Projektas Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti
išdėstyti jį taip:
„26 straipsnis. Darbuotojų lyčių lygybė ir
nediskriminavimas kitais pagrindais. 1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami. 2.
principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindą ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo:
profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
kriterijus;
seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;
dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. 3. Lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai ir kitos darbo teisės normos. 4.
laikomas darbo užmokestis ar bet koks kitas atlygis, įskaitant atlygį grynaisiais pinigais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą. 5. Nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. 6. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai :
Smirnovas
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS 2016 M. RUGSĖJO 14 D. ĮSTATYMU NR. XII-2603 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 (toliau – LGĮ) pakeitimo bei Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 projektų (toliau – įstatymų projektai) rengimą paskatino poreikis tobulinti teisinę bazę, skirtą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – LGKT, Tarnyba) veikai efektyvinti, LGKT vystymuisi ir plėtrai bei ombudsmeninių institucijų veiklos reglamentavimo nuoseklumui užtikrinti. Atsižvelgiant į LGKT praktikoje kylantį reglamentavimo poreikį, gerąją užsienio valstybių teisinio reglamentavimo praktiką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išvystytą praktiką, išskirtini šie teisinės bazės tobulinimo poreikio aspektai: Tarnyboje atliekamų skundų dėl diskriminacijos proceso tobulinimas, sankcijų mechanizmo efektyvinimas, diskriminavimo formų apibrėžimų tobulinimas, lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijų didinimas. Pažymėtina, jog LGĮ pakeitimais siekiama sukurti nuoseklų, vientisą teisės aktą, įtvirtinantį pagrindinius kovos su diskriminacija principus ir mechanizmus Lietuvoje, suvienodinant LGĮ pakeitimo projekto nuostatas dėl diskriminacijos lyties pagrindu su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. LGĮ pakeitimo projekte reglamentuojant visus diskriminacijos atvejus bei išlygas, būtų išvengta neaiškumų, aiškinant sąvokas bei diskriminacijos išimtis, kurios tam tikrais atvejais skirtingai traktuojamos LGĮ bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.
Projektų rengimo tikslas – parengti išsamią, europinius standartus atitinkančią teisinę bazę, užtikrinančią efektyvią LGKT veiklą, sklandų skundų dėl diskriminacijos tyrimo procesą. Projektų rengimo uždaviniai:
tobulinimas;
didinimas;
atlikus tyrimą dėl diskriminacijos, sąrašo praplėtimas;
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektų iniciatoriai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, rengėjai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, LGKT veiklos principus, tikslus bei uždavinius, diskriminacijos pagrindus bei sritis, skundų dėl diskriminacijos tyrimo procesą yra LGĮ. Šiuo metu galiojančiose LGĮ nuostatose pasigendama lygių galimybių kontrolieriaus priimamų sprendimų įvairovės, atlikus tyrimą dėl lygių galimybių pažeidimo, skundų tyrimo proceso suderinamumo su praktikoje kylančiu reglamentavimo poreikiu, tam tikrų nuostatų, reglamentuojančių Seimui atskaitingų ombudsmenų įstaigų veiklą, suvienodinimo, taip pat LGĮ bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų nuoseklumo. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: LGĮ pakeitimo projekto 2 straipsnyje įtvirtinama nauja diskriminacijos forma – siejamoji diskriminacija, išvystyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, siekiant įtvirtinti asmenų apsaugą nuo diskriminacijos tais atvejais, kai asmuo yra diskriminuojamas dėl jo ryšių su kitu asmeniu (pavyzdžiui, asmuo diskriminuojamas darbovietėje dėl to, jog augina vaiką, turintį negalią, ir pan.). Minėtame straipsnyje apibrėžiama seksualinio priekabiavimo sąvoka, kuri iki šiol buvo įtvirtinta tik Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, nors ši sąvoka vartojama ir šiuo metu galiojančioje LGĮ redakcijoje (LGĮ 7 straipsnyje yra įtvirtina darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo). Atsižvelgiant į esamą reglamentavimą bei siūlomus LGĮ pakeitimus, kuriais būtų įtvirtinta asmenų apsauga nuo seksualinio priekabiavimo švietimo bei paslaugų teikimo srityse, tikslinga LGĮ įtvirtinti seksualinio priekabiavimo sąvoką. LGĮ pakeitimo projekto 2 straipsnyje įtvirtinama daugialypė diskriminacija, t. y. atvejai, kai asmuo diskriminuojamas dėl dviejų ar daugiau pagrindų (pavyzdžiui, dėl lyties ir rasės, dėl lyties ir neįgalumo ir pan.). Praplečiama LGĮ pakeitimo projekto 2 straipsnyje įtvirtinta socialinės padėties sąvoka, į ją įtraukiant šeiminės padėties požymį, taip sudarant sąlygas lygių galimybių kontrolieriui tirti skundus asmenų, diskriminuojamų dėl jų šeiminės padėties. Pažymėtina, jog socialinės padėties sąvokos praplėtimas padiktuotas LGKT praktikoje pasitaikančių atvejų, kuomet į Tarnybą kreipiasi asmenys, diskriminuojami dėl jų šeiminio statuso, vaikų skaičiaus ir pan., tačiau iki šiol pagal LGĮ nuostatas tokių skundų lygių galimybių kontrolierius negalėjo tirti.
Atkreiptinas dėmesys, jog visuomenėje socialinė padėtis dažniausiai suprantama kaip apimanti ir asmens šeiminę padėtį, todėl įtraukus šį požymį į socialinės padėties apibrėžtį, lygių galimybių kontrolieriui būtų suteikti įgaliojimai tirti asmenų, besikreipiančių į Tarnybą dėl jų šeiminės padėties, skundus. LGĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 11 dalyje išvardinami atvejai, kurie nelaikomi diskriminacija. 2 straipsnio 11 dalies 9 punkte įtvirtinta nauja išimtis, pagal kurią diskriminacija nelaikomas lengvatų teikimas amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, teikiant prekes ar paslaugas. Šis pakeitimas siūlomas, atsižvelgiant į būtinybę pateisinti tuos atvejus, kuomet prekių pardavėjai ar paslaugų teikėjai taiko lengvatas labiau pažeidžiamoms asmenų grupėms. Atkreiptinas dėmesys, jog šis LGĮ pakeitimas taip pat palaikomas ir siūlomas Lietuvos bankų asociacijos, draudimo bendrovių, kadangi daugelis privačių verslo subjektų įgyvendina programas, skirtas tam tikriems klientų segmentams, pavyzdžiui, jaunimui, senjorams. Minėtos išimtys iš diskriminaciją reglamentuojančių įstatymų leidžiamos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos lygmeniu ši sritis reglamentuojama liberaliau, nei nacionaliniu lygmeniu. Priėmus minėtą pakeitimą, būtų atvertas kelias verslo subjektams įgyvendinti minėtų subjektų privačias iniciatyvas, siekiant pritaikyti lengvatas parduodamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms atitinkamoms klientų grupėms. Tokių lengvatų teikimas bet kuriuo atveju turės būti pateisinamas teisėtu tikslu, o jo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
LGĮ projekto pakeitimo 2 straipsnio 11 dalies 10 – 14 punktuose nustatytos išimtys perkeliamos iš Moterų ir vyrų įstatymo, siekiant suvienodinti abiejuose įstatymuose įtvirtintas diskriminacijos apibrėžimo išimtis, taip supaprastinant LGĮ taikymą bei užtikrinant teisinės bazės apsaugos nuo diskriminacijos srityje nuoseklumą. LGĮ pakeitimo projekte siūloma išbraukti 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, pagal kurią LGĮ netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse. 2017 m. įsigalioję LGĮ pakeitimai įgalino lygių galimybių kontrolierių vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių sklaidą. Minėta lygių galimybių kontrolieriaus veikla kai kuriais atvejais yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su asmenų šeimos ir privačiu gyvenimu (pavyzdžiui, šiuo metu vykdomas LGKT projektas dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat vykdoma švietėjiška bei prevencinė veikla dėl tėvų, auginančių vaikus, integracijos į darbo rinką ir pan.), todėl LGĮ nuostatas būtina suderinti su LGĮ reglamentuojamomis lygių galimybių kontrolieriaus atliekamomis funkcijomis. Taip pat projekte panaikinama įstatymo netaikymo išimtis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes, ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais. Tokiu būdu bus užtikrinta ir apsauga nuo priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo religinėse bendruomenėse. LGĮ 5 straipsnio 1 dalis papildoma 4 punktu, kurio nuostatomis detalizuojama nediskriminavimo pareiga valstybės bei savivaldybių institucijų srityje. Minėto punkto nuostatomis valstybės bei savivaldybių institucijos įpareigojamos užtikrinti asmenų apsaugą nuo diskriminacijos, teikiant administracines ar viešąsias paslaugas, atliekant kitas viešojo administravimo funkcijas.
Pažymėtina, jog toks reglamentavimo poreikis kyla iš praktikos, kadangi pagal galiojančias LGĮ 5 straipsnio nuostatas pareiga nediskriminuoti valstybių bei savivaldybių institucijų srityje įtvirtinta tik rengiant teisės aktus bei priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti. Praktikoje asmenų skundai lygių galimybių kontrolieriui, pateikiami viešųjų paslaugų srityje, buvo nagrinėjami, remiantis paslaugų teikėjų bei prekių pardavėjų atsakomybę reglamentuojančiomis LGĮ 8 straipsnio nuostatomis. Šios naujos LGĮ pakeitimo projekto 5 straipsnio nuostatos palengvins skundų viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, argumentavimo procesą. LGĮ pakeitimo projekto 6 straipsnio pakeitimais siūloma detalizuoti kai kurias švietimo įstaigų, kitų švietimo tiekėjų pareigas lygių galimybių užtikrinimo srityje, taip pat nustatoma pareiga apsaugoti asmenis nuo seksualinio priekabiavimo švietimo įstaigose bei užtikrinti apsaugą nuo persekiojimo, asmenims pateikus skundus dėl diskriminacijos ar liudijant bei teikiant paaiškinimus diskriminacijos bylose. Minėtos nuostatos užtikrina asmenų apsaugos nuo diskriminacijos teisinio reglamentavimo nuoseklumą LGĮ bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, kadangi LGĮ pakeitimo projekte įtvirtintos 6 straipsnio švietimo įstaigų pareigos šiuo metu reglamentuojamos tik Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, tačiau jų nėra galiojančiame LGĮ. Minėtais LGĮ pakeitimais bus užtikrinta asmenų apsauga ne tik lyties, bet ir kitais LGĮ reglamentuojamais diskriminacijos pagrindais. LGĮ pakeitimo projekto pakeitimais siūloma įtvirtinti papildomą apsaugos priemonę diskriminaciją jau patyrusioms aukoms.
Kiekvienam iš LGĮ įgyvendinančių subjektų įtvirtinama pareiga imtis priemonių, kad asmenys pateikę skundą dėl diskriminacijos, liudijantys ar teikiantys paaiškinimus byloje dėl diskriminacijos, būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos. LGĮ pakeitimo projekto 7 straipsnio bei 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbdavio pareigą nediskriminuoti, papildomos bei patikslinamos, jas suderinant su 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į minėtas Darbo kodekso nuostatas, patikslinama darbo užmokesčio sąvoka, darbdavių pareiga dėl tinkamų darbo vietų bei sąlygų pritaikymą neįgaliesiems, taip pat įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti, kad iš darbo ieškančių asmenų nebūtų reikalaujama pateikti informaciją apie jų privatų gyvenimą ar šeimos planus, bei kitą informaciją, nesusijusią su asmenų dalykinėmis savybėmis. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nuostatą „už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį“ pakeisti nuostata „už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį“, kadangi būtent taip darbdavio pareiga nediskriminuoti yra suformuluota galiojančio LGĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Europos Sąjungos direktyvose (pavyzdžiui, 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo), kurių nuostatos įgyvendintos minėtuose įstatymuose.
LGĮ 8 pakeitimo projekto straipsnis, nustatantis prekių pardavėjų bei paslaugų teisėjų pareigas lygių galimybių srityje, papildomas minėtų subjektų pareiga apsaugoti vartotojus nuo priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo. Šios nuostatos įtraukiamos, atsižvelgiant į būtinybę įgyvendinti
požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo nuostatas. LGĮ 14 straipsnis, įtvirtinantis lygių galimybių kontrolieriaus, kaip LGĮ vykdymo priežiūrą atliekančio pareigūno, kompetenciją, papildomas nauja 2 dalimi, kurioje įtvirtinamas kontrolieriaus nepriklausomumo principas. Ši nuostata suderinta su Seimo kontrolierių bei vaiko teisių kontrolieriaus veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. LGĮ pakeitimo projekte siūlomas 15 straipsnio 4 dalies pakeitimas, pagal kurį LGKT veiklos organizavimą nustato lygių galimybių kontrolieriaus patvirtinti Tarnybos nuostatai (vietoje „Seimo patvirtinti Tarnybos nuostatai“). Atsižvelgiant į tai, jog lygių galimybių kontrolieriui LGĮ 14 straipsniu yra pavesta LGĮ priežiūra, lygių galimybių kontrolierius savo veikloje vadovaujasi nešališkumo principu, minėta nuostata būtų užtikrinamas lygių galimybių kontrolieriaus nepriklausomumas bei nešališkumas, galimybė operatyviai pritaikyti LGKT nuostatus prie praktikoje iškylančio poreikio tobulinti LGKT veiklą, darbo organizavimą. LGĮ pakeitimo projekto 16 straipsnis, apibrėžiantis lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją bei funkcijas, papildomas naujomis nuostatomis, t. y. minėto straipsnio 1 dalis papildyta naujais 11-15 punktais.
11-13 punktuose nustatyta, jog lygių galimybių turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti, įstoti į teisme nagrinėjamą bylą proceso dalyviu ar išvadą teikiančia institucija diskriminavimo bylose, gali teikti išvadą darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms. Šios nuostatos praplečia lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribas, įgalina ginti asmenų, patyrusių diskriminaciją, teises teisminėse bei ikiteisminėse institucijose, taip sudarant sąlygas užtikrinti efektyvesnę asmenų, patyrusių diskriminaciją, teisių apsaugą. Naujuose 14-15 punktuose nustatyta, jog lygių galimybių kontrolierius gali kreiptis į administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, taip pat numatyta kontrolieriaus teisė kreiptis į Seimą su siūlymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo. Šios nuostatos įgalina lygių galimybių kontrolierių užtikrinti, jog teisės aktuose nebūtų diskriminacinių ar lygias galimybes pažeidžiančių nuostatų. Pažymėtina, jog 14-15 punktuose numatomi lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai užtikrina teisinės bazės, reglamentuojančios Seimui atskaitingų ombudsmenų įstaigų veiklą, nuoseklumą, kadangi analogiški įgaliojimai suteikti tiek Seimo kontrolieriams, tiek vaiko teisių apsaugos kontrolieriui. 21 straipsnio nuostatos dėl atostogų kontrolieriui suteikimo suderintos su galiojančia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcija.
procesinė nuostata dėl skundų sujungimo, joje nurodoma, kad lygių galimybių kontrolierius, gavęs du ar daugiau skirtingų pareiškėjų skundus dėl to paties asmens ar institucijos tos pačios veikos ar to paties teisės akto, gali sujungti skundų tyrimą į vieną. Tokiu būdu efektyvinamas lygių galimybių kontrolieriaus darbas, greitinamas skundų nagrinėjimo procesas. LGĮ pakeitimo projekto 27 straipsnyje išbraukiama 3 dalis, kadangi jos nuostatos atkartoja minėto straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. 27 straipsnio 2 dalį dėl skundo, nepriskirto lygių galimybių kompetencijai, persiuntimo reikiamus įgaliojimus turinčiam viešojo administravimo subjektui, siūloma išbraukti, atsižvelgiant į Tarnybos praktikoje dažnai iškylančias situacijas, kuomet nustačius, jog skundas nepriskirtas lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, nėra kompetentingo viešojo administravimo subjekto, kuriam skundas turėtų būti persiunčiamas (pavyzdžiui, dėl skunde nurodyto klausimo asmuo galėtų reikšti ieškinį teisme) arba asmuo nepageidauja, kad jo pateiktą klausimą nagrinėtų kiti viešojo administravimo subjektai (tai galėtų būti paaiškinama klausimų, dėl kurių asmenys kreipiasi į lygių galimybių kontrolierių, jautrumu, siekiu išvengti asmens duomenų ar kitų skundo aplinkybių atskleidimo tretiesiems asmenims). LGĮ 28 straipsnyje nustatyti skundo ištyrimo terminai suderinami su Seimo kontrolierių bei vaiko teisių apsaugos kontrolierių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.
LGĮ pakeitimo projekto 29 straipsnis, kuriame reglamentuojami lygių galimybių kontrolieriaus priimami sprendimai, papildomas
nuožiūra gali skirti lygias galimybes pažeidusiam asmeniui kartu su minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis sankcijomis. Naujoje 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis sankcijomis siūloma pažeidėjams imtis pozityvių veiksmų, t . y. organizuoti mokymus institucijos, įstaigos ar įmonės administracijai ir (ar) darbuotojams; įtvirtinti lygių galimybių principus institucijos, įstaigos ar įmonės vidaus dokumentuose ir jų laikytis. Šios pozityvios sankcijos atliks šviečiamąją, lygių galimybių pažeidimų prevencinę funkciją, didins LGĮ nuostatų bei LGKT žinomumą visuomenėje, skatins pažeidėjus pačius imtis aktyvių veiksmų, siekiant kompensuoti pažeidimu padarytą žalą. LGĮ pakeitimo projekte taip pat siūlomi techninio pobūdžio pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, teigiamos įstatymų projektų pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius
teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymų projektus, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 2019 m. balandžio 17 d. projekto terminai buvo apsvarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: „diskriminacija“, „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“, „lygios galimybės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: 1.
Teikia Seimo nariai:
2019-06-10
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2016 M. RUGSĖJO 14 D. ĮSTATYMU NR. XII-2603“ bei žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ ir ,,ĮSTATYMAS” rašytini atskirose eilutėse ir centre. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamas tik Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas, siūlytina atitinkamai pakeisti 1 straipsnio pakeitimo esmę ir tekste dėstyti tik keičiamą punktą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-05-31 Nr. S-2019-3330 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinto Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3513, pažymime, jog neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]