Projekto lyginamasis variantas
2017 m. Nr. Vilnius
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 23 dalį. 23. Vidutinis šalies darbo užmokestis – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas kalendorinių metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis). 2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
įstatymo 3 straipsnio pakeitimas
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Teisė gauti socialinio draudimo
pensiją
šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys:
1) gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
2) gyvenantys Europos Sąjungos valstybėse, narėse, Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse narėse, kuriems taikomi kuriose jiems taikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai reglamentų nuostatos;
3) gyvenantys valstybėse, kuriose galioja jiems taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo.;
4) gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo. 2.
dalyje 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, kuriems netaikomos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos dėl teisės gauti pensiją gyvenant užsienio valstybėje, pagal šį įstatymą teisę gauti socialinio draudimo pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalųjį stažą atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau – Lietuvos įmonės) (šio įstatymo 10 straipsnis straipsnio 8 dalis, šio įstatymo 2 priedas). Ši nuostata taikoma ir šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie jų gyvenamąją vietą (apie jų įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą). Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams (toliau – reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai), dalį stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje, sąlyga įgyti minimalųjį stažą dirbant Lietuvos įmonėse netaikoma.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šios šią pensijos pensiją gavimo metu po šio įstatymo įsigaliojimo nuo
senatvės pensiją, jų pasirinkimu mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenims, turintiems teisę gauti arba
gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. maitintoją ir tuo pačiu metu turintiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. tėvą (motiną).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau – IK), apskaičiuotą keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. IK apskaičiavimo tvarką tvirtina nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. IK ir pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius euro cento tikslumu tvirtina ir skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba (toliau – Taryba).“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Laikotarpių įskaitymas į stažą
1Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai,
jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos. 2. Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. 3. Į stažą taip pat įskaitomas laikas, per kurį asmenys gavo:
1) ligos (įskaitant mokamas darbdavio), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar profesinės reabilitacijos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
2) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
3) nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;. 4) bedarbio pašalpas, mokėtas draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. – socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims.
Įskaitant į stažą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką). Įgyto stažo trukmė apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. 5. Į stažą, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, įskaitomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – Pensijų įstatymas) ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus). Skiriant senatvės pensiją, į stažą įskaitomi visi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavimo metai, bet ne ilgiau negu asmuo sukanka senatvės pensijos amžių. 6. Nuo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d. 7.
įsigaliojimo, tai yra iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. 8. Stažu, įgytu dirbant Lietuvos įmonėse, laikomi šio įstatymo 10 straipsnio 1, 4–6 dalyse nurodyti laikotarpiai, šio įstatymo 2 priedo 1.1, 1.3, 2.1–2.3, 2.5–2.6, 2.9, 2.13, 2.14 papunkčiuose nurodyti draudimo, darbo, tarnybos ir (ar) bendradarbiavimo Lietuvos teritorijoje laikotarpiai, 1.2 papunktyje nurodytų kūrybinių sąjungų narių kūrybinės veiklos laikotarpiai, 2.4 papunktyje nurodyti mokymosi laikotarpiai, 2.10 papunktyje nurodytų pensijų gavimo laikotarpiai, 2.11 ir 2.12 papunkčiuose nurodyti slaugos laikotarpiai, taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis. 89. Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4 ir 5–7 dalyse apskaičiuotų laikotarpių suma nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas. Per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai. 910. Per visus kalendorinius metus įgytas Stažas stažas sumuojamas. Jis išreiškiamas metais ir skaičiuojamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas
per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais – iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio tų metų šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – vidutinis darbo užmokestis). Tais atvejais, kai pagal dvišales Lietuvos Respublikos tarptautines tarptautinių sutartis sutarčių nuostatas ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas pensija Lietuvoje turi būti skiriama pagal kitoje valstybėje įgytas pajamas įgytą stažą, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną apskaitos vienetą, o už kalendorinių metų dalį – proporcingai mažesnę apskaitos vieneto dalį.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo,
galiojančio teisės gauti senatvės pensijos skyrimo pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių ženklų skaitmenų po kablelio tikslumu;“. 8 straipsnis.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. 2. Jeigu senatvės pensijos skyrimo metu dar nepaskelbtas vidutinis šalies darbo užmokestis, reikalingas visiems įgytiems apskaitos vienetams apskaičiuoti, senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama pagal skyrimo metu žinomą apskaitos vienetų skaičių. Paskelbus vidutinį šalies darbo užmokestį, asmens apskaitos vienetų skaičius atitinkamai padidinamas ir išmokamas visas nuo senatvės pensijos paskyrimo datos susidaręs skirtumas. 9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Senatvės pensijos naujinimas
Nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės pensija kiekvienais metais naujinama, įvertinant asmens po pensijos skyrimo įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
1) bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 17 straipsnį, pagal tų metų sausio 1 dieną asmens įgyto stažo duomenis naujai įvertinant dydį β kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiojusio teisės gauti senatvės pensijos skyrimo pensiją atsiradimo metais, santykį (šio įstatymo 57 straipsnis); jeigu naujai apskaičiuotas dydis β mažesnis už taikytą iki šiol, taikomas buvęs dydis;
2) individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, taikant asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių tų metų sausio 1 dieną.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo nuostatomis), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos;“.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo nuostatomis), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos;“. 11 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu išankstinės senatvės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 1 dalį, asmens prašymu anksčiau paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo, pirmos dienos, jei asmuo atitinka sąlygas išankstinei senatvės pensijai gauti.
Ši nuostata taikoma ir atnaujinant išankstinių senatvės pensijų, paskirtų iki įsigaliojant šiam įstatymui, mokėjimą.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnį 3 dalimi:
„3. Jei išankstinės senatvės pensijos sustabdymo laikotarpiu asmuo įgijo papildomo
stažo ir apskaitos vienetų, atnaujinus pensijos mokėjimą pagal šio straipsnio 2 dalį, ji naujinama šio įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu išankstinė senatvės pensija buvo paskirta iki įsigaliojant šiam įstatymui, atnaujinamas šio įstatymo 45 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka apskaičiuotos pensijos mokėjimas ir pensija naujinama šio įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka.“
įstatymo 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnio
straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka, dydį β apskaičiuojant kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiosiančio senatvės pensijos skyrimo amžiaus sukakties metais, santykį (šio įstatymo 57 straipsnis);“. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 22 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) apskaičiuotos bendroji ir individualioji
dalys mažinamos po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, dydžiu, kurį sudaro šių dalių 0,4 procento, padauginto iš visų mėnesių, likusį likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, skaičiaus.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuris kuriam
sukakęs sukakus senatvės pensijos amžių pasirenka gauti mokama senatvės pensiją pensija neįgaliajam, šio įstatymo
pensijos neįgaliajam dydis mažinamas po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kurį sudaro šios pensijos 0,4 procento, padauginto iš visų mėnesių, kuriuos kai asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar kreipimosi dėl pensijos skyrimo dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti.“
2Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų
įstatymo 27 straipsnio 2 dalį. 2.
pensijos pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jeigu jis minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai turi pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu, pakartotinai jį tikrinant, dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną. 15 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) N – asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas netekto darbingumo pensijai, apskaičiuotas kaip asmens teisės gauti netekto darbingumo pensiją dieną įgytų apskaitos vienetų, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų ir laikinųjų pensijos apskaitos vienetų suma;“. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) d – netekto darbingumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, galiojantis tą mėnesį, už kurį mokama pensija;“. 3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius nustatomas pakaitinių
pensijos apskaitos vienetų vidurkį (šio įstatymo 31 straipsnis) padauginus iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu dieną.
Tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas darbingu ir vėliau jam vėl nustatomas darbingumo lygis, pagal šį įstatymą paskirtos netekto darbingumo pensijos mokėjimas asmeniui buvo nutrauktas pasibaigus jam nustatytam darbingumo lygio terminui ir šis asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu vėl pripažįstamas nuo dienos, vėlesnės nei šios pensijos mokėjimo nutraukimo diena, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas iš naujo šioje dalyje nustatyta tvarka pagal asmens amžių tą dieną, kai jis vėl pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją.“
socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 3 dalį. 3. Jei netekto darbingumo pensijos skyrimo metu dar nepaskelbtas vidutinis šalies darbo užmokestis, reikalingas visiems įgytiems apskaitos vienetams apskaičiuoti, pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio apskaičiavimui taikomas paskutinis paskelbtas vidutinio šalies darbo užmokesčio dydis. Netekto darbingumo pensijos individualioji dalis apskaičiuojama pagal skyrimo metu žinomą įgytų apskaitos vienetų skaičių ir šiame straipsnyje bei šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičių. Paskelbus praėjusių metų vidutinį šalies darbo užmokestį, įgytų apskaitos vienetų skaičius atitinkamai padidinamas, o netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius nekeičiamas. Pensijos gavėjui išmokamas visas nuo pensijos skyrimo dienos susidaręs skirtumas. 16 straipsnis.
draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Teisė pasirinkti senatvės
pensiją Senatvės pensija neįgaliajam ar senatvės pensiją
pagal šį įstatymą paskirtą netekto darbingumo pensiją, įgijęs įgyja teisę gauti senatvės pensiją, turi teisę pasirinkti jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų: senatvės pensiją, skiriamą ir apskaičiuojamą pensija, apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, arba senatvės pensiją pensija neįgaliajam, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos neįgaliajam bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius netekto darbingumo pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai, bei gautą dydį dauginant iš netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija;
2) senatvės pensijos neįgaliajam individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, o likusius netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetus pridedant prie įgytų apskaitos vienetų bei gautą dydį dauginant iš netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija. 2. Jei asmuo pasirenka gauti senatvės pensiją Senatvės pensija neįgaliajam, ši pensija naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi šio įstatymo 36 ir 38
straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis ir vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (paskelbimo mirusiu) dieną atitiko šias sąlygas:
1) buvo įgijęs teisę gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją (atsižvelgiant į mirusiojo (paskelbto mirusiu) amžių) arba gavo vieną iš šių pensijų;
2) minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai mirusysis (paskelbtas mirusiu) įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus asmenis, iki mirties (paskelbimo mirusiu) dienos gavusius netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal šį Pensijų įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 1994 m. sausio gruodžio 1 31 d., bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka reabilituotus politinius kalinius ir tremtinius, kurie dalį stažo įgijo kalinimo metu ar tremtyje ir kuriems sąlyga įgyti minimalųjį stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šiame įstatyme nustatyta tvarka teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją įgyja asmenys, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat asmenys, kurių teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją įgyjama mirus asmeniui (ar asmenį nustatyta tvarka paskelbus mirusiu), nurodytam šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, Šio įstatymo nustatyta tvarka našlių ar našlaičių pensija skiriama asmenims, gyvenantiems valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), nurodytam šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jeigu mirusysis (nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu) buvo įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti (atsižvelgiant į asmens amžių mirties (paskelbimo mirusiu) dieną) dirbdamas Lietuvos įmonėse arba buvo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, dalį stažo įgijęs kalinimo metu ar tremtyje.“
socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 60 65 procentų darbingumo (jei asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d., – II grupės invalidumo pensijos dydį).;“. 2.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) mirus (paskelbus mirusiu) netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidu), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensijos dydį).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jei tokią teisę turi du našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu, paskyrus našlaičių pensiją, dėl jos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo kreipiasi kitas našlaitis (kiti našlaičiai) ir dėl to mažėja netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, našlaičių pensija perskaičiuojama nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas naujas prašymas su visais reikiamais dokumentais.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio pakeitimas
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.“ 2.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinio socialinio draudimo fondo
administravimo įstaiga per Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba atsisakymo paskirti pensiją ir apie sprendimą raštu pranešti pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas paskyrimo – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais bei duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio pakeitimas
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Nepasibaigus pensijos skyrimo terminui, pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama, jeigu pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad pensijos gavėjas prarado teisę gauti pensiją.
Pensijos mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje numatytosios aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje numatytosioms aplinkybėms, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad pensijos gavėjas, kuriam pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), jo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) pensijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išmokama mirusiam (paskelbtam mirusiu) pensijos gavėjui priklausiusi pensija nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo pensijos gavėjo mirties (paskelbimo mirusiu).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pensijos ar kompensacijos už ypatingas
darbo sąlygas gavėjui mirus (jį paskelbus mirusiu), jį palaidojusiems asmenims laidojančiam asmeniui išmokama pensija ar (ir) kompensacija už mirties (paskelbimo mirusiu) mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos pensijos ar (ir) kompensacijos vieno mėnesio dydžio suma. Pensija ar (ir) kompensacija išmokama ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo kreipimosi dienos.
Pensijos gavėjui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties (paskelbimo mirusiu) negavo, išmokamos mirusio (paskelbto mirusiu) pensijos gavėjo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) pensijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Jei senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja pasikeičia atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis (šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalis), naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmos dienos.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Pensijos skyrimas asmeniui gyvenant užsienio valstybėje ir pensijos mokėjimas pensijos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę (atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką)
1Asmeniui gyvenant užsienio valstybėje,
kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, pensija skiriama bei mokama pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl pensijų mokėjimo. 2.
jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, pensija skiriama vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis už šio įstatymo 10 straipsnyje straipsnio 8 dalyje ir šio įstatymo 2 priede nurodytus stažo laikotarpius. 3. Pensijos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į užsienio valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, jam mokama anksčiau paskirtoji pensija arba po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtosios pensijos bendroji ir individualioji dalys, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti ir visą šį stažą įgijo dirbdamas Lietuvos įmonėse arba pensijos gavėjas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje. Tais atvejais, kai pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, tačiau į jo draudimo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant užsienio valstybėse, pensija (po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtosios pensijos bendroji dalis perskaičiuojama tik pagal stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, duomenis ir mokama perskaičiuota pensija (po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtosios pensijos perskaičiuota bendroji dalis, individualiosios pensijos dalies neperskaičiuojant). 4.
4Našlių ar našlaičių pensijos gavėjui,
persikėlusiam gyventi Kai į užsienio valstybę persikeliančiam nuolat gyventi pensijos gavėjui yra paskirta našlių ar našlaičių pensija, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, paskirtoji našlių ar našlaičių pensija mokama, jei mirusysis (nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu) atitiko šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas. Jeigu našlių pensija, paskirta iki 2007 m. sausio 1 d., ar našlaičių pensija buvo paskirta už mirusiojo (nustatyta tvarka paskelbto mirusiu) įgytą minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbant Lietuvos įmonėse, tačiau į jo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant užsienio valstybėse (šio įstatymo 2 priedas), našlių ar našlaičių pensija (po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos pensijos bendroji dalis) perskaičiuojama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tik pagal mirusiojo (paskelbto mirusiu) stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, duomenis ir mokama perskaičiuota pensija (po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtosios pensijos perskaičiuota bendroji dalis, individualiosios pensijos dalies neperskaičiuojant). 5. Kitais atvejais pensija išmokama išvykimo mėnesio dydžio pensija už šešis ateinančius mėnesius išvykimo mėnesio dydžio ir toliau ji nemokama. 6. Pensijos gavėjui, kuriam pensija persikėlus nuolat gyventi į užsienio valstybę buvo mokama pagal šio straipsnio 1 dalį arba buvo paskirta ir mokama kaip nuolat gyvenančiam užsienio valstybėje pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, ši pensija toliau mokama jam grįžus (atvykus) gyventi į Lietuvos Respubliką pensijos mokėjimas nuo mėnesio, einančio po persikėlimo mėnesio, pirmos dienos jam sustabdomas ir jo prašymu atnaujinamas, jeigu teisė gauti pensiją gyvenant užsienio valstybėje išlikusi. 7.
dėl pensijos mokėjimo pensijos gavėjui persikeliant persikėlus gyventi į užsienio valstybę taikomos tik tais atvejais, kai pensijos gavėjas išvyksta į užsienio valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo. Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei nuo paskutinio senatvės pensijos, paskirtos po 1995 m. sausio 1 d.,
skyrimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių buvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ar buvo draustas pensijų socialiniu draudimu, stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenys atnaujinami atsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas. Naujinant stažo duomenis, atsižvelgiama tik į tuos laikotarpius, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d., laikytini stažu, kurį asmuo įgijo dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 2017 m. gruodžio 31 d., toliau šio įstatymo 47 ir 51 straipsniuose vadinamas stažu). Atnaujinti duomenys taikomi apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio
apskaitos vienetų skaičius didesnis už apskaičiuotąjį pagal neatnaujintus (taikytus 2017 m. gruodį gruodžio mėn.) duomenis. 24 straipsnis.
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmens, kuriam socialinio draudimo pensija
iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigaliojant šiam įstatymui nebuvo paskirta ir kuris yra įgijęs stažo ir iki 1994 m. sausio 1 d., ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaitos vienetų skaičius, įgytas iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigaliojant šiam įstatymui, apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje:
1) AV1 – dydis, gautas sudėjus laikotarpiu nuo
fondo informacinėje sistemoje fiksuotas kiekvienų kalendorinių metų asmens draudžiamąsias pajamas (įskaitant ir pakaitines pajamas, apskaičiuotas pagal netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą), padalintas iš 12 atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (iki 2002 m. – 12 vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių);
2) S1 – metų skaičius, per 1994–2017 metų laikotarpį asmeniui įskaitomas į stažą;
3) S2 – metų skaičius iki 1994 m. sausio 1 d., įskaitomas asmeniui į stažą.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Jei visas asmens stažas yra įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., jo įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas dydis S2, suapvalintas iki dviejų skaitmenų po kablelio. Jei, apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis, sandauga (AV1 : S1) S2 yra mažesnė už dydį S2, suapvalintą dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + S2 (pensijų kaupimo dalyviams – pagal formulę AV2 + S2).“ 3.
Buvusias 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 2–5 dalis laikyti atitinkamai 3–6 dalimis. 25 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nuo 2018 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius nustatomas: moterims – 62 metai ir 4 mėnesiai, vyrams
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo nustatyta tvarka, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba kol vietoj jų bus paskirtos senatvės, netekto darbingumo pensijos pagal šį įstatymą, toliau mokamos ir indeksuojamos šio įstatymo nustatyta tvarka:
1) maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. asmenis buvusia iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. tvarka (toliau – maitintojo netekimo pensijos);
2) ištarnauto laiko pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d.;
3) invalidumo pensijos, paskirtos iki 2005 m. liepos 1 d.“
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmeniui, kuriam mokama pensija, paskirta iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. ir
neperskaičiuota pagal nuo šios datos 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Pensijų įstatymą (toliau – neperskaičiuota pensija), ji kiekvienais metais nuo sausio 1 d. indeksuojama šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą nauju 61 straipsniu:
„61 straipsnis. Socialinio draudimo senatvės pensijų
skyrimas vietoj pensijų, paskirtų iki 1994 m. gruodžio 31 d. Asmenys, kurie gauna iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtas senatvės pensijas, turi teisę kreiptis dėl pensijų skyrimo pagal šio įstatymo nuostatas. Senatvės pensijos bendroji dalis šiems asmenims apskaičiuojama šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, o individualioji dalis – šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.“
socialinio draudimo pensijų įstatymo 61 straipsnį laikyti 62 straipsniu. 29 straipsnis.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Kompensacijos už ypatingas
darbo sąlygas
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. 1994 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po
už ypatingas darbo sąlygas, taip pat asmenims, kuriems užsienio valstybėje nebuvo mokama pensija arba kitokia nuolatinio pobūdžio kompensacinė išmoka už darbą ypatingomis sąlygomis ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti socialinio draudimo pensiją šiems asmenims suteikiama bendra šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2. Asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio
darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2:
1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų;
2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. 3. Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams: vyrams, išdirbusiems pagal galiojusį iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašą 25 metus, moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20 metų, kompensacija išmokama už 10 metų. 4.
4Kompensacija išmokama už 5 metus asmenims,
dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. šiuos darbus:
1) asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios SSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų jiems prilygintose vietovėse pagal iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. galiojusį Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašą;
2) moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 20 metų tekstilės pramonės įmonėse darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiame tekstilės pramonės gamybos ir profesijų sąraše;
3) moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis žemės ūkyje, kitose ūkio šakose, taip pat statybos, kelių ir krovimo mašinų mašinistėmis pagal Lietuvoje galiojusį gamybos ir profesijų sąrašą;
4) artistams, turintiems tam tikrą darbo stažą, teikusį teisę gauti ištarnauto laiko pensiją pagal iki 1995 m. sausio
ir kitų teatro-žiūrovinių įstaigų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo nuostatus;
5) civilinės aviacijos darbuotojams: vyrams, valdžiusiems oro eismą ir turėjusiems dispečerio liudijimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų;
6) civilinės aviacijos inžinerijos-technikos darbuotojams, dirbusiems darbą pagal iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. galiojusį civilinės aviacijos inžinerijos-technikos darbuotojų pareigų sąrašą: vyrams – išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims – ne mažiau kaip 15 metų. 5. Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga dirbtam laikui.
Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų (moterims – 7,5 metų), kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1988–1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1986–1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1983–1994 metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1980–1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1978–1994 metais. 6. Jei asmuo dėl šiame straipsnyje nurodytų priežasčių turi teisę į kelias kompensacijas, mokama tik didžiausioji. 7. Mėnesio kompensacijos dydis sudaro 136,4 procento bazinės pensijos. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, kompensacija gali būti mokama jų pasirinkto tvirto fiksuoto dydžio, tačiau ne mažesnė kaip 45,45 procento ir ne didesnė kaip 136,4 procento bazinės pensijos dydžio per mėnesį. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šios datos paskirtosios kompensacijos mokamos šioje dalyje nurodytų dydžių. 8. Asmenims, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, kompensacija pradedama mokėti likus tiek visų kalendorinių mėnesių, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Kai kompensacijos arba jos dalies mokėjimo asmeniui terminas baigiasi, bet asmuo dar nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus, kompensacija jam mokama tol, kol jis sukaks senatvės pensijos amžių, nepaisant to, kad šiais atvejais viršijamas asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičius.
Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija gali būti pradėta mokėti anksčiau, jeigu jie nebedirba pagal pareigas, suteikusias teisę gauti kompensaciją. Kompensacija pradedama mokėti nuo jų pasirinktos datos pagal jų pareiškimą, paduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai. Šiuo atveju bendras mokėtinų mėnesio kompensacijų skaičius neturi viršyti šiam asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičiaus. 9. Kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius bet kuriuo metu iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigoje dienos. 10. Kompensacijos asmenims, dirbusiems ypatingomis sąlygomis ne Lietuvos Respublikoje, skiriamos ir mokamos, jei ypatingomis sąlygomis šie asmenys dirbo valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos ir (ar) pensijų mokėjimo. 10 11. Darbo laikas kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę.
Kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką Darbo laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti apskaičiavimo bei šių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo papildymas X skyriumi Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą X skyriumi:
institucija prie Vyriausybės. Pensijų tarybos sudarymo tvarką, sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Pensijų taryba nagrinėja pensijų sistemos klausimus ir teikia pasiūlymus Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų sistemos tobulinimo ir pensijų sistemos politikos formavimo krypčių“. 31 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Asmens stažui prilyginami iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai:
pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai;
savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;
(nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; 2.4. mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje;
tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis).
Asmens stažui prilyginami iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai:
pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai;
savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;
(nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; 2.4. mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje;
tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.
Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.;
valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai. Į šį tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų saugumo, karo, vidaus reikalų ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais;
(gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal šio priedo 1 punktą;
priverstiniams darbams už buvusios SSRS teritorijos ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas;
pensijų gavimo laikas; 2.11. motinoms – vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;
laikas; 2.13. būtinosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas;
organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.“
Į šį tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų saugumo, karo, vidaus reikalų ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais;
(gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal šio priedo 1 punktą;
priverstiniams darbams už buvusios SSRS teritorijos ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas;
pensijų gavimo laikas; 2.11. motinoms – vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;
laikas; 2.13. būtinosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas;
organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.“
įstatymo papildymas 7 priedu Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą 7 priedu:
„Lietuvos Respublikos socialinio draudimo
pensijų įstatymo
Vyrai Metai Pensinis amžius Gimimo data 201262 metai 8 mėn. 1949 m. liepos 1 d. – 1950 m. balandžio 30 d. 201362 metai 10 mėn. 1950 m. gegužės 1 d. – 1951 m. vasario 28 d. 201463 metai 1951 m. kovo 1 d. – 1951 m. gruodžio 31 d. 201563 metai 2 mėn. 1952 m. sausio 1 d. – 1952 m. spalio 31 d. 201663 metai 4 mėn. 1952 m. lapkričio 1 d. – 1953 m. rugpjūčio 31 d. 201763 metai 6 mėn.
201763 metai 6 mėn. 1953 m. rugsėjo 1 d. – 1954 m. birželio 30 d. 201863 metai 8 mėn. 1954 m. liepos 1 d. – 1955 m. balandžio 30 d. 201963 metai 10 mėn. 1955 m. gegužės 1 d. – 1956 m. vasario 28 d. 202064 metai 1956 m. kovo 1 d. – 1956 m. gruodžio 31 d. 202164 metai 2 mėn. 1957 m. sausio 1 d. – 1957 m. spalio 31 d. 202264 metai 4 mėn. 1957 m. lapkričio 1 d. – 1958 m. rugpjūčio 31 d. 202364 metai 6 mėn. 1958 m. rugsėjo 1 d. – 1959 m. birželio 30 d. 202464 metai 8 mėn. 1959 m. liepos 1 d. – 1960 m. balandžio 30 d. 202564 metai 10 mėn. 1960 m. gegužės 1 d. – 1961 m. vasario 28 d. 202665 metai 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau
Moterys Metai Pensinis amžius Gimimo data 201260 metų 4 mėn. 1952 m. sausio 1 d. – 1952 m. rugpjūčio 31 d. 201360 metų 8 mėn. 1952 m. rugsėjo 1 d. – 1953 m. balandžio 30 d. 201461 metai 1953 m. gegužės 1 d. – 1953 m. gruodžio 31 d. 201561 metai 4 mėn. 1954 m. sausio 1 d. – 1954 m. rugpjūčio 31 d. 201661 metai 8 mėn. 1954 m. rugsėjo 1 d. – 1955 m. balandžio 30 d. 201762 metai 1955 m. gegužės 1 d. – 1955 m. gruodžio 31 d. 201862 metai 4 mėn. 1956 m. sausio 1 d. – 1956 m. rugpjūčio 31 d. 201962 metai 8 mėn. 1956 m. rugsėjo 1 d. – 1957 m. balandžio 30 d. 202063 metai 1957 m. gegužės 1 d. – 1957 m. gruodžio 31 d. 202163 metai 4 mėn. 1958 m. sausio 1 d. – 1958 m. rugpjūčio 31 d. 202263 metai 8 mėn. 1958 m. rugsėjo 1 d. – 1959 m. balandžio 30 d. 202364 metai 1959 m. gegužės 1 d. – 1959 m. gruodžio 31 d. 202464 metai 4 mėn. 1960 m. sausio 1 d. – 1960 m. rugpjūčio 31 d. 202564 metai 8 mėn. 1960 m. rugsėjo 1 d. – 1961 m. balandžio 30 d. 202665 metai 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau“
išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 2. Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi: „5.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuoja iki įsigaliojant šiam įstatymui paskirtas valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šio įstatymo nuostatas ir iki nurodytosios datos išmoka nuo 2018 m. sausio 1 d. iki apskaičiavimo dienos susidariusį pensijų dydžių skirtumą.“
dalimi: „6. Nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos indeksuojamos padauginant 2017 m. gruodžio mėnesį mokėtosios pensijos dydį iš indeksavimo koeficiento. Apskaičiavus nurodytųjų pensijų dydžius pagal šio straipsnio 5 dalį, jos mokamos taikant 2018 metams paskelbtuosius socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir pensijos apskaitos vieneto vertę.“
4Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi:
„7. Asmenims, kurie iki 2018 m. sausio 1 d. įgijo teisę gauti valstybines
socialinio draudimo pensijas ar kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, tačiau dėl jų skyrimo kreipėsi per 12 mėnesių nuo nurodytos datos, šios pensijos ir kompensacijos skiriamos iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka.“
5Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8. Jeigu įsigaliojus šiam įstatymui teisę gauti senatvės pensiją įgijęs asmuo su
prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnį kreipiasi praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, atidėto skyrimo laikas skaičiuojamas ne daugiau kaip už 6 mėnesius, jei asmuo tuo laiku negavo kitos rūšies socialinio draudimo pensijos, išskyrus našlių ir našlaičių pensiją.
Asmenų, kurie teisę gauti senatvės pensiją įgijo iki įsigaliojant šiam įstatymui ir kurie neturi būtinojo stažo senatvės pensijai skirti, prašymu senatvės pensijos padidinimo dėl atidėto skyrimo laikas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnį gali būti skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1370(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMo NR. I-549 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2512 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 23 dalį. 23. Vidutinis šalies darbo užmokestis – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas kalendorinių metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis). 2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Teisė gauti socialinio draudimo pensiją 1.
Teisę gauti socialinio draudimo pensiją turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys:
1) gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
2) gyvenantys Europos Sąjungos valstybėse, narėse, Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusios valstybėse narėse, kuriems taikomi kuriose jiems taikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai reglamentų nuostatos;
3) gyvenantys valstybėse, kuriose galioja jiems taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo.;
4) gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, kuriems netaikomos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos dėl teisės gauti pensiją gyvenant užsienio valstybėje, pagal šį įstatymą teisę gauti socialinio draudimo pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalųjį stažą atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau – Lietuvos įmonės) (šio įstatymo 10 straipsnis straipsnio 8 dalis, šio įstatymo 2 priedas).
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams (toliau – reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai), dalį stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje, sąlyga įgyti minimalųjį stažą dirbant Lietuvos įmonėse netaikoma.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šios šią pensijos pensiją gavimo metu po šio įstatymo įsigaliojimo nuo
senatvės pensiją, jų pasirinkimu mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama viena iš šių pensijų.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenims, turintiems teisę gauti arba
gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. maitintoją ir tuo pačiu metu turintiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. tėvą (motiną).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos
ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau – IK). IK išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. IK apskaičiavimo tvarką tvirtina nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. IK ir pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius euro cento tikslumu tvirtina ir skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba (toliau – Taryba).“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Laikotarpių įskaitymas į stažą
1Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai,
jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga.
Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos. 2. Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. 3. Į stažą taip pat įskaitomas laikas, per kurį asmenys gavo:
1) ligos (įskaitant mokamas darbdavio), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar profesinės reabilitacijos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
2) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
3) nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;. 4) bedarbio pašalpas, mokėtas draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d. 4.
gavimo laikas į stažą įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki
į stažą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką). Įgyto stažo trukmė apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. 5. Į stažą, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, įskaitomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – Pensijų įstatymas) ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus). Skiriant senatvės pensiją, į stažą įskaitomi visi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavimo metai, bet ne ilgiau negu asmuo sukanka senatvės pensijos amžių. 6. Nuo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d. 7.
įsigaliojimo, tai yra iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. 8. Stažu, įgytu dirbant Lietuvos įmonėse, laikomi šio straipsnio 1, 4, 5, 6 dalyse nurodyti laikotarpiai, šio įstatymo 2 priedo 1.1, 1.3, 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.9, 2.13, 2.14 papunkčiuose nurodyti draudimo, darbo, tarnybos ir (ar) bendradarbiavimo Lietuvos teritorijoje laikotarpiai, 1.2 papunktyje nurodytų kūrybinių sąjungų narių kūrybinės veiklos laikotarpiai, 2.4 papunktyje nurodyti mokymosi laikotarpiai, 2.10 papunktyje nurodytų pensijų gavimo laikotarpiai, 2.11, 2.12 papunkčiuose nurodyti slaugos laikotarpiai ir būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis. 89. Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, ir 5–5,
tvarka apskaičiuotas stažas. Per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai. 910. Per visus kalendorinius metus įgytas Stažas stažas sudedamas. Jis išreiškiamas metais ir skaičiuojamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas
per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais – iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio tų metų šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – vidutinis darbo užmokestis). Tais atvejais, kai pagal dvišales Lietuvos Respublikos tarptautines tarptautinių sutartis sutarčių nuostatas ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas pensija Lietuvoje turi būti skiriama pagal kitoje valstybėje įgytas pajamas įgytą stažą, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną apskaitos vienetą, o už kalendorinių metų dalį – proporcingai mažesnę apskaitos vieneto dalį.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo,
galiojančio teisės gauti senatvės pensijos skyrimo pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių ženklų skaitmenų po kablelio tikslumu.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo,
galiojančio teisės gauti senatvės pensijos skyrimo pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių ženklų skaitmenų po kablelio tikslumu. Tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., daugiklis β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui;“. 8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis
dydis euro cento tikslumu yra apskaičiuojamas pagal formulę V · p, kurioje:
1) V – asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius;
2) p – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė. 2. Jeigu senatvės pensijos skyrimo metu dar nepaskelbtas vidutinis šalies darbo užmokestis, reikalingas visiems įgytiems apskaitos vienetams apskaičiuoti, senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama pagal skyrimo metu žinomą apskaitos vienetų skaičių. Paskelbus vidutinį šalies darbo užmokestį, asmens apskaitos vienetų skaičius atitinkamai padidinamas ir išmokamas visas nuo senatvės pensijos paskyrimo datos susidaręs skirtumas.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Senatvės pensijos naujinimas
Nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės pensija kiekvienais metais naujinama, įvertinant asmens po pensijos skyrimo įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
1) bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 17 straipsnį, pagal tų metų sausio 1 dieną asmens įgyto stažo duomenis naujai įvertinant dydį β kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiojusio teisės gauti senatvės pensijos skyrimo pensiją atsiradimo metais (tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., – 30 metų), santykį (šio įstatymo 57 straipsnis); jeigu naujai apskaičiuotas dydis β mažesnis už taikytą iki šiol, taikomas buvęs dydis;
2) individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, taikant asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių tų metų sausio 1 dieną.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo nuostatomis), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos;“.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymus), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo nuostatomis), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos;“. 11 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Išankstinės senatvės pensijos
mokėjimo sustabdymas ir mokėjimo atnaujinimas
sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo
pateikia prašymą sustabdyti išankstinės senatvės pensijos mokėjimą. 2.
pensijos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 1 dalį, asmens prašymu anksčiau paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo, pirmos dienos, jei asmuo atitinka sąlygas išankstinei senatvės pensijai gauti. Ši nuostata taikoma ir atnaujinant išankstinių senatvės pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokėjimą. 3. Jeigu išankstinės senatvės pensijos sustabdymo laikotarpiu asmuo įgijo papildomo stažo ir apskaitos vienetų, atnaujinus šios pensijos mokėjimą pagal šio straipsnio 2 dalį, ji naujinama šio įstatymo
paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, atnaujinamas šio įstatymo 45 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka apskaičiuotos pensijos mokėjimas ir pensija naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.“
socialinio draudimo pensijų įstatymo 22 straipsnio pakeitimas
įstatymo 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnio
straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka, dydį β apskaičiuojant kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiosiančio senatvės pensijos skyrimo amžiaus sukakties metais, santykį (šio įstatymo 57 straipsnis);“. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 22 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) apskaičiuotos bendroji ir individualioji
dalys mažinamos po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, dydžiu, kurį sudaro šių dalių 0,4 procento, padauginto iš visų mėnesių, likusį likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, skaičiaus.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų apskaičiavimas asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją
asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją. 2. Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas po dydžiu, kuris lygus 0,4 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais už kiekvieną pilną mėnesį, kai asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.“
gavusiam asmeniui, kuris kuriam sukakęs sukakus senatvės pensijos amžių pasirenka gauti mokama senatvės pensiją pensija neįgaliajam, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas apskaičiuotos senatvės pensijos neįgaliajam dydis mažinamas po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kuris lygus 0,4 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais kai asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti.“
2Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų
įstatymo 27 straipsnio 2 dalį. 2. Asmuo, neturėjęs teisės gauti netekto darbingumo pensijos pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jeigu jis minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai turi pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu, pakartotinai jį tikrinant, dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną. 15 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnį jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Netekto darbingumo pensijos individualiosios dalies apskaičiavimas
individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę N· p · d, kurioje:
1) N – asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas netekto darbingumo pensijai, apskaičiuotas kaip asmens įgytų apskaitos vienetų, įgytų iki mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę gauti netekto darbingumo pensiją, pirmosios dienos, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų ir laikinųjų pensijos apskaitos vienetų suma;
2) p – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė;
3) d – netekto darbingumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, atitinkantis asmens darbingumo lygį tą mėnesį, už kurį mokama pensija. 2.
vienetų skaičius nustatomas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį (šio įstatymo 31 straipsnis) padauginus iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu dieną (jei pensija skiriama nuo vėlesnės dienos, – iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus pensijos skyrimo dieną). Tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas darbingu ir vėliau jam vėl nustatomas darbingumo lygis, pagal šį įstatymą paskirtos netekto darbingumo pensijos mokėjimas asmeniui buvo nutrauktas pasibaigus jam nustatytam darbingumo lygio terminui ir šis asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu vėl pripažįstamas nuo dienos, vėlesnės negu po šios pensijos mokėjimo nutraukimo dienos einanti diena, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas iš naujo šioje dalyje nustatyta tvarka pagal asmens amžių tą dieną, kai kurią jis vėl pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją. 3. Jei netekto darbingumo pensijos skyrimo metu dar nepaskelbtas vidutinis šalies darbo užmokestis, reikalingas visiems įgytiems apskaitos vienetams apskaičiuoti, pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio apskaičiavimui taikomas paskutinis paskelbtas vidutinio šalies darbo užmokesčio dydis. Netekto darbingumo pensijos individualioji dalis apskaičiuojama pagal skyrimo metu žinomą įgytų apskaitos vienetų skaičių ir šiame straipsnyje bei šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičių. Paskelbus praėjusių metų vidutinį šalies darbo užmokestį, įgytų apskaitos vienetų skaičius atitinkamai padidinamas, o netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius nekeičiamas. Pensijos gavėjui išmokamas visas nuo pensijos skyrimo dienos susidaręs skirtumas.“
draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Teisė pasirinkti senatvės
pensiją Senatvės pensija neįgaliajam ar senatvės pensiją
pagal šį įstatymą paskirtą netekto darbingumo pensiją, įgijęs įgyja teisę gauti senatvės pensiją, turi teisę pasirinkti jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų: senatvės pensiją, skiriamą ir apskaičiuojamą pensija, apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, arba senatvės pensiją pensija neįgaliajam, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos neįgaliajam bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius netekto darbingumo pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai, bei gautą dydį dauginant iš netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija;
2) senatvės pensijos neįgaliajam individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, o likusius netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetus pridedant prie įgytų apskaitos vienetų bei gautą dydį dauginant iš netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija. 2. Jei asmuo pasirenka gauti senatvės pensiją Senatvės pensija neįgaliajam, ši pensija naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi šio įstatymo 36 ir 38
straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis ir vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (paskelbimo mirusiu) dieną atitiko šias sąlygas:
1) buvo įgijęs teisę gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją (atsižvelgiant į mirusiojo (paskelbto mirusiu) amžių) arba gavo vieną iš šių pensijų;
2) minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis (paskelbtas mirusiu) įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus asmenis, iki mirties (paskelbimo mirusiu) dienos gavusius netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal šį Pensijų įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 1994 m. sausio gruodžio 1 31 d., bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka reabilituotus politinius kalinius ir tremtinius, kurie dalį stažo įgijo kalinimo metu ar tremtyje ir kuriems sąlyga įgyti minimalųjį stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šiame įstatyme nustatyta tvarka teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją įgyja asmenys, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat asmenys, kurių teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją įgyjama mirus asmeniui (ar asmenį nustatyta tvarka paskelbus mirusiu), nurodytam šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, Šio įstatymo nustatyta tvarka našlių ar našlaičių pensija skiriama asmenims, gyvenantiems valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), nurodytam šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jeigu mirusysis (nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu) buvo įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti (atsižvelgiant į asmens amžių mirties (paskelbimo mirusiu) dieną) dirbdamas Lietuvos įmonėse arba buvo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, dalį stažo įgijęs kalinimo metu ar tremtyje.“
socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 60 65 procentų darbingumo (jei asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d., – II grupės invalidumo pensijos dydį).;“. 2.
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) mirus (paskelbus mirusiu) netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidu), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensijos dydį).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jei tokią teisę turi du našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu, paskyrus našlaičių pensiją, dėl jos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo kreipiasi kitas našlaitis (kiti našlaičiai) ir dėl to mažėja netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, našlaičių pensija perskaičiuojama nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas naujas prašymas su visais reikiamais dokumentais, pirmos dienos.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio pakeitimas
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinio socialinio draudimo fondo
administravimo įstaiga per Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba atsisakymo paskirti pensiją ir apie sprendimą raštu pranešti pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas paskyrimo – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio pakeitimas
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti.
Nepasibaigus pensijos skyrimo terminui, pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama, jeigu pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad pensijos gavėjas prarado teisę gauti pensiją. Pensijos mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje numatytosios nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad pensijos gavėjas, kuriam pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), jo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) pensijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išmokama mirusiam (paskelbtam mirusiu) pensijos gavėjui priklausiusi pensija nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo pensijos gavėjo mirties (paskelbimo mirusiu).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pensijos ar kompensacijos už ypatingas
darbo sąlygas gavėjui mirus (jį paskelbus mirusiu), jį palaidojusiems asmenims laidojančiam asmeniui išmokama pensija ar (ir) kompensacija už mirties (paskelbimo mirusiu) mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos pensijos ar (ir) kompensacijos vieno mėnesio dydžio suma. Pensija ar (ir) kompensacija išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi dienos.
Pensijos gavėjui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties (paskelbimo mirusiu) negavo, išmokamos mirusio (paskelbto mirusiu) pensijos gavėjo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) pensijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Jei senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja pasikeičia atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis (šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalis), naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmos dienos.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Pensijos skyrimas asmeniui gyvenant užsienio valstybėje ir pensijos mokėjimas pensijos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę (atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką)
1Asmeniui gyvenant užsienio valstybėje,
kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, pensija skiriama bei mokama pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl pensijų mokėjimo. 2.
2Asmeniui gyvenant užsienio valstybėje,
kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, pensija skiriama vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis už šio įstatymo 10 straipsnyje straipsnio 8 dalyje ir šio įstatymo 2 priede nurodytus stažo laikotarpius. 3. Pensijos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į užsienio valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, jam mokama anksčiau paskirtoji pensija arba po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtosios pensijos bendroji ir individualioji dalys, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti ir visą šį stažą įgijo dirbdamas Lietuvos įmonėse arba pensijos gavėjas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje. Tais atvejais, kai pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, tačiau į jo draudimo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant užsienio valstybėse, pensija (po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtosios pensijos bendroji dalis perskaičiuojama tik pagal stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, duomenis ir mokama perskaičiuota pensija (po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtosios pensijos perskaičiuota bendroji dalis, individualiosios pensijos dalies neperskaičiuojant). 4.
4Našlių ar našlaičių pensijos gavėjui,
persikėlusiam gyventi Kai į užsienio valstybę persikeliančiam nuolat gyventi pensijos gavėjui yra paskirta našlių ar našlaičių pensija, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, paskirtoji našlių ar našlaičių pensija mokama, jei mirusysis (nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu) atitiko šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas. Jeigu našlių pensija, paskirta iki 2007 m. sausio 1 d., ar našlaičių pensija buvo paskirta už mirusiojo (nustatyta tvarka paskelbto mirusiu) įgytą minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbant Lietuvos įmonėse, tačiau į jo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant užsienio valstybėse (šio įstatymo 2 priedas), našlių ar našlaičių pensija (po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos pensijos bendroji dalis) perskaičiuojama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tik pagal mirusiojo (paskelbto mirusiu) stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, duomenis ir mokama perskaičiuota pensija (po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtosios pensijos perskaičiuota bendroji dalis, individualiosios pensijos dalies neperskaičiuojant). 5. Kitais atvejais užsienio valstybėje gyvenančiam asmeniui, neatitinkančiam šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, pensija išmokama mokama už dar šešis ateinančius mėnesius po asmens išvykimo mėnesio dydžio ir toliau nemokama jos mokėjimas nutraukiamas. 6. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos dėl pensijos mokėjimo pensijos gavėjui persikeliant persikėlus gyventi į užsienio valstybę taikomos tik tais atvejais, kai pensijos gavėjas išvyksta į užsienio valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo.
Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.“
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei nuo paskutinio senatvės pensijos, paskirtos po 1995 m. sausio 1 d.,
skyrimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių buvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ar buvo draustas pensijų socialiniu draudimu, stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenys atnaujinami atsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas. Naujinant stažo duomenis, įskaitomi tik tie stažo laikotarpiai, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusiais iki 2017 m. gruodžio 31 d., iki šios datos buvo įgyti dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 2017 m. gruodžio
duomenys taikomi apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio
apskaitos vienetų skaičius didesnis už apskaičiuotąjį pagal neatnaujintus (taikytus 2017 m. gruodį gruodžio mėn.) duomenis.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio pakeitimas
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Asmens, kuriam socialinio draudimo pensija iki šio
įstatymo įsigaliojimo nebuvo paskirta, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmens, kuriam socialinio draudimo pensija iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo paskirta kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d. ir yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaitos vienetų, įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d., skaičius, įgytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje:
1) AV1 – dydis, gautas sudėjus laikotarpiu nuo
fondo informacinėje sistemoje fiksuotas kiekvienų kalendorinių metų asmens draudžiamąsias pajamas (įskaitant ir pakaitines pajamas, apskaičiuotas pagal netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą), padalintas iš 12 atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (iki 2002 m. – 12 vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių);
2) S1 – metų skaičius, per 1994–2017 metų laikotarpį asmeniui įskaitomas į stažą;
3) S2 – metų skaičius iki 1994 m. sausio 1 d., įskaitomas asmeniui į stažą.“ 3.
Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Kai visas asmens stažas yra įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., jo įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas dydis S2, suapvalintas iki dviejų skaitmenų po kablelio. Kai, apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis, sandauga (AV1 : S1) S2 yra mažesnė už dydį S2, suapvalintą dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + S2 (pensijų kaupimo dalyviams – pagal formulę AV2 + S2).“
pensijų įstatymo 51 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6 dalimis. 25 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nuo 2018 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius nustatomas: moterims – 62 metai ir 4 mėnesiai, vyrams
Nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytą senatvės pensijos amžių – 65 metus (šio įstatymo 7 priedas).“26 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo nustatyta tvarka, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba kol vietoj jų bus paskirtos senatvės, netekto darbingumo pensijos pagal šį įstatymą, toliau mokamos ir indeksuojamos šio įstatymo nustatyta tvarka:
1) maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. asmenis buvusia iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. tvarka (toliau – maitintojo netekimo pensijos);
2) ištarnauto laiko pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d.;
3) invalidumo pensijos, paskirtos iki 2005 m. liepos 1 d.“27 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmeniui, kuriam mokama pensija, paskirta iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. ir
neperskaičiuota pagal nuo šios datos 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Pensijų įstatymą (toliau – neperskaičiuota pensija), ji kiekvienais metais nuo sausio 1 d. indeksuojama šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo papildymas nauju 61 straipsniu 1.
Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą nauju 61 straipsniu:
„61 straipsnis. Socialinio draudimo senatvės pensijų
skyrimas vietoj pensijų, paskirtų iki 1994 m. gruodžio 31 d. Asmenys, kurie gauna iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtas senatvės pensijas, turi teisę kreiptis dėl pensijų skyrimo pagal šio įstatymo nuostatas. Šiems asmenims senatvės pensijos bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, o individualioji dalis – šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.“
socialinio draudimo pensijų įstatymo 61 straipsnį laikyti 62 straipsniu. 29 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Kompensacijos už ypatingas
darbo sąlygas
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. 1994 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas, taip pat asmenims, kuriems užsienio valstybėje nebuvo mokama pensija arba kitokia nuolatinio pobūdžio kompensacinė išmoka už darbą ypatingomis sąlygomis ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti socialinio draudimo pensiją šiems asmenims suteikiama bendra šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2.
m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. dirbusiems požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2:
1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų;
2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. 3. Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams: vyrams, išdirbusiems pagal galiojusį iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašą 25 metus, moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20 metų, kompensacija išmokama už 10 metų. 4.
iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. dirbusiems šiuos darbus:
1) asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios SSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų jiems prilygintose vietovėse pagal iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. galiojusį Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašą;
2) moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 20 metų tekstilės pramonės įmonėse darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiame tekstilės pramonės gamybos ir profesijų sąraše;
3) moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis žemės ūkyje, kitose ūkio šakose, taip pat statybos, kelių ir krovimo mašinų mašinistėmis pagal Lietuvoje galiojusį gamybos ir profesijų sąrašą;
4) artistams, turintiems tam tikrą darbo stažą, teikusį teisę gauti ištarnauto laiko pensiją pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusius Ištarnauto laiko pensijų teatrų ir kitų teatro-žiūrovinių įstaigų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo nuostatus;
5) civilinės aviacijos darbuotojams: vyrams, valdžiusiems oro eismą ir turėjusiems dispečerio liudijimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų;
6) civilinės aviacijos inžinerijos-technikos darbuotojams, dirbusiems darbą pagal iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. galiojusį civilinės aviacijos inžinerijos-technikos darbuotojų pareigų sąrašą: vyrams – išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims
Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų (moterims – 7,5 metų), kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1988–1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1986–1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1983–1994 metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1980–1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1978–1994 metais. 6. Jei asmuo dėl šiame straipsnyje nurodytų priežasčių turi teisę į kelias kompensacijas, mokama tik didžiausioji. 7. Mėnesio kompensacijos dydis sudaro 136,4 procento bazinės pensijos. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, kompensacija gali būti mokama jų pasirinkto tvirto fiksuoto dydžio, tačiau ne mažesnė kaip 45,45 procento ir ne didesnė kaip 136,4 procento bazinės pensijos dydžio per mėnesį. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtos kompensacijos nuo 2018 m. sausio d. mokamos šioje dalyje nurodytų dydžių. 8. Asmenims, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, kompensacija pradedama mokėti likus tiek visų kalendorinių mėnesių, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Kai kompensacijos arba jos dalies mokėjimo asmeniui terminas baigiasi, bet asmuo dar nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus, kompensacija jam mokama tol, kol jis sukaks senatvės pensijos amžių, nepaisant to, kad šiais atvejais viršijamas asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičius.
Asmenims, nurodytiems šio straipsnio
arba jos dalį, kompensacija gali būti pradėta mokėti anksčiau, jeigu jie nebedirba pagal pareigas, suteikusias teisę gauti kompensaciją. Kompensacija pradedama mokėti nuo jų pasirinktos datos pagal jų pareiškimą, paduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai. Šiuo atveju bendras mokėtinų mėnesio kompensacijų skaičius neturi viršyti šiam asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičiaus. 9. Kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius bet kuriuo metu iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigoje dienos. 10. Kompensacijos asmenims, dirbusiems ypatingomis sąlygomis ne Lietuvos Respublikoje, skiriamos ir mokamos, jei ypatingomis sąlygomis šie asmenys dirbo valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos ir (ar) pensijų mokėjimo. 10 11. Darbo laikas kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę.
Kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką Darbo laiko kompensacijoms už ypatingas darbo sąlygas gauti apskaičiavimo, šių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Asmens stažui prilyginami iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai:
pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai;
savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;
(nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; 2.4. mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje;
tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis).
Asmens stažui prilyginami iki 1995 m. sausio 1 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai:
pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai;
savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;
(nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; 2.4. mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje;
tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.
Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.;
valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai. Į šį tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų saugumo, karo, vidaus reikalų ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais;
(gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal šio priedo 1 punktą;
priverstiniams darbams už buvusios SSRS teritorijos ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas;
karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip;
pensijų gavimo laikas; 2.11. motinoms – vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;
namuose laikas; 2.13. būtinosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas;
organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.“
Į šį tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų saugumo, karo, vidaus reikalų ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais;
(gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal šio priedo 1 punktą;
priverstiniams darbams už buvusios SSRS teritorijos ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas;
karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip;
pensijų gavimo laikas; 2.11. motinoms – vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;
namuose laikas; 2.13. būtinosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas;
organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.“
įstatymo papildymas 7 priedu Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą 7 priedu:
„Lietuvos Respublikos socialinio draudimo
pensijų įstatymo
Vyrai Metai Pensinis amžius Gimimo data 201262 metai 8 mėn. 1949 m. liepos 1 d. – 1950 m. balandžio 30 d. 201362 metai 10 mėn. 1950 m. gegužės 1 d. – 1951 m. vasario 28 d. 201463 metai 1951 m. kovo 1 d. – 1951 m. gruodžio 31 d. 201563 metai 2 mėn. 1952 m. sausio 1 d. – 1952 m. spalio 31 d. 201663 metai 4 mėn. 1952 m. lapkričio 1 d. – 1953 m. rugpjūčio 31 d. 201763 metai 6 mėn.
201763 metai 6 mėn. 1953 m. rugsėjo 1 d. – 1954 m. birželio 30 d. 201863 metai 8 mėn. 1954 m. liepos 1 d. – 1955 m. balandžio 30 d. 201963 metai 10 mėn. 1955 m. gegužės 1 d. – 1956 m. vasario 28 d. 202064 metai 1956 m. kovo 1 d. – 1956 m. gruodžio 31 d. 202164 metai 2 mėn. 1957 m. sausio 1 d. – 1957 m. spalio 31 d. 202264 metai 4 mėn. 1957 m. lapkričio 1 d. – 1958 m. rugpjūčio 31 d. 202364 metai 6 mėn. 1958 m. rugsėjo 1 d. – 1959 m. birželio 30 d. 202464 metai 8 mėn. 1959 m. liepos 1 d. – 1960 m. balandžio 30 d. 202564 metai 10 mėn. 1960 m. gegužės 1 d. – 1961 m. vasario 28 d. 202665 metai 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau
Moterys Metai Pensinis amžius Gimimo data 201260 metų 4 mėn. 1952 m. sausio 1 d. – 1952 m. rugpjūčio 31 d. 201360 metų 8 mėn. 1952 m. rugsėjo 1 d. – 1953 m. balandžio 30 d. 201461 metai 1953 m. gegužės 1 d. – 1953 m. gruodžio 31 d. 201561 metai 4 mėn. 1954 m. sausio 1 d. – 1954 m. rugpjūčio 31 d. 201661 metai 8 mėn. 1954 m. rugsėjo 1 d. – 1955 m. balandžio 30 d. 201762 metai 1955 m. gegužės 1 d. – 1955 m. gruodžio 31 d. 201862 metai 4 mėn. 1956 m. sausio 1 d. – 1956 m. rugpjūčio 31 d. 201962 metai 8 mėn. 1956 m. rugsėjo 1 d. – 1957 m. balandžio 30 d. 202063 metai 1957 m. gegužės 1 d. – 1957 m. gruodžio 31 d. 202163 metai 4 mėn. 1958 m. sausio 1 d. – 1958 m. rugpjūčio 31 d. 202263 metai 8 mėn. 1958 m. rugsėjo 1 d. – 1959 m. balandžio 30 d. 202364 metai 1959 m. gegužės 1 d. – 1959 m. gruodžio 31 d. 202464 metai 4 mėn. 1960 m. sausio 1 d. – 1960 m. rugpjūčio 31 d. 202564 metai 8 mėn. 1960 m. rugsėjo 1 d. – 1961 m. balandžio 30 d. 202665 metai 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau“
išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 2. Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi: „5.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuoja iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šio įstatymo nuostatas ir iki 2018 m. rugsėjo 30 d. išmoka nuo 2018 m. sausio 1 d. iki apskaičiavimo dienos susidariusį pensijų dydžių skirtumą.“
dalimi: „6. Nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos indeksuojamos padauginant 2017 m. gruodžio mėnesį mokėtosios pensijos dydį iš indeksavimo koeficiento. Apskaičiavus šių pensijų dydžius pagal šio straipsnio 5 dalį, jos mokamos taikant paskelbtus 2018 metų socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir pensijos apskaitos vieneto vertę.“
4Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi:
„7. Asmenims, kurie iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgijo teisę gauti valstybines
socialinio draudimo pensijas ar kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, tačiau dėl jų skyrimo kreipėsi iki 2018 m. gruodžio 31 d., šios pensijos ir kompensacijos skiriamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka.“
5Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8. Jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo teisę gauti senatvės pensiją įgijęs asmuo su
prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnį kreipiasi praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, skaičiuojamas atidėto senatvės pensijos skyrimo laikas negali viršyti 6 mėnesių, jei asmuo tuo laiku negavo kitos rūšies socialinio draudimo pensijos, išskyrus našlių ir našlaičių pensiją.
Asmenų, kurie teisę gauti senatvės pensiją įgijo iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie neturi būtinojo stažo senatvės pensijai skirti, prašymu atidėto senatvės pensijos skyrimo, už kurį pensija didinama, laikas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO NR. I-549 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2512 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 215.7 papunktį, numatantį įsteigti Pensijų tarybą, kurioje dirbs ir kuriai vadovaus pensijų ekonomikos ekspertai ir aktuarai. Įstatymo projekto tikslas – sukurti teisines prielaidas steigti Pensijų tarybą. Be to, siekiant sklandžiai įgyvendinti nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 nauja redakcija išdėstytą Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – Pensijų įstatymas), siūloma tobulinti kai kuriuos teisinio reguliavimo aspektus, atlikti redakcinio pobūdžio patikslinimus bei mažinti dėl socialinio draudimo pensijų besikreipiantiems asmenims tenkančią naštą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Buškutė, tel. 266 4217, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1.
Šiuo metu teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas (toliau – pensijos) turi kitas Pensijų įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (toliau – Gyventojų registras). 2. Asmenys, kurie senatvės pensijos amžių sukanka gaudami netekto darbingumo pensiją, šiuo metu turi patys imperatyviai pasirinkti, kurią pensiją nori gauti – ar senatvės pensiją, ar iki senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtą netekto darbingumo pensiją (nuo 2018 m. sausio 1 d. – senatvės pensiją neįgaliajam, kurios dydis atspindės iki senatvės pensijos sukakties nustatytą darbingumo lygį). Vis dėlto praktika rodo, kad prievolė rinktis tik sukuria papildomą naštą žmogui: jis turi teikti prašymą dėl konkrečios rūšies pensijos mokėjimo, nors paprastai žmonės renkasi gauti tą pensiją, kuri yra didesnė. 3. Pensijų įstatymas teisę gauti pensiją asmenims, kurie gyvena trečiosiose valstybėse, sieja su Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose arba Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įgytu minimaliuoju socialinio draudimo stažu (toliau – stažas). Toks pats reikalavimas taikomas ir mirusiojo asmens įgytam stažui, kai kreipiamasi dėl našlių pensijos skyrimo. Tačiau nei galiojančioje Pensijų įstatymo redakcijoje, nei nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje nėra apibrėžta, kas laikytina Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose įgytu stažu. 4. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje pensijų indeksavimo tvarkoje nėra nustatyta, ar nauji baziniai dydžiai bus apvalinami, ar jie bus tokio dydžio, kokie jie bus apskaičiuojami pagal naują indeksavimo tvarką. 5. Šiuo metu nėra numatyta galimybė į asmens stažą ir asmens draudžiamąsias pajamas (o po 2018 m. sausio 1 d. – į pensijų apskaitos vienetų apskaičiavimą) įtraukti dalinio darbo išmokas. 6.
6Pensijų įstatymas nustato asmens įgyto stažo apskaičiavimo tvarką, tačiau jame nėra aiškiai
apibrėžta, kad per visus kalendorinius metus įgytas stažas sumuojamas. Be to, nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, pagal kurią pensijos apskaitos vienetai (toliau – apskaitos vienetai) bus suteikiami tik už įmokėtas socialinio draudimo įmokas (t. y. tik vertinant duomenis apie įmokas, skaičiuotas po 1994 m. sausio 1 d.), nėra reglamentuota, kaip turėtų būti apskaičiuojamos pensijos asmenims, kurie visą stažą yra įgiję iki 1994 m. sausio 1 d. 7. Pensijų įstatymas aiškiai neapibrėžia, kaip turėtų būti apskaičiuojami apskaitos vienetai už tuos kalendorinius metus, kurių vidutinis šalies darbo užmokestis dar nėra paskelbtas. Taip pat pažymėtina, kad pagal Pensijų įstatymo nuostatas skaičiuojant pensijas gali susiklostyti situacija, kai dėl pakankamai vėlyvo metinio vidutinio šalies darbo užmokesčio paskelbimo (kitų metų birželio mėnesį) apskaičiuojant apskaitos vienetus gali būti neįtraukti visi metai. 8. Šiuo metu nėra numatyta galimybė naujinti išankstinių senatvės pensijų tais atvejais, kai šios pensijos gavėjas išankstinės senatvės pensijos sustabdymo laikotarpiu įgyja papildomo stažo ir apskaitos vienetų. Be to, nėra tiksliai apibrėžta, kaip taikytinas išankstinės pensijos mažinimas už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį (ar vertintinas kiekvienas kalendorinis mėnuo, ar skaičiuojamas kiekvienas 30 d. laikotarpis). Nėra aiškių nuostatų, kas bus daroma su iki 2018 m. sausio 1 d. paskirtomis išankstinėmis senatvės pensijomis, kurių mokėjimas buvo sustabdytas ir dėl jo atnaujinimo žmogus kreipėsi jau po 2018 m. sausio 1 d. 9. Pagal galiojančią našlaičių pensijų apskaičiavimo tvarką, našlaičiui mokėtinos pensijos dydis siejamas su netekto darbingumo pensijos dydžiu, kuris mirusiajam galėtų būti apskaičiuotas, jei jis būtų pripažintas netekusiu 60–70 procentų darbingumo.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. netekto darbingumo pensijų dydžiai tiesiogiai siejami su asmeniui nustatytu darbingumo lygiu (kas 5 procentinius punktus). Susiejus našlaičių pensijos dydį su netekto darbingumo pensijos, apskaičiuotos kaip
netekusiam asmeniui, pensijos dydis būtų mažesnis už šiuo metu skiriamų pensijų dydį (tam, kad jis išliktų nepakitęs, našlaičių pensijos dydis turėtų būti siejamas su netekto darbingumo pensijos, apskaičiuotos kaip 65 procentų darbingumo netekusiam asmeniui, dydžiu). Be to, įsigaliojus naujos redakcijos Pensijų įstatymui, mažės našlaičių pensijos tiems našlaičiams, kurių tėvai iki mirties buvo pripažinti netekusiais 45–55 procentų darbingumo. 10. Pensijų įstatymas nenustato termino, per kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – Administravimo įstaiga) turi priimti sprendimą dėl pensijos ir
(ar) kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo. Be to, neaiški ir kreipimosi dėl išmokos, mokamos pensijos (kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas) gavėjui mirus, procedūra, neapibrėžti šios išmokos išmokėjimo terminai. 11. Įsigaliojus naujos redakcijos Pensijų įstatymui, asmenys, kuriems senatvės pensijos buvo paskirtos pagal teisės aktus, galiojusius iki 1994 m. gruodžio 31 d., neturės teisės kreiptis dėl pensijų skyrimo pagal Pensijų įstatymo nuostatas, jiems nebus taikomos ir šio įstatymo nuostatos dėl pensijų naujinimo. 12. Nuo 2018 m. sausio 1 d. nebelieka apribojimo dėl kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo tais atvejais, kai asmuo ypatingomis sąlygomis dirbo už Lietuvos ribų.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos tik tuomet, jei asmuo ypatingomis sąlygomis dirbo Lietuvoje arba jei kompensacijų už ypatingas sąlygas skyrimą ir mokėjimą numato tarptautinės sutartys. 13. Pensijų įstatyme nėra numatytas patariamosios visuomeninės institucijos – Pensijų tarybos – steigimas. 14. Pensijų įstatymas nustato laipsnišką senatvės pensijos amžiaus didinimą, iki 2026 m. jis pasieks 65 metus vyrams ir moterims. 15. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis naujos redakcijos Pensijų įstatymas nenustato jokio pereinamojo laikotarpio, per kurį Administravimo įstaigos turės pradėti mokėti pagal naujojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas. Be to, nėra aiškiai reglamentuota, kaip turės būti skiriamos pensijos tuo atveju, kai asmenys, teisę gauti pensiją įgiję iki 2018 m. sausio 1 d., dėl jų skyrimo kreipsis po nurodytosios datos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
asmens duomenys apie gyvenamąją vietą būtų įrašyti į Gyventojų registrą. Pensijos būtų skiriamos visiems kitus Pensijų įstatymo reikalavimus atitinkantiems asmenims, gyvenantiems Lietuvoje. Siekiant užtikrinti teisingą pensijų skyrimą ir mokėjimą trečiosiose šalyse gyvenantiems žmonėms (ne Europos Sąjungos valstybėse narėse arba ne šalyse, su kuriomis Lietuva turi sutartis dėl pensijų mokėjimo, gyvenantiems žmonėms pensijos skiriamos ir mokamos tik už Lietuvoje įgytą stažą), siūloma nustatyti, kad, neturint jokių duomenų apie žmogaus gyvenimą Lietuvoje, pensija skiriama ir mokama tik už Lietuvoje įgytą stažą. 2.
sumažinti senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurie iki šio amžiaus sukakties buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, tenkančią naštą, kai jie turi teikti prašymą dėl pasirinktos rūšies pensijos mokėjimo, siūloma nustatyti, kad Administravimo įstaiga asmeniui moka didesnę iš dviejų pensijų: arba senatvės pensiją, arba senatvės pensiją neįgaliajam. 3. Įstatymo projekte siūloma aiškiai apibrėžti, kas laikytina Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose įgytu stažu, nustatant, kad šiuo stažu laikytini Pensijų įstatymo 2 priedo 1–2 punktuose išvardyti laikotarpiai, kai asmuo buvo draudžiamas, dirbo ar kitą minėtuose punktuose nurodytą veiklą vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose įgytam stažui siūloma prilyginti ir būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laiką. 4. Siūloma nustatyti, kad, taikant pensijų indeksavimo tvarką, baziniai dydžiai (bazinė pensija ir apskaitos vieneto vertė) būtų skelbiami, jų neapvalinant iki sveiko skaičiaus, dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. 5. Įstatymo projektu siūloma papildyti Pensijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įrašant juose dalinio darbo išmokas. 6. Siūloma tikslinti stažo apskaičiavimo tvarką, aiškiai nustatant, kad per visus asmens kalendorinius darbo metus įgytas stažas sumuojamas. Asmenims, kurių visas stažas įgytas iki 1994 m., siūloma nustatyti, kad už kiekvienus stažo metus suteikiamas 1 apskaitos vienetas individualiajai pensijos daliai apskaičiuoti. 7. Siūloma taikyti vidutinį šalies darbo užmokestį, patvirtintą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme. Šis dydis yra apibrėžtas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir bus naudojamas savarankiškai dirbančių asmenų įmokų bazei ir įmokų luboms apdraustiesiems nustatyti. Naudojant šį dydį, bus išvengta pavėluoto apskaitos vienetų įskaitymo. 8.
išankstinės pensijos gavėjas kreipiasi dėl šios pensijos mokėjimo stabdymo ir sustabdymo laikotarpiu įgyja papildomo stažo ir apskaitos vienetų, išankstinė senatvės pensija būtų naujinama Pensijų įstatymo nustatyta tvarka. Identišką nuostatą siūloma taikyti ir išankstinėms pensijoms, paskirtoms iki 2018 m. sausio 1 d., jei jų mokėjimas buvo sustabdytas ir atnaujinti šį mokėjimą žmogus prašo jau po 2018 m. sausio 1 d. Taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad išankstinė senatvės pensija mažinama už kiekvieną visą kalendorinį mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, o senatvės pensija asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, mažinama už kiekvieną visą kalendorinį išankstinės senatvės pensijos gavimo mėnesį. 9. Siekiant išlaikyti esamą našlaičių pensijų dydį, Įstatymo projektu siūloma susieti našlaičių pensijos dydį su netekto darbingumo pensijos, apskaičiuotos kaip 65 procentų darbingumo netekusiam asmeniui, dydžiu. Kartu siūloma nustatyti, kad našlaičių pensijos tiems našlaičiams, kurių tėvai iki mirties buvo pripažinti netekusiais 45–55 procentų darbingumo, būtų apskaičiuojamos pagal netekto darbingumo pensijos, galėjusios priklausyti 65 procentų darbingumo netekusiam asmeniui, dydį. 10. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Administravimo įstaigos sprendimus dėl pensijų skyrimo turi priimti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais dokumentais pateikimo dienos. Dėl kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas – per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais dokumentais pateikimo dienos. Pensijos ir (ar) kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjui mirus, Administravimo įstaigos būtų įpareigotos pensiją ir (ar) kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už mirties mėnesį išmokėti per 1 darbo dieną.
Be to, siūloma nustatyti, kad mirusiajam priklausiusios gauti pensijų sumos, kurios jam nebuvo išmokėtos iki mirties, būtų išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo turtas, ir (arba) jį pergyvenusiam sutuoktiniui. 11. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenys, kuriems senatvės pensijos buvo paskirtos pagal teisės aktus, galiojusius iki 1994 m. gruodžio 31 d., turės teisę kreiptis dėl pensijų skyrimo pagal Pensijų įstatymo nuostatas. Taip bus užtikrinamas asmenų lygiateisiškumas. 12. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo visais atvejais, kai asmuo ypatingomis sąlygomis dirbo už Lietuvos ribų, ir nustatyti, kad už kitose valstybėse iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą ypatingomis sąlygomis Lietuva kompensacijas skirs tik tais atvejais, kai šis stažas įgytas tose valstybėse, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos ir (ar) pensijų mokėjimo. Šiuo metu nuostata būtų taikoma asmenims, kurie ypatingomis sąlygomis dirbo Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Moldovoje. Būtent šiose valstybėse, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos, asmenys iki 1994 m. gruodžio 31 d. galėjo įgyti stažo ypatingomis sąlygomis pagal sovietmečiu galiojusius teisės aktus, už kurį minėtosios kompensacijos ir skiriamos. Taip pat siūloma aiškiai apibrėžti, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas yra skiriamos tik už faktiškai ypatingomis sąlygomis dirbtą darbą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, žmonės reikalauja į kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas laiką įskaityti, pavyzdžiui, buvimą vaiko priežiūros atostogose. 13.
visuomeninę instituciją – Pensijų tarybą. Ji dalyvautų formuojant ir įgyvendinant pensijų politiką Lietuvoje. 14. Įstatymo projektu siūloma papildyti naujos redakcijos Pensijų įstatymą nauju priedu, nustatančiu senatvės pensijos amžiaus vėlinimo tvarką. 15. Siekiant sklandaus naujos redakcijos Pensijų įstatymo įgyvendinimo, įvertinant numatomus darbų mastus bei galiojantį reguliavimą, dėl kurio visos mokamos pensijos negalės būti perskaičiuotos iki 2018 m. sausio 1 d., kad nuo šios datos būtų mokamos pagal naująją tvarką, Įstatymo projektu siūloma nustatyti pereinamąjį Pensijų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį:
2018 m. rugsėjo 30 d. Susidaręs pensijų dydžių skirtumas gavėjams iki nurodytosios datos būtų išmokėtas už visą laikotarpį nuo
lemia tai, kad pagal Pensijų įstatymo nuostatas į pensijos apskaičiavimą turės būti įtrauktas visas iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmens įgytas stažas ir apskaitos vienetai. Tačiau įvertinant faktą, kad Administravimo įstaigos duomenis apie 2017 m. gruodžio mėn. asmens draudžiamąsias pajamas ir priskaičiuotas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas gaus jau po 2018 m. sausio 1 d. (darbdaviai duomenis apie apdraustuosius Administravimo įstaigoms pateiks iki sausio 15 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 12 straipsnio nustatyto valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo termino, o duomenys apie savarankiškai dirbančių asmenų pajamas ir įmokas bus žinomi tik pasibaigus pajamų deklaravimo laikotarpiui), būtina numatyti ilgesnį įstatymo įgyvendinimo laikotarpį.
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų Įstatymo projekte nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įsigaliojant Įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra
„socialinio draudimo pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2017-11-20
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas:
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas)
socialinio draudimo pensiją turi <...> asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje (čia ir toliau – išskirta mūsų). Iš šio straipsnio 1 ir 2 dalių turinio neaišku, ką laikyti asmeniu, gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, todėl nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos, gali kilti ginčų dėl teisės į pensiją įgyvendinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie jų gyvenamąją vietą (apie jų įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), tačiau de facto gyvena Lietuvoje, būtų traktuojami kaip asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir dėl tokio traktavimo jiems pensija būtų skiriama vadovaujantis kitomis taisyklėmis. 2. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio nereikėtų pildyti nuostata, dėl asmens, kuriam iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka neterminuotam laikui yra paskirtos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, teisės gauti tik vieną iš šių pensijų, nes keičiamą įstatymą išdėsčius nauja redakcija šių taisyklių nebeliko. 3. Keičiamo įstatymo 17, 19 ir 22 straipsnių nuostatas siūlytina tikslinti siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nuoseklumo ir taikymo vienodumo.
Keičiamo įstatymo 17 ir 19 straipsniuose vietoj formuluotės
„teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais“ siūlytina nustatyti, kad
bendrosios dalies dydis nustatomas pagal būtinąjį stažą, galiojantį (galiojusį)
„senatvės pensijos amžiaus sukakties metais“ (kaip numatoma keičiamo įstatymo
šių nuostatų taikymo problemų, kai reikės nustatyti konkrečią asmens teisės į pensiją įgijimo (atsiradimo) datą, ypač tiems asmenims, kurie šią teisę įgijo gyvendami užsienio valstybėse (nustatant teisę reikės vadovautis atitinkamu metu galiojusiomis teisės normomis, todėl gali tekti reikalauti papildomų dokumentų (pavyzdžiui, iki 2012-08-11, iki įsigaliojant 2012 m. birželio 28 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-2137) teisę į pensiją trečiosiose valstybėse gyvenę asmenys turėjo tik tuo atveju, jei jie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai). 3. Keičiamas įstatymo 19 straipsnyje siūloma pakeisti senatvės pensijos naujinimo teisinį reguliavimą ir atsisakyti nuostatos, pagal kurią senatvės pensija naujinama įvertinant asmens po pensijos skyrimo įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Šis siūlymas svarstytinas, nes šiame straipsnyje reguliuojamas pensijos naujinimas, todėl jis sietinas su papildomai (t, y. po pensijos skyrimo) įgytu stažu ir apskaitos vienetais. Jeigu šiam pakeitimui būtų pritarta, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 33 straipsnį, kuriame reguliuojamas netekto darbingumo pensijų naujinimas.
Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų numatyti, kad įgyto ir būtinojo stažo santykis negali būti didesnis negu vienetas, o jeigu asmuo turi 30 metų ir didesnį stažą – asmens turimo stažo ir 30 metų santykis, nes tais atvejais, kai asmuo teisę į pensiją įgijo iki 2018-01-01 ir dėl jos skyrimo kreipsis praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po teisės ją gauti įgijimo dienos, taip pat kai pensija po 2018-01-01 bus skiriama asmenims, atvykusiems gyventi iš kitų (trečiųjų) valstybių. Nesant tokios nuostatos, gali susidaryti tokia teisinė padėtis, kai tokių asmenų įgyto ir būtinojo stažo santykis bus didesnis už tais pačiais metais teisę į pensiją įgijusių ir šią pensiją jau gaunančių asmenų (žiūr:. keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį). 4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies formuluotę, atitinkamai keistina ir šio straipsnio 2 dalis, kiek tai susiję su dydžio, kuriuo mažinama senatvės pensija, apibūdinimu. 5. Pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, teisė gauti netekto darbingumo pensiją būtų nustatoma arba pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, arba kreipimosi dėl pensijos skyrimo dieną. Nuostatą siūlytina tikslinti, nes teisė gauti šią pensiją gali atsirasti ir tarpinę datą – po darbingumo nustatymo iki kreipimosi, todėl svarstytina, ar vietoj formuluotės “arba kreipimosi dėl pensijos skyrimo dieną” nereikėtų įrašyti “arba vėlesnę dieną“. 6. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlytina tikslinti ir derinti tarpusavyje. Šios dalies 1 punkte formuluotė „teisės gauti netekto darbingumo pensiją dieną“ nevisiškai aiški, svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės ir prieštaraujančios keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta data, iki kurios skaičiuojami asmens įgyti apskaitos vienetai. 7.
siūloma papildyti ir nustatyti, kad apskaičiuojant netekto darbingumo pensijos individualiąją dalį, dydis „d“ yra netekto darbingumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, galiojantis tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Šią formuluotę reikėtų tikslinti, nes keičiamo įstatymo 3 priede nurodytas netekto darbingumo lygio daugiklis yra nustatytas įstatymu ir galioja iki nebus pakeistas, todėl įstatymo projekte teikiamas patikslinimas nevisiškai suprantamas. Iš aptariamos formuluotės neaišku, ar šiame punkte ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 punkte kalbama apie tą patį daugiklį, ar apie skirtingus. 8. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio
nurodytų netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius turi būti nustatomas pagal asmens amžių teisės gauti šią pensiją atsiradimo dieną (o ne pagal asmens amžių pensijos skyrimo dieną), įvertinant tuos atvejus, kai teisės gauti šią pensiją atsiradimo (įgijimo) diena nesutampa su pensijos skyrimo diena – tokiu atveju už tą patį laiką turės būti skaičiuojami ir įgyti apskaitos vienetai, ir netekto darbingumo apskaitos vienetai. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį, kad netekto darbingumo pensija apskaičiuojama iš naujo būtų tik tuo atveju, kai tarp darbingumo lygių nustatymo yra pertrauka (pavyzdžiui, “Tais atvejais, kai <...> ir šis asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu vėl pripažįstamas nuo dienos, vėlesnės nei po šios pensijos mokėjimo nutraukimo dienos einanti diena, <...>“. Antraip, net ir tuo atveju, jeigu pertraukos tarp anksčiau galiojusio ir naujai asmeniui nustatyto darbingumo lygio termino nebus, pensija turės būti apskaičiuojama iš naujo, o ne tęsiamas paskirtosios mokėjimas (su naujai nustatytu netekto darbingumo lygio daugikliu). 9.
„reikiamais“ siūlytina įrašyti žodį „būtinais“ ir tarpusavyje suderinti šios
dalies bei keičiamo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies nuostatas. 10. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį siūlytina papildyti formuluote „nuo sprendimo priėmimo dienos“, nes antraip bus neapibrėžta termino skaičiavimo pradžia. 11. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti, nes nuostata pagal kurią pensija toliau nemokama, teisės požiūriu nėra tiksli. Čia, matyt, siekiama nustatyti pensijos mokėjimo sustabdymo arba nutraukimo taisykles. Svarstytina, ar šios dalies nereikėtų papildyti ir nustatyti už šešis ateinančius mėnesius išmokėtos pensijos įskaitymą, jeigu asmuo nepraėjus šešiems mėnesiams grįžtų gyventi į Lietuvos Respubliką ir kreiptųsi dėl pensijos mokėjimo atnaujinimo. 12. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti, nes tiek iš šios dalies, tiek iš keičiamo įstatymo 42 straipsnio 7 dalyje teikiamų nuorodų į šio straipsnio 2 – 5 dalis, neaišku, kas yra šios normos adresatas, kuriems pensijų gavėjams taikytinos šios dalies taisyklės. 13. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti. Formuluotė „Naujinant stažo duomenis, atsižvelgiama tik į tuos laikotarpius, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusiais iki 2017 m. gruodžio 31 d. laikytini stažu, kurį asmuo įgijo dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu <...>“ nėra aiški. Šioje dalyje taip pat numatyta, kad šie laikotarpiai, kurie „laikytini stažu“ toliau šio įstatymo 47 ir 51 straipsniuose vadinami stažu. Teisės požiūriu šios nuostatos suformuluotos ydingai. Galima preziumuoti, kad čia siekiama nustatyti, jog naujinant stažo duomenis, įskaitomi tie stažo laikotarpiai, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusiais iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įgyti dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 46, 47 ir
atvejais kalbama apie asmens stažą, todėl tokie kalbiniai netikslumai negali būti laikomi tam tikrą stažą apibūdinančiu požymiu. Svarstytina, ar, siekiant tinkamai apibrėžti tam tikrą stažą, šiuose straipsniuose nereikėtų atsisakyti santrumpos „toliau šio įstatymo 47 ir 51 straipsniuose vadinami stažu“ ir aiškiai nurodyti atitinkamo stažo laikotarpius. 14. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas, kuriuo vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūloma įrašyti „iki įsigaliojant šiam įstatymui“ teisės požiūriu yra klaidinantis. Jeigu galiojanti formuluotė, iniciatorių nuomone, turėtų būti tikslinama, siūlytina nurodyti konkrečias datas, nurodančias juridinį faktą. Be to, šioje dalyje formuluotė „pensija <...> nebuvo paskirta“ tikslintina, nes čia, matyt, kalbama apie asmenis, kurie iki 2017 m. gruodžio 31 d. neįgijo teisės į pensiją. 15. Keičiamo įstatymo 63 straipsnyje siūloma įtvirtinti Pensijų tarybos statusą ir nustatyti jos funkcijas, t.y. siūloma nustatyti, kad ši taryba yra visuomeninė patariamoji institucija prie Vyriausybės, kuri nagrinės pensijų sistemos klausimus ir teiks pasiūlymus Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų sistemos tobulinimo ir pensijos sistemos politikos formavimo krypčių. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.
Visų pirma, pažymėtina, kad pensijų socialinis draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių ir socialinio draudimo valdymo sistemos dalyviai, jų kompetencija yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Todėl siūlomos nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Antra, neaiškus Pensijų tarybos tarpusavio santykis su Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį, nagrinėja ir priima sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais. Trečia, siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, kadangi jis nenumato, kad Vyriausybė gali turėti visuomenines patariamąsias institucijas – tarybas. 16. Įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo 3 straipsnio naujoje 8 dalyje formuluotė „gali būti“ teisės požiūriu nesuprantama, lieka neaišku, ar galėtų būti senatvės pensijos padidinimo dėl atidėto skyrimo laikas skaičiuojama ir kitaip. 17. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
nenumeruotina;
straipsnio 8 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodis ir skaičius „įstatymo 10“;
straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes pripažinus netekusia galios jo 2 dalį lieka galioti tik viena šio straipsnio dalis;
nenumeruotina;
straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių; Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-12-06
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja, R. Babianskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, I. Barauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, V. Litvaitienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-11-202 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūloma pakeisti ir nustatyti, kad teisę gauti socialinio draudimo pensiją turi <...> asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje (čia ir toliau – išskirta mūsų). Iš šio straipsnio 1 ir 2 dalių turinio neaišku, ką laikyti asmeniu, gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, todėl nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos, gali kilti ginčų dėl teisės į pensiją įgyvendinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie jų gyvenamąją vietą (apie jų įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), tačiau de facto gyvena Lietuvoje, būtų traktuojami kaip asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir dėl tokio traktavimo jiems pensija būtų skiriama vadovaujantis kitomis taisyklėmis. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 2 straipsnio pakeitimo (išvados 7.2 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio nereikėtų pildyti nuostata, dėl asmens, kuriam iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka neterminuotam laikui yra paskirtos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, teisės gauti tik vieną iš šių pensijų, nes keičiamą įstatymą išdėsčius nauja redakcija šių taisyklių nebeliko. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo (išvados
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-20 7, 9,12
tikslinti siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nuoseklumo ir taikymo vienodumo.
Keičiamo įstatymo 17 ir 19 straipsniuose vietoj formuluotės
„teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais“ siūlytina nustatyti, kad
bendrosios dalies dydis nustatomas pagal būtinąjį stažą, galiojantį (galiojusį) „senatvės pensijos amžiaus sukakties metais“ (kaip numatoma keičiamo įstatymo 22 straipsnyje skiriant išankstinę senatvės pensiją), nes antraip gali kilti šių nuostatų taikymo problemų, kai reikės nustatyti konkrečią asmens teisės į pensiją įgijimo (atsiradimo) datą, ypač tiems asmenims, kurie šią teisę įgijo gyvendami užsienio valstybėse (nustatant teisę reikės vadovautis atitinkamu metu galiojusiomis teisės normomis, todėl gali tekti reikalauti papildomų dokumentų (pavyzdžiui, iki 2012-08-11, iki įsigaliojant 2012 m. birželio 28 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-2137) teisę į pensiją trečiosiose valstybėse gyvenę asmenys turėjo tik tuo atveju, jei jie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai). Nepritarti. Teisė gauti senatvės pensiją siejama ne tik su senatvės pensijos amžiaus sukaktimi, bet ir su įgytu minimaliuoju stažu. Todėl praktikoje būna atvejų, kai, pvz., asmuo sukanka nustatytą senatvės pensijos amžių, bet nėra įgijęs minimaliojo stažo senatvės pensijai skirti ir jį (o kartu ir teisės gauti senatvės pensiją) sukanka tik po kelerių metų. Todėl keičiamo įstatymo 17 ir 19 straipsniuose (projekto 7 ir 9 straipsniuose) siūloma bendrosios dalies daugiklį β susieti su būtinojo stažo reikalavimu, galiojančiu tuo metu, kai asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją (tuo atveju, kai asmuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną minimalųjį stažą turi, nustatyto amžiaus sukaktis ir teisės įgijimo momentas sutampa). Keičiamo įstatymo 22 straipsnis nustato išankstinių senatvės pensijų apskaičiavimo taisykles.
Būtina sąlyga išankstinei senatvės pensijai gauti yra jos skyrimo metu (t.y. dar iki senatvės pensijos amžiaus sukakties būti įgijusiam būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti). Atsižvelgiant į šios pensijos skyrimo ypatumus, nustatoma kitokia taisyklė, bendrosios dalies daugiklį β siejanti konkrečiai su senatvės pensijos amžiaus sukakties data (asmuo, kuriam išankstinė pensija skiriama, stažo reikalavimą teisei įgyti jau tenkina). 3.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pensijos naujinimo teisinį reguliavimą ir atsisakyti nuostatos, pagal kurią senatvės pensija naujinama įvertinant asmens po pensijos skyrimo įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Šis siūlymas svarstytinas, nes šiame straipsnyje reguliuojamas pensijos naujinimas, todėl jis sietinas su papildomai (t, y. po pensijos skyrimo) įgytu stažu ir apskaitos vienetais. Jeigu šiam pakeitimui būtų pritarta, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 33 straipsnį, kuriame reguliuojamas netekto darbingumo pensijų naujinimas. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų numatyti, kad įgyto ir būtinojo stažo santykis negali būti didesnis negu vienetas, o jeigu asmuo turi 30 metų ir didesnį stažą – asmens turimo stažo ir 30 metų santykis, nes tais atvejais, kai asmuo teisę į pensiją įgijo iki 2018-01-01 ir dėl jos skyrimo kreipsis praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po teisės ją gauti įgijimo dienos, taip pat kai pensija po 2018-01-01 bus skiriama asmenims, atvykusiems gyventi iš kitų (trečiųjų) valstybių. Nesant tokios nuostatos, gali susidaryti tokia teisinė padėtis, kai tokių asmenų įgyto ir būtinojo stažo santykis bus didesnis už tais pačiais metais teisę į pensiją įgijusių ir šią pensiją jau gaunančių asmenų (žiūr:. keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį). Nepritarti. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Praktikoje būna situacijų, kai visą socialinio draudimo stažą asmuo įgijo iki pensijos skyrimo momento, bet pensijos skyrimo momentu jis nėra visas įskaitomas į pensijos apskaičiavimą. Asmens stažas ir pajamos į apskaičiavimą įskaitomi tik iki pensijos skyrimo mėnesio. Todėl, jei pavyzdžiui, asmuo senatvės pensijos amžių sukanka balandžio 15 d. ir tą dieną jis atleidžiamas iš darbo bei gauna išeitinę kompensaciją, į pensijos apskaičiavimą bus įtrauktas tik laikotarpis iki kovo 31 d. ir įskaityti tik iki tos pačios dienos įgyti pensijos apskaitos vienetai. Tačiau į pensijos apskaičiavimą nebus galimybės įtraukti nei balandžio mėn. įgyto stažo (ir, jei asmens gaunamos pajamos buvo didesnės už minimaliąją mėnesinę algą, - ilgesnio stažo laikotarpio, kaip tai numato keičiamo įstatymo 10 str. 1 dalis) ir asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų. Todėl siekiant išvengti situacijų, kai pensijos naujinimo metu nebus galimybės įskaityti asmens stažo, įgyto iki pensijos skyrimo, 19 straipsnyje siūloma nuostatos po pensijos skyrimo atsisakyti. Pagal teisinį reguliavimą, galiojantį iki 2017 m. gruodžio 31 d., už didesnį kaip 30 metų stažą, skiriamas ir mokamas priedas už stažo metus. Nuo 2018 m. sausio 1 d. šio priedo nebelieka, tačiau vietoj jo asmenims, turėsiantiems didesnį už jiems nustatytą būtinąjį stažą, bus taikomas bendrosios pensijos dalies daugiklis β, dėl kurio jų pensijos didės (t. y. nesant priedo už stažo metus, bendroji pensijos dalis didėja, jei β > 1). To ir siekė įstatymo leidėjas, daugiklio β pagalba integruodamas priedą už stažo metus į bendrąją pensijos dalį. Nustačius apribojimą, kad β negali būti daugiau kaip 1, nuo 2018 m. naujai skiriamoms pensijoms nebūtų galimybės įvertinti ilgamečio pensijų draudimo stažo ir dėl jo įtakos didinti pensijas. Taigi asmenys, įgiję teisę gauti pensijas nuo 2018 m. sausio 1d., atsidurtų blogesnėje padėtyje negu tie, kurie teisę gauti pensiją įgyja iki nurodytosios datos.
Pažymėtina, kad 45 straipsnis reglamentuoja iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų perskaičiavimą pagal įstatymo nuostatas. Priedas už stažo metus šiuo metu mokamas tik tiems asmenims, kurie yra įgiję didesnį kaip 30 metų stažą. Būtinasis stažas 1995-2004 metais buvo didinamas nuo 20 metų moterims ir 25 metų vyrams iki vienodo 30 metų reikalavimo. Todėl, nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant dėl perskaičiavimo nepadidinti tų pensijų, kuriems priedas už stažo metus šiuo metu nemokamas (nes įgyta mažiau kaip 30 metų stažo), bet asmuo pereinamuoju laikotarpiu jam nustatytą būtinąjį stažą buvo įgijęs, 45 straipsnis nustato specialiąją santykio β skaičiavimo taisyklę. Sprendžiant galimai iškilsiančią problemą, kai dėl pensijos skyrimo kreipsis asmenys, kurie teisę į pensiją įgijo iki 2018-01-01 ir dėl jos skyrimo kreipsis praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po teisės ją gauti įgijimo dienos, patikslinti projekto 7 ir 9 straipsniai (keičiamo įstatymo 17 ir 19 straipsniai), numatant išimtį atvejams, kai teisė gauti pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d. (žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 7 ir 9 straipsnių, išvados 7.2 punkte). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
4Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies formuluotę,
atitinkamai keistina ir šio straipsnio 2 dalis, kiek tai susiję su dydžio, kuriuo mažinama senatvės pensija, apibūdinimu. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 13 straipsnio papildymo nauja 1 dalimi (išvados 7.2 punkte). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
darbingumo pensiją būtų nustatoma arba pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, arba kreipimosi dėl pensijos skyrimo dieną.
Nuostatą siūlytina tikslinti, nes teisė gauti šią pensiją gali atsirasti ir tarpinę datą – po darbingumo nustatymo iki kreipimosi, todėl svarstytina, ar vietoj formuluotės “arba kreipimosi dėl pensijos skyrimo dieną” nereikėtų įrašyti “arba vėlesnę dieną“. Pritarti. Projekto 14 straipsnio 1 dalis patikslinta (vietoj formuluotės “ar kreipimosi dėl pensijos skyrimo dieną” įrašyta ,,ar vėlesnę dieną). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslinti ir derinti tarpusavyje. Šios dalies 1 punkte formuluotė „teisės gauti netekto darbingumo pensiją dieną“ nevisiškai aiški, svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės ir prieštaraujančios keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta data, iki kurios skaičiuojami asmens įgyti apskaitos vienetai. Pritarti iš dalies. Siekiant išvengti teisinio neaiškumo, kai nėra apibrėžta, kuriuo laiko momentu vertinami asmens įgyti apskaitos vienetai, ši formuluotė yra būtina. Priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kai, pvz., dėl netekto darbingumo pensijos kreipiasi dirbantis asmuo, įgijęs teisę gauti šią pensiją tik praėjus 3 mėnesiams nuo darbingumo lygio nustatymo dienos ir pasinaudodamas galimybe gauti pensiją ne daugiau kaip už 6 mėn. nuo kreipimosi dienos (t.y. iš viso praėjus 9 mėnesiams nuo darbingumo lygio nustatymo dienos). Neapibrėžus laiko momento, kyla klausimas, kiek apskaitos vienetų reikėtų įskaityti (ar visus asmens įgytus apskaitos vienetus iki pat kreipimosi dienos, ar teisės gauti pensiją` atsiradimo, ar kitu metu).
Pagal siūlomą keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimą, vertinant jį kartu su 12 straipsnio 1 dalimi, šio neaiškumo bus išvengta: pavyzdyje nurodytojo asmens apskaitos vienetai bus vertinami teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo dieną, įskaitant jo apskaitos vienetus, įgytus iki teisės gauti pensiją atsiradimo mėnesio pirmosios dienos. Vis dėlto, patikslinti formuluotę, nustatant, kad
„asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas netekto darbingumo pensijai,
apskaičiuotas kaip apskaitos vienetų, įgytų iki mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę gauti netekto darbingumo pensiją, pirmosios dienos, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų ir laikinųjų pensijos apskaitos vienetų suma“ (žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto, išvados 7.2 punkte). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti ir nustatyti, kad apskaičiuojant netekto darbingumo pensijos individualiąją dalį, dydis „d“ yra netekto darbingumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, galiojantis tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Šią formuluotę reikėtų tikslinti, nes keičiamo įstatymo 3 priede nurodytas netekto darbingumo lygio daugiklis yra nustatytas įstatymu ir galioja iki nebus pakeistas, todėl įstatymo projekte teikiamas patikslinimas nevisiškai suprantamas. Iš aptariamos formuluotės neaišku, ar šiame punkte ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 punkte kalbama apie tą patį daugiklį, ar apie skirtingus. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 15 straipsnio (dėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto, išvados 7.2 punkte):
„3) d – netekto darbingumo lygio daugiklis,
nurodytas šio įstatymo 3 priede, atitinkantis asmens darbingumo lygį tą mėnesį, už kurį mokama pensija;“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pirmojo sakinio nuostata svarstytina tuo aspektu, ar šioje dalyje nurodytų netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius turi būti nustatomas pagal asmens amžių teisės gauti šią pensiją atsiradimo dieną (o ne pagal asmens amžių pensijos skyrimo dieną), įvertinant tuos atvejus, kai teisės gauti šią pensiją atsiradimo (įgijimo) diena nesutampa su pensijos skyrimo diena – tokiu atveju už tą patį laiką turės būti skaičiuojami ir įgyti apskaitos vienetai, ir netekto darbingumo apskaitos vienetai. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį, kad netekto darbingumo pensija apskaičiuojama iš naujo būtų tik tuo atveju, kai tarp darbingumo lygių nustatymo yra pertrauka (pavyzdžiui, “Tais atvejais, kai <...> ir šis asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu vėl pripažįstamas nuo dienos, vėlesnės nei po šios pensijos mokėjimo nutraukimo dienos einanti diena, <...>“. Antraip, net ir tuo atveju, jeigu pertraukos tarp anksčiau galiojusio ir naujai asmeniui nustatyto darbingumo lygio termino nebus, pensija turės būti apskaičiuojama iš naujo, o ne tęsiamas paskirtosios mokėjimas (su naujai nustatytu netekto darbingumo lygio daugikliu). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 15 straipsnio (dėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies, išvados 7.2 punkte). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„reikiamais“ siūlytina įrašyti žodį „būtinais“ ir tarpusavyje suderinti šios
dalies bei keičiamo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies nuostatas. Pritarti.
Pritarti. Patikslinta projekto 20 straipsnio 2 dalis. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūlytina papildyti formuluote „nuo sprendimo priėmimo dienos“, nes antraip bus neapibrėžta termino skaičiavimo pradžia. Pritarti. Patikslinta projekto 20 straipsnio 2 dalis. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostata pagal kurią pensija toliau nemokama, teisės požiūriu nėra tiksli. Čia, matyt, siekiama nustatyti pensijos mokėjimo sustabdymo arba nutraukimo taisykles. Svarstytina, ar šios dalies nereikėtų papildyti ir nustatyti už šešis ateinančius mėnesius išmokėtos pensijos įskaitymą, jeigu asmuo nepraėjus šešiems mėnesiams grįžtų gyventi į Lietuvos Respubliką ir kreiptųsi dėl pensijos mokėjimo atnaujinimo. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 22 straipsnio (išvados 7.2 punkte). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-2022
tiek iš šios dalies, tiek iš keičiamo įstatymo 42 straipsnio 7 dalyje teikiamų nuorodų į šio straipsnio 2 – 5 dalis, neaišku, kas yra šios normos adresatas, kuriems pensijų gavėjams taikytinos šios dalies taisyklės. Pritarti. Projekto 22 straipsnyje atsisakyta keičiamo 42 straipsnio buvusios 6 dalies, kuri perteklinė ir viso straipsnio kontekste nelogiška. Patikslinta paskesnės dalies numeracija. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti. Formuluotė „Naujinant stažo duomenis, atsižvelgiama tik į tuos
laikotarpius, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusiais iki 2017 m. gruodžio 31 d. laikytini stažu, kurį asmuo įgijo dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu <...>“ nėra aiški.
Šioje dalyje taip pat numatyta, kad šie laikotarpiai, kurie „laikytini stažu“ toliau šio įstatymo 47 ir 51 straipsniuose vadinami stažu. Teisės požiūriu šios nuostatos suformuluotos ydingai. Galima preziumuoti, kad čia siekiama nustatyti, jog naujinant stažo duomenis, įskaitomi tie stažo laikotarpiai, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusiais iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įgyti dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 46, 47 ir 51 straipsniuose nurodomas stažas arba asmens stažas, nors akivaizdu, kad abiem atvejais kalbama apie asmens stažą, todėl tokie kalbiniai netikslumai negali būti laikomi tam tikrą stažą apibūdinančiu požymiu. Svarstytina, ar, siekiant tinkamai apibrėžti tam tikrą stažą, šiuose straipsniuose nereikėtų atsisakyti santrumpos „toliau šio įstatymo 47 ir 51 straipsniuose vadinami stažu“ ir aiškiai nurodyti atitinkamo stažo laikotarpius. Pritarti. Nepritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 23 straipsnio (išvados 7.2 punkte). Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas sąvokas „stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu“ ir „stažas, įgytas dirbant savarankiškai“ vartoja ne asmens darbo formai apibūdinti, bet atskirti laikotarpiams, kuriais asmuo buvo draudžiamas visai pensijai arba tik pagrindinei pensijos daliai (pvz., įmokas visai pensijai mokantis savarankiškai dirbantis asmuo įgyja stažo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu).
Keičiamame įstatyme, pereinant prie apskaitos vienetų sistemos ir atsisakant šiuo metu galiojančios papildomos pensijos dalies apskaičiavimo formulės, kurioje naudojamas ir stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (t.y. stažas, kai buvo mokamos įmokos visai socialinio draudimo pensijai) šių sąvokų tikslingai atsisakyta. Vadovaujantis keičiamo įstatymo logika, jo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtas stažas (neskirstant jo pagal rūšis) naudojamas tik bendrosios pensijų dalies dydžiui nustatyti, o iki 2017 m. gruodžio 31 d. egzistuojančių pensijų draudimo laikotarpių atskyrimas reikalingas tik nustatant specifines įgytų teisų išsaugojimo taisykles 46, 47 ir 51 straipsniuose. Todėl siūlytina 46 straipsnyje esančią santrumpą palikti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas,
kuriuo vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūloma įrašyti
„iki įsigaliojant šiam įstatymui“ teisės požiūriu yra klaidinantis. Jeigu
galiojanti formuluotė, iniciatorių nuomone, turėtų būti tikslinama, siūlytina nurodyti konkrečias datas, nurodančias juridinį faktą. Be to, šioje dalyje formuluotė „pensija <...> nebuvo paskirta“ tikslintina, nes čia, matyt, kalbama apie asmenis, kurie iki 2017 m. gruodžio 31 d. neįgijo teisės į pensiją. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 24 straipsnio (išvados 7.2 punkte). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-2030 15.
Keičiamo įstatymo 63 straipsnyje siūloma įtvirtinti Pensijų tarybos statusą ir nustatyti jos funkcijas, t.y. siūloma nustatyti, kad ši taryba yra visuomeninė patariamoji institucija prie Vyriausybės, kuri nagrinės pensijų sistemos klausimus ir teiks pasiūlymus Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų sistemos tobulinimo ir pensijos sistemos politikos formavimo krypčių. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad pensijų socialinis draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių ir socialinio draudimo valdymo sistemos dalyviai, jų kompetencija yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Todėl siūlomos nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Antra, neaiškus Pensijų tarybos tarpusavio santykis su Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį, nagrinėja ir priima sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais. Trečia, siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, kadangi jis nenumato, kad Vyriausybė gali turėti visuomenines patariamąsias institucijas – tarybas. Pritarti. Projekto buvęs 30 straipsnis išbrauktas, atitinkamai patikslinta paskesnių straipsnių numeracija (žr. komiteto pasiūlymą, išvados 7.2 punkte). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje formuluotė „gali būti“ teisės požiūriu nesuprantama, lieka neaišku, ar galėtų būti senatvės pensijos padidinimo dėl atidėto skyrimo laikas skaičiuojama ir kitaip. Pritarti. Projekto 32 (buvusio 33) straipsniu keičiamo 3 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžiai ,,gali būti“, taip pat šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalys suredaguotos. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-20 2, 5, 8, 9,15 17.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
3 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
8 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodis ir skaičius „įstatymo 10“;
dėstytinas nauja redakcija, nes pripažinus netekusia galios jo 2 dalį lieka galioti tik viena šio straipsnio dalis; 17.4. įstatymo projekto 9 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių; Pritarti. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnis išdėstytas nauja redakcija (pritariant 17.3 pastabai). Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnis išdėstytas nauja redakcija (atsižvelgus į redaktorių pastabas). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-062 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
Nr.
VIII-840 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1399, kuriam Komitetas po svarstymo pritarė, nuostatas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimas
pensijų įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė gauti socialinio draudimo pensiją
dalyje nurodyti asmenys:
1) gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
2) gyvenantys valstybėse, kuriose jiems taikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos;
3) gyvenantys valstybėse, kuriose jiems taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo;
4) gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys pagal šį įstatymą teisę gauti socialinio draudimo pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalųjį stažą atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau – Lietuvos įmonės) (šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalis). Ši nuostata taikoma ir šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie jų gyvenamąją vietą (apie jų įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą).
Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams (toliau – reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai), dalį stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje, sąlyga įgyti minimalųjį stažą dirbant Lietuvos įmonėse netaikoma.“
1) gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
2) gyvenantys valstybėse, kuriose jiems taikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos;
3) gyvenantys valstybėse, kuriose jiems taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo;
4) gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys pagal šį įstatymą teisę gauti socialinio draudimo pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalųjį stažą atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau – Lietuvos įmonės) (šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams (toliau – reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai), dalį stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje, sąlyga įgyti minimalųjį stažą dirbant Lietuvos įmonėse netaikoma.“ Pritarti. 2.
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie
gaudami šią pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama viena iš šių pensijų.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-067 Argumentai: iš dalies pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3.2 pastabos antrajai daliai, pakeisti projekto 7 ir 9 straipsnius. Pasiūlymai:
Projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: ,,7 straipsnis.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti
įstatymo 17 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., daugiklis β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui;“. Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-069 Argumentai: kaip ir prie komiteto pasiūlymo dėl projekto 7 straipsnio pakeitimo. Projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: ,,9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnio pakeitimas
pensijų įstatymo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Senatvės pensijos naujinimas Nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės pensija kiekvienais metais naujinama, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
1) bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 17 straipsnį, pagal tų metų sausio 1 dieną asmens įgyto stažo duomenis naujai įvertinant dydį β kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiojusio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykį (šio įstatymo 57 straipsnis); jeigu naujai apskaičiuotas dydis β mažesnis už taikytą iki šiol, taikomas buvęs dydis;
2) individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, taikant asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių tų metų sausio
,,1) bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 17 straipsnį, pagal tų metų sausio 1 dieną asmens įgyto stažo duomenis naujai įvertinant dydį β kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiojusio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais (tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki
(šio įstatymo 57 straipsnis); jeigu naujai apskaičiuotas dydis β mažesnis už taikytą iki šiol, taikomas buvęs dydis;
2) individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo
skaičių tų metų sausio 1 dieną.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-0613 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai, pakeisti projekto 13 straipsnį (keičiamo įstatymo 23 straipsnį išdėstant nauja redakcija). Pasiūlymai: Pakeisti projekto 13 straipsnį:
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimas ,,Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių mokama senatvės pensija neįgaliajam, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos neįgaliajam bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kurį sudaro šios pensijos 0,4 procento, padauginto iš visų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.“ Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų apskaičiavimas asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją
senatvės pensiją, netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją. 2. Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas dydžiu, kuris lygus 0,4 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. 3. Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių mokama senatvės pensija neįgaliajam, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos neįgaliajam bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kuris lygus 0,4 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.“ Pritarti. 6.
6Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2017-12-0615 Argumentai: Pritariant iš dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabai (pritarta patikslinti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą formuluotę, o neatsisakyti jos); Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabai (dėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto) Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai (dėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies patikslinimo) ir 17.5 pastaboje pateiktam siūlymui keičiamo įstatymo 30 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pasiūlymas:
Projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:
socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio pakeitimas
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) N – asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas netekto darbingumo pensijai, apskaičiuotas kaip asmens teisės gauti netekto darbingumo pensiją dieną įgytų apskaitos vienetų, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų ir laikinųjų pensijos apskaitos vienetų suma;“. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) d – netekto darbingumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, galiojantis tą mėnesį, už kurį mokama pensija;“. 3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Netekto darbingumo pensijos apskaitos
vienetų skaičius nustatomas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį (šio įstatymo 31 straipsnis) padauginus iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo dieną.
Tais atvejais, kai pagal šį įstatymą paskirtos netekto darbingumo pensijos mokėjimas asmeniui buvo nutrauktas pasibaigus jam nustatytam darbingumo lygio terminui ir šis asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu vėl pripažįstamas nuo dienos, vėlesnės nei šios pensijos mokėjimo nutraukimo diena, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas iš naujo šioje dalyje nustatyta tvarka pagal asmens amžių tą dieną, kai jis vėl įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 3 dalį.“ Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Netekto darbingumo pensijos individualiosios dalies apskaičiavimas
apskaičiuojamas pagal formulę N· p · d, kurioje:
1) N – asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas netekto darbingumo pensijai, apskaičiuotas kaip apskaitos vienetų, įgytų iki mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę gauti netekto darbingumo pensiją, pirmosios dienos, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų ir laikinųjų pensijos apskaitos vienetų suma;
2) p – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė;
3) d – netekto darbingumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, atitinkantis asmens darbingumo lygį tą mėnesį, už kurį mokama pensija. 2.
pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį (šio įstatymo 31 straipsnis) padauginus iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo dieną (jei pensija skiriama nuo vėlesnės dienos, - iš skirtumo tarp asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir asmens amžiaus pensijos skyrimo dieną). Tais atvejais, kai pagal šį įstatymą paskirtos netekto darbingumo pensijos mokėjimas asmeniui buvo nutrauktas pasibaigus jam nustatytam darbingumo lygio terminui ir šis asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu vėl pripažįstamas nuo dienos, vėlesnės negu po šios pensijos mokėjimo nutraukimo dienos einanti diena, netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas iš naujo šioje dalyje nustatyta tvarka pagal asmens amžių tą dieną, kurią jis vėl įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją.“ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Paskirti ir išmokėti išmoką per 1 darbo dieną pensininką laidojusiam asmeniui neįmanoma dėl objektyvių aplinkybių: tam, kad nustatyti, kokio dydžio (vieno ar dviejų mėnesių pensijų) išmoka priklauso, būtina patikrinti aplinkybę, ar mirusiam pensijos gavėjui nėra išmokėta pensija už mirties mėnesį (dėl informacijos kreipiantis į pensijas pristatančią įstaigą). Pasiūlymas:
Projekto 21 straipsnio 2 išdėstyti taip: ,,2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjui mirus (jį
paskelbus mirusiu), jį laidojančiam asmeniui išmokama pensija ar (ir) kompensacija už mirties (paskelbimo mirusiu) mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos pensijos ar (ir) kompensacijos vieno mėnesio dydžio suma. Pensija ar (ir) kompensacija išmokama ne vėliau kaip per 1 3 darbo dienąas nuo kreipimosi dienos.
Pensijos gavėjui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties (paskelbimo mirusiu) negavo, išmokamos mirusio (paskelbto mirusiu) pensijos gavėjo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) pensijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.“ Pritarti. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-0622
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto
socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 5 dalies): ,,5. Kitais atvejais išmokama išvykimo mėnesio dydžio pensija už šešis ateinančius mėnesius ir toliau ji nemokama.“ ,,5. Kitais atvejais užsienio valstybėje gyvenančiam asmeniui, neatitinkančiam šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, pensija mokama dar šešis mėnesius po asmens išvykimo mėnesio ir jos mokėjimas nutraukiamas.“ Pritarti. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-0623 Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabos pirmajai daliai. Pasiūlymas: Projekto 23 straipsnį išdėstyti taip: ,,23 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti
įstatymo 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei nuo paskutinio senatvės pensijos,
paskirtos po 1995 m. sausio 1 d., skyrimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenys atnaujinami atsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.
Naujinant stažo duomenis, atsižvelgiama tik į tuos laikotarpius, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d., laikytini stažu, kurį asmuo įgijo dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 2017 m. gruodžio 31 d., toliau šio įstatymo 47 ir 51 straipsniuose vadinamas stažu). Atnaujinti duomenys taikomi apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis tik tuo atveju, jei pagal atnaujintus duomenis apskaičiuotas apskaitos vienetų skaičius didesnis už apskaičiuotąjį pagal neatnaujintus (taikytus 2017 m. gruodžio mėn.) duomenis.“
„4. Jei nuo paskutinio senatvės pensijos, paskirtos po 1995 m. sausio
1 d., skyrimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenys atnaujinami atsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas. Naujinant stažo duomenis, įskaitomi tik tie stažo laikotarpiai, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusiais iki 2017 m. gruodžio 31 d., iki šios datos buvo įgyti dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 2017 m. gruodžio 31 d., toliau šio įstatymo 47 ir 51 straipsniuose vadinamas stažu). Atnaujinti duomenys taikomi apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis tik tuo atveju, jei pagal atnaujintus duomenis apskaičiuotas apskaitos vienetų skaičius didesnis už apskaičiuotąjį pagal neatnaujintus (taikytus 2017 m. gruodžio mėn.) duomenis.“ Pritarti. 10.
10Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2017-12-0624 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabai Pasiūlymas: Projekto 24 straipsnį išdėstyti taip:
socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio pakeitimas
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmens, kuriam socialinio draudimo pensija iki įsigaliojant šiam
įstatymui nebuvo paskirta ir kuris yra įgijęs stažo ir iki 1994 m. sausio 1 d., ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaitos vienetų skaičius, įgytas iki įsigaliojant šiam įstatymui, apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje:
1) AV1 – dydis, gautas sudėjus laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinėje sistemoje fiksuotas kiekvienų kalendorinių metų asmens draudžiamąsias pajamas (įskaitant ir pakaitines pajamas, apskaičiuotas pagal netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą), padalintas iš 12 atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (iki 2002 m. – 12 vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių);
2) S1 – metų skaičius, per 1994–2017 metų laikotarpį asmeniui įskaitomas į stažą;
3) S2 – metų skaičius iki 1994 m. sausio 1 d., įskaitomas asmeniui į stažą.“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Jei visas asmens stažas yra įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., jo įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas dydis S2, suapvalintas iki dviejų skaitmenų po kablelio.
Jei, apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis, sandauga (AV1 : S1) S2 yra mažesnė už dydį S2, suapvalintą dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + S2 (pensijų kaupimo dalyviams – pagal formulę AV2 + S2).“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 2–5 dalis laikyti atitinkamai 3–6 dalimis.“ ,,1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d., apskaitos vienetų skaičiaus nustatymas“. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d.
ir yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaitos vienetų, įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d., skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje:
1) AV1 – dydis, gautas sudėjus laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinėje sistemoje fiksuotas kiekvienų kalendorinių metų asmens draudžiamąsias pajamas (įskaitant ir pakaitines pajamas, apskaičiuotas pagal netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą), padalintas iš 12 atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (iki 2002 m. – 12 vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių);
2) S1 – metų skaičius, per 1994–2017 metų laikotarpį asmeniui įskaitomas į stažą;
3) S2 – metų skaičius iki 1994 m. sausio 1 d., įskaitomas asmeniui į stažą.“ 3.
Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Kai visas asmens stažas yra įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., jo įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas dydis S2, suapvalintas iki dviejų skaitmenų po kablelio. Kai, apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis, sandauga (AV1 :
S1) S2 yra mažesnė už dydį S2, suapvalintą dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + S2 (pensijų kaupimo dalyviams – pagal formulę AV2 + S2).“
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6 dalimis.“ Pritarti. 11. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-0630 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabai. Pasiūlymai: 1.Išbraukti projekto buvusį 30 straipsnį: ,,30 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo papildymas X skyriumi Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą X skyriumi:
prie Vyriausybės. Pensijų tarybos sudarymo tvarką, sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2.
teikia pasiūlymus Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų sistemos tobulinimo ir pensijų sistemos politikos formavimo krypčių.“
straipsnius laikyti atitinkamai 30, 31 ir 32 straipsniais. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė