Projekto lyginamasis variantas
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 6, 7 ir 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2019
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale
komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir
(ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ir (ar) paskelbti LRT portale, vykdydama tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skelbimą ar renginių transliavimą negali būti mokamas atlygis Lietuvos radijui ir televizijai ar su ja susijusiems viešosios informacijos rengėjams.
Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija.“
Pakeisti įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiamosi Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir
(ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas tuos atvejus, kai LRT vykdo tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“
Pakeisti įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 metų faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 201metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. 2019 metais LRT skirtus asignavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Arvydas Nekrošius Valius Ąžuolas Agnė Širinskienė
Projekto lyginamasis variantas
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 6 ir 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2019
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale
komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ir (ar) paskelbti LRT portale, vykdydama tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skelbimą ar renginių transliavimą negali būti mokamas atlygis Lietuvos radijui ir televizijai ar su ja susijusiems viešosios informacijos rengėjams.
Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija.“
Pakeisti įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale skelbiamo turinio rėmimas LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiamosi Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir
(ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas tuos atvejus, kai LRT vykdo tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Agnė Širinskienė
NR. I-1571 6, 7 ir 15
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pirma, įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esančios dėl visuomeninių santykių pokyčių atsiradusios spragos – pvz. įstatymas priimtas 1996 m., t. y., dar tuomet, kai buvo menkos internetinės žiniasklaidos galimybės. Dėl to, uždraudus reklamą visuomeniniame radijuje ir telvizijoje, o vėliau atsiradus LRT portalui, šis draudimas jam nėra taikomas. Be to, praktika parodė (pvz. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lrt-gudrybes-pasitelkus-nepriklausoma-prodiuseri-siurbti-ministeriju-pinigus.d?id=81453321), kad esami reklamos apribojimai gali būti taikomi selektyviai, dažnai reklama yra sunkiai atribojama nuo kitokio pobūdžio veiksmų, kuriais pvz. už atlygį viešinami renginių ar transliacijų rėmėjai. Situacija, kai valstybės finansuojamas transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, iškraipo reklamos rinką, dėl ko gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai. Nacionalinės žiniasklaidos priemonių atstovų 2019 m. gegužės 30 d. kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Kultūros ministeriją nurodoma, kad „Remiantis 2019 metams patvirtintu valstybės biudžetu, LRT savo veiklai gavo asignavimų už beveik 39 mln. eurų. Tad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje toliau konkuruoja su privačias subjektais. Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas.
Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą.“ Tame pačiame kreipimęsi pažymima, kad “Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esantis apibrėžimas dėl reklamos yra per platus ir sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“. Todėl praktikoje matome atvejų, kai politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“.” Panašios nuostatos laikosi ir LRT komisija. Antai, LRT komisija, 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-73 atsakydama į Seimo laikinosios komisijos 2018 m. sausio 26 rašte Nr. 2018-621 išdėstytą paklausimą pažymėjo, kad “svarbu atkreipti dėmesį į galiojantį teisinį reguliavimą dėl reklaminio pobūdžio informacijos ribojimų LRT radijo ir televizijos programose. Pažymėtina, kad nustatytas reklaminio pobūdžio informacijos LRT radijo ir televizijos programose reguliavimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, paliekantis galimybių interpretacijoms bei sudarantis teisines prielaidas piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, pagal LRT įstatymo
privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. Pastebėtina, kad sąvokos
„tarptautinis renginys“ apibrėžties nepateikia nei Visuomenės informavimo
įstatymas, nei LRT įstatymas. Ši sąvoka „tarptautiniai renginiai“ LRT įstatyme vartojama bendrąja prasme, t. y. nekonkretizuojant, ar tai sporto, meno ir kt. renginiai, tai suponuoja išvadą, kad LRT įgyja teisę transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus visuose transliuojamuose tarptautiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja bent vienas užsienio sportininkas, komanda, grupė ar atlikėjas.
Tokią išvadą grindžiame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateikta tarptautinio kompleksinio renginio apibrėžtimi (tarptautinis kompleksinis renginys – sporto renginys, kuriame dalyvauja įvairių šalių ir įvairių sporto šakų atstovai (universiada, žaidynės, festivalis), bei šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad tarptautinės sporto varžybos yra laikomos tos, kuriose dalyvauja užsienio valstybės sportininkas arba komanda. Kitas pavyzdys dėl prieštaringo teisinio reguliavimo – LRT įstatymo nuostata, kad LRT radijo ir televizijos programose gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, kuri apibrėžiama kaip už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Lyginant kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apibrėžtį su televizijos reklamos apibrėžtimi, pateikta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, galima surasti sąsajų, kurios leidžia daryti prielaidą, kad ši informacija gali būti laikytina televizijos reklama. <...> Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad LRT radijo ir televizijos programose transliuojamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apimtys nėra ribojamos, nors komercinių transliuotojų, negaunančių finansavimo iš valstybės biudžeto, televizijos programose transliuojama televizijos reklama ribojama.
Antai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nėra nustatyta jokio minėtos informacijos ribojimo per vieną transliavimo valandą, užtat kitiems transliuotojams Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytas televizijos reklamos, įskaitant teleparduotuvę, suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti ilgesnis nei 12 minučių (t. y. 20 procentų). Be to, nėra reikalavimų dėl šios informacijos atpažįstamumo, atskyrimo nuo kitų programų turinio ir pan. Visuomeninis transliuotojas (LRT) transliuodamas kultūrinę, socialinę ir šviečiamąja informaciją ypač už užmokestį ar kitokį atlygį tampa atitinkamų konkurencinių santykių dalyviu.“ Antra, Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatuota, jog visuotinai pripažįstama, kad valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos.
Iš Konstitucijos 129 straipsnio nuostatos, kad biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną, išplaukia, kad įstatymuose, numatančiuose tam tikras išlaidas, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams ir Seimo konstitucinė teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams. Tokie įstatymai valstybės biudžeto įstatymo negali pakeisti. Priešingu atveju būtų iškreipiama konstitucinė valstybės biudžeto samprata: konstitucinis biudžetinių metų institutas netektų prasmės, būtų paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžeto projektą rengti ir Seimo konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžetą tvirtinti biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus arba galimus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti ir konstitucinį socialinio teisingumo bei socialinės darnos imperatyvą.
Specialiuosiuose įstatymuose nustatant, kad kiekvienais metais tam tikrai programai ar fondui turi būti skiriama ne mažesnė kaip tam tikra valstybės biudžeto lėšų dalis, taip pat nustatant, kokie kasmet į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai naudojami šiems iš anksto nustatytiems fondams ar programoms įgyvendinti, gali būti sudaromos prielaidos paneigti konstitucinę biudžetinių metų sampratą, Konstitucijos 129 straipsnyje įtvirtintą biudžetinių metų trukmę. Ši Konstitucinio Teismo jurisprudencija leidžia kvestionuoti LRT skiriamų asignavimų paskaičiavimui naudojamą įstatyme įtvirtintą formulę, kurione numatomi procentiniai GMP bei akcizų dydžiai, pagal kuriuos paskaičiuojamas LRT metinių asignavimų dydis. Trečia, po mokestinės reformos pasikeitus gyventojo pajamų mokesčio skaičiavimo tvarkai bei pastaraisiais metais nuosekliai augant akcizams (tiek GPM, tiek ir surankamo akcizo dydžiai pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra naudojami LRT biudžeto apskaičiavimo formulėje), LRT biudžeto augimo tempas po 2020 m. būtų neproporcingas ir, manytina, viršytų realius asignavimų gavėjo poreikius:
Teikiamo projekto tikslas – išspręsti aukščiau nurodytas LRT veiklos reglamentavimo spragas bei užtikrinti, kad LRT biudžetas būtų formuojamas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą praktiką bei būtų proporcingas LRT poreikiams ir racionalus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai Arvydas Nekrošius, Valius Ąžuolas, Agnė Širinskienė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu LRT įstatymas nedraudžia politinės reklamos, viešosios informacijos rengimo ir skleidimo už atlygį LRT radijo ir televizijos programose, LRT portale, taip pat nėra draudžiama reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT portale. Tai neleidžia pilnai užtikrinti LRT nepriklausomumo nuo komercinių bei politinių reiklamos užsakovų bei negarantuoja visiškai nepriklausomo LRT finansavimo. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad:
pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ir (ar) paskelbti LRT portale, vykdydama tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija
LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skelbimą ar renginių transliavimą negali būti mokamas atlygis Lietuvos radijui ir televizijai ar su ja susijusiems viešosios informacijos rengėjams. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 4. LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai LRT vykdo tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 5. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 38 str. nustato reikalavimus visuomenės reikšmingiems įvykiams, kurie turi būti pateikiami nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose. Lietuvos radijo ir televizjos komisijos parengtą Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu. Todėl svarbu, kad LRT išsaugotų galimybę skelbti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus, kai to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai dėl tarptautinių visuomenei reikšmingų renginių transliavimo pvz.
Olimpinės žaidynės, Pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai ir pan. Siekiant užtikrinti, kad LRT neatlygintinai skelbtų kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos remėjus, svarbu garantuoti, kad informacijos rengėjai galėtų pateikti savo remėjų pavadinimus ir logitipus. Taip būtų užtikrintas remėjų suinteresuotumas remti kultūrinius, socialinius ir šviečiamuosius renginius ir jų parama būtų skiriama paramos gavėjams, bet ne reklamos ar komercinių audiovizualinių pranešimų apmokėjimui LRT. Taip pat svarbu įvirtinti, kad LRT ar su ja susiję viešosios informacijos rengėjai (prodiuseriai, nepriklausomi kūrėjai ir kitų) negalėtų gauti atlygio už minėtos informacijos sklaidą. Galiausiai, svarbu nustatyti pareigą LRT tarybai ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nustatyti tokios informacijos skelbimo tvarką ir vykdyti straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę. Priėmus įstatymą įsigaliotų ir politinės reklamos bei komercinės reklamos LRT portale draudimas, taip suvienodinant LRT portalo, televizijos ir radijo veikimo sąlygas. Siūlomi LRT skiriamų asignavimų skyrimo tvarkos pakeitimai užtikrintų, kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus, tai reiškia kad būtų fiksuotos asignavimų “grindys” – per 41 milijoną eurų. Lyginant su šiuo metu fiksuotomis asignavimų “grindimis” (jos atitinka 2012m. LRT gautus asignavimus – 13,4 milijono eur.), asignavimų “grindys” išaugtų daugiau kaip du kartus, kas visuomeniniam transliuotojui suteiktų kur kas didesnį ekonominį saugumą, o visa kita asignavimų suma, kaip ir kitų asignavimų gavėjų atveju, kasmet būtų numatoma atsižvelgiant į LRT poreikius bei ekonominę situaciją kaip yra ir su kitomis iš biudžeto lėšų išlaikomomis įstaigomis.
Manytina, kad fiksuota “grindų” suma yra pakankama, kad kompensuotų pajamų iš reklamos ir rėmimų pranešimų netekimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Manytina, kad siūlomas reguliavimas stiprintų LRT nepriklausomumą bei ekonominį saugumą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymą, papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Visuomeninis transliuotojas, LRT, reklama, rėmimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Agnė Širinskienė
NR. I-1571 6 ir 7 ir 15
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pirma, įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esančios dėl visuomeninių santykių pokyčių atsiradusios spragos – pvz. įstatymas priimtas 1996 m., t. y., dar tuomet, kai buvo menkos internetinės žiniasklaidos galimybės. Dėl to, uždraudus reklamą visuomeniniame radijuje ir telvizijoje, o vėliau atsiradus LRT portalui, šis draudimas jam nėra taikomas. Be to, praktika parodė (pvz. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lrt-gudrybes-pasitelkus-nepriklausoma-prodiuseri-siurbti-ministeriju-pinigus.d?id=81453321), kad esami reklamos apribojimai gali būti taikomi selektyviai, dažnai reklama yra sunkiai atribojama nuo kitokio pobūdžio veiksmų, kuriais pvz. už atlygį viešinami renginių ar transliacijų rėmėjai. Situacija, kai valstybės finansuojamas transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, iškraipo reklamos rinką, dėl ko gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai. Nacionalinės žiniasklaidos priemonių atstovų 2019 m. gegužės 30 d. kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Kultūros ministeriją nurodoma, kad „Remiantis 2019 metams patvirtintu valstybės biudžetu, LRT savo veiklai gavo asignavimų už beveik 39 mln. eurų. Tad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje toliau konkuruoja su privačias subjektais. Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas.
Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą.“ Tame pačiame kreipimęsi pažymima, kad “Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esantis apibrėžimas dėl reklamos yra per platus ir sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“. Todėl praktikoje matome atvejų, kai politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“.” Panašios nuostatos laikosi ir LRT komisija. Antai, LRT komisija, 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-73 atsakydama į Seimo laikinosios komisijos 2018 m. sausio 26 rašte Nr. 2018-621 išdėstytą paklausimą pažymėjo, kad “svarbu atkreipti dėmesį į galiojantį teisinį reguliavimą dėl reklaminio pobūdžio informacijos ribojimų LRT radijo ir televizijos programose. Pažymėtina, kad nustatytas reklaminio pobūdžio informacijos LRT radijo ir televizijos programose reguliavimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, paliekantis galimybių interpretacijoms bei sudarantis teisines prielaidas piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, pagal LRT įstatymo
privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. Pastebėtina, kad sąvokos
„tarptautinis renginys“ apibrėžties nepateikia nei Visuomenės informavimo
įstatymas, nei LRT įstatymas. Ši sąvoka „tarptautiniai renginiai“ LRT įstatyme vartojama bendrąja prasme, t. y. nekonkretizuojant, ar tai sporto, meno ir kt. renginiai, tai suponuoja išvadą, kad LRT įgyja teisę transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus visuose transliuojamuose tarptautiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja bent vienas užsienio sportininkas, komanda, grupė ar atlikėjas.
Tokią išvadą grindžiame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateikta tarptautinio kompleksinio renginio apibrėžtimi (tarptautinis kompleksinis renginys – sporto renginys, kuriame dalyvauja įvairių šalių ir įvairių sporto šakų atstovai (universiada, žaidynės, festivalis), bei šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad tarptautinės sporto varžybos yra laikomos tos, kuriose dalyvauja užsienio valstybės sportininkas arba komanda. Kitas pavyzdys dėl prieštaringo teisinio reguliavimo – LRT įstatymo nuostata, kad LRT radijo ir televizijos programose gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, kuri apibrėžiama kaip už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Lyginant kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apibrėžtį su televizijos reklamos apibrėžtimi, pateikta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, galima surasti sąsajų, kurios leidžia daryti prielaidą, kad ši informacija gali būti laikytina televizijos reklama. <...> Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad LRT radijo ir televizijos programose transliuojamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apimtys nėra ribojamos, nors komercinių transliuotojų, negaunančių finansavimo iš valstybės biudžeto, televizijos programose transliuojama televizijos reklama ribojama.
Antai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nėra nustatyta jokio minėtos informacijos ribojimo per vieną transliavimo valandą, užtat kitiems transliuotojams Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytas televizijos reklamos, įskaitant teleparduotuvę, suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti ilgesnis nei 12 minučių (t. y. 20 procentų). Be to, nėra reikalavimų dėl šios informacijos atpažįstamumo, atskyrimo nuo kitų programų turinio ir pan. Visuomeninis transliuotojas (LRT) transliuodamas kultūrinę, socialinę ir šviečiamąja informaciją ypač už užmokestį ar kitokį atlygį tampa atitinkamų konkurencinių santykių dalyviu.“
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai Arvydas Nekrošius, Valius Ąžuolas, Agnė Širinskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu LRT įstatymas nedraudžia politinės reklamos, viešosios informacijos rengimo ir skleidimo už atlygį LRT radijo ir televizijos programose, LRT portale, taip pat nėra draudžiama reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT portale. Tai neleidžia pilnai užtikrinti LRT nepriklausomumo nuo komercinių bei politinių reiklamos užsakovų bei negarantuoja visiškai nepriklausomo LRT finansavimo. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad:
pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ir (ar) paskelbti LRT portale, vykdydama tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. 2. LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. 3. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija
LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 4. LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai LRT vykdo tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 38 str. nustato reikalavimus visuomenės reikšmingiems įvykiams, kurie turi būti pateikiami nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose. Lietuvos radijo ir televizjos komisijos parengtą Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu. Todėl svarbu, kad LRT išsaugotų galimybę skelbti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus, kai to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai dėl tarptautinių visuomenei reikšmingų renginių transliavimo pvz. Olimpinės žaidynės, Pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai ir pan. Siekiant užtikrinti, kad LRT neatlygintinai skelbtų kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos remėjus, svarbu garantuoti, kad informacijos rengėjai galėtų pateikti savo remėjų pavadinimus ir logitipus. Taip būtų užtikrintas remėjų suinteresuotumas remti kultūrinius, socialinius ir šviečiamuosius renginius ir jų parama būtų skiriama paramos gavėjams, bet ne reklamos ar komercinių audiovizualinių pranešimų apmokėjimui LRT. Taip pat svarbu įvirtinti, kad LRT ar su ja susiję viešosios informacijos rengėjai (prodiuseriai, nepriklausomi kūrėjai ir kitų) negalėtų gauti atlygio už minėtos informacijos sklaidą. Galiausiai, svarbu nustatyti pareigą LRT tarybai ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nustatyti tokios informacijos skelbimo tvarką ir vykdyti straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę.
Priėmus įstatymą įsigaliotų ir politinės reklamos bei komercinės reklamos LRT portale draudimas, taip suvienodinant LRT portalo, televizijos ir radijo veikimo sąlygas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Manytina, kad siūlomas reguliavimas stiprintų LRT nepriklausomumą bei ekonominį saugumą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymą, papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Visuomeninis transliuotojas, LRT, reklama, rėmimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Agnė Širinskienė
2019-07-10
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio pavadinimas turi būti patikslintas, atsižvelgiant į tai, kad šis pavadinimas atspindi ne visas 6 straipsnio nuostatas, o tik dalį šio straipsnio
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ir (ar) paskelbti LRT portale, vykdydama tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad galiojanti keičiamo straipsnio 1 dalies redakcija nustato principinį reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų draudimą be išimčių. Tuo tarpu siūloma redakcija draus tik reklamos, politinės reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimą už atlygį, tačiau visiškai neribos reklamos, politinės reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo neatlygintinai. Be to, tokio skleidimo niekaip neįtakos ir LRT Tarybos priimti poįstatyminiai teisės aktai, nes į jos kompetenciją siūloma įtraukti tik „Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo nemokamai tvarką“. Todėl situacija iš esmės bus nereguliuojama.
Svarstytina, ar toks siūlomo pakeitimo pobūdis yra proporcingas siekiamiems tikslams. Antra, pažymėtina, jog galiojanti keičiamo straipsnio 1 dalies redakcija nustato reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimų transliavimo išimtis, kai LRT privalo juos transliuoti vykdant sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo. Pasiūlymu siūloma šią išimtį susiaurinti, nustatant, jog išimtis taikoma tik tais atvejais, kai būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių. Pastebėtina, jog Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnyje įtvirtintas Visuomenei reikšmingų įvykių sąrašas yra siejamas su visuomenės teise žinoti ir stebėti tam tikrus įvykius ir renginius neatlygintinai bei draudimu televizijos programų transliuotojams riboti visuomenės prieigą prie tokių renginių ir įvykių ir draudimu pelnytis visuomenės sąskaita iš tokių renginių transliacijos. Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatoma, jog televizijos programų transliuotojai „turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.“ Toks teisinis reguliavimas iš esmės yra orientuotas į televizijos programų transliuotojus, veikiančius komerciniais pagrindais.
Dėl šios priežasties ir siekiant nepagrįstai neapriboti tokių asmenų nuosavybės teisių ir komercinės veiklos, Visuomenei reikšmingų įvykių sąrašas[1] yra itin ribotos apimties ir yra iš esmės susijęs tik su keleto tarptautinių sporto renginių (olimpiados, vyrų krepšinio ir futbolo čempionatai) transliacijomis. Be to, į šį sąrašą patenka vienintelis kultūrinis renginys - Lietuvos dainų šventė. Todėl manytina, kad pasirinkta ribojimo forma, siejama su Visuomenei reikšmingų įvykių sąrašu, orientuotu į televizijos programų transliuotojus, veikiančius komerciniais pagrindais, galimai yra neproporcinga ir nepamatuotai apribosianti LRT galimybes transliuoti tarptautinius kultūros, sporto (kitus nei krepšinis ir futbolas) ir kitokio pobūdžio renginius. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio
skleidimo nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Ši nuostata brauktina iš šios dalies dėl kelių priežasčių. Pirma, LRT tarybos įgaliojimai nustatyti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo nemokamai tvarką ir sąlygas turi būti perkelti į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią LRT tarybos funkcijas.
Antra, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įgaliojimai vykdyti šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę brauktini kaip pertekliniai, kadangi Visuomenės informavimo įstatymo
radijo ir televizijos komisija prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną (pabraukta mūsų). Trečia, analizuojamoje straipsnio dalyje siūlytina žodį „nemokamai“ keisti teisės aktuose vartojamu terminu
„neatlygintinai“. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus“. Pirma, pastebėtina, jog nuostata turėtų būti papildyta, nurodant jog nuostatoje kalbama apie iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų dydį.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, kad nuostatos keitimas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime suformuota doktrina dėl valstybės biudžeto formavimo principų, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas atitinka šią doktriną. Nurodytajame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo: „Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodyti įstatymai, numatantys tam tikras išlaidas, nėra įstatymai, atstojantys ar pakeičiantys valstybės biudžeto įstatymą. Tai įstatymai, įgalinantys užtikrinti valstybės biudžeto santykių įvairiais biudžetiniais metais perimamumą, finansavimo tęstinumą tuomet, kai tam tikrų (ypatingų, ilgalaikių, strateginių) visuomenės ir valstybės uždavinių kryptingam sprendimui lėšų reikia daugiau, negu galima skirti per vienerius biudžetinius metus. Tad Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodyti tam tikras išlaidas numatantys įstatymai yra ne taisyklė, bet išimtis. Pabrėžtina, kad tokiais įstatymais išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymo nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienerius biudžetinius metus. Tokiais įstatymais negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti.
Priešingu atveju būtų iškreipiama konstitucinė valstybės biudžeto samprata: konstitucinis biudžetinių metų institutas netektų prasmės, būtų paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžeto projektą rengti bei Seimo konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžetą tvirtinti biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus arba galimus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, į kitus svarbius veiksnius. Taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti ir konstitucinį socialinio teisingumo bei socialinės darnos imperatyvą.“ Šiame kontekste svarstytina, ar keičiamas įstatymas yra toks įstatymas, kuris galėtų būti laikomas išimtiniu Konstitucinio Teismo nutarimo citatoje apibrėžta prasme, ar tiek pasiūlytas įstatymo pakeitimas, tiek ir galiojanti įstatymo redakcija neprieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai, nes iš esmės numatomos valstybės biudžeto lėšos yra skirtos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti, be to, šias reikmes galima patenkinti per vienerius biudžetinius metus. 5. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
didžiosiomis paryškintomis raidėmis;
brauktinas perteklinis žodis „įstatymo“. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010, kuriuo keičiamas įstatymas yra dėstomas nauja redakcija, o teikiamu projektu siūlomos keisti nuostatos dėstomos kitaip ir pakeičiama teikiamu projektu siūlomų keisti straipsnių numeracija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimas Nr.288 Dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo patvirtinimo. Nuoroda internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9428A41F9524
2019-07-22
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio pavadinimas turi būti patikslintas, atsižvelgiant į tai, kad šis pavadinimas atspindi ne visas 6 straipsnio nuostatas, o tik dalį šio straipsnio
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ir (ar) paskelbti LRT portale, vykdydama tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo“. Pažymėtina, jog šiuo metu galiojanti keičiamo straipsnio 1 dalies redakcija nustato reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimų transliavimo išimtis, kai LRT privalo juos transliuoti vykdant sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo. Pasiūlymu siūloma šią išimtį susiaurinti, nustatant, jog išimtis taikoma tik tais atvejais, kai būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše esančių tarptautinių renginių transliavimo. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių.
Pastebėtina, jog Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnyje įtvirtintas Visuomenei reikšmingų įvykių sąrašas yra siejamas su visuomenės teise žinoti ir stebėti tam tikrus įvykius ir renginius neatlygintinai bei draudimu televizijos programų transliuotojams riboti visuomenės prieigą prie tokių renginių ir įvykių ir draudimu pelnytis visuomenės sąskaita iš tokių renginių transliacijos. Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatoma, jog televizijos programų transliuotojai „turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.“ Toks teisinis reguliavimas iš esmės yra orientuotas į televizijos programų transliuotojus, veikiančius komerciniais pagrindais. Dėl šios priežasties ir siekiant nepagrįstai neapriboti tokių asmenų nuosavybės teisių ir komercinės veiklos, Visuomenei reikšmingų įvykių sąrašas[1] yra itin ribotos apimties ir yra iš esmės susijęs tik su keleto tarptautinių sporto renginių (olimpiados, vyrų krepšinio ir futbolo čempionatai) transliacijomis. Be to, į šį sąrašą patenka vienintelis kultūrinis renginys - Lietuvos dainų šventė.
Todėl manytina, kad pasirinkta reklamos ar komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale ribojimo apimtis, ją siejant išimtinai tik su tarptautiniais įsipareigojimais dėl Visuomenei reikšmingų įvykių sąraše (kuris savo esme orientuotas į televizijos programų transliuotojus, veikiančius komerciniais pagrindais) nurodytų tarptautinių renginių transliavimo teisių, galimai yra neproporcinga ir labai apribosianti LRT galimybes transliuoti tarptautinius kultūros, sporto (kitus nei krepšinis ir futbolas) ir kitokio pobūdžio renginius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje išdėstytų LRT radijo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų bei LRT portale skelbiamo turinio rėmimo. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio
skleidimo nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Ši nuostata brauktina iš šios dalies dėl kelių priežasčių. Pirma, LRT tarybos įgaliojimai nustatyti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo nemokamai tvarką ir sąlygas turi būti perkelti į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią LRT tarybos funkcijas.
Antra, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įgaliojimai vykdyti šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę brauktini kaip pertekliniai, kadangi Visuomenės informavimo įstatymo
radijo ir televizijos komisija prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną (pabraukta mūsų). Trečia, analizuojamoje straipsnio dalyje (o taip pat ir šio straipsnio 1 dalyje) siūlytina žodį
„nemokamai“ keisti teisės aktuose vartojamu terminu „neatlygintinai“. 4. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto
2 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas perteklinis žodis „įstatymo“. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3010, kuriuo keičiamas įstatymas yra dėstomas nauja redakcija, o teikiamu projektu siūlomos keisti nuostatos ne tik dėstomos kitaip, tačiau ir pakeičiama teikiamu projektu siūlomų keisti straipsnių numeracija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimas Nr.288 Dėl Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo patvirtinimo. Nuoroda internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9428A41F9524