Projekto Nr. lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo NR. I-1336 10 STRAIPSNIO Pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 10 straipsnio 7 dalies pakeitimas Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 7 dalį: „7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys
DĖL Lietuvos Respublikos
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuo 2018 m. Lietuvoje pradėtos taikyti socialinio draudimo įmokų „grindys“, reiškiančios, kad kai darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (MMA), draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip MMA ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio. Nors įstatyme įtvirtinta nuostata, kad draudėjas susidariusių socialinio draudimo įmokų skirtumą apmoka iš savo lėšų, praktikoje to užtikrinti yra neįmanoma. Samdydamas darbuotoją darbdavys vertina visus darbo vietos kaštus – darbo užmokestį ir visas nuo jo mokamas socialinio draudimo įmokas. Kad tikrasis socialinio draudimo įmokų mokėtojas yra darbuotojas rodo ir tai, kad socialinio draudimo įmokos buvo sujungtos ir yra išskaičiuojamos iš darbuotojo atlyginimo. Darbuotojui taip pat atitenka įmokų mokėjimo nauda – mokėdamas didesnes įmokas jis įgyja teisę gauti, pvz., didesnę senatvės pensiją. Šiuo metu Sodros duomenimis socialinio draudimo įmokų „grindys“ vis dar taikomos apie 30 tūkst. šalies dirbančiųjų (t.y. už tiek asmenų socialinio draudimo įmokos yra „primokamos“). Tai sudaro apie penktadalį apdraustųjų, kurių darbo užmokestis mažesnis nei MMA.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Koronaviruso (COVID-19) susidariusios ekonominės situacijos, šie asmenys yra atsidūrę itin didelėje rizikos grupėje – asmens, kuriam netaikomos Sodros „grindų“ išimtys (mažiausių pajamų gavėjams, dirbantiems keliose darbovietėse, pensijų gavėjams, riboto darbingumo asmenims, jaunimui iki 24 m. ir tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų gavėjams), darbo vietos kaina yra gerokai aukštesnė, nei to, kuriam tokios išimtys taikomos. Priklausomai, nuo to, kiek valandų per mėnesį dirba žmogus, jo mokesčių našta gali siekti nuo 60 proc. iki 80 proc. darbo užmokesčio. Itin didelėje rizikoje atsiduria priešpensinio amžiaus gyventojai bei dirbantieji šalies regionuose, kur dėl padidintos MMA ir taip sunku išlaikyti darbuotojus. Pavyzdžiui, Zarasų, Kalvarijos, Skuodo rajonuose MMA jau siekia beveik 70 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Net ir laikinai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios padėties atidėjus mokesčių mokėjimą, susidariusią įmokų skolą teks išmokėti per sutartą laiką, tad tai papildomai apsunkins verslo atsigavimą Atkreiptinas dėmesys, kad nors Sodros įmokų „grindys“ buvo sukurtos kaip instrumentas kovoje prieš šešėlinę ekonomiką, smunkant ekonomikai jos gali tapti ne tik išaugusio mažiausių pajamų gavėjų nedarbo priežastimi, bet ir papildoma paskata pasitraukti į „šešėlį“ pilna apimtimi. Dėl šių išvardintų priežasčių būtina panaikinti Sodros įmokų
„grindis“ ir sudaryti kuo palankesnes ir lankstesnes sąlygas įdarbinimui bei
įsidarbinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Simonas Gentvilas. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme numatyta: Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma panaikinti Sodros įmokų „grindis“, tai yra, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio kaip ir darbuotojams dirbantiems už didesnį nei Vyriausybės patvirtinta minimalią mėnesinę algą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus Įstatymo projektą būtų sumažintos paskatos korupcijai, nes darbuotojai būtų skatinami darbintis legaliai, nes uždirbantiems mažiau nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesio alga, valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio. Taip būtų skatinamas legalus įsidarbinimas ir atitinkamai užtikrinama didesnė darbuotojų apsauga. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus Projektą, mokesčių mokėtojams bus sudarytos galimybės lengviau įsidarbinti net jei alga bus mažesnė nei nustatyta Vyriausybės minimalioji mėnesio alga. Įstatymo projekto priėmimas turėtų teigiamą įtaką naujų darbo vietų kūrimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Naujų teisės aktų įgyvendinti priimtam įstatymui nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą konsultuotasi su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Įmokos“; „Minimalioji mėnesinė alga“;
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys
DĖL Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo NR. I-133610 STRAIPSNIO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 7 dalį siūloma pripažinti netekusia galios. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą būtų panaikinta norma, pagal kurią, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio (su tam tikromis išimtimis). Svarstytina, ar nustačius siūlomą teisinį reguliavimą nebus pažeisti draudžiamųjų asmenų teisėti lūkesčiai, nes pagal socialinio draudimo stažo nustatymo taisykles, jų įgytas socialinio draudimo stažas gali sumažėti. 2. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2020 m. birželio 1 d. Svarstytina, ar šis terminas derėtų su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Atsižvelgiant į tai ir į teisėkūros procedūrų trukmę, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas (turėtų būti „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas“);
2) tikslintinas 2 straipsnio pavadinimas (turėtų būti „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas“), nes šiame straipsnyje įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nesiūloma reguliuoti;
3) įstatymo projekto 2 straipsnyje vienintelė jo dalis nenumeruotina. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.XIIIP-4732), kuriame siūloma šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalį papildyti nauju 6 punktu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8
5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]