Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant civilinę saugą Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gelbėjimo darbų vadovas ar operacijos vadovas gali būti priimti sprendimą laikinai apribotosi asmens judėjimo laisvėę, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teiseės.“
straipsnio pakeitimas
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pagal kompetenciją organizuoja ekstremaliųjų situacijų židinių lokalizavimą, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja gyventojų evakavimą, kartu su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis organizuoja sanitarinį švarinimą ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones susidarius ekstremaliosioms situacijoms;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) prižiūri vykdo valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų priežiūrą ir ūkio subjektų veikląos kontrolę civilinės saugos srityje ir teikia jiems metodinę pagalbą;“. 3. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu: „9) dalyvaujant ir kitiems civilinės saugos sistemos subjektams atlieka nacionalinę galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę;“. 4. Buvusius 12 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktus laikyti atitinkamai 10 ir 11 punktais. 5. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtina nustato ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas tvarką;“. 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1.
14 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „8) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės lygio civilinės saugos pratybas, užtikrina ir koordinuoja savivaldybės dalyvavimą valstybės lygio civilinės saugos pratybose;“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) kartu su civilinės saugos sistemos pajėgomis organizuoja padeda civilinės saugos sistemos pajėgoms vykdyti sanitarinį švarinimą ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones susidarius ekstremaliosioms situacijoms;“. 3. Pakeisti 14 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) sudaro su gretimomis kitomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pasitelkimo ir gyventojų evakavimo ekstremaliųjų situacijų metu;“. 4. Pakeisti 14 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) prašo gretimos (gretimų) raštu kreipiasi į kitą (-as) savivaldybės (savivaldybių) savivaldybę (-es) ir (arba) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka;“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, šio įstatymo nustatytais atvejais leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių turimų materialinių išteklių teikimas ekstremaliųjų situacijų atvejais yra tikslingas, atsižvelgiant į atliktą galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, privalo dalyvauti rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir teikti turimą informaciją apie turimus materialinius išteklius, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, su savivaldybės administracijos direktoriumi sudaryti sutartis dėl šiame plane nurodytų užduočių vykdymo. Rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, taip pat privalo dalyvauti Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre įregistruoti ūkio subjektai.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nedelsdamas perspėja darbuotojus apie įvykusį įvykį ar ekstremalųjį įvykį, jei dėl jo gresiančią ar susidariusią gresia ar susidarė ekstremaliąjąoji situacijąa;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) organizuoja darbuotojų evakavimą, gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja iki civilinės saugos sistemos pajėgų atvykimo;“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia duomenis apie valstybinės reikšmės ir pavojinguosius objektus Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro tvarkymo tvarkytojams įstaigoms;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) atlikęs galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, organizuoja ūkio subjekto ir ar kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planų plano rengimą, derinimą su savivaldybės, kurioje yra ūkio subjektas ar kita įstaiga, administracija ir tvirtina šiuos planus šį planą, kai ūkio subjektas ar kita įstaiga atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintus kriterijus;“. 6 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neatidėliotinais atvejais Įvykus ekstremaliajam
įvykiui, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, kai kyla staigus didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos, jei nėra paskirtas gelbėjimo darbų ar operacijos vadovas, savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu teikia turimus materialinius išteklius.“
1Papildyti 19 straipsnio 2 dalį nauju 7 punktu:
„7) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos
ministerijos pajėgos;“. 2. Buvusius 19 straipsnio 2 dalies 7–9 punktus laikyti atitinkamai 8–10 punktais. 8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
dalimi: „4. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai gyventojų informavimą koordinuoja sušauktas operacijų centras. Gyventojų informavimą apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, jeigu operacijų centras nešaukiamas ar dar nėra sušauktas, koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.“
laikyti atitinkamai 5–7 dalimis. 9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vadovaujančioji Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro tvarkymo įstaiga valdytojas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šio registro tvarkytoją skiria Vyriausybė.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų lygiai
1.
Ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės:
1) savivaldybės lygio
trijų savivaldybių teritorijų ribų ekstremalioji situacija, kurios padarinių išplitimo ribos neviršija vienos savivaldybės teritorijos ribų, arba kurios padariniai šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ar naudojant savivaldybėje ar valstybės rezerve turimus materialinius išteklius;
2) valstybės lygio – ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius ekstremalioji situacija Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje arba kurios padarinių išplitimo ribos viršija vienos savivaldybės teritorijos ribas, arba kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, arba kurios padariniams likviduoti reikalingi materialiniai ištekliai telkiami iš kitų savivaldybių ar pasitelkiamos kitose savivaldybėse esančios civilinės saugos sistemos pajėgos. 2. Ekstremaliosios situacijos laikomos savivaldybės lygio ekstremaliosiomis situacijomis nuo savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo momento. Ekstremaliosios situacijos laikomos valstybės lygio ekstremaliosiomis situacijomis nuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo momento. 3.
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kai savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, laikoma, kad savivaldybės lygio ekstremalioji situacija atšaukta. 4. Esant savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotam prašymui ir (ar) atsižvelgdama į gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali savo iniciatyva teikti motyvuotą pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, kurios padarinių išplitimo ribos neviršija vienos savivaldybės ribų:
1) šaukiama savivaldybės ekstremalių situacijų komisija;
2) savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos teikimu, atsižvelgęs į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį, savivaldybės administracijos direktorius paskiria savivaldybės operacijų vadovą;
3) šaukiamas savivaldybės operacijų centras;
4) pradėjus telkti savivaldybės teritorijoje ar valstybės rezerve turimus arba iš kitų savivaldybių gaunamus materialinius išteklius, savivaldybės operacijų centras koordinuoja visą teikiamą pagalbą.“
straipsnio 3 dalį. 3.
susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, kurios padarinių išplitimo ribos viršija vienos savivaldybės ribas, bet neviršija trijų savivaldybių ribų:
1) šaukiamos savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos;
2) savivaldybės, kurios teritorijoje įvyko įvykis, ekstremalusis įvykis, ekstremalių situacijų komisijos teikimu, atsižvelgęs į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį, savivaldybės administracijos direktorius paskiria savivaldybės operacijų vadovą;
3) šaukiami savivaldybių operacijų centrai;
4) pradėjus telkti savivaldybės teritorijoje ar valstybės rezerve turimus arba iš kitų savivaldybių gaunamus materialinius išteklius, savivaldybės operacijų centrai koordinuoja visą teikiamą pagalbą. 3. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos teikimu Ministroas Pirmininkoas paskirtasia Vyriausybės narysministrą, viceministrą arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovasą, valstybės operacijų vadovu, atsižvelgiant atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį;“. 12 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4.
Kilus dėl įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pavojui gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, gelbėjimo darbų vadovas vadovo ar operacijų vadovas vadovo sprendimu:
1) gali būti laikinai apriboti patekimą apribotas patekimas į tam tikrą teritoriją ar patalpą, apriboti ar uždrausti apribotas ar uždraustas transporto priemonių eismą eismas ekstremaliosios situacijos židinyje.; Gelbėjimo darbų vadovas ar operacijų vadovas neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, gali naudotis įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti reikalingais materialiniais ištekliais, neatsižvelgdamas į jų nuosavybės formą, taip pat bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į bet kokias negyvenamąsias patalpas ir teritorijas, gyventojų sutikimu – į gyvenamąsias patalpas, sustabdyti atliekamus darbus, išjungti elektros ar kitokius įrenginius, pašalinti kliūtis, kurios trukdo likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, taip pat atlikti paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus. Be gyventojo sutikimo įeiti į gyvenamąją patalpą galima tik tuo atveju, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą.
2) civilinės saugos sistemos pajėgos gali naudotis ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti reikalingais materialiniais ištekliais, neatsižvelgdamos į jų nuosavybės formą;
3) civilinės saugos sistemos pajėgų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar įgalioti darbuotojai, atliekantys savo funkcijas, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į bet kokias negyvenamąsias patalpas ir teritorijas, gyventojų sutikimu – į gyvenamąsias patalpas, sustabdyti atliekamus darbus, išjungti elektros ar kitokius įrenginius, pašalinti kliūtis, kurios trukdo likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, taip pat bet kokioje įvykio ar ekstremalaus įvykio paveiktoje teritorijoje atlikti paieškos, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus. Be gyventojo sutikimo įeiti į gyvenamąją patalpą galima tik tuo atveju, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą.“
straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įforminami specialiame blanke, kurio formą ir skelbimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Dėl gresiančio pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, nesant galimybių įforminti rašytinio sprendimo, gali būti priimtas ir žodinis sprendimas, kuris ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įformintas ir paskelbtas šioje dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, įgyvendinimą organizuoja atitinkama civilinės saugos sistemos pajėgoms priklausanti institucija, kuriai atstovauja gelbėjimo darbų vadovas arba operacijų vadovas, arba jei sušauktas, – atitinkamas operacijų centras.“
atitinkamai 7–11 dalimis. 5.
straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos koordinuoja gelbėjimo ir paieškos, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos likvidavimo, padarinių šalinimo ir neatidėliotinus darbus aplinkos apsaugos srityje.“
straipsnio 10 ir 11 dalis laikyti atitinkamai 13 ir 14 dalimis. 7. Pakeisti 28 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pasirengusios organizuoti savo veiklą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai pagal įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, parengtą pagal vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomendacijas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas nustatytomis ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas tvarkomis.“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie atliko privalomus
darbus, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su privalomų darbų atlikimu.“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27,
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Ekstremaliosios situacijos, susijusios su 2019 m. spalio 16 d. naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ekologistika“ kilusiu gaisru, valdymas atskleidė tam tikrus Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatyto ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmo taikymo ir veikimo neaiškumus. Siekiant sudaryti prielaidas geriau veikti ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmui, tikslintinos Civilinės saugos įstatymo nuostatos. Įstatymo projekto tikslas – patikslinti Civilinės saugos įstatymo nuostatas, reguliuojančias ekstremaliųjų situacijų valdymą, siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymą. Įstatymo projekto uždaviniai:
saugos sistemos subjektų funkcijas. 2. Aiškiau reglamentuoti ekstremaliųjų situacijų lygius ir padidinti valstybės įsitraukimą į ekstremaliųjų situacijų valdymą. 3. Aiškiau reglamentuoti ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir padarinių šalinimo darbų organizavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius tvirtina ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas, tačiau šios rekomendacijos nėra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, todėl tai daro neigiamą įtaką ekstremaliųjų situacijų valdymo planų kokybei. Analogiškai nepakankamas ir Civilinės saugos įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nustatytas reguliavimas dėl sveikatos apsaugos ministro rekomendacijų. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai savivaldybės, nors ir yra kviečiamos, nedalyvauja valstybinio lygio civilinės saugos pratybose, šių aspektų Civilinės saugos įstatymas šiuo metu visiškai nereguliuoja. Tai daro neigiamą įtaką bendrai civilinės saugos sistemos subjektų tarpusavio sąveikai ir parengtumui. Civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos neaiškios ir neapibrėžtos, todėl būtina jas tikslinti ir konkretinti. Civilinės saugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu teikia turimus materialinius išteklius. Neatidėliotinų atvejų samprata įstatyme neatskleidžiama, todėl praktikoje kyla neaiškumų dėl šios nuostatos taikymo. Kartu nėra aiškiai nustatytas ir materialinių išteklių pasitelkimo mechanizmas, kai galimų pasitelkti savivaldybės materialinių išteklių nepakanka. Visa tai savo ruožtu kliudo efektyviai sutelkti materialinius išteklius, reikalingus ekstremaliosioms situacijoms likviduoti. Civilinės saugos įstatymo 19 straipsnyje civilinės saugos sistemos pajėgoms nėra priskirtos aplinkos apsaugos pajėgos, kurių reagavimas, susidarius ekstremaliosioms situacijoms, yra svarbus.
Civilinės saugos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka, tačiau nėra nurodyta, kuris civilinės saugos sistemos subjektas koordinuoja informacijos teikimą gyventojams įvykus įvykiui, gresiant ar susidarius ekstremaliajam įvykiui, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir 25 straipsnio 3 dalis nėra suderinta su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. Civilinės saugos įstatymo 26 straipsnyje reguliuojamas savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimas. Jame nustatyta, kad savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos yra tos, kurių padarinių išplitimo ribos neviršija trijų savivaldybių teritorijos ribų, tačiau pažymėtina, kad, ekstremaliajai situacijai išplitus į daugiau nei vieną savivaldybę, savivaldybės negeba tinkamai koordinuoti veiksmų suvaldydamos ekstremaliąją situaciją, nes didžiausią dėmesį kiekviena iš jų kreipia tik į ekstremaliosios situacijos padarinius savo savivaldybės teritorijoje. Be to, kilus didesnei ekstremaliajai situacijai, savivaldybės dažnai kreipiasi pagalbos į Vyriausybę. Taip pat šio straipsnio nuostatoms trūksta aiškumo, tad praktikoje mažiau patirties valdant ekstremaliąsias situacijas turintiems subjektams sąlygų savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliajai situacijai paskelbti vertinimas gali būti sudėtingas.
Civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Ministro Pirmininko paskirtas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgiant į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį, tačiau nepagrįstai ribojama valstybės operacijos vadovo pasirinkimo galimybė – praktikoje (taip pat ir pratybų metu) išaiškėjo poreikis operacijų vadovu paskirti ne tik ministrą (Vyriausybės narį), bet ir viceministrą. Civilinės saugos įstatymo 8, 28 straipsnių nuostatų dėl įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo praktinis įgyvendinimas nėra aiškus, todėl jas tikslinga iš esmės patikslinti. Civilinės saugos įstatymo 31 straipsnyje reguliuojami kompensacijų klausimai, tačiau šios nuostatos nekonkrečios ir neapibrėžtos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Civilinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnyje tikslinamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijos. Siūloma nustatyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius tvirtina ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarką, kuri bus privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams. Šis papildymas leis išvengti dviprasmiško šiuo metu galiojančių rekomendacijų nuostatų traktavimo ir padės objektyviau atlikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų civilinės saugos būklės patikrinimus.
Nuoseklumo ir aiškumo aspektu analogiškai tikslinamos ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies (projekte – 28 straipsnio 14 dalies) nuostatos dėl sveikatos apsaugos ministro rekomendacijų. Taip pat, atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (su 2019 m. kovo 13 d. sprendimu (ES)2019/420 priimtais pakeitimais) nuostatas, reguliuojančias rizikos vertinimo ir rizikos valdymo gebėjimų vertinimo atlikimą, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos dalyvaujant ir kitiems civilinės saugos sistemos subjektams atlieka nacionalinę galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę. Ši nuostata įrašoma aiškumo dėlei nacionalinio civilinės saugos institucinio mechanizmo prasme, tačiau ji nelaikytina minėto sprendimo įgyvendinimu, nes sprendimo nuostatos nereikalauja valstybių narių suteikti atitinkamus įgaliojimus. Atitinkamos procedūros bus nustatytos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakyme Nr. 1-189) – jų nuostatų pagrindu ir bus užtikrintas sprendimo nuostatų veikimas. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 punkte nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus funkcija užtikrinti ir koordinuoti savivaldybės dalyvavimą valstybinio lygio civilinės saugos pratybose. Būtina užtikrinti savivaldybių dalyvavimą valstybinio lygio civilinės saugos pratybose, nes taip atsiranda galimybė praktiškai įvertinti civilinės saugos subjektų sąveiką ir užtikrinti pasirengimą valdyti ekstremaliąsias situacijas.
Keičiamo įstatymo 12, 14, 16 straipsniuose tikslinamos civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos, siekiant sudaryti prielaidas tinkamai veikti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu. Įstatymo projektu tikslinama keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, atsisakant vertinamosios sąvokos „neatidėliotinais atvejais“ vartojimo ir ją keičiant aiškesne formuluote, atsižvelgiant į kitas keičiamo įstatymo nuostatas ir aiškiau atskiriant savivaldybės administracijos direktoriaus ir gelbėjimo darbų ar operacijos vadovų sprendimų priėmimo pagrindus. Tai sudarys prielaidas praktikoje veiksmingiau telkti materialinius išteklius ekstremaliosioms situacijoms likviduoti. Kartu redakciškai keičiamas ir įstatymo 15 straipsnis. Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje siūloma papildyti civilinės saugos sistemos pajėgas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pajėgomis, o keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos koordinuoja gelbėjimo ir paieškos, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos likvidavimo, padarinių šalinimo ir neatidėliotinus darbus aplinkos apsaugos srityje. Šis papildymas sudarys prielaidas visapusiškiau ir veiksmingiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, nes bus nustatytas konkretus pagrindas dalyvauti ir aplinkos apsaugos pajėgoms. Keičiamo įstatymo 22 straipsnyje siūloma nurodyti civilinės saugos sistemos subjektą, koordinuojantį gyventojų informavimą, įvykus įvykiui, gresiant ar įvykus ekstremaliajam įvykiui, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, siekiant, kad gyventojams būtų pateikiama objektyvi informacija ir informavimo procesas būtų koordinuojamas.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir 25 straipsnio 3 dalis tikslinama, derinant ją su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. Keičiamo įstatymo 26 straipsnyje tobulinamas savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo reguliavimas, tikslinant savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo sąlygas, siekiant didesnio jų aiškumo ir paprastesnio taikymo. Siūloma numatyti didesnį valstybės įsitraukimą į ekstremaliųjų situacijų valdymą ir nustatyti, kad ekstremaliosios situacijos, kurių padarinių išplitimo ribos neviršija vienos savivaldybės teritorijos ribų, laikomos savivaldybės lygio ekstremaliosiomis situacijomis. Ekstremaliosios situacijos padariniams išplitus daugiau nei vienos savivaldybės teritorijoje, ji bus laikoma valstybės lygio. Toks pasiūlymas teikiamas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės savo teritorijoje realizuoja savitvarką ir savaveiksmiškumą, todėl įgaliojimai valdyti ekstremaliąją situaciją savo teritorijoje yra pagrįsti. Juolab kad esant dabartiniam reguliavimui, kai savivaldybės lygio ekstremalioji situacija siejama su trijų savivaldybių teritorijomis, praktikoje pastebėta taikymo problemų – ypač dėl savivaldybių bendradarbiavimo. Ekstremaliajai situacijai išplitus ir į kitų savivaldybių teritorijas, turėtų būti aktyvuojamas pagrindinis lygmuo – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas.
Taip pat, susidarius ekstremaliosioms situacijoms, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbų operatyvumui įtaką daro galimybė skubos tvarka pasitelkti minėtiems darbams įgyvendini būtinus materialinius išteklius, tad ekstremaliųjų situacijų priskyrimui atitinkamam lygiui turėtų daryti įtaką ir materialinių išteklių patelkimo šaltinis. Sprendžiamas valdymo klausimas ir dėl ekstremaliųjų situacijų, kilusių Baltijos jūroje. Be to, papildomai numatoma galimybė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai savo iniciatyva teikti motyvuotą pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją esant savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos prašymui ir (ar) atsižvelgiant į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos mastą ir (ar) pobūdį. Siekiant darnaus teisinio reguliavimo, tikslinamos ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio nuostatos. Tai sudarytų prielaidas greičiau ir lanksčiau reaguoti į vykstančią ekstremaliąją situaciją ir priimti tikslesnius sprendimus. Siūloma papildyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies
skiriamas ne tik ministras (Vyriausybės narys), bet ir viceministras. Taip bus panaikintas nepagrįstas diskrecijos ir pasirinkimo laisvės, skiriant valstybės operacijų vadovą, ribojimas. Kartu, siekiant nuoseklumo ir suderinamumo su kitomis keičiamo įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, formuluotė tikslinama ir redakciškai. Keičiamo įstatymo 8, 28 straipsniuose konkretinamos nuostatos dėl įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, išgryninant mechanizmą, pagal kurį civilinės saugos sistemos pajėgos galėtų naudotis joms reikalingais ištekliais.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnyje civilinės saugos sistemos pajėgas siūloma papildyti aplinkos apsaugos pajėgomis, įstatymo 28 straipsnis papildytas, nurodant šių pajėgų veiklos sritį gelbėjimo darbų ir ekstremaliosios situacijos likvidavimo metu. Taip pat numatoma lanksti šių sprendimų įforminimo tvarka. Už išteklių panaudojimą būtų kompensuojama keičiamo įstatymo 31 straipsnio nustatyta tvarka. Toks mechanizmas sudarytų prielaidas sklandžiai praktikai. Galimybės operatyviai panaudoti reikalingus materialinius išteklius tiesiogiai lemia įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo efektyvumą. Keičiamo įstatymo 31 straipsnyje numatomas privalomas kompensacijų skyrimas ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms už priverstinius darbus likviduojant ekstremaliąją situaciją. Įstatymo įsigaliojimo data siejama su poreikiu laiku parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su kriminogenine situacija ir korupcija. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, nereikės keisti kitų įstatymų. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, turės būti keičiami šie teisės aktai:
Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1107 „Dėl Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 1213 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo ir darbo organizavimo tipinės tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr.
1V-114 „Dėl Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“;
gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 1-230 „Dėl Perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemonių, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarkos aprašo patvirtinimo“;
prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 1-189 „Dėl galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijų patvirtinimo“;
prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 1-189 „Dėl Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijų patvirtinimo“;
ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-70 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, negauta specialistų vertinimų. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ekstremalioji situacija“, „civilinė sauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 30 punkto 2 papunkčiu, įstatymo projekte turėtų būti nurodyta įstatymo priėmimo data. 2. Galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) 12 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „tvirtina ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)“. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūloma šią nuostatą pakeisti, įtvirtinant, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „nustato ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarką“. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu keičiamas CSĮ 12 straipsnio 5 dalies 5 punktas sistemiškai nedera su galiojančios redakcijos CSĮ 13 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kuriame vartojama sąvoka
„metodines rekomendacijas“, o ne „tvarką“. Siekiant teisinio
reguliavimo nuoseklumo, atitinkamai keistina ir CSĮ 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata. 3. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CSĮ 14 straipsnio 13 punktą, jame įtvirtinant taisyklę, kad savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją, „padeda civilinės saugos sistemos pajėgoms vykdyti sanitarinį švarinimą ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones susidarius ekstremaliosioms situacijoms“.
Aptariama projekto nuostata abejotina, nes vartojama formuluotė „padeda vykdyti“ reiškia, kad savivaldybės administracijos direktorius turėtų atlikti ne organizacinio, bet pagalbinio pobūdžio veiksmus, nors pačiame CSĮ 14 straipsnyje, kaip minėta, įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius vykdo „savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją“, t. y. kalbama tik apie organizacinio pobūdžio veiksmus. 4. Siūlytina projekto 7 straipsnyje įsivesti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos trumpinį („Aplinkos apsaugos departamentas“), kadangi šios įstaigos pavadinimas vartojamas ir projekto 12 straipsnyje. 5. Pastebėtina, jog CSĮ 19 straipsnio 3-11 dalyse yra išvardinta, kas konkrečiai sudaro visas galiojančios redakcijos CSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas civilinės saugos sistemos pajėgas, todėl svarstytina, ar CSĮ 19 straipsnyje analogiškai nereikėtų išvardinti ir Aplinkos apsaugos departamento struktūrinių vienetų, kurie būtų laikomi civilinės saugos sistemos pajėgų dalimi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel.
(85) 239 6089, el. p. [email protected]