Projekto XIIIP-3931(2) Lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 94 straipsnio 7 punktą. 7) Europos Parlamento narį išrinkus Lietuvos Respublikos Seimo nariu. 2 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos
Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų, privalo atsistatydinti šio įstatymo 94 straipsnio
Parlamento pirmojo posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo. Tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Valerijus Simulik
NR. I-532 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2582 pripažinimo netekusiU galios įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 67¹,
STRAIPSNIU Įstatymo NR. XII-2052 93¹straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO
netekusiU galios įstatymŲ PROJEKTų
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2015 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymą. Pasiūlymas minėtą teisės aktą papildyti 931 straipsniu buvo įregistruotas 2015 m. lapkričio 18 d., svarstymas ir po to sekęs priėmimas ypatingos skubos tvarka įvyko sekančią dieną. Teisės aktą priimant tokia skuba nebuvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento išvada projektui XIIP-2994(4), nors analogiškam atskiram įstatymo projektui, kuriam buvo suteiktas numeris XIIP-3777 buvo gauta kritiška Teisės departamento išvada, kurioje buvo nurodytas galimas reguliavimo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dabartinių įstatymų projektų rengėjai mano, kad 2015 m. lapkričio 19 d. priimto Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes pažeidžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą, taip pat netiesiogiai suvaržo asmenų pasyviąją rinkimų teisę (plačiau argumentai išdėstyti Teisės departamento išvadoje projektui XIIP- 3777).
Aukščiau minimas projektas taip pat prieštarauja Konstitucijai pagal savo priėmimo tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2019 m. balandžio 16 d. nutarime Nr. KT12-N4/2019 yra pasisakęs, jog priimant įstatymą ypatingos skubos tvarka, nesudarius Teisės departamentui prielaidų įvertinti visas įstatymo nuostatas, yra nepaisoma iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybė, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų. Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ypatingos skubos tvarka turi būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, toks siūlymas turi būti motyvuotas. 2016 m. birželio 30 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 ir 97 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio pakeitimo įstatymai. Šių įstatymų projektai pirmiausia buvo rengti kaip projekto XIIP-3777 lydintieji teisės aktai ir savo esme jį papildantys. Atsižvelgiant į tai manome, kad jie taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Seimui teikiamais projektais siekiama ištaisyti susidariusią ir mūsų nuomone Konstitucijai prieštaraujančią situaciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai. 3.
santykiai: Šiuo metu galiojančiais įstatymais nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti Europos Parlamento nariai, savivaldybių tarybų nariai ir merai netenka turimų mandatų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Panaikinus, mūsų nuomone Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, bus atstatytas iki įstatymų priėmimo galiojęs teisinis reglamentavimas, t. y. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti Europos Parlamento, savivaldybių tarybų nariai ar merai galės apsispręsti kokio mandato atsisakyti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,Savivaldybių tarybų rinkimai, Seimo rinkimai, rinkimai į Europos.“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Andrius Mazuronis Rimas Andrikis Petras Čimbaras Mindaugas Puidokas Artūras Skardžius Valentinas Bukauskas Vytautas Kamblevičius Laurynas Kasčiūnas Andrius Kupčinskas Algis Strelčiūnas Petras Gražulis Kęstutis Bartkevičius Algirdas Dumbrava Ona Valiukevičiūtė Jonas Jarutis Algirdas Butkevičius
DĖL savivaldybių tarybų rinkimų, seimo rinkimų, rinkimų į europos parlamentą
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo
straipsniu buvo įregistruotas 2015 m. lapkričio 18 d., svarstymas ir po to sekęs priėmimas ypatingos skubos tvarka įvyko sekančią dieną. Teisės aktą priimant tokia skuba nebuvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento išvada projektui XIIP-2994(4), nors analogiškam atskiram įstatymo projektui, kuriam buvo suteiktas numeris XIIP-3777 buvo gauta kritiška Teisės departamento išvada, kurioje buvo nurodytas galimas reguliavimo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dabartinių įstatymų projektų rengėjai mano, kad 2015 m. lapkričio 19 d. priimto Seimo rinkimų įstatymo 93 prim straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes pažeidžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą, taip pat netiesiogiai suvaržo asmenų pasyviąją rinkimų teisę (plačiau argumentai išdėstyti Teisės departamentos išvadoje projektui XIIP- 3777). Aukščiau minimas projektas taip pat prieštarauja Konstitucijai pagal savo priėmimo tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2019 m. balandžio 16 d. nutarime Nr. KT12-N4/2019 yra pasisakęs, jog priimant įstatymą ypatingos skubos tvarka, nesudarius Teisės departamentui prielaidų įvertinti visas įstatymo nuostatas, yra nepaisoma iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybė, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų.
Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ypatingos skubos tvarka turi būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, toks siūlymas turi būti motyvuotas. 2016 m. birželio 30 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837
tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio pakeitimo įstatymai. Šių įstatymų projektai pirmiausia buvo rengti kaip projekto XIIP-3777 lydintieji teisės aktai ir savo esme jį papildantys.Atsižvelgiant į tai manome, kad jie taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Seimui teikiamais projektais siekiama ištaisyti susidariusią ir mūsų nuomone Konstitucijai prieštaraujančią situaciją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiais įstatymais nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti Europos Parlamento nariai, savivaldybių tarybų nariai ir merai netenka turimų mandatų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Panaikinus, mūsų nuomone Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, bus atstatytas iki įstatymų priėmimo galiojęs teisinis reglamentavimas, t.y. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti Europos Parlamento, savivaldybių tarybų nariai ar merai galės apsispręsti kokio mandato atsiskayti. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų paskemių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai Parašas Valerijus Simulik
2019-10-15
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymą, kuriuo pakeitus Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 ir 97 straipsnius juose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį, Europos Parlamento narį išrinkus Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektu siekiama, kad Seimo nariais išrinkti Europos Parlamento nariai galėtų patys apsispręsti, kurio mandato atsisakyti. Pažymėtina, kad įstatymo, kuriuo buvo pakeistas anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas, pripažinimas netekusiu galios neatkuria ankstesnio teisinio reguliavimo galiojimo. Todėl siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo turėtų būti teikiamas ne Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2583 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, o Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų siūloma atitinkamai pakeisti šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsnio pavadinime ir dėstomojoje dalyje įstatymo, kurį siūloma pripažinti netekusiu galios, pavadinimas nurodytas klaidingai (vietoj „93 ir 94“ turėtų būti „94 ir 97“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 94 IR 97 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]