Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) supaprastintų pirkimų atveju, šios dalies 1-5 punktuose nurodytiems tiekėjams ir socialinio verslo subjekto statusą turintiems juridiniams asmenims.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 1.1.5 darbo 1 veiksmą „Socialinio verslo įstatymo inicijavimas ir priėmimas, siekiant apibrėžti socialinio verslo kriterijus, formas ir paramos gavimo būdus“. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Socialinio verslo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207 „Dėl Socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“. Įstatymo projekto tikslai – nustatyti socialinio verslo subjekto sampratą, socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis, statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas skatinimo formas. Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas, plėtra. Socialinio verslo idėjos pasaulyje pradėjo plisti praėjusio šimtmečio pabaigoje ir kai kuriose valstybėse tapo itin populiarios. Šiandien socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą – kas ketvirta nauja įmonė Europoje yra socialinio verslo subjektas.
Europos Sąjunga (toliau – ES) pasirinko socialinį verslą kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi, nes unikalus jo modelis šiuo metu efektyviausiai sprendžia opias regiono problemas. Socialinė ekonomika yra svarbus ES ekonomikos ramstis – ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų). 2011 m. spalio 25 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva“ (KOM(2011) 682 galutinis), kuriame aprašė Socialinio verslo iniciatyvą, skirtą socialinio verslo plėtrai ES valstybėse narėse. Komunikate nesiekiama griežtai apibrėžti socialinio verslo sampratos ir ja vadovautis skatinant plėtrą šioje srityje. Atvirkščiai – Europos Komisija mano, kad socialinio verslo plėtra turėtų vykti dviem kryptimis – tiek skatinant tradicinio privataus verslo susidomėjimą socialiniu verslu, tiek nevyriausybinių organizacijų domėjimąsi naujomis galimybėmis. Socialinio verslo įmonėmis (socialiniu verslu) Europos Komisija laiko įmones, kurios komercine veikla iš esmės siekia socialinio arba bendrojo visuomenės intereso tikslo, ir jų komercinei veiklai dažnai būdinga aukšto lygio socialinė inovacija, kurių pelnas ar jo dalis paprastai reinvestuojama į to socialinio siekio įgyvendinimą ir kurių organizavimo tvarka arba nuosavybės struktūra atspindi jų misiją, remiasi demokratiniais ar dalyvavimo principais arba yra orientuota į socialinį teisingumą. Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Atsižvelgiant į socialinės ekonomikos raidos tendencijas ES, socialinio verslo plėtra Lietuvos Respublikoje taip pat turėtų vykti dviem kryptimis – skatinant tradicinį privatų verslą įsitraukti sprendžiant socialines problemas ir skatinant nevyriausybines organizacijas savo veikloje taikyti verslo modelius. Socialinis verslas gali būti įvairių juridinių asmenų teisinių formų: akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos, kooperatyvai, savitarpio draudimo įmonės, asociacijos, susivienijimai, fondai ir kitos. Šis Įstatymo projektas svarbus ir mokslininkų parengtos bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pristatytos Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos (SOŽE) plėtros programos (toliau – SOŽE programa) kontekste, siekiant spręsti regionų socialines problemas, paskatinti socialinio verslo plėtrą bei sukurti tvarią smulkiojo ir vidutinio verslo ekosistemą regionuose. Be to, įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1.5 darbo 4 veiksmą, 2018 metais parengtas Viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo subjektams, pritaikant individualias partnerystės priemones (viešieji pirkimai, koncesija, viešojo ir privataus subjektų partnerystė), modelio projektas. Pagrindinis šios priemonės tikslas – paskatinti socialinio verslo plėtrą, efektyvinant viešųjų paslaugų teikimo procesą, t. y. kad viešąsias paslaugas teiktų ne tik biudžetinės ir viešosios įstaigos, bet valstybė ar savivaldybė jas įsigytų rinkoje iš socialinio verslo subjektų. Įgyvendinant minėto darbo priemonę „Konsultavimo paslaugų suteikimas ir paskatų mechanizmo sukūrimas pradedančiam socialiniam verslo subjektui (nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir kt.)“, baigiama rengti ES struktūrinių fondų priemonė „Parama socialiniam verslui“.
Priemonės tikslas – paskatinti socialinio verslo, kuris teiktų visuomenei reikalingas paslaugas ir (arba) prekes, padėsiančias spręsti konkrečią socialinę problemą, kūrimąsi ir plėtrą. Šiuo Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais, t. y. vykdant ekonominę veiklą ir panaudojant rinkos mechanizmą, spręsti visuomenės socialines problemas, plėtra. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija). Pirminį Įstatymo projekto variantą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 4-297 sudaryta Darbo grupė Lietuvos Respublikos socialinio verslo įstatymo projektui parengti. Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64747, el. p. [email protected]) Verslo politikos skyriaus vedėja Ieva Žaunierienė, tel. 8 706 64607, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme įteisintas tik socialinio verslo užimtumo modelis, kai socialinės įmonės statusą turinčios įmonės įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Šioms įmonėms teikiama valstybės pagalba. Taip kiti socialinio verslo modeliai lieka neįteisinti ir neplėtojami, o valstybės pagalba teikiama tik vienam iš galimų socialinio verslo modelių.
Tam tikroms socialinėms grupėms priklausančių asmenų socialinė ir profesinė integracija yra viena iš galimų socialinio verslo veiklos formų. Vakarų Europos valstybėse šie socialinio verslo subjektai, vadinamieji WISE (angl. Work Integration Social Enterprise), naudojasi tomis pačiomis skatinimo ir paramos priemonėmis kaip ir kiti socialinio verslo subjektai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Visuomenėje iki šiol vis dar nėra išgryninta ir identifikuojama pati socialinio verslo sąvoka – ji tapatinama tik su šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiančiomis socialinėmis įmonėmis, kurios neatitinka modernaus socialinio verslo modelio. Be to, vis dar trūksta supratimo apie socialinio verslo kuriamą pridėtinę vertę. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą, siekdamas svarbiausio tikslo – išmatuojamo ir socialinio poveikio. Pažymėtina, kad socialinis poveikis – tai yra pokytis, kurį patiria suinteresuotosios šalys ar visuomenė dėl socialinio verslo subjekto vykdomos veiklos. Tyrimai rodo, kad nėra vieno griežto poveikio matavimo metodo, taikomo visiems atvejams, kai siekiama išmatuoti socialinį poveikį, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į pokyčių teoriją (angl. Theory of Change), kaip kertinį poveikio matavimo metodą, kurio principai ir žingsniai, naudojami pokyčių teorijoje, yra būdingi daugumai poveikio matavimo metodų, įskaitant socialinio poveikio matavimą. Atsižvelgiant į tai, kad socialinis poveikis yra pokytis, vertinant socialinį poveikį iš pradžių turės būti nustatomas pradžios taškas (base-line), įsivardijama problema, jos mastas prieš pradedant veiklą, ko bus siekiama vykdant socialinio verslo veiklą ir kokia veikla būtų tinkamiausia siekiant konkretaus poveikio.
Pavyzdžiui, jei sritis, kurioje bus siekiama socialinio poveikio, yra jaunimo nuo 18 iki 25 metų amžiaus nedarbas, tai tikslas – kad tam tikras procentas šio amžiaus grupės nedirbančių asmenų po tam tikro laiko būtų sumažėjęs. Tokiu atveju pradžios taškas galėtų būti X proc. nedarbo lygis prieš organizacijos veiklos vykdymą, o poveikis būtų Y proc. įsidarbinusių po 1, 2, 3 ar daugiau metų įmonės veiklos vykdymo. Šiuo atveju konkrečios veiklos, siekiant poveikio, galėtų būti įvairios programos, kuriose dalyvauja 18–25 metų jaunimas. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad socialinio verslo subjektui matuojant socialinį poveikį bus svarbu atlikti tokius žingsnius, t. y. nusistatyti: 1) atskaitos tašką; 2) siekiamą rezultatą; 3) aiškius rodiklius, kuriais tas rezultatas bus matuojamas; 4) priežastinį socialinio verslo veiklos ir rezultato pasiekimo ryšį. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinio verslo subjekto statusą juridiniam asmeniui suteikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta VšĮ
„Versli Lietuva“ (toliau – Įgaliota įstaiga). Socialinio verslo subjekto statusas suteikiamas neterminuotam laikui,
kol juridinis asmuo atitinka Įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Socialinio verslo subjekto statuso suteikimo tvarka (t. y. kaip bus įforminamas socialinio verslo statuso suteikimas) bus išsamiai išdėstyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Taip pat Įstatymo projekto 7 straipsnio
reikalavimų socialinio verslo subjektui pažeidimas, socialinio verslo subjektas įspėjamas apie galimybę netekti socialinio verslo subjekto statuso ir nustatomas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesių nuo įspėjimo gavimo dienos terminas, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas. Šio pažeidimo per Įgaliotos įstaigos nustatytą terminą nepašalinus, socialinio verslo subjekto statuso netenkama. Sprendimą dėl mažareikšmių įstatymo reikalavimų pažeidimo priimtų Įgaliota įstaiga, kuri suteikia arba panaikina socialinio verslo subjekto statusą. Tokių pažeidimų vertinimo kriterijai bus detalizuojami ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamame socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinio verslo subjektas turi siekti socialinio poveikio asmenų, kurie yra atskirti nuo įvairių visuomenės gyvenimo sričių, yra jautresni socialiniams ir ekonominiams iššūkiams bei rizikoms ir turi mažiau išteklių minėtoms problemoms savarankiškai išspręsti, profesinės integracijos srityje arba vykdant veiklą, sprendžiančią kitas visuomenės socialines problemas tam tikrose Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytose srityse. Daugiau nei 80 proc. socialinio verslo gauto pelno turėtų būti skiriama socialinio poveikio mastui didinti, socialiniam poveikiui įgyvendinti.
Įstatymo projekte nustatoma, kad socialinio verslo subjektams gali būti taikomos šios skatinimo formos: išimtys, suteikiančios teisę gauti valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindais; išimtys, įtvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, nustatančios teisę socialinio verslo subjektams dalyvauti rezervuotuose viešuosiuose pirkimuose; viešųjų paslaugų socialiniam verslui teikimas. Šios konkrečios socialinio verslo subjektams siūlomos paramos formos detalizuojamos su Įstatymo projektu teikiamuose susijusiuose įstatymų pakeitimų įstatymų projektuose.
Atsižvelgiant į tai, kad socialinio verslo subjektu gali būti tik labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, socialinio verslo subjektams vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymu taip pat gali būti taikomos šios skatinimo formos:
priemonės – dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir finansinės priemonės, nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamos paskolų (labai mažų, lengvatinių ir kitų paskolų), garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kitos priemonės, kurioms finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos verslo poreikiams;
priemonės – informavimas, konsultavimas verslo pradžios, verslo plėtros ir kitais verslui aktualiais klausimais, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinės paslaugos, teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) verslą pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Rengiant Įstatymo projektą ir vertinant įvairaus pobūdžio lengvatas socialinio verslo subjektams, buvo įvertinta, kad lengvatų suteikimas didelėms įmonėms (tokioms, kuriose yra daugiau nei 250 darbuotojų, metinės pajamos viršija 50 mln. eurų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė viršija 43 mln. eurų) sukurtų pernelyg didelę naštą valstybei.
Taip pat yra itin mažai tikėtina, kad didelės įmonės, uždirbančios didelius pelnus iš komercinės veiklos, nuspręstų tapti socialinio verslo subjektu ir daugiau nei 80 procentų pelno reinvestuotų į socialinį poveikį. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas) siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems tiekėjams gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę dalyvauti tarptautinės vertės ir supaprastintuose pirkimuose. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekte siekiama nustatyti galimybę perkančiajai organizacijai sudaryti sąlygas socialinio verslo subjektams dalyvauti supaprastintuose pirkimuose. Siekiant teisinio aiškumo ir norint užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos minėtuose pirkimuose dalyvauti tiek socialinio verslo subjektams, tiek ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems tiekėjams, siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį papildytu nauju 6 punktu. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis socialinio verslo subjektams.
Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto skatinimo formos teikiamos kaip nereikšminga (de minimis) pagalba, vadovaujantis ES valstybės pagalbos taisyklėmis. De minimis pagalbos dydis priklauso nuo to, kokiame sektoriuje veikia pagalbą gaunantis verslo subjektas, todėl atitinkamai numatoma vadovautis arba bendru de minimis reglamentu (2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas) (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1), arba atitinkamai 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (OL 2014 L 190, p. 45), arba 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL 2013 L 352, p. 9) nuostatomis. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui, pavyzdžiui, vykdančiam krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį suma neturi viršyti 100 tūkst. eurų. Atitinkamai de minimis pagalba ūkio subjektui, vykdančiam veiklą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, turėtų sudaryti ne daugiau kaip 15 tūkst. eurų per trejus finansinius metus, o vykdančiam veiklą žuvininkystės sektoriuje – ne didesnė kaip 30 tūkst. eurų per trejus finansinius metus. Bendra tokiems ūkio subjektams, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr.
1408/2013 priedu, teikiamos de minimis pagalbos vertė neturi viršyti Lietuvos Respublikai nustatytos sumos, t. y. neturi viršyti 200 tūkst. eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Socialinio verslo subjektas, norintis pasinaudoti siūlomomis lengvatomis, turės pateikti Vienos įmonės deklaraciją Įgaliotai įstaigai. Įgaliota įstaiga patikrins Vienos įmonės deklaracijoje pateiktą informaciją ir Suteiktos valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos registre pateiktą informaciją, ar teikiama pagalba neviršija leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, ir valstybės pagalbą registruos Suteiktos valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos registre. Įstatymo projektu siekiama paskatinti spartesnę socialinio verslo plėtrą Lietuvoje, pasiekti teisinį apibrėžtumą dėl socialinio verslo subjekto statuso. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1.5 darbo „Socialinio verslo plėtra“ rodiklis, rodantis socialinių verslų skaičių, iki 2020 m. turėtų išaugti iki 150 subjektų. Todėl Įstatymo projektas kartu su kitomis Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1.5 darbo priemonėmis padės pasiekti rodiklyje nurodytą rezultatą, bus paskatintas visuomenės socialinių problemų sprendimas per socialinį verslą ir taip potencialiai sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, kurios šiuo metu yra skiriamos šioms visuomenės socialinėms problemoms spręsti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kartu su Įstatymo projektu teikiama numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma ir Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita.
Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma, be to, Įstatymo projektu bus sudarytos sąlygos sutaupyti valstybės ir savivaldybių lėšų, nes priėmus įstatymą bus paskatintas valstybės ir savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų perdavimas socialiniams verslams ir tam sudarytas teisinis pagrindas – apibrėžta, kokie subjektai atitinka socialinio verslo subjekto statusą, kadangi iki šiol tokio apibrėžimo įstatymo lygmeniu trūko. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslui, nes, įtvirtinus socialinio verslo subjekto statusą ir jo skatinimo formas, bus sudarytos palankios galimybės šios verslo formos plėtrai ir efektyvesniam visuomenės socialinių problemų sprendimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateiktos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą ekonomikos ir inovacijų ministras turės iki įstatymų įsigaliojimo patvirtinti socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarką ir socialinio verslo metinės ataskaitos formą. Taip pat turi būti patikslintas Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2020 m. balandžio 1 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) VšĮ
„Versli Lietuva“ duomenimis, 2018 m. pradžioje veikė 62 įmonės, kurios gali
būti priskirtos socialinio verslo įmonėms.
Prognozuojama, kad kasmet socialinio verslo subjekto statusą papildomai gali gauti apie 30 įmonių. Taigi po 2–3 metų Lietuvoje galėtų veikti apie 150 socialinio verslo įmonių. Vertinama, kad visi 150 socialinio verslo subjektų, kurie galėtų gauti socialinio verslo statusą, vykdys pelningą veiklą ir vidutiniškai kiekvienas sukurs apie 6,6 tūkst. eurų pelno arba 990 tūkst. eurų pelno bendrai. Nuo šios sumos potencialiai į valstybės biudžetą gali būti surinkta iki 148,5 tūkst. eurų pelno mokesčio. Valstybės ir savivaldybės turto panaudos lengvatos poveikis. Preliminariais VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimais, Lietuvos savivaldybės 2017 m. gavo apie 16,6 mln. eurų pajamų iš turto nuomos[1]. Papildomai 534 tūkst. eurų už Valstybei priklausančio turto nuomą surinko valstybės įmonė Turto bankas[2]. Bendra suma 2017 metais siekė apie 17,2 mln. eurų. Nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, kiek galėtų sumažėti iš turto nuomos surenkamos pajamos, įsigaliojus siūlomoms lengvatoms. Tačiau siūloma vadovautis prielaida, kad dėl lengvatos nuomos pajamos gali sumažėti iki 5 proc., tai yra 0,86 mln. eurų per metus. Atlikta analizė[3] atskleidė, kad per metus iš valstybės ir savivaldybių biudžetų socialinėms paslaugoms Lietuvoje skiriama apie 235 mln. eurų. Vertinama, kad valstybė ir savivaldybės privačiam sektoriui galėtų perleisti iki 50 proc. visų socialinių paslaugų.
Konservatyviuoju atveju galima skaičiuoti, kad per kelerių metų laikotarpį bus perleista bent 10 proc. šių paslaugų (Jungtinės Karalystės socialinio verslo sektoriuje, perduodant socialinių paslaugų teikimą socialiniam verslui, sąnaudos sumažėja nuo 10 iki 30 proc.). Vadovaujantis šiomis prielaidomis įvertintas savivaldybės lėšų taupymas: · savivaldybių ir valstybės finansavimas socialinėms paslaugoms – 158,6 mln. eurų; · socialiniam verslui perduotos paslaugos (10 proc.) – 15,9 mln. eurų; · sutaupoma teikiant socialines paslaugas (10 proc.) – 1,6 mln. eurų. Įsigaliojus valstybės bei savivaldybės turto panaudos lengvatoms socialinio verslo subjektams, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų iki
per metus valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, skiriamų socialinėms paslaugoms teikti. Taigi net ir pasireiškus neigiamoms prielaidoms, ilgalaikėje perspektyvoje suteikiamos lengvatos turės teigiamą poveikį valstybės ir savivaldybių biudžetams. Norėdamas gauti socialinio verslo subjekto statusą, remiantis Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo turės teikti prašymą Įgaliotai įstaigai. Skaičiuojama, kad prašymui parengti ir pateikti reikės 8 valandų darbo, todėl administracinė našta 150 socialinio verslo subjektų siektų 10 065 eurų. Remiantis Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi, socialinio verslo subjektas kasmet privalės pateikti ataskaitą dėl socialinio verslo subjekto veiklos per praėjusius kalendorinius metus. Skaičiuojama, kad ataskaitai parengti reikės 4 valandų darbo, todėl administracinė našta 150 socialinio verslo subjektų siektų 5 032,5 eurų. Bendra administracinė našta socialinio verslo subjektams siektų 15 097,5 eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „socialinis verslas“, „socialinio verslo subjektas“, „socialinis poveikis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Šaltinis: Savivaldybių biudžeto pajamų ir sąnaudų ataskaitos (13 savivaldybių, kurios surinko apie 50 proc. visų pajamų, duomenys), Lietuvos statistikos departamentas. [2] https://www.turtas.lt/wp-content/uploads/2018/05/2017-metų-finansinių-ataskaitų-rinkinys-veiklos-ataskaita.pdf [3] VšĮ „Versli Lietuva“ ataskaita „Viešųjų paslaugų perdavimas“.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tik atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
xiiip-3459 2020-06-17
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Andziukevičiūtė –Buzė – Ministro Pirmininko patarėja savivaldos, regioninės bei socialinės politikos klausimais, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Raišys – Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tik atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Konkurencijos taryba, 2019-06-05
konkurencijos taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą Nr. S-2019-3291 (toliau – Raštas), kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3459 (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2460 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai). <...>
atitinkantiems socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, gali būti teikiama Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta parama, pavyzdžiui, teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindu pagal Turto valdymo įstatymo projektą; rezervuota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo projekte; teisė gauti viešąsias paslaugas viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“ (Įgaliotoji įstaiga), verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; teisė į kitas skatinimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Taip pat Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo subjektui gali būti teikiamos šios savivaldybių skatinimo formos: vietinių rinkliavų lengvatos; teisė gauti savivaldybių turtą panaudos pagrindu; kitos savivaldybių institucijų nustatytos skatinimo formos.
atkreipiame dėmesį, kad pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu.
Turto valdymo įstatymo projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Viešųjų pirkimų įstatymo projektu socialinio verslo subjektams sukuriama rezervuota teisė dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, tokiu būdu suteikiant jiems išimtines teises bei ribojant konkuruojančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti pirkimuose.
Konkurencijos tarybos nuomone ir kitos Įstatymo 8 straipsnyje numatytos socialinio verslo skatinimo formos gali būti laikomos privilegijuojančiomis socialinio verslo subjektus.
į išdėstytą, Konkurencijos taryba abejoja dėl siekiamo įtvirtinti reguliavimo ir jo pagrindimo, todėl siūlome atsisakyti Įstatymų projektų nuostatų, kurios privilegijuoja socialines įmones. <...>
tyrimų tarnyba (antikorupcinio vertinimo išvada), 2019-06-19
pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3459 iniciatoriams
tobulinti. Įstatymo projektas susijęs su pagrindiniu Socialinio verslo plėtros įstatymo projektu Nr. XIIIP-3458, kurį siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė
Ekonomikos komitetas
2022-12-14
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo politikos skyriaus vedėja Ieva Žaunierienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija Bražiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tik atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos konkurencijos taryba 2019-06-05 Nr. g-2019-4838
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą Nr. S-2019-3291 (toliau - Raštas), kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau - Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 1-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3459 (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3460 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu - Įstatymų projektai).
(2) Įstatymo projekto tikslas - nustatyti socialinio verslo subjekto sampratą, socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis, statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas valstybės paramos formas.
Įstatymo projektais siekiama skatinti socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas, plėtrą.
(3) Įstatymo projekte socialinis verslas apibrėžiamas kaip „ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jo s grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas ir jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti“.
(4) Ūkio subjektams, atitinkantiems socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, gali būti teikiama Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta parama, pavyzdžiui, teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindu pagal Turto valdymo įstatymo projektą; rezervuota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo projekte; teisė gauti viešąsias paslaugas viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“ (Įgaliotoji įstaiga), verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; teisė į kitas skatinimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Taip pat Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo subjektui gali būti teikiamos šios savivaldybių skatinimo formos: vietinių rinkliavų lengvatos; teisė gauti savivaldybių turtą panaudos pagrindu; kitos savivaldybių institucijų nustatytos skatinimo formos.
(5) Įstatymo projekte numatyta, kad skatinimo priemonės taikomos tiek, kiek jos suderinamos su 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) (toliau — Reglamentas) nuostatomis. Visgi, pažymėtina, kad į kitus Įstatymų projektus nėra perkelta nuostata, kad teikiama parama turi atitikti Reglamento nuostatas, todėl neaišku, kaip bus užtikrinta priemonės taikymo atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams, pavyzdžiui, jeigu būtų viršyta de minimis pagalbos riba turto perdavimo atveju.
(6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, įtvirtinantis pagrindinius ūkinės veiklos ir konkurencijos laisvės apsaugos principus, numato, kad:
„Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos
laisve ir iniciatyva. <...> Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną regidiuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę“(Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 23/05-18/07).
(7) Sąžiningos konkurencijos apsaugos principas numatytas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai.
Atsižvelgiant į tai. Konkurencijos taryba, vertindama viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, vadovaujasi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodančia, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
(8) Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį, kad pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu.
(9) Įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Viešųjų pirkimų įstatymo projektu socialinio verslo subjektams sukuriama rezervuota teisė dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, tokiu būdu suteikiant jiems išimtines teises bei ribojant konkuruojančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti pirkimuose. Konkurencijos tarybos nuomone ir kitos Įstatymo 8 straipsnyje numatytos socialinio verslo skatinimo formos gali būti laikomos privilegijuojančiomis socialinio verslo subjektus.
(10) Atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba abejoja dėl siekiamo įtvirtinti reguliavimo ir jo pagrindimo, todėl siūlome atsisakyti Įstatymų projektų nuostatų, kurios privilegijuoja socialines įmones. <...>.
Atsižvelgti Komitetas siūlo Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (XIIIP-3458) kartu su lydimaisiais įstatymų projektais (XIIIP-3459 – XIIIP-3460) grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-06-19 Nr. g-2019-5221 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Projektas XIIIP-3485), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3459 ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491
vertinimą. Atlikę Projektų antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
<...>
ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Komitetas siūlo Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (XIIIP-3458) kartu su lydimaisiais įstatymų projektais (XIIIP-3459 – XIIIP-3460) grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-10-16 Atsižvelgiant į tai, kad svarstomas įstatymo projektas yra Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3458, kurį Audito komitetas pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti, lydintysis įstatymo projektas, atitinkamai siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3459. Pritarti
ir darbo komitetas 2020-06-17 Grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3459 iniciatoriams tobulinti. Įstatymo projektas susijęs su pagrindiniu Socialinio verslo plėtros įstatymo projektu Nr. XIIIP-3458, kurį siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti
komisija 2019-12-12 Atsižvelgiant į tai, kad svarstomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3459 yra Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458, kurį Neįgaliųjų teisių komisija siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti, lydintysis įstatymo projektas, atitinkamai siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3459. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (XIIIP-3458) kartu su lydimaisiais įstatymų projektais (XIIIP-3459 – XIIIP-3460) grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, taip pat kitus pasiūlymus bei pastabas, Komitetas siūlo Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (XIIIP-3458) kartu su lydimaisiais įstatymų projektais (XIIIP-3459 – XIIIP-3460) grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
Audito komitetas
xiiip-3459 2019-10-16
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tik atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Konkurencijos taryba, 2019-06-05
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą Nr.
S-2019-3291 (toliau – Raštas), kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3459 (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2460 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai). <...>
(4) Ūkio subjektams, atitinkantiems socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, gali būti teikiama Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta parama, pavyzdžiui, teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindu pagal Turto valdymo įstatymo projektą; rezervuota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo projekte; teisė gauti viešąsias paslaugas viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“ (Įgaliotoji įstaiga), verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; teisė į kitas skatinimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Taip pat Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo subjektui gali būti teikiamos šios savivaldybių skatinimo formos: vietinių rinkliavų lengvatos; teisė gauti savivaldybių turtą panaudos pagrindu; kitos savivaldybių institucijų nustatytos skatinimo formos.
(8) Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį, kad pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu.
(9) Įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Viešųjų pirkimų įstatymo projektu socialinio verslo subjektams sukuriama rezervuota teisė dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, tokiu būdu suteikiant jiems išimtines teises bei ribojant konkuruojančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti pirkimuose.
Konkurencijos tarybos nuomone ir kitos Įstatymo 8 straipsnyje numatytos socialinio verslo skatinimo formos gali būti laikomos privilegijuojančiomis socialinio verslo subjektus.
(10) Atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba abejoja dėl siekiamo įtvirtinti reguliavimo ir jo pagrindimo, todėl siūlome atsisakyti Įstatymų projektų nuostatų, kurios privilegijuoja socialines įmones. <...>
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
<...>
pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektas yra Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458, kurį Audito komitetas pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti, lydintysis įstatymo projektas, atitinkamai siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3459. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Vaičekauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė ir patarėja Asta Rubežė)