Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
dalimi:
„2. Malonė gali būti taikoma ir asmenims,
nuteistiems už Baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje įtvirtintos veikos padarymą, siekiant, susitarus su atitinkama užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką toje užsienio valstybėje esantį (-ius) Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), prieš kurį (-iuos) dėl to, kad jis (jie) veikė Lietuvos valstybės saugumo interesais, toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas.“
2Buvusią 79 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Dainius Gaižauskas
Projekto XIIIP-3991(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
dalimi:
„2. Respublikos Prezidentas gali patenkinti nuteistojo malonės prašymą ir tuo
atveju, jeigu, susitarus su užsienio valstybe, siekiama sugrąžinti į Lietuvos Respubliką toje užsienio valstybėje esantį Lietuvos Respublikos pilietį, kuris veikdamas Lietuvos Respublikos valstybės interesais užsienio valstybėje yra nuteistas, ar jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas.“
Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis stiprinti nacionalinį saugumą, poreikis teisinėmis priemonėmis apsaugoti Lietuvos Respublikos piliečius, prieš kuriuos vykdomas baudžiamasis persekiojimas užsienio valstybėse. Įvertinus nacionalinio saugumo grėsmių valdymo priemones, praktikoje susiklosčiusias situacijas, ištyrus faktinę su žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą vykdančių asmenų sauga susijusį teisinį reguliavimą, nustatyta, kad dabartiniame reguliavime nėra galimybės teisiniu keliu susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečius, kitoje užsienio valstybėje veikiančius Lietuvos valstybės interesais siekiant prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, kurie patiria baudžiamąjį persekiojimą. Vertinant praktikoje susiklostančias situacijas, manytina, kad Lietuvos valstybės teisinėje sistemoje trūksta teisinio mechanizmo, kuris užtikrintų geresnes saugumo garantijas Lietuvos piliečiams, veikiantiems valstybės saugumo interesais kitoje užsienio valstybėje. Užsienio šalių patirtis rodo, kad susigrąžinimas piliečių, kitoje užsienio valstybėje veikiančių savo valstybės nacionalinio saugumo interesais, iki procesinio sprendimo pradėti baudžiamąją bylą tokiam asmeniui ar sprendimo nuteisti asmenį priėmimo, vykdomas vadovaujantis diplomatinio bendradarbiavimo tarp saugumo tarnybų pagrindu, tokia praktika yra paplitusi daugumoje pasaulio valstybių. NATO valstybėse priimta tokius asmenis paskelbti persona non grata ir įvykdyti abipusę deportaciją. Mažiau paplitusi, tačiau aptinkama ir tokia valstybių praktika, kai kitos valstybės piliečius jau nuteisus ir paskyrus jiems bausmę, priimamas politinis sprendimas, remiantis pasiektu susitarimu tarp dviejų valstybių, susigrąžinti savo piliečius įvykdant apsikeitimą su nuteistais ir bausmę atliekančiais kitos valstybės piliečiais.
Užsienio šalių (Estijos, Ukrainos) praktika rodo, kad valstybės tokiais atvejais naudojasi malonės institutu kaip teisiniu instrumentu. Tokiais atvejais priimamas sprendimas dėl malonės instituto taikymo toje valstybėje nuteistiems užsienio šalies piliečiams, atitinkamai tokius pačius sprendimus atlieka ir kita susitariančioji valstybė, atleisdama užsienio valstybės piliečius nuo bausmės atlikimo. Lietuvos Respublikos pasirašytos tarptautinės dvišalės ar daugiašalės sutartys, dėl bendradarbiavimo vykdant baudžiamąjį persekiojimą ar sutartys dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti tokių atvejų neapima ir nesuteikia teisinio pagrindo jomis vadovaujantis atlikti piliečių susigrąžinimo veiksmus. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą asmenys nuteisti ir atliekantys bausmę iš pataisos įstaigos gali būti paleisti vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekse nustatytus teisiniais pagrindais arba Baudžiamajame kodekse įtvirtintais atleidimo nuo bausmės teisiniais pagrindais. Bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina tik sąlyginio paleidimo iš pataisos įstaigų pagrindus ir tvarką (157 straipsnis Lygtinis paleidimas). Visiško atleidimo nuo bausmės teisiniai pagrindai įtvirtinti Baudžiamojo kodekso X skyriuje, nustato, kad asmuo nuo bausmės gali būti atleistas dėl ligos (BK 76 straipsnis), priėmus amnestijos aktą (78 straipsnis) arba suteikus malonę (79 straipsnis).
Taigi dabartiniame nacionaliniame teisiniame reguliavime nuostatų, kuriomis vadovaujantis būtų galima teisinėmis priemonėmis spręsti piliečių, veikiančių Lietuvos valstybės interesais siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir dėl to patiriančių baudžiamąjį persekiojimą kitoje valstybėje, sugrąžinimą į Lietuvą, pasiekus dviejų valstybių susitarimą, nėra. Ištyrus teisinėje sistemoje įtvirtintus institutus, susijusius su atleidimu nuo bausmės, nustatyta, kad tokiems atvejams spręsti būtų galima pasitelkti malonės institutą, tačiau tokiu atveju yra būtinas Baudžiamojo kodekso, kuriame įtvirtinta malonė, kaip vienas iš atleidimo nuo bausmės pagrindų, papildymas, kuris sudarytų pagrindą malonės institutą taikyti tokiais atvejais, kai pagrindinė taikymo priežastis yra dviejų valstybių susitarimas dėl valstybių piliečių, veikiančių savos valstybės nacionalinio saugumo interesais, abipusio susigrąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują specialią nuostatą, kuria vadovaujantis, malonės instituto taikymui pagrindas būtų ir tokie atvejai, kai susitarus su užsienio valstybe, kurioje prieš Lietuvos piliečius vykdomas baudžiamasis persekiojimas, siekiama į Lietuvos valstybę susigrąžinti savo piliečius, kartu sudarius prielaidas kitai valstybei susigrąžinti savo piliečius, kurie Lietuvoje yra nuteisti už šnipinėjimą (Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 1, 2 dalis) ir atlieka bausmę. Tokiais įstatymo pakeitimais siekiama detaliau reglamentuoti malonės taikymą įtvirtinant teisinį mechanizmą Lietuvos Respublikos piliečių, patiriančių užsienio valstybės baudžiamąjį persekiojimą, susigrąžinimui į Lietuvos valstybę, kai tokie atvejai nepatenka į tarptautinių sutarčių reguliavimo sritį.
Siūlomi pakeitimai dera su malonės instituto esme – palengvinti nuteistųjų asmenų padėtį, realizuoti humanizmo principą baudžiamojoje teisėje bei tikslinti baudžiamąją politiką. Teikiamos baudžiamojo įstatymo pataisos ypač aktualios atsižvelgiant į nacionalinio saugumo grėsmes, siekiant suteikti saugumo garantijas Lietuvos piliečiams užsienio valstybėje veikiantiems valstybės saugumo užtikrinimo interesais, motyvuoti asmenis dirbančius šioje srityje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos
Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Aptariami teisiniai santykiai nėra sureguliuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūloma papildyti BK 79 straipsnį nauja dalimi ir straipsnį išdėstyti taip:
1.Nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. 2.Malonė gali būti taikoma ir asmenims, nuteistiems už Baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje įtvirtintos veikos padarymą, siekiant, susitarus su atitinkama užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką toje užsienio valstybėje esantį (-ius) Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), prieš kurį (-iuos) dėl to, kad jis
(jie) veikė Lietuvos valstybės interesais siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas. 3.Malonės suteikimo tvarką nustato Respublikos Prezidentas.
Tikimasi, kad šis projektas prisidės prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, o tai sudarys prielaidas Lietuvos piliečių didesniam saugumui bei stiprins visuomenės pasitikėjimą žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi, jog teikiamos svarstyti teisinio reguliavimo šioje srityje naujovės padės užtikrinti efektyvų ir teisiniais pagrindais pagrįstą nuteistų Lietuvos piliečių susigrąžinimą, pasiekus dvišalius susitarimus su užsienio valstybėmis. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymo projektą į teisinę sistemą, galiojančių įstatymų keisti, panaikinti ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Baudžiamojo kodekso projekto nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „malonė“, „šnipinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Dainius Gaižauskas
2019-10-15
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 79 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos suteikus malonę asmeniui, nuteistam už šnipinėjimą, susitarus su užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką jos pilietį, prieš kurį toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl to, kad jis veikė Lietuvos valstybės saugumo interesais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 79 straipsnio 1 dalį nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. Pagal šią nuostatą Respublikos Prezidento teisė teikti malonę nėra ribojama jokiomis sąlygomis, taigi ji gali būti teikiama asmenims, nuteistiems už bet kurias nusikalstamas veikas, įskaitant BK 119 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo BK 79 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina, kad nebūtų sudaroma prielaidų, siekiant BK 79 straipsnio
direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5)
V. Staugaitytė, tel. (8 5)
S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 79 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-10-23 Nr. XIIIP-3991(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-10-17
pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Jurgita Janušauskienė, Rta Karpavičiūtė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja,Teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė, Respublikos Prezidento patarėja Inga Žukovaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, Teisės departamento patarėja Svetlana Zamara, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 79 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos suteikus malonę asmeniui, nuteistam už šnipinėjimą, susitarus su užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką jos pilietį, prieš kurį toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl to, kad jis veikė Lietuvos valstybės saugumo interesais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 79 straipsnio 1 dalį nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. Pagal šią nuostatą Respublikos Prezidento teisė teikti malonę nėra ribojama jokiomis sąlygomis, taigi ji gali būti teikiama asmenims, nuteistiems už bet kurias nusikalstamas veikas, įskaitant BK 119 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis. Pritarti iš dalies Įvertinus faktinę situaciją ir teisės aktus paaiškėjo, kad, siekiant valstybei svarbių tikslų vis tik teisinis reguliavimas nepakankamas, todėl buvo pateiktas BK 79 straipsnio pakeitimas, šį straipsnį papildant nauja dalimi. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalies nuostata tikslintina, kad nebūtų sudaroma prielaidų, siekiant BK 79 straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo, suteikti malonę nuteistajam, nesant jo prašymo. Pritarti Projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3991(2) ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas-XIIIP-3991(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė