Projekto Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2) sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 123 straipsnio 1 dalies 5
punktą. 5) gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
atitinkamai 3–5 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Laurynas Kasčiūnas Dainius Kreivys Viktoras Pranckietis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant labiau įvertinti sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – reikšmę šalies istorijai. Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota. Laivė buvo iškovota krauju. Todėl tai ir atsakomybė, įpareigojimas ją ginti ir puoselėti nuolat. Sausio 13-osios prasmė ypač aktuali dabar, kada tai, ką 199 m. patyrė Lietuva, šiandien patiria Ukraina savo kovoje už laisvę kuri europietišką ateitį. Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra Rusijos vykdomo informacinio karo fronto linijoje, kada galima pastebėti įvairiausių provokacijų, ardomosios antivalstybinių veikėjų pogrindinės veiklos apraiškų, kuriomis bandoma menkinti nepriklausomybę, iškreipti istoriją, kurstyti tautinę nesantaiką. Todėl greta ginkluotosios ir neginkluotosios gynybos stiprinimo, svarbu saugoti istorinę atmintį, nes tol, kol tautos istorija bus gyva, tol valstybė išliks laisva ir nepriklausoma. Prie to prisideda ir tokių atmintinų dienų kaip sausio 13-oji geresnis įprasimas. Todėl tikslinga sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena. Tokiu atveju žmonės turėtų laisvo laiko ir galbūt galėtų aktyviau dalyvauti Laisvės gynėjų pagerbimui skirtuose renginiuose. Pažymėtina, kad šiuo metu Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų. Nustačius dar vieną švenčių dieną, iš viso Lietuvoje būtų 16 tokių dienų.
Lietuva ir dabar yra viena iš daugiausia švenčių dienų turinčių ES valstybių narių, tik Bulgarija ir Vengrija turi daugiau (po 17) švenčių dienų. Padidinus bendrą švenčių dienų skaičių, gali būti neigiamų ekonominių padarinių, nes dėl papildomos švenčių dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus. Į šiuos fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų, nors tam tikra dalis biudžetinių įstaigų ir privačių įmonių dirba ir švenčių dienomis. Todėl, atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti tą patį bendrą švenčių dienų skaičių, tikslinga gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – išbraukti iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo. Be to, manytina, kad Lietuvoje gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno patarėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalį sausio 13-oji Laisvės gynėjų diena – nėra priskirtą prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelti nedarbo diena.
Tam, kad nedidėtų bendras švenčių dienų skaičius ir būtų išvengta galimų neigiamų padarinių šalies ekonomikai, siūloma išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama sąrašo. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Poilsio laikas“, „švenčių dienos“, „sausio 13-oji“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Dainius Kreivys Viktoras Pranckietis
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
technikos taisyklių reikalavimus, kad keičiant kodeksus yra nurodomas tik keičiamo kodekso pavadinimas, nenurodant įstatymo numerio, įstatymo projekto pavadinimas dėstytinas taip:
reikalavimus, pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina. Minėta rekomendacija taikytina ir pernumeruojant punktus, kai vienas iš punktų pripažįstamas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus teikiamus pakeitimus, siūlytina keisti ir naujai dėstyti visą Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju įstatymo projekto 1 straipsnį sudarytų tik viena dalis ir jos nereikėtų numeruoti. Jeigu įstatymo projekte nebūtų naujai dėstoma visa Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje keičiama ir dėstoma ne visa Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis, o tik jos 2 punktas. 3. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, nes šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte sausio 13 – oji yra nustatyta kaip atmintina diena. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]