Projektas lyginamasis variantas
10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 dienos. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo ir bendra už šį asmenį apskaičiuota socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, suma viršija apskaičiuotas nuo šio straipsnio 9 dalyje nustatytos bazės, viršijančios įmokos grąžinamos apdraustajam.“
Šis įstatymas taikomas socialinio draudimo įmokoms, sumokėtoms per 2019 ir vėlesnius kalendorinius metus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ingrida Šimonytė Seimo narė Gintarė Skaistė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimą paskatinusios priežastys: Šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime nedera Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau - VSDĮ) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, o tai sudaro prielaidas pamatinių mokesčių sistemos teisingumo principų nesilaikymui. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tiek pat pajamų iš darbo santykių gaunantys asmenys nebūtinai apmokestinami vienodai. Jeigu asmuo dirba tik pas vieną darbdavį, tai yra, pas vieną draudėją, jo mokestinė našta yra mažesnė negu tų asmenų, kurie gauna tokio pat dydžio pajamas iš darbo santykių, tačiau yra draudžiami daugiau negu vieno draudėjo, tai yra dirba daugiau nei pas vieną darbdavį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narės Ingrida Šimonytė, tel. (8 5) 239 6978, el. p. [email protected], ir Gintarė Skaistė, tel. (8 5) 239 6635, el. p. [email protected]
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą metinė pajamų dalis, viršijanti pajamų sumą, taikomą apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą (toks mokesčio tarifas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas). Didesniu mokesčio tarifu apmokestinama metinė pajamų dalis (nesvarbu, ar pajamos gaunamos iš vieno darbdardavio, ar kelių), viršijanti 84 vidutinius darbo užmokesčius (toliau - VDU). Nuo 2021 m. numatoma įmokų lubas sumažinti iki 60 VDU.
Šis pajamų mokesčio tarifas iš esmės panaikina mokestinę naudą gyventojui, kurią jis būtų gavęs dėl socialinio draudimo įmokų neskaičiavimo virš nustatytos pajamų ribos. VSDĮ numatyta, kad jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal VSDĮ 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai. Tokiu būdu susidaro situacijos, kai už keliose darbo vietose dirbantį asmenį socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir nuo pajamų, kurių bendra suma viršija nustatytas ribas. Tačiau tokiam asmeniui taipogi yra prievolė nuo tos viršijančios sumos mokėti aukštesnį pajamų mokesčio tarifą. Vadinasi, asmenys vien dėl skirtingų pajamų šaltinių, kad ir gaunantys to paties dydžio ir tos pačios rūšies pajamas, privalo mokėti skirtingus mokesčius, o tai neatitinka apmokestinimo teisingumo principo – kad vienodoje padėtyje esantys mokėtojai mokėtų vienodus mokesčius. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal siūlomą Įstatymo pakeitimą, jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas daugiau negu vieno draudėjo, o bendra už šį asmenį apskaičiuota socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, suma viršija apskaičiuotas nuo VSDĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatytos bazės, viršijančios įmokos grąžinamos apdraustajam. Vadinasi, nesvarbu, ar pajamos gaunamos iš vieno darbdavio, ar kelių, taikomos bendros socialinio draudimo įmokų lubos, o susidaręs įmokų perviršis grąžinamas apdraustajam.
Suprantama, kad kalendorinių metų eigoje netaikyti socialinio draudimo įmokų tokiu atveju nėra galimybės dėl administravimo sudėtingumo, tačiau grąžinant permoką pačiam apdraustajam būtų atstatytas apmokestinimo teisingumo principas. Taikant tokį teisinį reguliavimą pasibaigus kalendoriniams metams susidaręs socialinio draudimo įmokų perviršis turėtų būti grąžinamas draudžiamajam asmeniui, o jis praktiškai analogišką sumą (neatsižvelgiant į įvairius atskaitymus) privalėtų sumokėti kaip gyventojų pajamų mokestį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei padėčiai neturės, korupcijos rizika nenustatyta. 7. Koks Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą būtina suderinti jo taikymą su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymu. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas, neįvedama naujų sąvokų. 10.
konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali priimti šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius pvz. socialinio draudimo įmokų permokos užskaitymą gyventojų pajamų mokesčio įmokoms. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto priėmimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, kad tarp asmenų, iš darbo santykių gaunančių viršijančias nustatytus įmokų bazės limitus pajamas, asmenų draustų daugiau nei pas vieną draudėją yra mažiau nei 1 proc., todėl ministerija atsisako inicijuoti teisės aktų pakeitimus pati. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „socialinio draudimo įmoka". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Ingrida Šimonytė Seimo narė Gintarė Skaistė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalį siūloma papildyti ir nustatyti „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo ir bendra už šį asmenį apskaičiuota socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, suma viršija apskaičiuotas nuo šio straipsnio 9 dalyje nustatytos bazės, viršijančios įmokos grąžinamos apdraustajam.“ (išskirta
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytos taisyklės, pagal kurias skaičiuojamos šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų draudžiamųjų asmenų socialinio draudimo įmokos, ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytos sumokėtų didesnių nei nustatytos įmokų sumų grąžinimo taisyklės yra imperatyvios ir nenustato jų taikymo išimčių, todėl įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos inicijuoti siūlomą teisinį reguliavimą paskatinusios priežastys yra ne teisinio reguliavimo, o teisės taikymo problema, todėl įstatymo projekte siūlomos nuostatos vertintinos kaip perteklinės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už 2019 metus permokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinimo terminas yra nustatytas iki 2020 m. gegužės
įtvirtinti įstatymo projekte teikiamas taisykles, jas siūlytina tikslinti keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos nebūtinai yra sumokėtos, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžio arba kartu su žodžiu „apskaičiuota“ siūlytina rašyti žodį „sumokėta“.
Antra, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią socialinio draudimo įmokų mokėtojais yra ir draudėjai ir apdraustieji (kai apdraustiesiems nustatyta pareiga mokėti tam tikrų socialinio draudimo rūšių įmokas, jie yra laikomi draudėjais (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis)), taip pat atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte siūloma reguliuoti permokėtų įmokų grąžinimą keliems subjektams, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies nuostatą „<...> viršijančios įmokos grąžinamos apdraustajam“ siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad „<...> viršijančių įmokų proporcingos dalys grąžinamos draudėjams“. Trečia, aptariamą nuostatą siūlytina papildyti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nurodyti iki kada viršijanti įmokų suma grąžinama draudėjams. 2. Atsižvelgiant į siūlomus patikslinimus, įstatymo projekto 2 straipsnyje reikėtų nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]