ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Respublikos Šventosios valstybinį jūrų uostą į ne valstybinį, o jo valdymą patikėjimo teise perduoti Palangos miesto savivaldybei. Numatoma, kad toks Šventosios valstybinio jūrų uosto reorganizavimas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, būtų operatyviau sprendžiamos regioninės problemos. Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis 2018 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame suinteresuotų institucijų pasitarime priimtais sprendimais, kuriais buvo sutarta dėl siekio sudaryti galimybes panaudoti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos lėšas ir inicijuoti teisės aktų dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto perdavimo Palangos miesto savivaldybei pakeitimo projektų parengimą. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant nacionaliniuose teisės aktuose tinkamai ir nuosekliai įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, todėl buvo parengtas ir kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel.
239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyriaus vedėjas Artūras Kungys (tel. 239 3930, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme šiuo metu yra numatyta, kad Šventosios valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat numatoma, kad minimo uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles tvirtina susisiekimo ministras. To paties įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja VĮ Šventosios uosto direkcija, kuri yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad minimo įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad VĮ Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijai pavestas funkcijas vykdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, kuris ne tik moka valstybinę ir anglų kalbas, taip pat turi aukštąjį jūrinį išsilavinimą, tačiau taip pat turintis ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3 000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-971 įtvirtintos nuostatos įsigalios 2018 m. gegužės 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Priėmus Įstatymo projektą Šventosios valstybinis jūrų uostas nebebūtų valstybinį statusą turintis uostas, jo žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė. Numatoma, kad taip būtų užtikrintas operatyvus ir regiono plėtrai didelę teigiamą įtaką turintis administravimas. Įstatymo projektas yra teikiamas ypatingos skubos tvarka, siekiant užtikrinti, kad Palangos miesto savivaldybė turėtų galimybę pagerinti saugios laivybos sąlygas Šventosios jūrų uoste dar šių metų navigacijos sezono laikotarpiu. Numatoma Įstatymo projekto įsigaliojimo data yra š. m. liepos 1 d., atsižvelgus į tai, kad Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Palangos miesto savivaldybės taryba turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. Taip pat pažymėtina, kad iki nurodytos datos turės būti įsteigta Palangos miesto savivaldybės įmonė, kuri vykdys Įstatymo projekte numatytas funkcijas. Atsižvelgus į siektinus tikslus, taip pat Įstatymo projekte numatoma, kad Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios jūrų uosto laivybos taisykles tvirtins Palangos miesto savivaldybės taryba. Pažymime, kad nors Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką saugios laivybos srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manome, kad pakeitus Šventosios jūrų uosto statusą į nevalstybinį, taip pat atsižvelgus į tai, kad į minimą uostą plaukiotų nekonvenciniai laivai, laivybos klausimus turėtų užtikrinti tokio uosto valdytojas, šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės taryba.
Numatoma, kad atsižvelgiant į tai, jog uosto žemė yra valstybės nuosavybė, uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės teikimu tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektu būtų atsisakoma nepagrįstų išlygų, kada Šventosios jūrų uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, t. y. atsisakoma nuostatų, kad minimo uosto žemė gali būti išnuomojama pirmumo tvarka juridiniams asmenims, kurie joje įsigijo statinius, taip pat uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutrauktas prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis. Pažymėtina, kad Europos Komisija tokio tipo turto nuomą ne viešosios procedūros būdu numato kaip draudžiamą veiklą (kaip pavyzdys pateikiamas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1 straipsniu įstatymas, priimtas 2016 m. birželio 16 d. (Nr. XII-2427), kuris buvo parengtas ir priimtas atsižvelgus į Europos Komisijos inicijuotas Europos teisės pažeidimo procedūras, kurios detaliau aprašomos minimo teisės akto aiškinamajame rašte). Šiuo metu uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, kuris ne tik moka valstybinę ir anglų kalbas, taip pat turi aukštąjį jūrinį išsilavinimą, bet ir turi ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3 000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.
Manome, kad tokie reikalavimai yra per griežti ir neatitinka realių poreikių, siekiant užtikrinti saugią laivybą Šventosios jūrų uoste, todėl siūloma juos liberalizuoti nenurodant konkretaus laivo, kuriuo plaukiojant buvo įgytas penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažas, tipo. Svarbu paminėti tai, kad šiuo metu nėra pradėtų naujų procedūrų dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos pagal galiojančią tvarką, todėl poreikio įtvirtinti Įstatymo projekte pereinamąsias nuostatas nenumatoma. Atkreipiamas dėmesys, kad priėmus Įstatymo projektą uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų ne VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (kaip tai numatyta šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose), o Palangos miesto savivaldybės taryba, numatoma, kad poveikio šios direkcijos veiklai ir (ar) struktūrai nebus, nes VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskirų pareigybių Šventosios jūrų uosto valdymui užtikrinti nėra įsteigusi, nurodytame uoste nepradėjusi įgyvendinti projektų, o Šventosios jūrų uosto valdymas minimos direkcijos darbuotojams nesukuria esminio darbo krūvio ar naštos. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perduotų Palangos miesto savivaldybei 2,7 mln. Eur vertės Šventosios jūrų uosto turtą, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kurio didžiąją dalį vertės sudaro turima dokumentacija (galimybių studija ir techninė dokumentacija) dėl Šventosios jūrų uosto plėtros. Įstatymo projektu, palyginti su galiojančiomis įstatymo normomis, atsisakoma Šventosios jūrų uosto rezervinių teritorijų reglamentavimo.
Pažymime, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1197 „Dėl Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskiriamo žemės sklypo ploto ir išorinės akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtos žemės ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“, kuriuo iš esmės yra apibrėžiamos Šventosios jūrų uosto ribos, nėra numatyta Šventosios jūrų uosto rezervinių teritorijų (pavyzdžiui, kaip tai numatyta nustatant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijas). Nesant poreikio išskirti minimų rezervinių teritorijų, Įstatymo projektu atsisakoma susijusių nuostatų. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektas Šventosios jūrų uosto ir šio uosto naudotojų veiklą reglamentuos kaip specialusis įstatymas, manytina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir kiti teisės aktai, siekiant plėsti Šventosios jūrų uosto ribas ir paimti žemę visuomenės poreikiams, bus taikomi įprasta tvarka. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu atsisakoma nuostatų, kad uosto naudotojais gali būti tik Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ir ūkine veikla, filialas. Pažymėtina, kad tokios pataisos buvo padarytos atsižvelgus į Europos Teisingumo Teismo sprendimus bylose, kuriose buvo vertinami panašūs įsisteigimą ribojantys reikalavimai ir jų pagrįstumas. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant nacionaliniuose teisės aktuose tinkamai ir nuosekliai įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, todėl buvo parengtas ir kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas ir pateikiamas pridedamoje pažymoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, keisti kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra pateikiama sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Palangos miesto savivaldybės taryba iki Įstatymo projekto įsigaliojimo turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti šiuos teisės aktus:
Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1197 „Dėl Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskiriamo žemės sklypo ploto ir išorinės akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtos žemės ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pripažinti netekusiais galios šiuos teisės aktus:
Pakeitus ar pripažinus netekusiais galios šiame aiškinamajame rašte nurodytus teisės aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti:
nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „jūrų uostas“, „uosto kapitonas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, jog projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnyje nėra įtvirtinama jokių konkrečių sąvokų, todėl tikslintinas šio straipsnio pavadinimas, vietoje žodžių „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ įrašant žodžius
„Įstatyme vartojamos sąvokos“. 2. Keičiamo
įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad uosto žemės naudotojai uosto žemės nuomos sutartis sudaro su Palangos miesto savivaldybės administracija. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Dėl šios priežasties siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartį sudarančiu subjektu nurodant savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą kitą savivaldybės administracijos tarnautoją. 3. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei 2 dalį, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai, šios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Pagal aiškinamąjį raštą projekto tikslas yra pertvarkyti Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinį jūrų uostą į ne valstybinį, tačiau nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar Šventosios jūrų uosto žemę galima būtų įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn, ar ne, ir koks šiuo požiūriu yra įstatymo projekto iniciatorių tikslas. 4. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje po žodžių „savivaldybės įmonei pagal“ įrašytinas žodis „turto“. 5. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Uosto kapitono veiklą nustato <...> Šventosios jūrų uosto kapitono nuostatai, kuriuos, suderinusi su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Palangos miesto savivaldybės taryba“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugios laivybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina uostą valdančios įmonės vadovas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatų nėra aišku, koks subjektas skirtų ir atleistų uosto kapitoną 6.
Kadangi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu žemės nuomos sutarties įsigaliojimas priklauso nuo kelių aplinkybių (konkurso pabaigos, nekilnojamojo ir kito turto perleidimo procedūros ir kt.), manytina, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnis turėtų būti pildomas aiškiai numatant žemės nuomos sutarties įsigaliojimo pradžią. 7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio
įpareigojimą, uosto žemės nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos konkurso, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą“. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas įpareigojimas nėra įtvirtintas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje nuomos sutarties sąlygų turinį, todėl ši dalis turėtų būti atitinkamai tikslintina (pavyzdžiui, kaip tai nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildoma ir analogišku įpareigojimu uosto žemės nuomos konkursą laimėjusiam asmeniui per tam tikrą laikotarpį priimti perleidžiamą nekilnojamąjį bei kitą kartu su juo perleidžiamą turtą. 8. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamą reikalavimą, jog konkurso laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, perduotas pagal patikėjimo sutartį ar kitaip suvaržytas, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nustatant minėtus ribojimus perduodamam turtui kaip uosto žemės nuomos sutarties vieną iš sąlygų. 9.
dėmesys, jog iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, per kiek laiko nuo nuomos konkurso pabaigos, uosto žemės nuomos konkurso nelaimėjęs nuomininkas turėtų įgyvendinti pareigą perleisti nuosavybę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas. 10. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, po žodžių „informaciniame skelbime“ įrašant žodžius „uosto žemės nuomos“. 11. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio
nuomininkas Palangos miesto savivaldybei turėtų pateikti informaciją apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo ir kitas sąlygas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, jog iš projekto 11 ir 12 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo gali susiklostyti situacija, kai žemės nuomos konkurso nelaimėjęs asmuo delstų perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą arba žemės nuomos konkursą laimėjęs asmuo vilkintų/atsisakytų priimti perduodamą nekilnojamąjį turtą, todėl žemės nuomos sutarties sudarymas, įsigaliojimas ar tinkamas vykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės žemės nuomos konkurse dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, siūlytina projektą tikslinti, įtvirtinant žemės nuomos konkursą laimėjusio asmens įsipareigojimą priimti perduodamą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir apibrėžti minėto turto perdavimo/priėmimo laikotarpius. 2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamą reikalavimą, jog konkurso laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, perduotas pagal patikėjimo sutartį ar kitaip suvaržytas, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nustatant minėtus ribojimus perduodamam turtui kaip uosto žemės nuomos sutarties vieną iš sąlygų. 3.
teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į tai, jog visos pagrindinės žemės nuomos konkurse dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos turėtų būti apibrėžtos įstatyme, o ne poįstatyminiuose aktuose, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo
konkursą, žemės nuomininkas Palangos miesto savivaldybei turėtų pateikti informaciją apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo ir kitas sąlygas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Šventosios jūrų uosto kapitono nuostatus tvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalį nurodant, kad šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ne tik minėtos savivaldybės taryba, bet ir savivaldybės vykdomoji institucija, t. y., siūlytina vietoj žodžio „taryba“ įrašyti žodį „institucijos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2018-05-16
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis, SUM VGTPD Vandens transporto skyriaus vedėjas Artūras Kungys, Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-04-122 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnyje nėra įtvirtinama jokių konkrečių sąvokų, todėl tikslintinas šio straipsnio pavadinimas, vietoje žodžių „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ įrašant žodžius „Įstatyme vartojamos sąvokos“. Pritarti
2
žemės naudotojai uosto žemės nuomos sutartis sudaro su Palangos miesto savivaldybės administracija.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Dėl šios priežasties siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartį sudarančiu subjektu nurodant savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą kitą savivaldybės administracijos tarnautoją. Pritarti Siūlome nurodyti taip: „2. Uosto paslaugomis besinaudojančios įmonės, sudariusios sutartį su savivaldybės įmone dėl veiklos uoste (toliau – uosto naudotojai), ir uosto žemės naudotojai, tai yra uosto naudotojai, sudarę sutartį su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi (arba jo įgaliotu kitu Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju) dėl uosto žemės nuomos (toliau – uosto žemės naudotojai), uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį.“
yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo
nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai, šios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.
Pagal aiškinamąjį raštą projekto tikslas yra pertvarkyti Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinį jūrų uostą į ne valstybinį, tačiau nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar Šventosios jūrų uosto žemę galima būtų įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn, ar ne, ir koks šiuo požiūriu yra įstatymo projekto iniciatorių tikslas. Nepritarti Manome, kad teiktų įstatymų projektų nuostatos tinkamai atskleidžia siekį Šventosios jūrų uostą numatyti kaip nevalstybinį statusą turinčiu uostu. Tiek aiškinamajame nurodytas siektinas toks tikslas, tiek projektinės nuostatos numato, kad Šventosios jūrų uostas priėmus įstatymų pakeitimus, būtų pripažįstamas kaip nevalstybinis. Projekto nuostatos numato (keičiamo įstatymo 5 straipsnis), kad uosto žemė yra Lietuvos valstybės turtas. Atsižvelgiant į tai, taip pat numatomos kitos nuostatos, susijusios su šios žemės nuoma, o susijusias tokios žemės nuomos tvarkas tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pagal“ įrašytinas žodis „turto“. Pritarti
2
„Uosto kapitono veiklą nustato <...> Šventosios jūrų uosto kapitono
nuostatai, kuriuos, suderinusi su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Palangos miesto savivaldybės taryba“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugios laivybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina uostą valdančios įmonės vadovas.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatų nėra aišku, koks subjektas skirtų ir atleistų uosto kapitoną. Pritarti Siūlome pakoreguoti 8 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Uosto kapitono veiklą nustato Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas, šis įstatymas ir Šventosios jūrų uosto kapitono nuostatai, kuriuos, suderinęs su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Palangos miesto savivaldybės direktorius.“ Taip pat siūlome
su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ir turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažą. Uosto kapitoną skiria ir jį atleidžia Palangos miesto savivaldybės direktorius.“
sutarties įsigaliojimas priklauso nuo kelių aplinkybių (konkurso pabaigos, nekilnojamojo ir kito turto perleidimo procedūros ir kt.), manytina, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnis turėtų būti pildomas aiškiai numatant žemės nuomos sutarties įsigaliojimo pradžią.
Nepritarti Manome, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuostatos (t. y., kad Palangos miesto savivaldybės taryba uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, kurią Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė) numato detalesnio konkurso tvarkos aprašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Todėl manome, kad siūlomos nuostatos dėl įsigaliojimo pradžios ir kitos, bus detaliai nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
žemės nuomos sutartyje nustatytą įpareigojimą, uosto žemės nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos konkurso, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą“. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas įpareigojimas nėra įtvirtintas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje nuomos sutarties sąlygų turinį, todėl ši dalis turėtų būti atitinkamai tikslintina (pavyzdžiui, kaip tai nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildoma ir analogišku įpareigojimu uosto žemės nuomos konkursą laimėjusiam asmeniui per tam tikrą laikotarpį priimti perleidžiamą nekilnojamąjį bei kitą kartu su juo perleidžiamą turtą.
Pritarti iš dalies Siūlome atsižvelgti į pastabos pirmąją dalį ir papildyti projekto 11 straipsnio 2 dalį 4 punktu, t. y.: „4) uosto žemės naudotojo įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos konkurso, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, konkurso laimėtojui.“. Tačiau siūlome neatsižvelgti į antrąją pastabos dalį ir nenurodyti įpareigojimo konkurso laimėtojui perimti turto, kuris yra perleidžiamas kartu su uosto žemės nuoma. Manome, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo bus tvirtinama uosto žemės nuomos tvarka bus aiškiai nurodyta kas ir kokiomis sąlygomis galės dalyvauti konkurse ir kokius kriterijus (tame tarpe ir sąlygą perimti turtą) turės tenkinti konkurse dalyvaujantis juridinis asmuo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įtvirtinamą reikalavimą, jog konkurso laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, perduotas pagal patikėjimo sutartį ar kitaip suvaržytas, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nustatant minėtus ribojimus perduodamam turtui kaip uosto žemės nuomos sutarties vieną iš sąlygų. Nepritarti Manome, kad 12 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos ir įpareigojimas neperduoti turto, kuris yra įkeistas ar kitaip suvaržytas turi būti tenkinama bet kuriuo atveju. T. y., jeigu nekilnojamasis ar kitas turtas bus ne asmeninė nuosavybė, jo perduoti konkurso laimėtojui nebus galima ir tokį turtą jo savininkas turės likviduoti arba iškeldinti.
Visa tai bus nurodyta detaliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo bus įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalies nuostatų nėra aišku, per kiek laiko nuo nuomos konkurso pabaigos, uosto žemės nuomos konkurso nelaimėjęs nuomininkas turėtų įgyvendinti pareigą perleisti nuosavybę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas. Nepritarti Manome, kad tikslinga visas technines nuostatas ir konkrečias susijusias procedūras įtvirtinti įstatymą įgyvendinančiajame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (kaip tai yra padaryta įgyvendinant adekvačias Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas). Šiame poįstatyminiame teisės akte bus detaliai nurodoma, kad esamas uosto žemės nuomininkas pasibaigiant jo uosto žemės nuomos terminui turi parengti suderintą su atitinkamomis institucijomis asmeninio turto sąrašą, kuris turės būti perduodamas konkurso laimėtojui. Konkurso laimėtojas dalyvaudamas konkurse matys sąlygas dėl uosto žemės nuomos, taip pat ir dėl perimamo turto, atsižvelgęs į tai teiks savo siūlymus dėl uosto žemės nuomos kainos. Manome, kad siūlymo įgyvendinimas nesukurs pridėtinės vertės, o tik apsunkins teisės akto dėstymą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalį, po žodžių „informaciniame skelbime“ įrašant žodžius „uosto žemės nuomos“. Pritarti
1 11.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį nurodant, per kiek laiko iki viešo paskelbimo apie konkursą, žemės nuomininkas Palangos miesto savivaldybei turėtų pateikti informaciją apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo ir kitas sąlygas. Nepritarti Manome, kad atsižvelgiant į tai, jog visos procedūrinės konkurso nuostatos yra glaudžiai susijusios, tikslinga jas nuosekliai išdėstyti įstatymą įgyvendinančiajame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (kaip tai padaryta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei argumentus, kuriems pritarė Komitetas, ir į Komiteto pateiktus pasiūlymus dėl įstatymo projekto tobulinimo
susitarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Simonas Gentvilas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos skyriaus vedėjas A.Kungys, Palangos meras Š.Vaitkus, Palangos savivaldybės administracijos direktorė A.Kilijonienė, Žemės ūkio ministerijos atstovė A.Rasmilavičiūtė-Paliavienė, Vyriausybės kanceliarijos atstovas A.Nevas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-132 Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnyje nėra įtvirtinama jokių konkrečių sąvokų, todėl tikslintinas šio straipsnio pavadinimas, vietoje žodžių
„Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ įrašant žodžius „Įstatyme vartojamos
sąvokos“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje įtvirtinama, kad uosto žemės naudotojai uosto žemės nuomos sutartis sudaro su Palangos miesto savivaldybės administracija.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Dėl šios priežasties siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartį sudarančiu subjektu nurodant savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą kitą savivaldybės administracijos tarnautoją. Pritarti. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Uosto paslaugomis besinaudojančios įmonės, sudariusios sutartį su savivaldybės įmone dėl veiklos uoste (toliau – uosto naudotojai), ir uosto žemės naudotojai, tai yra uosto naudotojai, sudarę sutartį su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi (arba jo įgaliotu kitu Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju) dėl uosto žemės nuomos (toliau – uosto žemės naudotojai), uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad uosto žemė yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei 2 dalį, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai, šios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.
Pagal aiškinamąjį raštą projekto tikslas yra pertvarkyti Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinį jūrų uostą į ne valstybinį, tačiau nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar Šventosios jūrų uosto žemę galima būtų įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn, ar ne, ir koks šiuo požiūriu yra įstatymo projekto iniciatorių tikslas. Nepritarti. Teiktų įstatymų projektų nuostatos tinkamai atskleidžia siekį Šventosios jūrų uostą numatyti kaip nevalstybinį statusą turinčiu uostu. Tiek aiškinamajame nurodytas siektinas toks tikslas, tiek projektinės nuostatos numato, kad Šventosios jūrų uostas priėmus įstatymų pakeitimus, būtų pripažįstamas kaip nevalstybinis. Projekto nuostatos numato (keičiamo įstatymo 5 straipsnis), kad uosto žemė yra Lietuvos valstybės turtas. Atsižvelgus į tai, taip pat numatomos kitos nuostatos, susijusios su šios žemės nuoma, o susijusias tokios žemės nuomos tvarkas tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-135 Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje po žodžių „savivaldybės įmonei pagal“ įrašytinas žodis „turto“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Uosto kapitono veiklą nustato <...> Šventosios jūrų uosto kapitono nuostatai, kuriuos, suderinusi su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Palangos miesto savivaldybės taryba“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugios laivybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina uostą valdančios įmonės vadovas.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatų nėra aišku, koks subjektas skirtų ir atleistų uosto kapitoną. Pritarti. Siūlome pakoreguoti 8 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Uosto kapitono veiklą nustato Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas, šis įstatymas ir Šventosios jūrų uosto kapitono nuostatai, kuriuos, suderinęs su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius.“ Taip pat siūlome
su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ir turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažą. Uosto kapitoną skiria ir jį atleidžia Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-1311 Kadangi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu žemės nuomos sutarties įsigaliojimas priklauso nuo kelių aplinkybių (konkurso pabaigos, nekilnojamojo ir kito turto perleidimo procedūros ir kt.), manytina, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnis turėtų būti pildomas aiškiai numatant žemės nuomos sutarties įsigaliojimo pradžią. Nepritarti.
Nepritarti. Keičiamo įstatymo
savivaldybės taryba uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, kurią Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė) numato detalesnio konkurso tvarkos aprašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Todėl manome, kad siūlomos nuostatos dėl įsigaliojimo pradžios ir kitos, bus detaliai nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įpareigojimą, uosto žemės nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos konkurso, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą“. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas įpareigojimas nėra įtvirtintas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje nuomos sutarties sąlygų turinį, todėl ši dalis turėtų būti atitinkamai tikslintina (pavyzdžiui, kaip tai nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildoma ir analogišku įpareigojimu uosto žemės nuomos konkursą laimėjusiam asmeniui per tam tikrą laikotarpį priimti perleidžiamą nekilnojamąjį bei kitą kartu su juo perleidžiamą turtą. Pritarti iš dalies. Siūloma pritarti pastabos pirmai daliai ir papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį 4 punktu, t. y.: „4) uosto žemės naudotojo įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos konkurso, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, konkurso laimėtojui.“.
Tačiau siūloma neatsižvelgti į antrąją pastabos dalį ir nenurodyti įpareigojimo konkurso laimėtojui perimti turto, kuris yra perleidžiamas kartu su uosto žemės nuoma. Manome, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo bus tvirtinama uosto žemės nuomos tvarka bus aiškiai nurodyta kas ir kokiomis sąlygomis galės dalyvauti konkurse ir kokius kriterijus (tame tarpe ir sąlygą perimti turtą) turės tenkinti konkurse dalyvaujantis juridinis asmuo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamą reikalavimą, jog konkurso laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, perduotas pagal patikėjimo sutartį ar kitaip suvaržytas, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nustatant minėtus ribojimus perduodamam turtui kaip uosto žemės nuomos sutarties vieną iš sąlygų. Nepritarti. 12 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos ir įpareigojimas neperduoti turto, kuris yra įkeistas ar kitaip suvaržytas turi būti tenkinama bet kuriuo atveju. T. y., jeigu nekilnojamasis ar kitas turtas bus ne asmeninė nuosavybė, jo perduoti konkurso laimėtojui nebus galima ir tokį turtą jo savininkas turės likviduoti arba iškeldinti. Visa tai bus nurodyta detaliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo bus įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. 9.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Atkreiptinas dėmesys, jog iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, per kiek laiko nuo nuomos konkurso pabaigos, uosto žemės nuomos konkurso nelaimėjęs nuomininkas turėtų įgyvendinti pareigą perleisti nuosavybę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas. Nepritarti. Tikslinga visas technines nuostatas ir konkrečias susijusias procedūras įtvirtinti įstatymą įgyvendinančiajame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (kaip tai yra padaryta įgyvendinant adekvačias Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas). Šiame poįstatyminiame teisės akte bus detaliai nurodoma, kad esamas uosto žemės nuomininkas pasibaigiant jo uosto žemės nuomos terminui turi parengti suderintą su atitinkamomis institucijomis asmeninio turto sąrašą, kuris turės būti perduodamas konkurso laimėtojui. Konkurso laimėtojas dalyvaudamas konkurse matys sąlygas dėl uosto žemės nuomos, taip pat ir dėl perimamo turto, atsižvelgęs į tai teiks savo siūlymus dėl uosto žemės nuomos kainos. Manome, kad siūlymo įgyvendinimas nesukurs pridėtinės vertės, o tik apsunkins teisės akto dėstymą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, po žodžių „informaciniame skelbime“ įrašant žodžius „uosto žemės nuomos“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį nurodant, per kiek laiko iki viešo paskelbimo apie konkursą, žemės nuomininkas Palangos miesto savivaldybei turėtų pateikti informaciją apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo ir kitas sąlygas. Nepritarti.
Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad visos procedūrinės konkurso nuostatos yra glaudžiai susijusios, tikslinga jas nuosekliai išdėstyti įstatymą įgyvendinančiajame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (kaip tai padaryta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2018-05-16 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei argumentus, kuriems pritarė Komitetas, ir į Komiteto pateiktus pasiūlymus dėl įstatymo projekto tobulinimo. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris