Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS įstatymo NR. IX-1132 11 ir 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai 1.
Investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:
1) jis kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, kad šiame punkte nurodyti dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui;
2) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
3) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;
5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;
6) jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;
7) Komisija jam praneša apie numatomą pradėti jo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir jis per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos, ir jam nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;
8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas;
9) yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams.
Investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:
1) jis kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, kad šiame punkte nurodyti dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui;
2) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
3) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;
5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;
6) jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;
7) Komisija jam praneša apie numatomą pradėti jo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir jis per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos, ir jam nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;
8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas;
9) yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams. 2.
dalyje nustatytiems kriterijams, preferencijos turi būti teikiamos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam investuotojui ir jo verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis.“
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo
arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.“
12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos išvadas dėl investuotojo
atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo pateikti Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams gavimo. Jeigu per nurodytą terminą institucijos nepateikia išvadų, laikoma, kad institucijos neturi informacijos apie tai, kad investuotojas atitinka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–6 ir 9 punktuose nustatytus kriterijus.“
12 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS įstatymo NR. IX-1132 11 ir 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2019 m. gruodžio 4 d. Londone vykusio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje pirmą kartą oficialiai pripažinti didėjančios Kinijos Liaudies Respublikos įtakos ir vykdomos užsienio politikos keliami iššūkiai. Kinija aktyviai investuoja į infrastruktūros objektus visame pasaulyje. Šiandien Kinijos kompanijos kontroliuoja apie 10 proc. Europos jūrų uostų. Be to, Kinijos „Šilko kelio“ galimybių studijose Klaipėdos valstybinis jūrų uostas įvardijamas kaip vienas iš investicinių
„taikinių“, turintis vienas geriausių charakteristikų Baltijos jūros regione. Tačiau
reikia pastebėti, kad Kinija savo dalyvavimą globalioje laisvos prekybos erdvėje derina su komunistų partijos išlaikoma vidinių procesų kontrole ir ekonominiu protekcionizmu. Tai kelią rikiką, kad tokios investicijos, ypač į strateginius ūkio sektorius, gali būti išnaudojamos galimam šnipinėjimui ar bandymams daryti įtaką politiniams procesams. Kinijos kuriamos naujos kartos informacinės sistemos ir technologijos įsitvirtina pasaulinėje rinkoje, tuo pačiu suteikdamos priėjimą prie kritinės infrastruktūros. Tačiau įvairios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, yra išreiškusios susirūpinimą kinietiškų technologijų naudojimo kuriant naujos kartos 5G ryšio tinklus. Nors konkrečių įrodymų, kad su konkrečiomis Kinijos kompanijomis siejamos technologijos būtų panaudotos žvalgybinėms Kinijos operacijoms ar duomenų perėmimui kol kas nėra, tačiau nėra ir jokių garantijų (ypač Kinijos kompanijoms perėmus 5G ryšio diegimą į savo rankas), kad to bus išvengta ir ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2017 m.
Kinijoje įsigaliojusį naują nacionalinės žvalgybos įstatymą netgi privačios šios šalies organizacijos ir privatūs asmenys turi įsitraukti į Kinijos žvalgybinį darbą. Kai kuriais atvejais Kinijos kompanijų veikla gali neatitikti Lietuvos nacionalinių interesų. Pavyzdžiui,
(toliau – NCPE) įsigijo įmonę „Energetikos tinklų institutas“ (toliau – ETI), per kurią vykdo veiklą Lietuvos energetikoje – užsiima projektavimo ir rekonstravimo darbais. Tačiau tuo pačiu NCPE Baltarusijoje įgyvendina vadinamąjį Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą (elektros tinklų renovavimas, elektros pastočių statyba ir modernizavimas), kad būtų galima vartoti Astravo atominėje elektrinėje (tolau – AE) gaminamą elektros energiją Baltarusijos viduje ir parduoti ją užsienio rinkoms. Pažymėtina, kad netoli Vilniaus statoma Astravo AE neatitinka tarptautinių normų ir kelia grėsmę Lietuvos ir visos regiono saugumui. Todėl Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, kad Astravo AE pagaminta elektros energija nepatektų į šalies teritoriją, taip pat siekia Europos Sąjungos lygiu užtikrinti, kad nebūtų perkama trečiųjų šalių nesaugiose atominėse elektrinėse pagaminta elektros energija. Todėl NCPE dalyvavimas projektuose, kad Baltarusija galėtų parduoti Astravo AE gaminamą elektrą, kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams, ir tai yra sunkiai suderinama su šios valstybinės Kinijos kompanijos dalyvavimu per ETI Lietuvos įgyvendinamuose strateginiuose energetikos projektuose. Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija), kuri turi vertinti tokio pobūdžio sandorių galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, ETI netikrino.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kada strateginę reikšmę visam regionui turinčius energetinius projektus, konkrečiai Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties „GIPL“ tiesimo, Lietuvoje įgyvendina šalies rangovas, turintis verslo ryšių Baltarusijoje ir Rusijoje, įskaitant ir valstybinius užsakymus, taip pat tamprių ryšių su tų šalių valdžios institucijų atstovais, apie kuriuos perspėjo ir Valstybės saugumo departamentas. Tačiau rangovą tikrinusi Komisija jokių galimų rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui neįžvelgė. Todėl siekiant užkardyti tokias ir panašias galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui parengtas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 11 ir straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama sugriežtinti investicijų į strateginius ūkio sektorius ir kritinę infrastruktūrą atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą taip, kad strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose galėtų dalyvauti tik europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys subjektai. Tiekėjų, rangovų, subrangovų, investuotojų patikimumas neturi kelti jokių abejonių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno patarėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams atliekama vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais. Jų iš viso yra 9.
Jų iš viso yra 9. Tačiau Komisija, vertindama galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, turi plačias specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos interpretavimo galimybes. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Komisija, vertindama investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams, teiktų preferencijas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems investuotojams ir jų verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis. Toks imperatyvus reikalavimas Komisijai susiaurintų interpretavimo galimybes, vertinant galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui. Tokiu atveju, pavyzdžiui, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti turinčių objektų plėtojimo konkursuose dalyvautų ir juos laimėtų nebūtinai vien tik mažiausią kainą siūlančios įmonės. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės labiau užtikrinti nacionalinio saugumo interesus ir užkardys galimas saugumo rizikas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, teikiant preferencijas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems investuotojams ir jų verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis bus labiau suvaldomos nacionaliniam saugumui galinčios kilti rizikos ir grėsmės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Priimtas įstatymas gali apsunkinti investuotojų, neatitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, galimybes investuoti į Lietuvai strategiškai svarbius ūkio sektorius ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, tačiau, kaip minėta, labiau užtikrins nacionalinio saugumo interesus ir užkardys galimas saugumo rizikas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės naujų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Investuotojai“, „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektai“, „nacionalinio saugumo interesai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti 2 dalimi ir joje nustatyti, kad „Vertinant investuotojo atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems kriterijams, preferencijos turi būti teikiamos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam investuotojui ir jo verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis.“ Tokio pasiūlymo kontekste atkreipiame dėmesį, kad keičiamo straipsnio 1 dalyje nustatomi atvejai ir kriterijai, kai investuotojai laikomi neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų. Taigi pažymime, kad tokio pobūdžio nuostatų atžvilgiu siūlomų preferencijų taikymas yra neįmanomas, nes nepaisant to, kad tam tikras asmuo, pavyzdžiui, atitiktų transatlantinės integracijos kriterijus, tačiau neatitiktų bet kurios iš straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ar kriterijaus, jis negalėtų būti laikomas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Manytina, kad siekiant įstatymo projektui keliamų tikslų, nurodomų projekto aiškinamajame rašte, analizuojamos nuostatos turinys galimai turėtų būti modifikuotas ir išdėstytas tarp siūlomo keisti straipsnio punktų, kaip nuostata, apibrėžianti papildomą atvejį, kai investuotojas laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Tuo atveju, jei nuostatos turinys nebūtų keičiamas, manytina, kad nuostata būtų perteklinė, nes įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse jau yra nustatyta, kad analogiškus kriterijus, kaip siūlomos preferencijos, atitinkantiems asmenims patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama. 2.
taikymo nuostatų dėl įstatymo įsigaliojimo metu pradėtų ir nebaigtų investuotojų tikrinimo procedūrų. Todėl manytina, kad projektą derėtų papildyti straipsniu, nustatančiu reguliavimą, aptariantį naujų nuostatų taikymą pradėtoms procedūroms. 3. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą siūlomame keisti įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]