Projekto lyginamasis variantas lietuvos respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo NR. IX-1253 2, 3, 6, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centralizuota vidaus audito tarnyba
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pažangos stebėjimas (veikla po audito) – viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos atliekamas priežiūros procesas, kurio metu stebima, kaip įgyvendinamas viešojo juridinio asmens vadovo sprendimas dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų išvadų ir rekomendacijų veikla po atlikto vidaus audito, kurios tikslas – stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamos vidaus audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vidaus auditas – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka, vidaus auditoriams vykdant nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vidaus audito tarnyba
7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Vidaus kontrolė – viešojo juridinio asmens vadovo sukurta visų kontrolės rūšių veiksmų ir priemonių sistema, kurios dėka siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visa tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą, skirta viešojo juridinio asmens rizikai valdyti ir padėti pasiekti viešojo juridinio asmens tikslams, nustatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.“
2 straipsnį 8 dalimi: „8. Vidaus kontrolės politika – vidaus kontrolės principai, metodai ir taisyklės, skirti viešojo juridinio asmens efektyviai vidaus kontrolei sukurti ir palaikyti.“
2 straipsnį 9 dalimi:
„9. Viešojo juridinio asmens rizika – tikimybė, kad dėl rizikos veiksnių viešojo
juridinio asmens tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to jis gali patirti nuostolių.“
straipsnį 10 dalimi: „10. Viešojo juridinio asmens rizikos valdymas – viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių valdymo procesas, kai siekiant tinkamai reaguoti į viešojo juridinio asmens riziką priimami sprendimai dėl jos poveikio pašalinimo arba sumažinimo.“
2 straipsnį 11 dalimi: „11.
Viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai – aplinkybės, galinčios daryti neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Vidaus kontrolės tikslai tikslas ir
veikimas
tikslas yra – užtikrinti, kad viešasis juridinis asmuo:
1) viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų vykdytų veiklą viešojo juridinio asmens veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius arba kitus veiklos planus, programas bei procedūras;
2) saugotų nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų valstybės ir (arba) savivaldybės turtas turtą bei ir įsipareigojimai įsipareigojimus tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų;
3) viešasis juridinis asmuo vykdydamas vykdytų veiklą laikytųsi laikydamasis patikimo finansų valdymo principų;
4) informacija apie viešojo juridinio asmens finansinę ir kitą veiklą būtų teisinga ir pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka. teiktų patikimą, aktualią ir teisingą informaciją apie viešojo juridinio asmens finansus ir veiklą. 2. Vidaus kontrolės sistema kiekviename juridiniame asmenyje kuriama ir palaikoma atsižvelgiant į jo veiklos ypatumus, teisės aktus bei kitus dokumentus, reglamentuojančius viešojo juridinio asmens veiklą.
Vidaus kontrolę sudaro šie kontrolės veiksmus ir priemones apimantys elementai:
1) kontrolės aplinka, kuri užtikrina vidaus kontrolės veikimo viešajame juridiniame asmenyje nustatymą teisės aktuose ir apima viešojo juridinio asmens organizacinę struktūrą, valdymą, personalo politiką, vadovų ir darbuotojų profesinio elgesio principus ir normas, kompetenciją ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vidaus kontrolės organizavimui ir kokybei;
2) rizikos vertinimas, kurį atliekant nustatomi ir analizuojami viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai, taip sukuriant pagrindą tinkamai reaguoti į viešojo juridinio asmens riziką ir pasirinkti, kokią kontrolės veiklą įgyvendinti;
3) kontrolės veikla, kuri apima įgaliojimų, leidimų suteikimą, funkcijų atskyrimą, prieigos prie turto ir dokumentų kontrolę, veiklos ir rezultatų peržiūrą, veiklos priežiūrą ir kitų viešojo juridinio asmens vadovo nustatytų reikalavimų laikymąsi;
4) informavimas ir komunikacija, kai, vykdant efektyvią komunikaciją tiek viešojo juridinio asmens viduje, tiek su trečiaisiais asmenimis, viešojo juridinio asmens darbuotojai laiku gauna aktualią, išsamią, patikimą ir teisingą informaciją;
5) stebėsena, kurią atliekant užtikrinama, kad viešojo juridinio asmens vidaus kontrolė veiktų taip, kaip numatyta vidaus kontrolės politikoje, ir atitiktų pasikeitusias veiklos sąlygas; stebėsena atliekama viešojo juridinio asmens darbuotojams vykdant reguliarią valdymo ir priežiūros veiklą pagal pavestas funkcijas ir vidaus ir išorės auditoriams atliekant vertinimus. 3.
vadovas privalo nustatyti vidaus kontrolės procedūras – atsižvelgdamas į vidaus kontrolės tikslą, veiklos riziką, vidaus kontrolės pastovumą bei jos atlikimo sąnaudas, apskaitos ir informacinę sistemą, turto apsaugos būklę ir kitus vidaus kontrolės kriterijus. Vidaus kontrolė kiekviename viešajame juridiniame asmenyje kuriama ir palaikoma atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens veiklos ypatumus. 4. Vidaus kontrolei keliamus reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Visi viešojo juridinio asmens darbuotojai privalo vadovautis viešojo juridinio asmens vadovo nustatyta vidaus kontrolės politika.“
6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vidaus audito tarnyba Viešuosiuose viešajame juridiniuose juridiniame asmenyse asmenyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešuosius juridinius asmenis, vidaus audito tarnyba turi būti įsteigta, jeigu juose jame patvirtinta įsteigta ne mažiau kaip 200 pareigybių (etatų), įskaitant jiems jam pavaldžių ir arba jų jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų patvirtintas įsteigtas pareigybes (etatus), ir jo vadovas yra asignavimų valdytojas.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešojo juridinio asmens vadovo arba kolegialaus valdymo organo sprendimu, jeigu steigimo dokumentuose arba viešųjų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatyta tokia viešųjų juridinių asmenų valdymo organų kompetencija, gali būti įsteigta centralizuota vidaus audito tarnyba.
Šiuo atveju vidaus audito tarnyba nesteigiama pavaldžiuose ir valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, nepaisant juose patvirtintų pareigybių (etatų) skaičiaus Tuo atveju, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodyto viešojo juridinio asmens vadovas nėra asignavimų valdytojas, viešojo juridinio asmens steigėjo arba viešojo juridinio asmens savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (toliau – steigėjas) sprendimu gali būti įsteigta vidaus audito tarnyba arba vidaus auditą atlieka steigėjo vidaus audito tarnyba.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tuo atveju, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose nurodytame viešuosiuose viešajame juridiniuose juridiniame asmenyse asmenyje yra patvirtinta įsteigta mažiau kaip 200 pareigybių, (etatų), juose įskaitant jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų įsteigtas pareigybes:
1) steigėjo (steigėjų) arba Vyriausybės sprendimu jame gali būti įsteigta vidaus audito tarnyba arba vidaus auditą atlieka viešojo juridinio asmens steigėjo vidaus audito tarnyba. Kai viešojo juridinio asmens steigėjas (steigėjai) nėra viešasis juridinis asmuo, perdavęs valdyti, naudoti valstybės arba savivaldybės turtą bei juo disponuoti, vidaus auditą atlieka viešojo juridinio asmens, perdavusio valstybės arba savivaldybės turtą, vidaus audito tarnyba.
Kai viešąjį juridinį asmenį yra įsteigę keli steigėjai, viešojo juridinio asmens vidaus auditą atlieka steigėjų bendru sprendimu paskirta viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba.;
2) jeigu pagal šios dalies 1 punktą vidaus audito neatlieka steigėjo vidaus audito tarnyba, Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų vidaus auditą atlieka Vyriausybės paskirto viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba, o Seimui atskaitingų institucijų – Seimo paskirto viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba.“
6 dalimi: „6. Viešojo juridinio asmens vadovo arba kolegialaus valdymo organo sprendimu gali būti įsteigta centralizuota vidaus audito tarnyba, jeigu steigimo dokumentuose arba viešųjų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta tokia viešųjų juridinių asmenų valdymo organų kompetencija. Šiuo atveju vidaus audito tarnyba nesteigiama viešajam juridiniam asmeniui pavaldžiuose ir jo valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, nepaisant juose įsteigtų pareigybių skaičiaus.“
7 dalimi: „7. Kai viešąjį juridinį asmenį yra įsteigę keli steigėjai, jo vidaus auditą atlieka steigėjų bendru sprendimu paskirta vieno iš steigėjų vidaus audito tarnyba.“
straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra atsakingas atsako už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą ir palaikymą;“. 2.
straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) diegdamas kurdamas vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atsižvelgia į vadovaujasi šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis;“. 3. Papildyti 10 straipsnį 4 punktu: „4) vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais vidaus kontrolės reikalavimais, nustato vidaus kontrolės politiką viešajame juridiniame asmenyje ir užtikrina, kad būtų atliekama viešojo juridinio asmens analizė, apimanti visus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus vidaus kontrolės elementus;“. 4. Buvusius 10 straipsnio 4–11 punktus laikyti atitinkamai 5–12 punktais. 5. Pakeisti 10 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „45) paskiria valstybės tarnautojus arba darbuotojus, atsakingus už finansų kontrolės vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, vykdymą;“. 6. Pakeisti 10 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „56) kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia ataskaitą apie finansų kontrolės būklę viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant pavaldžius arba jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis metinę vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, būklės viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant jam pavaldžius ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis, ataskaitą;“. 7. Pakeisti 10 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „67) užtikrina, kad būtų pašalinti šio straipsnio 5 punkte nurodytų atsakingų asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 punkte, ir vidaus auditorių nustatyti vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, veikimo trūkumai ir jų atsiradimą lemiantys veiksniai;“. 8.
9 punktą ir jį išdėstyti taip: „89) nustatydamas vidaus audito tarnybos pareigybių (etatų) skaičių, gali įvertinti įvertina vidaus audito tarnybos vadovo pateiktą pateiktus vidaus audito poreikio įvertinimo analizę analizės, kuri atliekama finansų ministro nustatyta tvarka, rezultatus.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Finansų ministerija:
1) metodiškai vadovauja vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės kontrolę, ir vidaus audito klausimais, vertina ir prireikus tikrina, ar vidaus audito tarnybų veikla atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, analizuoja, kaip veikia vidaus audito tarnybos viešuosiuose juridiniuose asmenyse;
2) rengia ir iki kiekvienų metų liepos 1 dienos teikia Vyriausybei bei Seimo Audito komitetui metinę vidaus audito tarnybų veikimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse ataskaitą atlieka išorinį vidaus audito tarnybų vertinimą (peržiūrą): vertina ir tikrina, ar vidaus audito tarnybų veikla atitinka šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
3) koordinuoja viešųjų juridinių asmenų vidaus auditorių mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir atestavimą analizuoja, kaip viešuosiuose juridiniuose asmenyse veikia vidaus kontrolė ir vidaus audito tarnybos;
4) rengia ir iki kiekvienų metų spalio 1 dienos teikia Vyriausybei ir Seimo Audito komitetui metinę viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės būklės ir vidaus audito tarnybų veiklos ataskaitą;
5) koordinuoja viešųjų juridinių asmenų vadovų ir vidaus kontrolės priežiūrą viešuosiuose juridiniuose asmenyse atliekančių darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, klausimais;
6) koordinuoja viešųjų juridinių asmenų vidaus auditorių mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą.“
galios 11 straipsnio 4 dalį. 4.
iki 2003 m. liepos 1 d. parengti ir pateikti Seimui įstatymų, reikalingų šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytoms nuostatoms įgyvendinti, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus, taip pat parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus įstatymų lydimuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
lietuvos respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo NR. IX-1253 2, 3, 6, 10 IR 11
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama atsižvelgti į poreikį nustatyti pagrindinius vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimo, jos įgyvendinimo, veikimo priežiūros ir tobulinimo principus ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito
„Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai
veikti“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas tobulinti vidaus kontrolės ir vidaus audito teisinį reglamentavimą, papildant Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą vidaus kontrolės elementais, nustatant viešųjų juridinių asmenų vadovams pareigą nustatyti vidaus kontrolės politiką ir paskiriant instituciją, atsakingą už metodinį vadovavimą vidaus kontrolės klausimais ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės analizę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento (direktorius D. Matusevičius) Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos ir priežiūros skyriaus (vedėjas J. Vaitkevičius) vyriausieji specialistai Inesa Šumskienė, tel. 239 0113, ir Skaidrius Prascienis, tel. 219 9305. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktais nėra paskirta institucija, kuri metodiškai vadovautų vidaus kontrolės (išskyrus finansų kontrolę) klausimais, taip pat nėra reglamentuoti vidaus kontrolės elementai. 2014 metais iš Finansų ministerijos, Valstybės kontrolės ir vidaus auditorių atstovų sudaryta darbo grupė skirtingų audito grandžių naudojamoms viešojo sektoriaus subjektų vidaus kontrolės vertinimo metodikoms peržiūrėti ir palyginti pagal Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (toliau – INTOSAI) viešojo sektoriaus vidaus kontrolės gaires ir tarptautinius vidaus audito standartus parengė Rekomendacines vidaus kontrolės sukūrimo, veikimo ir tobulinimo, jos vertinimo gaires viešojo sektoriaus subjektams, tačiau iki šiol viešojo sektoriaus institucijų vadovų vykdomas vidaus kontrolės sistemos kūrimas nėra koordinuotas ir reglamentuotas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu pagal INTOSAI viešojo sektoriaus vidaus kontrolės gaires ir tarptautinius vidaus audito standartus siūloma reglamentuoti vidaus kontrolės elementus, taip pat pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas, numatančias vidaus audito tarnybų steigimo pagrindus, numatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovas nustato vidaus kontrolės politiką, apimančią visus vidaus kontrolės elementus, rengiamą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus vidaus kontrolės reikalavimus, ir kiekvienais metais (siūloma iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia metinę vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, būklės viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant jam pavaldžius ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis, ataskaitą.
Institucija, atsakinga už metodinį vadovavimą vidaus kontrolės klausimais, siūloma paskirti Finansų ministeriją, kuri analizuotų, kaip veikia vidaus kontrolė viešuosiuose juridiniuose asmenyse, ir kiekvienais metais (siūloma nustatyti, kad iki spalio
juridinių asmenų vidaus kontrolės būklės ir vidaus audito tarnybų veiklos ataskaitą. Finansų ministerijai numatoma funkcija atlikti išorinį vidaus audito tarnybų vertinimą (peržiūrą): vertinti ir tikrinti, ar vidaus audito tarnybų veikla atitinka šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat analizuoti, kaip viešuosiuose juridiniuose asmenyse veikia vidaus kontrolė ir vidaus audito tarnybos. Finansų ministerijai taip pat siūloma priskirti funkciją koordinuoti viešųjų juridinių asmenų vadovų ir vidaus kontrolės priežiūrą viešuosiuose juridiniuose asmenyse atliekančių darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, klausimais.
Įgyvendinus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus bus sudarytos sąlygos kurti ir tobulinti vidaus kontrolės sistemas, užtikrinančias, kad valdymo informacija patikima, priimami sprendimai pagrįsti ir padeda institucijoms pasiekti geriausią rezultatą, panaudojant turimus išteklius. Efektyvi vidaus kontrolė užtikrins, kad viešieji juridiniai asmenys veiktų pagal paskirtį, įgyvendintų nustatytus tikslus ir būtų sutelkti efektyviai ir laiku teikti kokybiškas viešojo sektoriaus paslaugas, taip pat padės viešųjų juridinių asmenų vadovams ir darbuotojams priimtinomis sąnaudomis nuosekliai ir strategiškai siekti rezultatų bei būti naudingiems visuomenei, o tai didins visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomu teisiniu reguliavimu sukurta vidaus kontrolės sistema (Finansų ministerija metodiškai vadovaus vidaus kontrolės klausimais ir atliks vidaus audito tarnybų išorės vertinimą ir vidaus audito tarnybų bei vidaus kontrolės viešajame juridiniame asmenyje analizę, viešojo juridinio asmens vadovas nustatys vidaus kontrolės politiką ir užtikrins, kad būtų atliekama viešojo juridinio asmens analizė, apimanti visus vidaus kontrolės elementus, atsakys už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą ir palaikymą ir kartą per metus Vyriausybės nustatyta tvarka (ją planuojama nustatyti keičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr.
vidaus audito įstatymo įgyvendinimo ir Vidaus audito tarnybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“) atsiskaitys už vidaus kontrolės būklę, o Finansų ministerija Vyriausybei ir Seimo Audito komitetui teiks metinę viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės būklės ir vidaus audito tarnybų veiklos ataskaitą) sudarys sąlygas stiprinti vidaus kontrolės sistemą, viešojo sektoriaus vidaus kontrolės veikimą, koordinuoti jos kūrimą ir priežiūrą, ją analizuoti, o tai turės teigiamą įtaką viešojo sektoriaus institucijoms nustatytų tikslų įgyvendinimui. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai priimtas įstatymas reikšmingos įtakos neturės. Priimtas įstatymas sustiprins viešojo sektoriaus vidaus kontrolę, tai turės teigiamą įtaką korupcijos rizikos, kaip ir kitų rizikos veiksnių, valdymui. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas poveikio neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą keisti ar panaikinti kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projekto sąvokos perkeltos iš Pavyzdinės vidaus audito metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro
ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 470. Taip pat turėtų būti patikslinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Pavyzdinė vidaus audito metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.
1K-117 „Dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“, ir Viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir (arba) savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus audito tarnybų veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-353
„Dėl viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir (arba)
savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus audito tarnybų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Iki įstatymo įsigaliojimo (siūloma įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turėtų patvirtinti, vidaus kontrolės reikalavimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomo valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto nustatytu laiku pateikė Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Pasiūlymų iš visuomenės negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15.
paaiškinimai Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas buvo parengtas pagal bendros Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos iniciatyvos (SIGMA) ekspertų rekomendacijas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos derybinę poziciją stojant į Europos Sąjungą „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius), pagal kurią numatyta parengti teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę, finansų kontrolę ir vidaus auditą, ir suderintas su Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato atstovais.
lietuvos respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo NR. IX-1253 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) rengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ ataskaitoje Nr. VA-P-50-3-6 pateiktos rekomendacijos tobulinti vidaus kontrolės ir vidaus audito teisinį reglamentavimą nustatant tarptautiniu mastu pripažintos gerosios praktikos rekomenduojamus efektyvios viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemos principus, nurodant sistemos elementus, paskiriant instituciją, atsakingą už metodinį vadovavimą visai vidaus kontrolės sistemai ir jos priežiūrą, įpareigojant institucijų vadovus parinkti vidaus kontrolės politiką, atlikti sistemos analizę ir deklaruoti prisiimtą atsakomybę už sistemos kūrimą ir tobulinimą. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465 2017 m. gruodžio 7 d. buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Seimas 2018 m. gegužės 8 d. šį projektą grąžino iniciatoriams tobulinti (2018 m. gegužės 8 d. rytinio posėdžio protokolas Nr. SPP-166) pagal Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto (kaip pagrindinio komiteto) pateiktus siūlymus. Nauja įstatymo projekto redakcija parengta atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 2018 m. balandžio 25 d. išvadoje Nr. 141-P-11 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-1465)“ pateiktą pasiūlymą iš esmės spręsti vidaus kontrolės mechanizmo reglamentavimą viešajame sektoriuje išdėstant įstatymą nauja redakcija.
Įstatymo projekto tikslas – patobulinti viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito teisinį reglamentavimą taip, kad jis atitiktų tarptautiniu mastu pripažintą gerąją praktiką (Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires ir Tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus) ir sudarytų sąlygas efektyviai vidaus kontrolei viešajame sektoriuje veikti.
Pagrindiniai įstatymo projekto uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
1) siekiant, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (toliau – VKVA įstatymas arba įstatymas) būtų taikomas visiems viešiesiems juridiniams asmenims – viešojo sektoriaus subjektams ir valstybės bei savivaldybių įmonėms (toliau – viešieji juridiniai asmenys) (nes pagal šiuo metu galiojantį įstatymą ne visiems viešojo sektoriaus subjektams taikomos jo nuostatos), peržiūrėti įstatymo taikymo sritį;
2) siekiant sukurti pagrindą viešiesiems juridiniams asmenims kurti, palaikyti ir tobulinti vidaus kontrolę, atitinkančią tarptautinę gerąją praktiką, reglamentuoti vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje mechanizmą, skatinantį viešąjį juridinį asmenį valdyti riziką ir siekti geriausio rezultato, panaudojant turimus išteklius;
3) siekiant paskirti vieną instituciją, atsakingą už visos vidaus kontrolės reikalavimų nustatymą, metodinį vadovavimą ir priežiūrą viešajame sektoriuje, peržiūrėti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetenciją šiose srityse;
4) siekiant, kad vidaus auditas būtų atliekamas visame viešajame sektoriuje, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sprendimą dėl vidaus audito atlikimo viešajame juridiniame asmenyje priimtų atsižvelgdama ne į pareigybių skaičių (nes jis objektyviai nerodo būtinumo viešajam juridiniam asmeniui turėti atskirą vidaus audito padalinį), o į viešojo juridinio asmens organizacinę struktūrą, atliekamų funkcijų apimtį, svarbą, pavaldžių viešųjų juridinių asmenų skaičių ir kitus veiklos ypatumus, peržiūrėti vidaus audito tarnybų steigimą viešajame sektoriuje, taip pat nurodyti vidaus audito tarnybos indėlį vertinant vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje.
Pagrindiniai įstatymo projekto uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
1) siekiant, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (toliau – VKVA įstatymas arba įstatymas) būtų taikomas visiems viešiesiems juridiniams asmenims – viešojo sektoriaus subjektams ir valstybės bei savivaldybių įmonėms (toliau – viešieji juridiniai asmenys) (nes pagal šiuo metu galiojantį įstatymą ne visiems viešojo sektoriaus subjektams taikomos jo nuostatos), peržiūrėti įstatymo taikymo sritį;
2) siekiant sukurti pagrindą viešiesiems juridiniams asmenims kurti, palaikyti ir tobulinti vidaus kontrolę, atitinkančią tarptautinę gerąją praktiką, reglamentuoti vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje mechanizmą, skatinantį viešąjį juridinį asmenį valdyti riziką ir siekti geriausio rezultato, panaudojant turimus išteklius;
3) siekiant paskirti vieną instituciją, atsakingą už visos vidaus kontrolės reikalavimų nustatymą, metodinį vadovavimą ir priežiūrą viešajame sektoriuje, peržiūrėti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetenciją šiose srityse;
4) siekiant, kad vidaus auditas būtų atliekamas visame viešajame sektoriuje, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sprendimą dėl vidaus audito atlikimo viešajame juridiniame asmenyje priimtų atsižvelgdama ne į pareigybių skaičių (nes jis objektyviai nerodo būtinumo viešajam juridiniam asmeniui turėti atskirą vidaus audito padalinį), o į viešojo juridinio asmens organizacinę struktūrą, atliekamų funkcijų apimtį, svarbą, pavaldžių viešųjų juridinių asmenų skaičių ir kitus veiklos ypatumus, peržiūrėti vidaus audito tarnybų steigimą viešajame sektoriuje, taip pat nurodyti vidaus audito tarnybos indėlį vertinant vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Valstybės kontrolė, Seimo Audito komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, parengė Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės (vadovas D. Matusevičius) vyriausiosios specialistės Inesa Šumskienė, tel. 239 0113, ir Lina Navickaitė, tel. 239 0185. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Teisinių santykių reguliavimo aiškinimas teikiamas nuosekliai pagal kiekvieną įstatymo projekto uždavinį:
1) Pagal šiuo metu galiojančią VKVA įstatymo redakciją įstatymas taikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja (patikėjimo teise). Įstatymas taip pat taikomas valstybės ir savivaldybės įmonėms, kurios valstybės ir savivaldybės turtą valdo patikėjimo teise. Tačiau, nuo 2015 metų prasidėjus valstybės nekilnojamojo turto reformai (t. y. centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą perduodant centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui VĮ Turto bankui), susiaurėjo įstatymo taikymo sritis. Be to, kaip atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė, ateityje gali kilti neaiškumų dėl įstatymo taikymo viešosioms įstaigoms (pavyzdžiui, valstybiniams universitetams, į kuriuos investuotas valstybinis turtas tampa nuosavu turtu). Įstatymo taikymo sritis nėra susieta su Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nurodytu viešojo sektoriaus subjektų (įskaitant ir viešąsias įstaigas) sąrašu, pagal kurį sudaromas nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys. 2) Šiuo metu galiojančios VKVA įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos reglamentuoja tik dalį vidaus kontrolės, t. y. nustato vidaus kontrolės tikslus, finansų kontrolės ir vidaus audito funkcionavimo viešajame juridiniame asmenyje teisinius pagrindus.
Tačiau to nepakanka viešiesiems juridiniams asmenims siekiant įsidiegti efektyvią vidaus kontrolę, atitinkančią tarptautinę gerąją praktiką. Teisinis reguliavimas detaliai neapima esminių vidaus kontrolės principų, svarbių vidaus kontrolės elementų: kontrolės aplinkos, rizikos vertinimo, informavimo ir komunikacijos, kontrolės veiklą sudaro tik finansų kontrolė, o stebėseną – tik vidaus auditas. Taip pat nėra nustatytos vidaus kontrolės dalyvių pareigos ir atsakomybė (pagal „Trijų gynybos linijų modelį“[*]). Pagal VKVA įstatymo 10 straipsnio 5 punkto nuostatas viešųjų juridinių asmenų vadovai įpareigoti atsiskaityti tik už dalį vidaus kontrolės – finansų kontrolę, nors jie atsako už visos efektyvios vidaus kontrolės viešajame juridiniame asmenyje sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą (įstatymo 10 straipsnio 1 punktas). 3) Lietuvos Respublikos teisės aktais nėra paskirta institucija, kuri būtų atsakinga už visos vidaus kontrolės reikalavimų nustatymą, tobulinimą ir įgyvendinimo priežiūrą bei metodinį vadovavimą. VKVA įstatymu Finansų ministerijai priskirta metodiškai vadovauti tik finansų kontrolės ir vidaus audito klausimais.
2014 metais iš Finansų ministerijos, Valstybės kontrolės, Savivaldybių kontrolierių asociacijos, Vidaus auditorių asociacijos ir Lietuvos auditorių rūmų atstovų sudaryta darbo grupė skirtingų audito grandžių naudojamoms viešojo sektoriaus subjektų vidaus kontrolės vertinimo metodikoms peržiūrėti ir palyginti pagal INTOSAI viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires ir Tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus parengė Rekomendacines vidaus kontrolės sukūrimo, veikimo ir tobulinimo, jos vertinimo gaires viešojo sektoriaus subjektams, tačiau iki šiol efektyvios vidaus kontrolės diegimas viešajame sektoriuje nėra koordinuotas ir reglamentuotas. 4) Įstatyme nustatytas vidaus audito tarnybos steigimo viešajame juridiniame asmenyje (išskyrus 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešuosius juridinius asmenis) kriterijus – 200 pareigybių, įskaitant viešajam juridiniam asmeniui pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų patvirtintas pareigybes, – buvo aktualus vidaus audito sistemos viešajame sektoriuje kūrimo pradžioje, kai dar nebuvo Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo. Tačiau šiandien minėtas kriterijus nėra pakankama sąlyga steigti vidaus audito tarnybą, nes, kaip savo išvadoje pažymėjo Seimo Audito komitetas, vidaus kontrolės sudėtingumą lemia ne tik žmogiškieji ištekliai, bet ir viešojo juridinio asmens vykdomos veiklos ar viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos, jų pobūdis, organizacinė struktūra, funkcijų ir atsakomybių pasiskirstymas ir pan. Taip pat Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pažymėjo, kad įstatymo reikalavimas steigti vidaus audito tarnybą atsižvelgiant į pareigybių skaičių nesudaro pagrindo sistemingai ir visapusei vidaus audito veiklai, todėl kai kuriais atvejais išskaidomi finansiniai, žmogiškieji ištekliai, kompetencija. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1) Įstatymo projektu siūloma įstatymo taikymo sritį susieti su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme apibrėžtu viešojo sektoriaus subjektų sąrašu, pagal kurį sudaromas nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys, parodantis viešojo sektoriaus finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus, ir kuris, manytina, labiausiai atitinka subjektų, kuriems turėtų būti taikomos VKVA įstatymo nuostatos, visumą. Be to, siūloma įstatymą taikyti viešojo juridinio asmens statusą (pagal Civilinio kodekso 2.33 ir 2.34 straipsnių nuostatas) turintiems viešojo sektoriaus subjektams, t. y. įstatymas būtų netaikomas išteklių fondams, mokesčių fondams ir fondų fondams. Tokiu būdu VKVA įstatymas būtų taikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį yra viešojo sektoriaus subjektai (įskaitant ir viešąsias įstaigas). Pagal naujai siūlomą teisinį reguliavimą įstatymo taikymo sritis prasiplėstų apie 340 viešųjų įstaigų – šis skaičius gali kisti dėl šiuo metu vykstančio viešojo sektoriaus sistemos tobulinimo. Valstybės ir savivaldybių įmonės nėra priskiriamos viešojo sektoriaus subjektams, tačiau, siekiant efektyvesnės valstybės (savivaldybių) turto kontrolės (nes valstybės ir savivaldybės įmonės valdo, naudoja valstybės (savivaldybės) turtą patikėjimo teise ir juo disponuoja) ir jose tinkamai vykdomos vidaus kontrolės ir vidaus audito veiklos, siūloma VKVA įstatymo nuostatas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai, taikyti tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta pareiga įgyvendinti vidaus kontrolę ir atlikti vidaus auditą.
Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatyme detalizuoti centralizuotų vidaus audito tarnybų steigimo, atskaitingumo, veiklos nepriklausomumo, ataskaitų teikimo, audituojamų subjektų, veiklos koordinavimo klausimai pagal savivaldos specifiką (t. y. struktūrą), įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad savivaldybių centralizuoto vidaus audito tarnybų veiklai VKVA įstatymas būtų taikomas tiek, kiek nereglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, t. y. būtų taikomos nuostatos dėl bendrų vidaus audito veiklos klausimų (tikslų, uždavinių, dalyvių kompetencijos ir kt.). Įstatymo projektą siūloma papildyti naujomis
„audituojamo subjekto“, „viešojo juridinio asmens rizikos“, „viešojo juridinio
asmens rizikos valdymo“ ir „viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių“ sąvokomis, kurios iki šiol buvo nustatytos VKVA įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (Pavyzdinėje vidaus audito metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl Pavyzdinės vidaus audito metodikos, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“).
Kitos sąvokų apibrėžtys patikslintos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo („vidaus audito tarnyba“, „centralizuoto vidaus audito tarnyba“), tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų („vidaus auditas“, „pažangos stebėjimas“), INTOSAI viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gairių („vidaus kontrolė“) nuostatas ir teisės specialistų bei kalbos redaktorių pastabas. 2) Nauju teisiniu reguliavimu pagal INTOSAI viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires siūloma plačiau reglamentuoti vidaus kontrolės mechanizmą nurodant, kad vidaus kontrolė turi būti pritaikyta kiekvienam viešajam juridiniam asmeniui pagal jo veiklos ypatumus, įgyvendinama laikantis vidaus kontrolės principų, sudaryta iš penkių tarpusavyje susijusių vidaus kontrolės elementų, integruota į jo veiklą, įgyvendinama visų vidaus kontrolės dalyvių, nuolat tobulinama ir prisitaikanti prie pokyčių. Įstatymo projekto
„vidaus kontrolės“ skirsnį taip pat siūloma papildyti vidaus kontrolės principais
(tinkamumo, efektyvumo, rezultatyvumo, optimalumo, dinamiškumo, nenutrūkstamo funkcionavimo), vidaus kontrolės elementais (kontrolės aplinka, rizikos vertinimu, kontrolės veikla, informavimu ir komunikacija, stebėsena) ir jiems keliamais tikslais. Vidaus kontrolės dalyviai yra viešojo juridinio asmens vadovas, darbuotojai, prižiūrintys vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje, ir vidaus auditoriai. Pagal gerąją praktiką vidaus kontrolės dalyvių pareigos ir atsakomybė turi būti aiškiai atskirtos. Įstatymo projekte tai siūloma reglamentuoti panaudojant „Trijų gynybos linijų modelį“, kuris numato pareigų pasidalijimą tarp vadovo, darbuotojų ir vidaus auditorių.
Viešojo juridinio asmens vadovas yra pats svarbiausias vidaus kontrolės dalyvis, nes diegia vidaus kontrolę ir prisiima atsakomybę už ją (įstatymo projekte siūloma nustatyti vadovo atsakomybę už vidaus kontrolės sukūrimą, jos įgyvendinimą ir tobulinimą, vidaus kontrolės politikos nustatymą, vidaus kontrolės analizės atlikimą ir metinės vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje ataskaitos (toliau – metinė ataskaita) rengimą ir teikimą). Siekiant palaikyti ir didinti pasitikėjimą viešojo juridinio asmens veikla, metinėje ataskaitoje (ataskaitos formą planuojama nustatyti įstatymo įgyvendinamajame teisės akte) kartu bus teikiamas viešojo juridinio asmens vadovo prisiimtos atsakomybės dėl vidaus kontrolės įgyvendinimo ir tobulinimo viešajame juridiniame asmenyje patikinimas. Labai svarbus vadovo bendravimas su kitais darbuotojais, kuriuos jis paskiria prižiūrėti vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje, apie rezultatus informuojant vadovą. Vidaus auditorių indėlis vertinant vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje atskleidžiamas pagal „trečią gynybos liniją“, kai vidaus auditoriai, atlikdami nepriklausomą ir objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, teikia vadovui patikinimą dėl efektyvios vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje ir padeda ją tobulinti. Panaikinus VKVA įstatymo 4 straipsnį „Finansų kontrolė“ (nes finansų kontrolė suprantama kaip sudėtinė vidaus kontrolės dalis, o reikalavimai jai buvo reglamentuoti įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose), nurodomos sąsajos (4 straipsnio 3 dalis) su kitais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr.
įstatymo įgyvendinimo ir vidaus audito tarnybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 488 „Dėl Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-123 „Dėl Minimalių finansų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (šiuo įsakymu patvirtinti reikalavimai bus keičiami vidaus kontrolės reikalavimais) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 „Dėl Viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Viešojo juridinio asmens vadovo sukurta kontrolės sistema suprantama kaip viešajame juridiniame asmenyje vykdomos visų rūšių kontrolės (asignavimų valdymo, apskaitos ir klaidų prevencijos kontrolė; viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė; turto valdymo, naudojimo ir jo apsaugos kontrolė ir kt.) visuma. Viešajame juridiniame asmenyje sukurta daugybė veiklą reglamentuojančių bei kontrolės priemones numatančių dokumentų, tačiau jie nėra susieti į vidaus kontrolės reglamentą – vidaus kontrolės politiką, nustatančią vidaus kontrolės veikimo viešajame juridiniame asmenyje mechanizmą.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nepakankamai reglamentuota viešojo juridinio asmens vadovo atsakomybė už vidaus kontrolės politikos parinkimą, vidaus kontrolės kūrimą ir tobulinimą, siūloma įstatymo projektą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis viešojo juridinio asmens vadovą nustatyti vidaus kontrolės politiką, kurios turinį ir vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką (pagal įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatas) nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir kiekvienais metais (siūloma iki kiekvienų metų kovo 1 dienos) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti metinę ataskaitą. Metinės ataskaitos pagrindas – viešojo juridinio asmens vadovo atsiskaitymas už nustatytų vidaus kontrolės tikslų įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje per metus, atlikus vidaus kontrolės analizę, apimančią visus vidaus kontrolės elementus. Metinė ataskaita – išplėsta finansų kontrolės būklės ataskaita, kurią pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (VKVA įstatymo 10 straipsnio 5 punktą) viešojo juridinio asmens vadovas kasmet rengia ir teikia Finansų ministerijai (finansų ministras 2004 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1K-004 patvirtino Finansų kontrolės būklės ataskaitos formą). Pagal naujai siūlomą teisinį reguliavimą viešųjų juridinių asmenų vadovai būtų įpareigoti kasmet atsiskaityti ne už dalį vidaus kontrolės (finansų kontrolę), bet už visos vidaus kontrolės viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinimą (įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
siūloma paskirti Finansų ministeriją, kuri, atsižvelgdama į tarptautinę gerąją vidaus kontrolės ir vidaus audito praktiką, taip pat rengtų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę ir vidaus auditą reglamentuojančius teisės aktus, analizuotų ir vertintų vidaus audito tarnybų veiklą (siekdama nustatyti, ar vidaus audito tarnybų veikla atitinka VKVA įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, prireikus teiktų rekomendacijas dėl vidaus audito tarnybų veiklos tobulinimo ir (arba) trūkumų šalinimo), analizuotų vidaus kontrolės įgyvendinimą viešuosiuose juridiniuose asmenyse ir kiekvienais metais (siūloma nustatyti, kad iki rugpjūčio 1 dienos) rengtų ir teiktų Vyriausybei ir Seimo Audito komitetui metinę viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės įgyvendinimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse ir vidaus audito tarnybų veiklos ataskaitą. Finansų ministerija, metodiškai vadovaudama vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, rengtų metodines rekomendacijas, pavyzdines formas, vykdytų gerosios praktikos sklaidą, koordinuotų kvalifikacijos tobulinimą (t. y. pagal metinėse ataskaitose, elektroniniuose forumuose pateiktą informaciją nustatytų aktualias kvalifikacijos tobulinimo temas, prireikus bendradarbiautų su mokymo organizatoriais, universitetais (vykdančiais neformaliojo švietimo programas) ir pan.), konsultuotų vidaus kontrolės ir vidaus audito klausimais. 4) Įstatymo projektu siūloma peržiūrėti vidaus audito tarnybų steigimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagrindus.
Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nurodytiems viešiesiems juridiniams asmenims (kaip nustatyta galiojančioje įstatymo redakcijoje – Respublikos Prezidento kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai; papildant sąrašą ir šioms institucijoms: Nacionalinei teismų administracijai, prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui, Valstybės kontrolei ir valstybiniams universitetams), atsižvelgiant į jų funkcijų svarbą valstybei ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nustatyti prievolę steigti vidaus audito tarnybą. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodytuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vidaus audito tarnybos yra įsteigtos ir funkcionuoja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą mokslo ir studijų institucijos
38) dėl vidaus audito funkcijos efektyvumo didinimo, įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad ministerijose būtų įsteigtos centralizuoto vidaus audito tarnybos. Tam tikrais atvejais numatoma galimybė ministrui pavestoje valdymo srityje veikiančiame viešajame juridiniame asmenyje ministro sprendimu steigti vidaus audito tarnybą, atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens veiklos specifiką: organizacinę struktūrą, atliekamų funkcijų apimtį, svarbą, pavaldžių viešųjų juridinių asmenų skaičių ir kita. Savivaldybėse, kaip nustatyta šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje, turi būti įsteigtos centralizuoto vidaus audito tarnybos. Galiojančiame VKVA įstatyme nėra aiškiai nustatyta, kokių viešųjų juridinių asmenų vidaus audito tarnybos turėtų atlikti viešųjų juridinių asmenų, kuriuose savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą. Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiuo atveju sprendimą priimtų atitinkamai Seimas arba Vyriausybė. Atlikus šiuos pakeitimus, savininko teises ir pareigas įgyvendinantiems viešiesiems juridiniams asmenims atsiras galimybė efektyviau vykdyti pareigą jiems pavaldžiuose ir (arba) atskaitinguose viešuosiuose juridiniuose asmenyse vidaus audito funkcijos atlikimą organizuoti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas efektyviausias mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas institucijų ir įstaigų veiklai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai priimtas įstatymas reikšmingos įtakos neturės. Priimtas įstatymas sustiprins viešojo sektoriaus vidaus kontrolę, tai turės teigiamą įtaką korupcijos rizikos, kaip ir kitų rizikos veiksnių, valdymui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą keisti ar panaikinti kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 31 d. būtina, atsižvelgiant į įstatymo projekto nuostatas, parengti šių teisės aktų pakeitimus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr.
patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo įgyvendinimo ir Vidaus audito tarnybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1568 „Dėl vidaus audito atlikimo“;
5) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1K-117 „Dėl Pavyzdinės vidaus audito metodikos, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 1K-353 „Dėl Viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir (arba) savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus audito tarnybų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1K-123 „Dėl Minimalių finansų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1K-004 „Dėl Finansų kontrolės būklės ataskaitos formos patvirtinimo“. Iki įstatymo įsigaliojimo (siūloma įsigaliojimo data – 2019 m. lapkričio 1 d.) Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turėtų nustatyti vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos turinį. Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti metinės vidaus audito tarnybos veiklos ataskaitos rengimo ir teikimo tvarką. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomo valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Centralizuoto vidaus audito tarnyba“, „vidaus auditas“, „vidaus audito tarnyba“, „vidaus kontrolė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [*] Angl. „The Three Lines of Defense in Effective Risk Management and Control“, Vidaus auditorių institutas, 2013 m.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
apibrėžimas – „viešojo juridinio asmens administracijos padalinys <...>, įsteigtas viešojo juridinio asmens ir visų jam pavaldžių ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. <...>“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 6 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamas vidaus audito tarnybos sąvokos apibrėžimas –
„viešojo juridinio asmens administracijos padalinys <...>, įsteigtas
viešojo juridinio asmens ir jam pavaldžių ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų <...> vidaus auditui atlikti“. Atsižvelgiant į tai, kad šios sąvokos iš esmės savo turiniu yra vienodos, nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių sąvokų išskyrimo tikslingumas. 2. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikiamas vidaus kontrolės sąvokos apibrėžimas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktos sąvokos turinio nėra aiški formuluotė „kontrolės veiksmų ir priemonių sistema“. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog „vidaus kontrolę sudaro šie kontrolės veiksmus ir priemones apimantys elementai“. Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vidaus kontrolę sudarytų veiksmų ir priemonių sistema, ar veiksmus ir priemones apimantys elementai, projekto nuostatos tikslintinos. 3.
straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi įvedama nauja vidaus kontrolės politikos sąvoka, nusakanti vidaus kontrolės principus, metodus ir taisykles, skirtas viešojo juridinio asmens efektyviai vidaus kontrolei sukurti ir palaikyti, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnį. 4. Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateikiamas viešojo juridinio asmens rizikos valdymo sąvokos apibrėžimas - viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių valdymo procesas, kai siekiant tinkamai reaguoti į viešojo juridinio asmens riziką priimami sprendimai dėl jos poveikio pašalinimo arba sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad vidaus kontrolę sudaro rizikos vertinimo elementas, „kurį atliekant nustatomi ir analizuojami viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai, taip sukuriant pagrindą tinkamai reaguoti į viešojo juridinio asmens riziką ir pasirinkti, kokią kontrolės veiklą įgyvendinti“. Atsižvelgiant į tai, kad šios projekte vartojamos formuluotės savo turiniu yra vienodos, siūlytina jas tikslinti. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamo kriterijaus „patikimą“, nes jis yra perteklinis ir vertinamojo pobūdžio. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktui. 6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte patikslinti kokiuose teisės aktuose turi būti užtikrintas vidaus kontrolės veikimo viešajame juridiniame asmenyje nustatymas. 7. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų turinį, siūlytina jas dėstyti dviem punktais. 8.
keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą bei turinį, manytina, kad šio straipsnio 5 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. 9. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatoma, kad „jeigu pagal šios dalies
atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų vidaus auditą atlieka Vyriausybės paskirto viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba, o Seimui atskaitingų institucijų – Seimo paskirto viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas priimtų sprendimus dėl subjekto, kuris yra atskaitingas kelioms institucijoms (pvz. Prezidentui ir Vyriausybei, Prezidentui ir Seimui). 10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1352), kuriuo taip pat keičiamas šio įstatymo 2 straipsnis ir kurio nuostatos įsigaliotų 2018 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 11.1. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių; 11.2. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių; 11.3. projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių; 11.4. projekto 6 straipsnio 1 dalyje esantis žodis „dieną“ keistinas trumpiniu „d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
DĖL
2019-03-26
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalis, kuria siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu, laikymąsi“. Iš apibrėžimo nėra aišku apie kokios būtent viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą Projekto autoriai kalba – finansinės ar bet kokios, todėl apibrėžimas tikslintinas. Taip pat siūlytina atskira dalimi aiškiai apibrėžti “patikimo finansų valdymo principą”, kadangi ekonomiškumo ir efektyvumo savybėmis pasižymi daugelis kitų principų. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vidaus kontrolės politikos sudėtinė dalis yra finansų kontrolės taisyklės, tačiau daugiau šiame įstatyme niekur nėra kalbama apie finansų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo nevertėtų papildyti nuostatomis apie finansų kontrolę, jos tikslus ir veikimą, ar atsisakyti šios sąvokos vartojimo kaip perteklinio. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę“. Kaip matyti iš apibrėžimo, konsultavimo veikla yra vienas iš svarbiausių vidaus audito uždavinių, tačiau toliau keičiamo įstatymo tekste šis terminas nevartojamas ir šios veiklos formos nėra atskleidžiamos.
Siūlytina arba papildyti keičiamą įstatymą nuostatomis reguliuojančiomis konsultavimo veiklą, arba atsisakyti jos minėjimo apibrėžime. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūloma apibrėžti vidaus auditoriaus ir vidaus audito tarnybos sąvokas. Jie atitinkamai apibrėžiami kaip vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą, ir viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti. Pastebėtina, kad Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų[1] (toliau - Standartai) įvade yra numatyta, kad vidaus auditą gali atlikti tiek asmenys dirbantys organizacijoje, tiek „iš išorės“. Nėra aišku, kodėl projekto autoriai nenumato galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti vidaus audito paslaugų ir taip tiek padidinti konkurencijos galimybes, tiek sumažinti nepriklausomumo garantijos pažeidimų riziką, kuri galima vidaus auditoriui dirbant įstaigoje ir teikiant tiesioginiam vadovui rekomendacijas dėl jo paties veiklos. 4. Siūlytina keičiamo įstatymo
ne išsireiškimą „rizikai valdyti“, o šio straipsnio 10 dalyje vartojamą sąvoką „rizikos valdymas“. 5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje būtina patikslinti sąvoką, nustatant kokie tikslai turimi galvoje – finansiniai, ūkiniai, strateginiai ar pan. 6. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalyse vartojamas trumpinys „rizikos veiksniai“, tačiau toks trumpinys įvedamas tik šio straipsnio 11 dalyje. Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais, šio straipsnio 9 ir 10 dalyse turėtų būti vartojamas ne trumpinys, o pilna sąvoka. 7.
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžti „juridinio asmens valdymo“ sąvoką. Juridinio asmens valdymas, priėmus įstatymo projektą, būtų svarbus vidaus audito tyrimo ir vertinimo objektas. Juridinio asmens valdymo apibrėžimas leistų aiškiai suformuluoti tyrimo ir vertinimo apimtis, rekomendacijų turinį. Kadangi viešuosiuose juridiniuose asmenyse vadovas dažnai yra vienasmenis organas, o pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui, valdymo sąvokos šio įstatymo prasme apibrėžimas leistų aiškiai nustatyti ar audituojamas ir aukščiausio lygmens, t.y. juridinio asmens vadovo atliekamas valdymas, ar žemesnio lygmens, t. y. padalinių lygio valdymas. Tai svarbu taip pat sprendžiant dėl vidaus audito tarnybos nepriklausomumo garantijų apimties. 8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta Finansų ministerijos funkcija „atlieka vidaus kontrolės <...>ir vidaus audito tarnybų veiklos atitikties <...> analizę ir vertinimą“. Svarstytina, ar šio teisinio reguliavimo nevertėtų papildyti nurodant, kad atlikusi analizę, Finansų ministerija teikia apibendrintas rekomendacijas dėl vidaus audito tarnybų veiklos tobulinimo ir
(arba) trūkumų šalinimo. 9. Iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nėra aišku, ar Finansų ministerija yra įgaliotas subjektas atlikti vidaus auditorių ir vidaus audito tarnybų veiklos kokybės periodinį tikrinimą. Pvz., Standartų 1310-1312 punktai numato reikalavimus periodiniam išoriniam ir vidiniam kokybės tikrinimui. Keičiamame įstatyme tai taip pat būtina aptarti. 10. Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nurodant ne tik neteisėtą valdymą, bet ir naudojimą bei disponavimą, be to, ne tik valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą, bet ir visą viešajam juridiniam asmeniui priklausantį (jo valdomą) turtą.
Analogiška pastaba dėl viso viešajam juridiniam asmeniui priklausančio turto taikytina ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčiui. 11. Kadangi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnį, siūlytina analogiškai papildyti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 5 straipsnį. 12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pastebėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su kitais keičiamo įstatymo straipsniais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio
asmens vadovo nustatytą vidaus kontrolės politiką. Keičiamo įstatymo
vadovas, veikdamas vidaus kontrolės srityje, užtikrina vidaus kontrolės sukūrimą, jos įgyvendinimą ir tobulinimą. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad viešojo juridinio asmens darbuotojai, vykdydami pavestas funkcijas, prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą ir jos atitiktį viešojo juridinio asmens vadovo nustatytai vidaus kontrolės politikai. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas – Vyriausybė (jos įgaliota institucija) ar viešojo juridinio asmens vadovas – yra atsakingas už viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos nustatymą.
Nėra aišku ir tai, kuo skiriasi sąvokos „vidaus kontrolės politikos turinys“ ir „vidaus kontrolės politika“ bei kaip galima sukurti ir tobulinti vidaus kontrolės politiką (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nenustatant jos turinio. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo nuostatos tikslintinos. 13. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnyje detaliai nustatyta Finansų ministerijos kompetencija bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo nuostatas detalizuoti ir nurodyti konkrečią instituciją, nustatysiančią vidaus kontrolės įgyvendinimo tvarką bei vidaus kontrolės politikos turinį. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
straipsnio 4 daliai, 12 straipsnio 1 daliai bei projekto 2 straipsnio 2 daliai
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nurodant subjektą, kuriam turėtų būti parengiama ir pateikiama vidaus kontrolės ataskaita. 15. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies santykis. Galimai jos prieštarauja viena kitai. 16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje būtina nustatyti tvarką, kuria Seimas ir Vyriausybės pasirinks bei paskirs viešąjį juridinį asmenį. 17.
(tarp kurių gali būti ir privatūs asmenys) nesugebėtų priimti bendro sprendimo. 18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui. Jis užtikrina vidaus auditorių veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens darbuotojams“. Pastebėtina, kad Standartai (pvz., 1110 punktas) numato ir vidaus audito tarnybos vadovo įgaliojimus šioje srityje. Siūlytina papildyti keičiamą įstatymą atitinkamomis nuostatomis. 19. Keičiamame įstatyme stokojama nuostatų dėl realios rizikos atsirasti vidaus auditoriaus ar vidaus audito tarnybos nepriklausomumo pažeidimams, jau atsiradusių pažeidimų, interesų konfliktų ir pan. šalinimo. Siūlytina tokias priemones numatyti (pvz., netrukdomas bendravimas su tiesioginiu vadovu, informuotini subjektai ir pan.). 20. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant audituojamą subjektą. Svarstytina, ar nevertėtų papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio nurodant, ar vidaus auditoriai gali audituoti subjektą, kurio valdymo organuose yra su jais giminystės ir kitais ryšiais susiję asmenys. 21. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkto apimtis yra kur kas platesnė nei keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų. Siūlytina šias nuostatas derinti tarpusavyje. 22. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, nes centralizuoto vidaus audito tarnybos gali atlikti vidaus auditus ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 bei 5 dalyse nurodytais atvejais. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 daliai. 23.
atsisakyti perteklinės formuluotės „gautas jo prašymas“;
įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas nurodant, kad vidaus auditorius gali naudotis ta informacija, kuri yra jam reikalinga vykdyti auditą. 25. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu siūloma nustatyti, kad vidaus auditorius, atlikdamas vidaus auditą, turi teisę pasirinktinai lankytis visuose audituojamuose subjektuose. Visų pirma siūlytina nustatyti tokio lankymosi tikslus, kadangi gauti informaciją, paaiškinimus ir kt. jis gali pagal kitus minėtos straipsnio dalies punktus. Antra, būtina patikslinti kas turima galvoje, ar jis gali lankytis visuose subjektuose, kuriuose jis gali atlikti auditą, ar tik tuose, kuriuose jau auditą atlieka. Taip pat siūlytina aiškiau apibrėžti kas turima galvoje vartojant sąvoką „subjektuose“, kadangi skirtingi subjektai gali dirbti skirtinga forma, todėl nėra aišku ar vidaus auditorius lankysis pvz., posėdžiuose ar subjekto darbuotojų darbo kabinetuose. 26. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad Viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje užtikrina vidaus auditorių nustatytų viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės trūkumų pašalinimą. Vartojama formuluotė yra teisės požiūriu nekorektiška. Vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus.
Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Todėl vidaus audito rekomendacijos negali būti vertinamos kaip privalomas „užtikrinti“ nurodymas. Vadovas turi teisę tam tikrų nurodytų dalykų nevertinti kaip šalintinų trūkumų. Standartai numato ir tokias situacijas. Atitinkamai minėtos formuluotės atsisakytina. Siūlytina nustatyti vadovo pareigą susipažinti ir įvertinti vidaus audito tarnybos rekomendacijas. 27. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 punktas tobulintinas iš esmės. Šiuo punktu siūloma nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo ir parengti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą, kuris turi būti suderintas su viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos vadovu. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos jis turi pateikti viešojo juridinio asmens vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui raštu išdėstytus nesutikimo motyvus.
Kaip jau minėta, vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus. Už šias veiklas atsako pats juridinio asmens vadovas. Be to, pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Todėl audituojamo subjekto vadovas neturėtų teikti nesutikimo motyvų ar derinti įgyvendinimo priemonių plano su vidaus audito tarnybos vadovu. Su juridinio asmens valdymu susijusius sprendimus priima juridinio asmens vadovas, o ne vidaus audito tarnybos vadovas, todėl jam ir turi būti teikiami atitinkami dokumentai. Be to, kelia abejonių skirtingų terminų nustatymas įgyvendinimo priemonių planui ir nesutikimo motyvams pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant įgyvendinimo priemonių planą gali atsirasti nesutikimo motyvų, tačiau jiems pateikti terminas jau bus praleistas. Taip pat nėra aišku ar tai naikinamasis terminas. Taip pat būtina reguliuoti situaciją kam turės teikti nesutikimo motyvus ir su kuo derinti įgyvendinimo priemonių planus juridinio asmens vadovas, kai vidaus auditorius pateiks juridinio asmens valdymo vidaus audito ataskaitą. 28. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 punkto formuluotė yra teisės požiūriu nekorektiška ir klaidinanti. Šiuo punktu siekiama nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje užtikrina vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ne vėliau kaip per sprendime nurodytus rekomendacijų įgyvendinimo terminus.
Kaip jau minėta, vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus. Todėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip privalomas „užtikrinti“. Keičiamame įstatyme teikiama formuluotė suponuoja, kad vadovas užtikrina ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, tik gali sprendime nustatyti jų terminus. Tuo tarpu išties vadovas yra laisvas pasirinkti įgyvendinti rekomendacijas arba ne. Tai numato pvz., Standartų 2500.A1 punktas. Standartai taip pat vartoja sąvoką „rizikos noras“ (angl. Risk Appetite) reiškiančią rizikos lygį, kurį organizacija siekia prisiimti. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu galiojanti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 11 punkto redakcija nustato gerokai korektiškesnę teisinę formuluotę
vėliau kaip per šiame sprendime nurodytus rekomendacijų įgyvendinimo terminus. Taigi galiojančioje įstatymo redakcijoje kalbama apie vadovo priimto sprendimo įgyvendinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] [1] https://na.theiia.org/standards-guidance/public%20documents/ippf-standards-2017.pdf
DĖL
2019-07-02
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančios formuluotės „visą turimą“ atsisakyti kaip perteklinės. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje bei 12 straipsnio 3 dalies 5 punkte yra pabrėžiama, jog visos veiklos atliekamos
„vadovaujantis šiuo įstatymu“, siūlytina atitinkamai papildyti ir keičiamo
įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. 3. Keičiamo įstatymo
šiame punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokią konkrečiai informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą Finansų ministerijai turės teikti viešojo juridinio asmens vadovas. Siūlytina nuostatą tikslinti, nurodant minėtos informacijos turinį. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio
„rekomendacijas“ įrašyti formuluotę „viešojo juridinio asmens vadovui“. 5. Atkreiptinas
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte iš esmės yra pateikiamos atsikartojančios nuostatos. Atsižvelgiant į teisės akto glaustumo principą, svarstytina, ar dalies jų nevertėtų atsisakyti kaip perteklinių. 6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktį dėstyti taip „viešojo juridinio asmens turto apskaitos, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumus“. 7.
dalies 5 punkte yra pateikiama nuoroda į Tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus, šią sąvoką rašant didžiąja raide, kas suponuoja, kad yra minimas konkretaus teisės akto pavadinimas. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku nei kas minėtus standartus priima, nei kaip jie yra verčiami ar nustatomas tikslus tekstas, nėra mechanizmo užtikrinančio privalomą laikymąsi visiems vidaus auditoriams. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, galioja tik paskelbti įstatymai, todėl teisės aktų nustatyta tvarka nepaskelbtas teisės aktas laikytinas negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti. 8. Atsižvelgiant į tai, kad viešajame juridiniame asmenyje gali būti steigiama viena vidaus audito tarnyba, keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinime esantis žodis „tarnybų“ keistinas žodžiu „tarnybos“. 9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje po žodžio „paskirta“ įrašytinas žodis „kito“. 10. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, šio straipsnio 7 dalyje prieš žodį
„neturi“ įrašytina formuluotė „arba centralizuoto vidaus audito tarnyba“. 11. Atsižvelgiant į
visą keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, šio straipsnio 7 dalyje darant nuorodą į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis papildomai turi būti daroma nuoroda ir į šio straipsnio 5 dalį. 12. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje patikslinti kaip gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos, pvz., vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. 13.
tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnyje yra nuostatos apie vidaus audito tarnybos veiklos nepriklausomumą, siūlytina atsisakyti šio straipsnio 1 dalyje pateikiamos nuostatos apie vidaus audito tarnybos atskaitingumą kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose, kaip perteklinės bei perkelti ją į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą. 14. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti subjektą, kuriam turi būti pateikiami vidaus audito rezultatai. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 7 punktui. 15. Keičiamo įstatymo
vadovas konsultuoja kitus viešojo juridinio asmens vadovus, neprisiimdamas atsakomybės spręsti viešojo juridinio asmens vadovo kompetencijai priskirtų klausimų. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš pagrindinių viešosios teisės principų yra tai, jog asmenims yra leidžiama tai, kas yra numatyta, taigi juridinio asmens audito tarnybos vadovas negali spręsti jo pareigybei nepriskirtų klausimų, nesvarbu planuojant už tai prisiimti atsakomybę ar ne. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. 16. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti subjektą, kuriam daromas poveikis. Be to, svarstytina, ar vietoje jungtukų „ir“ neturėtų būti vartojami jungtukai „ar“. 17. Atsižvelgiant į tai, kad teisės akto tekstas turi būti glaustas, siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje atsisakyti perteklinių formuluočių ir du šios dalies sakinius sujungti į vieną. 18. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje po žodžio „atlikdamas“ įrašyti formuluotę „jam pavestas“. 19.
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 10 punktą, siūlytina keičiamo įstatymo
pasiūlius“. 20. Atsižvelgiant į tai, jog būtina aiškiai atskirti viešojo juridinio asmens bei jam pavaldaus asmens arba atskaitingo viešojo juridinio asmens vadovų kompetencijas, siūlytina apjungti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 ir 8 punktus bei išdėstyti juos taip: „7) gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, arba įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikė viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, viešojo juridinio asmens vadovas priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą įgyvendinti šį sprendimą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Kabišaitis, tel. (8 5) 239 6161, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-03-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai:
Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vedėjas Darius Matusevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus patarėjas Jonas Vaitkevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vyriausioji specialistė Inesa Šumskienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius Haroldas Sabulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-19)116 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas centralizuotos vidaus audito tarnybos sąvokos apibrėžimas
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 6 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamas vidaus audito tarnybos sąvokos apibrėžimas –
„viešojo juridinio asmens administracijos padalinys <...>, įsteigtas
viešojo juridinio asmens ir jam pavaldžių ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų <...> vidaus auditui atlikti“. Atsižvelgiant į tai, kad šios sąvokos iš esmės savo turiniu yra vienodos, nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių sąvokų išskyrimo tikslingumas. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama „centralizuotos vidaus audito tarnybos“ sąvoka skiriasi nuo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamos sąvokos „vidaus audito tarnyba“. Esminis skirtumas yra tas, kad įsteigus centralizuotą vidaus audito tarnybą viešajame juridiniame asmenyje (toliau – VJA), visuose kituose jam pavaldžiuose ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtuose VJA vidaus audito tarnybos yra nesteigiamos ir jų vidaus auditą atlieka būtent centralizuotos vidaus audito tarnybos vidaus auditoriai. Ir priešingai - VJA įsteigus vidaus audito tarnybą, ji vidaus auditus atlieka tik VJA ir tik tuose jam pavaldžiuose ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtuose VJA, kuriuose pagal šį įstatymą vidaus audito tarnyba neturi būti steigiama. 2.
(2017-12-19)125
pateikiamas vidaus kontrolės sąvokos apibrėžimas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktos sąvokos turinio nėra aiški formuluotė „kontrolės veiksmų ir priemonių sistema“. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog „vidaus kontrolę sudaro šie kontrolės veiksmus ir priemones apimantys elementai“. Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vidaus kontrolę sudarytų veiksmų ir priemonių sistema, ar veiksmus ir priemones apimantys elementai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
(2017-12-19)16
straipsnio 8 dalimi įvedama nauja vidaus kontrolės politikos sąvoka, nusakanti vidaus kontrolės principus, metodus ir taisykles, skirtas viešojo juridinio asmens efektyviai vidaus kontrolei sukurti ir palaikyti, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnį. Nepritarti Projekto iniciatorius, siūlydamas įtvirtinti naują sąvoką „vidaus kontrolės politika“, ne keičia vidaus kontrolės turinį, bet tik jį papildo. Nauja sąvoka naudojama aiškiau apibrėžti VJA vadovo įgaliojimus vidaus kontrolės srityje. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-19)18
pateikiamas viešojo juridinio asmens rizikos valdymo sąvokos apibrėžimas - viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių valdymo procesas, kai siekiant tinkamai reaguoti į viešojo juridinio asmens riziką priimami sprendimai dėl jos poveikio pašalinimo arba sumažinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad vidaus kontrolę sudaro rizikos vertinimo elementas, „kurį atliekant nustatomi ir analizuojami viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai, taip sukuriant pagrindą tinkamai reaguoti į viešojo juridinio asmens riziką ir pasirinkti, kokią kontrolės veiklą įgyvendinti“. Atsižvelgiant į tai, kad šios projekte vartojamos formuluotės savo turiniu yra vienodos, siūlytina jas tikslinti. Pritarti iš dalies Projekto iniciatoriaus siūloma įtvirtinti nauja sąvoka „viešojo juridinio asmens rizikos valdymas“ savo turiniu nėra tapati sąvokai „rizikos vertinimas“ (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau projekte tikslinga aiškiau atskleisti šių sąvokų tarpusavio santykį, taip pat apibrėžti rizikos valdymo vietą vidaus kontrolėje (VJA vidaus kontrolės sistemoje), kurią siūloma apibrėžti projekto 2 straipsnyje, keičiant įstatymo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-19)2
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamo kriterijaus
„patikimą“, nes jis yra perteklinis ir vertinamojo pobūdžio. Analogiška
pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Nepritarti
standartuose, Tarptautiniuose audito standartuose, Tarptautiniuose vidaus audito profesinės praktikos standartuose, Valstybinio audito reikalavimuose sąvoka
„patikima informacija“ yra apibrėžta (išaiškinta) ir plačiai vartojama.
Šios sąvokos vartojimas, apibrėžiant vidaus kontrolės tikslą ir veikimą, yra pagrįstas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-19)2
užtikrintas vidaus kontrolės veikimo viešajame juridiniame asmenyje nustatymas. Pritarti
(2017-12-19)2
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išskiriami vidus kontrolės elementai. Kiekvienas elementas yra dėstomas atskirame punkte. Stebėsena yra vienas iš elementų. Antroji sakinio dalis patikslina pirmąją dalį, todėl nereikia jos išskirti į atskirą punktą, vietoj to siūlytina redaguoti 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) stebėsena, kurią atliekant užtikrinama, kad viešojo juridinio asmens vidaus kontrolė veiktų taip, kaip numatyta vidaus kontrolės politikoje, ir atitiktų pasikeitusias veiklos sąlygas;. sStebėsena atliekama viešojo juridinio asmens darbuotojams vykdant reguliarią valdymo ir priežiūros veiklą pagal pavestas funkcijas ir vidaus ir išorės auditoriams atliekant vertinimus.“
(2017-12-19)2
pavadinimą bei turinį, manytina, kad šio straipsnio 5 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Nepritarti Keičiamo įstatymo 3 straipsnio reguliavimo sritis apima vidaus kontrolės veikimą.
Straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad visi darbuotojai turi vadovautis patvirtinta vidaus kontrolės politika, kuri iš esmės yra vidaus kontrolės priemonių visuma, todėl manytina, kad 5 dalyje įtvirtinta nuostata ir nusako vidaus kontrolės veikimo pagrindinį veiksnį. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-19)33
punkte nustatoma, kad „jeigu pagal šios dalies 1 punktą vidaus audito neatlieka steigėjo vidaus audito tarnyba, Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų vidaus auditą atlieka Vyriausybės paskirto viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba, o Seimui atskaitingų institucijų – Seimo paskirto viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas priimtų sprendimus dėl subjekto, kuris yra atskaitingas kelioms institucijoms (pvz. Prezidentui ir Vyriausybei,
(2017-12-19)
dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1352), kuriuo taip pat keičiamas šio įstatymo 2 straipsnis ir kurio nuostatos įsigaliotų 2018 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Tikslinga siūlyti pagrindiniam komitetui projektus Nr. XIIIP-1352 ir Nr. XIIIP-1465 sujungti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-19)13461
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 11.1. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių; 11.2. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių; 11.3. projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių; 11.4. projekto 6 straipsnio 1 dalyje esantis žodis
„dieną“ keistinas trumpiniu „d.“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1465 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIIP-1352. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Streikus. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Audito komitetas
2018-04-25
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys:
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Kudžmienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Solveiga Naginevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas centralizuotos vidaus audito tarnybos sąvokos apibrėžimas – „viešojo juridinio asmens administracijos padalinys <...>, įsteigtas viešojo juridinio asmens ir visų jam pavaldžių ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. <...>“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 6 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamas vidaus audito tarnybos sąvokos apibrėžimas – „viešojo juridinio asmens administracijos padalinys <...>, įsteigtas viešojo juridinio asmens ir jam pavaldžių ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų <...> vidaus auditui atlikti“. Atsižvelgiant į tai, kad šios sąvokos iš esmės savo turiniu yra vienodos, nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių sąvokų išskyrimo tikslingumas. Pritarti
25
straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikiamas vidaus kontrolės sąvokos apibrėžimas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktos sąvokos turinio nėra aiški formuluotė „kontrolės veiksmų ir priemonių sistema“. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog „vidaus kontrolę sudaro šie kontrolės veiksmus ir priemones apimantys elementai“. Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vidaus kontrolę sudarytų veiksmų ir priemonių sistema, ar veiksmus ir priemones apimantys elementai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
6 3.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi įvedama nauja vidaus kontrolės politikos sąvoka, nusakanti vidaus kontrolės principus, metodus ir taisykles, skirtas viešojo juridinio asmens efektyviai vidaus kontrolei sukurti ir palaikyti, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnį. Pritarti
28
straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateikiamas viešojo juridinio asmens rizikos valdymo sąvokos apibrėžimas - viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių valdymo procesas, kai siekiant tinkamai reaguoti į viešojo juridinio asmens riziką priimami sprendimai dėl jos poveikio pašalinimo arba sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad vidaus kontrolę sudaro rizikos vertinimo elementas, „kurį atliekant nustatomi ir analizuojami viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai, taip sukuriant pagrindą tinkamai reaguoti į viešojo juridinio asmens riziką ir pasirinkti, kokią kontrolės veiklą įgyvendinti“. Atsižvelgiant į tai, kad šios projekte vartojamos formuluotės savo turiniu yra vienodos, siūlytina jas tikslinti. Pritarti
teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamo kriterijaus „patikimą“, nes jis yra perteklinis ir vertinamojo pobūdžio. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte patikslinti kokiuose teisės aktuose turi būti užtikrintas vidaus kontrolės veikimo viešajame juridiniame asmenyje nustatymas. Pritarti 7.
į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų turinį, siūlytina jas dėstyti dviem punktais. Pritarti
į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą bei turinį, manytina, kad šio straipsnio 5 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Pritarti
3
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatoma, kad „jeigu pagal šios dalies 1 punktą vidaus audito neatlieka steigėjo vidaus audito tarnyba, Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų vidaus auditą atlieka Vyriausybės paskirto viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba, o Seimui atskaitingų institucijų – Seimo paskirto viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas priimtų sprendimus dėl subjekto, kuris yra atskaitingas kelioms institucijoms (pvz. Prezidentui ir Vyriausybei,
dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1352), kuriuo taip pat keičiamas šio įstatymo 2 straipsnis ir kurio nuostatos įsigaliotų 2018 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
3461
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių;
keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių;
keičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių;
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-03-28 pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1465 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIIP-1352. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos tik iš dalies įgyvendina Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, konceptualiai nesprendžia vidaus kontrolės mechanizmo įteisinimo viešajame sektoriuje, siūloma įstatymo projektą Nr. XIIIP-1465 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1465 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas tik iš dalies įgyvendina Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir iš esmės konceptualiai nesprendžia vidaus kontrolės mechanizmo reglamentavimo viešajame sektoriuje, kas suponuoja, kad turėtų būti parengta jau galiojančio įstatymo nauja redakcija, kurioje:
metu pagal galiojantį Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą ne visiems viešojo sektoriaus subjektams būtų taikomos įstatymo projekto nuostatos;
įstatymo kontekste;
principai, reglamentuotas jų veikimas ir taikymas viešajame sektoriuje, viešojo sektoriaus subjektų, atsakingų asmenų pareigų ir atsakomybių paskirstymo principai bei sąlygos;
kontrolės dalys, taip pat tikslinga įvertinti vienos iš vidaus kontrolės sudedamųjų dalių – finansų kontrolės, reguliavimo apimtį;
ir tobulinimą bei numatyti atsakomybę už šių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą;
paskirta institucija, atsakinga už visos vidaus kontrolės įgyvendinimo, veikimo ir vertinimo reikalavimų nustatymą, tobulinimą ir įgyvendinimo priežiūrą bei metodinį vadovavimą, todėl turėtų būti peržiūrėtos nuostatos dėl Finansų ministerijos kompetencijos šiose srityse;
viešajame sektoriuje, atsižvelgiant į tai, kad vidaus kontrolės sudėtingumą lemia ne tik žmogiškieji ištekliai, bet ir viešojo juridinio asmens vykdomos veiklos/viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos, jų pobūdis, organizacinė struktūra, funkcijų ir atsakomybių paskirstymas, taip pat aiškiai sureguliuotos nuostatos dėl Vidaus audito tarnybų indėlio į vidaus kontrolės veikimo vertinimą viešajame juridiniame asmenyje.
XIIIP-1465 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas tik iš dalies įgyvendina Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir iš esmės konceptualiai nesprendžia vidaus kontrolės mechanizmo reglamentavimo viešajame sektoriuje, kas suponuoja, kad turėtų būti parengta jau galiojančio įstatymo nauja redakcija, kurioje:
metu pagal galiojantį Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą ne visiems viešojo sektoriaus subjektams būtų taikomos įstatymo projekto nuostatos;
įstatymo kontekste;
principai, reglamentuotas jų veikimas ir taikymas viešajame sektoriuje, viešojo sektoriaus subjektų, atsakingų asmenų pareigų ir atsakomybių paskirstymo principai bei sąlygos;
kontrolės dalys, taip pat tikslinga įvertinti vienos iš vidaus kontrolės sudedamųjų dalių – finansų kontrolės, reguliavimo apimtį;
ir tobulinimą bei numatyti atsakomybę už šių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą;
paskirta institucija, atsakinga už visos vidaus kontrolės įgyvendinimo, veikimo ir vertinimo reikalavimų nustatymą, tobulinimą ir įgyvendinimo priežiūrą bei metodinį vadovavimą, todėl turėtų būti peržiūrėtos nuostatos dėl Finansų ministerijos kompetencijos šiose srityse;
viešajame sektoriuje, atsižvelgiant į tai, kad vidaus kontrolės sudėtingumą lemia ne tik žmogiškieji ištekliai, bet ir viešojo juridinio asmens vykdomos veiklos/viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos, jų pobūdis, organizacinė struktūra, funkcijų ir atsakomybių paskirstymas, taip pat aiškiai sureguliuotos nuostatos dėl Vidaus audito tarnybų indėlio į vidaus kontrolės veikimo vertinimą viešajame juridiniame asmenyje. 7.2.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė)
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-05-08
pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas Darius Matusevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vyriausioji specialistė Inesa Šumskienė, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vyriausioji specialistė Lina Navickaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vidaus audito skyriaus viršininkė Rasa Kislovskienė, Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vedėja Rūta Petaraitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalis, kuria siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu, laikymąsi“. Iš apibrėžimo nėra aišku apie kokios būtent viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą Projekto autoriai kalba – finansinės ar bet kokios, todėl apibrėžimas tikslintinas. Taip pat siūlytina atskira dalimi aiškiai apibrėžti
“patikimo finansų valdymo principą”, kadangi ekonomiškumo ir efektyvumo
savybėmis pasižymi daugelis kitų principų. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vidaus kontrolės politikos sudėtinė dalis yra finansų kontrolės taisyklės, tačiau daugiau šiame įstatyme niekur nėra kalbama apie finansų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo nevertėtų papildyti nuostatomis apie finansų kontrolę, jos tikslus ir veikimą, ar atsisakyti šios sąvokos vartojimo kaip perteklinio. Pritarti iš dalies Keičiamame įstatyme tikslinga išvardinti visus vidaus kontrolės sistemos elementus (finansų kontrolė yra /turėtų būti vienas tokių elementų) ir juos aiškiai apibrėžti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
2Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę“.
Kaip matyti iš apibrėžimo, konsultavimo veikla yra vienas iš svarbiausių vidaus audito uždavinių, tačiau toliau keičiamo įstatymo tekste šis terminas nevartojamas ir šios veiklos formos nėra atskleidžiamos. Siūlytina arba papildyti keičiamą įstatymą nuostatomis reguliuojančiomis konsultavimo veiklą, arba atsisakyti jos minėjimo apibrėžime. Nepritarti Konsultavimo veikla yra atskleidžiama keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
67
vidaus auditoriaus ir vidaus audito tarnybos sąvokas. Jie atitinkamai apibrėžiami kaip vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą, ir viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti. Pastebėtina, kad Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų[1] (toliau - Standartai) įvade yra numatyta, kad vidaus auditą gali atlikti tiek asmenys dirbantys organizacijoje, tiek „iš išorės“. Nėra aišku, kodėl projekto autoriai nenumato galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti vidaus audito paslaugų ir taip tiek padidinti konkurencijos galimybes, tiek sumažinti nepriklausomumo garantijos pažeidimų riziką, kuri galima vidaus auditoriui dirbant įstaigoje ir teikiant tiesioginiam vadovui rekomendacijas dėl jo paties veiklos. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse yra pateikiamos tik sąvokos ir jų apibrėžtys.
Nuostatos dėl vidaus auditoriaus funkcijų, vidaus audito tarnybos steigimo viešajame juridiniame asmenyje ar tos funkcijos pavedimo atlikti kitai vidaus audito tarnybai yra siūlomos nustatyti keičiamo įstatymo 9 ir 12 straipsniuose. Visgi, tikslinga apsvarstyti galimybę papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnį ir numatyti, kad vidaus audito funkciją atskirais atvejais gali atlikti ir pasitelkti asmenys, dirbantys „išorėje“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
„vidaus kontrolės“ sąvoką formuluoti vartojant ne išsireiškimą „rizikai
valdyti“, o šio straipsnio 10 dalyje vartojamą sąvoką „rizikos valdymas“. Nepritarti Pritarti projekto iniciatoriaus siūlomai formuluotei. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
sąvoką, nustatant kokie tikslai turimi galvoje – finansiniai, ūkiniai, strateginiai ar pan. Pritarti iš dalies Tikslinga nurodyti, kad tai viešojo juridinio asmens „veiklos“ tikslai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
910
dalyse vartojamas trumpinys „rizikos veiksniai“, tačiau toks trumpinys įvedamas tik šio straipsnio 11 dalyje. Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais, šio straipsnio 9 ir 10 dalyse turėtų būti vartojamas ne trumpinys, o pilna sąvoka. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„juridinio asmens valdymo“ sąvoką. Juridinio asmens valdymas, priėmus
įstatymo projektą, būtų svarbus vidaus audito tyrimo ir vertinimo objektas. Juridinio asmens valdymo apibrėžimas leistų aiškiai suformuluoti tyrimo ir vertinimo apimtis, rekomendacijų turinį.
Kadangi viešuosiuose juridiniuose asmenyse vadovas dažnai yra vienasmenis organas, o pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui, valdymo sąvokos šio įstatymo prasme apibrėžimas leistų aiškiai nustatyti ar audituojamas ir aukščiausio lygmens, t.y. juridinio asmens vadovo atliekamas valdymas, ar žemesnio lygmens, t. y. padalinių lygio valdymas. Tai svarbu taip pat sprendžiant dėl vidaus audito tarnybos nepriklausomumo garantijų apimties. Nepritarti Ši sąvoka būtų perteklinė, nes keičiamo įstatymo objektas yra viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės ir vidaus audito sistema, o ne juridinio asmens valdymo sistema. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
ministerijos funkcija „atlieka vidaus kontrolės <...>ir vidaus audito tarnybų veiklos atitikties <...> analizę ir vertinimą“. Svarstytina, ar šio teisinio reguliavimo nevertėtų papildyti nurodant, kad atlikusi analizę,
tarnybų veiklos tobulinimo ir (arba) trūkumų šalinimo. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
Finansų ministerija yra įgaliotas subjektas atlikti vidaus auditorių ir vidaus audito tarnybų veiklos kokybės periodinį tikrinimą. Pvz., Standartų
kokybės tikrinimui. Keičiamame įstatyme tai taip pat būtina aptarti. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
81221 10.
Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nurodant ne tik neteisėtą valdymą, bet ir naudojimą bei disponavimą, be to, ne tik valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą, bet ir visą viešajam juridiniam asmeniui priklausantį (jo valdomą) turtą. Analogiška pastaba dėl viso viešajam juridiniam asmeniui priklausančio turto taikytina ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčiui. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
223
pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnį, siūlytina analogiškai papildyti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 5 straipsnį. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pastebėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su kitais keičiamo įstatymo straipsniais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodoma, jog vidaus kontrolė įgyvendinama pagal viešojo juridinio asmens vadovo nustatytą vidaus kontrolės politiką. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus kontrolės srityje, užtikrina vidaus kontrolės sukūrimą, jos įgyvendinimą ir tobulinimą. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad viešojo juridinio asmens darbuotojai, vykdydami pavestas funkcijas, prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą ir jos atitiktį viešojo juridinio asmens vadovo nustatytai vidaus kontrolės politikai.
Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas – Vyriausybė (jos įgaliota institucija) ar viešojo juridinio asmens vadovas – yra atsakingas už viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos nustatymą. Nėra aišku ir tai, kuo skiriasi sąvokos „vidaus kontrolės politikos turinys“ ir „vidaus kontrolės politika“ bei kaip galima sukurti ir tobulinti vidaus kontrolės politiką (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
nuostatos tikslintinos Pritarti iš dalies Keičiamame įstatyme tikslinga apibrėžti vidaus kontrolės politikos sąvoką ir nurodyti jos santykį su vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarka, kurią nustatyti keičiamame įstatyme siūloma pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnyje detaliai nustatyta Finansų ministerijos kompetencija bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo nuostatas detalizuoti ir nurodyti konkrečią instituciją, nustatysiančią vidaus kontrolės įgyvendinimo tvarką bei vidaus kontrolės politikos turinį. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 10 straipsnio 4 daliai, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 4 daliai, 12 straipsnio 1 daliai bei projekto 2 straipsnio 2 daliai
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 14.
Tikslintinas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nurodant subjektą, kuriam turėtų būti parengiama ir pateikiama vidaus kontrolės ataskaita. Spręsti pagrindiniame komitete Siekiant aiškumo ir vienodo traktavimo tikslinga tokį subjektą (subjektus) nustatyti keičiamame įstatyme, nebent yra svarių argumentų, kad tai geriau nustatyti įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies santykis. Galimai jos prieštarauja viena kitai. Nepritarti Keičiamo įstatymo nuostatos viena kitai neprieštarauja. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
tvarką, kuria Seimas ir Vyriausybės pasirinks bei paskirs viešąjį juridinį asmenį. Pritarti Tikslinga keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nurodyti tam tikrus kriterijus /sąlygas, kuriems (kurioms) esant Seimas ir Vyriausybė galėtų priimti tokį sprendimą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalies, nes nėra aišku, kaip būtų atliekamas vidaus auditas, jeigu steigėjai (tarp kurių gali būti ir privatūs asmenys) nesugebėtų priimti bendro sprendimo. Spręsti pagrindiniame komitete
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
18Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui. Jis užtikrina vidaus auditorių veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens darbuotojams“. Pastebėtina, kad Standartai (pvz., 1110 punktas) numato ir vidaus audito tarnybos vadovo įgaliojimus šioje srityje. Siūlytina papildyti keičiamą įstatymą atitinkamomis nuostatomis.
pagrindiniame komitete
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsirasti vidaus auditoriaus ar vidaus audito tarnybos nepriklausomumo pažeidimams, jau atsiradusių pažeidimų, interesų konfliktų ir pan. šalinimo. Siūlytina tokias priemones numatyti (pvz., netrukdomas bendravimas su tiesioginiu vadovu, informuotini subjektai ir pan.). Spręsti pagrindiniame komitete
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant audituojamą subjektą. Svarstytina, ar nevertėtų papildyti keičiamo įstatymo
valdymo organuose yra su jais giminystės ir kitais ryšiais susiję asmenys. Pritarti Tikslinga pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) būti objektyvus ir nešališkas, susilaikyti nuo išankstinės nuomonės apie vertinimą, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
punkto apimtis yra kur kas platesnė nei keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų. Siūlytina šias nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
straipsnio 3 dalies, nes centralizuoto vidaus audito tarnybos gali atlikti vidaus auditus ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 bei 5 dalyse nurodytais atvejais. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 daliai.
Pritarti Tikslinga taip pat keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad Valstybės kontrolei metinio vidaus audito tarnybos veiklos plano kopiją pateikia ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų vidaus audito tarnybų vadovai. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nevertėtų atsisakyti perteklinės formuluotės „gautas jo prašymas“;
pagrindiniame komitete
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
tikslintinas nurodant, kad vidaus auditorius gali naudotis ta informacija, kuri yra jam reikalinga vykdyti auditą. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
nustatyti, kad vidaus auditorius, atlikdamas vidaus auditą, turi teisę pasirinktinai lankytis visuose audituojamuose subjektuose. Visų pirma siūlytina nustatyti tokio lankymosi tikslus, kadangi gauti informaciją, paaiškinimus ir kt. jis gali pagal kitus minėtos straipsnio dalies punktus. Antra, būtina patikslinti kas turima galvoje, ar jis gali lankytis visuose subjektuose, kuriuose jis gali atlikti auditą, ar tik tuose, kuriuose jau auditą atlieka. Taip pat siūlytina aiškiau apibrėžti kas turima galvoje vartojant sąvoką „subjektuose“, kadangi skirtingi subjektai gali dirbti skirtinga forma, todėl nėra aišku ar vidaus auditorius lankysis pvz., posėdžiuose ar subjekto darbuotojų darbo kabinetuose. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
26Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti,
kad Viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje užtikrina vidaus auditorių nustatytų viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės trūkumų pašalinimą.
Vartojama formuluotė yra teisės požiūriu nekorektiška. Vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Todėl vidaus audito rekomendacijos negali būti vertinamos kaip privalomas „užtikrinti“ nurodymas. Vadovas turi teisę tam tikrų nurodytų dalykų nevertinti kaip šalintinų trūkumų. Standartai numato ir tokias situacijas. Atitinkamai minėtos formuluotės atsisakytina. Siūlytina nustatyti vadovo pareigą susipažinti ir įvertinti vidaus audito tarnybos rekomendacijas. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
esmės. Šiuo punktu siūloma nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo ir parengti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą, kuris turi būti suderintas su viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos vadovu.
Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos jis turi pateikti viešojo juridinio asmens vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui raštu išdėstytus nesutikimo motyvus. Kaip jau minėta, vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus. Už šias veiklas atsako pats juridinio asmens vadovas. Be to, pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Todėl audituojamo subjekto vadovas neturėtų teikti nesutikimo motyvų ar derinti įgyvendinimo priemonių plano su vidaus audito tarnybos vadovu. Su juridinio asmens valdymu susijusius sprendimus priima juridinio asmens vadovas, o ne vidaus audito tarnybos vadovas, todėl jam ir turi būti teikiami atitinkami dokumentai. Be to, kelia abejonių skirtingų terminų nustatymas įgyvendinimo priemonių planui ir nesutikimo motyvams pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant įgyvendinimo priemonių planą gali atsirasti nesutikimo motyvų, tačiau jiems pateikti terminas jau bus praleistas. Taip pat nėra aišku ar tai naikinamasis terminas.
Taip pat būtina reguliuoti situaciją kam turės teikti nesutikimo motyvus ir su kuo derinti įgyvendinimo priemonių planus juridinio asmens vadovas, kai vidaus auditorius pateiks juridinio asmens valdymo vidaus audito ataskaitą
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
požiūriu nekorektiška ir klaidinanti. Šiuo punktu siekiama nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje užtikrina vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ne vėliau kaip per sprendime nurodytus rekomendacijų įgyvendinimo terminus. Kaip jau minėta, vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus. Todėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip privalomas „užtikrinti“. Keičiamame įstatyme teikiama formuluotė suponuoja, kad vadovas užtikrina ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, tik gali sprendime nustatyti jų terminus. Tuo tarpu išties vadovas yra laisvas pasirinkti įgyvendinti rekomendacijas arba ne. Tai numato pvz., Standartų 2500.A1 punktas. Standartai taip pat vartoja sąvoką „rizikos noras“ (angl. Risk Appetite) reiškiančią rizikos lygį, kurį organizacija siekia prisiimti. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu galiojanti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 11 punkto redakcija nustato gerokai korektiškesnę teisinę formuluotę - viešojo juridinio asmens vadovas užtikrina, kad priimtas sprendimas dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų būtų įgyvendintas ne vėliau kaip per šiame sprendime nurodytus rekomendacijų įgyvendinimo terminus. Taigi galiojančioje įstatymo redakcijoje kalbama apie vadovo priimto sprendimo įgyvendinimą. Pritarti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė,
1 Aukščiausioji audito institucija, atsižvelgdama į Seimo Audito komiteto prašymą, susipažino su Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1465(2) (toliau – projektas) ir įvertino, kaip jis įgyvendina 2017-03-29 valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-3-6 „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ pateiktas rekomendacijas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas nesudaro pagrindo kurti efektyvią vidaus kontrolės sistemą, ją palaikyti ir vertinti, todėl būtini greiti ir atsakingi sprendimai šioje srityje. Įgyvendinus minėtoje valstybinio audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, būtų sudarytos sąlygos kurti ir tobulinti vidaus kontrolės sistemas, užtikrinančias, kad valdymo informacija būtų patikima, priimami sprendimai pagrįsti ir padėsiantys institucijoms pasiekti geriausią rezultatą, panaudojant turimus išteklius. Parengtu projektu iš esmės yra įgyvendinamos 2017-03-29 valstybinio audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, išskyrus toliau teikiamus pastebėjimus. Projekto 5–6 straipsniuose siūloma nustatyti vidaus kontrolės principus ir vidaus kontrolės elementus, taip įgyvendinant rekomendaciją „nustatyti tarptautiniu mastu pripažintos gerosios praktikos rekomenduojamus efektyvios viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemos principus, nurodyti sistemos elementus ir jiems keliamus tikslus“.
Pažymėtina, kad pagal INTOSAI Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires viešojo sektoriaus organizacijos įgyvendindamos vidaus kontrolę turi vadovautis vidaus kontrolės principais. Projektu siūlomi nustatyti šie vidaus kontrolės principai: tinkamumo, efektyvumo, rezultatyvumo, optimalumo, dinamiškumo ir nenutrūkstamo funkcionavimo. Iš jų tinkamumo principas pagal siūlomą formuluotę „vidaus kontrolė turi būti įgyvendinama tose viešojo juridinio asmens veiklos srityse, kuriose susiduriama su didžiausia rizika“ neatitinka gairių 1.1 skyriaus nuostatų, nes jame nustatyta, kad vidaus kontrolė turi apimti visą viešojo sektoriaus organizacijos veiklą. Pritarti
2Valstybės kontrolė,
2019-04-16 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priėmus įstatymą ir siekiant nuosekliai įgyvendinti valstybinio audito rekomendacijas, šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turėtų būti: nurodyti vidaus kontrolės sistemos elementams keliami reikalavimai; nustatyta pareiga institucijos vadovui deklaruoti prisiimtą atsakomybę už vidaus kontrolės sistemos sukūrimą ir tobulinimą; papildytos Finansų ministerijos funkcijos dėl vidaus kontrolės sistemos mokymų ir kvalifikacijos koordinavimo, kad jos apimtų institucijų vadovus ir kontrolės sistemos priežiūrą atliekančius asmenis; apibrėžtas Finansų ministerijos atliekamas vidaus kontrolės sistemos priežiūros procesas, nustatant vidaus kontrolės įgyvendinimo ataskaitos pildymo reikalavimus. Pritarti
3Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3 Susipažinę su Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1465(2) (toliau – Įstatymo projektas) ir atsižvelgdami į Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires (toliau – Gairės) ir Tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus (toliau – Standartai), iš esmės pritariame Įstatymo projektui, tačiau teikiame šias pastabas:
ar vartotina sąvoka – finansų kontrolė. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinamas finansų kontrolės apibrėžimas, kaip sudėtinė vidaus kontrolės dalis. Vertinant tarptautiniu mastu pripažintą gerąją praktiką, o būtent Gaires ir Standartus, vidaus kontrolė bendrąja prasme apima ir finansų kontrolę ir kitus kontrolės elementus. Be to įstatymo projekte nėra aprašomos kokios gali būti kitos vidaus kontrolės dalys. Manytume, kad finansų kontrolės sąvokos galima būtų atsisakyti kaip perteklinės lyginant su Gairėmis ir Standartu. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir Projekto 4 straipsnio
kontrolės politikos sudėtinė dalis. Finansų kontrolės taisyklės neturėtų būti vartojamos minėto straipsnio 3 dalyje, o numatytos poįstatyminiame teisės akte ir sudarytų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtų metodinių gairių dėl vidaus kontrolės politikos sudėtinę dalį. Pritarti iš dalies Keičiamame įstatyme tikslinga išvardinti visus vidaus kontrolės sistemos elementus (finansų kontrolė yra /turėtų būti vienas tokių elementų) ir juos aiškiai apibrėžti. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
6
išsamiai aprašyta vidaus auditoriaus sąvoka. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje vidaus auditorius apibrėžiamas kaip vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą.
Siūloma vidaus auditoriaus sąvoka neapima kitą statusą turinčių darbuotojų, tokių kaip valstybės pareigūnai ar kariai, kadangi valstybės tarnautojo ir valstybės pareigūno ar kario sąvokos nėra tapačios ir toks teisinis reglamentavimas gali sukelti keičiamo įstatymo taikymo neaiškumų. Valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir jiems be išlygų taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, o tuo tarpu valstybės pareigūnams ar kariams valstybės tarnybos įstatymas netaikomas, skiriasi valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų, ar karių funkcijos ir vieta valdžios institucijų sistemoje. Jei būtų priimtas minėtas teisinis reguliavimas, tiek valstybės pareigūnai, tiek kariai savo institucijose negalėtų atlikti vidaus audito ir tinkamai taikyti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, kadangi jie neatitiktų vidaus auditoriaus sąvokos, nors pagal to paties Įstatymo projekto 9 straipsnį įstaigose, kurių darbuotojai yra valstybės pareigūnai ar kariai, privalo būti įsteigta vidaus audito tarnyba. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, siūlome į vidaus auditoriaus sąvoką praplėsti, kad ji apimtų valstybės pareigūnus, karius ir išdėstyti taip: „6. Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kitą įstatymų nustatytą statusą turintis asmuo (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą. Pritarti
5Specialiųjų tyrimų tarnyba,
13
aprašytas vidaus audito veiklos efektyvumo vertinimas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ ataskaitoje Nr.
VA-P-50-3-6 (toliau – valstybinio audito ataskaita) pateikta pastabų, kad Finansų ministerija analizuodama ir vertindama vidaus audito tarnybų veiklos atitiktį teisės aktams tik iš dalies įvertina vidaus audito funkcijos efektyvumą. Reikalavimus kokybės užtikrinimui numato ir Standartai (1310 ir 1312), kuriuose pasakyta, jog turi būti atliekami tiek vidiniai, tiek periodiniai išoriniai vertinimai. Siūlome papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą įtvirtinant papildomą kompetenciją Finansų ministerijai – vidaus audito veiklos efektyvumo vertinimą nustatant efektyvumo lygį. Pritarti
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
4Nepakankamai aprašyti reikalavimai vidaus audito tarnybos vadovui. Aktualu, tai, kad:
Siūlome:
7Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2019-04-2411 5.
Nepakankamai aprašytas vidaus audito tarnybos ilgalaikis planavimas. Aktualu, tai, kad paprastai viešojo juridinio asmens strateginiuose planuose nėra ir negali būti (dėl siekio vengti vidaus audito tarnybos dalyvavimo viešojo juridinio asmens valdyme) iškeliami vidaus audito tarnybos veiklos tikslai ir rodikliai, neplanuojamos veiklos vidaus audito tarnybos veiklos gerinimui. Manome, kad siekiant vidaus audito tarnybos, veiklos nuoseklumo, tikslinga nustatyti, jog vidaus audito tarnybos turi turėti savo strateginius/ilgalaikius vidaus audito tarnybos veiklos planus, kuriuose galėtų būti pateikiami vidaus audito tarnybos veiklos vertinimų (pvz. SSGG analizės, brandos vertinimo ir kt.) rezultatai, veiklos efektyvinimo priemonės, vidaus audito tarnybos veiklos rodikliai veiklos gerinimui, apibrėžti audituojamą visumą, kurios pagrindu atlikus viešojo juridinio asmens rizikos vertinimo analizę, būtų sudaromi vidaus auditų planai ir pan. Siūlytina Įstatymo projekto 11 straipsnį papildyti nauja dalimi ir numatyti vidaus audito tarnybos vadovui pareigą nustatyti vidaus audito tarnybos strateginius/ilgalaikius veiklos tikslus ir iškelti veiklos rodiklius. Toks papildymas svarbus siekiant išvengti vidaus audito tarnybos dalyvavimo viešojo juridinio asmens valdyme. Spręsti pagrindiniame komitete
8Specialiųjų tyrimų tarnyba,
23
tarnybos veiklos trejų metų planas, kuris grindžiamas rizikos vertinimu, laikytinas pertekliniu. Standartai (2010 TVAS) numato, kad vidaus auditų planai turi būti sudaromi ne rečiau, kaip kartą metuose. Tiek tarptautinėje praktikoje, tiek privačiame versle nerengiami trijų metų vidaus auditų planai, nes besikeičiančioje aplinkoje tokie planai praranda esmę. Spręsti pagrindiniame komitete
9Specialiųjų tyrimų tarnyba,
1 7.
Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūlome nustatyti, jog vidaus auditoriai savo veikloje taip pat vadovaujasi Tarptautiniais vidaus audito profesinės praktikos standartais. Tokio reikalavimo įtvirtinimas sudarytų prielaidas didinti vidaus audito veiklos efektyvumo lygį, kuris taip pat didintų vidaus audito indėlį tobulinant vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje. Spręsti pagrindiniame komitete
10Specialiųjų tyrimų tarnyba,
vidaus auditorių dalyvavimas kitų viešųjų juridinių asmenų audituose. Susisiekimo ministerijos vidaus auditorių 2019 m. baigtas vidaus auditas Švietimo ministerijai pavaldžiose įstaigose atkleidė eilę galimų teisės aktų pažeidimų, efektyvumo stoką ir kitų problemų, tačiau praktikoje nėra žinoma daug atvejų, kai vidaus auditorių atlikti auditai pastebi ir siūlo spręsti kompleksines problemas, dažniausiai iškilusios problemos yra aptariamos tarp vidaus auditoriaus ir viešojo juridinio asmens vadovo. Manome, kad praktika, kai vidaus auditoriai atlieka auditą ne tik viešajame juridiniame asmenyje, kuriame patys dirba, ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kurie yra atskaitingos jų tiesioginiams vadovams, bet ir dalyvauja kitų viešųjų juridinių asmenų audituose, gali:
11Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2019-04-24 9.
Nepakankamai aptartas vidaus auditorių vaidmuo vykdant korupcijos prevenciją. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos parengtuose korupcijos prevencijos metmenyse yra teigiama, kad:
12Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2019-04-24 Projekto antikorupcinis vertinimas, kuris numatytas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje, atliktas nebuvo. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektą Nr. XIIIP-1465(2) tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-05-082 Argumentai: Keičiamo įstatymo
„viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politika“, tačiau ši sąvoka
nėra apibrėžta, todėl gali būti skirtingai suprantama (interpretuojama).
Iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies darytina prielaida, kad ši sąvoka bus apibrėžiama netradiciškai ir skirsis nuo įprasto termino „politika“. Pasiūlymas: Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu aiškumo principu ir siekiant vienodo šios sąvokos supratimo, tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja dalimi, kurioje būtų pateikta sąvoka „viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politika“ ir šios sąvokos apibrėžtis. Pritarti
2Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
8 Argumentai: Keičiamo įstatymo
apibrėžtyje nurodant, kad tai „...-viešojo juridinio asmens rizikai valdyti jo vadovo sukurta kontrolės sistema, padedanti siekti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų“. Kituose keičiamo įstatymo straipsniuose vidaus kontrolės sistemos pilna sudėtis (t. y. šią sistemą sudarantys elementai ar dalys) nėra atskleidžiama. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje randame nuostatą, kad „finansų kontrolė yra viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalis“, tačiau neaišku, ar finansų kontrolė yra / nėra suprantama kaip vidaus kontrolės sistemos dalis ir kokios yra kitos šios sistemos dalys. Analogiškai yra ir su keičiamo įstatymo 6 straipsnyje minimais vidaus kontrolės elementais: neaišku, ar jie yra /nėra suprantami vidaus kontrolės sistemos elementai, ar ne.
Pasiūlymas: Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu aiškumo principu ir siekiant vienodo šios sąvokos supratimo tikslinga tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, atskleidžiant (įvardijant) vidaus kontrolės sistemos elementus ir keičiamame įstatyme juos aiškiai apibrėžiant (nurodant jiems keliamus reikalavimus ir pan.). Pritarti
3Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
65 Argumentai: Keičiamo įstatymo tekste nėra aiškiai apibrėžtas vidaus kontrolės ir vidaus audito tarpusavio santykis, t. y. tiek vidaus kontrolė, tiek vidaus auditas aiškinami kaip dvi „lygiagrečiai“ viešajame juridiniame asmenyje vykdomos veiklos. Tačiau keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl vidaus kontrolės dalyvių sudėties (įtraukiant ir vidaus auditorius) leidžia daryti prielaidą, kad vidaus auditas visgi yra vidaus kontrolės sistemos elementas ar dalis, pasižymintis (pasižyminti)tam tikra specifika (pvz. nepriklausomumu ir kt.). Pasiūlymas:
Tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas ir /ar papildyti keičiamo įstatymo
vidaus kontrolės tarpusavio santykis. Pritarti
4Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
4 Argumentai: Keičiamo įstatymo
sistemoje, tačiau jų vaidmuo apibrėžtas siauriau, negu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje siūlomi nustatyti vidaus audito uždaviniai (pvz. neminima vidaus auditorių veikla, susijusi su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodomu uždaviniu).
Pasiūlymas: Tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas ir, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, išsamiau apibrėžti vidaus auditorių vaidmenį vidaus kontrolėje. Pritarti
5Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-05-089 Argumentai: Kokybiškai atlikti vidaus auditą yra įmanoma, jei laikomasi „keturių akių principo“ ir šią funkciją atlieka optimalus (pakankamas) kompetentingų darbuotojų (auditorių) skaičius. Nesant keičiamame įstatyme jokių teisinių nuostatų šioje srityje, galima situacija, kai šią funkciją bus pavedama vykdyti per mažam (nepakankamam) darbuotojų (auditorių) skaičiui. Pasiūlymas:
Tikslinga apsvarstyti galimybę keičiamą įstatymą papildyti nuostatomis (t. y. perkelti iš įstatymą įgyvendinamųjų dokumentų) dėl vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičiaus normatyvo ir jo taikymo. Pritarti
6Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Keičiamo įstatymo
funkcijas, tačiau iš šio straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlomos nustatyti funkcijos „užtikrinti, kad būtų atliekamas vidaus auditas ir pažangos stebėjimas“ lieka neaišku, ar jis pats gali atlikti /atlieka vidaus auditą.
Dėl šio neaiškumo, kyla abejonių dėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų, nes jose minimi tik vidaus auditoriai kaip vidaus kontrolės dalyviai (ir nėra aiškumo dėl vidaus audito tarnybos vadovo – ar jis yra traktuojamas kaip vienas iš vidaus auditorių, ar jo pareigybė paprasčiausiai nepaminėta). Pasiūlymas: arba tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir nustatyti, kad vidaus audito tarnybos vadovas, esant reikalui, ir pats atlieka vidaus audito funkcijas, arba, nusprendus, kad vidaus audito tarnybos vadovas atlieka tik valdymo (vadovavimo) vidaus audito tarnybai funkcijas, tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, įrašant žodžius „vidaus audito tarnybos vadovas ir ...“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 4,
prieš – 3, susilaikė – 1. Pritarta, lėmė komiteto pirmininkės balsas. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Streikus. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Audito komitetas
2019-06-12
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnę Bilotaitę pavaduojantis Seimo narys Edmundas Pupinis, Petras Gražulis, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Jurgita Grebenkovienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas Darius Matusevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vyriausioji specialistė Lina Navickaitė, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vyriausioji specialistė Vida Kasperavičienė, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vyriausioji specialistė Inesa Šumskienė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vidaus audito skyriaus viršininkė Rasa Kislovskienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Koordinavimo ir stebėsenos skyriaus vyriausiasis specialistas Edvinas Chorostinas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Renata Dirgėlienė, Vidaus auditorių asociacijos valdybos narė Rūta Petaraitienė, Vidaus auditorių asociacijos valdybos narys Tomas Radėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalis, kuria siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu, laikymąsi“. Iš apibrėžimo nėra aišku apie kokios būtent viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą Projekto autoriai kalba – finansinės ar bet kokios, todėl apibrėžimas tikslintinas. Taip pat siūlytina atskira dalimi aiškiai apibrėžti “patikimo finansų valdymo principą”, kadangi ekonomiškumo ir efektyvumo savybėmis pasižymi daugelis kitų principų. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vidaus kontrolės politikos sudėtinė dalis yra finansų kontrolės taisyklės, tačiau daugiau šiame įstatyme niekur nėra kalbama apie finansų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo nevertėtų papildyti nuostatomis apie finansų kontrolę, jos tikslus ir veikimą, ar atsisakyti šios sąvokos vartojimo kaip perteklinio. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 1 straipsnio
dalyje išdėstytos finansų kontrolės sąvokos ir atitinkamai praplėsti, nurodant kuo yra grindžiamas patikimo finansų valdymo principas 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
2.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę“. Kaip matyti iš apibrėžimo, konsultavimo veikla yra vienas iš svarbiausių vidaus audito uždavinių, tačiau toliau keičiamo įstatymo tekste šis terminas nevartojamas ir šios veiklos formos nėra atskleidžiamos. Siūlytina arba papildyti keičiamą įstatymą nuostatomis reguliuojančiomis konsultavimo veiklą, arba atsisakyti jos minėjimo apibrėžime. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo
konsultacijas neprisiima atsakomybės spręsti viešojo juridinio asmens vadovo kompetencijai priskirtų klausimų. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje išdėstytą vidaus audito sąvoką, atitinkamai siūloma patikslinti komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūloma apibrėžti vidaus auditoriaus ir vidaus audito tarnybos sąvokas. Jie atitinkamai apibrėžiami kaip vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą, ir viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti. Pastebėtina, kad Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų (toliau - Standartai) įvade yra numatyta, kad vidaus auditą gali atlikti tiek asmenys dirbantys organizacijoje, tiek „iš išorės“.
Nėra aišku, kodėl projekto autoriai nenumato galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti vidaus audito paslaugų ir taip tiek padidinti konkurencijos galimybes, tiek sumažinti nepriklausomumo garantijos pažeidimų riziką, kuri galima vidaus auditoriui dirbant įstaigoje ir teikiant tiesioginiam vadovui rekomendacijas dėl jo paties veiklos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma patikslinti ir papildyti 9 straipsnį, kuriame numatyti vidaus audito tarnybų steigimo atvejai ir nustatyti, kada jeigu viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal 9 straipsnio 1–3 dalis:
1) ir kurių viešųjų juridinių asmenų savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė ir jeigu viešajame juridiniame asmenyje nėra įsteigta vidaus audito tarnyba ir jei Seimas arba Vyriausybė nepaskyrė, vidaus audito tarnybos, kuri atliks viešojo juridinio asmens vidaus auditą,
2) tačiau dėl atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas,
3) kai viešajame juridiniame asmenyje steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, viešojo juridinio asmens vadovas gali priimti sprendimą dėl vidaus audito paslaugas pirkimo bei įpareigoti viešojo juridinio asmens vadovą užtikrinti vidaus audito paslaugų priežiūrą. Taip pat siūloma patikslinti 11 straipsnį ir numatyti, kad vidaus audito tarnybos vadovas gali pasiūlyti viešojo juridinio asmens vadovui pasitelkti atitinkamų sričių specialistus (ekspertus), kai numatoma atlikti specifinių sričių vidaus auditą bei atitinkamai numatyti viešojo juridinio asmens vadovui pareigą priimti sprendimą dėl atitinkamų sričių specialistų (ekspertų) pasitelkimo.
Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 dalis, 11 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 13 straipsnio 4 ir 5 punktus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „vidaus kontrolės“ sąvoką formuluoti vartojant ne išsireiškimą „rizikai valdyti“, o šio straipsnio 10 dalyje vartojamą sąvoką „rizikos valdymas“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje būtina patikslinti sąvoką, nustatant kokie tikslai turimi galvoje – finansiniai, ūkiniai, strateginiai ar pan. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalyse vartojamas trumpinys
„rizikos veiksniai“, tačiau toks trumpinys įvedamas tik šio straipsnio 11
dalyje. Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais, šio straipsnio 9 ir 10 dalyse turėtų būti vartojamas ne trumpinys, o pilna sąvoka. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžti „juridinio asmens valdymo“ sąvoką. Juridinio asmens valdymas, priėmus įstatymo projektą, būtų svarbus vidaus audito tyrimo ir vertinimo objektas. Juridinio asmens valdymo apibrėžimas leistų aiškiai suformuluoti tyrimo ir vertinimo apimtis, rekomendacijų turinį.
Kadangi viešuosiuose juridiniuose asmenyse vadovas dažnai yra vienasmenis organas, o pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui, valdymo sąvokos šio įstatymo prasme apibrėžimas leistų aiškiai nustatyti ar audituojamas ir aukščiausio lygmens, t.y. juridinio asmens vadovo atliekamas valdymas, ar žemesnio lygmens, t. y. padalinių lygio valdymas. Tai svarbu taip pat sprendžiant dėl vidaus audito tarnybos nepriklausomumo garantijų apimties. Nepritarti Argumentai:
Sąvoka „viešojo juridinio asmens valdymas“ nėra keičiamo įstatymo reguliavimo sritis ir turi būti suprantama plačiąja prasme (t. y. kaip apimanti įvairius viešojo juridinio asmens valdymo procesus). Standartuose (2110
įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta Finansų ministerijos funkcija
„atlieka vidaus kontrolės <...>ir vidaus audito tarnybų veiklos
atitikties <...> analizę ir vertinimą“.
Svarstytina, ar šio teisinio reguliavimo nevertėtų papildyti nurodant, kad atlikusi analizę, Finansų ministerija teikia apibendrintas rekomendacijas dėl vidaus audito tarnybų veiklos tobulinimo ir (arba) trūkumų šalinimo. Pritarti iš dalies Argumentai: Informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis viešojo juridinio asmens vadovai Finansų ministerijai teiks finansų ministro nustatyta tvarka, kurioje bus numatyti galimi įvairūs duomenų rinkimo pjūviai ir šių duomenų vertinimai. Atsižvelgiant į tai, kad apibendrinti ir teikti bendras išvadas apie visų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės įgyvendinimą pakankamai sudėtinga, ir į tai, kad ši informacija bus naudojama metodinio vadovavimo funkcijai vykdyti vidaus kontrolės srityje, siūloma patikslinti 3 straipsnio 3 punktą, nenumatant Finansų ministerijai rengti vidaus kontrolės įgyvendinimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse analizę ir patikslinti 7 straipsnio 2 dalį, numatant viešojo juridinio asmens vadovui pareigą teikti Finansų ministerijai atitinkamą informaciją metodinio vadovavimo tikslams. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nėra aišku, ar Finansų ministerija yra įgaliotas subjektas atlikti vidaus auditorių ir vidaus audito tarnybų veiklos kokybės periodinį tikrinimą. Pvz., Standartų 1310-1312 punktai numato reikalavimus periodiniam išoriniam ir vidiniam kokybės tikrinimui. Keičiamame įstatyme tai taip pat būtina aptarti.
Pritarti Argumentai: Siūloma įstatymo projekte numatyti Finansų ministerijai funkciją užtikrinti, kad nerečiau kas 5 metus finansų ministro nustatyta tvarka būtų atliekamas vidaus audito tarnybų veiklos vertinimas. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą. Atitinkamai siūloma papildyti 11 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu ir numatyti pareigą vidaus audito tarnybos vadovui teikti vertintojui ar vertintojų grupei išoriniam vidaus audito tarnybos veiklos vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir paaiškinimus. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ar nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nurodant ne tik neteisėtą valdymą, bet ir naudojimą bei disponavimą, be to, ne tik valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą, bet ir visą viešajam juridiniam asmeniui priklausantį (jo valdomą) turtą. Analogiška pastaba dėl viso viešajam juridiniam asmeniui priklausančio turto taikytina ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčiui. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktį. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnį, siūlytina analogiškai papildyti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 5 straipsnį. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pastebėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su kitais keičiamo įstatymo straipsniais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodoma, jog vidaus kontrolė įgyvendinama pagal viešojo juridinio asmens vadovo nustatytą vidaus kontrolės politiką. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus kontrolės srityje, užtikrina vidaus kontrolės sukūrimą, jos įgyvendinimą ir tobulinimą. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad viešojo juridinio asmens darbuotojai, vykdydami pavestas funkcijas, prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą ir jos atitiktį viešojo juridinio asmens vadovo nustatytai vidaus kontrolės politikai. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas – Vyriausybė (jos įgaliota institucija) ar viešojo juridinio asmens vadovas – yra atsakingas už viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos nustatymą. Nėra aišku ir tai, kuo skiriasi sąvokos „vidaus kontrolės politikos turinys“ ir „vidaus kontrolės politika“ bei kaip galima sukurti ir tobulinti vidaus kontrolės politiką (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
nuostatos tikslintinos. Pritarti Argumentai: Siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžti vidaus kontrolės politikos sąvoką ir patikslinti 4 straipsnio 3 dalį ir numatyti, kad vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką nustato finansų ministras, o įgyvendinama pagal viešojo juridinio asmens vadovo nustatytą vidaus kontrolės politiką. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, 4 straipsnio 3 dalį. 13.
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnyje detaliai nustatyta Finansų ministerijos kompetencija bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo nuostatas detalizuoti ir nurodyti konkrečią instituciją, nustatysiančią vidaus kontrolės įgyvendinimo tvarką bei vidaus kontrolės politikos turinį. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 10 straipsnio 4 daliai, 11 straipsnio 1 dalies
straipsnio 2 daliai. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamai patikslinant įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nurodant subjektą, kuriam turėtų būti parengiama ir pateikiama vidaus kontrolės ataskaita.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerija rinks informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą viešuosiuose juridiniuose asmenyse, įskaitant jam pavaldžius ir
(arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis ir šią informaciją naudos siekiant užtikrinti tinkamą metodinio vadovavimą vidaus kontrolės srityje, todėl siūloma šios informacijos rinkimo tvarką, būdus ir terminus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose, bei atitinkamai patikslinti 3 straipsnį, atsisakant nuostatos, kad Finansų ministerija vykdys analizę vidaus kontrolės įgyvendinimo vešiuosiuose juridiniuose asmenyse ir 7 straipsnį, numatant viešojo juridinio asmens vadovui pareigą teikti informaciją Finansų ministerijai. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies santykis. Galimai jos prieštarauja viena kitai. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant, kad Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.“, siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje būtina nustatyti tvarką, kuria Seimas ir Vyriausybės pasirinks bei paskirs viešąjį juridinį asmenį.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma keičiamo įstatymo 9 straipsnyje numatyti ribotam viešųjų juridinių asmenų skaičiui teisę įsigyti vidaus audito paslaugas t. y.:
1) kai vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal 9 straipsnio 1–3 dalis,
2) kai savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė ir vidaus auditui atlikti nėra įsteigta arba paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba,
3) kai dėl atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas,
3) ir (arba) kai steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 dalis bei 13 straipsnio 4 punktą, kuriame numatyta pareiga viešojo juridinio asmens vadovui priimti sprendimą dėl vidaus audito paslaugų pirkimo. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
17Svarstytina,
ar nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, nes nėra aišku, kaip būtų atliekamas vidaus auditas, jeigu steigėjai (tarp kurių gali būti ir privatūs asmenys) nesugebėtų priimti bendro sprendimo. Nepritarti Argumentai: Tokių atvejų, kai viešąjį juridinį asmenį įsteigę keli steigėjai yra pakankamai nedaug.
Šiuo atveju turimos omenyje tokios įstaigos kaip Europos socialinio fondo agentūra (dalininkai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri turi vidaus audito tarnybą, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (dalininkai – Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurios vidaus auditą atlieka tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vidaus audito tarnybos), Lietuvos inovacijų centras (dalininkai – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurio vidaus auditą atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vidaus audito tarnyba). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje kalbama tik apie siaurą viešųjų juridinių asmenų ratą, siūloma keičiamame įstatyme nedetalizuoti tokių atvejų. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui. Jis užtikrina vidaus auditorių veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens darbuotojams“. Pastebėtina, kad Standartai (pvz., 1110 punktas) numato ir vidaus audito tarnybos vadovo įgaliojimus šioje srityje. Siūlytina papildyti keičiamą įstatymą atitinkamomis nuostatomis.
Pritarti Argumentai: Vidaus audito tarnybos vadovas informaciją apie tai, ar nebuvo pažeistas jo veiklos nepriklausomumas, teikia metinėje vidaus audito tarnybos veiklos ataskaitoje, kuri teikiama tiek viešojo juridinio asmens vadovui, tiek steigėjui (steigėjams) ir kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose, tiek Finansų ministerijai 11 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomumo, profesionalumo, interesų konflikto ar pan. deklaravimas veikia ir šiuo metu pagal kitų teisės aktų nuostatas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių nuostatas), tačiau siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tarptautinę gerąją praktiką (Standartas 1110.A1, 1111), siūloma patikslinti keičiamo įstatymo nuostatas. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatyme stokojama nuostatų dėl realios rizikos atsirasti vidaus auditoriaus ar vidaus audito tarnybos nepriklausomumo pažeidimams, jau atsiradusių pažeidimų, interesų konfliktų ir pan. šalinimo. Siūlytina tokias priemones numatyti (pvz., netrukdomas bendravimas su tiesioginiu vadovu, informuotini subjektai ir pan.). Pritarti Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomumo, profesionalumo, interesų konflikto ar pan. deklaravimas veikia ir šiuo metu pagal kitų teisės aktų nuostatas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių nuostatas), tačiau siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tarptautinę gerąją praktiką (Standartas 1110.A1, 1111), siūloma patikslinti keičiamo įstatymo nuostatas.
Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 10 straipsnį, 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant audituojamą subjektą. Svarstytina, ar nevertėtų papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio nurodant, ar vidaus auditoriai gali audituoti subjektą, kurio valdymo organuose yra su jais giminystės ir kitais ryšiais susiję asmenys. Pritarti iš dalies Argumentai:
Vidaus auditorių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytos nuostatos dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo pvz., vidaus auditoriai, vykdydami veiklą, privalo laikytis profesinio elgesio principų ir normų, nustatytų Viešojo juridinio asmens, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklėse (patvirtintos finansų ministro 2003-05-02 įsakymu Nr. 1K-117), kuriose taip pat nustatytos vidaus auditorių elgesio normos, susijusios su privačių interesų derinimu (pavyzdžiui, 2.2 punktas[1], 3 punktas[2],
privalu vadovautis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, taip pat į Standartų (1120 – Asmeninis objektyvumas) nuostatas, siūloma papildyti keičiamo įstatymo nuostatas, numatant, kad vidaus auditoriai turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir numatyti vidaus audito tarnybos vadovo pareigas ir atsakomybę. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 10 straipsnį, 11 straipsnio 2 dalies 4 ir 12 punktus. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkto apimtis yra kur kas platesnė nei keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų. Siūlytina šias nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Taip pat 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma numatyti, kad vidaus audito tarnybos vadovas, teikdamas konsultacijas neprisiima atsakomybės spręsti viešojo juridinio asmens vadovo kompetencijai priskirtų klausimų. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ar nereikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, nes centralizuoto vidaus audito tarnybos gali atlikti vidaus auditus ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 bei 5 dalyse nurodytais atvejais. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 daliai. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalis. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
23Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nevertėtų atsisakyti perteklinės formuluotės „gautas jo prašymas“; Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. 24.
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-03-261
įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas nurodant, kad vidaus auditorius gali naudotis ta informacija, kuri yra jam reikalinga vykdyti auditą. Pritarti iš dalies Argumentai: Vidaus auditorius vykdydamas funkcijas atlieka tyrimą, vertinimą, pažangos stebėjimą, teikia konsultacijas, rengia metinius vidaus audito tarnybos planus, kuriam parengti reikia atlikti rizikos vertinimo analizę, todėl viešojo juridinio asmens sukaupta informacija gali būti naudinga vidaus auditoriui atliekant ne tik auditą bet vykdant visas numatytas funkcijas, todėl siūloma patikslinti 12 straipsnį ir atsisakyti žodžių „atlikdamas vidaus auditą“. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu siūloma nustatyti, kad vidaus auditorius, atlikdamas vidaus auditą, turi teisę pasirinktinai lankytis visuose audituojamuose subjektuose. Visų pirma siūlytina nustatyti tokio lankymosi tikslus, kadangi gauti informaciją, paaiškinimus ir kt. jis gali pagal kitus minėtos straipsnio dalies punktus. Antra, būtina patikslinti kas turima galvoje, ar jis gali lankytis visuose subjektuose, kuriuose jis gali atlikti auditą, ar tik tuose, kuriuose jau auditą atlieka. Taip pat siūlytina aiškiau apibrėžti kas turima galvoje vartojant sąvoką „subjektuose“, kadangi skirtingi subjektai gali dirbti skirtinga forma, todėl nėra aišku ar vidaus auditorius lankysis pvz., posėdžiuose ar subjekto darbuotojų darbo kabinetuose. Pritarti Argumentai:
Vidaus auditoriai, vykdydami funkcijas, gali tikrinti ir vertinti procedūras taikomas audituojamo subjekto valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto apsaugai, prireikus atlikti turto patikrinimo procedūras, kontrolinius matavimus, atlikti procesų, atliekamų procedūrų stebėjimą, vykdyti pokalbius ir kitas vidaus audito procedūras.
Pažymėtina, kad vidaus auditorius vykdydamas savo funkcijas atlieka tyrimą, vertinimą, pažangos stebėjimą, teikia konsultacijas, rengia metinius vidaus audito tarnybos planus, kuriam parengti reikia atlikti rizikos vertinimo analizę, todėl viešojo juridinio asmens sukaupta informacija gali būti naudinga vidaus auditoriui atliekant ne tik auditą bet vykdant visas numatytas funkcijas, todėl siūloma patikslinti 12 straipsnį ir atsisakyti žodžių „atlikdamas vidaus auditą“. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 13 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad Viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje užtikrina vidaus auditorių nustatytų viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės trūkumų pašalinimą. Vartojama formuluotė yra teisės požiūriu nekorektiška. Vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Todėl vidaus audito rekomendacijos negali būti vertinamos kaip privalomas „užtikrinti“ nurodymas. Vadovas turi teisę tam tikrų nurodytų dalykų nevertinti kaip šalintinų trūkumų. Standartai numato ir tokias situacijas. Atitinkamai minėtos formuluotės atsisakytina. Siūlytina nustatyti vadovo pareigą susipažinti ir įvertinti vidaus audito tarnybos rekomendacijas. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 13 straipsnį, kuriame siūloma atsisakyti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punkto. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 13 straipsnio 5 punktas tobulintinas iš esmės. Šiuo punktu siūloma nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo ir parengti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą, kuris turi būti suderintas su viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos vadovu. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos jis turi pateikti viešojo juridinio asmens vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui raštu išdėstytus nesutikimo motyvus.
Kaip jau minėta, vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus. Už šias veiklas atsako pats juridinio asmens vadovas. Be to, pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Todėl audituojamo subjekto vadovas neturėtų teikti nesutikimo motyvų ar derinti įgyvendinimo priemonių plano su vidaus audito tarnybos vadovu. Su juridinio asmens valdymu susijusius sprendimus priima juridinio asmens vadovas, o ne vidaus audito tarnybos vadovas, todėl jam ir turi būti teikiami atitinkami dokumentai. Be to, kelia abejonių skirtingų terminų nustatymas įgyvendinimo priemonių planui ir nesutikimo motyvams pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant įgyvendinimo priemonių planą gali atsirasti nesutikimo motyvų, tačiau jiems pateikti terminas jau bus praleistas. Taip pat nėra aišku ar tai naikinamasis terminas. Taip pat būtina reguliuoti situaciją kam turės teikti nesutikimo motyvus ir su kuo derinti įgyvendinimo priemonių planus juridinio asmens vadovas, kai vidaus auditorius pateiks juridinio asmens valdymo vidaus audito ataskaitą.
Pritarti Argumentai: Esant nesutarimui dėl pateiktų rekomendacijų priėmimo, numatomas mechanizmas, kuriuo siekiama, kad sprendimą dėl ginčytinų rekomendacijų įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo), išnagrinėjęs motyvus, priimtų viešojo juridinio asmens vadovas, atsakingas už atitinkamą veiklos sritį, o ne jo administracijos padalinio vadovas ar pavaldaus viešojo juridinio asmens vadovas. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6–8 punktus. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo 13 straipsnio 7 punkto formuluotė yra teisės požiūriu nekorektiška ir klaidinanti. Šiuo punktu siekiama nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje užtikrina vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ne vėliau kaip per sprendime nurodytus rekomendacijų įgyvendinimo terminus. Kaip jau minėta, vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus. Todėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip privalomas „užtikrinti“. Keičiamame įstatyme teikiama formuluotė suponuoja, kad vadovas užtikrina ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, tik gali sprendime nustatyti jų terminus. Tuo tarpu išties vadovas yra laisvas pasirinkti įgyvendinti rekomendacijas arba ne. Tai numato pvz., Standartų 2500.A1 punktas. Standartai taip pat vartoja sąvoką „rizikos noras“ (angl. Risk Appetite) reiškiančią rizikos lygį, kurį organizacija siekia prisiimti.
Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu galiojanti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 11 punkto redakcija nustato gerokai korektiškesnę teisinę formuluotę - viešojo juridinio asmens vadovas užtikrina, kad priimtas sprendimas dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų būtų įgyvendintas ne vėliau kaip per šiame sprendime nurodytus rekomendacijų įgyvendinimo terminus. Taigi galiojančioje įstatymo redakcijoje kalbama apie vadovo priimto sprendimo įgyvendinimą. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6–8 punktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
projektas neapibrėžia ir nenustato, kas yra „viešojo juridinio asmens veiklos vykdymą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu (8 str. c dalis)“ o tai reiškia, kad šiuos požiūrius, kiekvienas vidaus audito padalinys vertins ir supras skirtingai ir, galimai, ydingai. Nepritarti Argumentai: Projekto 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad Finansų ministerija atlieka metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, todėl atitinkamai turės rengti tam tikras gaires, išaiškinamus dėl vienos ar kitos sąvokos, reiškinio. 2. Margarita Auguliene 2019-06-111
sako, kad vidaus audito tikslas „patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai“ tai už ką bus atsakingi tos srities įstaigos vadovo pavaduotojai? Ar tai nebus funkcijų dubliavimas?
Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad viešojo juridinio asmens vadovas turi gauti darbuotojų patarimus visais klausimais (apie vidaus kontrolę, rizikos veiksnių įtakos mažinimą, rizikos valdymą ir pan.) ir į tai, kad standartuose bei keičiamo įstatymo vidaus audito sąvokoje numatyta, kad vidaus auditas yra nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, ir į tai kad konsultavimo veiklos sąvoka ir detalus jos aprašymas yra pateikti Pavyzdinėje vidaus audito metodikoje, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo nuostatas ir vartoti terminą ne „patarti“ o „konsultuoti“. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 3. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2019-06-06, Nr. S-131
savivaldybių vidaus auditorių asociacija (toliau - VSVAA) informuoja Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją, kitus atsakingus teisėkūros subjektus, kad:
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr.IX-1253 pakeitimo įstatymo projekto (2019-03-26, Nr. XIIIP-1465(2) pateikta pastaba/siūlymas/pastebėjimas: „3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse <...>. Pastebėtina, kad Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų (toliau - Standartai) įvade yra numatyta, kad vidaus auditu gali atlikti tiek asmenys dirbantys organizacijoje, tiek „iš išorės.
Nėra aišku, kodėl projekto autoriai nenumato galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti vidaus audito paslaugų ir taip tiek padidinti konkurencijos galimybes, tiek sumažinti nepriklausomumo garantijos pažeidimų riziką, kuri galima vidaus auditoriui dirbant įstaigoje ir teikiant tiesioginiam vadovui rekomendacijas dėl jo paties veiklos“, - prieštarauja viešosios finansų kontrolės santykius reguliuojančioms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normoms ir teisės šaltiniams;
Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Papildomo komiteto išvadoje dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr.IX-1253 pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIIP-1465(2) (2019-05-08, Nr.ll3-P-12) argumentai, pagrindžiantys nuomonę: „<...>, tikslinga apsvarstyti galimybę papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnį ir numatyti, kad vidaus audito funkciją atskirais atvejais gali atlikti ir pasitelkti asmenys, dirbantys „išorėje“ - neturi jokio teisinio pagrindo. VSVAA argumentų teisinis pagrindimas I. Viešosios finansų kontrolės /vidaus audito kompetencija yra išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vykdoma administracinė veikla
vidaus finansų kontrolės santykių reguliavimu Lietuvos Respublika įgyvendina Europos Bendrijos sutarties (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos) 280 straipsnio (ex 209a str.) finansines ir biudžetines nuostatas. 2.
ir nacionalinės teisės reikalavimus valstybės veikla, vykdant viešąją vidaus finansų kontrolę yra administracinė /viešojo administravimo veikla ir yra reguliuojama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, valstybės tarnybos, vidaus kontrolės ir vidaus audito ir kitų su valstybės valdymo santykių reguliavimu susijusių įstatymų. 3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo” patvirtintus imperatyvius viešosios vidaus finansų kontrolės /vidaus audito sistemos reikalavimus Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos nare, privalo vykdyti viešąją vidaus finansų kontrolę tik vidaus kontrolės ir vidaus audito formomis. 4. Lietuvai prisijungiant prie ES, viešosios finansų kontrolės /vidaus audito sistemos santykių įsipareigojimai buvo suderinti su ES Finansiniu reglamentu 77/123 l/EEB, taikomu pagrindiniam Europos Bendrijų biudžetui, ir Komisijos reglamentu 97/2064/EB, nustatančiu detalias nuostatas dėl finansų kontrolės valdymo procese. Prisijungiant prie ES, Lietuva viešosios finansų kontrolės / vidaus audito sistemos santykių reguliavimo derinimą vykdė pagal Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato parengtą Aiškinamąjį dokumentą dėl viešosios vidaus finansų kontrolės, kuriame yra aiškiai nustatyta, kad Europos Komisija Viešosios vidaus finansų kontrolės koncepciją sukūrė kaip struktūrinį bei veiklos modelį ir kuriame yra pateikti išsamūs viešojo valdymo pagrindiniai principai ir pagal kurį Vyriausybė yra atsakinga Parlamentui už valdymą ir politiką įgyvendinant ir kontroliuojant biudžeto sudarymo ir apskaitos procedūras ir vidaus kontrolės priemones. Lietuvai tapus ES nare, 2004 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.
LR Konstitucija buvo papildyta nauju konstituciniu aktu, kuris tapo Konstitucijos sudedamąja dalimi. Aktas įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio 14 d. Šio konstitucinio akto 2 dalyje įtvirtinta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Konstitucinio akto 2 dalis yra ES teisės priėmimo ir pripažinimo nacionaliniu lygmeniu pagrindas. 5. Pagal LR viešojo administravimo įstatymo reguliavimą viešojo administravimo kokybės valdymas įgyvendinamas valstybės (vykdo LR Valstybės kontrolė) ir viešojo administravimo subjekto (vykdo viešojo administravimo subjekto vidaus audito tarnyba) lygiais. 6. Pagal Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato Aiškinamojo dokumento imperatyvius reikalavimus pagrindiniai tarptautiniai standartai viešajame sektoriuje ir viešojoje vidaus finansų kontrolėje yra Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) organizacijos vidaus kontrolės standartų (INTOSAI) gairės (Limos deklaracija dėl audito principų gairių (su vėlesniais pakeitimais), priimta 1977 m. IX INTOSAI kongrese), bet ne įvairūs įvairių asociacijų ir/ ar korporacijų išleisti tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos ir /ar kiti standartai. 7. Direktorato Aiškinamajame dokumente ir INTOSAI vidaus kontrolės standartų gairėse nustatyta, kad vidaus auditas turi būti funkciškai nepriklausomas nuo vadovų vykdomų veiklos ir finansų valdymo. Pažymime, kad minėti reikalavimai Lietuvoje yra tinkamai įtvirtinti įstatymo lygiu. 8. Pagal INTOSAI vidaus kontrolės standartų gaires vidaus kontrolė, jos elementai ir vidaus auditas yra valdymo administracinė veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų funkcionavimas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.
Vidaus auditoriai vykdo viešąją finansų kontrolę vidaus auditą, vertina administracinę veiklą ir teikia pasiūlymus aukščiausiai vadovybei. Minėtos kontrolės negali vykdyti jokie vadinamieji
„paslaugas iš išorės teikiantys subjektai“. 9. Viešosios
finansų kontrolės /vidaus audito santykiai kyla tik viešojo administravimo srityje. 10. Vidaus auditas yra viešojo administravimo srities viešosios finansų kontrolės funkcija, kuri pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį yra valstybės tarnyba viešajame sektoriuje ir kuri identifikuojama kaip valstybėms svarbi sritis, taikoma įstaigų, pavaldžių atskiroms ministerijoms, vietos savivaldos institucijoms, taip pat kitų valstybinių įstaigų tarnautojams. 11. Pagal ES sutartį valstybėms svarbi viešojo administravimo sritis yra išimta iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo. Ši sritis turi imunitetą rinkai ir konkurencijai, ir nėra jų objektas. Tuo tarpu nepriklausomi auditoriai / audito įmonės (būtent tik jie gali teikti audito paslaugas vadinamas „ iš išorės“) veikia tik rinkoje, yra rinkos ir konkurencijos objektai. Pažymėtina, kad Europos Komisija, kuri yra daugumos bylų prieš valstybes nares iniciatorė dėl EB sutarties 39 str. 4 d., paskelbė peržiūrėjusi tam tikras užimtumo sritis ir konstatavo, kad valstybės tarnybos išimtis taikoma įstaigų, pavaldžių atskiroms ministerijoms, vietos savivaldos institucijoms, taip pat kitų valstybinių įstaigų (kaip pavyzdžiui valstybės centrinis bankas) darbuotojams, jei jų pareigos susijusios su viešųjų funkcijų atlikimu ar valstybės interesų apsauga.
Tai būtų tokios funkcijos: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas bei vykdymo kontrolė. T.y., Lietuvai svarbi valstybės valdymo ir viešojo administravimo - viešosios finansų kontrolės /vidaus audito sritis yra išimta iš vadinamųjų „ paslaugas „iš išorės“ teikiančių subjektų“ (kurie veikia pagal ES sutarties reikalavimus dėl laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo) veiklos, ir minėtiems subjektams neleistini. II. Vidaus auditas /viešoji finansų kontrolė yra išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vykdoma administracinė veikla, kurios neturi teisės vykdyti vadinamieji asmenys „iš išorės”
veikimo santykiais Lietuvos Respublika įgyvendina reikalavimus ne dėl Europos Bendrijos sutarties (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos) finansinių ir biudžetinių nuostatų, bet įgyvendina Europos Bendrijos Steigimo sutarties (suvestinės redakcijos) 14 straipsnio (ex 7a str.) ir kitų dėl laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo straipsnių reikalavimus. 2.
veikimo santykius reguliuojantys LR teisės aktai yra priimti ne siekiant įgyvendinti ES reglamentus, nustatančius Europos Bendrijos sutarties (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos) finansines ir biudžetines nuostatas viešosios finansų kontrolės /vidaus audito ir viešojo valdymo procesuose, bet siekiant užtikrinti Europos Bendrijos sutarties (sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos) nuostatas dėl ekonominės politikos, dėl laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo ir užtikrinti konkurencingą rinką ES, įgyvendinant Europos parlamento ir tarybos direktyvas bei reglamentus dėl audito subjektų įsisteigimo valstybėje narėje, dėl audito paslaugų teikimo rinkoje, dėl konkurencijos sąlygų ir pan.. Nepriklausomų auditorių /audito įmonių veikimo santykiai kyla tik rinkoje, kas reiškia, kad nepriklausomi auditoriai /audito įmonės yra rinkos ir konkurencijos objektai, užtikrinantys ne ES Finansinio reglamento 77/123 l/EEB, taikomo pagrindiniam Europos Bendrijų biudžetui, ir ne Komisijos reglamento 97/2064/EB, nustatančio detalias nuostatas dėl viešosios finansų kontrolės valdymo procesų, bet užtikrinantys Europos Bendrijos sutarties (sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos) nuostatas dėl ekonominės politikos, dėl laisvo asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo ir užtikrinantys konkurencingą rinką ES. Kaip aukščiau minėta, iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo yra išimta viešojo administravimo sritis, taigi nepriklausomi auditoriai /audito įmonės negali atlikti viešosios vidaus finansų kontrolės /vidaus audito, kitų viešojo valdymo proceso funkcijų, kurios yra išimtos iš jų veiklos, t.y. negali būti jų veikla. 3. Rinkoje nėra ir negali būti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vykdomos viešosios finansų kontrolės / vidaus audito paslaugų teikėjų.
Viešosios finansų kontrolės /vidaus audito paslaugų nėra Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, kuris parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamentą Nr. 1893/2006 (PDF), nustatantį statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neturi jokios teisinės galimybės pirkti audito paslaugų iš vadinamosios „iš išorės” (kas vienareikšmiškai reikštų paslaugų pirkimą iš rinkoje veikiančių nepriklausomų auditorių /audito įmonių), kadangi pagal suderintą su ES nacionalinę teisę valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos tik pačios privalo vykdyti administracinę veiklą viešąją finansų kontrolę /vidaus auditą. Pagal LR teisės normas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija yra viešoji finansų kontrolė /vidaus auditas. Joks bandymas pirkti viešosios finansų kontrolės /vidaus audito paslaugą “iš išorės” neleistinas, kadangi tai būtų bandymas nupirkti iš rinkos ir konkurencijos objektų išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vykdomą valdymo ir administracinės veiklos viešosios finansų kontrolės /vidaus audito kompetenciją, kuri nėra ir negali būti rinkos ir konkurencijos objektas (iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo yra išimta viešojo administravimo sritis, kuri turi imunitetą rinkai ir konkurencijai, ir nėra jų objektas). 5. Rinkoje veikiantys nepriklausomi auditoriai /audito įmonės neturi teisės vykdyti viešąją finansų kontrolę ir vidaus auditą. Todėl rinkoje veikiantys nepriklausomi auditoriai /audito įmonės neturi teisės teikti viešosios finansų kontrolės /vidaus audito paslaugų ir neturi teisės siūlyti neleistinų teikti paslaugų.
Tokiu būdu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neturi teisės pirkti viešosios finansų kontrolės /vidaus audito paslaugų, kurių negali siūlyti paslaugų teikėjai. 6. Pagal Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato Aiškinamojo dokumento reikalavimus pagrindiniai tarptautiniai standartai viešajame sektoriuje ir viešojoje vidaus finansų kontrolėje yra Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) organizacijos vidaus kontrolės standartų (INTOSAI) gairės (Limos deklaracija dėl audito principų gairių, priimta 1977 m. IX INTOS AI kongrese). Tuo tarpu Jungtinių Amerikos valstijų korporacijų, laisvai vienijančių tam tikros profesijos asmenis, tokių kaip Tarptautinis vidaus auditorių institutas (The Institute of Internal Auditors Inc. 1035 Greenwood Blvd. Suite 401 Lake Mary, FL 32746 (teisinė forma - asociacija) parengti Tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos standartai ir /ar kiti panašūs dokumentai, ir /ar jų įvadinės dalys nėra ir negali būti Lietuvos nacionalinės teisės šaltinis, kadangi minėta korporacija veikia pagal Jungtinių Amerikos valstijų teisyną, kuris nėra suderintas su Europos Sąjungos teisynu. Todėl remiantis Tarptautiniais vidaus audito profesinės praktikos standartais ar panašiais dokumentais negali būti grindžiama nuomonė/pasiūlymas, kad vidaus auditą (kuris yra valstybės valdymo ir viešoji finansų kontrolė) gali atlikti vadinamieji asmenys „iš išorės“. Prašome vadovaujantis išdėstytais argumentais: 1.
Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo NrJX-1253 pakeitimo įstatymo projekto (2019-03-26, Nr.XIIIP-1465(2) teiktai pastabai/siūlymui: „Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūlymą apibrėžti vidaus auditoriaus ir vidaus audito tarnybos sąvokas. Jie atitinkamai apibrėžiami kaip vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas (toliau kartu - darbuotojas), atliekantis vidaus auditą, ir viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti. Pastebėtina, kad Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų (toliau - Standartai) įvade yra numatyta, kad vidaus auditą gali atlikti tiek asmenys dirbantys organizacijoje, tiek „iš išorės“. Nėra aišku, kodėl projekto autoriai nenumato galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti vidaus audito paslaugų ir taip tiek padidinti konkurencijos galimybes, tiek sumažinti nepriklausomumo garantijos pažeidimų riziką, kuri galima vidaus auditoriui dirbant įstaigoje ir teikiant tiesioginiam vadovui rekomendacijas dėl jo paties veiklos.“ ir įstatymiškai neleisti viešosios finansų kontrolės/vidaus audito funkcijos atlikti pasitelktiems asmenims, dirbantiems
„iš išorės. 2. Pakeisti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus
kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr.IX-12532 2 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl sąvokos „vidaus auditorius“ ir Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr.IX-1253 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžti vidaus auditoriaus sąvoką sekančiai: „Vidaus auditorius - vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas, atliekantis vidaus auditą“.
Nepritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad teisę įsigyti vidaus audito paslaugas siūloma labai ribotam viešųjų juridinių asmenų skaičiui t. y.:
1) vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal 9 straipsnio 1–3 dalis,
2) vidaus auditui atlikti nėra įsteigta arba paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba,
3) kai dėl atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas nepriklausomumas,
3) kai steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 dalis, 13 straipsnio 4 punktą. 4. Margarita Auguliene 2019-06-111
tiek, nors galima dar rašyti ir rašyti pvz., apie centralizuotų audito padalinių idėjos netobulumą, nes tai sugriaus visą vidaus audito sistemą nes centralizuoti padaliniai nebus pajėgūs audituoti visų juridinių padalinių pvz., savivaldybėse. Nepritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad centralizuoto vidaus audito tarnybos savivaldybėse įsteigtos jau
2019-06-111
nepriimtinas įstatymo projekto 10 str., nes turi būti kalbama ne apie Vidaus audito tarnybos, o apie vidaus auditoriaus nepriklausomumą, kuris, šiuo atvejų, pranyksta t. y., jo neegzistuoja nes jei partijos narys vidaus audito skyriaus vedėjas vienoje ar kitoje savivaldybėje darys spaudimą vidaus auditoriui, audituojant opozicijos kuruojamos srities savivaldybės įmonę, ar bus galima kalbėti apie vidaus auditoriaus nepriklausomumą?
Todėl, jei pritarsit šiai nuostatai, oficialiai , kiekvienas komiteto narys, būsite paklausti/paklausime - kodėl nesiekėt kad būtų nepriklausomi vidaus auditoriai? O atsakymus viešinsime spaudoje tiek internetinėje, tiek popierinėje. 10 str. sako
"Vidaus audito tarnybai negali būti daromas poveikis, kai yra planuojamas
ir atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai." Primenu, kad ne vidaus audito tarnyba, o vidaus audito tarnybos vedėjas planuoja vidaus auditus, o vidaus auditorius juos atlieka, todėl, būtina išskirti, kad nepriklausomumas privalo būti užtikrinamas tiek šio padalinio vedėjui, tiek vidaus auditoriui. 10 str. 6 p. sako kad Vidaus auditorius, siekdamas išsaugoti objektyvumą, neturi dalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus, prieš pradėdamas eiti vidaus auditoriaus pareigas., o tai vidaus audito skyriaus vedėjas gali, kad tik auditorių išskiriame? Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 10 straipsnį. 6. Margarita Auguliene 2019-06-111
Vidaus audito tarnybos vadovo pagrindines funkcijas. Tai taip išeina, kad gali būti ir nepagrindinės, pvz., - vidaus audito atlikimas bus nepagrindinė funkcija??? Jei taip, tada gaunasi, kad šis asmuo dubliuoja dviejų valstybės tarnautojų funkcijas?
11 str. sako, kad vidaus audito tarnybos vadovas privalo planuoti vidaus audito tarnybos veiklą, sudaryti trejų metų ir metinius vidaus audito tarnybos veiklos planus, atsižvelgiant į atliktą viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir
(arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų (jeigu tokių yra) rizikos vertinimo analizę, juos teikti tvirtinti viešojo juridinio asmens vadovui; Kyla klausimas - apie kokį „nepriklausomumą“ kalbame jei vidaus audito skyriaus vadovas nebegalės tvirtinti veiklos planų, suderinęs jų su viešojo juridinio asmens vadovu? Neaiški minėto straipsnio nuostata sakanti, kad jis privalo „užtikrinti atliekamo vidaus audito kokybę“ nes, neaišku - kas yra „vidaus audito kokybė“ kaip reiškinys? Nusikalbama su minėto straipsnio 6 punktu nes konsultavimas t.y., patarimas, yra vidaus audito sudėtinė dalis. Jei vidaus audito skyriaus vedėjui, paliekame teisę
„patarti“ , taip išeina, kad jis atliks dalį vidaus audito veiklos? Jūs
rimtai? Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, atsisakant žodžių „vadovo pagrindinės funkcijos“. Pažymėtina, kad tarptautinėje praktikoje numatoma, kad vidaus audito tarnybos vadovas turi pateikti vadovui peržiūrėti ir tvirtinti vidaus audito veiklos planus (Standartas
tarnybos vadovui pareiga užtikrinti vidaus audito kokybę (Standartas 1300 - Kokybės užtikrinimo ir gerinimo programa). Vidaus audito tarnybos vadovo pareigos, siekiant užtikrinti vidaus audito kokybę, detaliai aprašytos Pavyzdinėje vidaus audito metodikoje (78 punktas). Standartuose numatyta, kad vidaus auditas taip pat yra ir konsultavimo paslauga, kuri yra patariamojo pobūdžio veikla ir ji teikiama kai jos paprašo (Standartai 2220.C1, 2240.C1, 2330.C1, 2410.C1). Pavyzdinėje vidaus audito metodikoje numatyta vidaus audito tarnyba teikti konsultacijas.
Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 8 ir 11 straipsnių nuostatas. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 3 punktą. 7. Margarita Auguliene 2019-06-111
tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą, tai pagal įstatymo projektą, jis negali atlikti pažangos stebėjimo nes tai vidaus audito tarnybos t.y. vedėjo veikla po atlikto vidaus audito, nes, pagal projektą, vidaus auditoriaus veikla apima tik vidaus audito atlikimą. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį. 8. Vidaus auditorių asociacija, 2019-05-29, Nr. VAA-R-2019/21 Išnagrinėję Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX -1253 pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-1465(2) (toliau - Įstatymo projektas), prašome apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte nustatyti tiesioginį Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų (toliau - Standartai) taikymą, numatant pereinamąjį laikotarpį bei atsisakyti šiuo metu taikomos vidaus audito metodikos. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projekte Nr. XIIIP-1465(2) (toliau – Įstatymo projektas) bei galiojančiame Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme numatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas, atsižvelgdamas į viešojo juridinio asmens veiklos ypatumus turi parengti ir teikti viešojo juridinio asmens vadovui tvirtinti vidaus audito tarnybos vidaus audito metodiką, kuri turi būti parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka, reglamentuojančia pavyzdinės vidaus audito metodikos rengimą.
Finansų ministro įsakyme nurodoma, kad Pavyzdinė vidaus audito metodika rengiama vadovaujantis Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų nuostatomis, kurios yra pritaikytos viešųjų juridinių asmenų veiklos specifikai, tačiau nėra aišku, kurios konkrečiai tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų nuostatos negalėtų būti taikomos tiesiogiai. Taip pat nėra aišku, kodėl kiekvienos įstaigos vadovui numatoma prievolė tvirtinti vidaus audito metodiką, kuria vadovaujantis atliekami vidaus auditai. Manome, kad Vidaus audito metodikos taikymas ir atskiras tvirtinimas kiekvienoje institucijoje yra formalus, neužtikrina vidaus audito kokybės, sukuria perteklines biurokratines procedūras ir nėra tikslingas. Tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos standartai suteikia pagrindą kokybiškam, objektyviam, paremtu faktais ir įrodymais vidaus audito darbui ir padeda:
Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų taikymas galėtų padėti lyginti vidaus audito funkcijos efektyvumą su kitų šalių gerosiomis praktikomis, taip pat būtų galima naudotis tarptautinio vidaus audito instituto paruoštomis standartų taikymo praktikų gairėmis. Taipogi, Tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos standartai yra peržiūrimi ne rečiau kaip kas 3 metai bei, jei reikalinga, atnaujinami, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, teisinės ir verslo aplinkos pokyčius, Tarptautinio vidaus auditorių instituto narių, kitų organizacijų pasiūlymus, taip užtikrinant jų savalaikiškumą ir aktualumą. Pažymėtina, kad vidaus auditas atliekamas skirtingoje teisinėje ir kultūrinėje aplinkoje; organizacijos skiriasi savo tikslais, dydžiu, sudėtingumu, struktūra; vidaus auditą atlieka pačios organizacijos arba kitų organizacijų darbuotojai. Visi šie skirtumai turi įtakos vidaus audito praktinei veiklai, todėl Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų laikymasis sudarytų palankesnes sąlygas, kad vidaus auditoriai ir vidaus auditas tinkamai ir kokybiškai atliktų savo paskirtį.
Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų tikslas:
privalomų Tarptautinės profesinės praktikos pagrindų elementų laikymąsi;
2pateikti sistemą,
kuria vadovaujantis atliekamos ir plėtojamos visapusės naudą teikiančios vidaus audito paslaugos;
vidaus audito veiklos vertinimo pagrindus;
gerinti organizacijos raidą ir veiklą. Atkreipiame dėmesį, kad privačiame sektoriuje dirbantys vidaus auditoriai vadovaujasi tarptautiniais vidaus audito profesinės praktikos standartais, todėl jų taikymas ir viešajame sektoriuje sudarytų palankesnes sąlygas užtikrinti kokybę vidaus audito srityje, dalintis gerąja praktika bei patirtimi. Pažymėtina, kad Lietuvoje taikomi tarptautiniai išorės audito standartai įmonių finansinių ataskaitų auditams. Valstybės kontrolė (Aukščiausioji audito institucija) savo veikloje taip pat taiko tarptautinius audito standartus. Daugelyje Europos šalių vidaus auditą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nuoroda vadovautis tarptautiniais vidaus audito standartais (pvz. Estijoje įstatymu apibrėžta, kad viešojo sektoriaus vidaus auditui yra taikomi tarptautiniai vidaus audito standartai). Profesionali, nepriklausoma ir objektyvi vidaus audito funkcija yra vienas iš svarbiausių efektyvaus organizacijos valdymo elementų. Atkreipiame dėmesį, kad viešo sektoriaus efektyvioms vidaus audito funkcijoms taip pat reikia:
Nepritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama Konstitucija, įstatymais, įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, o asocijuotų struktūrų standartai, gairės paprastai laikytini gerąja praktika. Be to ne vien tik Standartai prisideda prie vidaus audito tarnybų veiklos efektyvumo didinimo, bet ir kiti tarptautinės gerosios praktikos pavyzdžiai (INTOSAI standartai, COSO modelis). Atkreiptinas dėmesys, kad Standartų nuostatos, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus ypatumus, yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus (keičiamą įstatymą ir Pavyzdinę vidaus audito metodiką), kur Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų nuostatos pritaikytos viešojo juridinio asmens veiklos specifikai. Pažymėtina, kad viešieji juridiniai asmenys pagal Pavyzdinę vidaus audito metodiką ir savo veiklos ypatumus (pvz., centralizuota vidaus audito funkcija, nurodo ar vidaus audito atlikimui ir rezultatų pateikimui, duomenų kaupimui naudojama informacinė sistema, ar administruojama ES parama ir pan.) pasirengia Vidaus audito metodikas ir tai yra dokumentas su kuriuo supažindinami audituojami subjektai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas yra parengtas atsižvelgiant į tarptautinę gerąją vidaus kontrolės ir vidaus audito praktiką, siūloma papildyti keičiamo įstatymo nuostatas. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalies 5 punktą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tarnyba, 2019-04-241
Susipažinę su Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projektu[4] Nr. XIIIP-1465(2) (toliau – Įstatymo projektas) ir atsižvelgdami į Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires (toliau – Gairės) ir Tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus (toliau – Standartai), iš esmės pritariame Įstatymo projektui, tačiau teikiame šias pastabas:
ar vartotina sąvoka – finansų kontrolė. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinamas finansų kontrolės apibrėžimas, kaip sudėtinė vidaus kontrolės dalis. Vertinant tarptautiniu mastu pripažintą gerąją praktiką, o būtent Gaires ir Standartus, vidaus kontrolė bendrąja prasme apima ir finansų kontrolę ir kitus kontrolės elementus. Be to įstatymo projekte nėra aprašomos kokios gali būti kitos vidaus kontrolės dalys. Manytume, kad finansų kontrolės sąvokos galima būtų atsisakyti kaip perteklinės lyginant su Gairėmis ir Standartu. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir Projekto 4 straipsnio
kontrolės politikos sudėtinė dalis. Finansų kontrolės taisyklės neturėtų būti vartojamos minėto straipsnio 3 dalyje, o numatytos poįstatyminiame teisės akte ir sudarytų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtų metodinių gairių dėl vidaus kontrolės politikos sudėtinę dalį. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai atsisakyta įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytos finansų kontrolės sąvokos. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-241
išsamiai aprašyta vidaus auditoriaus sąvoka.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje vidaus auditorius apibrėžiamas kaip vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą. Siūloma vidaus auditoriaus sąvoka neapima kitą statusą turinčių darbuotojų, tokių kaip valstybės pareigūnai ar kariai, kadangi valstybės tarnautojo ir valstybės pareigūno ar kario sąvokos nėra tapačios ir toks teisinis reglamentavimas gali sukelti keičiamo įstatymo taikymo neaiškumų. Valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir jiems be išlygų taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, o tuo tarpu valstybės pareigūnams ar kariams valstybės tarnybos įstatymas netaikomas, skiriasi valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų, ar karių funkcijos ir vieta valdžios institucijų sistemoje. Jei būtų priimtas minėtas teisinis reguliavimas, tiek valstybės pareigūnai, tiek kariai savo institucijose negalėtų atlikti vidaus audito ir tinkamai taikyti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, kadangi jie neatitiktų vidaus auditoriaus sąvokos, nors pagal to paties Įstatymo projekto 9 straipsnį įstaigose, kurių darbuotojai yra valstybės pareigūnai ar kariai, privalo būti įsteigta vidaus audito tarnyba. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, siūlome į vidaus auditoriaus sąvoką praplėsti, kad ji apimtų valstybės pareigūnus, karius ir išdėstyti taip: „6. Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kitą įstatymų nustatytą statusą turintis asmuo (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-241
aprašytas vidaus audito veiklos efektyvumo vertinimas.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ ataskaitoje Nr. VA-P-50-3-6 (toliau – valstybinio audito ataskaita) pateikta pastabų, kad Finansų ministerija analizuodama ir vertindama vidaus audito tarnybų veiklos atitiktį teisės aktams tik iš dalies įvertina vidaus audito funkcijos efektyvumą. Reikalavimus kokybės užtikrinimui numato ir Standartai (1310 ir 1312), kuriuose pasakyta, jog turi būti atliekami tiek vidiniai, tiek periodiniai išoriniai vertinimai. Siūlome papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą įtvirtinant papildomą kompetenciją Finansų ministerijai – vidaus audito veiklos efektyvumo vertinimą nustatant efektyvumo lygį. Pritarti Argumentai:
Vidaus audito veiklos efektyvumo vertinimas yra vidaus audito tarnybos išorinio vertinimo dalis. Finansų ministerija įgyvendindama Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito Nr. VA-P-50-3-6 ataskaitoje
„Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai
veikti“ pateiktą rekomendaciją (nustatyti vidaus audito išorinio vertinimo ir analizės metu atliekamo vidaus audito tarnybų efektyvumo vertinimo kriterijus ir periodiškumą) pakeitė vidaus audito tarnybos veiklos vertinimo aprašą (patvirtintas finansų ministro 2008-10-31 įsakymu Nr. 1K-353) ir atnaujino Vidaus audito tarnybos veiklos vertinimo procedūrų vadovą (2017-12-27), papildant jį priedu „Vidaus audito tarnybų veiklos efektyvumo vertinimas“.
Taip pat, įgyvendinant, 2016–2020 metų Bendradarbiavimo programą, iš susitarimo šalių atstovų sudaryta darbo grupė (Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, Vidaus auditorių asociacijos, Savivaldybių kontrolierių asociacijos ir Lietuvos auditorių rūmų), atsižvelgdama į Tarptautinio vidaus auditorių instituto parengtą Vidaus audito gebėjimų brandumo modelį viešajam sektoriui, rengia dokumentą – Gaires, skirtas audito sistemos grandžių brandos vertinimui. Pagal šį dokumentą naudojant vienodą vertinimo sistemą bus galima nustatyti vidaus audito tarnybos veiklos efektyvumo lygį tiek išorinio vidaus audito tarnybos veiklos vertinimo metu, tiek pačiai vidaus audito tarnybai atliekant savo veiklos įsivertinimą (vidaus audito tarnybos veiklos savianalizę). Siekiant aiškumo, siūloma papildyti keičiamo įstatymo nuostatas ir nustatyti pareigas Finansų ministerijai užtikrinti išorinį vidaus audito tarnybų veiklos vertinimą, vidaus audito tarnybos vadovui teikti vertintojui ar vertintojų grupei išoriniam vidaus audito tarnybos veiklos vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir paaiškinimus. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, 11 straipsnio 2 dalies 11 punktą. 4. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2019-04-161
Parengtu projektu iš esmės yra įgyvendinamos 2017-03-29 valstybinio audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, išskyrus toliau teikiamus pastebėjimus. Projekto 5–6 straipsniuose siūloma nustatyti vidaus kontrolės principus ir vidaus kontrolės elementus, taip įgyvendinant rekomendaciją „nustatyti tarptautiniu mastu pripažintos gerosios praktikos rekomenduojamus efektyvios viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemos principus, nurodyti sistemos elementus ir jiems keliamus tikslus“.
Pažymėtina, kad pagal INTOSAI Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires viešojo sektoriaus organizacijos įgyvendindamos vidaus kontrolę turi vadovautis vidaus kontrolės principais. Projektu siūlomi nustatyti šie vidaus kontrolės principai: tinkamumo, efektyvumo, rezultatyvumo, optimalumo, dinamiškumo ir nenutrūkstamo funkcionavimo. Iš jų tinkamumo principas pagal siūlomą formuluotę „vidaus kontrolė turi būti įgyvendinama tose viešojo juridinio asmens veiklos srityse, kuriose susiduriama su didžiausia rizika“ neatitinka gairių 1.1 skyriaus nuostatų, nes jame nustatyta, kad vidaus kontrolė turi apimti visą viešojo sektoriaus organizacijos veiklą. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą. 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-241
aprašyti reikalavimai vidaus audito tarnybos vadovui.
Aktualu, tai, kad:
Siūlome:
Argumentai: Viešojo sektoriaus vidaus auditoriaus atestatas, kurį buvo galima įgyti Finansų ministerijos mokymo centre baigus 6-ių modulių programą nebuvo privalomas. Standartuose (1210 nuostatos paaiškinimas) nurodyta, kad vidaus auditoriai skatinami savo profesionalumą patvirtinti įgytais diplomais, kurie liudija apie profesinę kvalifikaciją, tačiau atestuoto vidaus auditoriaus pažymėjimas nėra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad vidaus audito tarnybų vadovų kvalifikacijos kėlimo strategija neturėtų prieštarauti bendrai valstybės politikai valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje (pvz., Vyriausybės 2018-11-28 nutarimui Nr. 1176). Reikalavimų dėl privalomo valandų vidaus auditoriaus kvalifikacijai tobulinti skaičiaus nėra nustatyta ir Standartuose.
Standartuose (1230 – Nuolatinis profesinis tobulėjimas) nurodyta, kad vidaus auditoriai turi nuolat gilinti žinias, tobulinti įgūdžius ir ugdyti kitas profesines savybes bei sugebėjimus. Ši nuostata perkelta į Viešojo juridinio asmens, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių (patvirtintų finansų ministro 2003-05-02 įsakymu Nr. 1K-117) 5.2 papunktį: vienas iš vidaus auditoriaus kompetencijos ir profesionalumo principų – vidaus auditorius privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją, gerinti atliekamo vidaus audito kokybę ir efektyvumą. Be to, dauguma viešojo sektoriaus vidaus auditorių yra valstybės tarnautojai, todėl jiems turi būti taikomos ir bendrosios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymų finansavimo. Siekiant užtikrinti vidaus audito kokybę ir vidaus auditorių profesionalumą siūloma, papildyti keičiamą įstatymą nuostatomis, numatant teisę tobulinti kvalifikaciją. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 12 straipsnio
tarnyba, 2019-04-241
aprašytas vidaus audito tarnybos ilgalaikis planavimas. Aktualu, tai, kad paprastai viešojo juridinio asmens strateginiuose planuose nėra ir negali būti (dėl siekio vengti vidaus audito tarnybos dalyvavimo viešojo juridinio asmens valdyme) iškeliami vidaus audito tarnybos veiklos tikslai ir rodikliai, neplanuojamos veiklos vidaus audito tarnybos veiklos gerinimui. Manome, kad siekiant vidaus audito tarnybos, veiklos nuoseklumo, tikslinga nustatyti, jog vidaus audito tarnybos turi turėti savo strateginius/ilgalaikius vidaus audito tarnybos veiklos planus, kuriuose galėtų būti pateikiami vidaus audito tarnybos veiklos vertinimų (pvz.
SSGG analizės, brandos vertinimo ir kt.) rezultatai, veiklos efektyvinimo priemonės, vidaus audito tarnybos veiklos rodikliai veiklos gerinimui, apibrėžti audituojamą visumą, kurios pagrindu atlikus viešojo juridinio asmens rizikos vertinimo analizę, būtų sudaromi vidaus auditų planai ir pan. Siūlytina Įstatymo projekto 11 straipsnį papildyti nauja dalimi ir numatyti vidaus audito tarnybos vadovui pareigą nustatyti vidaus audito tarnybos strateginius/ilgalaikius veiklos tikslus ir iškelti veiklos rodiklius. Toks papildymas svarbus siekiant išvengti vidaus audito tarnybos dalyvavimo viešojo juridinio asmens valdyme. Pritarti Argumentai:
Ilgalaikių ir metinių vidaus audito tarnybų planų sudarymą, siūloma detalizuoti poįstatyminiuose teisės aktuose (Pavyzdinėje vidaus audito metodikoje), o įstatyme nurodyti, kokius planus teikia vidaus audito tarnybos vadovas tvirtinti viešojo juridinio asmens vadovui. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 11 straipsnio
tarnyba, 2019-04-241
tarnybos veiklos trejų metų planas, kuris grindžiamas rizikos vertinimu, laikytinas pertekliniu. Standartai (2010 TVAS) numato, kad vidaus auditų planai turi būti sudaromi ne rečiau, kaip kartą metuose. Tiek tarptautinėje praktikoje, tiek privačiame versle nerengiami trijų metų vidaus auditų planai, nes besikeičiančioje aplinkoje tokie planai praranda esmę. Siūlome tikslinti ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 8. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-241
Nenumatytas vidaus auditorių dalyvavimas kitų viešųjų juridinių asmenų audituose. Susisiekimo ministerijos vidaus auditorių 2019 m. baigtas vidaus auditas Švietimo ministerijai pavaldžiose įstaigose[5] atkleidė eilę galimų teisės aktų pažeidimų, efektyvumo stoką ir kitų problemų, tačiau praktikoje nėra žinoma daug atvejų, kai vidaus auditorių atlikti auditai pastebi ir siūlo spręsti kompleksines problemas, dažniausiai iškilusios problemos yra aptariamos tarp vidaus auditoriaus ir viešojo juridinio asmens vadovo. Manome, kad praktika, kai vidaus auditoriai atlieka auditą ne tik viešajame juridiniame asmenyje, kuriame patys dirba, ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kurie yra atskaitingos jų tiesioginiams vadovams, bet ir dalyvauja kitų viešųjų juridinių asmenų audituose, gali:
Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 13 straipsnio 5 punktą. 9. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-241
projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūlome nustatyti, jog vidaus auditoriai savo veikloje taip pat vadovaujasi Tarptautiniais vidaus audito profesinės praktikos standartais.
Tokio reikalavimo įtvirtinimas sudarytų prielaidas didinti vidaus audito veiklos efektyvumo lygį, kuris taip pat didintų vidaus audito indėlį tobulinant vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje. Nepritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama Konstitucija, įstatymais, įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, o asocijuotų struktūrų standartai, gairės paprastai laikytini gerąja praktika. Be to ne vien tik Standartai prisideda prie vidaus audito tarnybų veiklos efektyvumo didinimo, bet ir kiti tarptautinės gerosios praktikos pavyzdžiai (INTOSAI standartai, COSO modelis). Atkreiptinas dėmesys, kad Standartų nuostatos, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus ypatumus, yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus (keičiamą įstatymą ir Pavyzdinę vidaus audito metodiką), kur Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų nuostatos pritaikytos viešojo juridinio asmens veiklos specifikai. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas yra parengtas atsižvelgiant į tarptautinę gerąją vidaus kontrolės ir vidaus audito praktiką, siūloma papildyti keičiamo įstatymo nuostatas. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalies 5 punktą. 10. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
vaidmuo vykdant korupcijos prevenciją. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos parengtuose korupcijos prevencijos metmenyse[6] yra teigiama, kad:
Siūlome įstatymo projektą papildyti nuostatomis, įgaliojančiomis vidaus auditorius pagal jiems nustatytą kompetenciją aktyviau dalyvauti vertinant viešojo juridinio asmens korupcijos riziką ir korupcijos rizikos valdymą, tuo prisidedant prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo įstaigoje. Projekto antikorupcinis vertinimas, kuris numatytas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje, atliktas nebuvo. Nepritarti Argumentai:
Keičiamame įstatyme nėra detalizuojamos atskiros viešojo juridinio asmens rizikos (tame tarpe – ir korupcijos rizikos) rūšys. Pažymėtina, kad Pavyzdinėje vidaus audito metodikoje (77.1 punktas)[⁷] numatyta, kad vidaus auditorius, atlikdamas vidaus audito procedūras ir nustatęs pažeidimų, susijusių su viešojo juridinio asmens veiklos sritimis, kuriose egzistuoja didelė rizika korupcijos pasireiškimo tikimybei, apie juos turi nedelsdamas pranešti vidaus audito tarnybos vadovui, kuris raštu apie tai turi informuoti viešojo juridinio asmens vadovą. 11. Finansų ministerija, 2019-04-18 Finansų ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2019 m. balandžio 18 d. paklausimą, teikia papildomą informaciją dėl derinimo pažymoje išdėstytų argumentų, susijusių su nepritarimu Vidaus auditorių asociacijos 2018 m. lapkričio 7 d. pasiūlymui Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr.
IX-1253 pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) numatyti tiesioginį Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų (toliau – Standartai) taikymą su pereinamuoju taikymo laikotarpiu, nes kai kurių Standartų nuostatų tiesioginis taikymas (be kitų derinimo pažymoje pateiktų argumentų) pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Standartuose numatyta, kad vidaus audito vadovas yra atsakingas už visus vidaus audito veiklos aspektus apimančios kokybės užtikrinimo ir gerinimo programos, kurią sudaro tiek vidiniai, tiek išoriniai vertinimai, parengimą ir priežiūrą . Siekiant, kad vidaus audito veikla būtų kokybiška, bent kartą per penkerius metus turi būti atliekamas išorinis vidaus audito veiklos vertinimas, kurį turėtų atlikti kvalifikuotas ir nepriklausomas vertintojas ar vertintojų grupė, nepriklausantys organizacijai. Išorės vertintojai turi pateikti išvadą, ar vidaus audito veikla atitinka Etikos kodeksą ir Standartus. Finansų ministerijos specialistai, pasirinktinai apklausę vidaus audito tarnybų išorinio vertinimo paslaugas teikiančias audito įmones, ir išnagrinėję viešai skelbiamą informaciją, susijusią su panašių paslaugų pirkimu viešojo sektoriaus subjektuose, atliko preliminarius paskaičiavimus, kiek reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų išoriniams vidaus audito tarnybų veiklos vertinimams atlikti.
Pagal preliminarius duomenis , išoriniams viešųjų juridinių asmenų vidaus audito tarnybų (įskaitant ir savivaldybėse įsteigtas centralizuotas vidaus audito tarnybas) vertinimams atlikti per penkerius metus reikėtų apie
Standartuose ir nėra nustatyta reikalavimų dėl privalomo valandų vidaus auditoriaus kvalifikacijai tobulinti skaičiaus, tačiau nurodyta, kad vidaus auditoriai turi nuolat gilinti žinias, tobulinti įgūdžius ir ugdyti kitas profesines savybes bei sugebėjimus, o Standartų įgyvendinimo gairėse teikiamas papildomas paaiškinimas, kad norint palaikyti atitinkamą vidaus auditoriaus profesinę kompetenciją būtina kiekvienam vidaus auditoriui numatyti ir privalomus tęstinius mokymus (pavyzdžiui, 40 akad. val. per metus). Finansų ministerijos specialistų atliktais preliminariais paskaičiavimais, tokiam Standartų nuostatų dėl privalomų vidaus auditorių kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų taikymui kasmet reikėtų apie 240 000 eurų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis Standartų taikymas nėra numatomas, tačiau siekiant užtikrinti tinkamą vidaus audito tarnybų veiklą ir vidaus audito tarnybų atliekamo audito kokybę, siūloma numatyti, kad Finansų ministerija turi užtikrinti, kad ne rečiau, kaip kartą per 5 metus finansų ministro nustatyta tvarka būtų atliekamas išorinius vidaus audito tarnybų (įskaitant ir savivaldybėse įsteigtas centralizuotas vidaus audito tarnybas) vertinimas.
Siekiant užtikrinti atliekamo vidaus audito kokybę, siūloma numatyti, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai turi kelti savo kvalifikaciją, nenurodant privalomo valandų skaičiaus. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 12 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 12. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2019-04-16 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priėmus įstatymą ir siekiant nuosekliai įgyvendinti valstybinio audito rekomendacijas, šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turėtų būti: nurodyti vidaus kontrolės sistemos elementams keliami reikalavimai; nustatyta pareiga institucijos vadovui deklaruoti prisiimtą atsakomybę už vidaus kontrolės sistemos sukūrimą ir tobulinimą; papildytos Finansų ministerijos funkcijos dėl vidaus kontrolės sistemos mokymų ir kvalifikacijos koordinavimo, kad jos apimtų institucijų vadovus ir kontrolės sistemos priežiūrą atliekančius asmenis; apibrėžtas Finansų ministerijos atliekamas vidaus kontrolės sistemos priežiūros procesas, nustatant vidaus kontrolės įgyvendinimo ataskaitos pildymo reikalavimus. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 punktus, 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-05-08 * siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1465(2) tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Audito komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms eil. Nr. 2 ir 4, kurioms nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-05-081
Keičiamo įstatymo
„viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politika“, tačiau ši sąvoka
nėra apibrėžta, todėl gali būti skirtingai suprantama (interpretuojama). Iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies darytina prielaida, kad ši sąvoka bus apibrėžiama netradiciškai ir skirsis nuo įprasto termino „politika“. Pasiūlymas: Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu aiškumo principu ir siekiant vienodo šios sąvokos supratimo, tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja dalimi, kurioje būtų pateikta sąvoka „viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politika“ ir šios sąvokos apibrėžtis. Pritarti Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-05-081
Argumentai: Keičiamo įstatymo
apibrėžtyje nurodant, kad tai „...-viešojo juridinio asmens rizikai valdyti jo vadovo sukurta kontrolės sistema, padedanti siekti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų“.
Kituose keičiamo įstatymo straipsniuose vidaus kontrolės sistemos pilna sudėtis (t. y. šią sistemą sudarantys elementai ar dalys) nėra atskleidžiama. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje randame nuostatą, kad „finansų kontrolė yra viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalis“, tačiau neaišku, ar finansų kontrolė yra / nėra suprantama kaip vidaus kontrolės sistemos dalis ir kokios yra kitos šios sistemos dalys. Analogiškai yra ir su keičiamo įstatymo 6 straipsnyje minimais vidaus kontrolės elementais: neaišku, ar jie yra /nėra suprantami vidaus kontrolės sistemos elementai, ar ne. Pasiūlymas:
Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu aiškumo principu ir siekiant vienodo šios sąvokos supratimo tikslinga tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, atskleidžiant (įvardijant) vidaus kontrolės sistemos elementus ir keičiamame įstatyme juos aiškiai apibrėžiant (nurodant jiems keliamus reikalavimus ir pan.). Nepritarti Argumentai:
Vidaus kontrolė yra viešojo juridinio asmens vadovo sukurta kontrolės sistema, kuri apima viešajame juridiniame asmenyje vykdomas visų rūšių kontrolės (asignavimų valdymo, apskaitos ir klaidų prevencijos kontrolė; viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė; turto valdymo, naudojimo ir jo apsaugos kontrolė ir kt.) visuma ir visų vidaus kontrolės dalių apibrėžti keičiamame įstatyme neįmanoma, nes viešieji juridiniai asmenys skiriasi savo organizacine struktūra, veiklos specifika ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti nuostatų apie vidaus kontrolės dalį t. y. finansų kontrolę. 4.
4Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-05-081
Keičiamo įstatymo tekste nėra aiškiai apibrėžtas vidaus kontrolės ir vidaus audito tarpusavio santykis, t. y. tiek vidaus kontrolė, tiek vidaus auditas aiškinami kaip dvi
„lygiagrečiai“ viešajame juridiniame asmenyje vykdomos veiklos. Tačiau
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl vidaus kontrolės dalyvių sudėties (įtraukiant ir vidaus auditorius) leidžia daryti prielaidą, kad vidaus auditas visgi yra vidaus kontrolės sistemos elementas ar dalis, pasižymintis (pasižyminti)tam tikra specifika (pvz. nepriklausomumu ir kt.). Pasiūlymas:
Tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas ir /ar papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį nuostatomis, kuriomis būtų aiškiau apibrėžtas vidaus audito ir vidaus kontrolės tarpusavio santykis. Nepritarti Argumentai: Vidaus audito ir vidaus kontrolės tarpusavio santykis atskleidžiamas keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nurodant vidaus kontrolės dalyvius ir jų kompetencijas. Pagal tarptautinę gerąją praktiką vidaus kontrolės dalyvių pareigos ir atsakomybė turi būti aiškiai atskirtos, todėl atitinkamai keičiamame įstatyme tai siūloma reglamentuoti panaudojant „Trijų gynybos linijų modelį“, kuris numato pareigų pasidalijimą tarp vadovo, darbuotojų ir vidaus auditorių. Vidaus auditorių indėlis vertinant vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje atskleidžiamas pagal „trečią gynybos liniją“, kai vidaus auditoriai, atlikdami nepriklausomą ir objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, teikia vadovui patikinimą dėl efektyvios vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje ir padeda ją tobulinti. 5.
5Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-05-081
Argumentai: Keičiamo įstatymo
kontrolės sistemoje, tačiau jų vaidmuo apibrėžtas siauriau, negu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje siūlomi nustatyti vidaus audito uždaviniai (pvz. neminima vidaus auditorių veikla, susijusi su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodomu uždaviniu). Pasiūlymas: Tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas ir, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, išsamiau apibrėžti vidaus auditorių vaidmenį vidaus kontrolėje. Pritarta iš dalies Argumentai:
Keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nustatyti vidaus kontrolės dalyvių t. y. viešojo juridinio asmens vadovo, priežiūrą atliekančių darbuotojų ir vidaus auditorių – kompetencija, kai jie veikia vidaus kontrolės srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas uždavinys „tirti ir vertinti viešojo juridinio asmens gautų ES ir (arba) tarptautinės finansinės paramos lėšų panaudojimo administravimą“ yra susijęs su tam tikrais atskirais atvejais, kada vidaus audito tarnyboms yra pavedamos funkcijos ES paramos ar kitos paramos administravimo (auditavimo) ir iš dalies nėra būdingos vidaus auditui, tačiau. Žr. komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-05-081
Kokybiškai atlikti vidaus auditą yra įmanoma, jei laikomasi „keturių akių principo“ ir šią funkciją atlieka optimalus (pakankamas) kompetentingų darbuotojų (auditorių) skaičius. Nesant keičiamame įstatyme jokių teisinių nuostatų šioje srityje, galima situacija, kai šią funkciją bus pavedama vykdyti per mažam (nepakankamam) darbuotojų (auditorių) skaičiui.
Pasiūlymas: Tikslinga apsvarstyti galimybę keičiamą įstatymą papildyti nuostatomis (t. y. perkelti iš įstatymą įgyvendinamųjų dokumentų) dėl vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičiaus normatyvo ir jo taikymo. Nepritarti Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1298 patvirtintu Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašu, todėl nėra tikslinga nustatyti atskirą vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičiaus normatyvo nustatymą. 7. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
funkcijas, tačiau iš šio straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlomos nustatyti funkcijos „užtikrinti, kad būtų atliekamas vidaus auditas ir pažangos stebėjimas“ lieka neaišku, ar jis pats gali atlikti /atlieka vidaus auditą. Dėl šio neaiškumo, kyla abejonių dėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų, nes jose minimi tik vidaus auditoriai kaip vidaus kontrolės dalyviai (ir nėra aiškumo dėl vidaus audito tarnybos vadovo – ar jis yra traktuojamas kaip vienas iš vidaus auditorių, ar jo pareigybė paprasčiausiai nepaminėta).
Pasiūlymas: arba tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir nustatyti, kad vidaus audito tarnybos vadovas, esant reikalui, ir pats atlieka vidaus audito funkcijas, arba, nusprendus, kad vidaus audito tarnybos vadovas atlieka tik valdymo (vadovavimo) vidaus audito tarnybai funkcijas, tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, įrašant žodžius „vidaus audito tarnybos vadovas ir ...“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto patobulintame keičiamo įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas privalo turėti ne mažesnį kaip 2 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityje, turi užtikrinti, kad būtų atliekamas vidaus auditas, pateikiami vidaus audito rezultatai ir atliekamas pažangos stebėjimas, bei privalo užtikrinti atliekamo vidaus audito kokybę. Taip pat numatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas atsako už atlikto vidaus audito išvadas ir rekomendacijas. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad keičiamame įstatyme teikiama „vidaus auditoriaus“ apibrėžtis neprieštarauja vidaus audito tarnybos vadovo nustatytai kompetencijai bei vidaus audito tarnybos vadovo atliekamos funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme, nustatant, kad prireikus vidaus audito tarnybos vadovas gali ir turi atlikti vidaus auditą, rengti vidaus audito ataskaitas, pateikiant išvadas ir rekomendacijas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1465(3) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9.
paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė) [1]
„2. Sąžiningumo principas. Vidaus auditorių sąžiningumas suteikia pagrindą
pasitikėti jų darbu ir pasikliauti jų nuomone. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų: <...>
įsipareigojimais, ir spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai;“ [2]
„3. Objektyvumo principas. Vidaus auditoriai vadovaujasi aukščiausio lygio profesiniu
objektyvumu rinkdami, vertindami ir pateikdami informaciją apie audituojamojo viešojo juridinio asmens veiklą. Prieš pareikšdami nuomonę, vidaus auditoriai turi surinkti pakankamai įrodymų ją pagrįsti, o asmeniniai jų interesai ar kiti asmenys neturi turėti tam įtakos.“ [3] „3.4. privalo pranešti Vidaus audito tarnybos vadovui arba viešojo juridinio asmens vadovui apie visus atvejus, galinčius sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą.“ [4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/601cc1b0494111e98bc2ba0c0453c004?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=fb118415-8081-48b6-8405-0a07aa03a2a8 [5] https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/04/03/r-masiulis-svietimo-ministerijai-pavaldziu-istaigu-auditas-nustate-labai-negeru-dalyku [6] https://www.stt.lt/documents/korupcijos_prevencija_2018/Korupcijos_prevencijos_Metmenys.pdf [7] Pavydinė vidaus audito metodika patvirtinta finansų ministro 2003-05-02 įsakymu Nr. 1K-117 (nauja redakcija išdėstyta 2018-05-31 įsakymu Nr. 1K-207).