Kaimo reikalų komitetas
KONTROLĖS ĮSTATYMO I-857 10, 12, 17, 18 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1657 2018-12-05
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, biuro patarėjai Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius, Gintarė Remeikienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys:
Žemės ūkio ministras - Giedrius Surplys, Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais - Aleksandras Muzikevičius, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja – Birutė Janutienė, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyriausioji specialistė – Eglė Venckienė, Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėja – Jolita Martutaitytė, Žemės ūkio rūmų direktorius - Sigitas Dimaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada
alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) pataisomis siekiama „įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai, gamybą bei vartojimą, suteikiant gamybos, laikymo ir vartojimo teisę ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre Ūkininkų ūkių registro nuostatų nustatyta tvarka“.
Projekto nuostatos derintinos su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 11 punktu (Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti: 1) alkoholio produktus be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų, 2) alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, 11) alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos);
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu, kuriuo nustatytas draudimas prekiauti alkoholiu tam tikru laiku; Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta draudimas parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus (iš projekto nuostatų nėra aišku, fasuotais, ar pilstomais alkoholiniais gėrimais prekiautų ūkininkai) ir kitomis Įstatymo nuostatomis. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-02-27
2.
reglamentavimą, kuriuo ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre, būtų leista prekiauti (past. – pabraukta mūsų) alkoholiu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai ir į tai, kad projektu nenustatomas minėtos ūkininkų veiklos licencijavimo reglamentavimas, rekomenduotina vadovautis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies nuostatomis („Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos“) prašyti Vyriausybės išvados (past. – pabraukta mūsų). Pritarti LRV Nutarimas gautas (2018-10-31 Nr. 1087)
Teisės departamento išvada
du tretieji straipsniai. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-02-21
Remiantis Įstatymo projekto 1 straipsnio formuluote ūkininkų ūkiuose gaminami alkoholiniai gėrimai būtų priskiriami naminiams alkoholiniams gėrimams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 18 dalyje. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą naminiais alkoholiniais gėrimais draudžiama disponuoti, juos galima gaminti tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti, taigi jie nėra teikiami į rinką. Atitinkamai šiems naminiams alkoholiniams gėrimams netaikytini Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti alkoholio gamybos ir prekybos reikalavimai bei kontrolės mechanizmai. Tuo tarpu ūkininkų ūkiuose gaminamais alkoholiniais gėrimais būtų prekiaujama, todėl turi būti užtikrinamas alkoholinių gėrimų gamybai, klasifikacijai, prekybai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, tokių kaip
reglamento (EB) Nr.
110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89, 2014 m. vasario
dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004, laikymasis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad ūkininkų ūkiuose gaminamų alkoholinių gėrimų gamybos ir apskaitos, prekybos ir vartojimo taisykles, saugos ir kokybės rodiklius, technologijos reikalavimus, kontrolės tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Įstatymo projekto 2 straipsnio formuluote alkoholinių gėrimų gamybai ūkininkų ūkiuose netaikomas licencijavimo reikalavimas, kuris yra nustatytas įmonėms, gaminančioms alkoholinius gėrimus. Įstatymo projektu nenumatant pareigos ūkininkams gauti licenciją, Įstatymo 12 straipsnio
alkoholio gamybos licencijavimo taisykles ūkininkų atžvilgiu netaikytini. Be to, šiems ūkininkams nebūtų taikomas ir Įstatymo 16 straipsnyje nustatytos prekybos licencijavimo taisyklės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti aiškų reglamentavimą bei tai, kad ūkininkų ūkiuose gaminamiems alkoholiniams gėrimams būtų taikomi atitinkami reikalavimai ir užtikrinama šių reikalavimų laikymosi priežiūra, siūlytume Įstatymo projektu aptariamus ūkininkų ūkiuose gamintinus alkoholinius gėrimus atskirti nuo asmeninėms reikmėms gaminamų alkoholinių gėrimų bei nustatyti, kad tokių alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba gali verstis tik licencijas turintys atitinkamus reikalavimus atitinkantys ūkininkai, o licencijavimo tvarką pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 2018-10-31 Nr. 1087 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1657 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas suteikti teisę ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai (toliau – ūkininkai), per kalendorinius metus gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 procentų, ir juos parduoti prieštarauja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslui – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, taip pat šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems valstybės alkoholio kontrolės politikos principams – remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą, skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą. Be to, Įstatymo projektas taip pat neatitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 49 punkto nuostatų, kuriomis siekiama įvairiomis priemonėmis mažinti alkoholio pasiūlą ir alkoholinių gėrimų prieinamumą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio produktai yra specifinės prekės, kurių vartojimas kenkia žmonių sveikatai, Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklai, susijusiai su minėtais produktais, yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas ir šių produktų gamyba ir prekyba yra licencijuojama.
Įstatymo projektu siūloma vienai grupei gamintojų ir prekybininkų netaikyti šio valstybinio reglamentavimo režimo, t. y. siekiama leisti ūkininkams gaminti ir parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 procentų, netaikant reikalavimo įsigyti alkoholio produktų gamybos ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų. Taip pat ūkininkų pagamintiems alkoholiniams gėrimams nebūtų taikomi alkoholio produktų saugos, kokybės, laikymo, gabenimo, prekybos ir kiti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Be to, ūkininkų pagamintiems alkoholiniams gėrimams nebūtų taikomi ir Europos Sąjungos teisės aktuose (2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL 2008 L 39, p. 16), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL 2014 L 84, p. 14) ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriame iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr.
1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18)) nustatyti reikalavimai alkoholinių gėrimų gamybai, klasifikavimui ir prekybai. Todėl ūkininkai galėtų gaminti alkoholinius gėrimus, kurie neatitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir keltų pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. 3. Priėmus Įstatymo projektą, nebūtų užtikrinta juo ūkininkams leidžiamos veiklos priežiūra, nes Įstatymo projekte ūkininkams nenustatoma atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Nors Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnį, tačiau jame nustatomos tik priežiūros institucijos, kurios galėtų skirti baudas ūkininkams, bet nenurodomi konkretūs pažeidimai ir už juos siūlomos ekonominės sankcijos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą ūkininko sąvokos apibrėžtį ūkininkas yra fizinis asmuo. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Todėl Įstatymo projekto 5 straipsnyje teikiamas siūlymas prieštarauja ir Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 4.
4Ūkininkai, norintys gaminti alkoholinius gėrimus ir jais prekiauti,
turėtų vadovautis bendromis ir visiems subjektams taikomomis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis, t. y. įsteigti juridinį asmenį, įsigyti atitinkamas licencijas ir gaminti alkoholinius gėrimus, atitinkančius saugos, kokybės ir kitus šiame įstatyme bei jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o už jų nesilaikymą jiems turėtų būti taikomos bendros atsakomybę reglamentuojančios taisyklės. Nepritarti ES šalių patirtis gaminant ir propaguojant vietinius, turinčius liaudiškas tradicijas, gėrimus. Daugelyje ES šalių, leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba. ES šalių teisėje yra apibrėžiama tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarka, jų gamybai keliami reikalavimai, mokesčių dydis, kokybės standartai, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekiai ir t. t. Tokie gėrimai paprastai gaminami, parduodami ir vartojami tik žemės ūkio savininko teritorijoje ir tik tose patalpose, kurios priklauso savininkui. Tokių namudinių gėrimų gamybai ir vartojimui nustatoma atskira tvarka ir parengiami atitinkami reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad namų gamybos alkoholinius produktus bus galima gaminti ir pardavinėti tik kaimo turizmo sodybose ir tik tose, kurias yra įsteigę ūkininkai, tokių objektų bus labai nedaug ir juose bus galima užtikrinti labai griežtą kontrolės tvarką. Todėl alkoholinių gėrimų falsifikavimo ir piktnaudžiavimo atvejų turėtų būti išvengta. Atsižvelgdama į tokių gėrimų plėtrą kaimo turizmo sodybose Lietuvos Respublikos Vyriausybė galės nustatyti šių gėrimų gaminimo ir licencijavimo tvarką, o tai įgalins reguliuoti tolesnę jų gamybą ir paplitimą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1657 ir Komiteto išvadai bei siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)