Projekto lyginamasis variantas
EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 31⁵ir 31⁹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31⁵ straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos
institucija Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnio 1 dalimi yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Reglamento (EB) Nr.
4/2009 56 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. 5. Atlikdamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 4/2009, ypač šio reglamento 53, 61, 62, 63 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prieigą prie asmens duomenų, jų naudojimą ir perdavimą, reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31⁹ straipsnis. Centrinė institucija ir kitos
kompetentingos institucijos
institucija Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos 6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Konvencijos 12 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4.
reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Konvencijos
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Konvencija nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Konvencijos 10 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikiamas naudojant 1980 m. spalio 25 d. Konvencijoje dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą nustatytą teisinės pagalbos prašymo formą. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba neapima vertimo išlaidų, pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi atlyginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms jų patirtas pareiškėjo prašymo ir kitų susijusių dokumentų vertimo išlaidas. 5.
institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Konvencijos, ypač šios konvencijos 38, 39, 40 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas
Projekto lyginamasis variantas
EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 31⁵ir 31⁹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31⁵ straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos
institucija Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnio 1 dalimi yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Reglamento (EB) Nr.
4/2009 56 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. 5. Atlikdamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, įsteigtų valstybės institucijų, valstybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą, duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr.
4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 4/2009, ypač šio reglamento 53, 61, 62, 63 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prieigą prie asmens duomenų, jų naudojimą ir perdavimą, reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31⁹ straipsnis. Centrinė institucija ir kitos
kompetentingos institucijos 1.
Centrinė institucija Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos 6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Konvencijos 12 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Konvencijos
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Konvencija nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Konvencijos 10 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikiamas naudojant 1980 m. spalio 25 d.
Konvencijoje dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą nustatytą teisinės pagalbos prašymo formą. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba neapima vertimo išlaidų, pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi atlyginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms jų patirtas pareiškėjo prašymo ir kitų susijusių dokumentų vertimo išlaidas. 5.
institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, įsteigtų valstybės institucijų, valstybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą, duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Konvencijos, ypač šios konvencijos 38, 39, 40 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2018 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytas Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus funkcijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio
įgyvendinimo“
išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija). Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą (toliau – Išmokų įstatymas). Išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad išmokų administravimą vykdytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje. Išmokų įstatymas įsigalios 2018 m. sausio 1 d., todėl vaikų išlaikymo fondo išmokas skirs ir mokės ne Fondo administracija, o Fondo valdyba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁵ ir 31⁹ straipsnius, Fondo administracija vykdo centrinės institucijos funkcijas įgyvendinant 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau
Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Išmokų įstatymui žymiai sumažės Fondo administracijos veiklos apimtis ir jos veikla apsiribos tik centrinės institucijos funkcijų pagal Reglamentą ir Konvenciją vykdymu, siekiant užtikrinti su vaikų išlaikymu susijusių funkcijų sistemišką vykdymą valstybės institucijose, tikslinga centrinės institucijos funkcijas įgalioti vykdyti Fondo valdybą, tuo užtikrinant „vieno langelio“ principo įgyvendinimą, racionalų ir efektyvų valstybės finansinių ir žmogiškųjų išteklių naudojimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31⁵ ir 31⁹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) iniciatoriai ir rengėjai yra Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projekte aptarti teisiniai santykiai
reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju¹ skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymas, kuriuo nustatyta Reglamento įgyvendinimo tvarka Lietuvoje. Reglamento tikslas yra panaikinti tarpines priemones, kurių reikia norint įvykdyti vienos valstybės teismo sprendimą kitoje valstybėje bei sudaryti palankias sąlygas tarpvalstybiniam išlaikymo išmokų išieškojimui. Reglamentas yra taikomas tik Europos Sąjungos valstybėms narėms. Pagrindinės centrinės institucijos pagal Reglamentą funkcijos: perduoti ir priimti prašymus (pvz., dėl teismo sprendimo pripažinimo ir paskelbimo vykdytinu, dėl teismo sprendimo priimto ir pripažinto prašomojoje valstybėje narėje vykdymo ir kt.) ir inicijuoti (arba palengvint) su tokiais prašymais susijusio proceso pradėjimą bei kitos Reglamente nustatytos funkcijos.
Centrinė institucija turi imtis visų tinkamų ir pagrįstų priemonių informacijai gauti, kuri yra būtina norint atitinkamoje byloje sudaryti palankesnes sąlygas teismo sprendimui priimti, keisti, pripažinti, paskelbti vykdytinu ar vykdyti. Gauti duomenys privalo būti naudojami tik Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeidžiant Reglamento nuostatų bei laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prieigą prie asmens duomenų, jų naudojimą ir perdavimą, reikalavimų. 2014 m. rugpjūčio 1 d. Europos Sąjungos atžvilgiu (taip pat ir Lietuvos Respublikos atžvilgiu) įsigaliojo 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Fondo administracija kaip centrinė institucija pagal Konvenciją, atlieka tokias pačias funkcijas kaip ir dėl Reglamento įgyvendinimo. Pagal Įstatymo 31⁵ straipsnį, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento
administracija. Pagal Įstatymo 31⁹ straipsnį, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos
administracija.
Atlikdama Reglamente ir Konvencijoje nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Fondo administracija turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti. Fondo administracija šiuo metu administruoja 1102 bylas pagal Reglamentą ir 73 bylas pagal Konvenciją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma keisti Įstatymo 31⁵ir 31⁹straipsnius, numatant, kad centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą ir Konvenciją, atliktų ne Fondo administracija, o Fondo valdyba:
2018 m. sausio 1 d.
Išmokų įstatyme numatyta, kad išmokų administratoriaus funkcijas atliks Fondo valdyba, todėl žymiai sumažės Fondo administracijos veiklos apimtis ir jos veikla apsiribos tik centrinės institucijos funkcijų pagal Reglamentą ir Konvenciją vykdymu;
vykdymą valstybės institucijose, nes išmokas, mokamas pagal Išmokų įstatymą, skirs ir mokės Fondo valdyba, centrinės institucijos funkcijos savo turiniu susijusios /panašios į funkcijas, todėl tikslinga, kad jas vykdytų viena valstybės institucija, tuo užtikrinant, kad gyventojams nedidėtų administracinė našta, efektyviau būtų valdomi valstybės ištekliai ir informacija;
turi kompetenciją ir patirties sprendžiant tarptautinius klausimus. Fondo valdyba jau turi patirties administruojant iš valstybės biudžeto mokamas išmokas, taip pat šių išmokų išsiieškojimą regreso teise, ji turi išplėtotas, automatiniu būdu besikeičiančias duomenimis su susijusiais valstybės registrais informacines sistemas, kurias, perėmus perduodamas funkcijas, reikėtų tik minimaliai adaptuoti. Projektu taip pat atliekami redakcinio pobūdžio Įstatymo nuostatų patikslinimai, suderinant jas su vartojamomis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Pritarus Projektu siūlomiems pakeitimams, bus užtikrintas „vieno langelio“ principo įgyvendinimas, racionalus ir efektyvus valstybės finansinių ir žmogiškųjų išteklių naudojimas, nes Fondo valdybai nereikės papildomų lėšų ir pareigybių Projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti. Siūloma, kad Projektas įsigaliotų 2018 m. balandžio 1 d. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės, aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Verslui ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų Projekte nesiūloma įtraukti. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos |Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „vaiko išlaikymas“, „Reglamentas“,
„Konvencija“, „centrinė institucija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Tomas Tomilinas
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-16 Nr. S-2017-9199 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos
projekto Nr. XIIIP-1202 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. S-2017-9199 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31(5) ir 31(9) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1202, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas) 49 straipsnio 3 dalį valstybė narė Komisijai turi pranešti apie paskirtą centrinę instituciją. Be to, atsižvelgdami į tai, kad Projektu yra siekiama tobulinti Reglamento įgyvendinimą, pažymime, kad Projektą bus reikalinga įtraukti į Reglamento įgyvendinimo planą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ 50 punktu, bus reikalinga parengti Projekto ir Reglamento atitikties lentelę ir ją patalpinti LINESIS. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 31⁵ straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „Atlikdamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti <...>“. Pastebėtina, jog iš nuostatos turinio nėra aišku apie kokias „kitas informacines sistemas“ šioje nuostatoje kalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms (pavyzdžiui, bankai) ir kartu siekiama nustatyti valstybės institucijų teisę neatlygintinai gauti iš tokių informacinių sistemų duomenis, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai.
Pažymėtina, jog tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę ir sudarytų prielaidas valstybinėms institucijoms tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės teisės apsaugos principo. Tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio kitomis informacinėmis sistemomis, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. 2. Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 51 straipsnyje bei 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu Europos Sąjungos vardu patvirtintos 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pagal galiojantį įstatymą – Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad už Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, tame tarpe ir už atitinkamų nacionalinių institucijų, nurodytų šiuose teisės aktuose, paskyrimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2017-11-22
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – posėdžio pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, G. Skaistė, R. Šalaševičiūtė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys:
A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 31⁵ straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „Atlikdamos Reglamente (EB) Nr.
4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti <...>“. Pastebėtina, jog iš nuostatos turinio nėra aišku apie kokias „kitas informacines sistemas“ šioje nuostatoje kalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms (pavyzdžiui, bankai) ir kartu siekiama nustatyti valstybės institucijų teisę neatlygintinai gauti iš tokių informacinių sistemų duomenis, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai. Pažymėtina, jog tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę ir sudarytų prielaidas valstybinėms institucijoms tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės teisės apsaugos principo. Tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio kitomis informacinėmis sistemomis, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Pritarti Siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalyje išbrauti žodžius „ir kitų informacinių sistemų“. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip
santykių, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 51 straipsnyje bei 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu Europos Sąjungos vardu patvirtintos 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pagal galiojantį įstatymą – Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad už Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, tame tarpe ir už atitinkamų nacionalinių institucijų, nurodytų šiuose teisės aktuose, paskyrimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kuriame nustatyta, kad išmokų administravimą vykdytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad SODRA vykdys išmokų administravimą, tikslinga, kad SODRA perimtų ir centrinės institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 funkcijas.
4/2009 funkcijas. Kartu su Vaikų išlaikymo fondo išmokų įstatymu šis įstatymo projektas nebuvo teiktas, nes buvo svarstoma galimybė perduoti centrinės institucijos funkcijas Teisingumo ministerijai, kadangi ji taip pat vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal šio Reglamento kitą straipsnį (49 straipsnį). Atsižvelgiant į tai, kad SODRA turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti, manytina, kad šią funkciją galėtų vykdyti SODRA. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-10-23 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. S-2017-9199 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31(5) ir 31(9) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1202, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas) 49 straipsnio 3 dalį valstybė narė Komisijai turi pranešti apie paskirtą centrinę instituciją. Be to, atsižvelgdami į tai, kad Projektu yra siekiama tobulinti Reglamento įgyvendinimą, pažymime, kad Projektą bus reikalinga įtraukti į Reglamento įgyvendinimo planą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS).
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ 50 punktu, bus reikalinga parengti Projekto ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1299 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė, bei pagal Europos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rima Baškienė. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto patarėja Ieva Kuodienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-11-29
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Dainora Bernackienė, Vaikų išlaikymo fondo administracijos atstovė Ina Skubilovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalį ir nustatyti, kad „Atlikdamos Reglamente (EB) Nr.
4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti <...>“. Pastebėtina, jog iš nuostatos turinio nėra aišku apie kokias „kitas informacines sistemas“ šioje nuostatoje kalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms (pavyzdžiui, bankai) ir kartu siekiama nustatyti valstybės institucijų teisę neatlygintinai gauti iš tokių informacinių sistemų duomenis, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai. Pažymėtina, jog tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę ir sudarytų prielaidas valstybinėms institucijoms tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės teisės apsaugos principo. Tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio kitomis informacinėmis sistemomis, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Pritarti Kitų informacinių sistemų sąvoka tikslintina. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-18 2.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 51 straipsnyje bei 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu Europos Sąjungos vardu patvirtintos 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pagal galiojantį įstatymą – Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad už Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, tame tarpe ir už atitinkamų nacionalinių institucijų, nurodytų šiuose teisės aktuose, paskyrimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kuriame nustatyta, kad išmokų administravimą vykdytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad SODRA vykdys išmokų administravimą, tikslinga, kad SODRA perimtų ir centrinės institucijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 ir Hagos konvenciją funkcijas. Svarstomas projektas lydi šį įstatymą. Projekto nuostatos derintos su Teisingumo ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija todėl netikslinga papildomai prašyti Vyriausybės išvados. 3.
Respublikos teisingumo ministerijos 2017-10-23 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. S-2017-9199 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31(5) ir 31(9) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1202, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas) 49 straipsnio 3 dalį valstybė narė Komisijai turi pranešti apie paskirtą centrinę instituciją. Be to, atsižvelgdami į tai, kad Projektu yra siekiama tobulinti Reglamento įgyvendinimą, pažymime, kad Projektą bus reikalinga įtraukti į Reglamento įgyvendinimo planą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ 50 punktu, bus reikalinga parengti Projekto ir Reglamento atitikties lentelę ir ją patalpinti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija
2 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), atsakydama į Jūsų 2017 m. lapkričio 15 d. raštą Nr.
S-2017-10265, pagal kompetenciją teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31⁵ ir 31⁹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1202 (toliau
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą valstybės institucijų, valstybės įstaigų, valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų įsteigtos kitos informacinės sistemos (žr. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas). Pritarti Pritariant pastabai kitų informacinių sistemų sąvoka tikslintina: „Atlikdamas Reglamente (EB) Nr.
4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, įsteigtų valstybės institucijų, valstybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą, duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti.“
teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-11-22 Pasiūlymas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1299 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė, bei pagal Europos teisės departamento pastabas. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė