Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį
laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą. Ši nuostata netaikoma, jeigu kooperatinei bendrovei, pačiai ar kartu su susijusiais asmenimis kaip jie apibrėžti šiame ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bet kuriuo mokestinio laikotarpio momentu priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo 500 ha.“2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 12 straipsnio 17 punktą ir išdėstyti jį taip: „17) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai. Ši nuostata netaikoma išmokoms, jeigu jas gavusiam vienetui, pačiam ar kartu su susijusiais asmenimis kaip jie apibrėžti šiame ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bet kuriuo mokestinio laikotarpio momentu priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo 500 ha.“3 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Teikia Seimo nariai Ingrida Šimonytė Mykolas Majauskas Aušra Maldeikienė Bronislovas Matelis
LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5 IR 12 STRAIPSNIų pakeitimo ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo ir gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio įstatymo projektas (toliau
vykdantiems asmenims nustatytų šių mokesčių lengvatų taikymo tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdančių kooperatyvų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifu, be to abu įstatymai numato, kad gyventojų ir juridinių asmenų gautos tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymais siūloma susiaurinti žemės ūkio subjektams taikomas pelno ir pajamų mokesčio lengvatas. Primintina, kad šios lengvatos buvo nustatytos siekiant po Nepriklausomybės atkūrimo paskatinti ir sustiprinti žemės ūkį, kurio pagrindą, kaip tuomet manyta, sudarys smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Per pastaruosius dešimtmečius įvykusi žemės koncentracija, apeinant leidžiamos turėti žemės apribojimus per susijusius asmenis lėmė, kad įvairiais vertinimais, daugiau nei pusė žemės ūkio paskirties žemės yra valdoma kelių procentų asmenų ar jų grupių. Primintina, kad peržiūrėti visas taikomas mokesčių lengvatas ir vertinti jų tikslingumą yra numačiusi ir XVII-oji Vyriausybė.
Taikoma pelno mokesčio lengvata, kaip nurodyta aukščiau, yra diskriminacinė, o jos panaikinimas nereikalauja kitų teisės aktų peržiūrėjimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą bus užtikrinta nuoseklesnė įmonių pelno ir gyventojų pajamų apmokestinimo sistema, kadangi lengvatos bus taikomos smulkiems ir vidutiniams žemės ūkio subjektams. 6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymo projektai tiesioginės įtakos korupcijos prevencijai neturės. 5. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymų projektus, daliai lengvatines sąlygas šiuo metu turinčių subjektų sąlygos pablogės (jeigu tai nėra smulkūs ir vidutiniai ūkiai ar įmonės), tačiau bendros konkurencinės sąlygos verslui pagerės. Reikia turėti mintyje, kad didesni nei 500 ha plotai valdomi iš esmės apeinant anksčiau įstatymų nustatytus reikalavimus per susijusius asmenis. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų. 6. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektuose sąvokos neapibrėžiamos. 7.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 8. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 9. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo priėmimas lėšų nepareikalaus, priešingai, jį priėmus padidėtų valstybės biudžeto pajamos iš pelno ir pajamų mokesčio. Konkretų poveikį galėtų įvertinti Valstybinė mokesčių inspekcija, įvertinusi naujausių pajamų ir pelno mokesčių deklaracijų duomenis. 10. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pelno mokestis“, „pajamų mokestis“, „tiesioginės išmokos“. 11. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Ingrida Šimonytė Mykolas Majauskas Aušra Maldeikienė Bronislovas Matelis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-14
Lietuvos Respublikos Seimui
europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 5 ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2301 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
siūloma Įstatymo 12 straipsnio 17 punkte numatyti, kad apmokestinamosiomis pajamomis būtų laikomos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai, „jeigu jas gavusiam vienetui, pačiam ar kartu su susijusiais asmenimis kaip jie apibrėžti šiame ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bet kuriuo mokestinio laikotarpio momentu priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo 500 ha“. Vertinant siūlomą Įstatymo 12 straipsnio
valstybių narių kompetencijai, todėl valstybės narės turi plačią veiksmų laisvę spręsdamos dėl tiesioginių mokesčių taikymo srities, taikytinų tarifų ir kitų susijusių klausimų.
Vadovaujantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, įgyvendindamos savo kompetenciją tiesioginių mokesčių srityje valstybės narės vis dėlto privalo atsižvelgti į Europos Sąjungos teisę.[1] Teisingumo Teismas bylose, susijusiose su valstybių narių nacionalinės teisės aktų nuostatomis, kuriomis nustatant apmokestinamąsias pajamas įskaičiuojamos ir Europos Sąjungos skirtos subsidijos, nurodė, kad Reglamentai bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) srityje (toliau – Reglamentai)[2] įpareigoja valstybes nares paramos gavėjams išmokėti viso dydžio išmokas, tačiau Reglamentų nuostatomis neatmetama galimybė, jog tiesioginės išmokos valstybių narių galėtų būti apmokestinamos.[3] Teisingumo Teismo sprendimuose detalizuojama, kad tiesioginių išmokų kartu su kitomis pajamomis įtraukimas į apmokestinamąsias pajamas negali būti traktuojamas kaip specialus mokestis, tiesiogiai ir neatskiriamai susijęs su ES tiesioginėmis išmokomis, nes šiuo atveju taikoma bendra valstybėje narėje nustatyta apmokestinimo sistema.[4] Taip pat pažymėtina, kad BŽŪP nesiekiama, jog ūkininkams būtų netaikoma nacionalinė mokesčių politika, todėl jų pajamų apmokestinimas neturėtų būti traktuojamas kaip kliūtis siekiant BŽŪP tikslų.[5] Taigi, valstybėje narėje nustatytos bendros pajamų mokesčio sistemos taikymas tiesioginėms išmokoms, Teisingumo Teismo nuomone, nekliudo veiksmingai taikyti Reglamentuose nustatytos sistemos, todėl ES teisės požiūriu toks tiesioginių išmokų apmokestinimas galimas.[6] Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma apmokestinti ne visas tiesiogines išmokas, o tik skirtas vienetui, kuriam „pačiam ar kartu su susijusiais asmenimis kaip jie apibrėžti šiame ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bet kuriuo mokestinio laikotarpio momentu priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo 500 ha“.
Vadovaujantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, įgyvendindamos savo kompetenciją tiesioginių mokesčių srityje valstybės narės vis dėlto privalo atsižvelgti į Europos Sąjungos teisę.[1] Teisingumo Teismas bylose, susijusiose su valstybių narių nacionalinės teisės aktų nuostatomis, kuriomis nustatant apmokestinamąsias pajamas įskaičiuojamos ir Europos Sąjungos skirtos subsidijos, nurodė, kad Reglamentai bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) srityje (toliau – Reglamentai)[2] įpareigoja valstybes nares paramos gavėjams išmokėti viso dydžio išmokas, tačiau Reglamentų nuostatomis neatmetama galimybė, jog tiesioginės išmokos valstybių narių galėtų būti apmokestinamos.[3] Teisingumo Teismo sprendimuose detalizuojama, kad tiesioginių išmokų kartu su kitomis pajamomis įtraukimas į apmokestinamąsias pajamas negali būti traktuojamas kaip specialus mokestis, tiesiogiai ir neatskiriamai susijęs su ES tiesioginėmis išmokomis, nes šiuo atveju taikoma bendra valstybėje narėje nustatyta apmokestinimo sistema.[4] Taip pat pažymėtina, kad BŽŪP nesiekiama, jog ūkininkams būtų netaikoma nacionalinė mokesčių politika, todėl jų pajamų apmokestinimas neturėtų būti traktuojamas kaip kliūtis siekiant BŽŪP tikslų.[5] Taigi, valstybėje narėje nustatytos bendros pajamų mokesčio sistemos taikymas tiesioginėms išmokoms, Teisingumo Teismo nuomone, nekliudo veiksmingai taikyti Reglamentuose nustatytos sistemos, todėl ES teisės požiūriu toks tiesioginių išmokų apmokestinimas galimas.[6] Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma apmokestinti ne visas tiesiogines išmokas, o tik skirtas vienetui, kuriam „pačiam ar kartu su susijusiais asmenimis kaip jie apibrėžti šiame ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bet kuriuo mokestinio laikotarpio momentu priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo 500 ha“. Pažymėtina, kad pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui į vieneto, kuriam priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo 500 ha, apmokestinamąsias pajamas būtų įtraukiama ne išmokų dalis, skirta už žemės plotus viršijančius 500 ha, tačiau visos jam skirtos tiesioginės išmokos.
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas skirtingas subjektų traktavimas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiamas objektyviomis priežastimis, abejotina, ar jis galėtų būti pateisinamas nediskriminavimo principo požiūriu. 2. Projekto 3 straipsniu nustatoma, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, todėl manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected] [1] Žr. 1995 m. rugpjūčio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Wielockx, C‑80/94, EU:C:1995:271, 16 punktą; 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Manninen, C‑319/02, EU:C:2004:484, 19 punktą; 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Porto Antico di Genova, C-427/05, EU:C:2007:630, 10 punktą. [2] Konkrečiai Teisingumo Teismo bylose buvo nagrinėtos 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88, nustatančio Reglamento Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais, 21 straipsnio 3 dalies nuostatos; 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 29 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, analogiška nuostata įtvirtinta 11 straipsnyje. [3] Sprendimo Porto Antico di Genova, C-427/05, 12 punktas; 2016 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo nutarties Pudāns, C‑462/15, EU:C:2016:317, 21 punktas. [4] 2004 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija prieš Komisiją, C-312/02, EU:C:2004:594, 22 punktas;
Portugaliją, C-84/04, EU:C:2006:640, 35 punktas; Sprendimo Porto Antico di Genova, C-427/05, 13-16 punktai; Teisingumo Teismo nutarties Pudāns, C‑462/15, 24-27 punktai. [5] 1981 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Irish Creamery Milk Suppliers Association, 36/80 ir 71/80, EU:C:1981:62, 13 punktas; 1983 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Danske Landboforeningen, 297/82, EU:C:1983:298, 8 punktas; Teisingumo Teismo nutarties Pudāns, C‑462/15, 30 punktas. [6] Sprendimo Porto Antico di Genova, C-427/05, 18 punktas; Teisingumo Teismo nutarties Pudāns, C‑462/15, 29 punktas.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio
procentų dydžio pelno mokesčio tarifas nebūtų taikomas kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamajam pelnui apmokestinti, jeigu jai „pačiai ar kartu su susijusiais asmenimis kaip jie apibrėžti šiame ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bet kuriuo mokestinio laikotarpio momentu priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo 500 ha“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl yra pasirinktas 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą viršijantis dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatomis, kooperatinė bendrovė - ne mažiau kaip 5 fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Kooperatinės bendrovės nariai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis projekto nuostatomis, visi kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi su kooperatine bendrove susijusiais asmenimis. Todėl net ir tuo atveju, jeigu kooperatinę bendrovę sudarytų pvz., 20 narių, kurių valdomų ūkių dydžiai būtų prilyginami vidutiniams ūkiams po 26 ha, tokia kooperatinė bendrovė, nors ir atitinkanti kitas keičiamo įstatymo sąlygas, negalėtų pasinaudoti numatyta 5 procentų pelno mokesčio lengvata.
Pažymėtina, kad kooperatinės bendrovės nariai į kooperaciją buriasi siekdami sutelkti savo veiklą ir išteklius bendriems tikslams pasiekti ir tarpusavyje kitokių sąsajų gali neturėti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nustatytas 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą viršijantis dydis susijusiems asmenims yra racionalus. Antra, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad vienu iš žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslų yra skatinti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ir maisto ūkyje, gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų kūrimąsi ir veiklą, todėl abejotina, kad projekto nuostatos atitiktų šiame įstatyme nustatytus tikslus, nes jungtis į grupes būtų nenaudinga – būtų prarandama teisė į pelno mokesčio lengvatą, jei visų asmenų, susijungusių į grupę, nuosavybės teise valdomi žemės plotai viršytų nustatytą 500 ha dydį. Trečia, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti formuluotę „priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas“, nurodant aiškiai, ar šis plotas būtų valdomas nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad privačios žemės nuomos ar panaudos atveju, sutarties registravimas nėra privalomas.
Atsižvelgiant į tai, jeigu projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad jos būtų taikomos ne tik nuosavybės teise valdomai žemės ūkio paskirties žemei, bet ir nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais valdomai žemei, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes mokesčių administratoriui būtų sudėtinga nustatyti, kokia dalis žemės ūkio paskirties žemės yra valdoma nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais, jos neįregistravus viešuosiuose registruose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio
teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto tekste aiškiai nurodyti, ar susijusių asmenų sąvoka suprantama kaip nurodyta keičiamame įstatyme ar Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 17 punktui. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnio 17 punkte numatyti, kad apmokestinamomis pajamomis būtų laikomos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai, jeigu jas gavusiam vienetui, pačiam ar kartu su susijusiais asmenimis kaip jie apibrėžti šiame ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bet kuriuo mokestinio laikotarpio momentu priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo
išmoka suprantama kaip teisės aktų nustatyta tvarka teikiama finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti.
Tiesioginė išmoka – vieneto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų gauta parama negautoms pajamos kompensuoti, t.y. už pajamų praradimą (netekimą), neatsižvelgiant į tai, kad veikla yra sustabdyta ar nutraukta, yra prilyginama kompensacinėms išmokoms pajamų lygiui palaikyti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tiesioginių ir kompensacinių išmokų apmokestinimas nepažeistų šių išmokų mokėjimo tikslo, t.y. nors jos būtų skirtos palaikyti žemės ūkio veiklos pajamų lygiui ar kompensuoti pajamų netekimą, tačiau dalis skiriamos išmokos būtų panaudota mokesčiui sumokėti. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 4. Projekto 3 straipsniu nustatoma, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį.
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto pavadinime esantis žodis „STRAIPSNIO“ keistinas žodžiu
„STRAIPSNIŲ“, o įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis
raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]