasiūlą. Darbdavių duomenimis, šiuo metu inžinerinėje pramonėje kvalifikuoto darbuotojo ir aukštos kvalifikacijos specialisto poreikis gali būti apibūdinamas santykiu 5 ir 1. 2011 m.
nustatyti tikslai, kuriais siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą, aktyvinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir dalyvavimą profesiniame mokyme, šalims narėms suderinti europines ir nacionalines profesinio mokymo nuostatas, įgyvendinti nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas, remiantis Europos kokybės užtikrinimo profesinio mokymo orientavimo rekomendacijomis, įgyvendinti mokymąsi darbo vietoje. Visoje Europos Sąjungoje dualinis profesinis mokymas yra laikomas vienu iš svarbiausių jaunimo nedarbą mažinančių ir padedančių sėkmingai susirasti pirmąjį kvalifikuotą darbą veiksnių. Apklausų duomenimis, net 49 proc. darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Darbdavių atstovai ne retai pažymi, kad trūksta glaudesnio ryšio tarp švietimo įstaigų ir darbdavių, o bedarbių profesinis mokymas nėra pritaikytas darbo rinkos poreikiams. Tose šalyse, kuriose dualinis profesinis mokymas turi senas tradicijas jaunimo nedarbas yra gerokai mažesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu:
Vokietijoje – 7,1, Danijoje – 10, Austrijoje – 10,1, Nyderlanduose – 11,1 procento. Lietuvoje pameistrystės institutas nėra išplėtotas. Šiuo metu Lietuvoje pameistrystės būdu mokosi tik 2 proc. dalyvių, tačiau tarptautinių ekspertų teigimu, atsižvelgiant į Lietuvoje turimas profesinio mokymo ir rinkos sąlygas, jau dabar darbo vietose galėtų mokytis mažiausiai 30 proc. mokinių. . Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) šalių vidurkis besimokančių pameistrystės būdu sudaro apie 40 proc. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva, todėl būtina gerinti jo kokybę ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą su įmonėmis (Europos Komisijos švietimo ir mokymosi būklės ataskaita, 2016).
Faktiškai daugėjant norinčių mokytis profesinio mokymo įstaigose skaičiui, pedagogų skaičius (vadinamų profesijos mokytojais ir bendrojo ugdymo mokytojais) šiose įstaigose sumažėjo 14 proc., o vidutinis pedagoginio personalo amžius yra 50 metų. Investiciniam klimatui šalyje gerinti ir investuotojams pritraukti vienu pagrindinių siektinų uždavinių laikytina „pasiekti, jog 2020 m. ne mažiau kaip 50 proc. profesinio lavinimo mokinių praktinius įgūdžius įgytų realioje darbo vietoje (AIAC, 2015)“. Tarptautiniai ekspertai jau dešimtmetį akcentuoja būtinybę racionalizuoti valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir struktūrą švietimo srityje. Švietimo informacinių technologijų centrui atlikus analizę dėl 2016–2017 metų profesinių mokyklų duomenų iš Mokinių ir Pedagogų registrų pastebėta, kad 235 asmenys yra ir profesinio mokymo įstaigos pedagogas, ir mokinys. Lietuvos darbo birža atliktame tyrime konstatavo, kad profesinio mokymo įkainiai privatiems klientams ir darbo ieškantiems asmenims, kurių profesinis mokymas apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, skiriasi net du, o vietomis tris kartus, pavyzdžiui, dekoratyvinės kosmetikos mokymo programa atitinkamai kainuoja 1 798 eurus ir 580 eurų. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad nėra reglamentuota, kaip apskaičiuoti profesinio mokymo įstaigų mokymo paslaugų įkainius, todėl profesinio mokymo įstaigos skaičiuoja juos skirtingai. Valstybė pagal Konstituciją, inter alia Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį, turi pareigą prižiūrėti mokymo įstaigų veiklą (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas). Nuo 2004 m. į profesinio mokymo kokybės gerinimą buvo investuota 240 mln. Eur., į profesinio mokymo infrastruktūros gerinimą – 118 mln. Eur.
Eur. Valstybės kontrolės teigimu, net pusėje audituotų profesinio mokymo įstaigų nepadidėjo per pastaruosius dvejus metus įstojusių mokinių skaičius į pirmines mokymo programas, kurios vykdomos sektoriniuose praktinio mokymo centruose. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad įvertinus 26 sektorinių praktinių centrų veiklą, nė viena profesinio mokymo įstaiga nepasiekė numatyto įrangos apkrovimo (16 val. per parą), o (60 proc.) centrų praktinis mokymas vyko tik iki 5 val. per parą. Europos Komisijos ataskaitoje Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo įgyvendinimo, pažymima, kad kokybės užtikrinimo sistemų diegimas profesinio mokymo srityje tapo daugumos šalių reformų prioritetu, išorinio kokybės vertinimo paskirtis – formuoti vieningą profesinio kokybės užtikrinimo sistemos supratimą ir skatinti visas suinteresuotas šalis prisidėti prie kokybės kultūros puoselėjimo, tačiau Lietuvoje šiuo metu nepakankamai užtikrinama profesinio mokymo teikėjų paslaugų kontrolė ir orientavimas į sąlygų, kiekvienai profesinio mokymo įstaigai gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir nuolat tobulinti taikomus veiklos metodus ir būdus, sudarymą. Lietuvoje skatinant profesinio mokymo pasiūlos ir darbo rinkos paklausos augimo, 2013 metais pradėti rengti profesinio mokymo modulinės programos bei profesinio mokymo rengimo standartai. Iki šiol yra parengtas vos vienas profesinis standartas, nepaisant to, kad jiems rengti išleista apie 500 tūkst. Eur. Tik 24-ios iš 60-ies modulinių profesinio mokymo programų, kurioms išleista apie 1 mln. Eur, yra įregistruotos. Valstybės kontrolės teigimu, įvertinus 20 iš 60 (33 proc.) modulinių programų, nustatyta, kad tik dvi atitiko naujus profesinius standartus. 2016 m. darbo biržose iš viso registruoti beveik 152 tūkst. bedarbių, iš jų apie 75,6 proc. – teturintys vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.
Įgyvendinant Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programą, daugiau kaip 17 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų buvo sudarytos galimybės įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją. Valstybės kontrolės 2016 m. vasario 22 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-1-1 „Kaip panaudojamos profesinio mokymo galimybės“[¹] nurodyta, kad siūlomos profesinio mokymo programos ne visada atitinka darbo rinkos poreikius, nepakanka naujų ir darbo rinkos poreikius atitinkančių mokymo programų, nepakankama kokybė. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, situacija, kai už bedarbių profesinio mokymo koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos labai ribotai dalyvauja profesinio mokymo programų sudarymo, tvirtinimo, profesinio mokymo teikėjų licencijavimo procese, yra ydinga. Vienas svarbiausių sėkmingos profesinės mokyklos požymių yra efektyvus valdymas, socialinių partnerių įtraukimas ir profesinėje mokymo įstaigoje vykdomos veiklos orientavimas į darbo rinkos poreikius. 2016 m. EBPO ataskaitoje Lietuvai teigiama, kad turi būti skatinamas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, profesinių mokyklų ir specialiųjų mokyklų, kuriant bendrus klasterius arba diegiant bendras valdymo sistemas. Kasmet viešosios įstaigos statusą įgyja vis daugiau profesinio mokymo teikėjų. Taigi, didėja finansinis įstaigų savarankiškumas, atsiranda geresnės galimybės efektyviai naudoti profesinio mokymo lėšas ir išteklius. Pasikeitus juridiniam įstaigų statusui, jas valdyti gali įmonės, socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai, kiti dalininkai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiandien pastebimas nepakankamas socialinių partnerių įsitraukimas ne tik į profesinio mokymo įstaigų valdymą, bet ir bendrai į profesinį mokymą. Pastebimas ir nepakankamai efektyvus įsitraukimas į profesinio mokymo planavimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad profesinis orientavimas vis dar išlieka vienu iš iššūkių siekiant atliepti Europos Tarybos ir EBPO rekomendacijas. Nuo 2005 m. buvo įkurta 700 profesinio informavimo taškų, iš jų 632 bendrojo ugdymo mokyklose (kiti viešosiose bibliotekose ir savivaldybei priklausančiose įstaigose). Vienose jų profesinio informavimo paslaugas teikė pedagogai, kitose – kiti mokyklų darbuotojai (pavyzdžiui, bibliotekininkai). Analizuojant kitų valstybių patirtis, pavyzdžiui, Suomijos, Norvegijos, Austrijos, Čekijos ir kitų Europos Sąjungos šalių profesinio orientavimo paslaugos teikiamos nuo pirmos klasės – žemesnėse klasėse profesinis orientavimas integruotas į kitas ugdymo programas, o vyresniųjų klasių mokiniams vedama privaloma ugdymo karjerai pamoka. Minėtose valstybėse visos formaliojo švietimo įstaigos turi bent po vieną karjeros specialistą. Lietuvos moksleivių sąjungos teigimu, 79 proc. apklaustų moksleivių suinteresuoti, kad mokyklose vyktų sklandus ugdymas karjerai. Pagal 2014 m. Kvalifikacijų ir profsinio mokymo plėtros centro surinktus duomenis, tik 12 proc. asmenų, teikiančių profesinio orientavimo paslaugas mokiniams, yra baigę bakalauro arba magistro studijų programas, tiesiogiai susijusias su profesiniu orientavimu (pavyzdžiui, karjeros projektavimas, karjeros edukologija, ugdymo karjerai pedagogika, profesijos edukologija, karjera ir profesinis konsultavimas). Atsižvelgiant į bendrą profesinio mokymo būklę Lietuvoje, yra būtina sistemiškai tobulinti esamą profesinio mokymo reglamentavimą, siekiant kad valstybė stabiliai augtų ir išliktų konkurencingoje aplinkoje.
Tokiu būdu užtikrinant kryptingą profesinio mokymo ir valstybės bei verlo atitikties vystymą, didinant užimtumą, siekiant, kad sistema būtų efektyviai finansuojama, iš esmės gerėtų profesinio mokymo kokybė, valdymas, profesinio mokymo sistemos veikla būtų skaidresnė, o profesinis rengimas ir mokymas atlieptų darbdavio, darbuotojo ir mokinio poreikius. Įstatymo projektu yra siekiama::
esmės keisti profesinio rengimo ir mokymo sistemą, atliepiant valstybės ekonominės raidos poreikius;
profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą, siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių, skatinti prisitraukti papildomą finansavimą;
kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant didinti profesinio mokymo prestižą. Siekiant gerinti profesinio mokymo kokybę ir prieinamumą, kartu teikiamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisos. Taip pat teikiamos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo) pataisos, kuriomis siekiama sudaryti galimybes užimtiems (dirbantiems) asmenims, tačiau darbo ieškantiems, persikvalifikuoti ir išlikti aktyviems darbo rinkos dalyviams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą Respublikos Prezidentės iniciatyva parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė ir Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (toliau – PMĮ) nenumato privalomo praktinio profesinio mokymo tik darbo vietoje. Praktinis mokymas didžiąja dalimi yra vykdomas profesinio mokymo įstaigose esamomis praktinio mokymo sąlygomis.
PMĮ nenumato galimo pameistrystės organizavimo neformaliuoju būdu, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse tokia galimybė numatyta (mokymo sutartis dėl neformaliojo mokymo tarp pameistrio ir darbdavio), taip pat nenumato pameistrystės planavimo Galiojančioje PMĮ redakcijoje yra numatyta, kad profesinis orientavimas švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka vykdomas bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, profesinio orientavimo centruose, darbo biržose, tačiau nėra bendros profesinio mokymo orientavimo sistemos, nėra reglamentuojamas socialinių partnerių įtraukimas į profesinio orientavimo veiklą. Profesinis orientavimas nėra bendrojo ugdymo programos dalis. Pažymėtina ir tai, kad profesinis orientavimas, savo esme nebūtinai yra vien tik profesinio mokymo dalis, todėl manytina, kad profesinis orientavimas turėtų būti Švietimo įstatymo reguliavimo objektas. Pagal galiojantį reglamentavimą, kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto arba profesinio rengimo standarto. PMĮ šiuo metu nenumato neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimo kaip kvalifikacijos ar jos dalies, nėra sistemingai skatinamas mokymasis visą gyvenimą. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikacijos sistema ir sandara nėra vien tik profesinio mokymo dalis, todėl manytina, kad tai, kaip ir profesinis orientavimas, yra Švietimo įstatymo reguliavimo objektas. PMĮ nenustato aiškaus profesinio standarto paskirties ir jo sąsajų su profesinio mokymo programomis ar jų moduliais, kvalifikacijos sistema bei kokybės užtikrinimo priemonėmis. Profesinių mokyklų tinklas vystomas atsižvelgiant į švietimo poreikius, tačiau nevertinant valstybės, savivaldybės ir ūkio poreikių.
PMĮ nenustatyta, kad priėmimas į profesines mokyklas vykdomas centralizuotai, nereglamentuojama stojančiųjų sudarymo eilė. Taip pat nenumatyta, kad profesinis mokymas būtų planuojamas atsižvelgiant į šalies ekonominius poreikius ir žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos prognozes. Profesinis mokymas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, todėl atitinkamai galiojančioje redakcijoje nėra nuostatų, susijusių su atvejais, kuomet profesinis mokymas nėra finansuojamas arba lėšos privalo būti grąžinamos. Kvalifikaciją įgyti profesinėje įstaigoje siekiantis asmuo pagal formalią profesinio mokymo programą gali tai padaryti valstybės lėšomis neribotą skaičių kartų. Šiuo metu už profesinio mokymo kokybę yra atsakingos įvairios institucijos: Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Kvalifikacijų tvarkymo institucija, savivaldybės institucijos, nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas), profesinio mokymo įstaigos vadovas. PMĮ nėra sukurtos prielaidos vidinėms kokybės užtikrinimo sistemoms, taikoma ta pati sistema, kaip ir bendrojo ugdymo mokykloms. PMĮ nereglamentuoja profesinio mokymo įstaigų išorinio vertinimo bei pasekmių dėl šio vertinimo rezultatų. Pažymėtina ir tai, kad PMĮ nuostatos nėra orientuotos į profesinio mokymo kokybės gerinimą pagal tarptautinius standartus. Siekiant gauti formaliojo profesinio mokymo licenciją, nėra įtvirtinų tinkamos kokybinių profesinio mokymo įstaigų reikalavimų patikros sistemos, o licencijos praradimo pagrindai neapima neaktyvios profesinio mokymo veiklos, neskatina siekti aukštų įvertinimo rezultatų.
Taip pat PMĮ nereglamentuoja licencijos išdavimo ar įsigaliojimo terminų bei kitų aktualių procesinių aspektų, nėra reglamentuojama neformalių profesinio mokymo programų kokybinė priežiūra Šiuo metu profesinio mokymo įstaigos gali būti tiek viešosios, tiek biudžetinės įstaigos, tai lemia skirtingus jų finansavimo šaltinius, dalininkų įsitraukimą priklausomai nuo jų teisinės formos. Kaip antai, viešosioms profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo arba kitų lėšų. Biudžetinėms savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. PMĮ nereglamentuoja profesinių mokymo įstaigų valdymo organų sudėties bei jų kompetencijos, atskaitomybės visuomenei, manytina, kad nepakankamai yra apibrėžiamos profesinio mokymo dalyvių teisės ir pareigos siekiant užtikrinti didesnę profesinio mokymo kokybę Šiuo metu valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę išnuomoti arba perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jeigu tai būtina profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Tai daroma švietimo ir mokslo ministro kartu su finansu ministru nustatyta tvarka. Tačiau nėra numatyta didesnę atsakomybę ir atskaitomybę laiduojančių priemonių.
Pagal galiojantį reglamentavimą, įvairios ministerijos ar kitos institucijos vykdo tas pačias arba savo pobūdžiu panašias funkcijas, taip sudaromos sąlygos viešojo administravimo funkcijoms dubliuoti, turimo viešojo sektoriaus žmogiškojo kapitalo potencialui fragmentuotis bei neracionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant nuoseklaus ekonomikos augimo bei kryptingo užimtumo didinimo, stiprinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį rinkos ir savivaldybių poreikiams, siekiant kelti profesinio mokymo kokybę ir prestižą sudaryti geresnes sąlygas jaunimui susirasti pirmąjį darbą, o dirbantiesiems likti konkurencingiems darbo rinkoje, užtikrinti veiksmingą profesinio mokymo sistemos valdymą, efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, tokiu būdu sudarant realias prielaidas profesinio mokymo srityje didinti lėšų kiekį, tenkantį vienam mokiniui, papildomai investuoti į profesijos mokytojus. , siūloma sistemiškai keisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – PMĮ) bei Švietimo įstatymo, Užimtumo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas. Profesinio mokymo įstatymo projektu siekiama transformuoti profesinio mokymo sistemą Lietuvoje ir palaipsniui pereiti prie Lietuvos formaliojo profesinio mokymo sistemai integraliai taikytino dualinio profesinio mokymo, kurio metu praktinis mokymas būtų privalomai atliekamas tik realioje darbo vietoje, o teorinis profesinis mokymas atliekamas profesinio mokymo įstaigoje, tokiu būdu siekiant mokiniams sudaryti palankias sąlygas įgyti realios darbo patirties ir įsidarbinti pagal profesiją.
Atitinkamai tikslinamos pagrindinės įstatymo sąvokos, nustatant, kad praktinis mokymas vyktų darbo vietoje, kvalifikacija atitiktų profesinį standartą, o modulinės programos – rinkos poreikius, reglamentuojant profesinių sektorinių komitetų paskirtį, kas sudaro prielaidas darbo rinkai reikalingų kompetencijų ugdymui. Taip pat siūloma tikslinti kitas sąvokas, kaip antai, vietoje profesinio mokymo programos modulių aprašyti modulinį profesinį mokymą, apibrėžti su profesiniu mokymu susijusią veiklą nustatant, kad tai priėmimo mokytis skelbimas, konsultavimas, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymas ir kita organizacinio pobūdžio veikla. Akcentuotina tai, kad siekiant išvengti nereikalingo profesinio mokymo programų ir kvalifikacijų aprašymo dubliavimo, siūloma atsisakyti profesinio rengimo standartų, vietoje jų paliekant tik profesinius standartus. Siūloma nustatyti, kad profesiniai standartai yra konkrečiam ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų ir jas sudarančių kompetencijų ir reikalavimų kvalifikacijų suteikimui aprašas.
Siūloma tobulinti reglamentavimą, susijusį su pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, siekiant ją paversti patrauklesne darbdaviams ir paklausia profesinio mokymo dalyviams, tokiu būdu sudarant sąlygas vienu metu ne tik mokytis profesijos, bet ir gauti darbo užmokestį Pirma, siekiama įtvirtinti galimybę pameistrystę organizuoti neformaliuoju būdu, skatinant, kad asmuo įgytų papildomas kompetencijas darbo vietoje ir gaudamas atlygį. Neformaliuoju būdu organizuojamos pameistrystės formos organizavimą tvarką nustatytų švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru. Antra, nustatoma, kad pameistrystės forma besimokantys mokiniai vidurinio ugdymo programas galėtų baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatyta laiką, šias programas galėtų mokytis su pertraukomis arba baigti atskirais moduliais, taip sudaryti sąlygas asmeniui dirbant įgyti aukštesnį išsilavinimą Trečia, profesinis mokymas pameistrystės forma būtų vykdomas tik gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl šios formos profesinio mokymo apimčių atitinkamame ekonomikos sektoriuje, tai skatintų naujų paklausių darbo vietų kūrimą. Ketvirta, pameistrystės mokymo turinys turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais, užtikrinant mokymo programų turinio atitikimą paklausai darbo rinkoje. Siūloma tobulinti profesinį orientavimą reglamentuojančias nuostatas, jas perkeliant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (toliau – Švietimo įstatymas) ir nustatant, kad profesinis orientavimas privalomai būtų teikiamas asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nustatyta tvarka, įtraukiant socialinius partnerius.
Šios įstatyminės nuostatos įgyvendinimas leis kryptingai pradėti parengti asmenį būsimai profesijai ankstyvajame brandos etape. Atsižvelgiant į tai, kad asmens įgytos kompetencijos tam tikrais atvejais gali prilygti kvalifikacijai, siūloma įtvirtinti galimybę neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas pripažinti kaip kvalifikaciją arba, priklausomai nuo kvalifikacijos apimties – ir kaip jos dalį, sudarant sąlygas asmeniui kelti arba įgyti naują kvalifikaciją, padėsiančią užtikrinti geresnes darbo ar įsidarbinimo sąlygas. Tai būtų atliekama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūloma išdėstyti nuostatas dėl kvalifikacijų sistemos Švietimo įstatyme, kadangi kvalifikacijos sandara apima visas švietimo sistemos teikiamas kvalifikacijas, skirtinguose švietimo lygmenyse. Siūloma tobulinti priėmimo ir planavimo į profesines mokyklas nuostatas. Priėmimas į profesines mokyklas būtų vykdomas centralizuotai į valstybines ir nevalstybines profesinio mokymo įstaigas, suteikiant valstybei daugiau priežiūros ir mažinant prielaidas biurokratijai ir korupcijos apraiškoms. Siūloma profesinio mokymo planavimą sieti su ekonomikos veiklų rūšių sekcijas ir nacionalinės žmogiškųjų išteklių sistemos prognozes, užtikrinant šalies ekonomikos raidai būtinų kvalifikuotų darbuotojų parengimą. Stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas eilė būtų sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir paskelbiama kiekvienais metais likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki priėmimo į profesinio mokymo įstaigas pradžios.
Įstatymo projektu siūloma pertvarkyti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą bei didinti profesinio mokymo prestižą. Siūloma įtvirtinti didesnę atsakomybę už profesinio mokymo kokybę pačioms profesinio mokymo įstaigoms, numatant turėti vidines mokymo kokybės užtikrinimo sistemas bei kasmet supažindinti bendruomenę ir viešai skelbti atliekamų vertinimų rezultatus. Vienas iš siūlomų įvesti vertinimo būdų, padėsiantis užtikrinti aukštesnę kokybę yra periodinis institucinis išorinis vertinimas, kuris būtų atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Kitų profesinio mokymo teikėjų, taip pat dalyvautų ir sektoriniai profesiniai komitetai. Dukart iš eilės išorinio vertinimo metu neigiamai įvertinus formalųjų profesinį mokymą vykdančią profesinę įstaigą, iš jos būtų atimta licencija. Be to, siūloma sudaryti teisines prielaidas įtraukti socialinius partnerius į išorinį profesinio mokymo programų vertinimą. Siūloma profesinį mokymą orientuoti į tarptautinius kokybės užtikrinimo standartus, o nacionalinius profesinius standartus atnaujinti ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, atliepiant rinkos poreikius. Pabrėžtina, kad prie profesinio mokymo kokybės gerinimo prisidėtų ir siūlomi profesinių įstaigų licencijavimo tvarkos pakeitimai. Siūloma nustatyti, kad būtina licencijos gavimo sąlyga yra ne tik profesijos mokytojų atitiktis kvalifikaciniams ir kompetencijos reikalavimams, tačiau ir profesinio mokymo įstaigos atitiktis sąlygoms, būtinoms planuojamo profesinio mokymo kokybei užtikrinti.
Siūloma griežtinti licencijos praradimo sąlygas nustatant, kad licencija būtų panaikinama per 6 mėnesius profesinio mokymo įstaigai nepradėjus teikti profesinio mokymo ar su profesiniu mokymu susijusios veiklos bei pakartotinio vertinimo metu neigiamai įvertinus profesinio mokymo įstaigos veiklą. Taip pat siūloma detalizuoti kai kuriuos procedūrinius licencijavimo tvarkos reikalavimus, kaip antai, įtvirtinti prievolę licenciją turinčioms profesinio mokymo įstaigoms teikti ir teisės aktų nustatyta tvarka leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija, taip pat per 5 darbo dienas pranešti apie pasikeitusias licencijoje nurodytus duomenis. Nustatoma, kad licenciją gavusi profesinio mokymo įstaiga turi teisę vykdyti profesinį mokymą nuo sprendimo dėl licencijos išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. Visą informaciją, susijusią su licencijos vykdyti profesinį mokymą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti, panaikinimu būtų privaloma skelbti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Šiame registre taip pat būtų registruojamos ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo profesinio mokymo programos. Profesinio mokymo įstatymų projektu siūloma pertvarkyti profesinio mokymo valdymo ir finansavimo sistemas, didinti profesinių mokyklų atskaitomybę ir skaidrumą, efektyvinti profesinių įstaigų veiklą veiklą. Siūloma iki 2020 m. pakeisti visų profesinių mokyklų teisinę formą į viešąsias įstaigas, o tai paskatins ne tik verslo atstovus, išmanančius darbo rinkos poreikius ir galimus pokyčius, dalyvauti ugdymo procese, bet taip pat bus sudaromos sąlygos vietos savivaldai tapti profesinės mokyklos dalininku.
Toks subalansuotas ir proporcingai paskirstytas įvairių valstybinių, savivaldybės lygmens institucijų ir verslo dalyvavimas profesinio mokymo įstaigų valdymo procese užtikrins ne tik įvairiapusį interesų atstovavimą, bet ir tinkamą profesinio mokymo įstaigų vystymosi raidą valstybės ekonominiu požiūriu. Taip pat profesinės įstaigos gautų papildomų pajamų už teikiamas paslaugas. Siekiant didinti orientavimąsi į tęstinį profesinį mokymą bei užtikrinti skaidrų valstybės lėšų panaudojimą, siūloma nustatyti, kokiais atvejais asmuo galėtų mokytis valstybės finansuojamose vietose, o kuriais – negalėtų. Siūloma įtvirtinti, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos profesiniam mokymui valstybės finansuojamose mokymo vietose apmokėti, grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia profesinį mokymą savo noru vėliau, nei per pirmuosius šešis mokymosi mėnesius arba jeigu šie asmenys yra pašalinami iš profesinio mokymo įstaigos. Šiai nuostatai siūloma įtvirtinti išimtis tiems mokiniams, kurie mokslo metus baigia profesinės mokymo įstaigos nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu praneša įstaigai apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus. Taip pat lėšų grąžinti neprivalėtų neįgalieji bei išleisti akademinių atostogų dėl ligos arba nėštumo arba vaiko priežiūros atostogų. Prievolė grąžinti lėšas nebūtų perleidžiama mirusiojo asmens paveldėtojams. Šios priemonės užkardys galimybes piktnaudžiauti valstybės pasitikėjimu sąžiningai ir protingai naudoti išteklius.
Siūloma nustatyti, kad teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi asmenys, siekiantys trečios profesinės kvalifikacijos arba įgiję aukštesnės pakopos kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę šios kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, taip pat asmenys, turintys vieną kvalifikaciją bei vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis bei asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinę profesinio mokymo programą (išimtis taikoma asmenims, kuriuos moko vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, kurie mokosi pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą), siekiant įgyti kvalifikaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į konstitucinę nuostatą dėl nemokamo mokymo mokyklose, įskaitant ir profesines mokyklas. Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas (1 dalis); mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas (2 dalis). Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime konstatavo, kad šios Konstitucijos normos reiškia, jog valstybė (jos institucijos) turi pareigą užtikrinti, kad visi asmenys iki 16 metų turėtų realias galimybes įgyti nemokamą išsilavinimą valstybinėse arba savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštesniosiose mokyklose, kad mokymas šiose įstaigose būtų visiems vienodai prieinamas.
Tokiu konstituciniu reguliavimu siekiama užtikrinti ir asmens interesą, teisę ir realią galimybę įgyti profesinę kvalifikaciją ir gebėjimą dirbti tam tikrą darbą, taip pat visuomenės bei valstybės interesą – poreikį turėti įvairių sričių specialistų. Tačiau tarp žmogaus teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės reikmių turi būti pusiausvyra. Valstybės finansinės galimybės (taigi ir galimybės finansuoti mokymą profesinėse mokyklose) nėra ir negali būti beribės. Vadovaujantis konstituciniu atsakingo valdymo principu, valstybės institucijos valstybės lėšas turi naudoti racionaliai. Konstitucinės nuostatos, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių profesinėse mokyklose yra nemokamas, negali būti interpretuojamos ir suprantamos kaip nustatančios valstybės pareigą valstybės lėšomis užtikrinti kiekvieno asmens teisę nemokamai įgyti neribotą skaičių profesinių kvalifikacijų toje pačioje ar skirtingose profesinėse įstaigose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad siūlomi įstatymų pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai bei skatina protingą valstybės lėšų panaudojimą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomas reguliavimas dėl nemokamo profesinio mokymo suteikimo ribojimo nebūtų taikomas asmenims, besimokantiems pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas ar siekiantiems įgyti profesiją pabaigus vidurinio ugdymo įstaigą.
Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius nevienodus profesinio mokymo paslaugų įkainius, nepaisant tos pačios teikiamos paslaugos, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad už profesinio mokymo paslaugas mokant iš valstybės biudžeto lėšų įkainiai turi būti vienodi, o mokant už tas pačias paslaugas iš privačių lėšų, įkainiai negali būti mažesni negu įkainių dydžiai už teikiamas tas pačias profesinio mokymo paslaugas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų. Profesinio mokymo įstatymo projektu siūloma detalizuoti valstybinių profesinio mokymo įstaigų tarybų funkcijas, įpareigojant jas svarstyti profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą, koordinuoti kokybės užtikrinimo sistemos įgyvendinimą, svarstyti profesinio mokymo įstaigos direktoriaus teikiamus profesinio mokymo įstaigos struktūros pertvarkos planus, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, metinę veiklos ataskaitą ir juos tvirtinti, viešai skelbti sprendimus. Nepaisant to, kad švietimo įstaigų tarybų sudėtis reglamentuojama Švietimo įstatyme, tačiau atsižvelgiant į profesinio mokymo įstaigų specifiką, siūlytina įtvirtinti kitokią tarybos sudarymo tvarką ir nustatyti, kad tarybos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras iš 7 pasiūlytų kandidatų: po vieną kandidatą siūlo visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), mokytojai, profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, švietimo ir mokslo ministras, atitinkama savivaldybė, o du narius siūlo profesinės mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių mokyklos personalui ir mokiniams. Siūloma nustatyti, kad taryba sudaroma penkerių metų kadencijai.
Kiekvienas tarybos narys prieš pradėdamas eiti pareigas privalo pasirašyti įsipareigojimą vadovautis profesinio mokymo įstaigos ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti pavestas funkcijas. Tarybos posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Akcentuotina, kad tarybos nariu negali būti įstaigos personalui priklausantis asmuo, įskaitant direktorių. Įstatymo projektu siūloma plėsti galimus profesinio mokymo finansavimo šaltinius. Siūloma papildomai įtvirtinti, kad profesinis mokymas gali būti finansuojamas valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms, pajamomis, gautomis už profesinį mokymą, Užimtumo fondo, tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamomis lėšomis bei lėšomis, gautomis kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą. Profesinio mokymo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kokiems tikslams profesinės mokyklos gali naudoti lėšas. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos profesiniam mokymui bei su profesiniu mokymu susijusiais veiklai vykdyti, taip pat kompetencijų ir (ar) kvalifikacijų vertinimui ir pripažinimui, profesiniam orientavimui, valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms, socialinėms stipendijoms, mokymosi stipendijoms ir kitai paramai. Siūloma tobulinti profesinių įstaigų turto valdymo, naudojimo, disponavimo sąlygas bei reglamentuoti tam tikrus turto perdavimo pagal patikėjimo sutartis aspektus. Siūloma nustatyti, kad tik Vyriausybė, atsižvelgusi į Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos vertinimus bei Turto banko išvadą galėtų keisti valstybinės žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto valdytojus.
Siūloma įtvirtinti, kad sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė, o valstybinės profesinės mokyklos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti daiktines teises. Pažymėtina, kad nustatomi ir disponavimo turtu ribojimai, kaip antai, sandoriai dėl perleidžiamo valstybinės profesinės įstaigos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sutikimą. Kartu su Profesinio mokymo įstatymu, siekiant suderinti nuostatas, teikiami ir Švietimo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo projektai. Taip pat teikiamas Užimtumo įstatymo projektas, kuriuo siūloma sudaryti galimybę užimto asmens statusą turintiems darbo ieškantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, suteikti kvalifikaciją arba kompetenciją vykdant profesinį mokymą, kad užimto asmens statusą turintis ir darbo ieškantis asmuo galėtų imtis kitos profesinės veiklos ir taip labiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai aktualu dabartiniu metu, kai įgytas bazinis profesinis mokymas nepatenkina pasikeitusių darbo rinkos reikalavimų (ypač naujų sričių, kaip antai, vadybos, bankų, draudimo ir kt.). Tokiu būdu užimti asmenys, kuriems reikia persikvalifikuoti norint išlikti darbo rinkoje, būtų siunčiami mokytis naujos profesijos teritorinės darbo biržos pagalba ir netaptų bedarbiais. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia teise, siūloma nustatyti, kad užimtam asmeniui profesinis mokymas organizuojamas tik tuomet, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai.
Taip pat siūloma nustatyti, kad sudarant sutartis su užimtu asmeniu jose būtų numatyta sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo baigimo. skirtingai nei bedarbiams, užimtiems asmenims nenumatoma išimtis, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdantys užimti asmenys bus atleidžiami nuo įsipareigojimo grąžinti darbo biržos patirtas išlaidas, jeigu jie kvalifikaciją ar kompetenciją įgyja pirmą kartą. Kartu pažymėtina, kad skirtingai nei bedarbiams, profesiniame mokyme dalyvaujančiam užimtam asmeniui bus finansuojamos tik profesinio mokymo paslaugos. Manytina, kad siūlomais Užimtumo įstatymo pakeitimais bus pasiekti šie teigiami rezultatai: pirma, didinamos darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybės patiriant mažesnes išlaidas (teikiam profesinio mokymo paslaugas būtų finansuojamos tik mokymo paslaugos) ir, antra, užtikrinama nedarbo prevencija – darbo ieškantiems asmenims būtų teikiamos darbo rinkos paslaugos, kol jie dar nėra tapę bedarbiais ir praradę socialinius, darbo įgūdžius. Užimtumo įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad užimtumo stebėseną atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, siekiant išnaudoti jau sutelktą potencialą ir išvengti funkcijų dubliavimo viešajame sektoriuje. Taip pat siūloma detalizuoti užimtumo stebėsenos ir darbo rinkos stebėsenos turinį. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, atvirkščiai, siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie nuoseklaus valstybės ekonomikos augimo, didins užimtumą, stiprins profesinio mokymo pasiūlos atitiktį rinkos ir regionų poreikiams, kels profesinio mokymo kokybę ir prestižą, sudarys geresnes sąlygas jaunimui susirasti pirmąjį darbą, o dirbantiesiems likti konkurencingiems darbo rinkoje. Taip pat užtikrins veiksmingą profesinio mokymo sistemos valdymą, efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, tokiu būdu sudarant realias prielaidas profesinio mokymo srityje didinti lėšų kiekį, tenkantį vienam mokiniui, papildomai investuoti į profesijos mokytojus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Atvirkščiai, siūlomomis įstatymų pataisomis bus ne tik didinama profesinio mokymo įstaigų atskaidomybė ir skaidrumas, tačiau ir racionaliau bei skaidriau naudojamos valstybės lėšos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki Įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais būtų reguliuojamas profesinio orientavimo vykdymas, užimtumo stebėsena, profesinių standartų rengimas ir atnaujinimas, žmogiškųjų išteklių plėtros politikos formavimas, ir įgyvendinimas.
Švietimo ir mokslo ministras iki Įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais būtų reguliuojami šie klausimai: kvalifikacijų ir mokymo sąlygų atitikties reikalavimams nustatymas; valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymas; priėmimas mokytis į valstybės nefinansuojamas profesinio mokymo vietas; bendrojo priėmimo į valstybinę ar savivaldybės ar nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą tvarka; priėmimo į tęstinį profesinį mokymą tvarka; kompetencijų vertinimo ir pripažinimo bei akredicaijos tvarka; neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarka; (suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru) asmenų, baigusių specialiojo ugdymo programas, mokymo tvarka; profesinio mokymo teikėjų veiklos kokybės tobulinimo tvarka; profesinio mokymo teikėjų, išskyrus profesinio mokymo įstaigas, vertinimo tvarka; profesinio mokymo programų išorinio vertinimo tvarka; profesinių standartų ir jų modulių teikimo Kvalifikacijų tvarkymo institucijai tvarka; lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą už valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą profesinio mokymo vietą tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomos įstatymo nuostatos leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšas tenkančias praktinei profesinio mokymo daliai.
Taip pat reorganizavus profesinio mokymo įstaigas į viešąsias įstaigas bus sudarytos prielaidos pritraukti papildomų finansavimo šaltinių ne iš valstybės biudžeto. Sudarant palankias sąlygas užimtiems asmenis keisti kvalifikaciją besitęsiant darbo santykiams, leis sutaupyti lėšas, kurios būtų skiriamos asmeniui tapus bedarbiui. Siekiant užtikrinti kryptingą jaunų žmonių pasirengimą profesijai, tačiau užkertant kelią šiuo metu neribojamam profesinių kvalifikacijų suteikimui už valstybės biudžeto lėšas, leis taupyti valstybės biudžeto lėšas. Profesinis mokymas yra aktyvios darbo rinkos politikos priemonė, kuri yra finansuojama iš Užimtumo fondo. Tiek formaliojo, tiek neformaliojo profesinio mokymo taikymui užimtiems žmonėms 2019 m. prireiks apie 200 000 eurų. Tikėtina, kad papildomų lėšų gali prireikti kokybės užtikrinimo sistemai tobulinti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Profesinis mokymas, profesinis standartas, pameistrystė, kvalifikacija, kompetencija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė [1] Prieiga per internetą: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=21719 [žiūrėta 2017-06-01]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS profesinio mokymo įstatymo nr. viii-450 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1074, LIETUVOS RESPUBLIKOS švietimo įstatymo nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1075, LIETUVOS RESPUBLIKOS Užimtumo įstatymo nr. xii-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto nr. XIIIP-1076, LIETUVOS RESPUBLIKOS mokslo ir studijų įstatymo nr. xii-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-1077, LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų įstaigų įstatymo nr. i-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1078 ATITIKTIES
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1076, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1078. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Teikiame pastabas tik dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII‑450 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 (toliau – Profesinio mokymo įstatymo projektas). 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas ratas subjektų, kurie gali gauti licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, tai yra šioje projekto nuostatoje įvardinti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinami reikalavimai taikytini tik profesinio mokymo įstaigoms, o ne profesinio mokymo teikėjams apskritai, kurie turėtų atitikti sąlygas, būtinas vykdant profesinį mokymą. Siūlytume suvienodinti nustatytus reikalavimus visiems profesinio mokymo teikėjams, siekiantiems gauti atitinkamas licencijas. 2. Kadangi Profesinio mokymo įstatymo projekto
licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu, manytume, kad šioje nuostatoje taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas licencijas išduodančiai institucijai pateikti suinteresuotiems asmenims motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo išduoti licenciją, taip pat nustatyta tokio atsakymo apskundimo tvarka. 3. Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos per 20 darbo dienų priimamas sprendimas panaikinti licenciją, tačiau 13 straipsnio 1 dalis nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti licenciją. Tikėtina, kad projekto 13 straipsnio 15 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į projekto 13 straipsnio 10 dalį.
straipsnyje kalbama apie tai, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai nustatant mokinių skaičių, valstybės finansavimą ir kt., tačiau manytume, kad šiame straipsnyje turėtų būti kalbama tik apie valstybines ar savivaldybių valdomas tokio pobūdžio mokymo įstaigas, finansuojamas valstybės lėšomis (tai neliestų privačių įstaigų). Atitinkamai koreguotina 17 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 6 dalis, 8 dalis, kai kalbama apie priėmimo tvarką į nevalstybines profesinio mokymo įstaigas ir į jose valstybės nefinansuojamas vietas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
Respublikos Seimas 2017 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymą Nr. XIII-592, kuriuo buvo pakeista ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio
projektu taip pat keičiama 37 straipsnio 5 dalis, kurios nuostatos įsigaliotų 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti situacijos, kuomet įsigaliojus projektu teikiamiems pakeitimams iš dalies būtų panaikinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies pakeitimai, atlikti priimant įstatymą Nr. XIII-592, projekto nuostatos derintinos su priimta, bet dar neįsigaliojusia keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies formuluote. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nėra aiškus termino „aukštesnė kvalifikacija“ turinys, nes Profesinio mokymo įstatymas nenumaito keliapakopės profesinio mokymo sistemos. 3. Projekto 2 straipsnio 2-4 dalių pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 4. Projekto 2 straipsniu pildomoje Švietimo įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje redaguotina tautologiniu požiūriu ydinga nuostata, kad profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (vietoj žodžių
„pradedamas teikti“siūlome įrašyti žodį „teikiamas“).
Taip pat svarstytina, ar nereikėtų pildomoje to paties straipsnio 8 dalyje po žodžių „profesinis orientavimas vykdomas“ išbraukti žodžio „visiems“, nes priėmus projektu siūlomą formuluotę ši nuostata taptų privaloma visiems Lietuvos gyventojams, net nesidomintiems profesiniu orientavimu. 5. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Tačiau siūloma punkto formuluotė visiškai atitinka šiuo metu galiojančią nurodytojo punkto redakciją ir jos nekeičia. Todėl 3 straipsnis iš projekto brauktinas, atitinkamai koreguojant įstatymo projekto pavadinimą. 6. Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma papildyti Švietimo įstatymą 39¹ straipsniu, reglamentuojančiu kvalifikacijų sistemos paskirtį ir sandarą, kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. Nėra aišku, ar šis straipsnis būtų taikomas tik profesinio mokymo kvalifikacijoms, ar ir aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Tai turėtų būti aiškiai įvardinta. Be to, tikslintina šio pildomo straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „mokymo institucija“, nes tokios teisinės formos teisės aktai nenumato. 7. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigas gali steigti kitos ministerijos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, kai tuo tarpu projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. 8.
straipsniu keičiamos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies turinį, manome, kad šios dalies nuostatos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nei ministerijos, nei kitos valstybės biudžetinės įstaigos negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyviais. 9. Projekto 13 straipsnio dėstomojoje dalyje turi būti nurodomas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „aukštojo mokslo“ įrašytini žodžiai „aukštųjų mokyklų“. Be to, siekiant teisinio aiškumo siūlome nurodyti, kad šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl kvalifikacijų sistemos paskirties ir sandaros, kvalifikacijų sudarymo ir tvarkymo, kompetencijų įvertinimo ir kvalifikacijos suteikimo taikomos tik profesinio mokymo kvalifikacijoms, t.y. kad jos netaikomos aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Tą patvirtina ir šio straipsnio 11 dalis, kurioje nustatyta, kad asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas. 2. Vertinant projekto 8 straipsniu keičiamos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies turinį, manome, kad šios dalies nuostatos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nei Vyriausybės įstaigos, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei kitos valstybės biudžetinės įstaigos negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyviais. 3. Nėra aišku, kodėl šio įstatymo, kuris yra lydintysis Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1074(2)) įstatymas, įsigaliojimo data (2018 m. rugsėjo 1 d.) numatyta ankstesnė nei paties lydimojo įstatymo įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 IR 69
2017-10-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas,
J. Varkalys, G. Vasiliauskas; komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: S. Mačiukaitė-Žvinienė – Respublikos Prezidentės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja, T. Marozas – Respublikos Prezidentės kanceliarijos Teisės grupės patarėjas, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyr. patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, L. Kadys – Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklų plėtros skyriaus vedėjas, E. Tauraitė-Kavai – Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)
Respublikos Seimas 2017 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymą Nr.
XIII-592, kuriuo buvo pakeista ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, kurio nuostatos įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad projektu taip pat keičiama 37 straipsnio 5 dalis, kurios nuostatos įsigaliotų 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti situacijos, kuomet įsigaliojus projektu teikiamiems pakeitimams iš dalies būtų panaikinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies pakeitimai, atlikti priimant įstatymą Nr. XIII-592, projekto nuostatos derintinos su priimta, bet dar neįsigaliojusia keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies formuluote. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)1
straipsnio 4 dalyje nėra aiškus termino „aukštesnė kvalifikacija“ turinys, nes Profesinio mokymo įstatymas nenumato keliapakopės profesinio mokymo sistemos. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)2
esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)2
įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje redaguotina tautologiniu požiūriu ydinga nuostata, kad profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (vietoj žodžių „pradedamas teikti“siūlome įrašyti žodį
„teikiamas“). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų pildomoje to paties
straipsnio 8 dalyje po žodžių „profesinis orientavimas vykdomas“ išbraukti žodžio „visiems“, nes priėmus projektu siūlomą formuluotę ši nuostata taptų privaloma visiems Lietuvos gyventojams, net nesidomintiems profesiniu orientavimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)3
pakeisti Švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Tačiau siūloma punkto formuluotė visiškai atitinka šiuo metu galiojančią nurodytojo punkto redakciją ir jos nekeičia. Todėl 3 straipsnis iš projekto brauktinas, atitinkamai koreguojant įstatymo projekto pavadinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)7
papildyti Švietimo įstatymą 39¹ straipsniu, reglamentuojančiu kvalifikacijų sistemos paskirtį ir sandarą, kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. Nėra aišku, ar šis straipsnis būtų taikomas tik profesinio mokymo kvalifikacijoms, ar ir aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Tai turėtų būti aiškiai įvardinta. Be to, tikslintina šio pildomo straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „mokymo institucija“, nes tokios teisinės formos teisės aktai nenumato. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)9
kitos ministerijos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, kai tuo tarpu projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)9
įstatymo 42 straipsnio 1 dalies turinį, manome, kad šios dalies nuostatos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nei ministerijos, nei kitos valstybės biudžetinės įstaigos negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyviais. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)13 9.
būti nurodomas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-09-21) Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Skaistė 2017-10-1012 N Argumentai: Įstatymo projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva. Taip pat teigiama, kad vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža – 29 proc., kai ES vidurkis 50 proc. Todėl siekiant padidinti profesinio mokymo patrauklumą ir užtikrinti konkrečiam regionui pritaikytą, nuoseklų, kokybišką ir savalaikį informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jose vykdomas profesinio mokymo programas pateikimą, tikslinga įgalioti šią funkciją įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pavadinimą 56 straipsnio keitimu bei įterpti 12 straipsnį, atitinkamai pernumeruojant 12-15 straipsnius. 12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. Pritarti 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas, 2017-10-2512 N Argumentai: įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva, o vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža – 29 proc., kai ES vidurkis siekia 50 proc. Todėl profesinio mokymo patrauklumui didinti bei užtikrinti konkrečiam regionui pritaikytą, nuoseklų bei kokybišką ir savalaikį informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jose vykdomas profesinio mokymo programas pateikimą, tikslinga įgalioti šią funkciją atlikti Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą keičiamo įstatymo 56 straipsnio pakeitimu, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto pavadinimą bei straipsnių numeraciją įstatymo projekte, ir visą 12 straipsnį išdėstyti taip: ,,12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kai
p savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.“ Atitinkamai iniciatorių pateiktam įstatymo projekte 12 straipsnį laikyti 13 straips
niu, nuosekliai patikslinant kitų straipsnių numeraciją.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.“ Atitinkamai iniciatorių pateiktam įstatymo projekte 12 straipsnį laikyti 13 straipsniu, nuosekliai patikslinant kitų straipsnių numeraciją. Pritarti 2.
ir darbo komitetas, 2017-10-1814 Argumentai: įstatymo projekto 14 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, reikia patikslinti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: patikslinti įstatymo projekto 14 straipsnyje nurodytą
pavadinimą. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintarė Skaistė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė
Švietimo IR mokslo komitetas
12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56¹,
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Mantas Adomėnas (pirmininko pavaduotojas), Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Aistė Laurinavičiūtė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Lina Giriūnienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Indrė Pukanasytė, ūkio ministro patarėja Lineta Jakimavičienė, Valstybinio studijų fondo direktorius Ernestas Jasaitis, Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Zabietienė, Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Margarita Jakštonienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos atstovai Elena Pelakauskienė ir Vygantas Pavalkis, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, profesijos mokytojas Arūnas Ostasevičius, Asociacijos INFOBALT atstovas Andrius Plečkaitis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Gedrimaitė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, LAMA BPO atstovas Paulius Baltokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 30 d.
priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymą Nr. XIII-592, kuriuo buvo pakeista ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, kurio nuostatos įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad projektu taip pat keičiama 37 straipsnio 5 dalis, kurios nuostatos įsigaliotų 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti situacijos, kuomet įsigaliojus projektu teikiamiems pakeitimams iš dalies būtų panaikinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies pakeitimai, atlikti priimant įstatymą Nr. XIII-592, projekto nuostatos derintinos su priimta, bet dar neįsigaliojusia keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies formuluote. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018-01-01 įsigalioja 37 str. 5 dalies nuostata, priimta Seime
straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.“
2017-09-131 2.
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nėra aiškus termino „aukštesnė kvalifikacija“ turinys, nes Profesinio mokymo įstatymas nenumato keliapakopės profesinio mokymo sistemos. Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančią kvalifikacijų sandarą ir jai keliamus reikalavimus, siūlytina vartoti „aukštesnio lygio kvalifikacija“. Pažymėtina, kad Lietuvoje kvalifikacijos skirstomos į VIII lygius, iš kurių I lygis žymi kvalifikacijos pažymėjimą, o VIII lygis – daktaro diplomą ar meno licencijato diplomą. Siūloma Tikslinti šio straipsnio nuostatas ir išdėstyti jas taip: „4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją arba aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą pirmąją kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijąas, siekiant įgyti kitą kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.“
dalių pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
2017-09-132 2,3
pildomoje Švietimo įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje redaguotina tautologiniu požiūriu ydinga nuostata, kad profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (vietoj žodžių „pradedamas teikti“siūlome įrašyti žodį
„teikiamas“). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų pildomoje to paties
straipsnio 8 dalyje po žodžių „profesinis orientavimas vykdomas“ išbraukti žodžio „visiems“, nes priėmus projektu siūlomą formuluotę ši nuostata taptų privaloma visiems Lietuvos gyventojams, net nesidomintiems profesiniu orientavimu.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į profesinio orientavimo svarbą ir naudą asmens raidai ir profesiniams įgūdžiams, įsitvirtinimui darbo rinkoje, siūlytina profesinį orientavimą vykdyti anksčiau, t.y. nuo pirmos klasės, arba pradinio ugdymo programos pradžios. Pažymėtina, kad atsižvelgus į Teisės departamento pastabą ir pakoregavus nuostatą nustatant, kad „profesinis orientavimas pradedamas teikti teikiamas asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą“ kiltų galimas dviprasmis šios nuostatos traktavimas, kadangi nebūtų aišku, ar profesinis orientavimas teikiamas tik tiems asmenims, kurie pradėjo mokytis (ir mokosi) pagal pagrindinio ugdymo programą, ar būtų teikiamas ir aukštesnių klasių mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Nepaisant to, kad 8 dalyje nustatyta, kad „profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams <...>, tačiau tai iki galo nesprendžia problemos, kadangi skaitant 7 ir
teikiamas tik tiems Lietuvos gyventojams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą. Todėl šiuo atžvilgiu siūlytina tikslinti formuluotę. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pasiūlymą ir pastabas siūlytina formuluoti 18 str. 7 ir 8 d. taip:
„7. Profesinis orientavimas teikiamas pradėjusiems mokytis pagal
pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“
3Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:
„8. Profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsniu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Tačiau siūloma punkto formuluotė visiškai atitinka šiuo metu galiojančią nurodytojo punkto redakciją ir jos nekeičia. Todėl 3 straipsnis iš projekto brauktinas, atitinkamai koreguojant įstatymo projekto pavadinimą. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį išbraukti ir atitinkamai pakeisti projekto straipsnių numeraciją. 6. TD 2017-09-136 1,2
straipsniu siūloma papildyti Švietimo įstatymą 39¹ straipsniu, reglamentuojančiu kvalifikacijų sistemos paskirtį ir sandarą, kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. Nėra aišku, ar šis straipsnis būtų taikomas tik profesinio mokymo kvalifikacijoms, ar ir aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Tai turėtų būti aiškiai įvardinta. Be to, tikslintina šio pildomo straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „mokymo institucija“, nes tokios teisinės formos teisės aktai nenumato. Pritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad kvalifikacijų sistemą, sudarymą, tvarkymą ir kitas aktualias nuostatas perkėlus iš Profesinio mokymo įstatymo į Švietimo įstatymą, siekta šias nuostatas pritaikyti visoms švietimo formoms, įskaitant profesinį mokymą. Tačiau siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šio straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„1. Kvalifikacijų sistemos paskirtis – užtikrinti aukštojo mokslo ir profesinio
mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą.“ Pasiūlymas: 39¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu.“
2017-09-138 7.
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigas gali steigti kitos ministerijos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, kai tuo tarpu projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo
kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamai tikslinamas ir Profesinio mokymo įstatymas, svarbu įstatymų nuostatas derinti tarpusavyje. Pasiūlymas: Tikslinti projekto keičiamo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamosi Profesinio mokymo įstatymu ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus; neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;“
straipsniu keičiamos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies turinį, manome, kad šios dalies nuostatos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nei ministerijos, nei kitos valstybės biudžetinės įstaigos negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyviais.
Nepritarti Argumentai: Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“ Tuo tarpu Švietimo įstatymo 42 straipsnyje Švietimo ir mokslo ministerijai nustatyta teisė steigti „profesinio mokymo įstaigas, prireikus – bendrojo ugdymo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu projektu profesinio mokymo įstaigos yra reorganizuojamos į viešąsias įstaigas. 9. TD
1
dėstomojoje dalyje turi būti nurodomas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Pritarti Pasiūlymas:
straipsnį šiuo sakiniu: „62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos“
įstatyme atsisakoma Profesinio mokymo tarybos, ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą stiprinti nacionaliniu lygmeniu veikiančią Švietimo tarybą ir papildyti jos funkcijas, siūloma Švietimo įstatymo 62 str. 1 punktą papildyti ir šį punktą išdėstyti taip: „1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo, kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;“.
Teisinis reguliavimas neužkerta galimybių švietimo ir mokslo ministerijai sudaryti socialinių partnerių interesus atstovaujančią bei visuomeniniais pagrindais veikiančią asocijuotą struktūrą profesinio mokymo srityje
kartu su Švietimo taryba inicijuoti būtinus pakeitimus Švietimo tarybos nuostatuose, kurie sudarytų sąlygas efektyviam ir savalaikiam įstatymo įgyvendinimui. 10. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-09-21 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹,
straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1076, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1078. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
V.Targamadzė 2017-10-242 2,3
atkreipia dėmesį, kad į ugdymą karjerai turi būti žiūrima holistiškai. Ugdymas karjerai turi būti sąmoningas profesinio gyvenimo kūrimas, apimantis ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijų laikotarpį, suaugusio asmens tęstinį mokymą(-si).
Turi būti realiai įdiegti ugdymo karjerai elementai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme skatinant vaiko kūrybiškumą ir žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Įgyvendinant ugdymo karjerai programas, labai svarbu, kad programos būtų įgyvendinamos ne paskutinėse bendrojo ugdymo klasėse, bet nuo pat pradinių klasių. Lietuvos švietimo taryba, vadovaudamasi holistiniu požiūriu į ugdymą karjerai, siūlo Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38,41,42, 43, 44, 56(1), 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1075 2 straipsnyje nurodyti, kad profesinio orientavimo elementai turėtų būti diegiami ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, skatinant vaiko kūrybiškumą, žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Atitinkamai siūloma 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti, kad profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą. Šio straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti pagal Seimo Teisės departamento pastabą ir atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „3. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja: 1) priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą; 2) aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą. Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnio 2 dalį ir tikslinti 3 dalį: „2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
taip: „2.
Profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose.“
išdėstyti taip: „7. Profesinio orientavimo elementai diegiami ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, skatinant vaiko kūrybiškumą ir žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio pradinio ugdymo programą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į šį pasiūlymą ir Teisės departamento pastabas, 18 str. 7 ir 8 d. išdėstyti taip:
„7. Profesinis orientavimas pradedamas teikiamas teikti
asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“
„8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems teikiamas Lietuvos
gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
V.Targamadzė 2017-10-242 2,3
išdėstyti taip:
„8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems
Lietuvos gyventojams, užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Vyriausybės nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Perteklinė norma.
Švietimo įstatymo I-1489 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad „Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.“ Profesinis orientavimas šiuo projektu tampa sudėtinė bendrojo ugdymo dalis pradedant nuo pradinio ugdymo programos. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į šį ir Teisės departamento pasiūlymą ir pastabas, 18 str. 7 ir 8 d. išdėstyti taip:
„7. Profesinis orientavimas pradedamas teikiamas teikti
asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“ „8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Švietimo įstatymo pakeitimo projekte nustatyta, kad Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus.
Siekiant nesumažinti socialinių partnerių galimybės įtakoti esminius kvalifikacijų sistemos formavimo klausimus, manome esant tikslinga išlaikyti esamą nuostatą dėl Centrinio profesinio komiteto strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti, patikslinant Švietimo įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnį, papildantį įstatymą 39(1) straipsniu, ir jo 7 dalį išdėstant taip:
„7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos
formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro centrinį profesinį komitetą, profesiniams standartams aprobuoti – sektorinius profesinius komitetus.“. Nepritarti Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte XIIIP-1074 yra pritarta kitokiam teisiniam reglamentavimui, kuriuo reglamentuojama sektorinių profesinių komitetų sudėtis, jų pagrindinės atsakomybės. Profesinius standartus tvirtina švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais. 14. LR ūkio ministerijos viceministras
institucijos sąvoką, siūlome Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnyje, papildančiame Švietimo įstatymą 39(1) straipsniu „Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas“ nustatyti, kad kompetencijų vertinimą turi teisę vykdyti tik Vyriausybės įgalioti socialiniai partneriai (darbdavių organizacijos).
Nepritarti Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte XIIIP-1074 yra pritarta kitokiam teisiniam reglamentavimui. Socialiniai partneriai yra apibrėžiami pagal Darbo kodekse galiojančias nuostatas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė G.Skaistė 2017-10-1011 N Argumentai: Įstatymo projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva. Taip pat teigiama, kad vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža – 29 proc., kai ES vidurkis 50 proc. Todėl siekiant padidinti profesinio mokymo patrauklumą ir užtikrinti konkrečiam regionui pritaikytą, nuoseklų, kokybišką ir savalaikį informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jose vykdomas profesinio mokymo programas pateikimą, tikslinga įgalioti šią funkciją įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pavadinimą 56 straipsnio keitimu bei įterpti 12 straipsnį, atitinkamai pernumeruojant 12-15 straipsnius. 12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose Pritarti Pasiūlymas: 1.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose Pritarti Pasiūlymas:
Seimo narės siūlymui, pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56(1), 62, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įstatymo projektas“. 2. Papildyti 56 straipsnį nauju 9 punktu: „9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;“. 3. Buvusius 56 straipsnio 9-16 punktus laikyti atitinkamai 10-17 punktais. 2. Seimo nariai E. Jovaiša A. Papirtienė
8 Argumentai: Pažymėtina, kad kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijų akreditavimas turi tiesioginį poveikį šalies ūkio raidai, svarbus ūkio sektoriaus įsitraukimas, todėl siūlytina atitinkamai papildyti 39(1) straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 39 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Ūkio ministru.“
M. Adomėnas 2017-11-077 Argumentai: Vienas iš profesinio mokymo reformos tikslų - sugrąžinti šio sektoriaus prestižą bei taip pritraukti į jį daugiau gabių mokinių. Siekiant šio tikslo, būtina reforma vykdyti taip, kad profesinis mokymas taptų lygiaverčiu pasirinkimu labiau akademiniam mokymosi profiliui. Todėl siūlau sukurti atskirą profesinių mokyklų tipą, kuris prilygtų šiuo metu egzistuojančioms gimnazijoms – realinę gimnaziją. Tam būtina patikslinti dabar egzistuojančių gimnazijų pavadinimą, kad būtų aiškus jų akademinis profilis, o taip pat išskirti įvairius profesinio mokymo įstaigų tipus ir taip pabrėžti skirtingas pasirinkimų galimybes. Pasiūlymas:
Papildyti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, akademinė gimnazija.
Nepritarti Argumentai: Siūlomą šią nuostatą svarstyti sistemiškai, Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. 4. Seimo narys M. Adomėnas 2017-11-077 Argumentai: Patikslinus gimnazijos pavadinimą straipsnyje, nurodančiame bendrojo ugdymo mokyklų tipus, pavadinimą būtina patikslinti ir kituose straipsniuose, kuriuose minimas šios mokyklos tipas. Pasiūlymas:
Papildyti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: Akademinės gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Nepritarti Argumentai: Siūloma šią nuostatą svarstyti sistemiškai. Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. 5. Seimo narys M. Adomėnas 2017-11-077 Argumentai: Žr. 41 straipsnio 2 dalies pakeitimo argumentus. Pasiūlymas: Papildyti 41 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
Profesinio mokymo įstaigos į tipus neskirstomos įstaigų tipai: realinės gimnazijos, mokyklos, kitos profesinio mokymo įstaigos. Nepritarti Argumentai: Siūloma šią nuostatą svarstyti sistemiškai. Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr.
768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos dėl gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklų, į kurių programas įtraukiami profesinio mokymo programos moduliai, ir profesinio mokymo įstaigų, kurių gimnazijos skyriai vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, netrukdo įgyvendinti šias nuostatas. 6. Seimo narys M. Adomėnas 2017-11-079 Argumentai: Siekiant, kad profesinis mokymas taptų lygiaverčiu pasirinkimu labiau akademiniam mokymosi profiliui, įstatyme svarbu pabrėžti šias dvi alternatyvas, o taip pat akcentuoti galimus profesinio mokymo programų įgyvendinimo būdus. Todėl siūlau straipsnį, kalbantį apie mokymo programas, kuriame šiuo metu minimos tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinio rengimo programos, išskirti į du atskirus straipsnius ir taip pabrėžti, kad akademinis ugdymas bei profesinis ugdymas yra du galimi pasirinkimai. Straipsnyje apie formaliojo profesinio mokymo programas siūlau akcentuoti galimybę bendrojo ugdymo mokyklose vykdyti profesinio rengimo programas, įkuriant realines klases. Pasiūlymas:
Įterpti naują, 8-tą 43 straipsnio dalį ir išdėstyti ją taip, o taip pat atitinkamai pakeisti 43 dalies numeraciją:
tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. 8. Mokykloje gali būti vykdomos formaliojo profesinio mokymo programos, įsteigiant realines klases. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava.
Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. 8. 9. Mokykla (išskyrus aukštąją mokyklą) ar kitas švietimo teikėjas mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją ir (ar) rašytinį sutikimą, jeigu jie yra privalomi. 9. 10. Valstybinė ir savivaldybės formaliojo švietimo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitos formaliojo švietimo mokyklos – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu gali vykdyti neformaliojo švietimo programas. 10. 11. Mokykla gali:
sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. 12. 13. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 13. 14. Mokykloje gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę ir socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. 14. 15.
palankios veiklos sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais jų veiklą skatinti valstybė, valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Nepritarti Argumentai:
Siūloma šią nuostatą svarstyti sistemiškai. Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos dėl gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklų, į kurių programas įtraukiami profesinio mokymo programos moduliai, ir profesinio mokymo įstaigų, kurių gimnazijos skyriai vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, netrukdo įgyvendinti šias nuostatas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-10-25 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas, 2017-10-2511 N Argumentai: įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva, o vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža – 29 proc., kai ES vidurkis siekia 50 proc.
Todėl profesinio mokymo patrauklumui didinti bei užtikrinti konkrečiam regionui pritaikytą, nuoseklų bei kokybišką ir savalaikį informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jose vykdomas profesinio mokymo programas pateikimą, tikslinga įgalioti šią funkciją atlikti Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą keičiamo įstatymo 56 straipsnio pakeitimu, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto pavadinimą bei straipsnių numeraciją įstatymo projekte, ir visą 12 straipsnį išdėstyti taip: ,,12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kai
p savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.“ Atitinkamai iniciatorių pateiktam įstatymo projekte 12 straipsnį laikyti 13 straips
niu, nuosekliai patikslinant kitų straipsnių numeraciją.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.“ Atitinkamai iniciatorių pateiktam įstatymo projekte 12 straipsnį laikyti 13 straipsniu, nuosekliai patikslinant kitų straipsnių numeraciją. Pritarti 3.
2017-10-1814 Argumentai: įstatymo projekto 14 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, reikia patikslinti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: patikslinti įstatymo projekto
integracijos įstatymo pavadinimą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
patobulintam „Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56(1), 62, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. 1075 ir teikti jį Seimui svarstyti. 2. Pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti analizę dėl galimybės bendrojo ugdymo mokyklose vykdyti profesinio rengimo programas, įkuriant realines klases, formuoti akademines gimnazijas (klases) ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas I Argumentai: Svarstymo Komitete stadijoje projektas XIIIP-1075 pasikeitė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją arba aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Jis skirtas tobulinti turimą pirmąją kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijąas, siekiant įgyti kitą kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.“
2
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinis orientavimas vykdomas kartu
su socialiniais partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose. švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka, aukštosiose mokyklose – jų nustatyta tvarka.“
2Papildyti 18 straipsnį 7 dalimi:
„7. Profesinis orientavimas teikiamas pradėjusiems mokytis pagal
pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“
3Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:
„8. Profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
4Papildyti 18 straipsnį 9 dalimi:
„9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
3
Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms šioms taisyklėms.
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
4
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.“
išdėstyti taip: „6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
5
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.“
6 1,2
papildymas 39¹ straipsniu Papildyti įstatymą 39¹ straipsniu: „39¹ straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą. 2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu. 3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą. 4.
(toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija). 5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas. 6. Kvalifikacijas tvarko kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi. 7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus. 8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Ūkio ministru. 9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. 10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše. 11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus. 12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
7
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“
8
42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamosi Profesinio mokymo įstatymu ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus; neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;“. Pritarti
9 1,6
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. 2. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas, pagal tęstinio profesinio mokymo programas – mokykla.“
10
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
11
Papildyti 56 straipsnį nauju 9 punktu: „9) organizuoti ir koordinuoti informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;“. 2. Buvusius 56 straipsnio 9-16 punktus laikyti atitinkamai 10-17 punktais. Pritarti
1212 straipsnis. 56¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 56¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai, profesiniai standartai ir profesinio rengimo standartai.“
13 1,
13 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus.
Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
54) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
14
Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio
mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.“
1515 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) akad. Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas