Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo Nr. I-480 130 straipsnio pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „130 straipsnis. Rimties ir tvarkos teismuose palaikymas, teismų apsauga
ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija, o Lietuvos apeliaciniame bei Lietuvos aukščiausiame teismuose, Vilniaus apygardos ir Kauno bei Klaipėdos apygardos teismuose, o ypatingais atvejais ir kituose Lietuvos Respublikos teismuose ir Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba). 2. Teismų apsaugai užtikrinti skiriamų policijos pareigūnų skaičių nustato policijos generalinis komisaras ir Tarnybos vadas, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos siūlymus. 3. Teismų apsaugą užtikrinanti policija ir Tarnyba finansuojama finansuojamos iš joms policijai išlaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų. 4. Teismų apsaugą užtikrinančių policijos pareigūnų įgaliojimus nustato įstatymai. 5. Į teismo patalpas draudžiama įnešti ginklą, šaudmenis, sprogstamąsias, nuodingąsias ar kitas akivaizdų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai keliančias medžiagas ir daiktus. 6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos asmenims, kuriems turėti ginklą ar kitus pavojingus daiktus ar medžiagas reikalingas atliekant tarnybines funkcijas, taip pat kai tokios medžiagos ar daiktai yra teisme nagrinėjamos bylos sudedamoji dalis. Teismo pirmininko leidimu ginklą savigynai į teismą gali įsinešti to teismo teisėjai, teismo valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 7. Siekiant užtikrinti teismo saugumą, teismo patalpose esantys ar norintys į jas patekti asmenys ir jiems priklausantys daiktai gali būti tikrinami. 8. Teismo pirmininkas gali nustatyti asmenų elgesio teisme (ne proceso metu) tvarką.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Arvydas Anušauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 (toliau – Įstatymas) 130 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad Teisėjų tarybos 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 13P-89-(7.1.2) buvo patvirtintas Saugumo teismuose politikos aprašas (toliau – Aprašas), kur nustatyta, kad tvarką, rimtį teismuose ir jų fizinę apsaugą padeda užtikrinti ne vien policija, bet ir Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Aprašo 34 p. ir 35 p. numato: „34. Tvarką ir rimtį teismuose, fizinę teismų apsaugą padeda užtikrinti Lietuvos policija (toliau – Policija) ir (ar) Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba). Iškilus kritinėms situacijoms ar dėl netinkamo asmenų elgesio teismo patalpose ir (ar) jo prieigose teisme dirbančių asmenų ir (ar) teismo lankytojų atžvilgiu, taip pat dėl neteisėto teisme dirbančių asmenų persekiojimo ar kitų neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių tvarką ir rimtį teismuose, teismas (teismo pirmininkas, teisėjai, teismo atstovai) privalo nedelsiant kreiptis į Policiją ir (ar) imtis kitų neatidėliotinų priemonių tam, kad užkirstų kelią daromiems (gresiantiems) teisės pažeidimams. 35. Teismų pirmininkai ir (ar) teisėjai, įvertinę poreikį, iš anksto turi pranešti Policijai ir (ar) Viešojo saugumo tarnybai apie nagrinėjamas rezonansines ir (arba) didesnės apimties, visuomenės susidomėjimą keliančias ar kitas bylas, kurių nagrinėjimo metu gali kilti grėsmė saugumui teisme, siekiant užtikrinti būtiną fizinę teismų apsaugą tokių bylų nagrinėjimo metu.
Siekiant tinkamai užtikrinti teismo, jame esančių žmonių saugumą ir viešąją tvarką, apsaugos priemonės fiziniam saugumui teismuose užtikrinti turėtų būti taikomos bendradarbiaujant teismo administracijai ir Policijos atstovams ir (ar) Viešojo saugumo tarnybos. Fizinės teismo apsaugos ir viešojo saugumo užtikrinimo tvarką kiekvienas teismas suderina su atitinkamo teismo veiklos teritorijoje veikiančia ar kita Policijos įstaiga (-omis) ir (ar) Viešojo saugumo tarnyba.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo saugumo tarnyba vykdo konvojuojamųjų pristatymą į teismo posėdžius bei pagal kompetenciją atlieka kitas funkcijas, susijusias visuomenės saugumo stiprinimu, viešosios tvarkos užtikrinimu ir valstybės objektų apsauga. Teismų ir Viešojo saugumo tarnybos aktyvesnis bendradarbiavimas bei šios tarnybos pagalba teismams, užtikrinant jų fizinį saugumą, atitiktų tiek teismų poreikius, tiek Tarnybos veiklos tikslus, būtų veiksminga ir racionali. Pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 6 punktas reglamentuoja, jos vienas Tarnybos uždavinių yra „sustiprinti Lietuvos policijos <...> pajėgas ir padėti <...> įgyvendinant pavestas funkcijas“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistinas Teismų įstatymo 130 str., papildant jį nuostatomis, kad tvarką ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija ir Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose įsikūrusios Viešojo saugumo tarnybos dalinių buveinės, todėl yra tikslinga numatyti, kad Viešojo saugumo tarnyba tvarką ir rimtį teismuose padėtų užtikrinti Vilniaus apygardos, Kauno bei Klaipėdos apygardos teismuose ir Lietuvos apeliaciniame bei Lietuvos aukščiausiame teismuose, o ypatingais atvejais ir kituose Lietuvos Respublikos teismuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme numatyta, kad tvarką ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma numatyti, kad tvarką ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija, o Lietuvos apeliaciniame bei Lietuvos aukščiausiame teismuose, Vilniaus apygardos ir Kauno bei Klaipėdos apygardos teismuose, o ypatingais atvejais ir kituose Lietuvos Respublikos teismuose ir Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai priimtas įstatymas neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įtatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Siūlomam pakeitimui įgyvendinti reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 1090 „Dėl vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų saugomų pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto bei kitų svarbių valstybės objektų“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Manoma, kad Viešojo saugumo tarnybai būtų tikslinga skirti papildomus asignavimus iš valstybės biudžeto.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Viešojo saugumo tarnyba“, „teismų apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Arvydas Anušauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 130 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
funkciją – kartu su policija padėti užtikrinti tvarką ir rimtį „Lietuvos apeliaciniame bei Lietuvos aukščiausiame teismuose, Vilniaus apygardos ir Kauno bei Klaipėdos apygardos teismuose, o ypatingais atvejais ir kituose Lietuvos Respublikos teismuose.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 4 punktą, Viešojo saugumo tarnyba užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą. Nurodyto įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad, Viešojo saugumo tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, saugo svarbius valstybės objektus pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Taigi siūlomos projekto nuostatos gali būti vertinamos kaip perteklinės. Vyriausybė galėtų ir be įstatymo pakeitimo išplėsti Viešojo saugumo tarnybos saugomų svarbių valstybės objektų sąrašą. Jeigu siūlomos projekto nuostatos nebūtų atsisakyta, manytume, kad turėtų būti keičiamas ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymas, papildomai nurodant, jog Viešojo saugumo tarnyba saugo Teismų įstatyme nurodytus teismus. Antra, neaišku, kokie ypatingi atvejai turimi omenyje, kas nustatytų jų buvimą ir kas priimtų sprendimą dėl pavedimo Viešojo saugumo tarnybai saugoti kitus nei įstatyme išvardintus teismus. Manytume, kad atitinkamomis nuostatomis turėtų būti papildytas Viešojo saugumo tarnybos įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog teismų apsaugą užtikrinančių pareigūnų įgaliojimus nustato įstatymai.
Viešojo saugumo tarnybos įstatyme nėra nuostatų dėl šios tarnybos pareigūnų įgaliojimų padedant užtikrinti tvarką ir rimtį teismuose. Be to, taikant įstatymą gali būti neaišku, kaip atriboti policijos ir Viešojo saugumo tarnybos kompetenciją, kas ir kokia tvarka koordinuotų šių institucijų veiksmus. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma „Manoma, kad Viešojo saugumo tarnybai būtų tikslinga skirti papildomus asignavimus iš valstybės biudžeto.“ Pastebėtina, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyta, jog projekto aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta, kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. 3. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pavadinime visi žodžiai pradedami rašyti didžiąja raide, todėl projekte nurodyto teismo pavadinimas tikslintinas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo saugumo tarnybą steigia, jos nuostatus tvirtina ir Tarnybos vadą į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]