Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymO NR. XIII-1335 2 ir 4 straiPsnių pakeitimo įstatymAS
straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių
(išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –
NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 800 4 200 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 4 200
4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu
taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 350 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 350
4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti
taip: „6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 453 403 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra
dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –
NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 6 000 4 800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6
(GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 500 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 500 400 – 0,23 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 553 453 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 508 408 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Stasys Jakeliūnas Vida Ačienė Viktoras Rinkevičius
Projekto XIIIP-3613(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymO NR. XIII-1335 2, 4 IR 7 straiPsnių pakeitimo įstatymAS
straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių
(išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –
NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,2 0,27 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,2 0,27 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti
taip: „6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 453 645 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra
teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –
NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 6 000 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6 000
4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 500 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 500 – 0,23 0,39 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
netekusia galios 4 straipsnio 9 dalį. „9. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 553 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 508 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4
straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3, 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“
2Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 7, ir
3Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, ir 5 ir 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 4. Pakeisti 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 4 straipsnio 7, ir 8 ir
vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.“
5Papildyti 7 straipsnį 15 dalimi:
„15. Šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos
apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymO NR. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais, be kita ko, numatyta palaipsniui (2019–2021 metais) didinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD), įskaitant individualius NPD riboto darbingumo asmenims, ir plėsti NPD taikymo apimtį. Teikiamu projektu siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų, t. y. 2020 m. siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo. Priėmus tokius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, valstybės ir savivaldybių biudžetai gautų papildomai 70 mln. eurų 2020 metais ir 100 mln. eurų 2021 metais. Taip pat, atsižvelgiant į numatytas valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“, uždirbantiems daugiau kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – 2019 metais,
32 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą metinei pajamų daliai, viršijančiai atitinkamų metų nustatytą VDU. Preliminariais skaičiavimais, valstybės ir savivaldybės biudžetai galėtų gauti 2020 metais apie 8 mln. eurų ir 2021 metais – 15 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Siūlomi pakeitimai užtikrintų didesnį socialinį teisingumą, padidintų pagrindinės pensijos dalies ir „vaiko pinigų“ finansavimo galimybes bei užtikrintų proporcingą mokestinės naštos pasiskirstymą tarp vidutines ir dideles pajamas gaunančių gyventojų. 2.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Stasys Jakeliūnas. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, 2019 metais pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas bendras maksimalus NDP yra 300 eurų, jo taikymo apimtis nustatyta iki 2 VDU. 2020 m. NPD numatoma didinti iki 400 eurų ir 2021 m – iki
metais metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU, 2020 m. metinei pajamų daliai, viršijančiai 84 VDU, 2021 m. metinei pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU
Priėmus įstatymo projektą didėtų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, dėl ko gerėtų valstybės viešojo sektoriaus, savivaldybių ir pagrindinės pensijos dalies ir „vaiko pinigų“ finansavimo galimybės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti jo įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su mokesčio deklaravimo tvarka (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma. Priešingai, preliminariais skaičiavimais, nustačius lėtesnį NPD didinimo tempą, valstybės ir savivaldybės biudžetų netekimai sumažėtų perpus – iki 70 mln. eurų 2020 m. ir iki 100 mln. eurų –
proc., preliminariais skaičiavimais, valstybės ir savivaldybės biudžetai galėtų gauti apie 8 mln. eurų 2020 metais ir 15 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 2021 metais. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „gyventojų pajamų mokestis“, „neapmokestinimas pajamų dydis“, „tarifas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Stasys Jakeliūnas Vida Ačienė Viktoras Rinkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, kad dalis projektu siūlomų keisti nuostatų įsigalios 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3614), kuriuo taip pat siūloma keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 straipsnį, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-07- Nr. Į 2019-06-28 Nr. S-2019-4055 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymO NR. XIII-1335 2 ir 4 straiPsnių pakeitimo ĮSTATYMO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3613 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1335
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1335 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3613 2019 m. lapkričio 5 d. Nr. 103-P-45 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė
D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Bajorinienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja, A. Misiūnaitė – Finansų miniserijos Mokesčių politikos departamento vyr. patarėja, J. Lisauskienė – Finansų ministerijos Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus patarėja, D. Čibirienė – Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos pirmininkė, A. Romanovskis – Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, I. Rizgelė – Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-07-03) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atkreipiame dėmesį, kad dalis projektu siūlomų keisti nuostatų įsigalios 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgti Ši nuostata gali būti netaikoma, jei Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymai susiję su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (žr. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 3 d.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-07-03)
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (žr. Komiteto išvados 5 dalį). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-07-03)
posėdžių sekretoriate yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-3614), kuriuo taip pat siūloma keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 straipsnį, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas. Atsižvelgti
Teisingumo ministerijos, 2019-07-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3613 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (2019-08-30 Reg.Nr.: G-2019-6987) Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX -1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Užregistruotame Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projekte, dėl kurio 2020 - 2021 m. mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos sumažėtų, siūloma sumažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD): 2020 m. iki 350 EUR (kai pagal dabartinį GPMĮ yra 400 EUR), 2021 m. iki 400 EUR (kai pagal dabartinį GPMĮ yra 500 EUR). Siūlome nepritarti GPM įstatymo pakeitimui, dėl šių priežasčių:
mokesčių reformos teisės aktų paketą buvo suderinti NPD 2020 - 2021 metams, taip pat buvo duotas pažadas sutartų NPD dydžių nekeisti 3 metus; 2. 2018 m. priimtų 2020 - 2021 m. NPD dydžių mažinimas nesumažins atskirties ir skurdo, nes jis palies mažiausiai uždirbančius asmenis ir nepalies asmenis, kurių metinės pajamos yra tarp 32 tūkst. EUR ir 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU); 3.
GPM įstatymo projekte GPM 32 % tarifas daugiau nei 120 VDU pajamų uždirbantiems asmenims bus per didelis tarifas skaidriam jo taikymui ir sudarys reikšmingą motyvaciją mokesčių mokėtojams ieškoti kitų būdų, kaip atlikti išmokas arba sumokėti mažesnius mokesčius kitose šalyse. Yra atlikti tyrimai, kurie nurodo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl susidaro šešėlis yra per dideli mokesčių tarifai. GPM 20% tarifo 2020 m. pakėlimas 12 punktų yra reikšminga priežastis asmenims, gaunantiems dideles pajamas, pasirinkti kitas šalis rezidavimui ir mokesčių sumokėjimui. Nepritarti Komitete pritarta Vyriausybės siūlomiems pakeitimams dėl įstatymo Nr. XIIIP-3613 tobulinimo. 2. Lietuvos verslo konfederacija (2019-10-04 Reg.Nr.: G-2019-7942) Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK) - didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones bei asociacijas vienijanti verslo organizacija Lietuvoje. LVK veikla yra pagrįsta asociacijos laisvės principo pagrindu, kuris yra fundamentalus teisės principas, įtvirtintas tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 str. ir kt.), taip pat nacionaliniuose teisės aktuose (LR Konstitucijos 35 str., LR Asociacijų įstatyme). Pagrindinis asociacijos kaip susivienijimo tikslas yra atstovauti verslo bendruomenės interesams, todėl LVK savo veikla siekia kurti palankią aplinką verslui, skatinti rinkos ekonomikos sistemos plėtrą ir kt., o šie tikslai įgyvendinami per socialinį dialogą su institucijomis. Būtent šis Asociacijos veiklos tikslų įgyvendinimo procesas, viešai išreiškiant savo pozicijas, remiantis LR Konstitucijos 25 straipsniu, kuris numato, kad
„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui
neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informacijų bei idėjas", yra Asociacijos kaip demokratinės visuomenės išraiškos ženklas.
Dėl šios priežasties Asociacijos teikiama nuomonė laikytina verslo bendruomenės saviraiškos būdu. Remiantis Trišalės tarybos, kurios oficiali narė yra LVK, nuostatais, kurie numato, jog Trišalė taryba vykdo nuolatinę socialinių, ekonominių ir darbo klausimų stebėseną, jų analizę bei teikia siūlymus dėl šių klausimų sprendimo, bei 2017 m. spalio 16 d. LVK kartu su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu ir kitais socialiniais partneriais pasirašytu Nacionaliniu susitarimu dėl šalies pažangai būtinų reformų, kurio 1.4. punktas numato „skatinti socialinius partnerius ir visuomenę dalyvauti valstybės valdyme ", 2.4. punktas numato „analizuoti darbo užmokesčio pasiskirstymų ir dinamikų ūkio sektoriuose, užtikrinti nuolatinę diskusijų tarp Susitarimų pasirašiusiųjų šalių ", šiuo raštu LVK kreipiasi į LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. LR Seimui pateikto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3613 (toliau - įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma:
augimą (iki 400 Eur (2020 m.) ir iki 500 Eur (2021 m.) ir apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų, t. y. 2020 m. siūloma taikyti 350 Eur NPD, o 2021 metais - 400 Eur NPD. 2. Metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) - 2019 metais, 84 VDU - 2020 m. ir 60 VDU - 2021 m. ir tolesniais metais, nustatyti 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, vietoje šiuo metu numatyto 27 procentų GPM tarifo. LVK kategoriškai nepritaria siūlomiems pakeitimams dėl žemiau išdėstytų priežasčių. 1.
1LVK nuomone, šie pasiūlymai prieštarauja susitarimams,
pasiektiems svarstant 2018 m. priimtą mokesčių reformą, bei 2017 m. spalio 16 d. LVK, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir kitų socialinių partnerių pasirašytam Nacionaliniam susitarimui dėl šalies pažangai būtinų reformų, kurio 4.1. punktas numato „užtikrinti prognozuojamų, kuo paprastesnę, aiškią, sąžiningą ir konkurencingą mokestinę aplinką"; 4.2. punktas numato
„mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos
augimui žalingiems mokesčiams. Nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su Susitarimą pasirašiusių organizacijų atstovais"; 5.1. punktas numato „remti sprendimus, leidžiančius įtvirtinti šalies verslo bei investicinę aplinką kaip konkurencingiausią regione "; 5.8. punktas numato „ mažinti mokestinę naštą darbo vietoms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę". 2. Siūlymai yra visiškai nesuderinami su LR Seimo valdančiosios daugumos deklaruojamais tikslais - vidutinio šalies darbo užmokesčio augimu, pajamų nelygybės mažinimu, itin prastos demografinės situacijos suvaldymu. Kadangi siūlymas stabdyti NPD didinimą labiausiai paveiktų mažiausių pajamų gavėjus, priėmus siūlomus pakeitimus kiltų reali šešėlio augimo rizika. 3. Siūlymai turės neigiamą jtaką Lietuvos konkurencingumui. Jau šiuo metu Lietuvoje taikomas 27 proc. GPM tarifas yra didesnis nei Latvijoje (23 proc.) ar Estijoje (20 proc.). Taip pat reikia atsižvelgti, kad yra numatyta kartelės, nuo kurios taikomas padidintas tarifas žemėjimas per artimiausius du metus, tad vis daugiau mokesčių mokėtojų ir taip mokės didesnius tarifus. Be to, atsižvelgiant j atsiradusias SODROS lubas mūsų šalies apmokestinimas buvo patraukliausias tarp kaimyninių Baltijos šalių, tačiau šis GPM padidinimas šį šalies patrauklumą taip pat eliminuos, nes SODRA+GPM bus didžiausias lyginant su Latvija ir Estija. 4.
proc. prieštarauja ex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principui. Tokio įstatymo priėmimas atbuline tvarka pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, kas prieštarauja LR Konstitucijai. 5. Siūlymas nustatyti, jog įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., prieštarauja Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytam reikalavimui, pagal kurį „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos". Be to, priimtų mokestinių pakeitimų įsigaliojimas anksčiau negu po 6 mėn. daro didelę žalą visuomenės pasitikėjimui valstybe ir institucijomis bei mažina Lietuvos patrauklumą investuotojams. Remiantis išdėstytais argumentais, LVK vienijama verslo bendruomenė prašo Biudžeto ir finansų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto nepritarti Įstatymo projektui. Nepritarti Komitete pritarta Vyriausybės siūlomiems pakeitimams dėl įstatymo Nr. XIIIP-3613 tobulinimo. 3. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2019-10-08Reg.Nr.: G-2019-8015) Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3613) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma: ● Neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) 2020 m. didinti ne iki numatytų 400 eurų, 2021 m. – iki 500 eurų, o iki 350 eurų 2020 m. ir 400 eurų 2021 m.
Šiuo metu NPD siekia 300 eurų. ● Sumažinti 2020-iesiems metams patvirtintą NPD dydį, taikomą riboto darbingumo asmenims: nuo 553 iki 453 eurų turintiems sunkų neįgalumo lygį (didelių spec. poreikių), bei nuo 508 iki 408 eurų, asmenims, turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį. ● Metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – 2019 m., 84 VDU – 2020 m. ir 60 VDU – 2021 m. ir tolimesniais metais, nustatyti 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifą, vietoj dabar galiojančio 27 proc. dydžio GPM. Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. NPD didinimo stabdymas pažeistų mažiausių pajamų gavėjų lūkesčius Projektu siūlomas NPD didinimo stabdymas per 2 metus lemtų 360 eurų dydžio mokestinės naudos praradimus mažiausių pajamų gavėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgalaikis NPD didinimas buvo numatytas kaip kompleksinė 2019 m. mokesčių reformos, kurios vienas iš tikslų buvo sustiprinti pamatus formuotis viduriniajai klasei, dalis. Dėl to daliai gyventojų galėjo būti sukurti lūkesčiai, kad mokestinė našta 2020-2021 m. mažės, o tai lėmė jų asmeninių finansų valdymo sprendimus. Sprendimas nedidinti NPD, kaip suplanuota mokesčių reformos metu, paveiktų apie 900 tūkst. šalies dirbančiųjų – didžiąją dalį šalies darbo jėgos. Taip pat nebūtų pasiektas vienas iš mokesčių reformos tikslų – 2021 m. turėti konkurencingiausią darbo apmokestinimą Baltijos šalyse.[¹] Siūlymas mažinti NPD riboto darbingumo asmenims reiškia, kad tokie asmenys per metus netektų 240 eurų siekiančios papildomos mokestinės naudos. Toks pasiūlymas turi būti vertintinas vertintinas valstybės socialinės politikos ir paramos neįgaliesiems kontekste.
Kai asmenys yra remiami ne taikant mokesčių lengvatas jų uždirbamoms pajamoms, o per įvairias kitas priemones, mažėja jų paskatos dirbti, o kartu – ir itin svarbios socializacijos galimybės. 1 pav. 67 proc. VDU gaunančių asmenų mokesčių našta EBPO šalyse, proc. (2018 m.) Šaltinis. EBPO Net ir sumažinus darbo mokesčių naštą 2019 m., Lietuva pagal ją lenkia labiausiai išsivysčiusias valstybes – EBPO šalis nares. 2018 m. duomenimis, organizacijos narėse reali mokesčių našta darbo užmokesčiui, siekiančiam 67 % VDU vidutiniškai siekė 32,1 proc. Lietuvoje mokesčių, mokamų nuo atlyginimo, ir darbo vietos kainos santykis siekia 34,8 proc. Siūlomi pakeitimai – neįvertinus mokesčių reformos rezultatų ir galimų pasekmių Pakeitimai siūlomi nepraėjus nė metams nuo mokesčių reformos įsigaliojimo. Šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių įvertinti mokesčių reformos rezultatus (Sodros
„lubų“ ir progresinio GPM tarifo įvedimo bei NPD padidinimo poveikį biudžeto
pajamoms, pajamų nelygybei šalyje ir pan.). Kol gyventojai nėra deklaravę
pakeitimai dar labiau prisidėtų prie ir taip didelio mokesčių sistemos nestabilumo. Per pastaruosius penkerius metus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ) siūlyta keisti 75 kartus, buvo priimta 18 GPMĮ pakeitimų. Pagrindiniai mokesčius nustatantys įstatymai (GPMĮ, MAĮ, PMĮ, VSDĮ, PVMĮ, AĮ, SDĮ) per tą patį laikotarpį buvo pakeisti daugiau nei 120 kartų. Apie 75 proc. originalių teisėkūros iniciatyvų nelydėjo neigiamų pasekmių, 77 proc. – poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai, 60 proc. – poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai, 49 proc. – biudžeto lėšų poreikio vertinimas.
Šio Projekto rengėjai taip pat nenumato Projekto galimų neigiamų pasekmių, poveikio verslo sąlygoms ar kriminogeninei situacijai, o tai rodo, kad Projekto poveikio vertinimas atliktas atmestinai. Dalis Projektu siūlomų pakeitimų įsigaliotų jau nuo 2020 m., o tai reiškia, kad eilinį kartą būtų nesilaikoma 6 mėn. termino, per kurį mokesčių mokėtojai turi prisitaikyti prie siūlomų pakeitimų. Lietuvoje jau ir taip egzistuoja didelis pajamų apmokestinimo progresyvumas Pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) taikymo, kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims ir nebėra taikomas mėnesinėms pajamoms virš 2555 eurų „ant popieriaus“. Kita priežastis, lemianti mokesčių progresyvumą, yra socialinio draudimo sistema. Progresyvumas atsiranda todėl, kad daugiau uždirbančių asmenų įmokų į socialinio draudimo fondą ir išmokų santykis yra didesnis nei mažiau uždirbančių gyventojų. Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Pavyzdžiui, 2220 eurų ikimokestinį atlyginimą („ant popieriaus“) gaunantis asmuo uždirba 4 kartus daugiau nei uždirbantis minimaliąją mėnesinę algą (MMA) – 555 eurus „ant popieriaus“, tačiau gyventojų pajamų mokesčio sumoka 8,5 karto daugiau. Daugiau kaip 1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbantys asmenys (beveik pusė dirbančiųjų) jau dabar suneša apie 80 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų GPM. Pagal siūlomus tarifų laiptelius, žmonės, 2021 m. uždirbsiantys „ant popieriaus“ daugiau negu po 6,2 tūkst. eurų per mėnesį (skaičiuojant remiantis 2019 m.
asmenims išaugtų mokesčių našta. Atkreiptinas dėmesys, kad 32 proc. dydžio GPM tarifas iš esmės kirstųsi su „Sodros“ „lubų“ įvedimo logika. Pagrindinė „Sodros“
„lubų“ įvedimo priežastis – noras sumažinti neproporcingai didelę mokesčių
naštą didžiausių pajamų gavėjams ir padidinti ryšį tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų. 32 proc. dydžio GPM tarifas, įvedamas aukštesnėms, nei
„Sodros“ „lubos“ pajamoms, reikštų kad mokesčių sistemoje ryšys tarp mokamų
mokesčių ir įmokų bei gaunamų išmokų ir viešųjų paslaugų vėl sumažėtų. Priėmus Projektą tikėtinos papildomos biudžeto pajamos gali būti mažesnės, nei vertina projekto autoriai Projekto rengėjų vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui 2020 m. dėl 32 proc. dydžio tarifo įvedimo, biudžetas papildomai gautų 8 mln. eurų, atsisakius NPD didinimo būtų sutaupyta 70 mln. eurų. 2021 m. pajamos dėl naujo tarifo siektų 15 mln. eurų, dėl NPD nedidinimo – 100 mln. Papildomo GPM tarifo įvedimas nebūtinai atneš papildomų pajamų biudžetui dėl išaugsiančio mokesčių vengimo, mažėjančių paskatų užsidirbti daugiau. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni, o pajutę staigų ir didelį mokesčių naštos padidėjimą, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti. Didėtų motyvacija nelegaliai mokėti algas, viršijančias apytiksliai 6,2 tūkst. eurų (kitaip tariant, atlyginimo dalis iki 6,2 tūkst. eurų galėtų būti mokama legaliai, o kita dalis būtų mokama nelegaliai arba ne darbo santykių pagrindu). Sprendimas stabdyti NPD didinimą galėtų paveikti „šešėlinį“ darbą mažų pajamų grupėje, ypač – sulėtėjus ekonomikos augimui, ką naujausiose makroekonominėse prognozėse ir skelbia Finansų ministerija. Jei 2019 m.
Jei 2019 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), planuojama, augs 3,7 proc., tai 2020 m. BVP pokytis galėtų sudaryti 2,4 proc., o 2021 – 2,3 procento. 2018 m. reprezentatyvios apklausos duomenimis, pablogėjus finansinei situacijai net pusė (53 proc.) Lietuvos žmonių svarstytų galimybę dirbti šešėlyje. Projektu mokestinė našta būtų paskirstyta neproporcingai Projekto rengėjų teigimu, siūlymas didinti GPM tarifą didesnes pajamas gaunantiems asmenims užtikrintų didesnį socialinį teisingumą bei proporcingą mokestinės naštos pasiskirstymą tarp vidutines ir dideles pajamas gaunančių gyventojų. Papildomai apmokestinus gyventojų pajamas, planuojamas papildomas biudžeto lėšas siūloma panaudoti didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui, bei bazinės pensijos didinimui. Akivaizdu, kad surinktas papildomas biudžeto pajamas skiriant didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui paprasčiausiai būtų padidinamas perskirstymas, tačiau tai niekaip nesumažintų socialinės atskirties ar nelygybės, nes į šias priemones pretenduotų ir pasiturinčios šeimos. Atvirkščiai – socialinės paramos sistema taptų dar netaiklesnė. Kalbant apie socialinę atskirtį (pajamų skirtumus tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų), ši taip pat nesumažėtų įvedus papildomą progresinių mokesčių tarifą. Daug uždirbantys turi daugiau mobilumo, atitinkamai ir daugiau galimybių persikelti į mažesnio apmokestinimo šalis. Be to, turtingiausių gyventojų pajamos dažniausiai nėra iš darbo santykių. Todėl progresinis tarifas nusitaiko į aukštos kvalifikacijos specialistus ir vadovus, kurių Lietuvoje ir taip trūksta. Poveikis investicinei aplinkai ir darbo vietų kūrimui būtų neigiamas Aukštesnio progresinio tarifo įvedimas mažintų motyvaciją siekti didesnio atlyginimo ir paskatas kurti didesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Progresinių mokesčių tarifų įvedimas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms (ypač - CRE šalių kontekste, 2 pav.).
Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įvedimas reikštų, kad didesnis produktyvumas būtų susietas su didesnėmis mokestinėmis sąnaudomis. Tai prieštarautų LR Vyriausybės programos daliai
„Geros sąlygos investicijoms“ ir 188.7. punktui skatinti inovacijas ir
iniciatyvą ekonomikoje, gerinti sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms ir derinti tai su tėvynainių sugrįžimu. 2 pav. Viršutinis GPM tarifas ir jo taikymo riba CRE šalyse, 2018 m. Šaltinis: EBPO, LLRI skaičiavimai Priimtas Projektas, skirtingai nei deklaruojama, skatintų laikytis tradicinių ūkio šakų ir veiklų, o ne vystyti inovacijas, ieškoti produktyvumo didinimo galimybių ir vykdyti aukštos pridėtinės vertės veiklas. Būtent šias veiklas vykdantys asmenys dažniausiai gauna aukštesnes, progresinio tarifo kartelę viršijančias pajamas. Naujausi tyrimai rodo, kad tiek gyventojų pajamų, tiek įmonių pelno mokesčiai turi reikšmingą poveikį registruojamų patentų, mokslinių publikacijų, išradėjų šalyje ir mokslo darbuotojų, dirbančių privačiose tyrimų ir plėtros laboratorijose skaičiui ir t.t. Mokesčių dydis neigiamai veikia tiek inovacijų kokybę, tiek kiekį. Pajamų mokesčio augimas vienu p.p sumažina tikimybę, kad mokslininkas per ateinančius 3 metus sukurs patentą 0.63 p.p. Tikimybė, kad bus sukurtas aukštos kokybės patentas sumažėja 0.6 p.p.[²] Aukštesnio GPM tarifo įvedimas galėtų tapti kliūtimi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos yra vienas pagrindinių ekonominio augimo veiksnių, leidžiančių didinti gamybos potencialą, našumą, perimti gerą verslo praktiką. Tokį poveikį taip pat turėtų jau minėtas mokestinės politikos nenuoseklumas ir dažni pakeitimai.
Įmonės yra linkusios investuoti į tas šalis, kuriose ekonominė politika yra stabili, dažnai nekeičiama ir lengvai prognozuojama. Ypatingai žalingas 32 proc. tarifo įvedimas būtų tuo atveju, jei ateityje jis būtų pradėtas taikyti ir dividendų pajamoms. Tai galėtų lemti dvigubai didesnę mokesčių naštą papildomai uždirbtam pelnui nei kaimyninėse šalyse. LT, 2018 LT (jei papildomai uždirbtas pelnas būtų apmokestintas 32 proc. GPM) LV EE Pelnas prieš mokesčius
Paskirstytasis pelnas
Bendra pelno mokesčio ir GPM našta
Šaltinis: EBPO, LLRI skaičiavimai, 2018 m. Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Nepritarti Komitete pritarta Vyriausybės siūlomiems pakeitimams dėl įstatymo Nr. XIIIP-3613 tobulinimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 885, TAR, 2019-10-17, Nr. 16477) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3613 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms, kuriomis siūloma mažinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1335 (toliau – pakeitimo įstatymas) numatytą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) riboto darbingumo ir neįgaliems asmenims 2020 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 885 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3614“ pritarė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3614, kuriame siūloma didinti pakeitimo įstatyme nurodytą NPD, taikomą riboto darbingumo ir neįgaliems asmenims 2020 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais. 2. Pritarti Įstatymo projekto nuostatoms dėl progresinio tarifo padidinimo ir visoms kitoms nuostatoms dėl mažesnio NPD augimo nustatymo 2020 metams ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, tačiau, siekdama, kad priėmus Įstatymo projektą nesumažėtų pajamų riba, iki kurios taikomas NPD, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui, įvertinus Įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis siūlomus pakeitimus:
taip:
„1. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 200 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 200 – 0,2 0,17 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ 2.2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD
mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 350 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 350 – 0,2 0,17 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ 2.3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,23 0,18 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ 2.4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,23 0,18 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
S. Gentvilas, K. Glaveckas, E. Gentvilas, J. Liesys, G. Vaičekauskas, V. Alekna,
1 Argumentai: 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1335, kurio tikslas mažinti mokesčių naštą, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, palaipsniui 2019–2021 metais didinant šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus NPD, įskaitant individualius NPD riboto darbingumo asmenims, ir plečiant NPD taikymo apimtį. Vadinasi įstatymas buvo nutaikytas į skurdžiausiai gyvenančius asmenys siekiant jiems pagelbėti, tačiau neprasidėjus laipsniškam NPD didėjimui buvo pateiktas projektas, kuriuo siekiama atšaukti tokį NPD didėjimą. Atsižvelgdami, kad ypač mokestinius įstatymus turi lydėti stabilumas teikiame pasiūlymus palikti NPD didėjimą tokį, koks jis buvo numatytas 2018 m. priimtame įstatyme. Pasiūlymai: 2.
Pasiūlymai:
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Pripažinti 2 straipsnio 3 dalį netekusią galios: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Pripažinti 2 straipsnio 4 dalį netekusią galios 1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Nepritarti Komitete pritarta Vyriausybės siūlomiems pakeitimams dėl įstatymo Nr.
XIIIP-3613 tobulinimo. 2.1. Seimo nariai S. Gentvilas, K. Glaveckas, E. Gentvilas, J. Liesys, G. Vaičekauskas, V. Alekna, V. Čmilytė-Nielsen, R. Juška, G. Steponavičius (2019-10-22)2 Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4200 4800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD =4200 4800 – 0,2 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD
mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 350 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 350 400
Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD)
taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 800 6 000 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 6 000 – 0,23 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD
mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 500 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 500
Nepritarti Komitete pritarta Vyriausybės siūlomiems pakeitimams dėl įstatymo Nr. XIIIP-3613 tobulinimo. 2.2. Seimo nariai S. Gentvilas, K. Glaveckas, E. Gentvilas, J. Liesys, G. Vaičekauskas, V. Alekna, V.
Alekna, V. Čmilytė-Nielsen, R. Juška, G. Steponavičius (2019-10-22)2
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 453 553 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 408 508 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Nepritarti Komitete pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-3614, kuriame siūloma taikyti didesnį NPD negalią turintiems asmenims. Šiam projektui taip pat yra pritarusi Vyriausybė. 3. Seimo nariai A. Sysas, J. Sabatauskas (2019-10-31)1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir jas išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip: „2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 72 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 72 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 35 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
taip: „3. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 50 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 50 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 40 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
taip: „4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 50 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 50 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 40 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Nepritarti Komitete pritarta Vyriausybės siūlomiems pakeitimams dėl įstatymo Nr. XIIIP-3613 tobulinimo. 6. Komiteto sprendimas: grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Taip pat pažymėtina, kad Komitete pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime siūlomiems pakeitimams dėl įstatymo Nr. XIIIP-3613 tobulinimo bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3614, kuriame siūloma taikyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) negalią turintiems asmenims 2020 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė E. Bulotaitė SRDK biuro vedėja [¹] https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/konkurencingiausias-darbo-apmokestinimas-baltijos-salyse [²] Taxation and Innovation in the 20th Century Ufuk Akcigit, John Grigsby, Tom Nicholas, and Stefanie Stantcheva NBER Working Paper No. 24982 Rugsėjis 2018, 29-30 p., <https://www.nber.org/papers/w24982.pdf>.
ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1335 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3613
d. Nr. 109-P-45
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-07-03) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įsigalios 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Atsižvelgti Ši nuostata gali būti netaikoma, jei Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymai susiję su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (žr. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 3 d.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-07-03)
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-07-03)
posėdžių sekretoriate yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3614), kuriuo taip pat siūloma keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 straipsnį, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas.
Teisingumo ministerijos, 2019-07-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3613 (toliau
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (2019-08-30 Reg.Nr.: G-2019-6987) 1, 2 Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX -1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Užregistruotame Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projekte, dėl kurio 2020 -
sumažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD): 2020 m. iki 350 EUR (kai pagal dabartinį GPMĮ yra 400 EUR), 2021 m. iki 400 EUR (kai pagal dabartinį GPMĮ yra 500 EUR). Siūlome nepritarti GPM įstatymo pakeitimui, dėl šių priežasčių:
teisės aktų paketą buvo suderinti NPD 2020 - 2021 metams, taip pat buvo duotas pažadas sutartų NPD dydžių nekeisti 3 metus;
m. NPD dydžių mažinimas nesumažins atskirties ir skurdo, nes jis palies mažiausiai uždirbančius asmenis ir nepalies asmenis, kurių metinės pajamos yra tarp 32 tūkst. EUR ir 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU); 3.
GPM įstatymo projekte GPM 32 % tarifas daugiau nei 120 VDU pajamų uždirbantiems asmenims bus per didelis tarifas skaidriam jo taikymui ir sudarys reikšmingą motyvaciją mokesčių mokėtojams ieškoti kitų būdų, kaip atlikti išmokas arba sumokėti mažesnius mokesčius kitose šalyse. Yra atlikti tyrimai, kurie nurodo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl susidaro šešėlis yra per dideli mokesčių tarifai. GPM 20% tarifo 2020 m. pakėlimas 12 punktų yra reikšminga priežastis asmenims, gaunantiems dideles pajamas, pasirinkti kitas šalis rezidavimui ir mokesčių sumokėjimui. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymui, t.y. palikti tokius NPD dydžius, kurie jau yra galiojančiame įstatyme (2020 m. - 400 eurų, 2021 m – 500 eurų). Kartu siūloma mažinti NPD taikymo apimtį - 2020 m. iki 1,5 VDU uždirbantiems asmenims, o 2021 m. - iki 1,3 VDU. Tokiu būdu pati mokestinė lengvata tampa socialiai teisingesnė. Siūlymas nustatyti 32 proc. GPM tarifą pajamoms viršijančioms atitinkamų metų nustatytą VDU taip pat didintų socialinį teisingumą, skatintų daugiau uždirbančius solidarizuotis su mažesnes pajamas gaunančiais gyventojais. 2. Lietuvos verslo konfederacija (2019-10-04 Reg.Nr.: G-2019-7942) 1, 2 Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK) - didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones bei asociacijas vienijanti verslo organizacija Lietuvoje. LVK veikla yra pagrįsta asociacijos laisvės principo pagrindu, kuris yra fundamentalus teisės principas, įtvirtintas tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 str. ir kt.), taip pat nacionaliniuose teisės aktuose (LR Konstitucijos 35 str., LR Asociacijų įstatyme).
Pagrindinis asociacijos kaip susivienijimo tikslas yra atstovauti verslo bendruomenės interesams, todėl LVK savo veikla siekia kurti palankią aplinką verslui, skatinti rinkos ekonomikos sistemos plėtrą ir kt., o šie tikslai įgyvendinami per socialinį dialogą su institucijomis. Būtent šis Asociacijos veiklos tikslų įgyvendinimo procesas, viešai išreiškiant savo pozicijas, remiantis LR Konstitucijos 25 straipsniu, kuris numato, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informacijų bei idėjas", yra Asociacijos kaip demokratinės visuomenės išraiškos ženklas. Dėl šios priežasties Asociacijos teikiama nuomonė laikytina verslo bendruomenės saviraiškos būdu. Remiantis Trišalės tarybos, kurios oficiali narė yra LVK, nuostatais, kurie numato, jog Trišalė taryba vykdo nuolatinę socialinių, ekonominių ir darbo klausimų stebėseną, jų analizę bei teikia siūlymus dėl šių klausimų sprendimo, bei 2017 m. spalio 16 d. LVK kartu su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu ir kitais socialiniais partneriais pasirašytu Nacionaliniu susitarimu dėl šalies pažangai būtinų reformų, kurio 1.4. punktas numato „skatinti socialinius partnerius ir visuomenę dalyvauti valstybės valdyme ", 2.4. punktas numato „analizuoti darbo užmokesčio pasiskirstymų ir dinamikų ūkio sektoriuose, užtikrinti nuolatinę diskusijų tarp Susitarimų pasirašiusiųjų šalių ", šiuo raštu LVK kreipiasi į LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą dėl 2019 m. rugsėjo 24 d.
LR Seimui pateikto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3613 (toliau - įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma:
po 50 eurų, t. y. 2020 m. siūloma taikyti 350 Eur NPD, o 2021 metais - 400 Eur NPD. 2. Metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) - 2019 metais, 84 VDU - 2020 m. ir 60 VDU - 2021 m. ir tolesniais metais, nustatyti
numatyto 27 procentų GPM tarifo. LVK kategoriškai nepritaria siūlomiems pakeitimams dėl žemiau išdėstytų priežasčių. 1. LVK nuomone, šie pasiūlymai prieštarauja susitarimams, pasiektiems svarstant 2018 m. priimtą mokesčių reformą, bei 2017 m. spalio 16 d. LVK, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir kitų socialinių partnerių pasirašytam Nacionaliniam susitarimui dėl šalies pažangai būtinų reformų, kurio 4.1. punktas numato „užtikrinti prognozuojamų, kuo paprastesnę, aiškią, sąžiningą ir konkurencingą mokestinę aplinką"; 4.2. punktas numato „mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams.
Nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su Susitarimą pasirašiusių organizacijų atstovais"; 5.1. punktas numato „remti sprendimus, leidžiančius įtvirtinti šalies verslo bei investicinę aplinką kaip konkurencingiausią regione "; 5.8. punktas numato „ mažinti mokestinę naštą darbo vietoms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę". 2. Siūlymai yra visiškai nesuderinami su LR Seimo valdančiosios daugumos deklaruojamais tikslais - vidutinio šalies darbo užmokesčio augimu, pajamų nelygybės mažinimu, itin prastos demografinės situacijos suvaldymu. Kadangi siūlymas stabdyti NPD didinimą labiausiai paveiktų mažiausių pajamų gavėjus, priėmus siūlomus pakeitimus kiltų reali šešėlio augimo rizika. 3. Siūlymai turės neigiamą jtaką Lietuvos konkurencingumui. Jau šiuo metu Lietuvoje taikomas 27 proc. GPM tarifas yra didesnis nei Latvijoje (23 proc.) ar Estijoje (20 proc.). Taip pat reikia atsižvelgti, kad yra numatyta kartelės, nuo kurios taikomas padidintas tarifas žemėjimas per artimiausius du metus, tad vis daugiau mokesčių mokėtojų ir taip mokės didesnius tarifus. Be to, atsižvelgiant j atsiradusias SODROS lubas mūsų šalies apmokestinimas buvo patraukliausias tarp kaimyninių Baltijos šalių, tačiau šis GPM padidinimas šį šalies patrauklumą taip pat eliminuos, nes SODRA+GPM bus didžiausias lyginant su Latvija ir Estija. 4. Siūlymas
retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principui.
Tokio įstatymo priėmimas atbuline tvarka pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, kas prieštarauja LR Konstitucijai. 5. Siūlymas nustatyti, jog įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., prieštarauja Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytam reikalavimui, pagal kurį „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos". Be to, priimtų mokestinių pakeitimų įsigaliojimas anksčiau negu po 6 mėn. daro didelę žalą visuomenės pasitikėjimui valstybe ir institucijomis bei mažina Lietuvos patrauklumą investuotojams. Remiantis išdėstytais argumentais, LVK vienijama verslo bendruomenė prašo Biudžeto ir finansų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto nepritarti Įstatymo projektui. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymui, t.y. palikti tokius NPD dydžius, kurie jau yra galiojančiame įstatyme (2020 m. - 400 eurų, 2021 m – 500 eurų). Kartu siūloma mažinti NPD taikymo apimtį - 2020 m. iki 1,5 VDU uždirbantiems asmenims, o 2021 m. - iki 1,3 VDU. Tokiu būdu pati mokestinė lengvata tampa socialiai teisingesnė. Siūlymas nustatyti 32 proc. GPM tarifą pajamoms viršijančioms atitinkamų metų nustatytą VDU taip pat didintų socialinį teisingumą, skatintų daugiau uždirbančius solidarizuotis su mažesnes pajamas gaunančiais gyventojais. 3. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2019-10-08Reg.Nr.: G-2019-8015) 1, 2 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3613) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma: ● Neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) 2020 m. didinti ne iki numatytų 400 eurų, 2021 m. – iki 500 eurų, o iki 350 eurų 2020 m. ir 400 eurų 2021 m. Šiuo metu NPD siekia 300 eurų. ● Sumažinti 2020-iesiems metams patvirtintą NPD dydį, taikomą riboto darbingumo asmenims: nuo 553 iki 453 eurų turintiems sunkų neįgalumo lygį (didelių spec. poreikių), bei nuo 508 iki 408 eurų, asmenims, turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį. ● Metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – 2019 m., 84 VDU – 2020 m. ir 60 VDU – 2021 m. ir tolimesniais metais, nustatyti 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifą, vietoj dabar galiojančio 27 proc. dydžio GPM. Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. NPD didinimo stabdymas pažeistų mažiausių pajamų gavėjų lūkesčius Projektu siūlomas NPD didinimo stabdymas per 2 metus lemtų 360 eurų dydžio mokestinės naudos praradimus mažiausių pajamų gavėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgalaikis NPD didinimas buvo numatytas kaip kompleksinė 2019 m. mokesčių reformos, kurios vienas iš tikslų buvo sustiprinti pamatus formuotis viduriniajai klasei, dalis. Dėl to daliai gyventojų galėjo būti sukurti lūkesčiai, kad mokestinė našta 2020-2021 m. mažės, o tai lėmė jų asmeninių finansų valdymo sprendimus. Sprendimas nedidinti NPD, kaip suplanuota mokesčių reformos metu, paveiktų apie 900 tūkst. šalies dirbančiųjų – didžiąją dalį šalies darbo jėgos.
Taip pat nebūtų pasiektas vienas iš mokesčių reformos tikslų – 2021 m. turėti konkurencingiausią darbo apmokestinimą Baltijos šalyse.[¹] Siūlymas mažinti NPD riboto darbingumo asmenims reiškia, kad tokie asmenys per metus netektų 240 eurų siekiančios papildomos mokestinės naudos. Toks pasiūlymas turi būti vertintinas vertintinas valstybės socialinės politikos ir paramos neįgaliesiems kontekste. Kai asmenys yra remiami ne taikant mokesčių lengvatas jų uždirbamoms pajamoms, o per įvairias kitas priemones, mažėja jų paskatos dirbti, o kartu – ir itin svarbios socializacijos galimybės. 1 pav. 67 proc. VDU gaunančių asmenų mokesčių našta EBPO šalyse, proc. (2018 m.) Šaltinis. EBPO Net ir sumažinus darbo mokesčių naštą 2019 m., Lietuva pagal ją lenkia labiausiai išsivysčiusias valstybes – EBPO šalis nares. 2018 m. duomenimis, organizacijos narėse reali mokesčių našta darbo užmokesčiui, siekiančiam 67 % VDU vidutiniškai siekė 32,1 proc. Lietuvoje mokesčių, mokamų nuo atlyginimo, ir darbo vietos kainos santykis siekia 34,8 proc. Siūlomi pakeitimai – neįvertinus mokesčių reformos rezultatų ir galimų pasekmių Pakeitimai siūlomi nepraėjus nė metams nuo mokesčių reformos įsigaliojimo. Šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių įvertinti mokesčių reformos rezultatus (Sodros
„lubų“ ir progresinio GPM tarifo įvedimo bei NPD padidinimo poveikį biudžeto
pajamoms, pajamų nelygybei šalyje ir pan.). Kol gyventojai nėra deklaravę
pakeitimai dar labiau prisidėtų prie ir taip didelio mokesčių sistemos nestabilumo. Per pastaruosius penkerius metus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ) siūlyta keisti 75 kartus, buvo priimta 18 GPMĮ pakeitimų.
Pagrindiniai mokesčius nustatantys įstatymai (GPMĮ, MAĮ, PMĮ, VSDĮ, PVMĮ, AĮ, SDĮ) per tą patį laikotarpį buvo pakeisti daugiau nei 120 kartų. Apie 75 proc. originalių teisėkūros iniciatyvų nelydėjo neigiamų pasekmių, 77 proc. – poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai, 60 proc. – poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai, 49 proc. – biudžeto lėšų poreikio vertinimas. Šio Projekto rengėjai taip pat nenumato Projekto galimų neigiamų pasekmių, poveikio verslo sąlygoms ar kriminogeninei situacijai, o tai rodo, kad Projekto poveikio vertinimas atliktas atmestinai. Dalis Projektu siūlomų pakeitimų įsigaliotų jau nuo 2020 m., o tai reiškia, kad eilinį kartą būtų nesilaikoma 6 mėn. termino, per kurį mokesčių mokėtojai turi prisitaikyti prie siūlomų pakeitimų. Lietuvoje jau ir taip egzistuoja didelis pajamų apmokestinimo progresyvumas Pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) taikymo, kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims ir nebėra taikomas mėnesinėms pajamoms virš 2555 eurų „ant popieriaus“. Kita priežastis, lemianti mokesčių progresyvumą, yra socialinio draudimo sistema. Progresyvumas atsiranda todėl, kad daugiau uždirbančių asmenų įmokų į socialinio draudimo fondą ir išmokų santykis yra didesnis nei mažiau uždirbančių gyventojų. Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Pavyzdžiui, 2220 eurų ikimokestinį atlyginimą („ant popieriaus“) gaunantis asmuo uždirba 4 kartus daugiau nei uždirbantis minimaliąją mėnesinę algą (MMA) – 555 eurus „ant popieriaus“, tačiau gyventojų pajamų mokesčio sumoka 8,5 karto daugiau.
Daugiau kaip 1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbantys asmenys (beveik pusė dirbančiųjų) jau dabar suneša apie 80 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų GPM. Pagal siūlomus tarifų laiptelius, žmonės, 2021 m. uždirbsiantys „ant popieriaus“ daugiau negu po 6,2 tūkst. eurų per mėnesį (skaičiuojant remiantis 2019 m. VDU) turėtų mokėti GPM pagal aukštesnį tarifą, tad visiems tiek uždirbantiems asmenims išaugtų mokesčių našta. Atkreiptinas dėmesys, kad 32 proc. dydžio GPM tarifas iš esmės kirstųsi su „Sodros“ „lubų“ įvedimo logika. Pagrindinė
„Sodros“„lubų“ įvedimo priežastis – noras sumažinti neproporcingai didelę
mokesčių naštą didžiausių pajamų gavėjams ir padidinti ryšį tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų. 32 proc. dydžio GPM tarifas, įvedamas aukštesnėms, nei „Sodros“ „lubos“ pajamoms, reikštų kad mokesčių sistemoje ryšys tarp mokamų mokesčių ir įmokų bei gaunamų išmokų ir viešųjų paslaugų vėl sumažėtų. Priėmus Projektą tikėtinos papildomos biudžeto pajamos gali būti mažesnės, nei vertina projekto autoriai Projekto rengėjų vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui 2020 m. dėl 32 proc. dydžio tarifo įvedimo, biudžetas papildomai gautų 8 mln. eurų, atsisakius NPD didinimo būtų sutaupyta 70 mln. eurų. 2021 m. pajamos dėl naujo tarifo siektų 15 mln. eurų, dėl NPD nedidinimo – 100 mln. Papildomo GPM tarifo įvedimas nebūtinai atneš papildomų pajamų biudžetui dėl išaugsiančio mokesčių vengimo, mažėjančių paskatų užsidirbti daugiau. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni, o pajutę staigų ir didelį mokesčių naštos padidėjimą, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti.
Didėtų motyvacija nelegaliai mokėti algas, viršijančias apytiksliai 6,2 tūkst. eurų (kitaip tariant, atlyginimo dalis iki 6,2 tūkst. eurų galėtų būti mokama legaliai, o kita dalis būtų mokama nelegaliai arba ne darbo santykių pagrindu). Sprendimas stabdyti NPD didinimą galėtų paveikti „šešėlinį“ darbą mažų pajamų grupėje, ypač
Projekto rengėjų teigimu, siūlymas didinti GPM tarifą didesnes pajamas gaunantiems asmenims užtikrintų didesnį socialinį teisingumą bei proporcingą mokestinės naštos pasiskirstymą tarp vidutines ir dideles pajamas gaunančių gyventojų. Papildomai apmokestinus gyventojų pajamas, planuojamas papildomas biudžeto lėšas siūloma panaudoti didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui, bei bazinės pensijos didinimui. Akivaizdu, kad surinktas papildomas biudžeto pajamas skiriant didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui paprasčiausiai būtų padidinamas perskirstymas, tačiau tai niekaip nesumažintų socialinės atskirties ar nelygybės, nes į šias priemones pretenduotų ir pasiturinčios šeimos. Atvirkščiai – socialinės paramos sistema taptų dar netaiklesnė. Kalbant apie socialinę atskirtį (pajamų skirtumus tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų), ši taip pat nesumažėtų įvedus papildomą progresinių mokesčių tarifą.
Daug uždirbantys turi daugiau mobilumo, atitinkamai ir daugiau galimybių persikelti į mažesnio apmokestinimo šalis. Be to, turtingiausių gyventojų pajamos dažniausiai nėra iš darbo santykių. Todėl progresinis tarifas nusitaiko į aukštos kvalifikacijos specialistus ir vadovus, kurių Lietuvoje ir taip trūksta. Poveikis investicinei aplinkai ir darbo vietų kūrimui būtų neigiamas Aukštesnio progresinio tarifo įvedimas mažintų motyvaciją siekti didesnio atlyginimo ir paskatas kurti didesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Progresinių mokesčių tarifų įvedimas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms (ypač - CRE šalių kontekste, 2 pav.). Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įvedimas reikštų, kad didesnis produktyvumas būtų susietas su didesnėmis mokestinėmis sąnaudomis. Tai prieštarautų LR Vyriausybės programos daliai
„Geros sąlygos investicijoms“ ir 188.7. punktui skatinti inovacijas ir
iniciatyvą ekonomikoje, gerinti sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms ir derinti tai su tėvynainių sugrįžimu. 2 pav. Viršutinis GPM tarifas ir jo taikymo riba CRE šalyse, 2018 m. Šaltinis: EBPO, LLRI skaičiavimai Priimtas Projektas, skirtingai nei deklaruojama, skatintų laikytis tradicinių ūkio šakų ir veiklų, o ne vystyti inovacijas, ieškoti produktyvumo didinimo galimybių ir vykdyti aukštos pridėtinės vertės veiklas. Būtent šias veiklas vykdantys asmenys dažniausiai gauna aukštesnes, progresinio tarifo kartelę viršijančias pajamas. Naujausi tyrimai rodo, kad tiek gyventojų pajamų, tiek įmonių pelno mokesčiai turi reikšmingą poveikį registruojamų patentų, mokslinių publikacijų, išradėjų šalyje ir mokslo darbuotojų, dirbančių privačiose tyrimų ir plėtros laboratorijose skaičiui ir t.t. Mokesčių dydis neigiamai veikia tiek inovacijų kokybę, tiek kiekį.
Pajamų mokesčio augimas vienu p.p sumažina tikimybę, kad mokslininkas per ateinančius 3 metus sukurs patentą 0.63 p.p. Tikimybė, kad bus sukurtas aukštos kokybės patentas sumažėja 0.6 p.p.[²] Aukštesnio GPM tarifo įvedimas galėtų tapti kliūtimi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos yra vienas pagrindinių ekonominio augimo veiksnių, leidžiančių didinti gamybos potencialą, našumą, perimti gerą verslo praktiką. Tokį poveikį taip pat turėtų jau minėtas mokestinės politikos nenuoseklumas ir dažni pakeitimai. Įmonės yra linkusios investuoti į tas šalis, kuriose ekonominė politika yra stabili, dažnai nekeičiama ir lengvai prognozuojama. Ypatingai žalingas 32 proc. tarifo įvedimas būtų tuo atveju, jei ateityje jis būtų pradėtas taikyti ir dividendų pajamoms. Tai galėtų lemti dvigubai didesnę mokesčių naštą papildomai uždirbtam pelnui nei kaimyninėse šalyse. LT, 2018 LT (jei papildomai uždirbtas pelnas būtų apmokestintas 32 proc. GPM) LV EE Pelnas prieš mokesčius
Paskirstytasis pelnas
Bendra pelno mokesčio ir GPM našta
Šaltinis: EBPO, LLRI skaičiavimai, 2018 m. Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymui, t.y. palikti tokius NPD dydžius, kurie jau yra galiojančiame įstatyme (2020 m. - 400 eurų, 2021 m – 500 eurų). Kartu siūloma mažinti NPD taikymo apimtį - 2020 m. iki 1,5 VDU uždirbantiems asmenims, o 2021 m. - iki 1,3 VDU. Tokiu būdu pati mokestinė lengvata tampa socialiai teisingesnė. Siūlymas nustatyti 32 proc.
Siūlymas nustatyti 32 proc. GPM tarifą pajamoms viršijančioms atitinkamų metų nustatytą VDU taip pat didintų socialinį teisingumą, skatintų daugiau uždirbančius solidarizuotis su mažesnes pajamas gaunančiais gyventojais. 4. Investuotojų forumas 2019-10-111 Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo · Investuotojų forumas nepritaria gyventojų pajamų mokesčio tarifo padidinimui nuo 27 proc. iki 32 proc. pajamoms viršijančioms Sodros „lubas“. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos darbo santykių apmokestinimo sistemos našta panaši į taikomos Estijoje ir mažesnė nei taikoma Latvijoje. Padidinus šiuo metu taikomą 27 proc. tarifą, Lietuvoje darbo santykių pajamos bus apmokestinamos daugiausiai. Tokiu būdu tarptautiniam verslui aukštos kvalifikacijos specialistus bei vadovus bus palankiau samdyti Estijoje bei Latvijoje, o Lietuva praras savo šiuo metu turimą konkurencinį pranašumą. Ypatingai atkreiptinas dėmesys, kad dėl tokių pasekmių Lietuvai nebus galimybės planuotu dydžiu padidinti biudžeto pajamas ir pasiekti tokį tik matematiškai apskaičiuotą efektą, pritaikius didesnį pajamų mokesčio tarifą. Todėl siūlytume sudaryti palankias sąlygas investuotojams rinktis Lietuvos aukšto lygio ekspertus ir vadovus. Taip pat siūlome nepamiršti, kad toks ir buvo pirminis įvykusios mokesčių reformos tikslas. Tuo tarpu GPM tarifo padidinimas iš esmės panaikina mokestines aukštų atlyginimų paskatas – Sodros
„lubos“ mažina pajamų apmokestinimą 12,52%, o GPM tarifas didėja 12%. Nepritarti
Finansų ministerijos duomenimis, net ir padidinus GPM tarifą iki 32 proc. pajamoms viršijančioms atitinkamų metų nustatytą VDU, Lietuva išlieka konkurencingiausia Baltijos šalių regione apmokestinant su darbo santykiais susijusias pajamas. 5.
2019-10-281 Bendrovė nori atkreipti dėmesį į tai, kad: Visų pirma, GPM tarifo padidinimas iki 32 proc. iš esmės prasilenkia su Sodros “lubų” įvedimo logika, kurių įvedimo tikslas ir buvo sumažinti mokestinę naštą labiausiai kvalifikuotiems darbuotojams bei padidinti ryšį tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų. Jei bus padidintas GPM tarifas kaip siūloma, tai pernai metais pagaliau įvykusios reformos efektas taps lygus nuliui. Jei siūlymas motyvuojamas tikslu daugiau apmokestinti turtinguosius, tai reikėtų suprasti, kad turtingieji negyvena iš darbo užmokesčo. Didelį darbo užmokestį gauna kvalifikuoti specialistai ir samdomi vadovai – vidurinės klasės pagrindas. Palyginus darbo santykių apmokestinimo sistemą su kaimyninėmis šalimis, jei bus įvestas 32 proc. GPM tarifas, Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas ir vėl bus didžiausias lyginant su Latvija ir Estija. Dėl šios priežasties investuotojai aukštos kavlifikacijos darbuotojus samdys veikiau Estijoje arba Latvijoje, o ne Lietuvoje. Atitinkamai, Lietuvos aukšto lygio specialistams sumažės galimybių dirbti geriau apmokamose Baltijos regiono vadovų lygmens pareigose, nes šios pareigos “nutekės” į kitas Baltijos šalis. Nuo mokesčių reformos dar nepraėjus nei metams, šiuo metu dar netgi nėra duomenų ir įvertiti jos rezultatams. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojų pajamos už 2019 m. dar nėra deklaruotos, nėra aišku kokiam kiekiui dirbančiųjų būtų taikomas padidintas GPM tarifas ir kokią įtaką turėtų šio 32 proc.GPM tarifo įvedimas biudžeto pajamoms. Tai dar kartą įrodo, kad pastarasis siūlymas yra niekuo nepagrįstas ir neprotingas. Nepirtarti Finansų ministerijos duomenimis, net ir padidinus GPM tarifą iki 32 proc. pajamoms viršijančioms atitinkamų metų nustatytą VDU, Lietuva išlieka konkurencingiausia Baltijos šalių regione apmokestinant su darbo santykiais susijusias pajamas
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 885, TAR, 2019-10-17, Nr. 16477) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3613 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms, kuriomis siūloma mažinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1335 (toliau – pakeitimo įstatymas) numatytą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) riboto darbingumo ir neįgaliems asmenims 2020 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 885 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3614“ pritarė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3614, kuriame siūloma didinti pakeitimo įstatyme nurodytą NPD, taikomą riboto darbingumo ir neįgaliems asmenims 2020 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais. 2.
tarifo padidinimo ir visoms kitoms nuostatoms dėl mažesnio NPD augimo nustatymo 2020 metams ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, tačiau, siekdama, kad priėmus Įstatymo projektą nesumažėtų pajamų riba, iki kurios taikomas NPD, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui, įvertinus Įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis siūlomus pakeitimus:
taip:
„1. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD)
taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 200 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 200 – 0,2 0,17 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ 2.2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 350 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 350 – 0,2 0,17 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ 2.3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD)
taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,23 0,18 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ 2.4.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,23 0,18 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria A. Butkevičiaus pasiūlymui nelėtinti NPD didinimo ir palikti tokius NPD dydžius, kurie jau yra galiojančiame įstatyme (2020 m. - 400 eurų, 2021 m – 500 eurų). Kartu siūloma mažinti NPD taikymo apimtį - 2020 m. iki 1,5 VDU uždirbantiems asmenims, o 2021 m. - iki 1,3 VDU. Tokiu būdu poveikis valstybės biudžeto pajamoms būtų neutralus (lyginant su Vyriausybės pateiktu valstybės biudžeto projektu.
Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl NPD taikomo riboto darbingumo asmenims ir siūlo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3614 apjungti kartu su Projektu XIIIP-3613. 2. Seimo nariai S. Gentvilas, K. Glaveckas, E. Gentvilas, J. Liesys, G. Vaičekauskas, V. Alekna,
1 Argumentai: 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1335, kurio tikslas mažinti mokesčių naštą, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, palaipsniui 2019–2021 metais didinant šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus NPD, įskaitant individualius NPD riboto darbingumo asmenims, ir plečiant NPD taikymo apimtį. Vadinasi įstatymas buvo nutaikytas į skurdžiausiai gyvenančius asmenys siekiant jiems pagelbėti, tačiau neprasidėjus laipsniškam NPD didėjimui buvo pateiktas projektas, kuriuo siekiama atšaukti tokį NPD didėjimą. Atsižvelgdami, kad ypač mokestinius įstatymus turi lydėti stabilumas teikiame pasiūlymus palikti NPD didėjimą tokį, koks jis buvo numatytas 2018 m. priimtame įstatyme. Pasiūlymai:
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip:
„1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
Pripažinti 2 straipsnio 3 dalį netekusią galios: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
Pripažinti 2 straipsnio 4 dalį netekusią galios 1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
Nepritarti Komitetas pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlytam GPM tarifo didinimui iki 32 proc 2.1.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
Nepritarti Komitetas pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlytam GPM tarifo didinimui iki 32 proc
S. Gentvilas, K. Glaveckas, E. Gentvilas, J. Liesys, G. Vaičekauskas, V. Alekna, V. Čmilytė-Nielsen, R. Juška, G. Steponavičius (2019-10-22)2 1, 2, 4, 5 Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4200 4800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD =4200 4800 – 0,2 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD
mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 350 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 350 400
Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD)
taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 800 6 000 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 6 000 – 0,23 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 500 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 500 – 0,23 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymui, t.y. palikti tokius NPD dydžius, kurie jau yra galiojančiame įstatyme (2020 m. - 400 eurų, 2021 m – 500 eurų).
Kartu siūloma mažinti NPD taikymo apimtį - 2020 m. iki 1,5 VDU uždirbantiems asmenims, o 2021 m. - iki 1,3 VDU. 2.2. Seimo nariai S. Gentvilas, K. Glaveckas, E. Gentvilas, J. Liesys, G. Vaičekauskas, V. Alekna, V. Čmilytė-Nielsen, R. Juška, G. Steponavičius (2019-10-22)23
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 453 553 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 408 508 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl NPD taikomo riboto darbingumo asmenims ir siūlo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3614 apjungti kartu su Projektu XIIIP-3613. 3. Seimo nariai A. Sysas, J. Sabatauskas (2019-10-31)1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir jas išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip: „2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 72 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 72 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 35 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
taip: „3. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 50 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 50 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 40 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
taip: „4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 50 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 50 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 40 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Nepritarti Komitetas pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlytam GPM tarifo didinimui iki 32 proc. 4.1. Seimo narys
1 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad sumažinus NPD didinimo apimtis labiausiai nukentės mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, siūloma nelėtinti NPD didinimo ir palikti tokius NPD dydžius, kurie jau yra galiojančiame įstatyme (2020 m. - 400 eurų, 2021 m – 500 eurų). Kartu siūloma mažinti NPD taikymo apimtį - 2020 m. iki 1,5 VDU uždirbantiems asmenims, o 2021 m. - iki 1,3 VDU. Tokiu būdu poveikis valstybės biudžeto pajamoms būtų neutralus (lyginant su Vyriausybės pateiktu valstybės biudžeto projektu), o pati mokestinė lengvata socialiai teisingesnė. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD)
taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 200 4800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 200 4800 – 0,2x 0,27x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ Pritarti
2 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 350 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 350 400 – 0,2x 0,27x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ Pritarti
4 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 800 6000 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 6000
Pritarti
5 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 500 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 500 – 0,23x 0,39x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-05 grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymui, t.y. palikti tokius NPD dydžius, kurie jau yra galiojančiame įstatyme (2020 m. - 400 eurų, 2021 m – 500 eurų). Kartu siūloma mažinti NPD taikymo apimtį - 2020 m. iki 1,5 VDU uždirbantiems asmenims, o 2021 m. - iki 1,3 VDU. Tokiu būdu pati mokestinė lengvata tampa socialiai teisingesnė. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-05 Taip pat pažymėtina, kad Komitete pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime siūlomiems pakeitimams dėl įstatymo Nr. XIIIP-3613 tobulinimo bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3614, kuriame siūloma taikyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) negalią turintiems asmenims 2020 metų ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3613, atsižvelgiant į Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-08-28 išvadą Nr. 885, kurioje pritariama siūlymui didinti NPD riboto darbingumo ir neįgaliesiems asmenims; 2. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3613 apsvarstytas, sujungtas su įstatymo projektu Nr. XIIIP-3614, įstatymo projekto Nr. XIIIP-3614 nuostatos perkeltos į įstatymo projektą Nr. XIIIP-3613(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0; susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. ir PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-3613(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas s įstatymo Nr.
I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė [¹] https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/konkurencingiausias-darbo-apmokestinimas-baltijos-salyse [²] Taxation and Innovation in the 20th Century Ufuk Akcigit, John Grigsby, Tom Nicholas, and Stefanie Stantcheva NBER Working Paper No. 24982 Rugsėjis 2018, 29-30 p., <https://www.nber.org/papers/w24982.pdf>.