Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 43 punktu ir jį išdėstyti taip:
„43) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 43–68 punktus laikyti atitinkamai 44–69 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Valerijus Simulik Leonard Talmont Viktorija Čmilytė-Nielsen Justas Džiugelis Sergejus Jovaiša Andrius Navickas Kęstutis Smirnovas
Projekto Nr. XIIIP-3232(2) lyginamasis variantas
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 43 punktu ir jį išdėstyti taip:
„43) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 43–68 punktus laikyti atitinkamai 44–69 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Tarptautinės organizacijos oficialiai pripažįsta romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir siekia, kad visose valstybėse ši diena būtų minima rugpjūčio 2 dieną. 2015 m. balandžio 15 d. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją
"Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo
metais minėjimo", kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir paragino visas valstybes minėti ir paskelbti rugpjūčio 2 d. romų genocido diena. Ši diena buvo pasirinkta neatsitiktinai - 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkau koncentracijos stovykloje buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių. Šių metų rugpjūtį minėsime romų lagerio sunaikinimo 75-ąsias metines. Per Antąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų nacių buvo sistemingai persekiojami, brutaliai žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais įvairių istorikų vertinimu Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų. Daugiausia jie buvo žudomi Pravieniškių stovykloje. Kitos žudynės vietos buvo Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų_Porubankos. Romai buvo žudomi ir Kauno IX forte bei Paneriuose. Romų genocido paminėjimo dieną į atmintinų dienų sąrašą įtraukimas būtų labai svarbus Lietuvos romų bendruomenės nariams, leistų ne tik atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į šio gana menkai žinomo nacių nusikaltimo istoriją, pagerbti aukas, bet sykiu sustiprintų ir Lietuvos romų tapatybės suvokimą ir skatintų jų istorinę atmintį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos romų bendruomenė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
dienų įstatyme nėra numatyta diena, skirta romų genocido dienos paminėjimui
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas atmintinas dienas, nustatant, kad rugpjūčio 2-oji yra romų genocido atminimo diena. Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai taptų reikšmingu įvykiu visai Lietuvos romų bendruomenei, skatintų visuomenę atkreipti dėmesį į skaudžius Lietuvos istorijos faktus, prisidėtų prie romų kultūros atvirumo, tarpkultūrinio dialogo bei stereotipų mažinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Tarptutinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams įvertinti Lietuvoje išvados, Tautinių bendrijų tarybos, Tautinių bendrijų namų, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Žmogaus teisių koalicijos, Atviros lietuvos fondo, Pasaulinio romų parlamento, Tarptautinės romų sąjungos, Europos romų meno ir kultūros instituto išvados/nuomonės
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "romų genocido" 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Valerijus Simulik Leonard Talmont Viktorija Čmilytė-Nielsen Justas Džiugelis Sergejus Jovaiša Andrius Navickas Kęstutis Smirnovas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15 Nr. S-2019-931 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3232 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3232, pažymime, kad neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodžius „ir jį išdėstyti taip:“ reikėtų išbraukti kaip perteklinius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-06-14 Nr. XIIIP-3232(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodžius „ir jį išdėstyti taip:“ reikėtų išbraukti kaip perteklinius. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr.XIIIP-3232. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Talmont, S. Jovaiša. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Komiteto biuro vedėja J. Savickienė
Švietimo ir mokslo komitetas
2019-05-15
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėją laikinai pavaduojanti Rūta Norkienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė, sekretorė Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, Lietuvos kultūros instituto ES programos “Europa piliečiams vadovė Lietuvoje Agneška Avin, Lietuvos Romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvik. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodžius „ir jį išdėstyti taip:“ reikėtų išbraukti kaip perteklinius. Pritarti
teisės departamentas 2019-02-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3232, pažymime, kad neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namai,
VšĮ Romų visuomenės centras 2019-02-27 Palaikome Lietuvos romų bendruomenės iniciatyvą įtraukti rugpjūčio 2 dieną į atmintinių/minėtinų dienų sąrašą kaip Romų genocido SAMUDARIPEN atminimo dieną. Šiais, 2019-iais metais, minėsime 75-ąsias romų lagerio Aušvice sunaikinimo metines, kai rugpjūčio 2-osios naktį buvo sunaikinti beveik 3000 paskutinių romų, kalėjusių šioje koncentracijos stovykloje. Iš viso Aušvice nužudyta apie 20 000 romų. Atsispiriant nuo šios tragiškos datos, rugpjūčio 2 dieną Europoje minima Romų genocido/ Holokausto atminties diena. Tarptautinės organizacijos - Europos Taryba, Europos Parlamentas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, oficialiai pripažįsta romų genocidą. 2009 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas patvirtino rekomendacijas valstybėms narėms tinkamai atspindėti romų istoriją, kultūrą ir patirtą Holokaustą mokyklų bendrojo ugdymo programose (rekomendacija(CM/Rec(2009)4). Ta pati rekomendacija buvo pakartota 2011 m. Europos Komisijos kovai prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) rekomendacijoje Nr. 13 „Dėl kovos su nusistatymu prieš romus ir jų diskriminacija“. Taip pat Tarptautinis Holokausto aukų atminimo aljansas siekia, kad romų genocidas būtų sudedamoji švietimo apie Holokaustą dalis. 2015 m. balandžio 15 d. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu faktą, rezoliucijos 14 punkte paskelbė rugpjūčio 2-ąją Romų Holokausto aukų atminimo diena ir paragino visas valstybes minėti bei paskelbti rugpjūčio 2 d. romų Holokausto diena. Romų bendruomenė Lietuvoje gyvena jau kelis šimtmečius ir yra susikūrusi tvirtą lietuvišką tapatybę.
Antrojo pasaulinio karo metais mūsų bendruomenė taip pat tapo žiauraus nacistinio režimo aukomis
(Švedijos politinė partija „Feministinė iniciatyva“) 2019-04-25 Pastaraisiais metais tarptautinės ir ES organizacijos, pavyzdžiui, Europos Parlamentas, oficialiai pripažino egzistavus romų holokaustą, o rugpjūčio 2 dieną paskelbė oficialia jo aukų atminimo diena. 2015 ir 2017 metų rezoliucijose Europos Parlamentas (EP) paragino valstybes nares „paminėti romų holokausto aukas, rugpjūčio 2 d. laikyti Romų holokausto atminties diena ..., taip pat to pageidaujantiems valstybės tarnautojams organizuoti mokymus apie romų holokaustą“. Šiais metais minėsime 75-ąsias „Zigeunerlager“ („Čigonų stovyklos“) sunaikinimo Aušvico II-Birkenau koncentracijos stovykloje metines ir pagerbsime maždaug nuo 500 tūkst. iki 1 mln. holokausto aukomis tapusių romų, tarp jų ir romų iš Lietuvos, atminimą. Šimtmečius Europoje trukusio romų persekiojimo ir naikinimo iki šiol nepripažįsta daug visuomenių. Beveik nebuvo jokių viešų atsiprašymų ar kompensacijų už padarytus žiaurumus, beveik nėra jokių romų aukoms skirtų atminimo skulptūrų ar paminklų, romų istorija nėra įtraukta į mokyklinius vadovėlius. Tokia situacija yra labai pavojinga, nes nepripažįstami ir pamirštami praeities žiaurumai sąlygoja priešiškumą čigonams ir nesąmoningai nuodija mūsų visuomenes.
Todėl prašau rugpjūčio 2 dieną kaip romų holokausto aukų atminimo dieną įtraukti į oficialų atmintinų dienų Lietuvoje sąrašą. Tikiu, kad pasinaudosite galimybe pasielgti teisingai aukų atžvilgiu ir parodyti pavyzdį toms ES valstybėms narėms, kurios oficialiai šios dienos atmintina dar nepripažįsta. Pritarti
2019-05-07 Vokietijos sintų ir romų centrinė taryba sveikina Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyvą rugpjūčio 2-ąją paskelbti Romų holokausto atminimo diena Lietuvoje. 1944 m. rugpjūčio 2 d. koncentracijos stovyklos B II e sektoriuje, kurią SS vadino čigonų šeimos stovykla, paskutiniai likę 4 200–4 300 sintų ir romų buvo brutaliai nužudyti. 2015 m. Europos Parlamentas šią dieną oficialiai paskelbė Europos romų holokausto atminimo diena, skirta pagerbti 500 000 nacių okupuotoje Europoje nužudytų sintų ir romų. Pirmą kartą sintų ir romų holokaustą 1982 m. pripažino Vokietijos kancleris Helmutas Šmitas. Dar vėliau, 1997 m., Vokietijos Prezidentas Romanas Hercogas pareiškė, kad „sintų ir romų genocido motyvas toks pats – rasinė manija, siekiant sistemingai ir visiškai išnaikinti, panašiai kaip ir žydų genocido atveju. Ištisos šeimos – nuo jauniausių iki seniausių narių – buvo sistemingai žudomos visur, kur įtaką turėjo nacionalsocialistai.“ Po dešimtmečius trukusio neigimo toks Vokietijos Prezidento pareiškimas buvo ir yra itin reikšmingas holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jų šeimoms. Šiandien sintai ir romai bei žydai ir kitos mažumų grupės susiduria su naujomis smurtinio nacionalizmo ir rasizmo apraiškomis. Visi žinome, kad nors antisemitizmas, kaip ir priešiškas nusiteikimas romų atžvilgiu, pirmiausia yra nukreiptas prieš mažumas, iš esmės jo tikslas yra griauti demokratiją ir naikinti bendras mūsų europietiškas vertybes.
Šiandien mums tenka didelė atsakomybė – išsaugoti holokausto aukų palikimą. Istorinė atmintis visuomet reiškia ir gyvųjų atsakomybę už dabartį. Šiandien, kai praėjus 75 metams po karo prisimename nacių įvykdytus nusikaltimus ir holokaustą, privalome siekti ginti teisės viršenybę ir mūsų demokratiją. Vokietijos sintų ir romų centrinė taryba kreipiasi į visus Lietuvos Respublikos Seimo narius, prašydama paremti siūlymą rugpjūčio 2-ąją oficialiai pripažinti Romų holokausto atminimo diena Lietuvoje. Jūsų iniciatyva taptų svarbiu istoriniu žingsniu romų mažumai ir Lietuvoje, ir Europoje. Labai džiaugtumėmės, jei Lietuvos Parlamentas atsiųstų savo delegaciją į oficialų Europos romų holokausto atminimo dienos minėjimą, vyksiantį 2019 m. rugpjūčio 2 d. Aušvico-Birkenau memoriale. Taip pat Vokietijos sintų ir romų dokumentavimo ir kultūros centro vardu norėčiau pasiūlyti mūsų paramą įamžinant sintų ir romų genocido aukų Lietuvoje atminimą bei plėtojant švietimą ir vykdant mokslinius tyrimus šioje srityje. Dokumentavimo ir kultūros centras duris atvėrė 1997 m., siekiant 700 kvadratinių metrų ploto erdvėje atidaryti pirmąją nuolatinę parodą apie sintų ir romų genocidą, o
bloke. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Užsienio reikalų ministerija 2019-02-27 Norėtume jus informuoti, kad Lietuvos romų bendruomenė 2019 m. sausio 24 d. kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su prašymu palaikyti jų siūlymą įtraukti į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą Romų genocido Samudaripen atminimo dieną.
Taip pat norėtume jus papildomai informuoti apie tarptautiniuose formatuose dedamas pastangas dėl Romų genocido aukų atminimo įamžinimo. 2015 m. balandžio 15 d. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Tarptautinės romų dienos, Europos Sąjungos valstybės narės raginamos oficialiai pripažinti Romų genocidą bei paminėti Romų genocido aukų atminimo dieną. 2017 m. spalio 25 d. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių romų integracijos srityje ir kovoje su romų diskriminacija Europos Sąjungos valstybės narės raginamos rugpjūčio 2 d. paskelbti Romų genocido aukų atminimo diena. Europos Komisijoje ir Europos Sąjungos Taryboje šis klausimas irgi buvo svarstomas bei priimtos atitinkamos rekomendacijos romų klausimais. Europos Komisijos
anti-čigonizmu ir romų diskriminacija“ kviečia ES valstybes nares įtraukti į mokyklos švietimo programą Romų genocido klausimą. ES Tarybos 2013 m. gruodžio 9 d priimta rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių ES valstybėse narėse ragina imtis didesnio visuomenės sąmoningumo skatinimo šiuo klausimu. Norėtume pažymėti, kad sprendimas dėl Romų genocido aukų atminimo dienos įtraukimo į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą būtų teigiamai įvertintas Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto š. m. balandžio
ir dešimtojo periodinio pranešimo ataskaitą pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, Užsienio reikalų ministerija norėtų išreikšti palaikymą minėtam Lietuvos romų bendruomenės siūlymui ir pritarimą š. m. vasario 14 d. užregistruotam Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo projektui. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas 2019-04-24
atminties komisija 2019-05-08 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3232 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
iš esmės pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3232(2) ir teikti Seimui jį svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gumuliauskas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos atmintinų dienų
įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3232(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė