Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išimtis
susitarimas skatina techninę, gerina tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas:
1) nelemia susitariančiųjų šalių veiklos apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;
2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Aušrinė Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Pagrindinis projektų paketo tikslas – paskatinti aukštesnio lygmens (nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančių) profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinį dialogą, kolektyvinių sutarčių sudarymą. Aukštesnio lygmens socialiniu dialogu siekiama darbuotojams ir verslui suteikti galimybę koordinuoti darbo užmokesčio ir darbo našumo augimą ir taip užtikrinti didelį verslo konkurencingumą bei tolygesnį darbuotojų pajamų didėjimą. Taip pat tikimasi, kad aukštesnio lygmens socialinis dialogas paskatins glaudesnį darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą bei didesnį darbuotojų indėlį į organizacijų (įmonių, valstybės institucijų, biudžetinių įstaigų) veiklos gerinimą. Įstatymo projektas atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų nuostatas, paremtas kitų Europos Sąjungos valstybių socialinio dialogo skatinimo praktika. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Tomas Tomilinas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas kartu su ekspertų darbo grupe, sudaryta 2018 m. gegužės 9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-200. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu socialinį dialogą reglamentuoja 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), kuriame nustatomi socialinės partnerystės (socialinio dialogo) teisiniai pagrindai nėra pakankami, siekiant išsamiau plėtoti aukštesnio lygmens socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.
2017 m. pavasarį buvo pasirašytas trišalis Nacionalinis susitarimas dėl svarbiausių šalies reformų. Šiame susitarime Vyriausybė įsipareigojo parengti ir priimti žmonių derybinę galią ir socialinį dialogą skatinančius teisės aktus. Įgyvendinant susitarimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2018 m. gegužės 9 d. buvo sukurta ekspertų darbo grupė (įsakymo Nr. A1-200). Siekdama spręsti praktines socialinio dialogo plėtros problemas, darbo grupė pasiūlė parengti specializuotą teisės akto projektą, kuris papildys Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir kitų teisės aktų kolektyvinių darbo santykių reguliavimą. 2018 m. pabaigoje vykusios mokytojų protesto akcijos tik psustiprino poreikį tobulinti socialinio dialogo institutą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad atskiros institucijos teikia konkrečią pagalbą aukštesnio lygmens socialiniam dialogui. Įvertinus sėkmingą tarpžinybinio bendradarbiavimo praktiką kitose srityse, siūloma, kad nenuolatinė patariamoji institucija
tarybos iš socialinio dialogo srities ekspertų, kurių darbas joje būtų mokamas. Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo kolektyvinėmis sutartimis nustatomam darbo apmokėjimui, darbo sąlygoms ir socialiniam dialogui skatinti skirtų priemonių stebėseną.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija vykdo darbo užmokesčio ir darbo našumo stebėseną visos ekonomikos bei atskirų jos ekonominės veiklos šakų lygiu. Sprendžiant neretai praktikoje pasitaikančią darbdavių identifikavimo problemą, numatoma, kad profesinė sąjunga turės teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, prašydama nustatyti darbdavį ar darbdavių organizaciją, kuri turėtų būti kolektyvinių derybų šalis atitinkamo lygmens kolektyvinėse derybose. Siūlomas projektas numato, kad socialinių partnerių pageidavimu valstybės ir savivaldybių norminių teisės aktų projektai, potvarkiai ir kiti sprendimai turi būti vertinami dėl poveikio galiojančioms kolektyvinėms sutartims. Įvertinus 2018 m. derybų dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties eigą, siūloma aiškiau reglamentuoti derybų eigą ir informacijos socialiniams partneriams teikimo ypatumus. Įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija ne vėliau kaip per dvi savaites nuo derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties pradžios (t. y. ankstyvą pavasarį, prieš pradėdama rengti kitų metų biudžetą) pateikia derybų šalims ateinančių metų svarbiausių makroekonominių prognozių rodiklius, minimalios algos dydžio prognozę, planuojamų reformų kaštus, taip pat kitų metų esminius įstatymais priimtų ir numatytų biudžeto asignavimų pokyčio rodiklius. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kolektyvinių santykių subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos: mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio pervedimai, rinkliavų lengvatos; skatinamieji balai viešuosiuose pirkimuose ir paramos projektuose; finansinės paramos priemonės; administracinių paslaugų, mokymų ir konsultacijų teikimas; papildomos garantijos darbuotojų ir darbdavių atstovams.
Kartu su Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektu yra siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Tai paskatins darbdavių socialinę atsakomybę ir sustiprins darbuotojo derybinę galią. Tyrimai rodo, kad daug darbuotojų iš karto, nesiderėdami, priima pirmą darbdavio pasiūlymą ir visai nesidera dėl atlyginimo. Personalo konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ tyrimo duomenimis, nepaisant to, kad šiuo metu JAV, kaip ir Lietuvoje, darbo rinkos sąlygos yra palankesnės darbuotojui, 64 proc. žmonių teigia, kad prieš pradedami dirbti, jie iš karto sutiko su siūloma alga ir dėl to per savo gyvenimą vidutiniškai praras 750,000 JAv dolerių. Tikėtina, jei žmogus prieš ateidamas į pirmą darbo pokalbį, turės daugiau informacijos, jis bus geriau pasirengęs deryboms. Lietuvos derybų kultūrą turėtų paskatinti ir kartu siūlomos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) pataisos. Jas pateikti šiame pakete paskatino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovų komentarai apie Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio iniciatyvą susitarti su Lietuvos prekybos įmonių asociacija dėl prekybos centrų darbuotojų teisės nedirbti per 2018 m. Kalėdas. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovai pranešė, kad ministras negali kviesti prekybos centrų tartis dėl darbuotojų gerovės, nes tai pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Tačiau Konkurencijos įstatymas numato, kad galima įstatymo netaikyti, jei verslininkai tariasi dėl techninės pažangos.
Kitaip tariant, prekybos centrai gali tartis dėl naujų kasos aparatų diegimo ir tai nebus laikoma karteliniu susitarimu, bet negali tartis dėl darbuotojų Kalėdų. Todėl siūlome papildyti Konkurencijos įstatymą nuostata, kad kartelinio susitarimu nebūtų laikomas susitarimas skatinantis ne tik techninę ar ekonominę pažangą, bet ir gerinantis tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas suteiks priemones geriau derinti darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo tempus, taip bus stiprinamas verslo konkurencingumas, bus sudarytos palankesnės sąlygos darbo našumui augti, pagerės socialiai atsakingas darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymus, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Projekte nurodomi reikalingi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti pakaks esamų asignavimų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektą padėjo rengti ekspertų darbo grupė, sukurta Socialinės apsaugos ir darbo ministro potvarkiu. Darbo grupėje dalyvavo ekonomistai, teisininkai, valstybės institucijų atstovai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Profesinė sąjunga, darbdavys. Socialinis dialogas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Aušrinė Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
2019-01-31
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
konkurencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti išimtį, apibrėžiančią kada netaikomi keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyti susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, t. y. keičiamo įstatymo 5 straipsnis būtų netaikomas, jeigu susitarimas gerina tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad siūloma nuostata negali būti laikoma konkurencijos sąlyga, kadangi pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, konkurencijos sąlygos yra pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai ir jiems darantys įtaką veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, viešojo administravimo subjektų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir sąnaudos, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.). Antra, iš kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinio dialogo skatinimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3182) ir jo aiškinamojo rašto turinio galima preziumuoti, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostata „gerina tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas“ yra teikiama kaip viena iš priemonių gerinti darbo sąlygas ir tokiu būdu skatinti socialinį dialogą. Pažymėtina, kad ir nesant 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūlomos išimties, darbdaviai gali susitarti dėl tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygų gerinimo.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 182 ir 183 straipsnius, darbuotojų darbo sąlygos gali būti gerinamos darbdaviams įsteigus darbdavių organizacijas, kurioms suteikta teisė plėtoti darbdavių organizacijos politiką; teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms, profesinėms sąjungoms ir jų organizacijoms dėl teisės aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo. Atsižvelgiant į nurodytų Darbo kodekso normų turinį, darytina išvada, kad įstatymo projekte teikiama nuostata „gerina tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas“ apima platų darbo sąlygų spektrą ir gerinimo mastą, todėl bet koks darbo sąlygų pagerinimas suteiktų teisę taikyti išimtį. Svarstytina, ar tokia išimtis nepaneigtų esminių keičiamo įstatymo nuostatų, reguliuojančių konkurenciją. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatos sietinos su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio nuostatomis ir su 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo reikalavimais, kuriais buvo siekiama sukurti vidaus rinkoje „vienodas žaidimo taisykles“, kurios būtų taikomos susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ir suderintiems veiksmams. 2. Jeigu būtų nuspręsta neatsižvelgti į aukščiau pateiktas pastabas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina formuluotę „gerina tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas“, kuria pildoma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, dėstyti po žodžių „ar ekonominę pažangą“. Šiame kontekste nevisiškai aišku, kodėl išimtis būtų taikoma pagerinus tik tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas, o nebūtų taikoma pagerinus darbo sąlygas platesniu mastu. 3.
taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini žodžiai „IR PAPILDYMO“, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje centre;
2) tikslintina įstatymo projekto data;
3) įstatymo projekto 1 straipsnyje brauktinas straipsnio numeris ir pavadinimas, nes keičiamas ne visas straipsnis, o tik jo 1 dalis. 4. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba vykdo valstybinę konkurencijos politiką. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-01
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nr. VIII-1099
atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3184 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti naują Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinto konkurenciją ribojančių susitarimų draudimo išimtį. Vadovaujantis Įstatymo projekto siūlymu, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas būtų netaikomas, jeigu susitarimas „<...> gerina tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas“[1]. Įstatymo projektui teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Pažymėtina, kad laisvos konkurencijos principas yra Europos Sąjungos ekonominės ir teisinės sistemos kertinis principas. ES konkurencijos taisyklių tikslas – užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams, dėl kurių galėtų nukentėti visos vidaus rinkos veikimas, bendrieji interesai, atskiros įmonės ir vartotojai, ir taip padėti užtikrinti Europos Sąjungos gerovę[2]. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 3 straipsnio 1 dalies b) punktu, Sąjunga turi išimtinę kompetenciją vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo srityje.
SESV 101 straipsnio
susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje <...>“. SESV 101 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos susitarimams ir (ar) sprendimams, suderintiems veiksmams, „<...> kurie padeda tobulinti prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangą, kartu sudarydami sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, ir kurie: a) atitinkamoms įmonėms nenustato jokių apribojimų, nebūtinų šiems tikslams pasiekti; b) nesuteikia tokioms įmonėms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktų daliai“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis numato, jog „šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo“. Atitinkamai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, kaip ir didžiosios daugumos ES valstybių narių konkurencijos įstatymai, įtvirtina beveik analogiškas SESV numatytoms konkurencijos teisės nuostatas.[3] Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ir Įstatymo projektu keičiamame 6 straipsnyje iš esmės pažodžiui atkartojamos SESV 101 straipsnio nuostatos.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad siekiant išvengti aiškinimo skirtumų iš ES konkurencijos teisės perimtos nacionalinių teisės aktų nuostatos ar sąvokos turėtų būti aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikytinos, t. y. net ir tuo atveju, kai nuostatos taikytinos vidaus situacijoms.[4] Konkurencijos teisės srityje interesas vienodai aiškinti ir taikyti Sąjungos lygiu galiojančias nuostatas yra ypač didelis, nes šioje srityje galioja paralelinio nacionalinių ir ES teisės normų taikymo principas, t. y. dažnai toms pačioms situacijoms šalia nacionalinių teisės nuostatų taikomos ir ES teisės nuostatos.[5] Taigi, tiek tais atvejais, kai Sąjungos konkurencijos teisė taikoma lygiagrečiai nacionalinei teisei, tiek ir atvejais, kai Sąjungos teisės nuostatos taikomos netiesiogiai išimtinai vidaus situacijoms, jos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai tam, kad būtų užtikrintas kuo didesnis teisinis saugumas ir panašios konkurencijos sąlygos visiems ūkio subjektams.[6] Įstatymo projektu keičiamas 6 straipsnis, kaip jau buvo nurodyta mutatis mutandis įtvirtina SESV 101 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, SESV 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, jei įvykdytos keturios šioje nuostatoje numatytos kumuliacinės sąlygos.
Pirma, susitarimai turėtų padėti tobulinti prekių gamybą ir paskirstymą arba skatinti technikos ir ekonomikos pažangą, antra, jais turi būti sudarytos sąlygos vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, trečia, jais atitinkamoms įmonėms neturi būti nustatyta apribojimų, nebūtinų šiems tikslams pasiekti, ir, ketvirta, jais tokioms įmonėms neturi būti suteikta galimybė panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktų ar paslaugų daliai.[7] Taigi, SESV 101 straipsnio 3 dalis numato baigtinį sąrašą sąlygų, kurios gali būti pagrindas nukrypti nuo SESV 101 straipsnio
nurodyta, pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomi Konkurencijos įstatymo
įtvirtintų nuostatų ir Teisingumo Teismo praktikoje pateikiamo jų aiškinimo. Atsižvelgdami į Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad Konkurencijos taryba vykdo valstybinę konkurencijos politiką, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume teikiamą Įstatymo projektą suderinti ir su Konkurencijos taryba. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected] [1] Čia ir toliau pažymėta mūsų. [2] Žr. 2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo Sprendimo TeliaSonera, C‑52/09, EU:C:2011:83, 22 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką [3] Šiuo klausimu žr. I. Jarukaitis, „Europos Sąjungos ekonominė konstitucija kaip papildoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos dimensija: tyrimų kontūrai“, Teisės problemos, 2014 m., Nr. 2 (84), 71-72 p. [4] Žr.
2 (84), 71-72 p. [4] Žr. Teisingumo Teismo 1990 m. spalio 18 d. sprendimo Dzodzi, C‑297/88 ir C‑197/89, EU:C:1990:360,
Chartering, C‑3/04, EU:C:2006:176, 16 punktą; 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo ETI ir kt., C‑280/06, EU:C:2007:775, 21 punktą. [5] Glaudi nacionalinės ir Sąjungos konkurencijos teisės sąveika ypač sustiprėjo priėmus 2002 m. gruodžio 1 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo. [6] 2007 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo ETI ir kt., C‑280/06, EU:C:2007:775, 21 punktas; 2007 m. liepos 3 d. Generalinės advokatės J. Kokott išvada byloje C-280/06, EU:C:2007:404, 22-27 punktai. [7] 2009 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. prieš Komisiją ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 82 punktas; 2013 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Slovenská sporiteľňa C-68/12, EU:C:2013:71, 31-36 punktai.