Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 5²straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5² straipsnis. Bendrų (jungtinių) tyrimo grupių pareigūnų ir vykdant Europos tyrimo orderį ar turto (arba įrodymų) arešto aktą padarytos žalos atlyginimas
Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Lietuvos Respublikoje vykdant Europos tyrimo orderį dalyvavusių arba Europos Sąjungos bendroje (jungtinėje) tyrimo grupėje dalyvavusių ir baudžiamojo proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje atlikusių užsienio valstybių pareigūnų veiksmais (neveikimu) Lietuvos Respublikoje padaryta žala arba žala, atsiradusi taikant turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytas procesines prievartos priemones pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, atlyginama tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos pareigūnų padaryta žala. Šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl padarytos žalos, nustatomos pagal Lietuvos Respublikos teisę. 2. Bylose dėl Europos Sąjungos bendroje (jungtinėje) tyrimo grupėje dalyvavusių ir baudžiamojo proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje atlikusių užsienio valstybių pareigūnų veiksmais (neveikimu) Lietuvos Respublikoje padarytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimo Lietuvos valstybei pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba Teisingumo ministerija. 3.
straipsnio 1 dalį, kreipiasi į valstybės, kurios pareigūnai, veikdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, padarė žalą asmeniui, arba valstybės, kurios institucija išdavė turto (arba įrodymų) arešto aktą, kurį vykdant Lietuvos Respublikoje asmeniui buvo padaryta žala, išskyrus atvejus, kai ta žala buvo padaryta išimtinai dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmų, kompetentingą instituciją dėl nukentėjusiam ar turinčiam teisę gauti išmoką asmeniui išmokėtų lėšų kompensavimo. 4. Kai Lietuvos Respublikos pareigūnai, dalyvaudami Europos Sąjungos bendroje (jungtinėje) tyrimo grupėje arba dalyvaudami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdant Europos tyrimo orderį, padaro žalą užsienio valstybės teritorijoje arba kai žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos institucijos išduoto turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai ta žala buvo padaryta išimtinai dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnų veiksmų, Teisingumo ministerija pagal užsienio valstybės pateiktus dokumentus kompensuoja šiai valstybei visas lėšas, kurias ji sumokėjo nukentėjusiems ar turintiems teisę gauti išmokas asmenims. 5. Šio straipsnio nuostatos dėl žalos atlyginimo, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip, taikomos ir tais atvejais, kai bendroji (jungtinė) tyrimo grupė yra sudaryta vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo priedas
12002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas (2002/465/TVR) dėl bendrų tyrimo grupių. 2. 2003 m. liepos 22 d.
sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 185). 3. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL 2014 L 130, p. 1).“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-319(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 5²straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5² straipsnis. Bendrų (jungtinių) tyrimo grupių pareigūnų ir vykdant
Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Lietuvos Respublikoje vykdant Europos tyrimo orderį dalyvavusių arba Europos Sąjungos bendroje (jungtinėje) tyrimo grupėje dalyvavusių ir baudžiamojo proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje atlikusių užsienio valstybių pareigūnų veiksmais (neveikimu) Lietuvos Respublikoje padaryta žala arba žala, atsiradusi taikant turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytas procesines prievartos priemones pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, atlyginama tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos pareigūnų padaryta žala. Šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl padarytos žalos, nustatomos pagal Lietuvos Respublikos teisę. 2. Bylose dėl Europos Sąjungos bendroje (jungtinėje) tyrimo grupėje dalyvavusių ir baudžiamojo proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje atlikusių užsienio valstybių pareigūnų veiksmais (neveikimu) Lietuvos Respublikoje padarytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimo Lietuvos valstybei pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba Teisingumo ministerija. 3.
straipsnio 1 dalį, kreipiasi į valstybės, kurios pareigūnai, veikdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, padarė žalą asmeniui, arba valstybės, kurios institucija išdavė turto (arba įrodymų) arešto aktą, kurį vykdant Lietuvos Respublikoje asmeniui buvo padaryta žala, išskyrus atvejus, kai žala buvo padaryta išimtinai dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmų, kompetentingą instituciją dėl nukentėjusiam ar turinčiam teisę gauti išmoką asmeniui išmokėtų lėšų kompensavimo. 4. Kai Lietuvos Respublikos pareigūnai, dalyvaudami Europos Sąjungos bendroje (jungtinėje) tyrimo grupėje arba dalyvaudami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdant Europos tyrimo orderį, padaro žalą užsienio valstybės teritorijoje arba kai žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos institucijos išduoto turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai ši žala buvo padaryta išimtinai dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnų veiksmų, Teisingumo ministerija pagal užsienio valstybės pateiktus dokumentus kompensuoja šiai valstybei visas lėšas, kurias ji sumokėjo nukentėjusiems ar turintiems teisę gauti išmokas asmenims. 5. Šio straipsnio nuostatos dėl žalos atlyginimo, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip, taikomos ir tais atvejais, kai bendroji (jungtinė) tyrimo grupė yra sudaryta vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo priedas
12002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas (2002/465/TVR) dėl bendrų tyrimo grupių. 2. 2003 m. liepos 22 d.
sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 185). 3. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL 2014 L 130, p. 1).“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO NR. XII-1322 1, 2, 13, 40, 72 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo Nr. XII-1322 1, 2, 13, 40, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais X, XI, XII, XIII skyriais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 77 straipsnių, priedo pakeitimo ir 41¹, 77² straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SVĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5² straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Žalos atlyginimo įstatymo projektas) parengtas, siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (toliau – Direktyva) nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva pakeičiamos 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas) nuostatos, susijusios su įrodymų areštu, įstatymų projektais taip pat siekiama pakeisti Pamatinį sprendimą įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamų teisės aktų spektras yra labai platus, o taip pat siekiant užtikrinti nuoseklų Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, perkėlimą į nacionalinę teisę, šių teisės aktų nuostatas siūloma įgyvendinti ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pataisomis, o atskiru įstatymu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas (direktorius Darius Žilys, tel. 8 5 266 2877, el. p. [email protected], Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Andrada Bavėjan, tel. 8 5 266 2940, el. p. [email protected], Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Milieškaitė, tel. 266 2915, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros teisinės pagalbos prašymų dėl įrodymų surinkimo baudžiamosiose bylose pateikimo kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką, o taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių prašymų vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato BPK 66-67 straipsniai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys:
1) 1959 m. balandžio 20 d.
Europos Tarybos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos 1978 m. kovo 17 d. bei 2001 m. lapkričio 8 d. papildomi protokolai;
2) 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo;
3) 2000 m. gegužės 29 d. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos 2001 m. spalio 16 d. protokolas;
4) 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių;
5) 1993 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose. Kaip numatyta BPK 66 straipsnio 2 dalyje ir
Respublikos teismai ir prokuratūra iš užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus gauna ir užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms prašymus siunčia:
1) per centrines institucijas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą;
2) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais – tiesiogiai;
3) neatidėliotinais atvejais – per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).
Teisinės pagalbos prašymai ir prie jų pridedami dokumentai turi būti išversti į prašymą vykdančios šalies valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, kurią atitinkama valstybė yra nurodžiusi kaip priimtiną. Pagal minėtas daugiašales konvencijas Lietuva teisinės pagalbos prašymus iš kitų valstybių priima lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis; pagal dvišalę sutartį su Lenkiją – lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, pagal trišalę sutartį su Estija ir Latvija – lietuvių arba tarpusavyje suderinta kalbomis. Dauguma kitų Europos Sąjungos valstybių narių yra nurodžiusios, kad teisinės pagalbos prašymus priims ir kitomis nei valstybinėmis kalbomis, paprastai anglų ir prancūzų, tačiau yra valstybių, kurios prašymus priima tik valstybine kalba (pvz., Belgija, Čekija, Prancūzija, Graikija, Malta, Nyderlandai, Slovėnija, Ispanija, Jungtinė Karalystė). Tarptautinėse sutartyse nenumatyta pareiga vykdant teisinės pagalbos prašymus surinktą informaciją išversti į prašymą pateikusios valstybės kalbą. Vadovaujantis BPK 67 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, vykdydamos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atlieka BPK nustatytus proceso veiksmus.
Vykdant užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais gali būti atliekami ir BPK nenumatyti proceso veiksmai, jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Užsienio valstybių teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių organizacijų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos pareigūnams (BPK 67 straipsnio 4 dalis). Užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymas, kuris negali būti įvykdytas, grąžinamas tai įstaigai ar organizacijai ir nurodomos prašymo neįvykdymo priežastys (BPK 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BPK 77 straipsniu, suimtų arba nuteistų asmenų laikinas perdavimas kitai valstybei proceso veiksmams atlikti galimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą dėl suimto arba nuteisto asmens laikino perdavimo kitai valstybei ir šio perdavimo sąlygų priima Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (BPK 77 straipsnio 2 dalis).
Pamatiniame sprendime numatytų turto arba įrodymų arešto aktų vykdymą reglamentuoja BPK 41¹, 77² straipsniai, o turto arba įrodymų arešto aktų liudijimų išdavimą ir jų perdavimą kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms – Turto arba įrodymų arešto akto liudijimo parengimo ir procesinių dokumentų dėl daiktų, dokumentų ar kito turto laikinos apsaugos siuntimo Europos Sąjungos valstybių narių teisminėms institucijoms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-150/1R-444 (toliau – Turto arešto aktų taisyklės). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 2009 m. gruodžio 10–11 d. priimtoje Stokholmo programoje Europos Vadovų Taryba išreiškė nuomonę, kad reikėtų tęsti išsamios sistemos, skirtos įrodymams rinkti tarpvalstybinio pobūdžio bylose, kuri būtų grindžiama tarpusavio pripažinimo principu, kūrimą. Europos Vadovų Taryba nurodė, kad šioje srityje galiojantys aktai sudaro nevientisą sistemą ir kad reikia naujo požiūrio, pagrįsto tarpusavio pripažinimo principu, be to, kad taip pat būtina atsižvelgti į tradicinės savitarpio teisinės pagalbos sistemos lankstumą, todėl paraginta sukurti išsamią sistemą, kuri pakeistų visus šiuo metu šioje srityje galiojančius aktus, kuri, kiek įmanoma, būtų taikoma visų rūšių įrodymams, kurioje būtų nustatyti įvykdymo terminai ir pagal kurią, kiek įmanoma, būtų apriboti atsisakymo vykdyti orderį pagrindai. Direktyva grindžiama tarpusavio pripažinimo principu ir yra taikoma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, išskyrus Daniją ir Airiją, kurios nedalyvauja priimant Direktyvą ir ji nėra joms privaloma ir taikoma.
Europos Sąjungos valstybių narių, kurioms Direktyva privaloma, atžvilgiu Direktyvos 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų konvencijų atitinkamos nuostatos, susijusios su įrodymų rinkimu, taip pat Pamatinio sprendimo nuostatos dėl įrodymų arešto pakeičiamos Direktyvos nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, siūloma prašymų, teikiamų pagal Direktyvą ir pagal Pamatinį sprendimą, vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, o taip pat tokių prašymų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką nustatyti Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas dėl sprendimų pripažinimo). BPK projekto 1 ir 5 straipsniais siūloma pripažinti netekusiomis galios BPK nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkeltas Pamatinis sprendimas, o BPK projekto 7 straipsniu siūloma išbraukti BPK priedo nuorodą į Pamatinį sprendimą. BPK projekto 2 ir 3 straipsniais siekiama BPK papildyti nuostatomis, sudarysiančiomis galimybes baudžiamajame procese taikyti Direktyvą ir Pamatinį sprendimą įgyvendinantį Įstatymą dėl sprendimų pripažinimo. BPK projekto 4 straipsniu siekiama papildyti BPK 77 straipsnį nuostatomis, sudarysiančiomis galimybę sprendžiant dėl suimto ar su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perdavimo ir perėmimo proceso veiksmams atlikti taikyti Įstatymą dėl sprendimų pripažinimo, taip pat siūloma papildyti BPK 77 straipsnį, nustatant suimto ar su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perėmimo iš kitos valstybės pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis tvarką.
Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymą dėl sprendimų pripažinimo naujais X, XI, XII, XIII skyriais, kuriuose būtų nustatyta Europos tyrimo orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje išduotų Europos tyrimo orderių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos bei turto (arba įrodymų) arešto aktų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje išduotų turto (arba įrodymų) arešto aktų liudijimų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo dėl sprendimų pripažinimo 2 straipsnį naujomis sąvokomis – Europos tyrimo orderis ir turto (arba įrodymų) arešto aktas. Pastaroji sąvoka keičiama lyginant su šiuo metu BPK 41¹ įtvirtinta turto arba įrodymų arešto sąvoka, atsižvelgiant į tai, kad Pamatinio sprendimo nuostatos dėl įrodymų arešto pakeičiamos Direktyva tų valstybių, kurioms Direktyva privaloma, atžvilgiu, tačiau Danijos ir Airijos atžvilgiu Pamatinio sprendimo nuostatos turi būti perkeltos pilna apimtimi.
Įstatymo projekto 3 straipsniu siekiama pakeisti Įstatymo dėl sprendimų pripažinimo 13 straipsnį numatant, kad tuo atveju, kai gaunamas tranzito prašymas dėl asmens, kuriam Lietuvos Respublikoje paskirtas suėmimas arba dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apie tai informuotų Lietuvos kriminalinės policijos biurą, kad ši informacija būtų perduota atitinkamai asmens paiešką vykdančiai Lietuvos Respublikos institucijai. Kartu siūloma pripažinti netekusia galios Įstatymo dėl sprendimų pripažinimo 13 straipsnio 4 dalį, kadangi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali išduoti Europos arešto orderį tik baudžiamojo persekiojimo tikslu ir kitu atveju negalėtų imtis veiksmų, siekdama užtikrinti asmens perdavimą pagal Europos arešto orderį (priėmus apkaltinamąjį nuosprendį bausmės vykdymo tikslu Europos arešto orderį gali išduoti tik apygardos teismas). Įstatymo projekto 5 ir 6 straipsniais siūloma papildyti Įstatymą dėl sprendimų pripažinimo naujais X ir XI skyriais, kuriuose būtų nustatyta Europos tyrimo orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje išduotų Europos tyrimo orderių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos.
Siūlomomis papildyti Įstatymo dėl sprendimų pripažinimo 51 ir 59 straipsnių nuostatomis numatoma, kad institucijomis, pripažįstančiomis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą Europos tyrimo orderį, o taip pat Lietuvos Respublikoje galinčiomis išduoti Europos tyrimo orderį yra Lietuvos Respublikos prokuratūros ir teismai, o tuo atveju, kai Europos tyrimo orderis išduodamas dėl suimto ar su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perdavimo ar perėmimo proceso veiksmams atlikti – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras. Siūloma numatyti, kad Europos tyrimo orderis būtų pripažįstamas teismo nutartimi arba prokuroro rezoliucija, jį atsisakoma pripažinti ir jo vykdymas gali būti nutraukiamas teismo nutartimi arba prokuroro nutarimu, o dėl Europos tyrimo orderio, išduoto dėl suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perdavimo proceso veiksmams atlikti, vykdymo, būtų priimamas prokuroro nutarimas.
Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas, siūloma nustatyti Europos tyrimo orderio pripažinimo ir vykdymo terminus, atsisakymo pripažinti Europos tyrimo orderį, jo vykdymo atidėjimo bei nutraukimo pagrindus, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnų dalyvavimo atliekant Europos tyrimo orderyje numatytus proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos pareigūnų dalyvavimo atliekant Europos tyrimo orderyje numatytus proceso veiksmus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje sąlygas, surinktų įrodymų perdavimo tvarką, Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidų atlyginimo ir su Europos tyrimo orderio išdavimu ir vykdymu susijusių sprendimų ir proceso veiksmų apskundimo bei prokuratūrų ir teismų susižinojimo su kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijomis tvarką, taip pat laikino suimtų ar su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančių asmenų perdavimo proceso veiksmams atlikti, jų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją, asmenų apklausos garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimo tvarką. Įstatymo projekto 7 ir 8 straipsniais siūloma papildyti Įstatymą dėl sprendimų pripažinimo naujais XII ir XIII skyriais, kuriuose būtų nustatyta turto (arba įrodymų) arešto aktų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje išduotų turto (arba įrodymų) arešto aktų liudijimų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos.
Siūlomomis papildyti Įstatymo dėl sprendimų pripažinimo 65 ir 69 straipsnių nuostatomis numatoma, kad kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotus turto (arba įrodymų) arešto aktus Lietuvos Respublikoje pripažįsta, o taip pat Lietuvos Respublikoje turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimus išduoda Lietuvos Respublikos prokuratūros (šiuo metu pagal BPK 77² straipsnį turto ar įrodymų arešto aktą pripažįsta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, o turto ar įrodymų arešto aktų liudijimą išduoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kaip numatyta Turto arešto aktų taisyklėse). Atsižvelgiant į Pamatiniame sprendime nustatytus turto (arba įrodymų) arešto aktų pripažinimui skirtus laiko terminus (sprendimas priimamas ir apie jį pranešama kuo skubiau ir, jei praktiškai įmanoma, per 24 valandas nuo turto (arba įrodymų) arešto akto gavimo) ir siekiant užtikrinti skubų turto (arba įrodymų) arešto aktų pripažinimą ir vykdymą, siūloma numatyti, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotas turto (arba įrodymų) arešto aktas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas prokuroro rezoliucija (atsisakoma pripažinti prokuroro nutarimu).
Siekiant tinkamai perkelti Pamatinio sprendimo nuostatas, siūloma nustatyti turto (arba įrodymų) arešto aktų pripažinimo ir vykdymo terminus, atsisakymo pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą, jo vykdymo atidėjimo ir nutraukimo pagrindus, turto (arba įrodymų) arešto aktų vykdymo metu paimtų daiktų, dokumentų ar kito turto perdavimo ar konfiskavimo tvarką, turto (arba įrodymų) arešto aktų vykdymo išlaidų atlyginimo ir su turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimu ir vykdymu susijusių sprendimų ir proceso veiksmų apskundimo bei prokuratūrų ir teismų susižinojimo su kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijomis tvarką. Įstatymo projekto 10 straipsniu siūloma papildyti Įstatymą dėl sprendimų pripažinimo nuostatomis, nustatančiomis pareigą rinkti ir teikti statistiką, susijusią su Lietuvos Respublikoje gautais kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir iš Lietuvos Respublikos kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotais vykdyti sprendimais dėl laisvės atėmimo bausmės ir sprendimais dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimais dėl probacijos, taip pat turto (arba įrodymų) arešto aktais. Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo dėl sprendimų pripažinimo priedą nuorodomis į Direktyvą ir Pamatinį sprendimą.
SVĮ projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, numatant, kad tardymo izoliatoriuose galėtų būti laikomi laikinai į Lietuvos Respubliką perimti kitos valstybės suimti arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę joje atliekantys asmenys. Šiuo tikslu SVĮ projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindus. Žalos atlyginimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) 5² straipsnį, numatant Lietuvos Respublikoje dalyvavusių kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dalyvavusių Lietuvos Respublikos pareigūnų vykdant Europos tyrimo orderį padarytos žalos atlyginimo tvarką, taip pat žalos, atsiradusios taikant turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytas procesines prievartos priemones, atlyginimo tvarką. Žalos atlyginimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Žalos atlyginimo įstatymo priedą nuorodomis į Direktyvą ir Pamatinį sprendimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektais nustatoma aiškesnė įrodymų rinkimo bylose tvarka, pagal kurią, be kita ko, numatomi atitinkamų prašymų vykdymo terminai ir apribojami atsisakymo vykdyti šiuos prašymus pagrindai. Atsižvelgiant į tai, matytina, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose.
Įstatymų projektai įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, turės būti priimtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1R-89 „Dėl pavyzdinių formų patvirtinimo“ pakeitimo (2017 m. II ketvirtis) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymo Nr.
I-150/1R-444 „Dėl turto arba įrodymų arešto akto liudijimo parengimo ir procesinių dokumentų dėl daiktų, dokumentų ar kito turto laikinos apsaugos siuntimo Europos Sąjungos valstybių narių teisminėms institucijoms taisyklių patvirtinimo“ panaikinimo (2017 m. II ketvirtis). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pagal dabartinę susižinojimo su kitų valstybių institucijomis praktiką ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūros yra atsakingos už savo parengtų ir siunčiamų teisinės pagalbos prašymų vertimą į reikiamą užsienio kalbą. Priėmus įstatymų projektus už Europos tyrimo orderio vertimą būtų atsakinga jį išdavusi institucija, t. y. ikiteisminio tyrimo metu visais atvejais – Lietuvos Respublikos prokuratūros. Todėl tikėtina, kad priimtų įstatymų projektų taikymas gali pareikalauti papildomų lėšų, kiek tai susiję su prokuratūros išduodamų Europos tyrimo orderių vertimu. Šių Europos tyrimo orderių vertimai bus finansuojami iš Generalinei prokuratūrai patvirtintų asignavimų. Ikiteisminio tyrimo įstaigose teisinės pagalbos prašymų vertimo poreikis sumažės, todėl ikiteisminio tyrimo įstaigose lėšų turėtų būti sutaupyta.
Be to, įstatymų projektų pakeitimams, susijusiems su statistinės informacijos rinkimu, įgyvendinti Nacionalinei teismų administracijai gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų, kadangi siekiant įgyvendinti siūlomas funkcijas galimai reikėtų tobulinti Lietuvos teismų informacinę sistemą (kaip nurodoma Nacionalinės teismų administracijos derinimo rašte, konkretų lėšų poreikį būtų galima prognozuoti įvertinus galutinį įstatymo projektą). Atsižvelgiant į tai, siūloma atidėti statistinės informacijos rinkimą numatant pareigą ją pradėti rinkti nuo 2018 m. ir teikti Teisingumo ministerijai nuo 2019 m., tokiu būdu paliekant Nacionalinei teismų administracijai galimybę laiku suplanuoti papildomų lėšų poreikį. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektai derinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionaline teismų administracija. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos tyrimo orderis“, „Turto (arba) įrodymų arešto aktas“, „teisminis bendradarbiavimas“, „baudžiamasis procesas“, „įrodymas“, „procesinė prievartos priemonė“, „tyrimo veiksmas“, „žalos atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5² STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-02-21 Nr. XIIIP-319 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5² STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-29 Nr. XIIIP-319(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
IR
2017 m. gegužės 10 Nr. 102-P-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Tarptautinės teisės departamento direktorius Dainius Žilys, Generalinės prokuratūros atstovai Tomas Krušna ir Ina Linevaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-21) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
(2017-04-26)3 Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūrų terminus, svarstytina, ar Projekto 3 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data (2017 m. gegužės 1 d.) neturėtų būti pakeista. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad įstatymas įsigalios 2017 m. birželio 15 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Apeliacinis Teismas (2017-04-10) * Susipažinę su nurodytais įstatymų projektais, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
(2017-04-13) * <...> Dėl kitų įstatymų pakeitimo ar papildymo projektų: <...> Nr. XIIIP-319, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
(2017-04-14) *
projektus, konstatuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5² straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-319(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už –7 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė