rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ADĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 32, 36, 37, 39 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
paskatinusios priežastys:
sektoriaus energijos suvartojimo balanse 2018 m. siekė 4,33 proc., iš kurių apie 4 proc. sudarė skystieji biodegalai, sumaišyti su mineraliniais degalais (benzinu ir dyzelinu). 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją numatė, kad 2020 m. AEI dalis transporto sektoriuje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., palyginti su bendru galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, o nauja redakcija išdėstyta 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) numato, kad AEI dalis transporto sektoriuje turėtų pasiekti ne mažiau kaip 14 proc. bendrame galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse 2030 m. valstybėse narėse. 2.
suvartojimas padidėjo 42 proc., o dyzelino suvartojimas nuo 2010 m. padidėjo 11 proc. ir 2018 m. sudarė 74 proc. visų transporto sektoriuje suvartojamų degalų. 90 proc. visų degalų transporto sektoriuje suvartojo kelių transportas, o viešojo transporto parkuose ir krovininiame transporte dominavo dyzelinės transporto priemonės, naudojančios iškastinį kurą. Šiuo metu lengvųjų keleivinių automobilių Lietuvoje vidutinis amžius yra 16,9 metų, o ES vidurkis – 11,1 metų, netaršių arba alternatyviuosius degalus naudojančių transporto priemonių skaičius Lietuvoje itin mažas – 2020 m. gegužės 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo užregistruoti 3 074 M1 ir N1 klasės elektromobiliai, iš kurių 1 673 grynieji elektromobiliai ir 1 401
Šio tikslo turi būti siekiama vadovaujantis konkurencingumo, saugumo ir integralumo principais, taip pat: (1) didinant transporto sektoriuje suvartojamų biodegalų dalį bendrame kuro balanse ir, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, didinti į iškastinio kuro degalus įmaišomą biodegalų dalį; (2) skatinant elektrinių transporto priemonių naudojimą – kurti ir plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, didinti geležinkelių transporto elektrifikavimą; (3) atnaujinant viešojo transporto parkus, juos nuosekliai keičiant elektra arba alternatyviais degalais varomu transportu; (4) skatinant gamtinių dujų ir kitų alternatyviųjų degalų panaudojimą sunkiojo transporto ir laivybos srityse bei viešajame transporte, išnaudojant turimą suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties ir kitos suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros potencialą. Strategijoje ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), numatyti tikslai yra papildomi Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS planas), numatant kryptis bei priemones siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl transporto sektoriuje naudojamų alternatyviųjų degalų.
NEKS plane numatyta, kad, didinant transporto sektoriaus efektyvumą, bus imtasi skatinimo priemonių ir įpareigojimų. ADĮ projektu planuojama pertvarkyti viešojo transporto parkus ir paskatinti viešuosius subjektus rinktis netaršias transporto priemones, taip pat siekiama sudaryti sąlygas plėtoti pažangiųjų biodegalų rinką ir parengti infrastruktūrą lengvosioms transporto priemonėms elektrifikuoti. ADĮ projektu numatoma didinti biometano dujų, naudojamų transporto sektoriuje, kiekius, siekiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtintų Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos parengtas paramos taisykles ir paramos skyrimo alternatyviaisiais degalais varomoms transporto priemonėms įsigyti ir (ar) joms reikalingai infrastruktūrai įsigyti ir (ar) įrengti skatinimo tvarkas. 4. ADĮ projekto pagrindinis tikslas – numatyti kryptis ir priemones, kurios padidintų AEI dalį galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse iki 15 procentų 2030 m. ir užtikrintų alternatyviųjų degalų plėtrai reikalingos infrastruktūros diegimą.
Kadangi šiuo metu yra naudojama tik viena priemonė, didinanti AEI dalį galutiniame suvartojimo balanse (įpareigojimas maišyti biodegalus į benziną ir dyzeliną), ADĮ projektu siekiama sudaryti galimybes panaudoti ir kitas alternatyviųjų degalų rūšis ir perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau – Direktyva 2014/94), Direktyvos 2018/2001 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/1161/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (toliau – Direktyva 2019/1161), nuostatas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorės – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyriausiasis specialistas Aurimas Salapėta (tel. (8 5) 203 4667, papild. 3, el. p. [email protected]), vyriausiasis specialistas Sergej Garbar (tel. (8 5) 203 4667, papild. 4, el. p. [email protected], ministro patarėja Gintarė Krušnienė (tel. (8 5) 203 4354, el. p. [email protected]) ir Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus patarėja Aistė Gasiūnienė (tel. (85) 239 3958, el. p. [email protected]), Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Laurynas Buzys (tel. (8 5) 239 3825, el. p. [email protected]). 3.
santykiai Šiuo metu nuostatos, reglamentuojančios AEI naudojimą transporto sektoriuje, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – AIE įstatymas), kuriame numatytas pagrindinis tikslas transporto sektoriui – padidinti AEI dalį ne mažiau kaip iki 10 proc. 2020 m. AIE įstatyme taip pat numatyta, kad didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš maistinės kilmės žaliavų, dalis negali viršyti 7 proc. bendro galutinio transporto sektoriaus suvartojimo, o pažangiųjų biodegalų, pagamintų iš energetikos ministro patvirtintame sąraše numatytų žaliavų, dalis sudarytų ne mažiau kaip 0,5 proc. transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. AIE įstatyme taip pat nustatytas įpareigojimas degalų tiekėjams degalų pardavimo vietose prekiauti benzinu, kuriame yra 10 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. Lietuvos rinkoje naudojami mineralinių degalų ir biodegalų mišiniai turi atitikti kuro kokybės standartus ir reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad šalies vidaus rinkoje parduodami degalai savo tūryje turi turėti atitinkamą dalį biodegalų. Dėl taikomo tūrinio biodegalų maišymo metodo ir dėl skirtingiems degalams taikomų nevienodų reikalavimų galutinis atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas, skaičiuojamas pagal energinę vertę, nėra tolygus pagal tūrį nustatytiems įpareigojimams. Atitiktį kuro kokybės standartams ir reikalavimams šiuo metu tikrina Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba).
Transporte naudojami biodegalai taip pat privalo atitikti AIE įstatyme nustatytus biodegalų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijus. Degalų tiekėjai turi užtikrinti, kad jų tiekiami degalai atitinka šiuos kriterijus, ir turėti sertifikatus kiekvienos galutiniam vartojimui patiektos degalų siuntos sertifikatus. Sertifikatų patikrinimą šiuo metu taip pat atlieka Tarnyba. Degalų tiekėjai šiuo metu neturi jokių kitų būdų įgyvendinti jiems nustatytų įpareigojimų, kaip tik fiziškai įmaišyti biodegalus į kiekvieną tiekiamo benzino ir dyzelino litrą, todėl ADĮ projektu įtvirtinama sistema, suteikianti degalų tiekėjams papildomą lankstumą, siekiant įgyvendinti jiems taikytinus aukštesnius įpareigojimus. AIE įstatymas numato, kad valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, vykdydamos viešuosius pirkimus, turi įvertinti galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones, o savivaldybės turi skatinti naudoti viešojo transporto sektoriuje ir saugomose teritorijose transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos perkančiosios organizacijos ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme apibrėžti perkantieji subjektai, atlikdami prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, turi taikyti žaliesiems viešiesiems pirkimams taikomus kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakyme Nr.
3-100 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad perkančiosios organizacijos, pirkdamos transporto priemones, turi įvertinti jų eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai. Atliekant viešuosius pirkimus nėra nuperkamas pakankamas mažai taršių transporto priemonių skaičius, todėl ADĮ projekte įtvirtinami atitinkami reikalavimai, keliami perkantiesiems subjektams, numatantys konkrečią pirkimų apimtį. Šiuo metu elektra varomo transporto plėtrą reglamentuoja tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 3-173(1.5E) „Dėl Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijos numato infrastruktūros įrengimo standartus, viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo savivaldybėse ir valstybinės reikšmės keliuose rekomendacijas, taip pat kelių ženklinimo rekomendacijas ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planą, numatantį preliminarius magistralinių kelių E85 ir E67 ruožus, kuriuose turėtų būti įrengiamos viešos didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos.
Augant elektromobilių skaičiui ir atsižvelgiant į elektromobilių įsigijimui taikomas ir planuojamas taikyti finansines priemones, kyla poreikis nustatyti aiškius tokios plėtros principus, reglamentuoti elektromobilių įkrovimo prieigų, operatorių sąvokas ir sukurti duomenų bazę, kurioje būtų sukaupta reikalinga informacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 87 „Dėl 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo įgyvendinimo“ įpareigoja Susisiekimo ministeriją patvirtinti Lietuvos nacionalinės alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje rinkos plėtros ir atitinkamos infrastruktūros diegimo politikos sistemos įgyvendinimo ataskaitos minimalų elementų sąrašą, nustatyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gaires ir rekomendacijas, teikti Direktyvos 2014/94 įgyvendinimo ataskaitas, numatyti Direktyvoje 2014/94 nustatytus įrenginių techninius reikalavimus, rengti numatomo pasiekti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių skaičiaus prognozes.
Alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtra yra numatyta Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, planuojant įrengti elektromobilių greitojo įkrovimo prieigas valstybinės reikšmės keliuose ir miestuose, didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai:
užtikrinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje įtvirtintą tikslą, kad 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių išteklių, taip pat įgyvendinti Direktyvoje 2018/2001/ES nustatytą tikslą – pasiekti, kad 14 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių išteklių.
Tikslo bus siekiama:
įpareigojimus degalų tiekėjams;
transporto sektoriaus segmentuose;
biometano dujų paklausą per įpareigojimus gamtinių dujų tiekėjams ir finansinio skatinimo priemones biodujų gamybos įrenginiams;
subjektams ir perkančiosioms organizacijoms, įsigyjant transporto priemones ar transporto paslaugas. Direktyvoje 2018/2001 nustatomas 14 proc. tikslas apskaičiuojamas pagal formulę, kurioje bendras galutinis transporto energijos suvartojimas apima kelių ir geležinkelių transportą, tačiau formulės skaitiklyje gali būti įtraukiami visų transporto rūšių suvartoti degalai iš AEI. Direktyva atskirų įpareigojimų skirtingiems sektoriams netaiko, todėl šalys gali pritaikyti šiuos įpareigojimus skirtingiems degalų ir energijos tiekėjams atskira apimtimi, pvz., dėl technologinių galimybių yra sudėtinga degalus iš AEI naudoti aviaciniuose degaluose, tokių degalų pasiūla labai maža, o kaina neproporcingai didelė, todėl atskiri įpareigojimai šiam sektoriui nėra taikomi, tačiau nėra apribojamos galimybės nuostatas dėl aviacijoje naudojamų degalų iš AEI kiekio įtraukti į nacionalinius tikslus. 2.
2018/2001, 2014/94, 2019/1161 numatytas naujas sąvokas, reglamentuojančias alternatyviųjų degalų apibrėžimą, numatyti atskiras alternatyviųjų degalų ir degalų iš AEI rūšis, apibrėžti netaršias ir visai netaršias transporto priemones, atskirti elektromobilius ir grynuosius elektromobilius, viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas ir stoteles, nustatyti elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriaus sąvoką. ADĮ projektu taip pat įtvirtinama aiškesnė pažangiųjų biodegalų sąvoka, patikslinama nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių sąvoka, apimanti vandenilio dujas, pagamintas elektrolizės būdu naudojant elektros energiją iš AEI, taip pat šiems degalams priskiriami degalai, pagaminti vandenilio dujų ir anglies dioksido reakcijos metu: sintetinis metanas, metanolis, di-metilo eteris, kerosinas, benzinas ar dyzelinas. Atskiriamos degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo sąvokos, kadangi šiems degalų tiekėjams taikomi skirtingi įpareigojimai. 3. ADĮ projektas numato subjektus, atsakingus už alternatyviųjų degalų naudojimo skatinimo priemones ir šių priemonių įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tarpinstituciniu lygiu suderintą valstybės politikos įgyvendinimą, ADĮ projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos parengtas paramos taisykles ir paramos skyrimo tvarkas skatinant alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą ir (ar) joms reikalingos infrastruktūros įsigijimą ir (ar) įrengimą. Nurodytos institucijos turės parengti alternatyviųjų degalų skatinimo priemonių taisykles ir tvarkas, kurių apimtį ir sąlygas nustatys Vyriausybė. Siūlomos paramos priemonės: (1) parama investicijoms diegiant reikalingą degalų pildymo infrastruktūrą; (2) parama pažangiųjų biodegalų gamybos įrenginiams; (3) parama įsigyjant transporto priemones, naudojančias alternatyviuosius degalus.
4ADĮ projekte numatyti reikalavimai subjektams,
atliekantiems viešuosius pirkimus energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse, kurie yra išreiškiami procentinėmis dalimis, palyginti su bendru atliekamu pirkimų skaičiumi, ir taikomi skirtingoms transporto priemonių kategorijoms. Reikalavimais siekiama skatinti įsigyti netaršias transporto priemones ir jomis teikiamas paslaugas. Siekiant NEKS plane pateikto transporto poveikio klimato kaitai sumažinimo, siūloma įtvirtinti ambicingesnius reikalavimus, negu yra nustatyti Direktyvoje 2019/1161, kurie būtų paskirstomi per du atskirus laikotarpius: iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. Siekiama, kad 2030 m. nuperkamų netaršių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru parko kiekiu, sudarytų: netaršių lengvųjų transporto priemonių ir autobusų – ne mažiau kaip 100 proc., netaršių sunkiųjų transporto priemonių kiekis – ne mažiau kaip 16 proc. 5. Įstatymų projektais taip pat siekiama perkelti biodegalų naudojimą transporto sektoriuje reglamentuojančias nuostatas iš AIE įstatymo, atitinkamai jas atnaujinant pagal Direktyvos 2018/2001 nuostatas. Siekiant, kad biodegalų gamybos apimtis Lietuvoje didėtų, įpareigojimų mechanizmas degalų tiekėjams koreguojamas nustatant minimalią biodegalų dalį kiekviename Lietuvoje parduodamų degalų litre, skaičiuojant pagal bendrą degalų mišinio energinę vertę, o ne tūrį, kaip yra dabar pagal galiojantį reglamentavimą.
Įpareigojimai taikomi degalų tiekėjams, kurie yra atsakingi už akcizo sumokėjimą, kitaip tariant, jeigu subjektai tarpusavyje prekiauja degalais, už kuriuos akcizas yra sumokėtas, jiems įpareigojimai nėra taikomi, taigi degalų tiekėjo sąvoka apibrėžiama kaip numatyta Direktyvoje 2018/2001/ES, susiejant ją su prievole mokėti akcizą. Taip yra išvengiama taikyti įpareigojimą už tą pačią degalų siuntą kelis kartus. Įpareigojimai skystųjų degalų tiekėjams taikomi nuo
besivystančią gamtinių dujų, tiekiamų transportui, rinką, taip pat siekiant skatinti gamtinių dujų naudojimą palaipsniui nustatant reikalavimus dėl AEI dalies gamtinėse dujose, įpareigojimai transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams pradedami taikyti nuo 2025 m., taip išvengiant drastiškų kainų pokyčių galutiniams vartotojams, kurie verstų rinktis kitas alternatyvas. Įpareigojimai būtų vertinami pagal Direktyvoje 2018/2001 nustatytas degalų energines vertes, kurios būtų įtvirtinamos Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikoje. Atsižvelgiant į Direktyvos 2018/2001 nuostatas, degalų tiekėjai dalį biodegalų įpareigojimo turės įgyvendinti tiekdami pažangiuosius biodegalus, taip skatinant perėjimą prie biodegalų, pagamintų iš tvarių, ne maistinės kilmės žaliavų. Tokių biodegalų žaliavų sąrašas yra įtvirtintas Direktyvoje 2018/2001 ir perkeltas į Energetikos ministro patvirtintą Atsinaujinančių išteklių dalies apskaičiavimo metodiką.
ADĮ projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad žaliavų sąrašas būtų detalesnis ir konkretesnis ir rinkos dalyviams suteiktų aiškumą, kurios žaliavos gali būti laikomos pažangiaisiais biodegalais ir kurios iš jų galėtų gauti dvigubą energinės vertės vertinimą. Tiksliam žaliavų identifikavimui ADĮ projekte įtvirtinama pareiga Energetikos ministerijai kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija parengti žaliavų vertinimo metodiką, kuri remtųsi biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijais, biodegalų gamybos technologijų pažangos ir mokslo analizių rezultatais bei atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetais, o pagal metodikoje nustatytus kriterijus ir principus Lietuvos energetikos agentūra galėtų įvertinti kiekvieną pasiūlytą naują žaliavą ir pateikti išvadą dėl jos įtraukimo arba neįtraukimo į žaliavų sąrašą. 6. Kadangi yra prognozuojamas pažangiųjų biodegalų pasiūlos rinkoje trūkumas, įpareigojimas patiekti pažangiuosius biodegalus turėtų būti lankstus ir sudaryti galimybes degalų tiekėjams įpareigojimą įgyvendinti keliais būdais. Atnaujintame ADĮ projekte numatyta, kad pažangiųjų biodegalų įpareigojimas galėtų būti įgyvendinamas ne tik juos fiziškai maišant į mineralinius degalus, tačiau ir panaudojant degalų iš AEI apskaitos vienetus, kurie leistų vieniems degalų tiekėjams, jau įgyvendinusiems savo įpareigojimus arba tokių įpareigojimų neturintiems, perviršį perduoti kitiems degalų tiekėjams, kurių įpareigojimai dar nėra įgyvendinti. Siekiama, kad tokia įpareigojimų apskaitymo ir perleidimo sistema turėtų būti nepriklausoma, todėl numatoma sukurti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemą (toliau – DAEI apskaitos vienetų sistema).
Kuriamos sistemos valdytoją skirtų energetikos ministras, valdytojas būtų atsakingas už kuriamos sistemos nepertraukiamą veikimą, sistemos techninių ir programinių priemonių plėtrą, tvarkomos elektroninės informacijos saugą ir kibernetinį saugumą, tinkamų techninių ir organizacinių asmens duomenų tvarkymo priemonių naudojimą. Sistemos valdytojas taip pat būtų atsakingas ir už sistemos administravimą pagal Energetikos ministerijos nustatytą sistemos administravimo tvarką. DAEI apskaitos vienetų sistema nebūtų skirta visuomenės informavimo tikslams tenkinti ir joje būtų kaupiami tik konfidencialūs juridinių asmenų duomenys, susiję su degalų ir degalų iš AEI tiekimu. Sistema palengvintų rinkos dalyvių administracinę naštą deklaruojant duomenis elektroniniu būdu. DAEI apskaitos vienetų sistemoje degalų tiekėjai turėtų galimybę realiuoju laiku deklaruoti patiektus degalų ir degalų iš AEI kiekius, už kuriuos gautų atitinkamą kiekį apskaitos vienetų, kurie būtų naudojami galutiniam jų įpareigojimų vertinimui. DAEI apskaitos vienetų sistema taip pat būtų naudojamasi vertinant degalų tiekėjo įpareigojimus remiantis jam išduotais degalų iš AEI vienetais ir atsižvelgiant į degalų kiekius patiektus vidaus rinkai (sumokėtą akcizą). DAEI apskaitos vienetų sistemos funkcionalumui užtikrinti reikalinga technologinė sąsaja su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) valdoma Akcizų informacine sistema ir Lietuvos Respublikos muitinės valdoma Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema.
Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų pateiktais preliminariais vertinimais nustatyta, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos sąsajai su Akcizų informacine sistema užtikrinti būti reikalingi atitinkami technologiniai sprendimai, kuriems įgyvendinti galėtų reikėti nuo 10 iki 30 tūkst. eurų, priklausomai nuo pasirinkto duomenų perdavimo būdo. Preliminariu vertinimu DAEI apskaitos vienetų sistemos sąsaja su Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema pareikalautų analogiškų investicijų. 7. Degalų ir biodegalų tiekimo grandinėje šiuo metu nėra užtikrinama pakankama kontrolė, Tarnyba kontroliuoja tik mažmeninėje degalų prekybos rinkoje tiekiamų degalų atitiktį kokybės standartams ir tvarumo kriterijams. Įmaišomų degalų kiekio kontrolė nėra vykdoma, todėl iš esmės kyla pagrįstų rizikų, kad ne visais atvejais yra užtikrinamas reikalaujamas biodegalų kiekis degaluose. Nėra aišku, ar degalų maišymas yra tinkamai vykdomas didmeninės prekybos degalais vietose, akciziniuose sandėliuose ar terminaluose. Tarnyba šiuo metu neturi techninių galimybių nustatyti sintetinių degalų kiekio kiekviename benzino ar dyzelino litre, tam reikalinga papildoma laboratorinė įranga. Biodegalai, patiekiami galutiniam vartojimui, turi turėti jų tvarumą patvirtinančius sertifikatus, nėra tikrinamas tokių sertifikatų autentiškumas, rinkos dalyvių nuomone, dalis tokių sertifikatų gali būti klastojami.
Siekiant įtvirtinti geresnį kontrolės mechanizmą, turi būti prižiūrima visa degalų ir biodegalų tiekimo grandinė, todėl degalų tiekėjų įpareigojimų galutinis vertinimas ADĮ projektu pavedamas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba), kuri būtų atsakinga už įpareigojimų įgyvendinimo priežiūrą ir įvertinimą kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje. ADĮ projekto nuostatomis praplečiama atliekamų fizinių patikrinimų apimtis – papildomai turi būti atliekami patikrinimai didmeninės prekybos degalais vietose, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktus duomenis, ši nauja funkcija taip pat priskiriama Tarybai. Taryba turėtų įgaliojimą jos nustatyta tvarka paskirti ADĮ projekte numatytas sankcijas už degalų tiekėjo pateiktų duomenų neatitikimą arba įpareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į įpareigojimų įgyvendinimo vertinimo pobūdį, kuomet įpareigojimų įgyvendinimas vertinamas pagal trūkstamą degalų iš AEI energinę vertę papildomai nediferencijuojant sankcijos taikymo masto, skiriamos finansinės sankcijos turi būti apmokėtos per 3 mėn. nuo Tarybos sprendimo, o už kitus pažeidimus, susijusius su įpareigojimų vykdymu, sankcijos yra diferencijuojamos nustatant ribas nuo mažiausios galimos taikyti sankcijos iki didžiausios. Sankcijos vertinamos pagal pažeidimo padarymo aplinkybes ir pobūdį Tarybos nustatyta tvarka, tokiais atvejais sankcijos turi būti įgyvendintos per 6 mėn. Už sankcijas surinktos lėšos būtų nukreipiamos AEI transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą (toliau – KKP). 8. Lyginant su dabartiniu reglamentavimu, ADĮ projektu nustatomi didesni įpareigojimai degalų tiekėjams patiekti degalus iš AEI.
Įpareigojimai taip pat yra ambicingesni, negu numato Direktyva 2018/2001, todėl, kad remiantis Strategija Lietuvos tikslas AEI srityje yra 45 proc., o transporto sektoriaus indėlis siekiant bendro 45 proc. tikslo yra didžiausias. Norint įgyvendinti
turi būti ne mažesnė kaip 15 proc. Atsižvelgiant į NEKS plane numatytas prognozes, norint pasiekti, kad 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos būtų iš AEI, transporto sektoriuje degalų tiekėjams taikomas įpareigojimas 2030 m. turėtų sudaryti ne mažiau kaip 16,8 proc., atsižvelgiant į degalų tiekėjams sudarytas galimybes taikyti atitinkamus daugiklius pažangiųjų biodegalų naudojimo atveju, kaip tai yra numatyta Direktyvoje 2018/2001. Siekiant užtikrinti, kad įpareigojimų degalų tiekėjams dydžiai būtų nustatomi įstatymo lygmeniu, taip sukuriant užtikrintumą rinkos dalyviams ir atsižvelgiant į 2020 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Nr. AB-4784-3-66-3-00084-2019-2, kuriuo nustatoma, kad įstatymai nesuteikia įgaliojimų atsakingoms ministerijoms poįstatyminiais teisės aktais detalizuoti įstatymuose įtvirtintų nuostatų dėl biodegalų įmaišymo dydžių, AIE įstatymo projektu atsisakoma nuostatos, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su degalais, pagamintais iš mineralinių degalų. Privalomas biodegalų maišymas į kiekvieną mineralinių degalų litrą yra nustatomas ADĮ projekte kartu nustatant ir bendrą degalų tiekėjui taikomą įpareigojimą.
Atsižvelgiant į pirmosios viešosios konsultacijos metu gautas pastabas, pažangiųjų biodegalų įpareigojimo tikslas buvo sumažintas ir suvienodintas su Direktyvoje 2018/2001 nustatytu tikslu dėl neprognozuojamos pažangiųjų biodegalų pasiūlos rinkoje, taip papildomai neapsunkinant degalų tiekėjų. Atnaujintame ADĮ projekte nustatoma biodegalų įpareigojimų sistema leidžia tikslų siekti keliais būdais, degalų tiekėjui pasirenkant mažiausių kaštų alternatyvą. Pagrindinis būdas pasiekti tikslų yra fiziniai biodegalų įmaišymai į mineralinės kilmės degalus (benziną ir dyzeliną), išlaikant minimalų degalų kiekį kiekviename litre, tačiau degalų tiekėjas gali įmaišyti ne vien tik įprastus biodegalus, tačiau ir sintetinius nebiologinės kilmės degalus iš AEI pagamintus naudojant vandenilio dujas arba įmaišydamas pažangiuosius biodegalus. Abiem degalų rūšims yra taikomas dvigubas energinės vertės daugiklis, tai reiškia, kad fiziškai patiekiamas tokių degalų kiekis gali būti dvigubai mažesnis, palyginti su maistinės kilmės biodegalais. 9. Įstatymų projektai taip pat numato, kad biodegalų, pagamintų iš maistinės kilmės žaliavų, naudojimas negalės būti didesnis kaip
1 procentinį punktą, tačiau neviršijant 7 proc. ribos. Nors šiuo metu 2020 m. lygio tiksliai nustatyti negalima, prognozuojama, kad tokių biodegalų dalis bendrame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse galėtų sudaryti apie 5–6 procentus. Remiantis Direktyva 2018/2001, taip pat perkeliamos nuostatos dėl biodegalų, pagamintų iš naudoto kepimo aliejaus ir 1 ir 2 kategorijų gyvūninių riebalų, kurių naudojimas būtų apribotas iki 1,7 procento bendrame galutiniame energijos suvartojimo balanse kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose.
Degalų tiekėjas, tiekdamas iš šių žaliavų pagamintus biodegalus, galėtų pasinaudoti dvigubos energinės vertės skaičiavimu. Kaip papildomi reikalavimai biodegalams ADĮ projektu nustatoma, kad, įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti AIE įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, kuriuos taikant turi būti atsižvelgiama į 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/807, kuriuo nustatomos didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančios pradinės žaliavos ir kurios negali būti naudojamos biodegalų gamybai. Iš tokių žaliavų pagaminti biodegalai neatitiktų tvarumo kriterijų ir negalėtų būti naudojami degalų tiekėjų įpareigojimams įgyvendinti. 10. ADĮ projektas taip pat reglamentuoja elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje. ADĮ projekte nustatomi elektros energijos naudojimo tikslai – iki 2030 m. pirmą kartą registruojamų elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinių pirkimų sandorių, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nuo 2030 m. nauji N1 klasės automobiliai su vidaus degimo varikliais nebegalėtų būti registruojami, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones. Siekiama numatyti, kad finansinė parama, įsigyjant grynuosius elektromobilius, įsigyjant ir (arba) įrengiant jiems reikalingą įkrovimo infrastruktūrą, turėtų būti taikoma, kol M1 ir N1 klasių elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 10 proc. viso lengvųjų automobilių parko. ADĮ projekte įtvirtinami reikalavimai įrengiant viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas atsižvelgiant į proporcingai augantį Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičių.
Numatoma, kad nuo 2023 m. statomose arba rekonstruojamose degalinėse būtų įrengiamos elektromobilių įkrovimo prieigos. Visos viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos turės būti pritaikytos jomis naudotis visoms visuomenės grupėms ir asmenims. Direktyvos 2014/94/ES priėmimo metu buvo ribota elektromobilių įkrovimo prieigų galia. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį atsirado įvairios galios elektromobilių įkrovimo prieigų, susiduriama su sunkumais, kai viešųjų pirkimų metu reikia įsigyti nustatytos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tačiau tiekėjai siūlo labai skirtingus variantus tarp kurių yra didžiulis galios ir įkrovimo laiko skirtumas, todėl ADĮ projektu įtvirtinamos skirtingos prieigų galių sąvokos. Išsamesnis prieigų pagal galią išskyrimo poreikis buvo aptartas ir tarpinstitucinėje elektromobilių darbo grupėje pagal rinkos dalyvių pasiūlymus. 1. ADĮ projekte įtvirtinamos nuostatos dėl viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos sukūrimo. Sistema kuriama vykdant 2018 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos inicijuoto daugiašalio Alternatyvių degalų infrastruktūros duomenų registravimo ir kodavimo sistemos sukūrimo (IDACS) projekto nuostatas (toliau – IDACS projektas). IDACS projekto tikslai: (1) parengti elektromobilių įkrovos taškų identifikacinių kodų tarptautinį standartą ir įkurti nacionalinę elektromobilių įkrovos prieigų duomenų bazę (kiekviena vieša /pusiau vieša prieiga ir jos operatorius turi turėti unikalų ID pagal bendrąją ES metodiką, siekiant ateityje įgalinti tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslaugą); (2) surinkti informaciją apie esamą alternatyvių degalų (elektromobilių įkrovimo) infrastruktūrą ir sukurti administracinę struktūrą šios informacijos rinkimui, kaupimui ir viešinimui vartotojams.
Informacija apima statinę informaciją (geografinė vieta, operatorius) ir dinaminę informaciją (krovimo statusas, informacija). Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema bus Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos modulis. Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos Valdytojas ir Tvarkytojas pagal Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatus yra Lietuvos automobilių kelių direkciją. Pagal ADĮ projekte įtvirtinamas nuostatas viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriui nustatomos sąlygos Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinei sistemai teikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių statinius ir, kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi galimybę perduoti, dinaminius duomenis. Siekiant įgyvendinti NEKS plane numatytą transporto sektoriaus pokytį, ADĮ projektu numatomi tikslai skatinant dujinių degalų naudojimą transporto priemonėse. Įtvirtinama nuostata, kad dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas, jeigu kartu su dujiniais degalais yra naudojamos biodujos ir (ar) nebiologinės kilmės dujiniai degalai iš AEI, siekiant, kad tokių degalų dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, pasiektų 5,2 proc. 2030 m.
infrastruktūra, kol gamtinių dujų ir biodujų dalis bendroje transporto suvartojamų degalų struktūroje sudarys 32 proc. Kadangi tiek gamtinės, tiek ir naftos dujos yra priskiriamos prie alternatyviųjų degalų, tokių dujinių degalų plėtra nėra ribojama. Planuojant infrastruktūrą ADĮ projekte įtvirtinamomis nuostatomis užtikrinama minimali plėtrai reikalingos infrastruktūros plėtra. Taip pat siekiama, kad iki 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, būtų pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus. 11. AIEĮ projektu keičiamos nuostatos dėl biodujų prijungimo prie dujų tinklų tvarkos. Šiuo metu pagal galiojantį reguliavimą biodujų gamintojai nėra apmokestinami pasinaudojimo tinklais tarifais ir sistemos operatoriams negeneruoja papildomų pajamų dėl transportuojamų dujų kiekių, t. y. atitinkamai dėl šios priežasties neatsiperka operatorių investicijos, atliktos į biodujų gamybos įrenginių prijungimą prie jų sistemos. Kadangi biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų tinklų daugeliu atveju sudaro didelę dalį investicinių kaštų ir dažnai neatperka aplinkosauginio efektyvumo kriterijaus, kuriuo remiamasi skatinant tokius gamybos įrenginius, Energetikos ministerija siekia tokius projektus skatinti tik per tikslines finansines priemones, todėl dabar galiojančiame AIEĮ įtvirtintos nuostatos dėl biodujų prijungimo finansavimo dujų sistemos operatoriaus lėšomis siekiama atsisakyti. Pažymėtina, kad toks prijungimo prie tinklų modelis yra taikomas ir pasiteisinantis elektros energetikos sektoriuje. Atsisakius AIEĮ įtvirtintos nuostatos dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo, nuolaidos tampa nebeaktualios Gamtinių dujų įstatymo 1 str. nuostatos, nukreipiančios į skatinimo priemones, įtvirtintas AIEĮ, kadangi AIEĮ nebelieka skatinamųjų priemonių biodujų gamybai.
Todėl atitinkamai tikslinamas Gamtinių dujų įstatymo projektas, nurodant, kad atsiskaitymai už biodujų gamybos įrenginių prijungimą vykdomi AIEĮ nustatyta tvarka. AIEĮ projektu taip pat siekiama performuluoti nekonkrečias formuluotes „išlaidos“,
„prijungimo kaina“, nes nėra aišku, kokios būtent išlaidos ir kokios kainos yra
turimos mintyje, todėl konkrečiai yra įvardijamos prijungimo įmokos ir investicinės išlaidos, kurios yra bendrinės sąvokos, vartojamos kituose teisės aktuose. 12. AIE įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad biodujų įrenginių prijungimas prie dujų tinklų yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Siekiama, kad ankstyvuoju laikotarpiu biometano dujų, naudojamų transporto sektoriuje, paklausa ir pasiūla būtų didinama per tikslines finansines priemones į biometano dujų gamybos įrenginius ir transporto priemones, naudojančias degalus iš AEI. Pažymime, kad ADĮ projekte taip pat yra numatyta nuostata, kad Vyriausybė tvirtina paramos pažangiųjų biodegalų gamybai ir jai reikalingai infrastruktūrai įrengti skyrimo tvarką. 13. ADĮ projektu numatomos nuostatos savivaldybėms siekiant plėtoti mažiau taršų transportą: (1) savivaldybės turi parengti numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus; (2) užtikrinti, kad viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai būtų atrenkami tik viešo konkurso būdu; (3) miestuose nustatyti mažos taršos transporto zonas; (4) reguliacinėmis arba administracinėmis priemonėmis įtvirtinti dalyvavimo eisme ir patekimo į mažos taršos zonas lengvatines sąlygas, taikomas visai netaršioms transporto priemonėms. 14.
reikalingų lėšų poreikį, kuris buvo nustatytas NEKS plano makroekonominio vertinimo metu, ir siekiant tikslingai ir nepertraukiamai finansuoti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimą, ADĮ projektu norima sukurti Darnaus judumo fondą, kuris būtų finansuojamas iš surenkamų tikslinių transporto priemonėms taikomų mokesčių. Darnaus judumo fondas sudaromas siekiant tikslingai, koordinuotai ir nepertraukiamai ne trumpiau kaip iki 2030 metų finansuoti alternatyviųjų degalų infrastruktūros įsigijimą, naudojimą, įrengimą, modernizavimą ir (ar) plėtrą, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, išskyrus visai netaršias transporto priemones, ribojimą. Darnaus judumo fondo lėšomis būtų finansuojamos ir priemonės, nustatytos NEKS plane. Preliminariais skaičiavimais, Darnaus judumo fondo lėšų apimtis priklausytų nuo atskirų sričių: · darnaus judumo planų mietuose įgyvendinimas (1 600 mln. eurų); · elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra, įsigijimo skatinimas finansinėmis paskatomis, naudojimo skatinimas socialinės sklaidos priemonėmis (960 mln. eurų); · miestų ir priemiestinio transporto parko atnaujinimas (76 mln. eurų); · elektroninės rinkliavos krovinių vežimui (130 mln. eurų); · skatinimas įsigyti mažiau taršias transporto priemones (100 mln. eurų); · vidaus degimo varikliais varomų transporto eismo ribojimas miestuose (50 mln. eurų). Įstatymo projekte nustatytiems tikslams pasiekti reikalingas sisteminis visų priemonių vykdymas ir koordinuotas jų finansavimas. Į darnaus judumo fondą lėšos būtų skiriamos iš transporto priemonių mokesčių, susijusių su tarša, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų ir valstybės biudžeto asignavimų. Sprendimus dėl Darnaus judumo fondo krypčių ir lėšų priims Darnaus judumo fondo taryba, kurią sudarys už priemones atsakingų institucijų atstovai.
Darnaus judumo fondo sukūrimas užtikrins koordinuotą ir nepertraukiamą alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, įstatymo projekte nustatytiems tikslams pasiekti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Parengta teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Teigiama įtaka: įsigaliojus ADĮ projektui ir parengus jame numatytas finansavimo tvarkas, vyks naujų biodujų gamybos investicinių projektų plėtra, taip pat laukiama laipsniška transporto sektoriaus pertvarka naudoti mažiau taršias transporto priemones, naudojančias alternatyviuosius degalus arba degalus iš AEI. Tikimasi, kad bus paspartinta įsigyti daugiau netaršių transporto priemonių vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus, todėl Lietuvos rinkoje turėtų atsirasti didesnis aplinką mažiau teršiančių lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių pasirinkimas. Sukūrus degalų tiekėjų įpareigojimų sistemą, rinkoje atsiras papildoma degalų iš AEI paklausa, degalų tiekėjai turės galimybę lanksčiai įgyvendinti įpareigojimus ar atlikti sandorius dėl tų įpareigojimų įgyvendinimo. Bus sudarytas pagrindas degalų iš AEI rinkos sukūrimui.
Taikant finansinę paramą padidės visiškai naujų transporto priemonių pardavimai fiziniams ir juridiniams asmenims, kadangi netaršios transporto priemonės gyvavimo ciklo kaina, įskaitant kuro sąnaudas, susilygins su iškastinį kurą naudojančių transporto priemonių kainomis. Tikimasi, kad palaipsniui mažės iš iškastinių naftos išteklių pagaminto benzino ir dyzelino pardavimo kiekiai, kuriuos pakeis alternatyvieji degalai. Tai atitinkamai prisidės prie aplinkosauginių ir energetinio saugumo tikslų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose pateikiami nauji, terminai darbo tvarka yra suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir bus aprobuojami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, iki jų įsigaliojimo institucijos turės pripažinti netekusiais galios, pakeisti ir (ar) priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Priimtiems įstatymams įgyvendinti turės būti priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
spalio 19 d. nutarimas Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“;
alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą ir (ar) joms reikalingos infrastruktūros įsigijimą ir (ar) įrengimą;
gamybos infrastruktūros įrengimą;
naudoti žaliavų sąrašas;
5) patvirtinti Darnaus judumo fondo nuostatai;
6) nustatoma ataskaitos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/1161/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones įgyvendinimo, teikimo tvarka. 2. Priimtiems įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos energetikos ministras turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:
išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką;
skyrimo tvarką;
Nr. 1-170 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
Nr.
1-37 „Dėl Degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;
įrenginius taisyklių patvirtinimo“;
taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“. 3. Priimtiems įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:
1) nustatyti alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros tikslus, principus ir priemones;
2) nustatyti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos sukūrimo ir administravimo tvarką;
Nr. 3-100 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. 3-173(1.5E) „Dėl Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairių patvirtinimo“. 4.
4Priimtiems įstatymams įgyvendinti Taryba turės:
vertinimo tvarką;
atliekamų planinių ir neplaninių patikrinimų tvarką;
reguliavimo tarybos 2011 m. liepos
tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Sankcijų taikymo tvarką. 5. Priimtiems įstatymams įgyvendinti Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė turės įsteigti DAEI apskaitos vienetų sistemą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Siekiant įgyvendinti numatytus tikslus, NEKS plano makroekonominio vertinimo metu buvo apskaičiuotas prognozuojamas bendras viešųjų lėšų poreikis AEI segmentui transporto sektoriuje. 152 mln. eurų planuojama panaudoti pažangiųjų biodegalų gamybos plėtrai finansuoti, skiriant šias lėšas iš valstybės biudžeto, KKP lėšų, ES struktūrinių fondų bei kuriamos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Preliminarus viešųjų lėšų poreikis finansuojant transporto priemonių parko ir infrastruktūros atnaujinimą iki 2030 m. gali siekti iki 1 726 mln. eurų. Dalį šios sumos tikimasi paskirstyti per Darnaus judumo fondą, kitos lėšos būtų naudojamos iš KKP, ES struktūrinių fondų bei kuriamų ES Teisingo perėjimo fondo ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. ADĮ projektu įtvirtinamoms naujoms institucijų funkcijoms atlikti identifikuotas lėšų poreikis.
Vertinant reikalingus žmogiškuosius išteklius, reikalingus papildomus administracinius resursus, informacinių technologijų sistemoms sukurti reikalingas išlaidas ir naujų laboratorinių tyrimų poreikį, buvo nustatytas preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis atskiroms institucijoms 2021 m., 2022 m. ir tolesniems laikotarpiams. Tarybai reikalingos suminės išlaidos sudaro darbo vietų ir jų administravimo kaštus (įskaitant darbo užmokestį) 5-iems naujiems etatams, informacinėms sistemoms parengti (270 tūkst. eurų). Tarnybai reikalingos išlaidos (172 tūkst. eurų) sudaro darbo vietų ir jų administravimo kaštus (įskaitant darbo užmokestį) 4-iems naujiems etatams, steigiamiems skirtinguose regionuose, ir papildomiems laboratoriniams degalų tyrimams atlikti (numatoma atlikti apie 340 ėminių daugiau), įskaitant ir sintetinių degalų ėminius. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinės departamentui reikalingos papildomos vienkartinės išlaidos (iki 60 tūkst. eurų) technologiniam Akcizų informacinės ir Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemų susiejimui su ADĮ projektu kuriama DAEI apskaitos vienetų sistema. Fizinių mokslų ir technologijų centrui (toliau – FMTC) reikalingi papildomi asignavimai (100 tūkst. eurų) laboratorijos įrenginiams atnaujinti ir tyrimų apimčiai išplėsti. FMTC turimos įrangos, kuria paruošiami mėginiai, nepakanka, kad būtų galima atlikti ADĮ numatytos apimties patikras, o kitų alternatyvų atlikti mėginius Lietuvoje šiuo metu nėra. Taip pat reikalingos lėšos (20 tūkst. eurų) FMTC laboratorijos akreditacijai, kuri reikalinga, kad FMTC atliktų tyrimų išvados būtų teisiškai pagrįstos.
Išlaidų suvestinė pateikiama lentelėje: Institucija Metiniai darbo vietų kaštai nuo
Kitos metinės išlaidos nuo 2022 m., tūkst. eurų Iš viso metinių išlaidų nuo 2022 m., tūkst. eurų Pasirengimo išlaidos 2021 m. (25 proc. metinių išlaidų ir vienkartinis IT sistemų parengimas, turto
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su darbo grupės alternatyviųjų degalų ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros transporto sektoriuje klausimams koordinuoti nariais. 2019 m. rugpjūtį buvo atlikta studija „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybių Lietuvos transporto sektoriuje analizė ir galimų alternatyvaus transporto plėtros krypčių identifikavimas“, kurios rezultatai ir srities koncepcija buvo aptarta vykdant susitikimus su biodegalų, biodujų, dujinio transporto, elektromobilių, viešojo transporto paslaugų ir krovinių vežimo keliais rinkos dalyviais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „transportas“, „atsinaujinantys energijos ištekliai“, „alternatyvieji degalai“, „elektromobiliai“, „biodegalai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
terminas „Lietuvos Respublikoje“, tuo tarpu projekto 1 straipsnio 3 dalyje (taip pat projekto 25 straipsnio 3 dalyje, projekto 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte bei 33 straipsnio 1 dalyje) yra vartojamas terminas „Lietuvoje“. Vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, siūlytina projekte vartojamas sąvokas suvienodinti. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Alternatyvieji degalai“, nurodant, jog tai yra: „degalai, įskaitant degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos.“ (čia ir kitur pabraukta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pateikiama sąvokos apibrėžtis suformuluota teisiškai ydingai, nes kartu nurodomas ir baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas ir imperatyvūs požymiai, pagal kuriuos degalai priskiriami alternatyviesiems degalams. Manytina, kad esant pasirinktam baigtiniam alternatyviųjų degalų sąrašui, tokių degalų požymių vardinimas yra perteklinis ir klaidinantis, nes esant išvardintiems požymiams galima daryti prielaidą, kad degalai gali būti priskirti alternatyviesiems degalams tik tuo atveju, jei jie atitinka imperatyvius požymius (pabraukta).
Toks atitikties reikalavimas suponuoja būtinybę, kad tam tikra institucija, pagal tam tikrą metodiką įvertintų, ar degalai atitinka visus požymius. Tuo tarpu, jei visos nurodytos degalų rūšys yra laikomos alternatyviaisiais degalais nepriklausomai nuo kitų požymių, papildomi požymiai, apibrėžiant alternatyviuosius degalus, nėra reikalingi. Tokie požymiai galėtų būti deklaruojami prie įstatymo tikslų, nesiejant jų su norminiu reguliavimu ir baigtiniu alternatyviųjų degalų sąrašu. Tuo atveju, jei šioje nuostatoje iš tiesų siekiama nustatyti privalomuosius alternatyviųjų degalų požymius, įstatymo tekste turėtų atsirasti reguliavimas, nustatantis įstatyminius požymius, institucijas ir metodus, kuriais degalai būtų įvertinami ir priskiriami alternatyviesiems degalams arba nepriskiriami. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 dalies turinyje nustatomo imperatyvaus požymio: „kuriuos naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai“. Antra, atkreipiame dėmesį, kad pateikta apibrėžtis neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau direktyva 2014/94/ES) pateikiamos „alternatyviųjų degalų“ sąvokos apibrėžties, nes šioje direktyvoje (2 straipsnio 1 punktas) nurodomi alternatyviųjų degalų požymiai nėra baigtiniai ir imperatyvūs: „bent iš dalies pakeičia degalus, gaunamus iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali prisidėti prie transporto dekarbonizacijos bei pagerinti transporto sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą“.
Taip pat pažymime, kad direktyvos apibrėžtyje nurodomas ne baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas, naudojant formuluotę: „Prie alternatyviųjų degalų priskiriama, inter alia:“, reiškiančią, jog „be kita ko“ prie alternatyviųjų degalų priskiriami degalai išvardinti po dvitaškio einančiame tekste. Tokia apibrėžtis grindžiama direktyvos preambulės nuostata (8), kad: „nedarant poveikio šioje direktyvoje pateiktai alternatyviųjų degalų apibrėžčiai, reikėtų pastebėti, kad esama papildomų švaraus kuro, galinčio pakeisti iškastinį kurą, rūšių. Atrenkant naujų rūšių alternatyviuosius degalus reikėtų atsižvelgti į daug vilčių teikiančius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatus. Standartai ir teisės aktai turėtų būti formuluojami neteikiant pirmenybės tam tikros konkrečios rūšies technologijai, kad nebūtų užkirstas kelias tolesniam plėtojimui siekiant naudoti alternatyviuosius degalus ir energijos nešiklius“. Šiame kontekste svarstytina, ar pasirinktas imperatyvus reguliavimo būdas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams, ar atitinka įgyvendinamos direktyvos tikslus. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą apibrėžtį alternatyviesiems degalams nebūtų priskiriamos suskystintos naftos dujos (SND), nors jos pagal direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 punkto apibrėžtį yra priskiriamos alternatyviesiems degalams.
Analogiškai suskystintos naftos dujos minimos tarp alternatyviųjų degalų ir projekto aiškinamajame rašte: „Kadangi tiek gamtinės, tiek ir naftos dujos yra priskiriamos prie alternatyviųjų degalų <...>“. Todėl įstatymo teksto nederėjimas su direktyvos tekstu ir su aiškinamojo rašto turiniu kelia abejonių dėl reguliavimo proporcingumo ir tikslų. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „alternatyviųjų degalų infrastruktūra“, nurodant, jog ji apima ir alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, kad tokia sąvokos apibrėžtis neturėtų loginių sąsajų su šio straipsnio 1 dalyje apibrėžiama
„alternatyviųjų degalų“ sąvoka, nes degalai apibrėžiami kaip degalai, o ne
transporto priemonės. Be to, tokia šios sąvokos apibrėžtis neatitiktų ir direktyvos 2014/94/ES esmės, kurioje išskiriamos atskiros alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir transporto infrastruktūros sampratos, kurios pagal savo esmę nesutampa. Todėl manytina, jog sąvoka turėtų būti vertinama kaip klaidinanti ir nelogiška. Svarstytina galimybė pateikti „alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros“ sąvokos apibrėžtį. 4. Projekto 2 straipsnio
projekto 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti reguliavimą, nustatantį išimtį iš analizuojamos apibrėžties. Manytina, kad pateikta sąvokos apibrėžtis turėtų būti papildyta, kad apimtų visus įstatymo reguliavimo atvejus, pavyzdžiui, nurodant, jog biodegalais laikomi iš biomasės gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai, „išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kalbant apie tą patį dalyką įstatymo tekste turi būti naudojamos vienodos formuluotės, todėl analizuojamos nuostatos dalis: „kuriuos naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai“, turėtų būti suderinta su projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotėmis: „kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas“. 5. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, DAEI apskaitos vienetų sistema – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirtosios institucijos, įstaigos ar įmonės valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie skirtus ir perleistus DAEI apskaitos vienetus ir kurioje degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai teikia įpareigojimų vykdymo ataskaitas”. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas nustatyti labai platus spektras subjektų, kurie valdytų DAEI apskaitos vienetų sistemą – duomenų bazę. Valdytoju galėtų būti tiek valstybės institucijos, įstaigos, tiek privatūs juridiniai asmenys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis konkretus subjektas būtų pasirinktas. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad paskirtas valdytojas turėtų sukurti minėtą sistemą, tačiau nei iš vertinamosios projekto nuostatos, nei iš projekto 18 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, ar valdytojas būtų atsakingas ir už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą.
Projekto 34 straipsnio 10 dalyje tik nurodoma, kad DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo, projekte turėtų būti aiškiai įvardintas subjektas, kuris būtų atsakingas už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą, bei kokiais kriterijais būtų atrenkamas sistemos valdytojas. Kartu svarstytina, ar atsižvelgiant į duomenų bazės paskirtį, tokios duomenų bazės valdytoju galėtų būti paskiriami privatūs juridiniai asmenys, siekiantys pelno. 6. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje prieš skaičių ,,16” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 5 punktu sąvoka „didelės galios įkrovimo prieiga“ yra suprantama kaip įkrovimo prieiga, kurios elektrinė galia, perduodama elektromobiliui, yra didesnė kaip 22 kW. Pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalimi, elektromobilių didelės galios įkrovimo prieiga yra laikoma prieiga, kurios elektromobiliui perduodama elektrinė galia yra didesnė kaip 49 kW. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar siekiant tinkamai perkelti šią Direktyvos 2014/94/ES nuostatą neturėtų būti atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalis. Pritarus šiai pastabai, turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsnio 16 dalis. 8. Projekto 2 straipsnio
į tai, jog su šios sąvokos turiniu sietina tam tikrų asmenų teisė teikti paslaugas, projekte reikia apibrėžti tai, kas teikiamo įstatymo kontekste turi būti laikoma „klientais“. 9.
kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai.“ nėra sąvokos apibrėžties dalis, nes nustato norminio pobūdžio reguliavimą, taikytiną tam tikro pobūdžio elektromobilių įkrovimo stotelėms. Todėl ši nuostatos dalis turi būti dėstoma tolimesniuose projekto straipsniuose, nustatančiuose norminio pobūdžio reguliavimą, o ne projekto 2 straipsnyje, kuriame pateikiamos tik įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys. 10. Projekto 2 straipsnio 17 dalyje žodis „įkraunamo“ kalbiškai ir logiškai derintinas su visu normos tekstu. 11. Projekto 2 straipsnio 21 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „netarši transporto priemonė“, be kita ko, nurodant, jog tai „nuo 2026 m. sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, teisės technikos požiūriu kelia abejonių, jog vienoje nuostatoje siūloma įtvirtinti dvi nuostatas, iš kurių viena įsigalios įstatymui įsigaliojus, o kita – nuo 2026 m. sausio 1 d. Šiuo atveju siūlytina palikti tik nuostatos dalį, kuri įsigalios kartu su visu įstatymu, o nuostatos dalį įsigaliosiančią nuo 2026 m. perkelti į straipsnį, reguliuojantį įstatymo įsigaliojimo nuostatas.
Antra, nuostatos dalis: „išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“ yra nesuprantama įstatymo projekto rengimo, nuostatos turinio ir jos taikymo požiūriu. Pažymime, jog Europos Sąjungos teisės aktas – direktyva, nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl jos įgyvendinimas reikalauja nacionalinio įstatymo, kuriuo direktyva būtų įgyvendinta, iš kurio būtų aišku kokiu būdu direktyva yra įgyvendinama, kokiu būdu taikomos direktyvos nuostatos. Todėl abstrakti nuoroda į direktyvą, ypač tuo atveju, kai įstatymo normos turinys yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, yra nepateisinama jokiais požiūriais ir negali būti pateikiama. Todėl pacituota nuostatos dalis turi būti pakeista, kad jos turinys ir taikymas būtų aiškūs. Kaip pavyzdys galėtų būti naudojamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 37 ir 38 straipsniai, kuriuose įtvirtinama biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema ir kriterijai. Šiuo atveju, analizuojamą apibrėžtį reikėtų sutrumpinti, o susijusį reguliavimą išdėstyti deramoje įstatymo vietoje atskirais straipsniais. 12. Pagal projekto 2 straipsnio 23 dalies nuostatas privačia elektromobilių įkrovimo prieiga būtų laikoma nevieša elektromobilių įkrovimo prieiga, kuri būtų prieinama tik konkrečiai fizinių arba juridinių asmenų grupei.
Tuo tarpu nevieša elektromobilių įkrovimo prieiga nebūtų laikoma tokia prieiga, kuri būtų prieinama naudotis konkrečiai fizinių ir juridinių asmenų grupei, t. y. ribotam asmenų ratui, kurį sudarytų konkretūs fiziniai bei konkretūs juridiniai asmenys. Svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų patikslinti, vertinamojoje projekto nuostatoje jungtį ,,arba“ pakeičiant jungtimi ,,(ir) arba“. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 18 punktu, teisės aktuose, kuriais Europos Sąjungos teisės aktai neįgyvendinami, visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 35 dalyje nurodyti pilną Reglamento (ES) 2018/858 pavadinimą. 14. Projekto 2 straipsnio 36 dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. 15. Projekto 5 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad Energetikos ministerija „Energetikos ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar įmonės teikimu nustato DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką“. Projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba)
„derina DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką“.
Pastebėtina, jog nėra aišku, koks yra šių nuostatų tarpusavio santykis ir kokiu būdu Taryba turėtų ir galėtų įsiterpti į DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos nustatymą, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti laikomi „derinimu“, kokios institucijos turėtų dalyvauti „derinime“, koks yra tokio „derinimo“ privalomumas. Nenustačius tokio reguliavimo, siūloma „derinimo“ procedūra būtų teisiškai bereikšmė, nes jos būtų neįmanoma realizuoti praktiškai. 16. Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad: „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina integruotų pamokų ar paskaitų kurso įtraukimą į švietimo įstaigų programas <...>. Nuostatos turinys tikslintinas atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas ir į tai, jog programų tvirtinimo kompetencija yra ministro, o ne ministerijos dispozicijoje. Be to, pastebėtina, jog paskaitos vykdomos universitetuose, kurių studijų programų turinio nereguliuoja nei ministras, nei ministerija. 17. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybos veikla atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų – kitų valstybės biudžeto lėšų, kaip apibrėžta Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje yra numatytas visų Tarybos atliekamų funkcijų finansavimo modelis, todėl jo kartoti kituose įstatymuose nereikia. Todėl analizuojama nuostata laikytina pertekline ir neturinčia jokio teisinio krūvio. 18. Projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti savivaldybės institucijų kompetenciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, kai šioms pareigybės suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai savivaldybės institucijų įgaliojimus projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą. 19. Projekto 13 straipsnio 3 punkte yra vartojama sąvoka „biodegalų mišiniai“, kurios turinys nei iš įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aiškus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti sąvokos ,,biodegalų mišiniai” turinį. 20. Projekto 13 straipsnio
tarnyba (toliau - Tarnyba): tikrina, ar tinkamai vykdomi šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai; atlieka mėginių paėmimą ir ištyrimą dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo, dalyvaudama šio įstatymo
projekto 16 straipsnio 6 dalis nustato reikalavimus degalų mišiniams, o projekto 19 straipsnio 1 dalis reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atliekamus patikrinimus dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių degalų ir biodegalų kiekių ir rūšių atitikties DAEI apskaitos vienetų sistemoje.
Pažymėtina, jog reikalavimai degalų mišiniams nėra siejami su vartotojų teisėmis, o DAEI apskaitos vienetų sistema projekte yra siejama išimtinai su įstatyminiais įpareigojamais degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, kas taip pat nėra susiję su vartotojų teisių užtikrinimu. Tokiu būdu teikiamu įstatymu projektu Tarnybai būtų nustatytos naujos funkcijos, nederančios su Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytu Tarnybos teisiniu statusu ir jos įstatymine kompetencija. Šiame kontekste pastebėtina, jog nepaisant to, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte yra nuostata, jog Tarnyba atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, teigtina, kad tokios papildomos funkcijos turi derėti su Tarnybos kompetencija ir teisiniu statusu. Todėl siekiant Tarnybai nustatyti funkcijas niekaip nesusijusias su vartotojų teisių apsauga turėtų būti keičiamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, atitinkamai keičiant Tarnybos teisinį statusą ir kompetenciją. 21. Projekto 15 straipsniu siūloma nustatyti reikalavimus viešiesiems pirkimams, atliekamiems pagal Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymų nuostatas. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad paminėti įstatymai yra specialieji kitų įstatymų, kurie yra susiję su viešaisiais pirkimais, atžvilgiu. Todėl teigtina, kad šiuose specialiuosiuose įstatymuose turėtų būti nustatyta, jog tam tikrais, konkrečiai išvardinamais atvejais, atliekant pirkimų procedūras yra taikomos Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatos.
Antra, manytina, kad turėtų būti papildytas Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 12 punktas, nustatantis atvejus, kai pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir
(arba) kriterijai, be kitų atvejų, jame nurodant ir įstatymų reikalavimus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tarp 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodomų atvejų, galimai nepateks vietos savivaldos užtikrinamos viešosios keleivių vežimo paslaugos, kurios sudaro itin didelę keleivių vežimo paslaugų dalį. Pažymime, jog analizuojamo straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai nustato, kad teikiamų nuostatų privalo laikytis perkančios organizacijos, kurios vienu ar kitu būdu įsigyja transporto priemones ir pagal sutartis ar kitais teisėtais pagrindais teikia keleivių vežimo paslaugas. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Savivaldybės administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Vertinant tokias nuostatas pastebėtina, jog paslaugų teikimas ir paslaugų teikimo užtikrinimas yra du teisiškai skirtingi dalykai ir neturi būti tapatinami.
Todėl keltinas klausimas, ar siūlomo reguliavimo modelis atitinka įstatymo projektui keliamus tikslus, ar šis reguliavimas neturėtų apimti ne tik perkančiąsias organizacijas, teikiančias tam tikras paslaugas, tačiau ir tuos subjektus, kurie šių paslaugų teikimą užtikrina ir administruoja. 22. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu. 23. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones.“ Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, teisinės valstybės principu, įstatyme nustatant tam tikrus įpareigojimus, šie įpareigojimai turi būti arba aiškiai suformuluoti, arba turi būti pateikiama nuoroda į teisės aktus, kuriuose tokie įpareigojimai yra suformuluoti ir detalizuojami, nes įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. 24. Projekto 15 straipsnio 3 ir 4, 6 dalyse vartojama sąvoka „ataskaitinis laikotarpis“. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekte turėtų būti apibrėžta tai, kaip šio įstatymo požiūriu turi būti suprantama ši sąvoka. 25. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad, „keliami reikalavimai, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis“. Pažymime, kad šioje nuostatoje vartojamas terminas „bendru“ yra neaiškus, nes nėra aišku: ar šis terminas siejamas su vienu perkančiuoju subjektu, ar su visais; ar siejamas su vienu pirkimu, ar keletu; apie kokį laikotarpį nuostatoje kalbama. 26.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti reikalavimus pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu iki 2025 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams. Tuo tarpu projekto 15 straipsnio 4 dalyje siūloma viešiesiems pirkimams nustatyti kiek kitokius reikalavimus antrajam ataskaitiniam laikotarpiui iki 2030 m. gruodžio 31 d. Taigi pagal projekto 15 straipsnio 3 ir
ataskaitinio laikotarpio (iki 2025 m. gruodžio 31 d.) vienu metu būtų taikomi tiek 15 straipsnio 3, tiek ir 4 dalyje nustatyti reikalavimai. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar antrasis ataskaitinis laikotarpis neturėtų prasidėti nuo 2026 m. sausio 1 d. ir tęstis iki 2030 m. gruodžio 31 d., patikslinant projekto 15 straipsnio 4 dalies nuostatas. 27. Projekto 15 straipsnio 6 dalyje žodis „tikslai“, derinant nuostatos turinį su visu 15 straipsnio turiniu, keistinas į „reikalavimai“. 28. Projekto 16 straipsnio 1 dalies esmė suformuluota imperatyviu reikalavimu, jog degalų tiekėjai privalo užtikrinti tam tikras degalų proporcijos normas, tačiau šio dalies 1 – 9 punktuose nurodoma, jog tam tikrą dalį degalų „turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių“. Pažymėtina, jog negalima tuo pat metu nustatyti kartu ir imperatyvaus reikalavimo ir naudoti siekiamybę reiškiančius terminus, kurie paneigia imperatyvo esmę. Todėl nuostata tikslintina, aiškiai nurodant, ar imperatyvas „turi užtikrinti“ taikomas kalbant apie pažangiųjų biodegalų ir
(ar) nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį. 29. Projekto 16 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje.
Teigtina, kad projekto 34 straipsnyje, reguliuojančiame įstatymo taikymo nuostatas, turi būti nustatyta per kokį laikotarpį nuo DAEI sistemos veiklos pradžios, įstatymo kriterijus atitinkantys asmenys turi įgyvendinti šią pareigą. Analogiškai projekto 34 straipsnyje turėtų būti nurodytas pirmasis laikotarpis, už kurį DAEI sistemai turi būti pateikti duomenys. 30. Projekto 16 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti įgyvendinamas panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Pažymime, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad Atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija tai „elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.“ Tokiu būdu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nenumato jokių kitų kilmės garantijos panaudojimo atvejų ir būdų. Todėl teigtina, kad analizuojama nuostata yra nesuderinta su šiuo įstatymu ir negali būti teikiama, jei nebūtų pakeistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. 31. Projekto 16 straipsnio 9 dalyje žodis „pajėgjų“ keistinas į žodį „pajėgų“. 32. Projekto 16 straipsnio 11 dalyje tikslintina teikiama nuoroda į projekto 22 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 22 straipsnis reglamentuoja elektros energijos naudojimą transporte ir jame nėra nurodytas projekto 16 straipsnio 11 dalyje minimas energetikos ministro tvirtinamas žaliavų sąrašas. 33.
straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai gali būti perleidžiami „ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų kovo 1 d.“ Toks reguliavimo pobūdis, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatą, kad DAEI apskaitos vienetai neperkeliami į kitus kalendorinius metus, kelia abejonių dėl jo esmės ir prasmės. Manytina, kad jei DAEI vienetai į kitus metus neperkeliami, juos turėtų būti leidžiama perleisti tik einamaisiais metais. Be to, nuostatoje turėtų būti nurodytas atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojami „kiti kalendoriniai metai. 34. Projekto 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, metines ataskaitas. O projekto 19 straipsnio 6 dalyje nurodoma į ką atsižvelgiama vertinant tokias ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto turinio neaišku: kokį sprendimą įvertinus tokias ataskaitas Taryba turėtų ar galėtų priimti; ar kažkoks sprendimas turėtų būti priimtas apskritai; ar apie tokį sprendimą būtų informuojami DAEI dalyviai, DAEI administratorius ir kokiais terminais. Be to, įstatyme nenustatyta, per kokį terminą Tarybą turėtų įvertinti auditorių ataskaitas, kad DAEI vienetai būtų įskaityti į šią sistemą, nors šis terminas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir galimybėmis planuoti ūkinę veiklą. Kartu pastebėtina, jog toks reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, nes jis yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. Kita vertus, svarstytina, ar yra pagrindas nustatyti imperatyvų reikalavimą vertinti visas auditorių ataskaitas, o ne tas, kuriose nustatyta tam tikrų trūkumų.
Be to, keltinas klausimas, ar, atsižvelgiant į administracinės naštos dydį, pagrįstai siūloma nustatyti, jog DAEI vienetai įskaitomi tik tuomet, kai Taryba įvertina auditorių ataskaitas, ar šiuo atveju neturėtų būti nustatyta elementari vienetų deklaravimo sistema, su galimybe atlikti pateiktų duomenų tikrinimus. 35. Projekto 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba vertina pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas. Pažymėtina, jog nei iš projekto aiškinamojo rašto turinio, nei atsižvelgiant į reglamento (ES) 2018/2067 taikymo sritį, nėra aišku, kodėl tik pagal šio reglamento nuostatas akredituoti auditoriai turėtų teisę atlikti auditą. Todėl kvestionuotinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas. 36. Projekto 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemos, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal šios nuostatos turinį, pakankamas ir savarankiškas pagrindas DAEI vienetų panaikinimui yra auditoriaus ataskaitoje nurodomi tam tikri trūkumai, tačiau nėra aišku, koks yra šios nuostatos santykis su projekto 17 straipsnio 4 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo
Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, metines ataskaitas. Nes tuo atveju, jei bet kokie trūkumai yra laikomi pagrindu naikinti DAEI vienetus, nėra aišku, kam reikalingas auditoriaus ataskaitos įvertinimas. Antra, kelia abejonių, kad auditoriams nustačius bet kokios apimties trūkumus, būtų naikinami visi DAEI apskaitos vienetai. Pažymėtina, kad trūkumai gali būti itin mažareikšmiai, tačiau net ir tokiu atveju asmenims būtų taikoma griežčiausia ir pilnos apimties sankcija. Svarstytina, ar tokia sistema, kai net už menkus teisės aktų pažeidimus asmenys bus be jokių išlygų baudžiami griežčiausia nuobauda, yra proporcinga siekiamiems tikslams, ar atitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, kuriose nurodoma, kad: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui.“ (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, kad įstatymas turi aiškiai nustatyti, kokio dydžio sankcija ir už kokius pažeidimus turi būti taikoma asmenims, todėl teigtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyta, jog DAEI Tarybos sprendimu vienetai naikinami tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų yra nustatyti trūkumai auditorių ataskaitose arba kitokia įstatyme nustatoma apimtimi. Ketvirta, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyta galimybė apskųsti teismui Tarybos sprendimo dėl DAEI vienetų panaikinimo, taip užtikrinant aiškią suinteresuotų asmenų teisių gynimo tvarką. 37. Projekto 17 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai. Tuo atveju, kai buvo sudarytas DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoris, už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAIE apskaitos vienetų sistemos dalyvis, perleidęs DAEI apskaitos vienetus, išskyrus atvejus, kai DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoryje nustatyta kitaip.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje nurodytina apie kokio pobūdžio atsakomybę už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes nuostatoje kalbama, kas ir kokiu būdu tokią atsakomybę taikytų.
Jei ši atsakomybė siejama su projekto 32 straipsnio nuostatomis, tai turėtų būti aiškiai nurodoma. Antra, svarstytina, ar siūlomas atsakomybės paskirstymo modelis neprasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais. Pažymėtina, jog DAEI vienetų perleidimo sandoryje dalyvauja du asmenys – perleidžiantis ir įsigyjantis. Jei audito trūkumai nustatomi tik dėl įsigijusio asmens, tai nėra aišku, kodėl įstatyme siūloma prezumpcija, jog tokiu atveju turėtų būti atsakingas perleidžiantis asmuo, išskyrus jei sutartis numato kitaip. Tuo tarpu, tuo atveju, jei perleidžiantis asmuo perleido tai, ko neturėjo, atsakomybė turėtų būti taikoma tokiam perleidėjui, naikinant tokio asmens DAEI vienetus ir taikant jam baudas. Trečia, nuostatoje nurodytina, jog už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako ne bet kokie DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, o tik tie, kurie tiesiogiai susiję su panaikintais DAEI vienetais. 38. Projekto 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytina apie kokio pobūdžio įmokas šioje nuostatoje kalbama. 39. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina santrumpos „proc.“ vartojimo, vietoje jos vartojant pilną žodį. 40. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisė gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių ir Muitinės departamento Integruotos muitinės informacinės sistemos galėtų būti objektyviai realizuojama, jei tokiu valdytoju, pagal įstatymo nuostatas, būtų paskirtas privatus juridinis asmuo.
Kita vertus, pažymėtina, kad apskritai nėra aišku, kokiu tikslu ir pagrindu siūloma nustatyti tokią DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisę, nes jis jokiomis projekto nuostatomis neįgaliojamas atlikti kokių nors priežiūros ar kontrolės veiksmų. Todėl kelia abejonių ne tik tokios teisės apimtis, tačiau ir teisės nustatymo būtinybė. 41. Projekto 18 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad: „DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimas ir administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis,“ Projekto 34 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d.“ Šių nuostatų kontekste pažymime, kad kol DAEI sistema nebus sukurta ir nepradės veikti, tol ji negalės turėti jokių dalyvių, todėl pasirinktas sistemos sukūrimo finansavimo modelis kelia abejonių dėl jo logikos ir įgyvendinamumo galimybių. 42. Projekto 18 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokos bus „nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymime, jog nėra aiškus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių (toliau šioje pastaboje – dalyviai) įmokos siejimas su dalyvių veiklos apimtimi.
Atkreipiame dėmesį, jog dalyviai su DAEI apskaitos vienetų sistema (toliau šioje pastaboje - DAEI) yra susiję tiek, kiek joje registruojasi, moka įmokas ir pateikia duomenis. Taigi DAEI įstatymo nustatyta tvarka bus administruojami gauti duomenys. Duomenų administravimas yra aiškus ir baigtinis veiksmas, kurį galima įkainoti pagal veiklos sąnaudas administravimo veiksmams atlikti. Todėl teigtina, kad dalyvių įmokos turi būti grindžiamos jų pateiktų duomenų administravimo kaštais, o ne veiklos apimtimi. Be to, į įmokas, grindžiamas administravimo kaštais galėtų būti įtraukta ir dedamoji, susijusi su bendru DAEI administravimu. Kita vertus, nėra apskritai aišku, kaip įstatymo kontekste turėtų ir galėtų būti suprantama sąvoka dalyvių
„veiklos apimtis“. Jos neapibrėžus šiame įstatyme, neaišku: su kokiu terminu ji
siejama; kaip (pagal kokius kriterijus) veiklos apimtis įtakotų įmokos dydį; kaip ir per kokį terminą būtų atsižvelgiama į pasikeitusias veiklos apimtis; kas ir kaip užtikrintų, kad asmenys nebūtų diskriminuojami skirtingai atsižvelgiant į veiklos apimtis; ar būtų vertinama tik veikla degalų sferoje, ar bet kokia dalyvių veikla ir t.t. Antra, atkreipiame dėmesį, kad DAEI valdytojas, pagal jo teisinį statusą, negali turėti jokių teisiškai privalomų įgalinimų energetikos ministrui, todėl DAEI valdytojo pastabos gali būti įvertinamos, tačiau negalima įstatyme nustatyti, kad į jas privalomai turi būti atsižvelgiama. Todėl terminas „atsižvelgiant“, keistinas į terminą „įvertinus“
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos „administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių“.
O Tarybai suteikiama teisė
„pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas
įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, jog DAEI apskaitos vienetų sistema, pagal projekto 18 straipsnio 1 dalį, bus steigiama išimtinai siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi teikiamame įstatyme nustatomų reikalavimų, susijusių su alternatyviaisiais degalais, t. y. valstybei siekiant užtikrinti įstatymo laikymąsi. Todėl šiuo atveju, kelia abejonių, siūloma nustatyti galimybė, tam tikriems asmenims gauti pajamas, nesusijusias su duomenų ir DAEI administravimu. Taip pat šiame kontekste kelia abejonių, kad Tarybai suteikiama teisė, o ne pareiga pareikalauti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis. Toks reguliavimas suponuotų situaciją, jog net tais atvejais, kai DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo nustatytos įmokos neatitinka sąnaudų principo, įmokos ir toliau galėtų būti nekontroliuojamai renkamos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog pagal analizuojamo straipsnio 8 dalį įmokos yra nustatomos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl keltinas klausimas, koks yra šių normų tarpusavio santykis, kaip ši nuostata galėtų būti taikoma praktikoje, kokiu pagrindu Taryba galėtų reikalauti nesilaikyti energetikos ministro nustatytos tvarkos ir sąlygų.
Antra, pažymime, jog pagal projekto 18 straipsnio 6 dalį DAEI apskaitos vienetų sistemos „valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei institucijų, nei įstaigų tikslai nėra siejami su pelno gavimu, todėl reguliavimas turėtų būti tobulinimas. 44. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Tarybos motyvuotu prašymu, pagal kompetenciją, patikrinimo procedūrose dalyvauja Tarnybos ir kitų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės institucijų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“ Atkreipiame dėmesį, kad Tarybos prašymas nėra tas teisinis dokumentas, kuri galėtų konkuruoti su įstatymų nuostatomis, o teikiamas įstatymo projektas neturi daugiau teisinės galios, nei kiti įstatymai. Todėl tik specialiuosiuose įstatymuose, kaip jau minėta šioje išvadoje teikiant pastabą dėl projekto 13 straipsnio 1 ir 2 punktų, nustatančiose tam tikrų institucijų teisinį statusą ir kompetenciją, padarius pakeitimus, nustatančius tam tikrų institucijų naują kompetencijos sritį, tokios institucijos įgytų teisę vykdyti tokias teikiamo įstatymo normas. Kartu pažymime, jog nepakeitus kitų įstatymų, negalėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas tarnybinės pagalbos institutas, nes motyvuotu prašymu būtų prašoma suteikti pagalbą, kuri nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi, kompetencijai. 45.
dalyje siūloma nustatyti, kad: „Taryba, Tarnyba ir kitos valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančios valstybės institucijos, motyvuotu Tarybos prašymu dalyvaujančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose, turi tokias pačias teises ir pareigas, kokios yra suteiktos Tarybai Energetikos įstatymo 24¹ straipsniu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymime, jog tam tikrų institucijų specialiuosiuose įstatymuose nustatytos teisės ir kompetencija yra nustatomi, atsižvelgiant į šių institucijų steigimo paskirtį, vykdomas funkcijas, darbuotojų kompetenciją, bendrą teisinį statusą ir t.t. Todėl tokios teisės yra priskiriamos tik konkrečioms institucijoms, konkrečioms funkcijoms atlikti. O teisinis reguliavimas, kuris tam tikrų institucijų teises „perleistų“ kitoms institucijoms kelia abejonių dėl jo derėjimo su teisinės valstybės principu ir su savarankiškų specialiosios kompetencijos valstybės institucijų samprata. 46. Projekto 19 straipsnio 3 dalyje vartojamas pilnas „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad pilnas minimo įstatymo pavadinimas yra vartojamas projekto 19 straipsnio 1 dalyje, siūlytina projekto 19 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „viešojo administravimo įstatymo“ atsisakyti žodžių „Lietuvos Respublikos“. 47.
straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių subjektų Tarybos įgalioti tarnautojai ir darbuotojai turėtų teisę gauti aukščiau nurodytą informaciją, duomenis ir dokumentus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Tarnybos tarnautojai ir kiti darbuotojai galėtų dokumentus ir informaciją tiek iš valstybės institucijų, tiek iš privačių asmenų, taip pat galėtų gauti dokumentus, kuriuose gali būti informacija, sudaranti tarnybinę, komercinę ar valstybės paslaptį. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų apibrėžti subjektų, iš kurių patikrinimą atliekantys asmenys galėtų gauti dokumentus, duomenis ir informaciją, būtiną ir reikalingą patikrinimams atlikti, taip pat pašalinti neaiškumą dėl teisės gauti aukščiau minėtus dokumentus, kuriuose gali būti nevieša informacija. Be to, vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad Tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai visą informaciją, duomenis ir dokumentus, tame tarpe iš privačių asmenų, galėtų gauti neatlygintinai.
Tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti, kad aukščiau minėti asmenys turėtų teisę gauti neatlygintinai informaciją, dokumentus iš privačių fizinių ar juridinių asmenų, kuriems būtų taikomas keičiamas įstatymas ir kurie būtų sukūrę savo informacines sistemas, ir kauptų jose informaciją, duomenis privačiais, komerciniais tikslais, svarstytina, ar tokiu atveju būtų nepagrįstai apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus bei informaciją). Projekto nuostatos tikslintinos. Kartu svarstytina, ar neturėtų būti numatyta pareiga Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgaliotiems administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis užtikrinti iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 48. Projekto 19 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma.
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai galėtų gauti informaciją apie bet kuriuos juridinius asmenis, tame tarpe ir visiškai nesusijusius su Tarybos įgaliotų tarnautojų ir darbuotojų atliekamais patikrinimais, vykdomomis funkcijomis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant tokių juridinių asmenų ratą. 49. Projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Tarnyba prižiūri ir tikrina, kad mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas įstatymo tikslas, vartojant siekiamybines formuluotes: „siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų“.
Todėl ši įstatymo norma nėra norminio, imperatyvaus pobūdžio, o tik nurodo, kokių tikėtinų rezultatų įstatymu siekiama, todėl su tokio pobūdžio norma negali būti siejami konkretūs reikalavimai ir veiksmai, kaip, pavyzdžiui, finansinės paramos skyrimas. Antra, siekiant nuostatą taikyti praktiškai ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad nuostatos turinys siejamas su reikalavimu asmenims laikytis tam tikrų reikalavimų, šių reikalavimų turinys ir apimtis turi būti aiški ir apibrėžta. Todėl neapibrėžto pobūdžio nuoroda į Atsinaujinančių išteklų energetikos įstatymą ir jame nustatytus tam tikrus reikalavimus, turi būti pakeista nuoroda su nurodytais straipsnių numeriais, kuriuose nustatyti privalomi laikytis reikalavimai. 50. Projekto 20 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, nuostatos turinys koreguotinas. 51. Projekto 20 straipsnio 8 dalies žodžiai „(ES) 2018/2001 priede pagaminti degalai“ yra logiškai nesuprantami. Tikėtina, jog, vertinant visą straipsnio dalies turinį, nuostatoje trūksta skyrybos ženklų, ar žodžių, kad nuostatos turinys būtų aiškus ir logiškas. 52. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad iki 2030 metų turi būti įrengta 60
viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kad aukščiau minėtas skaičius elektromobilių įkrovimo prieigų turi būti įrengtas Lietuvos Respublikos teritorijoje. 53. Projekto 23 straipsnio 16 dalyje yra vartojama „pažangiosios matavimo sistemos“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas yra laikoma „pažangiomis matavimo sistemomis“, svarstytina ar ši sąvoka, siekiant aiškumo, neturėtų būti apibrėžta projekto nuostatose. 54. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto
vartotinas pilnas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pavadinimas. 55. Projekto 24 straipsnio 2 dalyje nurodomi elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek projekto 24 straipsnio kituose nuostatose, tiek kituose projekto nuostatose yra minimi „viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“, „viešųjų, pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“, „viešųjų, pusiau viešųjų ir privačių elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 24 straipsnio 2 dalis neturėtų būti patikslinta, nurodant, kurie elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turimi omenyje. 56.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvoje veikiančios viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir jų operatoriai privalo turėti Tvarkytojo suteiktus unikalius identifikacinius kodus ir būti įregistruoti Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje vadovaujantis Tvarkytojo nustatyta tvarka.“ Pažymėtina, jog įstatyme niekaip nereguliuojama teisinė situacija, jei prieigos ir operatoriai neturės identifikacinių kodų ir nebus įregistruoti informacinėje sistemoje. Todėl darytina prielaida, jog tokiais atvejais nebus taikomos jokios sankcijos, o siūlomas nustatyti reikalavimas yra teisiškai bereikšmis, nes jo privalomumas neužtikrinamas jokiais būdais. 57. Projekto 25 straipsnio 6 dalyje žodis „gavęsi“ keistinas žodžių „gavęs“. 58. Projekto 25 straipsnio 9 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu, kad nuostatos dėstymas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos taisykles, žodžius „ir neatlygintinai“ įrašant jiems deramoje vietoje. 59. Projekto 25 straipsnio 9 dalyje, atsižvelgiant į teisės aktų rengimo reikalavimus, brauktini pertekliniai žodžiai skliaustuose: „(angl. Open Charge Point Protocol)“. 60. Projekto 25 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms ir jų operatoriams yra suteikiami neribotam laikui arba iki panaikinimo. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku, iki kokio panaikinimo yra suteikiami unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms, t. y. ar iki elektromobilių įkrovimo prieigų panaikinimo, ar iki unikalių identifikacinių kodų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 25 straipsnio 10 dalį atitinkamai patikslinti. 61.
straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir operatoriaus identifikaciniai kodai panaikinami ir šios prieigos išregistruojamos iš Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos likvidavus juridinį asmenį, teikusį elektromobilių įkrovimo paslaugas. Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Taigi juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik juos likvidavus, bet ir juos reorganizavus. Svarstytina, ar juridiniam asmeniui pasibaigus dėl reorganizavimo, identifikaciniai kodai taip pat neturėtų būti panaikinami, o po reorganizavimo veiksiantiems juridiniams asmenims (asmeniui), kurie (-is) perimtų reorganizuojamo juridinio asmens teises ir pareigas, būtų suteikiami nauji identifikaciniai kodai. 62. Projekto 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į Darnaus judumo fondą gali būti skiriamos lėšos arba tam tikra jų procentinė dalis, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų. Projekto nuostata, kad gali būti skiriama transporto priemonių registracijos mokesčio ,,tam tikra procentinė dalis“ kelia abejonių. Manytina, kad įstatyme turėtų būti nustatytas konkretus procentas lėšų, skiriamų Darnaus judumo fondui nuo surinkto atitinkamo mokesčio, taip pat ir nuo kitų lėšų šaltinių. Kitu atveju, liktų neaišku, kuris subjektas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų įgaliojimus nustatyti konkrečią fondui skirtiną mokesčio procentinę dalį bei konkrečią lėšų, skiriamų iš kitų projekte nurodytų šaltinių, dalį. 63. Projekto 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondą administruoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Projekto 30 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondo tarybos sudarymo tvarka, šio fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Darnaus judumo fondo nuostatuose. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiški nei Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetencija administruojant fondą, nei fondo tarybos kompetencija bei jos sudarymo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad į minėtą fondą būtų skiriama dalis valstybei sumokėto transporto priemonių registracijos mokesčio ir kitos valstybės biudžeto lėšos, esminiai reikalavimai valdant ir disponuojant fondo lėšas turėtų būti nustatyti įstatyme. Todėl projekte reikėtų nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetenciją administruojant fondą, taip pat fondo tarybos sudarymo tvarką (narių skaičių, institucijas, kurios skiria narius į fondo tarybą, paskirtų narių kadencijos trukmę, reikalavimus narių kvalifikacijai ir pan.) bei fondo tarybos kompetenciją. 64. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti Darnaus judrumo fondo lėšų panaudojimo sritis, nustatant, kad, be nurodytų sričių, šio fondo lėšos gali būti naudojamos ir kitiems tikslams. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad fondo veikla, be kita ko, bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis ir į valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įstatyme turi būti nurodytos visos sritys, kuriose fondo lėšos bus naudojamos, t. y. turi būti baigtinis sąrašas. 65. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje esantis trumpinys „kt.“ nevartotinas ir turėtų būti keičiamas pilnu žodžiu. 66. Projekto 31 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, jog nustatomas imperatyvus reikalavimas vykdyti visuomenės švietimo ir susijusios informacijos viešinimo kampanijas, nurodytina kokie asmenys yra atsakingi už tokių kompanijų vykdymą. 67.
teisės technikos reikalavimus, projekto aštunto skirsnio pavadinimas, kuris yra per daug bendro pobūdžio, tikslintinas jį sukonkretinant. 68. Projekto 32 straipsnio pavadinimas tikslintinas, kadangi nėra aišku, kokia atsakomybė turima omenyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 32 straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik atsakomybę, bet ir atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, baudų skyrimo terminus, pažeidimų nagrinėjimo tvarką, sprendimų apskundimo ir vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto
atskirais straipsniais. 69. Projekto 32 straipsnyje siūloma nustatyti, jog esant bet kokio pobūdžio ir apimties šiame straipsnyje nurodytiems pažeidimams, Taryba ir Tarnyba visais atvejais, kaip vienintelę poveikio priemonę, skiria pinigines baudas. Svarstytina, ar tokia sistema, kai net už menkus teisės aktų pažeidimus asmenys bus be jokių išlygų baudžiami piniginėmis baudomis, yra proporcinga siekiamiems tikslams, ar atitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, kuriose nurodoma, kad: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui.“ (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
Manytina, jog įstatyme turėtų būti nustatyta galimybė netaikyti asmenims piniginių baudų, jei pažeidimai yra mažareikšmiai, galimai nustatant sistemą, kurioje būtų taikomi įspėjimai ir nustatomas laikotarpis nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad įstatymu siūloma atsakomybės sistema būtų siejama su siekiu, kad įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos, o ne susiekiu būtinai visais atvejais nubausti visus asmenis, net ir už mažareikšmius pažeidimus. 70. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatoma bauda už įpareigojimų, nustatytų projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatoma bauda už patikrinimų, nurodytų projekto 19 straipsnio 1 dalyje, metu nustatytus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Taryba atlieka patikrinimus dėl projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų vykdymo.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiek projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra numatomos skirtingos sankcijos už tuos pačius pažeidimus, t. y. įpareigojimų ir reikalavimų nevykdymą, kurie yra numatyti projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, todėl svarstytina, ar šie du pažeidimai savo pobūdžiu nėra iš esmės tapatūs ir, atitinkamai, ar taikant šiuos projekto straipsnius praktikoje nekiltų rizika pažeisti dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą. 71. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatoma bauda už įpareigojimų, nustatytų projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra numatyti ne tik įpareigojimai, bet ir reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkamai patikslinti. 72. Atsižvelgiant į tai, kad kitose galiojančių teisės aktų nuostatose, kurios reglamentuoja baudų dydžius skiriamus asmenims už padarytus pažeidimus, šie dydžiai yra išreiškiami ne skaičiais, o žodžiais, siūlytina projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus baudų dydžius apibrėžti žodžiais. 73. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta bauda už įpareigojimų nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku. Iš teikiamos nuostatos nėra suprantama kas turima omenyje numatant „vykdymas ne nustatytu laiku“. Atsižvelgiant į tai, projekto
teiktina ir dėl projekto 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto. 74.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1 punkte, Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sustabdomas ir
(ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla. Pažyminėtina, jog Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatytas baigtinis pagrindų ir atvejų sąrašas, kai leidimo galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas. Tarp šių pagrindų nėra numatyto pagrindo, jog leidimo galiojimas ar panaikinimas gali būti taikomas už du pakartotinius pažeidimus kalendoriniais metais. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Energetikos įstatymo nuostatomis. Be to, Energetikos įstatymas šiuo atveju laikytinas specialiuoju įstatymu, kurio reguliavimo apimtis neturi būti keičiama teikiamu įstatymo projektu. Todėl naują leidimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindą reikėtų numatyti Energetikos įstatyme. 75. Projekto 32 straipsnio 5 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 32 straipsnio 6 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. 76. Projekto 32 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad svarstant pažeidimą, dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Projekte siūlomos įtvirtinti tik dvi aukščiau nurodytų subjektų teises – būti išklausytam ir duoti paaiškinimus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, galėtų šio pažeidimo procese tinkamai ginti savo teises.
Visos proceso dalyvių teisės turėtų būti nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, teisė susipažinti su bylos medžiaga, teisė teikti prašymus, teikti įrodymus ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 77. Projekto 32 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Tarybos ar Tarnybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos ar Tarnybos institucijos nustatyta tvarka ir terminais“. Manytina, kad, atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su esminių asmens pareigų nustatymu, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, baudų į valstybės biudžetą sumokėjimo terminai turėtų būti nustatyti teikiamame įstatymo projekte. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 32 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos ar Tarnybos sprendimas, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar siekiant suteikti asmenims galimybę sumokėti skirtą baudą savanoriškai, netaikant priverstinių baudų išieškojimo priemonių, projekte nereikėtų nustatyti, kad Tarybos ir Tarnybos sprendimai teikiami vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pasibaigus įstatyme nustatytam baudų sumokėjimo į valstybės biudžetą terminui. 78. Projekto 32 straipsnio 13 dalyje derėtų nustatyti, ar Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo ar Tarybos sprendimo dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo apskundimas teismui sustabdo šių sprendimų vykdymą iki teismo sprendimo dėl šių sprendimų įsiteisėjimo. Be to, manytina, jog tokių sprendimų vykdymas, atsižvelgiant į jų keliamas teisines pasekmes, turėtų būti stabdomas. 79.
straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Lėšos, gautos už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą.“ Pažymėtina jog ši nuostata neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, nes valstybės biudžeto lėšos tam tikroms programoms gali būti skiriamos tik tam tikrų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pagrindu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, „Seimo konstituciniai įgaliojimai tvirtinti valstybės biudžeto projektą apima ir Seimo įgaliojimus nustatyti valstybės biudžeto pajamų šaltinius, planuojamas valstybės biudžeto pajamas bei jų dydžius, valstybės biudžeto išlaidas, subjektus, kuriems skiriamos valstybės biudžeto lėšos, asignavimų dydžius ir kita.“ (2002 m. liepos 11 d. nutarimas). 80. Projekto 34 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., o pirmą kartą nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d. riba, nustatyta šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, turi būti ne didesnė kaip 6,2 procentinio punkto.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos dalis „Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.“ yra suformuluota teisiškai ydingai, nes nustato ne nuostatos taikymo ypatybes, įstatymo nuostatos įsigaliojimo datą. Pažymime, kad įstatyminė nuostata negali būti kartu ir galiojanti ir netaikoma, nes visos galiojančios įstatymų nuostatos turi būti taikomos. Be to, likusi straipsnio dalis, prasidedanti žodžiais: „pirmą kartą“, kelia abejonių dėl jos esmės.
Pažymėtina, kad projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatoma riba yra įstatyminė riba – įstatyme įtvirtintas dydis, todėl nesuprantama, kas, kaip ir kokiu būdu turėtų ar galėtų nustatyti tam tikrą ribą, galiosiančią nuo įstatymo įsigaliojimo datos iki 2022 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti ribą, galiosiančią nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d., tokia riba turi būti nustatyta įstatymo tekste, o ne jo taikymo nuostatose, kadangi pagal savo esmę tai nėra įstatymo taikymo nuostata, o įstatyminė nuostata galiosianti nuo įstatymo įsigaliojimo iki tam tikros datos. 81. Projekto 34 straipsnio 12 dalyje pateiktas pasiūlymas Vyriausybei, jos įgaliotoms institucijos, atitinkamiems ministrams, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, savivaldybių institucijoms ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 34 straipsnio 12 dalis įsigaliotų kartu su visu įstatymu, t.y. 2021 m. liepos 1 d. Taigi aukščiau nurodyti subjektai, priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo neturėtų teisinio pagrindo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant to išvengti, projekto
projekto 34 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis ir dėl projekto 34 straipsnio 12 dalies įsigaliojimo. 82. Įstatymo priedas turėtų būti išdėstytas po keičiamo įstatymo 33 straipsnio teksto Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje pateiktą sąvokos ,,degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistema“ apibrėžimą šią sistemą (duomenų bazę) valdytų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė. Taigi sistemos valdytoju galėtų būti paskirtas ir privatus juridinis asmuo (įmonė). Pagal projekto 18 straipsnio 8 dalyje, 35 straipsnio 10 ir 11 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos valdytojas būtų atsakingas už minėtos sistemos sukūrimą ir jos administravimą. Sistemos kūrimas ir administravimas būtų finansuojami iš šios sistemos dalyvių valdytojui mokamų įmokų. Taigi pagal projekto nuostatas Energetikos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nepirktų minėtos sistemos sukūrimo ir administravimo paslaugų, bet, kaip buvo minėta, galėtų savo nuožiūra parinkti privatų juridinį asmenį, kuris tokias paslaugas teiktų. Atsižvelgus į tai nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešųjų pirkimų įstatymo, kuris reglamentuoja paslaugų viešajame sektoriuje pirkimą, nuostatomis. Pagal pastarojo įstatymo nuostatas paslaugos perkamos minėtame įstatyme nustatyta tvarka, bet ne paslaugų pirkėjui savo nuožiūra paskiriant konkretų paslaugų teikėją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. 2. Projekto 2 straipsnio
apskaitos vienetas“ apibrėžime nurodoma, kad toliau įstatyme bus vartojamas šios sąvokos trumpinys ,,DAEI apskaitos vienetas“.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtos sąvokos trumpinys vartojamas ne tik toliau įstatyme, bet ir projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 8 dalyje vietoj nuostatos ,,(toliau - DAEI apskaitos vienetas)“ įrašytina nuostata ,,(šiame straipsnyje ir toliau - DAEI apskaitos vienetas)“. 3. Projekto 2 straipsnio 23 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, siekiant išvengti perteklinio nuostatų kartojimo, brauktini žodžiai „o nuo 2026 m. sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišiniu“. Tuo tarpu projekto 35 straipsnio 12 dalis dėstytina taip:
Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 23 dalies redakcija: „23. Netarši transporto priemonė - M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius.“
straipsnio 9 dalyje atsisakytina skliaustuose įrašyto žodžio „(NATO)“ vartojimo, nes tai nėra santrumpa, kuri būtų toliau vartojama įstatymo tekste, o pavadinimas „Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos“ yra savaime aiškus be papildomų išaiškinimų. 5. Projekto 16 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi 98 markės benzinui, kurio tiesiogiai maišyti su etanoliu neprivaloma“. Atkreipiame dėmesį, jog siūlomos nuostatos turinys yra abstraktus ir neaiškus.
Pažymime, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, teisinės valstybės principu, įstatyme nustatant tam tikrus įpareigojimus, ypač susijusius su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, šie įpareigojimai turi būti arba aiškiai suformuluoti, arba turi būti pateikiama nuoroda į teisės aktus, kuriuose tokie įpareigojimai yra suformuluoti ir detalizuojami, nes įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. Todėl nuostatoje nurodytina, kokiais atvejais minimo benzino tiesiogiai maišyti su etanoliu neprivaloma arba pateiktina nuoroda į teisės aktą, tai reglamentuojantį. 6. Projekto 16 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „Skystųjų biodegalų energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne <...>“. Atsižvelgiant į tai, jog analizuojamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, įstatyme turi būti aiškiai nustatytos sąlygos arba atvejai, kai skystųjų biodegalų energinė vertė gali būti ir negali būti laikoma du kartus didesne, arba pateiktos nuorodos į kitus projekto straipsnius, ar kitus įstatymus, kurie tai nustato. 7. Projekto 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo audito ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje dienos, priima sprendimą dėl DAEI apskaitos vienetų įskaitymo arba panaikinimo. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje neturėtų būti nurodyta, kas turėtų nutikti Tarybai per nustatytą terminą nepriėmus atitinkamo sprendimo, ar būtų laikoma, jog tokiu atveju DAEI vienetai yra įskaityti. 8. Projekto 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisė gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių ir Muitinės departamento Integruotos muitinės informacinės sistemos.
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2020-12-09 išvadoje Nr.107-P-51(4) Dėl Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr. XIIIP-5137 nurodoma, jog „<...> sąsaja su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento sistemomis yra neišvengiama siekiant efektyvaus kontrolės mechanizmo. Nesant sąsajų būtų neįmanoma patikrinti ar subjektų deklaruojami duomenys yra teisingi ir patikimi <...>“. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, jog įstatymo projekte jokiomis nuostatomis DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas neįgaliojamas atlikti kokių nors priežiūros ar kontrolės veiksmų, taip pat jis neįgaliojamas tokių duomenų analizuoti, ar perduoti juos kitoms valstybės institucijoms, atliekančioms priežiūros ar kontrolės veiksmus. Be to, atsižvelgiant į tai, jog minėtų duomenų valdymo teisė yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, teigtina, kad jos turinys, pavyzdžiui, duomenų teisingumo tikrinimas ar disponavimas jais, negali būti nustatyta poįstatyminiu teisės aktu. Todėl projekte arba atsisakytina DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisės gauti minėtus duomenis, arba įtvirtintinos aiškios šio subjekto funkcijos susijusios su duomenų gavimo tikslu ir naudojimu. 9.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.“ Atkreipiame dėmesį, kad siekiant nuostatą taikyti praktiškai ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad nuostatos turinys siejamas su reikalavimu asmenims laikytis tam tikrų reikalavimų, šių reikalavimų turinys ir apimtis turi būti aiški ir apibrėžta. Todėl neapibrėžto pobūdžio nuoroda į Atsinaujinančių išteklų energetikos įstatymą ir jame nustatytus tam tikrus reikalavimus, turi būti pakeista nuoroda su nurodytais straipsnių numeriais, kuriuose nustatyti privalomi laikytis reikalavimai. 10. Projekto 30 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondo tarybos institucinę sudėtį susisiekimo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar minėto fondo tarybos kadencija irgi yra trys metai, ar kadencijos terminas galėtų būti ir ilgesnis, o kas treji metai iš naujo būtų tvirtinama tik institucinė tarybos sudėtis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas Darnaus judumo fondo tarybos kadencijos terminas. 11. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, Darnaus judumo fondo tarybos narių kompetencija ir reikalavimai nustatomi fondo nuostatuose. Taigi projekte siūloma nustatyti, kad fondo nuostatuose bus įtvirtinta ne fondo tarybos, bet fondo tarybos narių kompetencija. Nėra aišku, kokia pavienių fondo narių kompetencija fondo nuostatuose galėtų būti nustatyta. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad fondo nuostatuose bus nustatomi reikalavimai asmenų, kurie galėtų būti skiriami fondo tarybos nariais, kompetencijai ir kiti jiems keliami reikalavimai, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje pateiktą sąvokos ,,degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistema“ apibrėžimą šią sistemą (duomenų bazę) valdytų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė. Taigi sistemos valdytoju galėtų būti paskirtas ir privatus juridinis asmuo (įmonė). Pagal projekto 18 straipsnio 8 dalyje, 35 straipsnio 10 ir 11 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos valdytojas būtų atsakingas už minėtos sistemos sukūrimą ir jos administravimą. Sistemos kūrimas ir administravimas būtų finansuojami iš šios sistemos dalyvių valdytojui mokamų įmokų. Taigi pagal projekto nuostatas Energetikos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nepirktų minėtos sistemos sukūrimo ir administravimo paslaugų, bet, kaip buvo minėta, galėtų savo nuožiūra parinkti privatų juridinį asmenį, kuris tokias paslaugas teiktų. Atsižvelgus į tai nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešųjų pirkimų įstatymo, kuris reglamentuoja paslaugų viešajame sektoriuje pirkimą, nuostatomis. Pagal pastarojo įstatymo nuostatas paslaugos perkamos minėtame įstatyme nustatyta tvarka, bet ne paslaugų pirkėjui savo nuožiūra paskiriant konkretų paslaugų teikėją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. 2. Projekto 2 straipsnio
apskaitos vienetas“ apibrėžime nurodoma, kad toliau įstatyme bus vartojamas šios sąvokos trumpinys ,,DAEI apskaitos vienetas“.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtos sąvokos trumpinys vartojamas ne tik toliau įstatyme, bet ir projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 8 dalyje vietoj nuostatos ,,(toliau - DAEI apskaitos vienetas)“ įrašytina nuostata ,,(šiame straipsnyje ir toliau - DAEI apskaitos vienetas)“. 3. Projekto 2 straipsnio 23 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, siekiant išvengti perteklinio nuostatų kartojimo, brauktini žodžiai „o nuo 2026 m. sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišiniu“. Tuo tarpu projekto 35 straipsnio 12 dalis dėstytina taip:
Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 23 dalies redakcija: „23. Netarši transporto priemonė - M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius.“
straipsnio 9 dalyje atsisakytina skliaustuose įrašyto žodžio „(NATO)“ vartojimo, nes tai nėra santrumpa, kuri būtų toliau vartojama įstatymo tekste, o pavadinimas „Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos“ yra savaime aiškus be papildomų išaiškinimų. 5. Projekto 16 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi 98 markės benzinui, kurio tiesiogiai maišyti su etanoliu neprivaloma“. Atkreipiame dėmesį, jog siūlomos nuostatos turinys yra abstraktus ir neaiškus.
Pažymime, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, teisinės valstybės principu, įstatyme nustatant tam tikrus įpareigojimus, ypač susijusius su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, šie įpareigojimai turi būti arba aiškiai suformuluoti, arba turi būti pateikiama nuoroda į teisės aktus, kuriuose tokie įpareigojimai yra suformuluoti ir detalizuojami, nes įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. Todėl nuostatoje nurodytina, kokiais atvejais minimo benzino tiesiogiai maišyti su etanoliu neprivaloma arba pateiktina nuoroda į teisės aktą, tai reglamentuojantį. 6. Projekto 16 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „Skystųjų biodegalų energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne <...>“. Atsižvelgiant į tai, jog analizuojamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, įstatyme turi būti aiškiai nustatytos sąlygos arba atvejai, kai skystųjų biodegalų energinė vertė gali būti ir negali būti laikoma du kartus didesne, arba pateiktos nuorodos į kitus projekto straipsnius, ar kitus įstatymus, kurie tai nustato. 7. Projekto 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo audito ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje dienos, priima sprendimą dėl DAEI apskaitos vienetų įskaitymo arba panaikinimo. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje neturėtų būti nurodyta, kas turėtų nutikti Tarybai per nustatytą terminą nepriėmus atitinkamo sprendimo, ar būtų laikoma, jog tokiu atveju DAEI vienetai yra įskaityti. 8. Projekto 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisė gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių ir Muitinės departamento Integruotos muitinės informacinės sistemos.
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2020-12-09 išvadoje Nr.107-P-51(4) Dėl Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr. XIIIP-5137 nurodoma, jog „<...> sąsaja su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento sistemomis yra neišvengiama siekiant efektyvaus kontrolės mechanizmo. Nesant sąsajų būtų neįmanoma patikrinti ar subjektų deklaruojami duomenys yra teisingi ir patikimi <...>“. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, jog įstatymo projekte jokiomis nuostatomis DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas neįgaliojamas atlikti kokių nors priežiūros ar kontrolės veiksmų, taip pat jis neįgaliojamas tokių duomenų analizuoti, ar perduoti juos kitoms valstybės institucijoms, atliekančioms priežiūros ar kontrolės veiksmus. Be to, atsižvelgiant į tai, jog minėtų duomenų valdymo teisė yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, teigtina, kad jos turinys, pavyzdžiui, duomenų teisingumo tikrinimas ar disponavimas jais, negali būti nustatyta poįstatyminiu teisės aktu. Todėl projekte arba atsisakytina DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisės gauti minėtus duomenis, arba įtvirtintinos aiškios šio subjekto funkcijos susijusios su duomenų gavimo tikslu ir naudojimu. 9.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.“ Atkreipiame dėmesį, kad siekiant nuostatą taikyti praktiškai ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad nuostatos turinys siejamas su reikalavimu asmenims laikytis tam tikrų reikalavimų, šių reikalavimų turinys ir apimtis turi būti aiški ir apibrėžta. Todėl neapibrėžto pobūdžio nuoroda į Atsinaujinančių išteklų energetikos įstatymą ir jame nustatytus tam tikrus reikalavimus, turi būti pakeista nuoroda su nurodytais straipsnių numeriais, kuriuose nustatyti privalomi laikytis reikalavimai. 10. Projekto 30 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondo tarybos institucinę sudėtį susisiekimo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar minėto fondo tarybos kadencija irgi yra trys metai, ar kadencijos terminas galėtų būti ir ilgesnis, o kas treji metai iš naujo būtų tvirtinama tik institucinė tarybos sudėtis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas Darnaus judumo fondo tarybos kadencijos terminas. 11. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, Darnaus judumo fondo tarybos narių kompetencija ir reikalavimai nustatomi fondo nuostatuose. Taigi projekte siūloma nustatyti, kad fondo nuostatuose bus įtvirtinta ne fondo tarybos, bet fondo tarybos narių kompetencija. Nėra aišku, kokia pavienių fondo narių kompetencija fondo nuostatuose galėtų būti nustatyta. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad fondo nuostatuose bus nustatomi reikalavimai asmenų, kurie galėtų būti skiriami fondo tarybos nariais, kompetencijai ir kiti jiems keliami reikalavimai, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2020-10-21
būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvalaitis, Energetikos ministro patarėja Gintarė Krušnienė, Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyriausiasis specialistas Aurimas Salapėta, AB „Orlen Lietuva“ Pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas, AB „Orlen Lietuva“ teisininkas Kęstutis Starkus, UAB „Neste Lietuva“ Įgaliotas asmuo Arnas Neverauskas, Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas, Biodegalų asociacijos atstovas Jurgis Polujanskas, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, Lietuviškų degalinių sąjungos Įgaliotas asmuo Justinas Poderis, Lietuvos biodujų asociacijos atstovas Jonas Budrevičius, lobistas Šarūnas Frolenko, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tarasevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 1.
Projekto
straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 7 dalyje bei 34 straipsnio 4 dalyje) yra vartojamas terminas „Lietuvos Respublikoje“, tuo tarpu projekto 1 straipsnio
dalies 2 punkte bei 33 straipsnio 1 dalyje) yra vartojamas terminas
„Lietuvoje“. Vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, siūlytina
projekte vartojamas sąvokas suvienodinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1121
„Alternatyvieji degalai“, nurodant, jog tai yra: „degalai, įskaitant degalus
iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos.“ (čia ir kitur pabraukta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pateikiama sąvokos apibrėžtis suformuluota teisiškai ydingai, nes kartu nurodomas ir baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas ir imperatyvūs požymiai, pagal kuriuos degalai priskiriami alternatyviesiems degalams. Manytina, kad esant pasirinktam baigtiniam alternatyviųjų degalų sąrašui, tokių degalų požymių vardinimas yra perteklinis ir klaidinantis, nes esant išvardintiems požymiams galima daryti prielaidą, kad degalai gali būti priskirti alternatyviesiems degalams tik tuo atveju, jei jie atitinka imperatyvius požymius (pabraukta). Toks atitikties reikalavimas suponuoja būtinybę, kad tam tikra institucija, pagal tam tikrą metodiką įvertintų, ar degalai atitinka visus požymius.
Tuo tarpu, jei visos nurodytos degalų rūšys yra laikomos alternatyviaisiais degalais nepriklausomai nuo kitų požymių, papildomi požymiai, apibrėžiant alternatyviuosius degalus, nėra reikalingi. Tokie požymiai galėtų būti deklaruojami prie įstatymo tikslų, nesiejant jų su norminiu reguliavimu ir baigtiniu alternatyviųjų degalų sąrašu. Tuo atveju, jei šioje nuostatoje iš tiesų siekiama nustatyti privalomuosius alternatyviųjų degalų požymius, įstatymo tekste turėtų atsirasti reguliavimas, nustatantis įstatyminius požymius, institucijas ir metodus, kuriais degalai būtų įvertinami ir priskiriami alternatyviesiems degalams arba nepriskiriami. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 dalies turinyje nustatomo imperatyvaus požymio: „kuriuos naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai“. Antra, atkreipiame dėmesį, kad pateikta apibrėžtis neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau direktyva 2014/94/ES) pateikiamos
„alternatyviųjų degalų“ sąvokos apibrėžties, nes šioje direktyvoje (2
straipsnio 1 punktas) nurodomi alternatyviųjų degalų požymiai nėra baigtiniai ir imperatyvūs: „bent iš dalies pakeičia degalus, gaunamus iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali prisidėti prie transporto dekarbonizacijos bei pagerinti transporto sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą“. Taip pat pažymime, kad direktyvos apibrėžtyje nurodomas ne baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas, naudojant formuluotę: „Prie alternatyviųjų degalų priskiriama, inter alia:“, reiškiančią, jog „be kita ko“ prie alternatyviųjų degalų priskiriami degalai išvardinti po dvitaškio einančiame tekste.
Tokia apibrėžtis grindžiama direktyvos preambulės nuostata (8), kad:
„nedarant poveikio šioje direktyvoje pateiktai alternatyviųjų degalų
apibrėžčiai, reikėtų pastebėti, kad esama papildomų švaraus kuro, galinčio pakeisti iškastinį kurą, rūšių. Atrenkant naujų rūšių alternatyviuosius degalus reikėtų atsižvelgti į daug vilčių teikiančius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatus. Standartai ir teisės aktai turėtų būti formuluojami neteikiant pirmenybės tam tikros konkrečios rūšies technologijai, kad nebūtų užkirstas kelias tolesniam plėtojimui siekiant naudoti alternatyviuosius degalus ir energijos nešiklius“. Šiame kontekste svarstytina, ar pasirinktas imperatyvus reguliavimo būdas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams, ar atitinka įgyvendinamos direktyvos tikslus. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą apibrėžtį alternatyviesiems degalams nebūtų priskiriamos suskystintos naftos dujos (SND), nors jos pagal direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 punkto apibrėžtį yra priskiriamos alternatyviesiems degalams. Analogiškai suskystintos naftos dujos minimos tarp alternatyviųjų degalų ir projekto aiškinamajame rašte:
„Kadangi tiek gamtinės, tiek ir naftos dujos yra priskiriamos prie alternatyviųjų
degalų <...>“. Todėl įstatymo teksto nederėjimas su direktyvos tekstu ir su aiškinamojo rašto turiniu kelia abejonių dėl reguliavimo proporcingumo ir tikslų. Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pritarti sąvokos „Alternatyvieji degalai“ tikslinimui.
Pažymėtina, kad baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas yra nustatomas, kadangi kitos degalų ar energijos rūšys, galinčios prisidėti prie naftos išteklių mažinimo nėra pakankamai išdiskutuotos ir išanalizuotos ir jų poveikis aplinkos taršai ar klimato kaitai nėra įvertintas, o suskystintos naftos dujos (SND) ADĮ projekto kontekste nėra priskiriamos prie alternatyviųjų degalų, kadangi jos pačios yra išgaunamos iš iškastinių naftos šaltinių ir jų, bent iš dalies pakeisti, negali. Pažymėtina, kad šiuo metu Europos Komisijoje jau pradėtos diskusijos dėl Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos atnaujinimo, kuriose stipriai palaikomos iniciatyvos siekiant nebelaikyti suskystintų naftos dujų alternatyviaisiais degalais. Taip pat, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso ir Savivaldybių asociacijos pastabas dėl šios rūšies degalų priskyrimo alternatyviesiems degalams netikslingumo manytina, kad alternatyviųjų degalų sąvoka turėtų būti atitinkamai koreguojama numatant siauresnį jos taikymą, kuris perteiktų šių dienų aktualijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 1 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„1. Alternatyvieji degalai – degalai, įskaitant
degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje bent iš dalies galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1122
apibrėžti sąvoką „alternatyviųjų degalų infrastruktūra“, nurodant, jog ji apima ir alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones.
Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, kad tokia sąvokos apibrėžtis neturėtų loginių sąsajų su šio straipsnio 1 dalyje apibrėžiama „alternatyviųjų degalų“ sąvoka, nes degalai apibrėžiami kaip degalai, o ne transporto priemonės. Be to, tokia šios sąvokos apibrėžtis neatitiktų ir direktyvos 2014/94/ES esmės, kurioje išskiriamos atskiros alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir transporto infrastruktūros sampratos, kurios pagal savo esmę nesutampa. Todėl manytina, jog sąvoka turėtų būti vertinama kaip klaidinanti ir nelogiška. Svarstytina galimybė pateikti „alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros“ sąvokos apibrėžtį. Pritarti Siūloma projekto 2 straipsnio formuluotė:
„Alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūra –
alternatyvius degalus naudojančios transporto priemonės ir alternatyviųjų degalų tiekimui į transporto priemones naudojami degalų pildymo punktai ir elektromobilių įkrovimo stotelės.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1123
„biodegalai“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 20 straipsnio 8 dalyje siūloma
nustatyti reguliavimą, nustatantį išimtį iš analizuojamos apibrėžties. Manytina, kad pateikta sąvokos apibrėžtis turėtų būti papildyta, kad apimtų visus įstatymo reguliavimo atvejus, pavyzdžiui, nurodant, jog biodegalais laikomi iš biomasės gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai,
„išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kalbant apie tą patį dalyką įstatymo tekste turi būti naudojamos vienodos formuluotės, todėl analizuojamos nuostatos dalis: „kuriuos naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai“, turėtų būti suderinta su projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotėmis: „kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas“. Pritarti Siūloma projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Biodegalai
Siūloma projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių –
degalai, gaminami iš atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos šaltiniai, kuriuos naudojant mažinamas kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus: sektoriaus poveikis klimato kaitai: biodegalai, biodujos, elektros energija ir nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1126
5Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,
DAEI apskaitos vienetų sistema – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirtosios institucijos, įstaigos ar įmonės valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie skirtus ir perleistus DAEI apskaitos vienetus ir kurioje degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai teikia įpareigojimų vykdymo ataskaitas”.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas nustatyti labai platus spektras subjektų, kurie valdytų DAEI apskaitos vienetų sistemą – duomenų bazę. Valdytoju galėtų būti tiek valstybės institucijos, įstaigos, tiek privatūs juridiniai asmenys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis konkretus subjektas būtų pasirinktas. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad paskirtas valdytojas turėtų sukurti minėtą sistemą, tačiau nei iš vertinamosios projekto nuostatos, nei iš projekto 18 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, ar valdytojas būtų atsakingas ir už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą. Projekto 34 straipsnio 10 dalyje tik nurodoma, kad DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo, projekte turėtų būti aiškiai įvardintas subjektas, kuris būtų atsakingas už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą, bei kokiais kriterijais būtų atrenkamas sistemos valdytojas. Kartu svarstytina, ar atsižvelgiant į duomenų bazės paskirtį, tokios duomenų bazės valdytoju galėtų būti paskiriami privatūs juridiniai asmenys, siekiantys pelno. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad nors DAEI apskaitos vienetų sistemą valdytų Energetikos ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė, Energetikos ministerija pagal ADĮ projekto 5 straipsnį būtų atsakinga už DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos nustatymą.
Be kita ko, paminėtina, kad, įvertinant DAEI apskaitos vienetų sistemos svarbą tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei planuojama, jog DAEI apskaitos vienetų sistemos kūrimas nesudaro sąlygų siekti pelno, kadangi, kaip numatyta ADĮ projekte, sistemos sukūrimo ir išlaikymo išlaidos būtų dengiamos DAEI sistemos dalyvių lėšomis tik pagal Energetikos ministerijos paskirtojo subjekto patirtas pagrįstas sąnaudas. Energetikos ministerijos paskirtasis subjektas turės pareigą teikti Tarybai finansines ataskaitas ir, esant Tarybos pareikalavimui, turės pareigą perskaičiuoti įmokos. Svarbu akcentuoti, kad ši sistema turėtų būti sukurta iki 2022 m. sausio 1 d. kada pradės galioti įpareigojimai degalų tiekėjams, todėl siūlome pritarti Teisės departamento pastabai iš dalies ir ADĮ projekte numatyti atsakomybę už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą atitinkamai patikslinant projekto 34 straipsnio 10 dalį ją išdėstant taip:
„10. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta nurodytą
DAEI apskaitos vienetų sistema sistemą sukuria Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė. DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1127
žodžiai ,,šio įstatymo“. Pritarti Siūlytina išdėstyti projekto 2 straipsnio 7 dalį taip: „7.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis – degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka taikomas įpareigojimas, arba degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus elektros energiją, tiekiantis subjektas, kuris DAEI apskaitos vienetų sistemoje dalyvauja savanoriškai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1125
2014/94/ES 2 straipsnio 5 punktu sąvoka „didelės galios įkrovimo prieiga“ yra suprantama kaip įkrovimo prieiga, kurios elektrinė galia, perduodama elektromobiliui, yra didesnė kaip 22 kW. Pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalimi, elektromobilių didelės galios įkrovimo prieiga yra laikoma prieiga, kurios elektromobiliui perduodama elektrinė galia yra didesnė kaip 49 kW. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar siekiant tinkamai perkelti šią Direktyvos 2014/94/ES nuostatą neturėtų būti atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalis. Pritarus šiai pastabai, turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsnio 16 dalis. Nepritarti Pabrėžtina, kad Direktyva 2014/94/ES buvo priimta dar 2014 m., kuomet elektromobilumo pažanga buvo pradinėse stadijose, todėl Direktyvoje buvo numatytos nuostatos tik įprastos galios ir didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigoms apibrėžti. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, ES rinkoms, taip pat ir Lietuvai elektromobilių įkrovimo prieigų gamintojai gali pasiūlyti daug platesnį (pagal įkrovimo galią) elektromobilių įkrovimo prieigų asortimentą.
Viešųjų pirkimų, kuriuose įsigyjamos didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos viešajam naudojimui, sąlygose susiduriama su situacijomis, kai po didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos sąvoka jų gamintojai/pardavėjai siūlo visiškai skirtingos galios prieigas, o kadangi laimėtojas atrenkamas pagal žemiausios kainos kriterijų susidaro situacija kada priverstinai įsigyjamos mažiausios galios prieigos (pagal sąvoką 22 kW), kurios viešajam greitajam įkrovimui laiko atžvilgiu yra mažiausiai tinkamos ir neskatina elektromobilumo plėtros. Reaguojant į esamą situaciją ir technologijų pažangą bei suderinus su visuomene (potencialiais pirkėjais ir pardavėjais) ADĮ projekte išskiriama detalesnė elektromobilių įkrovimo prieigų identifikacija pagal jų galią, taip pat šiuo metu Europos Komisijos iniciatyva veikia keletas tarptautinių ekspertinių darbo grupių, kurios ruošia siūlymus dėl Direktyvos nuostatų atnaujinimo, o vienas iš siūlymų - papildyti ir tikslinti elektromobilių įkrovimo prieigų skirstymą pagal galią. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, komitetas siūlo nepritarti šiai pastabai ir palikti platesnės apimties prieigų klasifikaciją. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11212
vartojama sąvoka „klientas“. Atsižvelgiant į tai, jog su šios sąvokos turiniu sietina tam tikrų asmenų teisė teikti paslaugas, projekte reikia apibrėžti tai, kas teikiamo įstatymo kontekste turi būti laikoma „klientais“. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikimas galimas įvairioms subjektų grupėms, „kliento“ apibrėžimas yra perteklinis, todėl atitinkamai siūlome patikslinti projekto 2 str. 12 d. ir atitinkamai patikslinti projekto 25 str.
7 d. siūlomomis formuluotėmis: Projekto 2 straipsnio 12 dalyje:
„12. Elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius – fizinis ir
(ar) juridinis asmuo, teikiantys teikiantis elektromobilių įkrovimo paslaugas klientams“. 25 straipsnio 7 dalyje:
„7. Jeigu Tvarkytojas elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriui
nepateikia motyvuoto atsisakymo išduoti unikalius identifikacinius kodus per
teikti elektromobilių įkrovimo paslaugas klientams“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11213
įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai.“ nėra sąvokos apibrėžties dalis, nes nustato norminio pobūdžio reguliavimą, taikytiną tam tikro pobūdžio elektromobilių įkrovimo stotelėms. Todėl ši nuostatos dalis turi būti dėstoma tolimesniuose projekto straipsniuose, nustatančiuose norminio pobūdžio reguliavimą, o ne projekto 2 straipsnyje, kuriame pateikiamos tik įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:
„13. Elektromobilių įkrovimo stotelė – elektros inžinerinis įrenginys, turintis vieną ar
daugiau elektromobilių įkrovimo prieigų ir bendrą vartotojo identifikacijos sąsają.
Kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai.“ Atitinkamai, iš projekto 2 straipsnio 13 dalies išbrauktą žodžių junginį „Kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai“ siūlytina perkelti į projekto 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių
didelės ir labai didelės galios įkrovimo prieigos pirmiausia turi būti įrengiamos Lietuvos didmiesčiuose, taip pat šalia kelių, priklausančių pagrindiniam transeuropiniam kelių tinklui, ir šalia kitų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių. Kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11217
ir logiškai derintinas su visu normos tekstu. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip:
„17. Grynasis elektromobilis – transporto priemonė be vidaus
degimo variklio, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupimo sistemos, kuri įkraunama įkraunamo iš išorės.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11221 11.
Projekto 2 straipsnio 21 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką
„netarši transporto priemonė“, be kita ko, nurodant, jog tai „nuo 2026 m.
sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, teisės technikos požiūriu kelia abejonių, jog vienoje nuostatoje siūloma įtvirtinti dvi nuostatas, iš kurių viena įsigalios įstatymui įsigaliojus, o kita – nuo 2026 m. sausio 1 d. Šiuo atveju siūlytina palikti tik nuostatos dalį, kuri įsigalios kartu su visu įstatymu, o nuostatos dalį įsigaliosiančią nuo 2026 m. perkelti į straipsnį, reguliuojantį įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Antra, nuostatos dalis: „išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“ yra nesuprantama įstatymo projekto rengimo, nuostatos turinio ir jos taikymo požiūriu.
Pažymime, jog Europos Sąjungos teisės aktas – direktyva, nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl jos įgyvendinimas reikalauja nacionalinio įstatymo, kuriuo direktyva būtų įgyvendinta, iš kurio būtų aišku kokiu būdu direktyva yra įgyvendinama, kokiu būdu taikomos direktyvos nuostatos. Todėl abstrakti nuoroda į direktyvą, ypač tuo atveju, kai įstatymo normos turinys yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, yra nepateisinama jokiais požiūriais ir negali būti pateikiama. Todėl pacituota nuostatos dalis turi būti pakeista, kad jos turinys ir taikymas būtų aiškūs. Kaip pavyzdys galėtų būti naudojamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 37 ir 38 straipsniai, kuriuose įtvirtinama biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema ir kriterijai. Šiuo atveju, analizuojamą apibrėžtį reikėtų sutrumpinti, o susijusį reguliavimą išdėstyti deramoje įstatymo vietoje atskirais straipsniais. Pritarti Atsižvelgiant į pastabos antrąją dalį siūlome išbraukti nuorodą į
dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kadangi atsakant į pastabą Nr. 3, biodegalų sąvoka papildoma išimtimi dėl didelę riziką keliančių žaliavų, todėl atitinkamai šioje sąvokoje vartoti nuorodos į Direktyvą 2018/2001 nebereikia. Siūlytinos formuluotės: „21. Netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis neviršija 50 g/km, o realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis neviršija 80 procentų ribinės vertės, nustatytos 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.
715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos. o nuo 2026 m. sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.“ Atsižvelgiant į pirmąją pastabos dalį siūlome papildyti 34 straipsnį
m. sausio 1 d. „11. Nuo 2026 m. sausio 1 d. netarši transporto priemonė suprantama kaip M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius.“ Atitinkamai kitus 34 straipsnio punktus, einančius po 11 punkto, išdėstyti taip: „1112. Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina Darnaus judumo fondo nuostatus ir atlieka kitus būtinus veiksmus, kad Darnaus judumo fondas būtų įsteigtas 2022 m. sausio 1 d.
įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, savivaldybių institucijos ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11223
elektromobilių įkrovimo prieiga būtų laikoma nevieša elektromobilių įkrovimo prieiga, kuri būtų prieinama tik konkrečiai fizinių arba juridinių asmenų grupei. Tuo tarpu nevieša elektromobilių įkrovimo prieiga nebūtų laikoma tokia prieiga, kuri būtų prieinama naudotis konkrečiai fizinių ir juridinių asmenų grupei, t. y. ribotam asmenų ratui, kurį sudarytų konkretūs fiziniai bei konkretūs juridiniai asmenys. Svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų patikslinti, vertinamojoje projekto nuostatoje jungtį ,,arba“ pakeičiant jungtimi ,,(ir) arba“. Pritarti Siūlome patikslinti 2 str. 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Privati elektromobilių įkrovimo prieiga – nevieša elektromobilių
įkrovimo prieiga, kuri yra prieinama tik konkrečiai fizinių (ir) arba juridinių asmenų grupei“. 13. Seimo kanceliarijos
35
Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72,
neįgyvendinami, visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 35 dalyje nurodyti pilną Reglamento (ES) 2018/858 pavadinimą. Pritarti Siūlytina projekto 2 straipsnio 35 dalį išdėstyti taip: „35. Transporto priemonių kategorijos suprantamos taip, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2018/858. 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11236
dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti Siūlytina projekto 2 straipsnio 35 dalį išdėstyti taip: „36. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą transporto ir energetikos sektoriuose.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1154
Energetikos ministerija „Energetikos ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar įmonės teikimu nustato DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką“.
Projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba)
„derina DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką“. Pastebėtina,
jog nėra aišku, koks yra šių nuostatų tarpusavio santykis ir kokiu būdu Taryba turėtų ir galėtų įsiterpti į DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos nustatymą, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti laikomi „derinimu“, kokios institucijos turėtų dalyvauti „derinime“, koks yra tokio „derinimo“ privalomumas. Nenustačius tokio reguliavimo, siūloma
„derinimo“ procedūra būtų teisiškai bereikšmė, nes jos būtų neįmanoma
realizuoti praktiškai. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos ministerija Energetikos ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar įmonės teikimu nustato DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką siūlome atsisakyti perteklinės Tarybos funkcijos derinti šią tvarką, kadangi Energetikos ministerijos nustatyta tvarka turės būti derinama pagal bendrą teisės aktų derinimo procedūrą įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1.Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba):
1) prižiūri ir kontroliuoja, ar degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai tinkamai vykdo šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus;
2) atlieka fizinius patikrinimus šio įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka;
3) nustato šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimo vertinimo tvarką;
4) derina DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką;
32 straipsnio 3 dalį;
6) 5) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1110
16Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad: „Švietimo,
mokslo ir sporto ministerija užtikrina integruotų pamokų ar paskaitų kurso įtraukimą į švietimo įstaigų programas <...>. Nuostatos turinys tikslintinas atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas ir į tai, jog programų tvirtinimo kompetencija yra ministro, o ne ministerijos dispozicijoje. Be to, pastebėtina, jog paskaitos vykdomos universitetuose, kurių studijų programų turinio nereguliuoja nei ministras, nei ministerija. Pritarti iš dalies Siekiant išlaikyti sistemišką projekto nuostatų, apibrėžiančių kompetencijas, dėstymą, manome, kad nėra tikslinga projekto 10 straipsnyje ministerijai priskiriamų kompetencijų performuluoti siauriau.
Tiek, kiek atitinkama kompetencija bus susijusi su politikos formavimu, savaime suprantama, kad ji bus įgyvendinama per įstaigos vadovą – ministrą. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nereguliuoja aukštųjų mokyklų studijų programų turinio siūlytina atitinkamai pakoreguoti ADĮ projekto 31 straipsnio formuluotes: „31 straipsnis. Informacijos sklaida ir švietimas
<...>
„2. Siekiant formuoti visuomenės elgseną, keisti jos įpročius ir
skatinti perėjimą prie alternatyviaisiais degalais varomų netaršių transporto priemonių naudojimo vykdomas visuomenės švietimas ir susijusios informacijos viešinimo kampanijos:
1) į švietimo programas integruotas pamokų ar paskaitų kursas pagrindinio, ir vidurinio ugdymo įstaigose, ir profesinio ugdymo įstaigose už kurių įgyvendinimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija; 2)mokymai valstybės ir savivaldybių įstaigose už kurių įgyvendinimą atsakingi valstybės ir savivaldybių įstaigų administracijos vadovai;
3) savivaldybių organizuojamos socialinės kampanijos už kurių įgyvendinimą atsakingi savivaldybių administracijos vadovai;
4) socialinės kampanijos vidutinėse ir didelėse įmonėse už kurių įgyvendinimą atsakingi vidutinių ir didelių įmonių vadovai.„
2
„Tarybos veikla atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas
finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų – kitų valstybės biudžeto lėšų, kaip apibrėžta Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje yra numatytas visų Tarybos atliekamų funkcijų finansavimo modelis, todėl jo kartoti kituose įstatymuose nereikia.
Todėl analizuojama nuostata laikytina pertekline ir neturinčia jokio teisinio krūvio. Nepritarti Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad kitoms įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti, t. y. funkcijoms, kuriomis neįgyvendinami Energetikos įstatymo 3 straipsnio tikslai, Taryba gali būti finansuojama kitomis biudžeto lėšomis (t. y. ne iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka). Projektu Tarybai priskiriama nauja degalų tiekėjų priežiūros ir kontrolės funkcija, kurios vykdymui, įvertinus Energetikos įstatymo 3 str. nustatytus tikslus bei Projekto tikslus, turėtų būti numatomas finansavimas biudžeto lėšomis (t. y. finansavimas kitoms įstatymų funkcijoms atlikti, kaip numatyta Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje), tačiau Energetikos įstatyme vartojama konstrukcija „gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis“ neužtikrina pakankamo aiškumo. Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos įstatyme numatyta, jog Taryba „gali būti“ finansuojama kitomis biudžeto lėšomis, siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant vienodą teisės aktų aiškinimą, siūlome nuostatą projekte palikti. 18. Seimo kanceliarijos
institucijų kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, kai šioms pareigybės suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai savivaldybės institucijų įgaliojimus projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti.
Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Siūlytina projekto 12 straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Savivaldybės institucijos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje:
1) skatina savivaldybėse veikiančias viešojo transporto, komunalinių ir keleivių vežimo bei kitas paslaugas teikiančias įmones, savivaldybių įstaigas ir įmones naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;
2) savivaldybių tarybos nustato mažos taršos zonas savivaldybėje esančių miestų teritorijoje, nustato lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostos), įvažiavimo į mokamas zonas ir statymo miesto teritorijoje sąlygas;
3) imasi priemonių, kurios skatintų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimą savivaldybėje ir sudarytų tam palankesnes sąlygas;
4) rengia, suderinus su Susisiekimo ministerija tvirtina ir įgyvendina darnaus judumo miestuose ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planų priemones.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11133
„biodegalų mišiniai“, kurios turinys nei iš įstatymo projekto, nei iš
aiškinamojo rašto nėra aiškus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti sąvokos ,,biodegalų mišiniai” turinį. Pritarti Siūloma projekto 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3) tikrina Lietuvos Respublikoje vartojamų parduodamų
degalų naftos produktų ir biodegalų mišinių atitiktį naftos produktų privalomiesiems kokybės rodikliams;“ Taip pat siūlome papildyti ADĮ projekto 2 straipsnį nauja 6 dalimi ir sąvoka „Degalų ir biodegalų mišinys“. „6.
„6. Degalų ir biodegalų mišinys – vienos ar kelių rūšių biodegalų ir benzino
ar dyzelino mišinys.“ Atitinkamai, pernumeruotinos po šios dalies einančios kitos 2 straipsnio dalys. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1113
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - Tarnyba): tikrina, ar tinkamai vykdomi šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai; atlieka mėginių paėmimą ir ištyrimą dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo, dalyvaudama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 16 straipsnio 6 dalis nustato reikalavimus degalų mišiniams, o projekto 19 straipsnio 1 dalis reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atliekamus patikrinimus dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių degalų ir biodegalų kiekių ir rūšių atitikties DAEI apskaitos vienetų sistemoje. Pažymėtina, jog reikalavimai degalų mišiniams nėra siejami su vartotojų teisėmis, o DAEI apskaitos vienetų sistema projekte yra siejama išimtinai su įstatyminiais įpareigojamais degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, kas taip pat nėra susiję su vartotojų teisių užtikrinimu. Tokiu būdu teikiamu įstatymu projektu Tarnybai būtų nustatytos naujos funkcijos, nederančios su Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytu Tarnybos teisiniu statusu ir jos įstatymine kompetencija. Šiame kontekste pastebėtina, jog nepaisant to, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte yra nuostata, jog Tarnyba atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, teigtina, kad tokios papildomos funkcijos turi derėti su Tarnybos kompetencija ir teisiniu statusu.
Todėl siekiant Tarnybai nustatyti funkcijas niekaip nesusijusias su vartotojų teisių apsauga turėtų būti keičiamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, atitinkamai keičiant Tarnybos teisinį statusą ir kompetenciją. Nepritarti Pažymime, kad reikalavimai, keliami degalams ar jų mišiniams apsprendžia galutinio produkto kokybės klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su tų produktų vartotojais, šiuo atveju - transporto priemonių naudotojais. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu tikrina degalų atitiktį privalomiesiems kokybės reikalavimams ir tvarumo kriterijams, kai degalai yra tiekiami mažmeninėje rinkoje. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau turės atlikti laboratorinius degalų ar jų mišinių tyrimus, kadangi turi sukaupusi didžiausią patirtį ir technologinius laboratorinių tyrimų pajėgumus. Pažymėtina, kad Tarnyba jau dabar turi galimybę naudotis keliomis laboratorijomis Lietuvoje, turi sukaupusi ekspertinę tokių tyrimų patirtį ir žmogiškuosius išteklius, todėl tinkamesnės institucijos siekiant deramai patikrinti naftos produktus ar jų mišinius Lietuvoje šiuo metu tiesiog nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Tarnybos funkcijos, numatytos ADĮ projekte, yra suderinamos su Tarybos kompetencija. Įvertinus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas, numatančias, kad Tarnyba atlieka ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, minėto įstatymo pildymas būtų perteklinis. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1115 21.
Projekto 15 straipsniu siūloma nustatyti reikalavimus viešiesiems pirkimams, atliekamiems pagal Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymų nuostatas. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad paminėti įstatymai yra specialieji kitų įstatymų, kurie yra susiję su viešaisiais pirkimais, atžvilgiu. Todėl teigtina, kad šiuose specialiuosiuose įstatymuose turėtų būti nustatyta, jog tam tikrais, konkrečiai išvardinamais atvejais, atliekant pirkimų procedūras yra taikomos Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatos. Antra, manytina, kad turėtų būti papildytas Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 12 punktas, nustatantis atvejus, kai pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (arba) kriterijai, be kitų atvejų, jame nurodant ir įstatymų reikalavimus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tarp 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodomų atvejų, galimai nepateks vietos savivaldos užtikrinamos viešosios keleivių vežimo paslaugos, kurios sudaro itin didelę keleivių vežimo paslaugų dalį. Pažymime, jog analizuojamo straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai nustato, kad teikiamų nuostatų privalo laikytis perkančios organizacijos, kurios vienu ar kitu būdu įsigyja transporto priemones ir pagal sutartis ar kitais teisėtais pagrindais teikia keleivių vežimo paslaugas. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai.
Savivaldybės administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Vertinant tokias nuostatas pastebėtina, jog paslaugų teikimas ir paslaugų teikimo užtikrinimas yra du teisiškai skirtingi dalykai ir neturi būti tapatinami. Todėl keltinas klausimas, ar siūlomo reguliavimo modelis atitinka įstatymo projektui keliamus tikslus, ar šis reguliavimas neturėtų apimti ne tik perkančiąsias organizacijas, teikiančias tam tikras paslaugas, tačiau ir tuos subjektus, kurie šių paslaugų teikimą užtikrina ir administruoja. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2019/1161/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, Susisiekimo ministerija raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl minėtos direktyvos nuostatų perkėlimo į Viešųjų pirkimų įstatymą. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išaiškinimą, kad Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir nėra skirtas nustatyti įvairiuose valstybės politikos srityse siekiamiems tikslams, todėl šios direktyvos nuostatų perkėlimas į Viešųjų pirkimų įstatymą nebūtų tinkamas.
Atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pastabą, ADĮ projektas papildytinas formuluote, kuri užtikrintų, jog ADĮ projekto 15 str. taikomas ir tuo atveju, kai savivaldybių institucijos viešąsias paslaugas teikia ne pačios, o tik administruoja tokių viešųjų paslaugų teikimą, t. y., kai viešąsias paslaugas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Atitinkamai siūlytina papildyti ADĮ projektą 15 straipsnio 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir savivaldybių institucijoms
Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka administruojant ir užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-111512
kalbiniu požiūriu. Pritarti Siūlytina 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) kelių transporto priemonėmis pagal sutartis ar kitais teisėtais
pagrindais teikia keleivinio kelių transporto, keleivių vežimo specialiais reisais, keleivių vežimo užsakomaisiais reisais, atliekų surinkimo, pašto siuntų vežimo keliais, siuntinių vežimo, pašto pristatymo ir siuntinių pristatymo paslaugoas“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11152 23.
Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įvertinti kelių
transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones.“ Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, teisinės valstybės principu, įstatyme nustatant tam tikrus įpareigojimus, šie įpareigojimai turi būti arba aiškiai suformuluoti, arba turi būti pateikiama nuoroda į teisės aktus, kuriuose tokie įpareigojimai yra suformuluoti ir detalizuojami, nes įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. Pritarti Siūlytina projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų Energijos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1115
„ataskaitinis laikotarpis“. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo
principu, projekte turėtų būti apibrėžta tai, kaip šio įstatymo požiūriu turi būti suprantama ši sąvoka. Pritarti iš dalies Pažymime, kad projekto 15 str. perkelia į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/1161/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones nuostatas. Direktyvoje būtinieji viešojo pirkimo reikalavimai (tikslai) nustatomi dviem laikotarpiams, todėl siekiant aiškiau suformuluoti taikymo laikotarpius siūlytina projekto nuostatas koreguoti atitinkamai:
Viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai
<...>
„3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pirmuoju
ataskaitiniu laikotarpiu nuo
reikalavimai, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis:
1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų;
2) netaršių N2 ir N3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 8 procentus;
3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų. 4.
ataskaitiniu laikotarpiu nuo
reikalavimai, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis:
1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti 100 procentų;
2) netaršių N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 16 procentų;
3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti 100 procentų. 6. Jei nauji viešųjų pirkimų reikalavimai laikotarpiui po 2030 m. sausio 1 d. nepriimami, toliau taikomi antruoju ataskaitiniu laikotarpiu šio straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui nustatyti tikslai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11153
25Projekto 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad,
„keliami reikalavimai, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu
ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis“. Pažymime, kad šioje nuostatoje vartojamas terminas „bendru“ yra neaiškus, nes nėra aišku: ar šis terminas siejamas su vienu perkančiuoju subjektu, ar su visais; ar siejamas su vienu pirkimu, ar keletu; apie kokį laikotarpį nuostatoje kalbama.
Pritarti Siūlome atsižvelgti į pastabą ir patikslinti projektą numatant, kad viešųjų pirkimų reikalavimai būtų keliami ne valstybės lygmeniu, o kiekvienos perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atveju. Atitinkamai siūlome tikslinti ADĮ projekto 15 str.:
„1. Perkančiosios organizacijos, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, ir perkantieji subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, atlikdami viešuosius pirkimus privalo laikytis šiame straipsnyje numatytų reikalavimų, kai:
1) įsigyja kelių transporto priemones ar sudaro kelių transporto priemonių, lizingo, nuomos arba išperkamosios nuomos sutartis dėl kelių transporto priemonių naudojimo. 2) kelių transporto priemonėmis pagal sutartis ar kitais teisėtais pagrindais teikia keleivinio kelių transporto, keleivių vežimo specialiais reisais, keleivių vežimo užsakomaisiais reisais, atliekų surinkimo, pašto siuntų vežimo keliais, siuntinių vežimo, pašto pristatymo ir siuntinių pristatymo paslaugos. 2. Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones. 3.
pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis:
1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų;
2) netaršių N2 ir N3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 8 procentus;
3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų. 4.
antruoju ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki
reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis:
1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti 100 procentų;
2) netaršių N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 16 procentų;
3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti 100 procentų. 5. Kai atliekami netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių viešieji pirkimai, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 procentų atliktų viešųjų pirkimų būtų atlikti įsigyjant paslaugoms teikti naudojamas visai netaršias sunkiąsias M3 kategorijos kelių transporto priemones.“
<...>
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11153
reikalavimus pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu iki 2025 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams.
Tuo tarpu projekto 15 straipsnio 4 dalyje siūloma viešiesiems pirkimams nustatyti kiek kitokius reikalavimus antrajam ataskaitiniam laikotarpiui iki 2030 m. gruodžio 31 d. Taigi pagal projekto 15 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas tiek pirmajam ataskaitiniam laikotarpiui, tiek daliai antrojo ataskaitinio laikotarpio (iki 2025 m. gruodžio 31 d.) vienu metu būtų taikomi tiek 15 straipsnio 3, tiek ir 4 dalyje nustatyti reikalavimai. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar antrasis ataskaitinis laikotarpis neturėtų prasidėti nuo 2026 m. sausio 1 d. ir tęstis iki 2030 m. gruodžio 31 d., patikslinant projekto 15 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti
ataskaitinio laikotarpio pradžią pateikta vertinant Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 25. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11156
nuostatos turinį su visu 15 straipsnio turiniu, keistinas į „reikalavimai“. Pritarti Siūlytina projekto 15 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Jei nauji viešųjų pirkimų reikalavimai laikotarpiui po 2030 m.
sausio 1 d. nepriimami, toliau taikomi antruoju ataskaitiniu laikotarpiu nustatyti tikslai reikalavimai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11161
imperatyviu reikalavimu, jog degalų tiekėjai privalo užtikrinti tam tikras degalų proporcijos normas, tačiau šio dalies 1 – 9 punktuose nurodoma, jog tam tikrą dalį degalų „turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių“. Pažymėtina, jog negalima tuo pat metu nustatyti kartu ir imperatyvaus reikalavimo ir naudoti siekiamybę reiškiančius terminus, kurie paneigia imperatyvo esmę.
Todėl nuostata tikslintina, aiškiai nurodant, ar imperatyvas „turi užtikrinti“ taikomas kalbant apie pažangiųjų biodegalų ir
(ar) nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Pritarti Siūlytina projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių Bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
9) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 3,5 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių Bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
9) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 3,5 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Taip pat koreguotina projekto 16 straipsnio 2 dalis, kurią siūlome išdėstyti taip: „2.
Degalų tiekėjai, siekdami šio straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo, turi privalo užtikrinti, kad kiekviename patiekto benzino litre būtų ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, o kiekviename patiekto dyzelino litre būtų ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.“ Atitinkamai koreguotina ir projekto 16 straipsnio 3 dalis, kurią siūlome išdėstyti taip: „3. Bendroje transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo vidaus rinkai patiektų gamtinių dujų energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais privalo užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 4,2 procentinio punkto;
2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 6,3 procentinio punkto;
3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 8,4 procentinio punkto;
4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 10,8 procentinio punkto;
5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 13,6 procentinio punkto;
6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11164
tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje. Teigtina, kad projekto 34 straipsnyje, reguliuojančiame įstatymo taikymo nuostatas, turi būti nustatyta per kokį laikotarpį nuo DAEI sistemos veiklos pradžios, įstatymo kriterijus atitinkantys asmenys turi įgyvendinti šią pareigą. Analogiškai projekto 34 straipsnyje turėtų būti nurodytas pirmasis laikotarpis, už kurį DAEI sistemai turi būti pateikti duomenys.
Pritarti iš dalies Pritariant Teisės departamento pastabai siūlytina papildyti projekto įgyvendinamąsias nuostatas numatant, kad degalų tiekėjai DAEI apskaitos vienetų sistemoje turi užsiregistruoti iki 2021 m. gruodžio 31 d., o gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Siūlytina 34 straipsnį išdėstyti atitinkamai:
įgyvendinimas
<...>
„4. Degalų tiekėjai po šio įstatymo įsigaliojimo turi
užsiregistruoti DAEI apskaitos vienetų sistemoje iki 2021 m. gruodžio 31 d., o gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai – iki 2024 m. gruodžio 31 d.“ Pažymėtina, kad pirmasis ir po jo sekantys laikotarpiai už kuriuos turi būti teikiami duomenys jau yra numatyti ADĮ projekto 16 str. 1 d. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11165
straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti įgyvendinamas panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Pažymime, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad Atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija tai
„elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam
vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.“ Tokiu būdu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nenumato jokių kitų kilmės garantijos panaudojimo atvejų ir būdų. Todėl teigtina, kad analizuojama nuostata yra nesuderinta su šiuo įstatymu ir negali būti teikiama, jei nebūtų pakeistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad projekto 16 str.
įpareigojimas turi būti įgyvendinamas naudojant DAEI apskaitos vienetus, suteikiamus projekto 17 ir 18 str. nustatyta tvarka siūlytina patikslinti 18 str. 4 d. numatant kokiais atvejais reikalinga pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijas. Siūloma 18 str. 4 d. formuluotė: „4. DAEI apskaitos vienetų registravimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje metu nurodoma ši informacija:
1) dokumento, kuriuo patvirtinamas akcizų mokėjimo už benziną ar dyzeliną laikino atidėjimo režimo panaikinimas, numeris, jeigu toks dokumentas pagal teisės aktų reikalavimus turi būti išrašomas, arba, jeigu už parduodamus degalus neatsiranda prievolė mokėti akcizų, nurodoma degalų pardavimo vidaus rinkoje data;
2) pridėtinės vertės mokesčių sąskaitos faktūros, kuria buvo įformintas atitinkamų degalų pardavimas, numeris;
3) vidaus rinkai patiektų degalų ir (ar) biodegalų kiekis, išreikštas energine verte, numatyta energetikos ministro tvirtinamoje metodikoje;
4) vidaus rinkai patiektų degalų ir (ar) biodegalų rūšis, įvardijant biodegalų gamybai panaudotas žaliavas ir jų kilmės šalį;
5) per 14 kalendorinių dienų nuo degalų patiekimo vidaus rinkoje dienos turi būti pateikiamas biodegalų siuntos tvarumo charakteristikas patvirtinančio dokumento numeris kartu su informacija apie bendrą degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, išreikštą gramais anglies dioksido ekvivalentu megadžauliui (gCO₂ekv./MJ);
6) gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai turi pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos kopiją įrodančią degalų iš atsinaujinančių išteklių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui;
7) kita DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkoje nurodyta informacija.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11169
žodį „pajėgų“.
Pritarti Siūloma projekto 16 straipsnio 9 dalies formuluotė:
„9. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas
netaikomas parduodant dyzeliną Lietuvos kariuomenės ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (angl. NATO) šalių bei partnerių ginkluotųjų pajėgjų poreikiams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11
į projekto 22 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 22 straipsnis reglamentuoja elektros energijos naudojimą transporte ir jame nėra nurodytas projekto 16 straipsnio 11 dalyje minimas energetikos ministro tvirtinamas žaliavų sąrašas. Pritarti Siūloma projekto 16 straipsnio 11 dalies formuluotė:
„11. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių
skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 22
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11
33Projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti,
kad DAEI apskaitos vienetai gali būti perleidžiami „ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų kovo 1 d.“ Toks reguliavimo pobūdis, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatą, kad DAEI apskaitos vienetai neperkeliami į kitus kalendorinius metus, kelia abejonių dėl jo esmės ir prasmės. Manytina, kad jei DAEI vienetai į kitus metus neperkeliami, juos turėtų būti leidžiama perleisti tik einamaisiais metais. Be to, nuostatoje turėtų būti nurodytas atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojami „kiti kalendoriniai metai.
Pritarti iš dalies Siūloma pritarti iš dalies ir patikslinti ADĮ projekto 18 straipsnio formuluotes nurodant, kad DAEI apskaitos vienetai išduodami vidaus rinkai patiekus degalus ir patiekimo faktą (kartu su reikalingais dokumentais) deklaravus DAEI apskaitos vienetų sistemoje. Siūloma 18 straipsnio 4 d. formuluotė:
„4. DAEI apskaitos vienetųai registravimo DAEI apskaitos
vienetų sistemoje metu sugeneruojami, DAEI apskaitos vienetų sistemoje deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus. Deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus, turi būti nurodoma ši informacija:
1) dokumento, kuriuo patvirtinamas akcizų mokėjimo už benziną ar dyzeliną laikino atidėjimo režimo panaikinimas, numeris, jeigu toks dokumentas pagal teisės aktų reikalavimus turi būti išrašomas, arba, jeigu už parduodamus degalus neatsiranda prievolė mokėti akcizų, nurodoma degalų pardavimo vidaus rinkoje data;
2) pridėtinės vertės mokesčių sąskaitos faktūros, kuria buvo įformintas atitinkamų degalų pardavimas, numeris;
3) vidaus rinkai patiektų degalų ir (ar) biodegalų kiekis, išreikštas energine verte, numatyta energetikos ministro tvirtinamoje metodikoje;
4) vidaus rinkai patiektų degalų ir (ar) biodegalų rūšis, įvardijant biodegalų gamybai panaudotas žaliavas ir jų kilmės šalį;
5) per 14 kalendorinių dienų nuo degalų patiekimo vidaus rinkoje dienos turi būti pateikiamas biodegalų siuntos tvarumo charakteristikas patvirtinančio dokumento numeris kartu su informacija apie bendrą degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, išreikštą gramais anglies dioksido ekvivalentu megadžauliui (gCO₂ekv./MJ).
6) kita DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkoje nurodyta informacija.“ Pažymėtina, kad DAEI apskaitos vienetų perleidimu iki sekančių kalendorinių metų kovo 1 d. siekiama eliminuoti riziką, kuomet degalų tiekimas vyksta ištisus metus, įskaitant ir paskutines kalendorinių metų dienas, dėl ko tiekėjams iki einamųjų kalendorinių metų paskutinės dienos reiktų ne tik deklaruoti duomenis, bet ir sulaukti visų reikalingų dokumentų bei atlikti apskaitos vienetų perleidimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nustatyti realiai įgyvendinamus terminus tiekėjams, siūlytina nekeisti ADĮ projekte įtvirtinto reguliavimo. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11174 34.
Projekto 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, metines ataskaitas. O projekto 19 straipsnio 6 dalyje nurodoma į ką atsižvelgiama vertinant tokias ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto turinio neaišku: kokį sprendimą įvertinus tokias ataskaitas Taryba turėtų ar galėtų priimti; ar kažkoks sprendimas turėtų būti priimtas apskritai; ar apie tokį sprendimą būtų informuojami DAEI dalyviai, DAEI administratorius ir kokiais terminais. Be to, įstatyme nenustatyta, per kokį terminą Tarybą turėtų įvertinti auditorių ataskaitas, kad DAEI vienetai būtų įskaityti į šią sistemą, nors šis terminas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir galimybėmis planuoti ūkinę veiklą. Kartu pastebėtina, jog toks reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, nes jis yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. Kita vertus, svarstytina, ar yra pagrindas nustatyti imperatyvų reikalavimą vertinti visas auditorių ataskaitas, o ne tas, kuriose nustatyta tam tikrų trūkumų. Be to, keltinas klausimas, ar, atsižvelgiant į administracinės naštos dydį, pagrįstai siūloma nustatyti, jog DAEI vienetai įskaitomi tik tuomet, kai Taryba įvertina auditorių ataskaitas, ar šiuo atveju neturėtų būti nustatyta elementari vienetų deklaravimo sistema, su galimybe atlikti pateiktų duomenų tikrinimus. Pritarti Siūlome pritarti pastabai ir patikslinti ADĮ projektą numatant Tarybos priimamų sprendimų rūšį, t. y. nustatyti, kad Taryba priima sprendimą dėl DAEI apskaitos vienetų ar jų dalies įskaitymo arba sprendimą dėl DAEI apskaitos vienetų panaikinimo atsižvelgiant į audito ataskaitoje nustatytų trūkumų apimtį ir per ADĮ projekte nustatytą terminą. Siūlomos 17 str. formuluotės:
<...>
„4.
DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai, įvertinus atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas apie praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, vykdant šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje dienos, priima sprendimą:
1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą;
2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus, tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje yra nustatyti trūkumai. 5. Atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius nustatomi trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, Priėmus vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų, Taryba ne vėliau kaip per
sistemos dalyvį ir DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją. 6. DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemos, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka.“ Buvusią 6 dalį laikyti 7 dalimi.“
<...>
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11174 35.
Projekto 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba vertina pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal
duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas. Pažymėtina, jog nei iš projekto aiškinamojo rašto turinio, nei atsižvelgiant į reglamento (ES) 2018/2067 taikymo sritį, nėra aišku, kodėl tik pagal šio reglamento nuostatas akredituoti auditoriai turėtų teisę atlikti auditą. Todėl kvestionuotinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas. Pritarti Siūlytina papildyti ADĮ projekto 17 str. sudarant galimybes platesniam auditorių ratui atlikti ADĮ projekto 17 straipsnyje numatytą auditą. Siūloma 17 straipsnio 4 dalies formuluotė:
<...>
„4. DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3
dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai įvertinus atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal 2018 m. gruodžio 19 d.
Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas apie praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, vykdant šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje dienos, priima sprendimą:
1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą;
2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus, tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje yra nustatyti trūkumai.
<...>
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11175
atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemos, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal šios nuostatos turinį, pakankamas ir savarankiškas pagrindas DAEI vienetų panaikinimui yra auditoriaus ataskaitoje nurodomi tam tikri trūkumai, tačiau nėra aišku, koks yra šios nuostatos santykis su projekto 17 straipsnio 4 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, metines ataskaitas. Nes tuo atveju, jei bet kokie trūkumai yra laikomi pagrindu naikinti DAEI vienetus, nėra aišku, kam reikalingas auditoriaus ataskaitos įvertinimas. Antra, kelia abejonių, kad auditoriams nustačius bet kokios apimties trūkumus, būtų naikinami visi DAEI apskaitos vienetai. Pažymėtina, kad trūkumai gali būti itin mažareikšmiai, tačiau net ir tokiu atveju asmenims būtų taikoma griežčiausia ir pilnos apimties sankcija. Svarstytina, ar tokia sistema, kai net už menkus teisės aktų pažeidimus asmenys bus be jokių išlygų baudžiami griežčiausia nuobauda, yra proporcinga siekiamiems tikslams, ar atitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, kuriose nurodoma, kad: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui.“ (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, kad įstatymas turi aiškiai nustatyti, kokio dydžio sankcija ir už kokius pažeidimus turi būti taikoma asmenims, todėl teigtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyta, jog DAEI Tarybos sprendimu vienetai naikinami tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų yra nustatyti trūkumai auditorių ataskaitose arba kitokia įstatyme nustatoma apimtimi. Ketvirta, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyta galimybė apskųsti teismui Tarybos sprendimo dėl DAEI vienetų panaikinimo, taip užtikrinant aiškią suinteresuotų asmenų teisių gynimo tvarką. Pritarti Siūloma pritarti numatant, kad DAEI apskaitos vienetai Tarybos sprendimu naikinami tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų yra nustatyti trūkumai auditorių ataskaitose, taip pat numatant, kad Tarybos sprendimai dėl vienetų panaikinimo gali būti skundžiami bendra tvarka. Siūloma atitinkamai tikslinti 17 str.:
dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai įvertinus atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal 2018 m. gruodžio 19 d.
Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas apie praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, vykdant šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje dienos, priima sprendimą:
1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą;
2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus, tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje yra nustatyti trūkumai. 5. Atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius nustatomi trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, Priėmus vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų, Taryba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvį ir DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją. 6. DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemos vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka. 7. Tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6.8.
ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, perleidę DAEI apskaitos vienetus arba patiekę degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių už kuriuos pirmą kartą buvo sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai. Tuo atveju, kai buvo sudarytas DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoris, už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAIE apskaitos vienetų sistemos dalyvis, perleidęs DAEI apskaitos vienetus., išskyrus atvejus, kai DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoryje nustatyta kitaip.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11176
audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai. Tuo atveju, kai buvo sudarytas DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoris, už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAIE apskaitos vienetų sistemos dalyvis, perleidęs DAEI apskaitos vienetus, išskyrus atvejus, kai DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoryje nustatyta kitaip.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje nurodytina apie kokio pobūdžio atsakomybę už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes nuostatoje kalbama, kas ir kokiu būdu tokią atsakomybę taikytų. Jei ši atsakomybė siejama su projekto 32 straipsnio nuostatomis, tai turėtų būti aiškiai nurodoma. Antra, svarstytina, ar siūlomas atsakomybės paskirstymo modelis neprasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais. Pažymėtina, jog DAEI vienetų perleidimo sandoryje dalyvauja du asmenys – perleidžiantis ir įsigyjantis.
Jei audito trūkumai nustatomi tik dėl įsigijusio asmens, tai nėra aišku, kodėl įstatyme siūloma prezumpcija, jog tokiu atveju turėtų būti atsakingas perleidžiantis asmuo, išskyrus jei sutartis numato kitaip. Tuo tarpu, tuo atveju, jei perleidžiantis asmuo perleido tai, ko neturėjo, atsakomybė turėtų būti taikoma tokiam perleidėjui, naikinant tokio asmens DAEI vienetus ir taikant jam baudas. Trečia, nuostatoje nurodytina, jog už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako ne bet kokie DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, o tik tie, kurie tiesiogiai susiję su panaikintais DAEI vienetais. Pritarti Siūlome atitinkamai patikslinti 17 str. 6 d. formuluotę numatant referenciją su ADĮ projekto 32 str., taip pat patikslinant, kad įgyjamas DAEI vienetas yra suprantamas kaip pirmą kartą patiekus degalus iš AEI sugeneruotas DAEI apskaitos vienetas. Siūloma 17 str. formuluotė:
<...>
„6.8. Už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, perleidę DAEI apskaitos vienetus arba patiekę degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių už kuriuos pirmą kartą buvo sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai. Tuo atveju, kai buvo sudarytas DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoris, už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAIE apskaitos vienetų sistemos dalyvis, perleidęs DAEI apskaitos vienetus., išskyrus atvejus, kai DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoryje nustatyta kitaip.“
22
kokio pobūdžio įmokas šioje nuostatoje kalbama.
Pritarti Siūloma projekto 18 straipsnio 2 dalies formuluotė:
„2) mokėti šio straipsnio 8 dalyje nurodytas
nustatytas įmokas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11183
technikos taisyklėmis, atsisakytina santrumpos „proc.“ vartojimo, vietoje jos vartojant pilną žodį. Pritarti Siūloma pritarti atitinkamai patikslinant ADĮ projekto 18 straipsnio 3 dalies formuluotę:
<...>
„3. Didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais besiverčiantiems
subjektams atsiranda prievolė registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir teikti informaciją pagal šio straipsnio 2 dalies
sumokėtas akcizas ir kuriuose biodegalų koncentracija viršija 10 procprocentų, skaičiuojant pagal bendrą mišinio energinę vertę.“
<...>
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11187
DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisė gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių ir Muitinės departamento Integruotos muitinės informacinės sistemos galėtų būti objektyviai realizuojama, jei tokiu valdytoju, pagal įstatymo nuostatas, būtų paskirtas privatus juridinis asmuo. Kita vertus, pažymėtina, kad apskritai nėra aišku, kokiu tikslu ir pagrindu siūloma nustatyti tokią DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisę, nes jis jokiomis projekto nuostatomis neįgaliojamas atlikti kokių nors priežiūros ar kontrolės veiksmų. Todėl kelia abejonių ne tik tokios teisės apimtis, tačiau ir teisės nustatymo būtinybė.
Nepritarti Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo įpareigojimas taikomas degalų tiekimo vidaus rinkai momentu, kitaip tariant kai yra panaikinamas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, todėl atitinkama sąsaja su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento sistemomis yra neišvengiama siekiant efektyvaus kontrolės mechanizmo. Nesant sąsajų būtų neįmanoma patikrinti ar subjektų deklaruojami duomenys yra teisingi ir patikimi ir ar atitinka faktinius į vidaus rinką patiektų degalų kiekius, todėl duomenys iš Akcizų informacinės sistemos ir Integruotos muitinės informacinės sistemos yra kritiškai svarbūs siekiant tinkamai prižiūrėti ir kontroliuoti reguliuojamos veiklos subjektus. DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas yra paskiriamas su tikslu būti atsakingu už sistemos sukūrimą, joje esančių duomenų tvarkymą, apdorojimą ir IT sąsajos su kitų institucijų valdomomis sistemomis užtikrinimą. Be kita ko, paminėtina, kad, įvertinant DAEI apskaitos vienetų sistemos svarbą tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei planuojama, jog DAEI apskaitos vienetų sistemą sukursiantis Energetikos ministerijos paskirtas subjektas turėtų būti valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma įmonė. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11188
apskaitos vienetų sistemos sukūrimas ir administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis,“ Projekto 34 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d.“ Šių nuostatų kontekste pažymime, kad kol DAEI sistema nebus sukurta ir nepradės veikti, tol ji negalės turėti jokių dalyvių, todėl pasirinktas sistemos sukūrimo finansavimo modelis kelia abejonių dėl jo logikos ir įgyvendinamumo galimybių.
Pritarti Siūlytina papildyti projektą įgyvendinančia nuostata dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimo termino ir kaštų, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad DAEI apskaitos vienetų sistema bus kuriama DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo lėšomis, kurias jis vėliau susigrąžins per DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokas. Siūloma 34 straipsnio formuluotė:
įgyvendinimas
„10. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta nurodytą DAEI apskaitos vienetų sistemą sukuria
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė. DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2021 m. gruodžio 15 d. 11. DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimo išlaidos įskaičiuojamos į šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytas DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo veiklos sąnaudas ir per 5 kalendorinius metus nuo sistemos veikimo pradžios padengiamos DAEI apskaitos vienetų dalyvių įmokomis. 11. 12. Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina Darnaus judumo fondo nuostatus ir atlieka kitus būtinus veiksmus, kad Darnaus judumo fondas būtų įsteigtas 2022 m. sausio 1 d. 12. 13.
energetikos ministras, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, savivaldybių institucijos ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11188
apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokos bus „nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymime, jog nėra aiškus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių (toliau šioje pastaboje – dalyviai) įmokos siejimas su dalyvių veiklos apimtimi. Atkreipiame dėmesį, jog dalyviai su DAEI apskaitos vienetų sistema (toliau šioje pastaboje - DAEI) yra susiję tiek, kiek joje registruojasi, moka įmokas ir pateikia duomenis. Taigi DAEI įstatymo nustatyta tvarka bus administruojami gauti duomenys. Duomenų administravimas yra aiškus ir baigtinis veiksmas, kurį galima įkainoti pagal veiklos sąnaudas administravimo veiksmams atlikti. Todėl teigtina, kad dalyvių įmokos turi būti grindžiamos jų pateiktų duomenų administravimo kaštais, o ne veiklos apimtimi. Be to, į įmokas, grindžiamas administravimo kaštais galėtų būti įtraukta ir dedamoji, susijusi su bendru DAEI administravimu. Kita vertus, nėra apskritai aišku, kaip įstatymo kontekste turėtų ir galėtų būti suprantama sąvoka dalyvių „veiklos apimtis“.
Jos neapibrėžus šiame įstatyme, neaišku: su kokiu terminu ji siejama; kaip (pagal kokius kriterijus) veiklos apimtis įtakotų įmokos dydį; kaip ir per kokį terminą būtų atsižvelgiama į pasikeitusias veiklos apimtis; kas ir kaip užtikrintų, kad asmenys nebūtų diskriminuojami skirtingai atsižvelgiant į veiklos apimtis; ar būtų vertinama tik veikla degalų sferoje, ar bet kokia dalyvių veikla ir t.t. Antra, atkreipiame dėmesį, kad DAEI valdytojas, pagal jo teisinį statusą, negali turėti jokių teisiškai privalomų įgalinimų energetikos ministrui, todėl DAEI valdytojo pastabos gali būti įvertinamos, tačiau negalima įstatyme nustatyti, kad į jas privalomai turi būti atsižvelgiama. Todėl terminas „atsižvelgiant“, keistinas į terminą „įvertinus“ Pritarti Specifinis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo finansavimo modelis pasirinktas siekiant išvengti neproporcingos administravimo naštos smulkiems rinkos dalyviams, kai didžiausią naudą iš sistemos patiria didieji rinkos dalyviai, atlikdami didžiausią DAEI apskaitos vienetų perleidimų kiekį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškiau sureglamentuoti audito ataskaitų turinį siūlome projekto 18 str. papildyti nuostatomis, kurios numatytų, kad DAEI dalyvių mokestis priklausytų nuo degalų patiektų vidaus rinkai partijų skaičiaus, numatant, kad DAEI apskaitos vienetų valdytojas neturėtų turėti teisinių įgalinimų energetikos ministrui. 18 straipsnis. DAEI apskaitos vienetų sistema <....> „2.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka privalo:
1) registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje;
2) mokėti nustatytas įmokas;
3) teikti informaciją apie vidaus rinkoje patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius;
4) ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 d. pateikti atestuoto auditoriaus arba audito įmonės ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkoje patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų kiekius ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, už kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti suteikti DAEI apskaitos vienetai.
<...>
administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis, kurios nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis. DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokas nustato, suderinęs su Energetikos ministerija ir Taryba. Nustatant įmokas atsižvelgiama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis, kurios vertinamos pagal DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių patiektus degalų kiekius, už kuriuos buvo sugeneruotas atitinkamas DAEI apskaitos vienetų skaičius.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11189
apskaitos vienetų sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos „administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių“.
O Tarybai suteikiama teisė „pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, jog DAEI apskaitos vienetų sistema, pagal projekto 18 straipsnio 1 dalį, bus steigiama išimtinai siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi teikiamame įstatyme nustatomų reikalavimų, susijusių su alternatyviaisiais degalais, t. y. valstybei siekiant užtikrinti įstatymo laikymąsi. Todėl šiuo atveju, kelia abejonių, siūloma nustatyti galimybė, tam tikriems asmenims gauti pajamas, nesusijusias su duomenų ir DAEI administravimu. Taip pat šiame kontekste kelia abejonių, kad Tarybai suteikiama teisė, o ne pareiga pareikalauti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis. Toks reguliavimas suponuotų situaciją, jog net tais atvejais, kai DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo nustatytos įmokos neatitinka sąnaudų principo, įmokos ir toliau galėtų būti nekontroliuojamai renkamos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog pagal analizuojamo straipsnio 8 dalį įmokos yra nustatomos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl keltinas klausimas, koks yra šių normų tarpusavio santykis, kaip ši nuostata galėtų būti taikoma praktikoje, kokiu pagrindu Taryba galėtų reikalauti nesilaikyti energetikos ministro nustatytos tvarkos ir sąlygų.
Antra, pažymime, jog pagal projekto 18 straipsnio 6 dalį DAEI apskaitos vienetų sistemos „valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei institucijų, nei įstaigų tikslai nėra siejami su pelno gavimu, todėl reguliavimas turėtų būti tobulinimas. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome patikslinti 18 str. 9 d. nustatant, kad dalyvių įmokos būtų nustatomos tik atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo patiriamas veiklos sąnaudas, o Taryba galėtų pareikalauti DAEI apskaitos vienetų valdytoją peržiūrėti nustatytas įmokas. Siūloma 18 straipsnio 9 d. formuluotė:
<...>
„9. Per 30 kalendorinių dienų nuo finansinių metų pabaigos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių. Taryba, įvertinusi DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudųas ir gautų pajamų santykį, turi teisę gali pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11191 44.
Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Tarybos motyvuotu prašymu, pagal kompetenciją, patikrinimo procedūrose
dalyvauja Tarnybos ir kitų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės institucijų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“ Atkreipiame dėmesį, kad Tarybos prašymas nėra tas teisinis dokumentas, kuri galėtų konkuruoti su įstatymų nuostatomis, o teikiamas įstatymo projektas neturi daugiau teisinės galios, nei kiti įstatymai. Todėl tik specialiuosiuose įstatymuose, kaip jau minėta šioje išvadoje teikiant pastabą dėl projekto 13 straipsnio 1 ir 2 punktų, nustatančiose tam tikrų institucijų teisinį statusą ir kompetenciją, padarius pakeitimus, nustatančius tam tikrų institucijų naują kompetencijos sritį, tokios institucijos įgytų teisę vykdyti tokias teikiamo įstatymo normas. Kartu pažymime, jog nepakeitus kitų įstatymų, negalėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas tarnybinės pagalbos institutas, nes motyvuotu prašymu būtų prašoma suteikti pagalbą, kuri nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi, kompetencijai. Pritarti iš dalies Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu tikrina degalų atitiktį privalomiesiems kokybės reikalavimams ir tvarumo kriterijams, kai degalai yra tiekiami mažmeninėje rinkoje. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau turės atlikti laboratorinius degalų ar jų mišinių tyrimus, kadangi turi sukaupusi didžiausią patirtį ir technologinius laboratorinių tyrimų pajėgumus. Pažymėtina, kad Tarnyba jau dabar turi galimybę naudotis keliomis laboratorijomis Lietuvoje, turi sukaupusi ekspertinę tokių tyrimų patirtį ir žmogiškuosius išteklius, todėl tinkamesnės institucijos siekiant deramai patikrinti naftos produktus ar jų mišinius Lietuvoje šiuo metu tiesiog nėra.
Pabrėžtina, kad degalų kontrolės funkcija Tarybai yra nauja funkcija, todėl siekiant užtikrinti maksimalų patikrinimų efektyvumą Taryba atlikdama patikrinimus gali pasitelkti kitus kompetentingus ekspertus, tame tarpe ir Tarnybą. Siūloma 19 straipsnio 1 dalies formuluotė:
vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūra „1. Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo, Energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatytos tvarkos nuostatomis, kontroliuodama ir prižiūrėdama šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų vykdymą, atlieka fizinius patikrinimus dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių degalų ir biodegalų kiekių ir rūšių atitikties DAEI apskaitos vienetų sistemoje, Akcizų informacinėje sistemoje ir (ar) Integruotoje muitinės informacinėje sistemoje pateiktiems duomenims. Tarybos motyvuotu prašymu, pagal kompetenciją, patikrinimo procedūrose pagal kompetenciją dalyvauja Tarnybos ir kitų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės institucijų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis., kurie atlieka mėginių paėmimą ir ištyrimą dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11192
45Projekto 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Taryba, Tarnyba ir kitos valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančios
valstybės institucijos, motyvuotu Tarybos prašymu dalyvaujančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose, turi tokias pačias teises ir pareigas, kokios yra suteiktos Tarybai Energetikos įstatymo 241 straipsniu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pažymime, jog tam tikrų institucijų specialiuosiuose įstatymuose nustatytos teisės ir kompetencija yra nustatomi, atsižvelgiant į šių institucijų steigimo paskirtį, vykdomas funkcijas, darbuotojų kompetenciją, bendrą teisinį statusą ir t.t. Todėl tokios teisės yra priskiriamos tik konkrečioms institucijoms, konkrečioms funkcijoms atlikti. O teisinis reguliavimas, kuris tam tikrų institucijų teises
„perleistų“ kitoms institucijoms kelia abejonių dėl jo derėjimo su teisinės
valstybės principu ir su savarankiškų specialiosios kompetencijos valstybės institucijų samprata. Pritarti iš dalies Tarpinstitucinis bendradarbiavimas šiame etape yra ypatingai svarbus, kadangi degalų tiekėjų patikrinimai apjungia kelias degalų tiekimo grandis, patikrinimų metu tikrinami ne tik degalų tiekėjų deklaruoti duomenys, bet ir faktiniai duomenys apie talpyklose laikomus degalus, apie degalus, deklaruotus Akcizų informacinėje sistemoje, atliekant patikrinimus turi būti inicijuojami laboratoriniai tyrimai, o tokių tyrimų atlikimo patirtį sukaupusi Tarnyba turi turėti atitinkamas teises dalyvaujant Tarybos atliekamuose patikrinimuose. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą siūlytina tikslinti 19 str. nuostatas atskiriant Vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas Tarybos atliekamų patikrinimų kontekste. Siūloma 19 str. formuluotė:
vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūra „1.
Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo, Energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatytos tvarkos nuostatomis, kontroliuodama ir prižiūrėdama šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų vykdymą, atlieka fizinius patikrinimus dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių degalų ir biodegalų kiekių ir rūšių atitikties DAEI apskaitos vienetų sistemoje, Akcizų informacinėje sistemoje ir (ar) Integruotoje muitinės informacinėje sistemoje pateiktiems duomenims. Tarybos motyvuotu prašymu, pagal kompetenciją, patikrinimo procedūrose pagal kompetenciją dalyvauja Tarnybos ir kitų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės institucijų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis., kurie degalų mėginių laboratorinius tyrimus dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo. 2. Taryba, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus ir vykdydama DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą vadovaujasi Tarnyba ir kitos valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančios valstybės institucijos, motyvuotu Tarybos prašymu dalyvaujančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose, turi tokias pačias teises ir pareigas, kokios yra suteiktos Tarybai Energetikos įstatymo 24¹ straipsniu. 3. 4. Tarnyba, vadovaujasidamasi šio įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarnybos nustatytos tvarkos nuostatomis, kontroliuodama šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą, atlieka fizinius patikrinimus mažmeninės prekybos degalais vietose tikrindama, ar yra tinkamai laikomasi šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir ar pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį pateikta informacija atitinka patikrinimo metu gautus duomenis. 5.
tyrimus dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo ir šio straipsnio 4 dalyje numatytus patikrinimus vadovaujasi šio įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarnybos nustatytos tvarkos nuostatomis.
Tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę: 4.Vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis turi teisę:
1) įeiti į tikrinamo DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio valdomas patalpas ir tikrinti jose esančias degalų laikymo ir transportavimo talpyklas, maišymo terminalus;
2) užfiksuoti patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
2) gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamu DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas duoti paaiškinimų;
4) gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma;
5) 4) pagal duomenų teikimo sutartis, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių ir informacinių sistemų;
6) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
7) sudaryti sutartis su auditoriais ar audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;
8) 5) atliekantkdami patikrinimą naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu“.
Tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę: 4.Vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis turi teisę:
1) įeiti į tikrinamo DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio valdomas patalpas ir tikrinti jose esančias degalų laikymo ir transportavimo talpyklas, maišymo terminalus;
2) užfiksuoti patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
2) gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamu DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas duoti paaiškinimų;
4) gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma;
5) 4) pagal duomenų teikimo sutartis, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių ir informacinių sistemų;
6) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
7) sudaryti sutartis su auditoriais ar audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;
8) 5) atliekantkdami patikrinimą naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu“. 9) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.“
3 46.
Projekto 19 straipsnio 3 dalyje vartojamas pilnas „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad pilnas minimo įstatymo pavadinimas yra vartojamas projekto 19 straipsnio 1 dalyje, siūlytina projekto 19 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „viešojo administravimo įstatymo“ atsisakyti žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Siūloma projekto 19 straipsnio 3 dalies formuluotė:
„3. Tarnyba, vadovaudamasi šio įstatymo, Lietuvos
Respublikos Viešojo administravimo įstatymo ir Tarnybos nustatytos tvarkos nuostatomis, kontroliuodama šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą, atlieka fizinius patikrinimus mažmeninės prekybos degalais vietose tikrindama, ar yra tinkamai laikomasi šio įstatymo
straipsnio 4 dalį pateikta informacija atitinka patikrinimo metu gautus duomenis.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-111942
47Projekto 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti,
kad vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių subjektų Tarybos įgalioti tarnautojai ir darbuotojai turėtų teisę gauti aukščiau nurodytą informaciją, duomenis ir dokumentus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Tarnybos tarnautojai ir kiti darbuotojai galėtų dokumentus ir informaciją tiek iš valstybės institucijų, tiek iš privačių asmenų, taip pat galėtų gauti dokumentus, kuriuose gali būti informacija, sudaranti tarnybinę, komercinę ar valstybės paslaptį. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų apibrėžti subjektų, iš kurių patikrinimą atliekantys asmenys galėtų gauti dokumentus, duomenis ir informaciją, būtiną ir reikalingą patikrinimams atlikti, taip pat pašalinti neaiškumą dėl teisės gauti aukščiau minėtus dokumentus, kuriuose gali būti nevieša informacija. Be to, vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad Tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai visą informaciją, duomenis ir dokumentus, tame tarpe iš privačių asmenų, galėtų gauti neatlygintinai.
Tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti, kad aukščiau minėti asmenys turėtų teisę gauti neatlygintinai informaciją, dokumentus iš privačių fizinių ar juridinių asmenų, kuriems būtų taikomas keičiamas įstatymas ir kurie būtų sukūrę savo informacines sistemas, ir kauptų jose informaciją, duomenis privačiais, komerciniais tikslais, svarstytina, ar tokiu atveju būtų nepagrįstai apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus bei informaciją). Projekto nuostatos tikslintinos. Kartu svarstytina, ar neturėtų būti numatyta pareiga Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgaliotiems administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis užtikrinti iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad analogiška nuostata dėl Tarybos teisių yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24¹ straipsnio 1 punkte. Todėl siūlytina neatsižvelgti į pastabos dalį, kuria siūloma nurodyti subjektų, iš kurių patikrinimą atliekantys asmenys galėtų gauti dokumentus, duomenis ir informaciją, būtiną ir reikalingą patikrinimams atlikti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlytina tikslinti ADĮ projekto 19 str. nuostatas dėl pareigūnų gautos konfidencialios informacijos konfidencialumo užtikrinimo. Siūloma formuluotė:
dalyvių veiklos priežiūra
<...>
„5.
Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą.“
<...>
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-111944
48Projekto 19 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti,
kad vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai galėtų gauti informaciją apie bet kuriuos juridinius asmenis, tame tarpe ir visiškai nesusijusius su Tarybos įgaliotų tarnautojų ir darbuotojų atliekamais patikrinimais, vykdomomis funkcijomis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant tokių juridinių asmenų ratą. Pritarti Siūloma atsižvelgti į Teisės departamento pastabą ir sukonkretinti juridinių asmenų ratą.
Siūloma 19 straipsnio formuluotė:
<...>
„4) gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių
asmenų DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma;“
<...>
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11204
49Projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą atsinaujinančių
energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Tarnyba prižiūri ir tikrina, kad mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas įstatymo tikslas, vartojant siekiamybines formuluotes: „siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų“. Todėl ši įstatymo norma nėra norminio, imperatyvaus pobūdžio, o tik nurodo, kokių tikėtinų rezultatų įstatymu siekiama, todėl su tokio pobūdžio norma negali būti siejami konkretūs reikalavimai ir veiksmai, kaip, pavyzdžiui, finansinės paramos skyrimas.
Antra, siekiant nuostatą taikyti praktiškai ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad nuostatos turinys siejamas su reikalavimu asmenims laikytis tam tikrų reikalavimų, šių reikalavimų turinys ir apimtis turi būti aiški ir apibrėžta. Todėl neapibrėžto pobūdžio nuoroda į Atsinaujinančių išteklų energetikos įstatymą ir jame nustatytus tam tikrus reikalavimus, turi būti pakeista nuoroda su nurodytais straipsnių numeriais, kuriuose nustatyti privalomi laikytis reikalavimai. Pritarti Siūloma formuluotė:
Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio
sektoriuje, Taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Tarnyba prižiūri ir tikrina, kad mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11207
ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, nuostatos turinys koreguotinas. Pritarti Siūloma projekto 20 straipsnio 7 dalies formuluotė:
„7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų standartų taikymo ir kitų
reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato susisiekimo ministras ministerija kartu su aplinkos ministru ministerija ir energetikos ministru ministerija.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11208 51.
Projekto 20 straipsnio 8 dalies žodžiai „(ES) 2018/2001 priede pagaminti degalai“ yra logiškai nesuprantami. Tikėtina, jog, vertinant visą straipsnio dalies turinį, nuostatoje trūksta skyrybos ženklų, ar žodžių, kad nuostatos turinys būtų aiškus ir logiškas. Pritarti Siūloma 20 str. 8 d. formuluotė:
„8. Iš aliejinių augalų, nurodytų 2019 m. kovo 13 d. Europos
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 priede, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, priede pagaminti degalai nuo 2023 m. gruodžio
netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų nustatymo kriterijus, nurodytus šiame reglamente.“
1
6 000 – viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kad aukščiau minėtas skaičius elektromobilių įkrovimo prieigų turi būti įrengtas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti Siūloma 23 str. 1 d. formuluotė:
„1. Iki 2030 metų Lietuvos Respublikoje turi būti
įrengta 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 000 – viešosios ir pusiau viešos elektromobilių įkrovimo prieigos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-112316
matavimo sistemos“ sąvoka.
Atsižvelgiant į tai, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas yra laikoma „pažangiomis matavimo sistemomis“, svarstytina ar ši sąvoka, siekiant aiškumo, neturėtų būti apibrėžta projekto nuostatose. Nepritarti Ši sąvoka yra įtvirtinta šiuo metu keičiamame Elektros energetikos įstatymo projekte, kuris turės įsigalioti sausio 1 d. Šio projekto 2 str. nurodyta, kad sąvokos suprantamos kaip nurodyta kituose teisės aktuose, tarp kurių ir Elektros energetikos įstatymas. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-112317
straipsnio 17 dalyje vartotinas pilnas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pavadinimas. Pritarti Siūloma 23 str. 17 d. formuluotė:
„17. Elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turi teisę
sudaryti elektros tiekimo įkrovimo prieigai sutartį su bet kuriuo pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, elektros energijos gamintoju pagal dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijomis, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme numatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11242
įkrovimo prieigų operatoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek projekto 24 straipsnio kituose nuostatose, tiek kituose projekto nuostatose yra minimi
„viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“, „viešųjų, pusiau
viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“, „viešųjų, pusiau viešųjų ir privačių elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 24 straipsnio 2 dalis neturėtų būti patikslinta, nurodant, kurie elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turimi omenyje. Pritarti Siūlome patikslinti 24 str.
2 dalį papildant atitinkama formuluote:
„Viešųjų, pusiau viešųjų ir privačių Eelektromobilių
įkrovimo prieigų operatoriai turi teisę sudaryti elektros tiekimo įkrovimo prieigai sutartį su bet kuriuo pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, elektros energijos gamintoju pagal dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijomis, Elektros energetikos įstatyme numatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11253
„Lietuvoje veikiančios viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo
prieigos ir jų operatoriai privalo turėti Tvarkytojo suteiktus unikalius identifikacinius kodus ir būti įregistruoti Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje vadovaujantis Tvarkytojo nustatyta tvarka.“ Pažymėtina, jog įstatyme niekaip nereguliuojama teisinė situacija, jei prieigos ir operatoriai neturės identifikacinių kodų ir nebus įregistruoti informacinėje sistemoje. Todėl darytina prielaida, jog tokiais atvejais nebus taikomos jokios sankcijos, o siūlomas nustatyti reikalavimas yra teisiškai bereikšmis, nes jo privalomumas neužtikrinamas jokiais būdais. Nepritarti Pažymėtina, kad į sistemą operatoriai kviečiami jungtis siekiant tiek nacionaliniu, tiek privačiu bendradarbiavimu paskatinti spartesnę elektromobilumo plėtrą. ES šalyse, diegiančiose unikalių kodų suteikimo pagal ES metodiką principus, nustatomos įvairios sąlygos operatoriams, nuo privalomumo iki rekomendacijų. Projekto 25 str. 3 dalyje nustatyta, kad visi operatoriai ir jų prieigos turi turėti identifikacinius kodus ir būti įregistruoti sistemoje, taip pat 34 str. 8 dalyje nustatyti terminai dėl šių prievolių.
Kadangi kuriamos sistemos vienas iš pagrindinių tikslų yra sukurti nacionalinę elektromobilių įkrovos prieigų duomenų bazę siekiant ateityje įgalinti tarptinklinio ryšio paslaugas, tokių paslaugų atsiradimas aktualus tiek vartotojams, tiek operatoriams. Sistemos sukūrimas taip pat aktualus tuo, kad ja bus surenkama informacija apie esamas elektromobilių įkrovimo prieigas ir sukurta struktūra tokios informacijos viešinimui. Tai aktualu tiek nacionaliniu mastu (vieningos informacijos surinkimas apie esamą infrastruktūrą tiek miestuose tiek tarp jų; reikalingi duomenys ES ataskaitoms parengti) taip pat tiek vartotojams (informacija apie veikiančias prieigas, jų užimtumą, kainą ir pan.) tiek prieigų operatoriams (viešumas, informacija apie infrastruktūros plėtrą, nauji vartotojai). 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11256
žodžių „gavęs“. Pritarti Siūlome patikslinti projekto 25 str. 6 punktą:
„Tvarkytojas, gavęsi viešosios ar pusiau viešosios
elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriaus užpildytą prašymą dėl unikalaus identifikacinio kodo suteikimo ir viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos įregistravimo Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje, sprendimą dėl unikalaus identifikacinio kodo suteikimo arba atsisakymo jį suteikti priima per 3 darbo dienas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11259
58Projekto 25 straipsnio 9 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu,
kad nuostatos dėstymas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos taisykles, žodžius
„ir neatlygintinai“ įrašant jiems deramoje vietoje. Pritarti
Siūlome atitinkamai patikslinti projekto 25 straipsnio 9 dalį: „9.
Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorius įsipareigoja neatlygintinai Tvarkytojui teikti elektromobilių stotelės statinius ir, kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi galimybę perduoti, dinaminius duomenis Tvarkytojo nustatyta tvarka, pagal atvirą įkrovimo prieigų protokolą (angl. Open Charge Point Protocol) arba pagal kitą su juo suderinamą protokolą ir neatlygintinai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11259
rengimo reikalavimus, brauktini pertekliniai žodžiai skliaustuose: „(angl. Open Charge Point Protocol)“. Pritarti Siūlome atitinkamai patikslinti projekto 25 straipsnio 9 dalį:
„9. Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų
operatorius įsipareigoja neatlygintinai Tvarkytojui teikti elektromobilių stotelės statinius ir, kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi galimybę perduoti, dinaminius duomenis Tvarkytojo nustatyta tvarka, pagal atvirą įkrovimo prieigų protokolą (angl. Open Charge Point Protocol) arba pagal kitą su juo suderinamą protokolą ir neatlygintinai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-112510
identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms ir jų operatoriams yra suteikiami neribotam laikui arba iki panaikinimo. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku, iki kokio panaikinimo yra suteikiami unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms, t. y. ar iki elektromobilių įkrovimo prieigų panaikinimo, ar iki unikalių identifikacinių kodų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 25 straipsnio 10 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti Siūloma projekto 25 str. formuluotė: „10.
Unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms ir jų operatoriams yra suteikiami neribotam laikui arba iki panaikinimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1125122
61Projekto 25 straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma nustatyti,
kad viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir operatoriaus identifikaciniai kodai panaikinami ir šios prieigos išregistruojamos iš Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos likvidavus juridinį asmenį, teikusį elektromobilių įkrovimo paslaugas. Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Taigi juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik juos likvidavus, bet ir juos reorganizavus. Svarstytina, ar juridiniam asmeniui pasibaigus dėl reorganizavimo, identifikaciniai kodai taip pat neturėtų būti panaikinami, o po reorganizavimo veiksiantiems juridiniams asmenims (asmeniui), kurie (-is) perimtų reorganizuojamo juridinio asmens teises ir pareigas, būtų suteikiami nauji identifikaciniai kodai. Pritarti Siūlome atitinkamai patikslinti projekto 25 straipsnio 12 dalies 2 punktą:
„2) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus ar reorganizavus
juridinį asmenį, teikusį elektromobilių įkrovimo paslaugas;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11302
Darnaus judumo fondą gali būti skiriamos lėšos arba tam tikra jų procentinė dalis, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų. Projekto nuostata, kad gali būti skiriama transporto priemonių registracijos mokesčio ,,tam tikra procentinė dalis“ kelia abejonių.
Manytina, kad įstatyme turėtų būti nustatytas konkretus procentas lėšų, skiriamų Darnaus judumo fondui nuo surinkto atitinkamo mokesčio, taip pat ir nuo kitų lėšų šaltinių. Kitu atveju, liktų neaišku, kuris subjektas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų įgaliojimus nustatyti konkrečią fondui skirtiną mokesčio procentinę dalį bei konkrečią lėšų, skiriamų iš kitų projekte nurodytų šaltinių, dalį. Pritarti Siūlome patikslinti projekto 30 straipsnio 2 dalį:
<...>
„2. Į Darnaus judumo fondą gali būti skiriamos lėšos arba
tam tikra jų procentinė dalis, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11303
Darnaus judumo fondą administruoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Projekto 30 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondo tarybos sudarymo tvarka, šio fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Darnaus judumo fondo nuostatuose. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiški nei Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetencija administruojant fondą, nei fondo tarybos kompetencija bei jos sudarymo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad į minėtą fondą būtų skiriama dalis valstybei sumokėto transporto priemonių registracijos mokesčio ir kitos valstybės biudžeto lėšos, esminiai reikalavimai valdant ir disponuojant fondo lėšas turėtų būti nustatyti įstatyme.
Todėl projekte reikėtų nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetenciją administruojant fondą, taip pat fondo tarybos sudarymo tvarką (narių skaičių, institucijas, kurios skiria narius į fondo tarybą, paskirtų narių kadencijos trukmę, reikalavimus narių kvalifikacijai ir pan.) bei fondo tarybos kompetenciją. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad ADĮ projekto 4 str. nustato Vyriausybės kompetenciją tvirtinant Darnaus judumo fondo nuostatus. Siūlytina tikslinti projekto 30 straipsnį tiksliau reglamentuojant fondo sudarymo tvarką. 30 straipsnis. Darnaus judumo fondas
„1. Darnaus judumo fondas sudaromas siekiant tikslingai ir
nepertraukiamai ne trumpiau kaip iki 2030 metų finansuoti alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros įsigijimą, naudojimą, įrengimą, modernizavimą ir (ar) plėtrą, taip pat finansuoti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, išskyrus visai netaršias ir netaršias transporto priemones, ribojimą. 2. Į Darnaus judumo fondą gali būti skiriamos lėšos arba tam tikra jų procentinė dalis, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų. 3. Darnaus judumo fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Darnaus judumo fondą administruoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Darnaus judumo fondo lėšos laikomos atskiroje Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. 4. Darnaus judumo fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Darnaus judumo fondo nuostatus. 5. Darnaus judumo fondo lėšos laikomos atskiroje Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. 6. 4. Darnaus judumo fondo lėšos skiriamos miestų darnaus judumo plano priemonėms finansuoti, alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimui, alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimui ir plėtrai, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimų miestuose įrengimui, vidaus varikliais varomų transporto priemonių perdarymui į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, aplinkos oro taršos mažinimo priemonių finansavimui, visuomenės švietimui ir kt. Darnaus judumo fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 7. 5. Sprendimus dėl Darnaus judumo fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Darnaus judumo fondo veiklos kryptims skyrimo Darnaus judumo fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Darnaus judumo fondo taryba. Darnaus judumo fondo tarybą sudaro septyni nariai. Darnaus judumo fondo tarybos institucinę sudėtį susisiekimo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Darnaus judumo fondo tarybos sudėtį tvirtina susisiekimo ministras. Darnaus judumo fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. 8. 6.
tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Darnaus judumo fondo nuostatuose.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11306
judrumo fondo lėšų panaudojimo sritis, nustatant, kad, be nurodytų sričių, šio fondo lėšos gali būti naudojamos ir kitiems tikslams. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad fondo veikla, be kita ko, bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis ir į valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įstatyme turi būti nurodytos visos sritys, kuriose fondo lėšos bus naudojamos, t. y. turi būti baigtinis sąrašas. Pritarti Siūlome pritarti ir patikslinti ADĮ projekto 30 str. 6 d. atitinkama formuluote:
„6. Darnaus judumo fondo lėšos skiriamos miestų darnaus judumo plano
priemoniųėms įgyvendinimo finansavimuiuoti, alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimo, naudojimo skatinimui, alternatyviųjų degalų įkrovimo ir (ar) pildymo infrastruktūros kūrimui, atnaujinimui ir plėtrai, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimų miestuose įrengimui, vidaus varikliais varomų transporto priemonių perdarymui į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, aplinkos oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo finansavimui, visuomenės informavimo, švietimoui ir kt. priemonių įgyvendinimui apie alternatyvių degalų naudojimo galimybes ir priemonėms, susijusioms su darnaus judumo plėtra. fondo nuostatuose nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11306
nevartotinas ir turėtų būti keičiamas pilnu žodžiu. Pritarti Į pastabą atsižvelgta pritariant Seimo Teisės departamento pastabai
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11312 66.
Projekto 31 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, jog nustatomas imperatyvus reikalavimas vykdyti visuomenės švietimo ir susijusios informacijos viešinimo kampanijas, nurodytina kokie asmenys yra atsakingi už tokių kompanijų vykdymą. Pritarti Siūlome pritarti iš dalies papildant 31 str. 2 d. atitinkama formuluote:
„2. Siekiant formuoti visuomenės elgseną, keisti jos įpročius ir
skatinti perėjimą prie alternatyviaisiais degalais varomų netaršių transporto priemonių naudojimo vykdomas visuomenės švietimas ir susijusios informacijos viešinimo kampanijos:
1) į švietimo programas integruotas pamokų ar paskaitų kursas pagrindinio, ir vidurinio ugdymo įstaigose, ir profesinio ugdymo įstaigose už kurių įgyvendinimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija; 2)mokymai valstybės ir savivaldybių įstaigose už kurių įgyvendinimą atsakingi valstybės ir savivaldybių įstaigų administracijos vadovai;
3) savivaldybių organizuojamos socialinės kampanijos už kurių įgyvendinimą atsakingi savivaldybių administracijos vadovai;
4) socialinės kampanijos vidutinėse ir didelėse įmonėse už kurių įgyvendinimą atsakingi vidutinių ir didelių įmonių vadovai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11
aštunto skirsnio pavadinimas, kuris yra per daug bendro pobūdžio, tikslintinas jį sukonkretinant. Pritarti Siūloma formuluotė:
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1132
aišku, kokia atsakomybė turima omenyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 32 straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik atsakomybę, bet ir atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, baudų skyrimo terminus, pažeidimų nagrinėjimo tvarką, sprendimų apskundimo ir vykdymo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 32 straipsnio nuostatas, kuriomis reglamentuojami skirtingi dalykai, išdėstyti atskirais straipsniais. Pritarti Siūloma formuluotė:
už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą
„1. Degalų tiekėjams ir (ar) transporto sektoriaus gamtinių dujų
tiekėjams už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą, Taryba, Tarybos nustatyta tvarka, skiria šias baudas sankcijas:
1) už įpareigojimų ir reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą, baudą, kurios dydis lygus neįvykdytai įpareigojimo daliai, išreikštai energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš keturių euro centų;
2) už patikrinimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, metu nustatytus pažeidimus, baudą – nuo 10 000 vieno tūkstančio eurų iki 1 00 0000 vieno milijono eurų;
3) už Tarybos teisėtų įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku terminu, įspėjimą arba baudą – nuo 1 000 eurų iki 5 000 penkių tūkstančių eurų. 2. Degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą Tarnyba jos nustatyta tvarka skiria šias baudas sankcijas:
1) už reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, nevykdymą, baudą – nuo 10 000 vieno tūkstančio eurų iki 1 000 000 vieno milijono eurų;
2) už Tarnybos teisėtų įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku terminu, įspėjimą arba baudą – nuo 1 000 eurų iki 5 000 penkių tūkstančių eurų. 3.
pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies
tvarka gali būti sustabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla. 33 straipsnis. Atsakomybės už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą, taikymo tvarka
gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus, nurodytus šio 32 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 2 dalyje, taikant atsakomybę atsižvelgiama į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą:,
transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą,;
veiklą,; arba
bauda už šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytus pažeidimus. 7 5. Taryba ar Tarnyba, taikydamos atsakomybę, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 8 6.
lengvinančių aplinkybių, arba didinamas, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 9 7. Kai Taryba ar Tarnyba svarsto pažeidimą, dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, klausimas dėl atsakomybės skyrimo gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmenims, jeigu Taryba ar Tarnyba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 10
pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius, o dėl pažeidimo, nurodyto šio 32 straipsnio 1 dalies
šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, vykdymo. 12 10.
12
vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos Tarybos ar
sprendimas dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jei Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos. 14
vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 15
asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 16
14Taryba ir Tarnyba, vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis,
patvirtina baudų skyrimo taisykles. 17
nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1132
kokio pobūdžio ir apimties šiame straipsnyje nurodytiems pažeidimams, Taryba ir Tarnyba visais atvejais, kaip vienintelę poveikio priemonę, skiria pinigines baudas.
Svarstytina, ar tokia sistema, kai net už menkus teisės aktų pažeidimus asmenys bus be jokių išlygų baudžiami piniginėmis baudomis, yra proporcinga siekiamiems tikslams, ar atitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, kuriose nurodoma, kad: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui.“ (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Manytina, jog įstatyme turėtų būti nustatyta galimybė netaikyti asmenims piniginių baudų, jei pažeidimai yra mažareikšmiai, galimai nustatant sistemą, kurioje būtų taikomi įspėjimai ir nustatomas laikotarpis nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad įstatymu siūloma atsakomybės sistema būtų siejama su siekiu, kad įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos, o ne susiekiu būtinai visais atvejais nubausti visus asmenis, net ir už mažareikšmius pažeidimus. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviui padarius pažeidimą, susijusį su privalomų įpareigojimų įvykdymu ar degalų kokybės užtikrinimu, nebus galimybės suteikti laikotarpio per kurį pažeidimas būtų ištaisytas, nes degalai bus realizuoti rinkoje.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl mažareikšmių pažeidimų, kuriuos pažeidėjas gali ištaisyti siūlytina patikslinti projekto 32 straipsnio nuostatas nustatant sistemą, kurioje būtų taikomi ir įspėjimai. Siūloma 32 straipsnio formuluotė pateikiama komiteto argumentacijoje ties
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-113211
už įpareigojimų, nustatytų projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatoma bauda už patikrinimų, nurodytų projekto 19 straipsnio 1 dalyje, metu nustatytus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Taryba atlieka patikrinimus dėl projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiek projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra numatomos skirtingos sankcijos už tuos pačius pažeidimus, t. y. įpareigojimų ir reikalavimų nevykdymą, kurie yra numatyti projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, todėl svarstytina, ar šie du pažeidimai savo pobūdžiu nėra iš esmės tapatūs ir, atitinkamai, ar taikant šiuos projekto straipsnius praktikoje nekiltų rizika pažeisti dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą. Nepritarti Remiantis ADĮ projekto nuostatomis tiek Taryba tiek ir Tarnyba už pažeidimus yra įgaliotos skirti atitinkamas sankcijas. Projekto 32 straipsnio
pobūdžio pažeidimus.
už metinio įpareigojimo nevykdymą, tuo tarpu 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta bauda skiriama už patikrinimų metu nustatytus pažeidimus. Jeigu patikrinimų metu buvo identifikuoti tyčinio pažeidimo atvejai, už kuriuos buvo skirta bauda, baudos sumokėjimas neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos yra skirtingo pobūdžio siūlytina nepritarti Seimo Teisės departamento pastabai, tačiau siekiant aiškiau sureglamentuoti sankcijų skyrimo nuostatas ir išvengti pasikartojančių formuluočių siūlytina referencijas į baudų skyrimą įtvirtinti tik ADĮ projekto 32 straipsnyje papildomai jo nedubliuojant 19 straipsnyje. Siūlomas 19 straipsnio pakeitimas:
veiklos priežiūra
<...>
„5. Tarnyba, atlikusi degalų mėginių, paimtų šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų patikrinimų metu, laboratorinius tyrimus, Tarybos nustatyta tvarka informuoja Tarybą apie gautus laboratorinių tyrimų rezultatus. Taryba, nustačiusi pažeidimą, priima sprendimą dėl baudos, nustatytos šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skyrimo. 6. Taryba, gavusi šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytą atestuoto auditoriaus arba audito įmonės praėjusių kalendorinių metų ataskaitą, Tarybos nustatyta tvarka įvertina degalų tiekėjų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, įgyvendinimą.
Vertindama įpareigojimų įgyvendinimą, Taryba atsižvelgia į:
1) degalų tiekėjų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų vidaus rinkoje patiektus degalų kiekius;
2) degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams priklausančius DAEI apskaitos vienetus;
3) vidaus rinkoje patiektų biodegalų atitiktį energetikos ministro patvirtintam žaliavų sąrašui;
4) šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus;
5) kitus DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktus duomenis ir (ar) Tarnybos patikrinimų metu identifikuotus neatitikimus ir (ar) pažeidimus. 7. Taryba turi teisę reikalauti iš degalų tiekėjų ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų papildomos informacijos, pagrindžiančios tinkamą šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimą. 8. Taryba, Tarnyba ir kitos valstybės institucijos ar įstaigos bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kuri reikalinga, kad būtų užtikrinta šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalyse numatytų įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimo priežiūra. 9. Degalų ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus, Taryba skiria šio įstatymo
prekybos degalais veiklą, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus, Tarnyba skiria šio įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-113211 71.
Projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatoma bauda už įpareigojimų, nustatytų projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra numatyti ne tik įpareigojimai, bet ir reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkamai patikslinti. Pritarti Žr. straipsnio formuluotę vertinant 68 pastabą. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1132
nuostatose, kurios reglamentuoja baudų dydžius skiriamus asmenims už padarytus pažeidimus, šie dydžiai yra išreiškiami ne skaičiais, o žodžiais, siūlytina projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus baudų dydžius apibrėžti žodžiais. Pritarti Žr. straipsnio formuluotę vertinant 68 pastabą. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1132
už įpareigojimų nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku. Iš teikiamos nuostatos nėra suprantama kas turima omenyje numatant „vykdymas ne nustatytu laiku“. Atsižvelgiant į tai, projekto 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tikslintinas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Pritarti Pažymėtina, kad atsakomybės taikymo terminai nustatytini Tarybos tvarka, o atsakomybės vykdymas po nustatyto termino suponuoja atsakomybės nevykdymą, todėl siūlytina baudų taikymo mechanizmą susieti su nustatytais terminais, todėl atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome atitinkamai tikslinti formuluotę. Žr. straipsnio formuluotę vertinant 68 pastabą. 74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11323 74.
Projekto 32 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1 punkte, Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sustabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla. Pažyminėtina, jog Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatytas baigtinis pagrindų ir atvejų sąrašas, kai leidimo galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas. Tarp šių pagrindų nėra numatyto pagrindo, jog leidimo galiojimas ar panaikinimas gali būti taikomas už du pakartotinius pažeidimus kalendoriniais metais. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Energetikos įstatymo nuostatomis. Be to, Energetikos įstatymas šiuo atveju laikytinas specialiuoju įstatymu, kurio reguliavimo apimtis neturi būti keičiama teikiamu įstatymo projektu. Todėl naują leidimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindą reikėtų numatyti Energetikos įstatyme. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant nekeisti leidimų sustabdymo ir panaikinimo pagrindų siūlome atsisakyti ADĮ projekto 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos: „3. Už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies
tvarka gali būti sustabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla.“ Atitinkamai koreguotinos projekto nuostatos, kuriose referuojama į 32 straipsnio 3 dalį pernumeruojant po šios dalies einančius punktus ir sistemiškai koreguojant projekto 32 straipsnio 13 dalį: „13.
Tarybos ar Tarnybos sprendimas dėl baudos skyrimo ar Tarybos sprendimas dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jei Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11325
lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 32 straipsnio 6 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome aplinkybių sąlygas dėstyti atitinkamai:
veiklą, taikymo tvarka <..>
„52. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis
laikoma tai, kad pažeidimą padaręs degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą:, 1) savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms,;
6 3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą,;
veiklą,; arba
bauda už šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytus pažeidimus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11
svarstant pažeidimą, dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Projekte siūlomos įtvirtinti tik dvi aukščiau nurodytų subjektų teises – būti išklausytam ir duoti paaiškinimus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, galėtų šio pažeidimo procese tinkamai ginti savo teises. Visos proceso dalyvių teisės turėtų būti nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, teisė susipažinti su bylos medžiaga, teisė teikti prašymus, teikti įrodymus ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Siūlome patikslinti projekto 32 straipsnio 9 dalį:
„9. 6. Kai Taryba ar Tarnyba svarsto pažeidimą,
dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti išklausyti, ir duoti paaiškinimus, teikti prašymus ir įrodymus.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, klausimas dėl atsakomybės skyrimo gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmenims, jeigu Taryba ar Tarnyba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-113212
,,Tarybos ar Tarnybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos ar Tarnybos institucijos nustatyta tvarka ir terminais“. Manytina, kad, atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su esminių asmens pareigų nustatymu, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, baudų į valstybės biudžetą sumokėjimo terminai turėtų būti nustatyti teikiamame įstatymo projekte. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 32 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos ar Tarnybos sprendimas, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar siekiant suteikti asmenims galimybę sumokėti skirtą baudą savanoriškai, netaikant priverstinių baudų išieškojimo priemonių, projekte nereikėtų nustatyti, kad Tarybos ir Tarnybos sprendimai teikiami vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pasibaigus įstatyme nustatytam baudų sumokėjimo į valstybės biudžetą terminui.
Pritarti iš dalies Siūloma 32 straipsnio 12 dalies formuluotė:
reguliuojamąją veiklą, taikymo tvarka
<...>
„12
vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos Tarybos ar Tarnybos institucijos nustatyta tvarka ir terminais.“
<...>
Atsižvelgiant į tai, kad paskirta bauda turės būti sumokėta per Projekte nustatytą terminą tik pasibaigus Projekte nustatytam terminui būtų taikomos priverstinės baudų išieškojimo priemonės. Todėl manytina, kad siūlymas nustatyti, kad Tarybos ir Tarnybos sprendimai teikiami vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pasibaigus įstatyme nustatytam baudų sumokėjimo į valstybės biudžetą terminui, yra perteklinis. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-113213
ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo ar Tarybos sprendimo dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo apskundimas teismui sustabdo šių sprendimų vykdymą iki teismo sprendimo dėl šių sprendimų įsiteisėjimo. Be to, manytina, jog tokių sprendimų vykdymas, atsižvelgiant į jų keliamas teisines pasekmes, turėtų būti stabdomas.
Pritarti Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktas individualias aplinkybes, turi teisę pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir galimai pritaikyti draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, pvz. sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ar laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad teisę spręsti, ar tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi teismas, todėl siūlytina ADĮ projekto 32 str. 13 d. numatyti, kad sprendimo dėl baudos skyrimo apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo jeigu teismas nenumato kitaip. Siūlytina papildyti 33 str. atitinkamai:
reguliuojamąją veiklą, taikymo tvarka <..>
sprendimas, kuriuo skiriama bauda yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 79. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-113217
79Projekto 32 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Lėšos, gautos už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriamos
atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą.“ Pažymėtina jog ši nuostata neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, nes valstybės biudžeto lėšos tam tikroms programoms gali būti skiriamos tik tam tikrų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pagrindu.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, „Seimo konstituciniai įgaliojimai tvirtinti valstybės biudžeto projektą apima ir Seimo įgaliojimus nustatyti valstybės biudžeto pajamų šaltinius, planuojamas valstybės biudžeto pajamas bei jų dydžius, valstybės biudžeto išlaidas, subjektus, kuriems skiriamos valstybės biudžeto lėšos, asignavimų dydžius ir kita.“ (2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Pritarti Siūloma formuluotė:
reguliuojamąją veiklą, taikymo tvarka
<...>
„17 14. Lėšos, gautos už šiame šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti. per Klimato kaitos programą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11343
įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., o pirmą kartą nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d. riba, nustatyta šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, turi būti ne didesnė kaip 6,2 procentinio punkto.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos dalis „Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.“ yra suformuluota teisiškai ydingai, nes nustato ne nuostatos taikymo ypatybes, įstatymo nuostatos įsigaliojimo datą.
Pažymime, kad įstatyminė nuostata negali būti kartu ir galiojanti ir netaikoma, nes visos galiojančios įstatymų nuostatos turi būti taikomos. Be to, likusi straipsnio dalis, prasidedanti žodžiais: „pirmą kartą“, kelia abejonių dėl jos esmės. Pažymėtina, kad projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatoma riba yra įstatyminė riba – įstatyme įtvirtintas dydis, todėl nesuprantama, kas, kaip ir kokiu būdu turėtų ar galėtų nustatyti tam tikrą ribą, galiosiančią nuo įstatymo įsigaliojimo datos iki 2022 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti ribą, galiosiančią nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d., tokia riba turi būti nustatyta įstatymo tekste, o ne jo taikymo nuostatose, kadangi pagal savo esmę tai nėra įstatymo taikymo nuostata, o įstatyminė nuostata galiosianti nuo įstatymo įsigaliojimo iki tam tikros datos. Pritarti Projekto 34 straipsnio 3 dalimi siekiama nustatyti ribą, kuri būtų taikoma nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d. kadangi biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis turi būti apribojama pagal 2020 m. faktą, kuris šiuo metu nėra žinomas ir bus aiškus tik 2021 m. III ketv., t.y. įstatymui jau įsigaliojus. Kadangi pagal savo esmę nuostata, nusakanti ribą, nėra įstatymo taikymo nuostata, o yra įstatyminė nuostata, galiosianti nuo įstatymo įsigaliojimo iki tam tikros datos, siūlytina siūlome atsisakyti ADĮ projekto 34 str. 3 d. dėstomos nuostatos ją tikslinant ir perkeliant į 20 str. Siūlomos formuluotės:
„1.
Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai, įgyvendindami šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus, turi užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir (ar) pašarinių augalų, procentinė dalis skaičiuojant nuo palyginti su bendraos degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo parduotų patiektų degalų energineės verteės, 2021 m. nebūtųus didesnė daugiau kaip 6,2 procentinio punkto, o 2022 ir sekančiais metais nebūtų didesnė daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais.“ Projekto 34 straipsnio formuluotė pateikta vertinant Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 81. 81. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-113412
Vyriausybei, jos įgaliotoms institucijos, atitinkamiems ministrams, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, savivaldybių institucijoms ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 34 straipsnio 12 dalis įsigaliotų kartu su visu įstatymu, t.y. 2021 m. liepos 1 d. Taigi aukščiau nurodyti subjektai, priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo neturėtų teisinio pagrindo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant to išvengti, projekto 34 straipsnio 12 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 34 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis ir dėl projekto 34 straipsnio 12 dalies įsigaliojimo. Pritarti Siūlytina koreguoti projekto 34 ir jį išdėstyti taip: „34 35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnį ir šio įstatymo 34 straipsnio 12 dalį, įsigalioja
straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., o pirmą kartą nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d. riba, nustatyta šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, turi būti ne didesnė kaip 6,2 procentinio punkto. 4. Šio straipsnio 12 dalis įsigalioja nuo įstatymo priėmimo dienos.“
<...>
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1133
Atsižvelgiant į Teisės aktų projekto rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 49 punktą, „ Įstatymo priedai dėstomi po įstatymą pasirašančio subjekto pareigų pavadinimo atskirame lape (išskyrus nauja redakcija dėstomą įstatymą ar keičiant jau esantį įstatymo priedą). <...>“ Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo projektas nėra nei dėstomas nauja redakcija (priešingai, rengiama pirminė projekto redakcija), nei keičiamas jau esantis įstatymo projektas, todėl priedo dėstymui turėtų būti taikoma bendroji taisyklė, t. y. įstatymo priedas dėstomas po įstatymą pasirašančio subjekto pareigų pavadinimo atskirame lape. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biodegalų asociacija 2020-09-11
Nr. 956 pritarė Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo bei kitiems, su tuo projektu susijusiems, įstatymų projektams ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Seimui. Artimiausiu metu Seime bus nagrinėjami šie įstatymų projektai.
Minėtuose teisės aktuose reglamentuojami klausimai yra tiesiogiai susiję ne tik su biodegalų gamybos sektoriumi, bet ir su grūdų augintojų veiklos sąlygomis ir galimybėmis vykdyti savo veiklą ateityje. Biodegalų sektorius tiesiogiai susijęs su ūkininkais, kadangi energetiniai augalai – alternatyva žemdirbiams, kuri didina jų pajamas. Žemdirbiai turi galimybę auginti ne vien tik grūdus, bet ir rapsus, kuriuos sąlyginai nesudėtinga realizuoti, esant išvystytam jų perdirbimui vietoje. Biodegalų sektoriaus plėtra lėmė, jog Lietuvoje per praėjusius 10 metų rapsų auginimas išaugo kartais, - iki 600-800 tūkst. tonų. To pasiekta ne tiek plečiant ir įsisavinant apleistus žemės plotus bet ir didinant derlingumą. Perdirbant žemės ūkio žaliavas yra kuriama pridėtinė vertė, kuri papildo nacionalinį biudžetą, užtikrinamas grūdų supirkimas Lietuvoje, vykdomas labai svarbių vietinių baltyminių pašarų, kitų produktų gamyba bei tiekimas. žemės ūkio bendrovių, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijomis bei su Lietuvos ūkininkų sąjunga teikė savo pastabas bei dalyvavo diskusijose dėl minėtų teisės aktų (pridedame bendrą asocijacijų raštą ŽŪM) ūkininkus. Atsižvelgiant j tai, siūlome Kaimo reikalų kom itetui dalyvauti nagrinėjant šiuos įstatymo projektus ir pateikti savo išvadas dėl jų. Biodegalų asociacija kartu su Lietuvos grudų perdirbėjų, Lietuvos grudų augintojų, Lietuvos Aptariamų teisės aktų nuostatos tiesiogiai palies biodegalų gamintojus bei jų partnerius Pritarti Pritarti siūlymui ADĮ projekto nagrinėjime dalyvauti ir Kaimo reikalų komitetui. 2.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
11 Projekto
biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 21 straipsnyje” Tai yra projekte siūloma taikyti daugiklius pažangiesiems ir antros kartos biodegalams ir biodujoms, pagamintiems iš žaliavų, kurios patenka į energetikos ministro patvirtintą sąrašą. Tokiu būdu degalų ar dujų tiekėjams, siekiantiems jiems nustatytų atsinaujinančių išteklių dalies parduodamuose degaluose tikslų, naudojant pažangiuosius arba antros kartos biodegalus/biodujas, šių biodegalų/biodujų energetinė vertė dauginasi iš dviejų. Kitais žodžiais tariant – degalų tiekėjai tą patį tikslą gali pasiekti biodegalų, pagamintų iš energetikos ministro patvirtintame sąraše esančių žaliavų, įmaišant dvigubai mažiau, nei maišydamas kitus biodegalus ir atitinkamai – didesnę dalį įmaišant naftos degalų. Taikant daugiklius – kuo daugiau maišoma antrosios kartos biodegalų, tuo didesnė dalis naftos degalų gali būti palikta parduodamuose degaluose. ES atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvoje yra leidžiama taikyti daugiklius biodegalams ir biodujoms, pagamintiems iš direktyvos IX priede esančių žaliavų. Tačiau tai yra tik galimybė ir daugelis ES šalių daugiklių netaiko arba taiko ribotai Siūlome projekte atsisakyti daugiklių pažangiems ar/ir antros kartos biodegalams ir biodujoms, pagamintoms iš žaliavų, patenkančių į energetikos ministro patvirtintą žaliavų sąrašą Tai yra – siūlome atsisakyti 16 straipsnio 11 dalies ir šioje dalyje įrašytos nuostatos 16.
Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir
(ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 21 straipsnyje Kartu atitinkamai siūlome pataisyti projekto 16 straipsnio 1 dalį, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams, įvertinant tą patį naftos degalų sumažinimo tikslą, bet netaikant daugiklių: 1.
Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 6,4 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 0,1 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 6,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 0,2 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 7,0 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 0,35 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 0,5 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 7,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 0,7 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 8,0 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 0,9 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 1,1 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 9,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 1,35 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių; Ir atitinkamai pataisant 21 straipsnio 1 dalį: 1.
Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 6,4 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 0,1 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 6,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 0,2 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 7,0 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 0,35 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 0,5 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 7,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 0,7 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 8,0 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 0,9 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 1,1 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 9,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 1,35 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių; Ir atitinkamai pataisant 21 straipsnio 1 dalį:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru, atsižvelgdami į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, tvirtina metodiką, pagal kurią vertinamos biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tinkamos naudoti žaliavos ir žaliavos, iš kurių pagamintų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir (ar) nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė, siekiant šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų, gali būti laikoma du kartus didesne palyginti su jų pradine energine verte.
Pagrindinės priežastys kodėl siūloma atsisakyti daugiklių taikymo:
biodegalų ištekliai yra itin riboti) biodegalams, turintiems sertifikatus, užtikrinančius, kad jie yra pagaminti iš Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos IX priedo žaliavų neribotas taikymas kelia pavojų Lietuvoje gaminamiems biodegalams, neturintiems tokių sertifikatų, kadangi tas pats atsinaujinančių išteklių dalies parduodamuose degaluose tikslas gali būti pasiekiamas, sumaišant dvigubai mažesnį kiekį biodegalų ir degalų tiekėjai yra suinteresuoti maišyti brangesnius, bet atitinkamus sertifikatus turinčius biodegalus. Tai savo ruožtu kelia grėsmę Lietuvos biodegalų pramonei: trims biodegalų gamykloms, eilei rapsų spaudyklų, 400 skirtingų ūkių ir kooperatyvų, tiekiančių žaliavas biodegalų gamybai. Su biodegalų gamintojų veikla susijusių įmonių pajamos Lietuvoje siekia 194 milijonus eurųp er metus. Tai pajamos, kurias gauna Lietuvos ūkininkai, logistikos, energetikos įmonės, aptarnaujančios biodegalų gamybos sektorių. Biodegalų gamyba Lietuvoje užtikrina apie 480 papildomų aukštesnio, nei Lietuvos vidurkis, vidutinio atlyginimo darbo vietų Lietuvoje.
Šios ūkio šakos praradimas, jai pralaimint konkurencinę kovą brangesniems, bet papildomai remiamiems importuojamiems biodegalams, padarytų didelę žalą Lietuvos regionų ekonomikai. Be to – tai mažintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant energetinių išteklių import apimtis
tiekėjams tiekti degalus, kuriuose didesnę dalį sudaro degalai, pagaminti iš iškastinių išteklių – naftos. Tai nėra teisinga privilegija, nes ji realizuojama leidimu vartoti daugiau naftos, kas sąlygoja didesnius CO2 išmetimus. 3. Kritikuotinas yra pats principas, kai biodegalai, pagaminti iš energetikos ministro sudarytame sąraše esančių žaliavų, įgauna dvigubą komercinį pranašumą, kadangi tai savo ruožtu sudaro visai nereikalingas prielaidas korupcijai ir neskaidriems sprendimams. 4. Daugiklių taikymas suformuoja traukos zoną padirbtus sertifikatus turinčių biodegalų importui iš trečių šalių. Tai savo ruožtu sudaro rizikingesnę aplinką investicijoms į tikrai pažangių biodegalų ar biodujų gamybą Lietuvoje
reikalingi daugikliai. Pažangiųjų biodegalų vartojimui skatinti pakanka įpareigojimų degalų ir dujų tiekėjams transporto sektoriuje į patiektus degalus maišyti atitinkamą ir nuolat didėjantį pažangiųjų degalų kiekį. Ir tai užtikrina siūloma 16 straipsnio 1 dalies redakcija, atsisakant daugiklių taikymo. 6. Lietuva, atsiskaitydama su Europos Komisija Lietuvoje, vykdant nacionalinius įsipareigojimus didinti atsinaujinančių išteklių dalį transporte, savo ruožtu, gales taikyti daugiklius Lietuvoje suvartotiems pažangiesiems ir antros kartos biodegalams, net jei jie nebus taikomi degalų tiekėjams, vykdančiams savo įsipareigojimus.
Be to - atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Seimo
strategijoje, tiek Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m numatyti tikslai - siekiama atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, yra numatyti, nevertinant daugiklių efekto nei pažangiesiems degalams, nei elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių, naudojamiems transporto sektoriuje. Taigi – jei bus pasiekti Lietuvos nacionaliniai įsuipareigojimai, tai bet kuuriuo atveju net netaikant daugiklių, bus pasiekti ir gerokai viršyti Lietuvos nacionaliniai įsipareigojimai, numatyti ES atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvoje. Nepritarti Siūlome nepritarti visiškam daugiklių pašalinimui iš ADĮ projekto. Daugiklių taikymas visų pirma yra būtinas siekiant skatinti biometano ir kitų pažangiųjų bei antros kartos biodegalų gamybą ir jos plėtrą Lietuvoje. ADĮ projekte numatytų daugiklių taikymas taip pat sudaro lankstesnes galimybes degalų tiekėjams įgyvendinti jiems keliamus ambicingus tikslus ypatingai atsižvelgiant į tai, kad visoje ES degalų rinkoje yra jaučiamas pažangiųjų biodegalų trūkumas, jie yra brangesni už pirmos kartos biodegalus, todėl ES politika numato ypatingą dėmesį pažangiesiems biodegalams – skatinant juos tiek per privalomą įmaišymo dalį, tiek per daugiklius, ir per papildomą paramą investicijoms.
Pasiūlymo autorių minimi sertifikatai patvirtina biodegalų tvarumą ir parodo žaliavų kilmę bei rūšį pagal kurią jos gali būti priskiriamos pažangiesiems arba nepažangiesiems biodegalams, tvarumo sistema Europos Sąjungoje yra pripažįstama visų Sąjungos narių, o pasiūlymo autorių akcentuojamos rizikos dėl perteklinio padirbtų sertifikatų naudojimo neapaiškina kodėl ES mastu pažangiųjų biodegalų pasiūla vis dar yra nepakankama. Pažymėtina, kad ADĮ projekto 21 str. reglamentuoja papildomą žaliavų tinkamų naudoti pažangiųjų biodegalų gamybai vertinimą, kurio dėka būtų įvertinamas atskirų biodegalų rūšių technologinis išsivystymas ir kaštai, taip pat indėlis mažinant klimato kaitą, todėl atsižvelgiant į metodikos nuostatas daugiklis būtų taikomas tik nepakankamai išsivysčiusioms technologijoms, kurios būtų ženkliai brangesnės už rinkoje įsitvirtinusias technologijas. Netinkamų žaliavų priskyrimo klausimas jau yra sprendžiamas Europos Komisijoje, o šiuo įstatymo projektu įtvirtinamas žaliavų vertinimo mechanizmas užtikrina spartesnį procesą identifikuojant pažangiųjų biodegalų gamybai tinkamas naudoti žaliavas ir užkertant potencialias grėsmes kadangi yra atsižvelgiama į biodegalų gamybos technologijų brandą ir kainas taip adresuojant pasiūlymo autorių identifikuojamas rizikas. 3.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2020-09-21 Įstatyme yra numatyti šie biodujų transporto sektoriuje paklausos skatinimo būdai: · Projekto 27 straipsnyje numatyta nuostata, kad
„Visų kategorijų, gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių įsigijimas
skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų“, užtikrinanti, kad transporto kompanijos, gavusiosValstybės paramą dujomis varomų transporto priemonių įsigyjimą, privalės užtikrinti, kad kartu iš dujų tiekėjų būtų perkamos ir biodujos. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje numatytas įpareigojimas dujų tiekėjams, tiekiantiems dujas transporto sektoriuje užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje sudarytų atitinkamą dalį kiekvienais kalendoriniais metais Ir galų gale projekto 16, 17 ir 18 straipsniuose numatyta galimybė degalų tiekėjams vykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti atitinkamą dalį atsinaujinančių išteklių savo parduodamuose degaluose, naudojant degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (DAEI apskaitos vienetus), kurie suteikiami už vidaus rinkoje parduotus degalus/biodujas iš atsinaujinančių energijos išteklių Kitą vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki tol, kol nepradės funkcionuoti ir nesustiprės degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų prekybos rinka ir neatsiras paklausa iš biodujų tiekėjų pirkti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus, vien tik subsidijuojant biodujų gamybos, valymo, suspaudimo ir įterpimo į tinklą įrangą bei įpareigojimų gaunantiems paramą dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui vartoti tam tikrą dalį biodujų, nepakaks, siekiant užtikrinti darnią biodujų gamybos plėtrą Lietuvoje.
Projekto 16 straipsnio 3 dalyje numatytas įpareigojimas dujų tiekėjams, tiekiantiems dujas transporto sektoriuje užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje sudarytų atitinkamą dalį kiekvienais kalendoriniais metais Ir galų gale projekto 16, 17 ir 18 straipsniuose numatyta galimybė degalų tiekėjams vykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti atitinkamą dalį atsinaujinančių išteklių savo parduodamuose degaluose, naudojant degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (DAEI apskaitos vienetus), kurie suteikiami už vidaus rinkoje parduotus degalus/biodujas iš atsinaujinančių energijos išteklių Kitą vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki tol, kol nepradės funkcionuoti ir nesustiprės degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų prekybos rinka ir neatsiras paklausa iš biodujų tiekėjų pirkti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus, vien tik subsidijuojant biodujų gamybos, valymo, suspaudimo ir įterpimo į tinklą įrangą bei įpareigojimų gaunantiems paramą dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui vartoti tam tikrą dalį biodujų, nepakaks, siekiant užtikrinti darnią biodujų gamybos plėtrą Lietuvoje. Pavyzdį galima paimti iš Estijos, kuri biodujų gamybą, valymą ir tiekimą paskatino investuotojams nustačius laikiną (iki 2023 metų galiojančią) išvalytų biodujų supirkimo už 100 eurų/MWh tvarką. Ir net ir prie šio skatinimo Estija susiduria su biodujų trūkumu, siekiant Estijos atsinaujinančių išteklių dalies transporte.
Todėl siūlome būtent šiame įstatyme numatyti, kad išvalytų biodujų, naudojamų transporto sektoriuje, supirkimo sąnaudos, tvirtinamos VERT, nustatyta tvarka, kaip viešuosius interesus atitinkanti paslauga, įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo papildomąją dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, o papildomą dedamąją VERT nustatyta tvarka surenka, administruoja ir išvalytų biodujų gamintojams išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kartu įsigydamas iš biodujų gamintojų degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus bei parduodamas šiuos vienetus jų galutiniams pirkėjams. Nepritarti. Įstatymo projekto nuostatos įtvirtinančios kelių pakopų biometano dujų skatinimo galimybes sudaro pakankamas prielaidas paklausos biometanui sukūrimui ir sparčiam augimui jau artimiausiais metais. Dujinių transporto priemonių įsigijimas su pareiga naudoti nustatytą minimalią dalį biodujų iškarto užprogramuoja paklausą bent 10-mečiui taip pat tuo pačiu užtikrina galimybes plėtoti dujinių degalų infrastruktūrą ją pilnai išnaudojant biometano dujų pasiūlos tenkinimui. Biometanas priskiriamas pažangiesiems biodegalams, o įsigaliojus naujos redakcijos atsinaujinančių išteklių direktyvai pažangiųjų biodegalų paklausa ES ženkliai išaugs, atsidarius planuojamoms dujų jungtims Lietuvos biodujų gamintojai turės visas galimybes prekiauti produkcija konkurencingomis kainomis tarptautinėse rinkose. Degalų tiekėjams sudaryta lanksti galimybė panaudoti biometano dujas įgyvendinant įpareigojimus sukuria papildomą ir palaipsniui didėjantį biometano dujų poreikį laikotarpiui nuo 2022 m. iki 2030 m., o daugiklių panaudojimas tiekiant biometano dujas biometano dujų gamintojams sudaro tik dar palankesnes sąlygas produkcijos realizavimui.
Teikiamas pasiūlymas nustatantis, biometano dujų supirkimo tarifą būtų laikomas pertekliniu subsidijavimu ypatingai tais atvejais kai gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjams yra nustatyti įpareigojimai biometano dujų tiekimui. Tokio finansinio mechanizmo įtvirtinimas užkirstų kelią planuotai 90 mln. eurų finansinei paramai iš ES fondų lėšų. Svarbu pabrėžti, kad taikant 100 eurų už MWh supirkimo tarifą per 10 m. laikotarpį siekiant pasiekti Nacionaliniame klimato kaitos ir energetikos plane nustatytus biodujų plėtros tikslus reikėtų apie 400 mln. eurų lėšų, kurias pasiūlymo autoriai siūlo padengti gamtinių dujų vartotojų lėšomis. 4.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2020-09-2127 Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti tikslai: biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, padidinti iki ne mažiau kaip 5,2 procento pasiekti, kad suminė gamtinių dujų, biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, 2030 metais sudarytų ne mažiau kaip 32 procentus Tai savo ruožtu turėtų reikšti, kad iškastiniai ištekliai – importuojamos gamtinės dujos 2030 metais turėtų sudaryti 26,8% galutinio transporto sektoriaus energijos suvartojimo Siūlome atlikti kaštų naudos analizę, įvertinant ar tokie dideli gamtinių dujų vartojimo transporte tikslai iš tiesų yra optimalūs, vertinant gamtinių dujų sąlygojamą Lietuvos energetinės nepriklausomybės mažėjimą, gamtinių dujų vartojimo sąlygojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, biudžeto pajamų iš akcizo mokesčio netekimus, reikalingas valstybės subsidijas infrastruktūrai plėtoti ir dujomis varomų automobilių įsigyjimui skatinti. Ir įvertinti ar tai atperka naudą, gaunamą dėl mažesnės vietinės taršos bei suskystinto dujų terminalo kaštų pasidalinimo. Pritarti Nors įstatymo projektu nėra įtvirtinamos konkrečios investicijų į atskiras kuro rūšis apimtys ar paramos schemos, atsižvelgiant į Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos pastabą siūlytumėme šio įstatymo projekto kontekste atsisakyti nuostatos dėl keliamų tikslų gamtinių dujų vartojimo didinimui kadangi nėra identifikuoti aiškūs tokios plėtros kaštai ir nauda. Siūlytumėme atitinkamai koreguoti ADĮ projekto 27 straipsnį:
ir infrastruktūra 1.
Visų kategorijų, gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų. 2. Siekiama, kad suminė Transporto priemonės pagal šio straipsnio 1 dalį skatinamos, kol biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu sudarytų, pasieks ne mažiau kaip 5,2 procento 2030 metais. 3. Siekiama, kad suminė gamtinių dujų, biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu,
asociacija 2020-09-21 Lietuvos biodujų asociacija
12 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymo projektas (toliau – projektas). Šiuo projektu yra numatoma naujai sureguluoti atsinaujinančių degalų prekybos rinką, kas neišvengiamai palies ir mineralinių degalų prekybą bei gamybą. Nustatomos papildomos skatinimo priemonės atsinaujinantiems degalams, kai kuriems iš jų numatoma taikyti keleriopą skatinimą, sukuriami visiškai nauji dariniai, tokie kaip atsinaujinančių energijos išteklių statistinių vienetų registras, numatoma sukurti šių vienetų administravimo sistemą su įvairiais auditais, kontroliuojančiomis institucijomis, kurių funkcijos dubliuojasi ir nėra aiškios bei nustatomos didžiulės finansinės ir kitokios sankcijos. Projektas, vertinant jo apimtis ir reikšmę, mūsų nuomone, buvo „suspaustais“ terminais ir karantino salygomis, kai buvo apsunkintos galimybės normaliai diskutuoti ir ieškoti bei rasti optimalius sprendimus.
Projekte sprendžiami gana sudėtingi ir kompleksiniai klausimai, atskirais atvejais dėl priešingų interesų tinkamas sprendimas gali būti komplikuotas ir jo paieškai reikia daugiau laiko bei išsamesnės informacijos analizės. Tuo tarpu pasekmės dėl šiame įstatyme padarytų klaidų gali labai skaudžiai atsiliepti kai kuriems minėtų sektorių dalyviams. Iš principo, diskutuojant su projekto autoriais, akivaizdžai jaučiama, kad liko nemažai neatsakytų klausimų. Biodegalų asociacija teikė savo pastabas bei pasiūlymus Energetikos ministerijai, bet, mūsų nuomone, kai kuriais svarbiais atvejais jie buvo ne iki galo suprasti. Vienas iš svarbesnių klausimų - tai dvigubo skatinimo schemos taikymas pažangiems degalams, t.y. ne tik privalomas maišymas, bet ir jų užskaitymas dviguba verte. Toks dvigubas skaitinimas faktiškai reiškia dabartinių biodegalų, gaminamų iš vietinės žaliavos, išstumimą ir importo subsidijavimą. Šiuo metu I-os kartos biodegalų maksimalus panaudojimas yra pigiausias, efektyviausias ir Lietuvai naudingiausias būdas, siekiant išsikeltų ambicingų tikslų šioje srityje. Tačiau nerimą kelia ketinimai suteikti išskirtines sąlygas ir prioritetus taip vadinamiems II –os kartos pažangiems degalams, numatant jų verčių skaičiavimo daugiklius ir leidžiant jų sąskaita sumažinti I-os kartos biodegalų dalį mineraliniuose degaluose. Norime pažymėti, kad Lietuvos biodegalų gamintojai tikrai nėra prieš tokius II kartos pažangius biodegalus. Lietuvos biodegalų gamintojai jau šiuo metu patys gamina tikrus pažangiuosius biodegalus, taip pat planuoja investicijas į didesnės apimties pažangių biodegalų gamybą.
Tačiau akivaizdu, kad palikus dabar siūlomą tvarką, jie patirs nuostolių ir bus priversti atsisakyti planų dėl pažangių biodegalų gamybos, o su laiku dėl minėtos nesąžiningos konkurencijos bus ir visai išstumti iš biodegalų rinkos. Nors Biodegalų asociacija iš esmės neprieštarauja Energetikos ministerijos siūlymams, tačiau pažymėtina, kad, mūsų supratimu, tai turėtų būti taikoma tik tai daliai biodegalų, kuri viršyja pagal projektą numatomą privalomai įmaišomą minimalią biodegalų dalį. Projekto derinimo metu asociacija teikė savo argumentus apie dabartines didžiules problemas, su kuriomis susiduria biodegalų gamintojai, konkuruodami su taip vadinamais pažangiaisiais biodegalais. Šiuo metu rinkoje yra kelių rūšių pažangūs biodegalai. Absoliučiai didžiausią dalį tokių „pažangių“ biodegalų sudaro biodegalai, gaminami iš „žaliavų – atliekų“, pvz.: “palmių aliejaus gamybos atlieka" (PFAD), "nekokybiškų, brokuotų, sergančių grūdų", "cukraus gamybos atliekų“, atvežamų iš Ukrainos, Baltarusijos, Singapūro, Malaizijos ir pan. Tokie produktai, iš tiesų, negali būti laikomi jokiais pažangiais biodegalais. Nežiūrint to, tokie „pažangūs“ biodegalai rinkoje jau yra siūlomi. Jų kaina 10-20 % yra didesnė, nei I-os kartos biodegalų. Tačiau, jei jų įmaišymas leis dvigubai sumažinti įmaišomų I-os kartos biodegalų dalį, konkuruoti su tokiais dvigubais daugikliais remiamais biodegalais bus neįmanoma. Tai labai neigiamai atsilieps visai Lietuvoje sukurtai biodegalų gamybai ir atitinkamai Lietuvos žemdirbiams, auginantiems rapsus ir javus , naudojamus biodegalų gamybai.
Pažymėtina, kad numatomi proteguoti produktai nėra tvarūs (pavyzdžiui, UAB „Neste Lietuva“ parduodamas HVO produktas gaminamas iš palmių – dėl palmių auginimo trečiosiose šalyse kertami miškai, naikinama didelės biologinės įvairovės žemė, o tai reiškia, kad į aplinką išskiriami didžiuliai kiekiai CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų). Apie Ukrainoje siūlomus „pažangius“ biodegalus iš „sergančių“ grūdų, jau nekalbama, nes visiems akivaizdu, kokie ten „pažangūs“ biodegalai. Tačiau tokios schemos yra naudojamos ir gana plačiai. Taigi tokia prekyba ne tik yra nesąžininga, labai abejotino teisėtumo, bet ir generuoja pajamas ne Lietuvos, o užsienio subjektams. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad tokio protegavimo turėtų būti atsisakyta ir jis jokiu būdu neturėtų būti naudojamas, mažinant biodegalų, pagamintų iš rapsų ir javų , vartojimo apimtis. Ypač įvertinant išskirtines Lietuvos sąlygas ir priežastis:
Ilgą laiką kokybiški biodegalai buvo maišomi su arktiniu dyzelinu (I-os klasės) ir naudojami žiemos laikotarpiu nesukeliant jokių poblemų. Atsižvelgdami į tai pateikiame pasiūlymą papildyti projekto 16 straipsnį 12 dalimi:
„12. Degalų ir biodegalų mišinyje biodegalų
ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų degalų energinė vertė du kartus didesnė verte skaičiuojami tik toje dalyje, kuri viršija šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą dėl minimalios biodegalų dalies kiekviename litre.“ Pritarti iš dalies Siekiant užtikrinti, kad atskirų pažangiųjų ir kitų antros kartos biodegalų rūšių skatinimui ir toliau būtų taikomas daugiklis, tačiau tuo pačiu nesukeltų dirbtinių rinkos iškraipymų ar grėsmės Lietuvoje veikiančioms įmonėms siūlome koreguoti įstatymo projekto 16 straipsnį pagal Kaimo reikalų komitete pasiūlytą formuluotę apribojančią, tačiau neeliminuojančią, daugiklių taikymo. 6. Asociacija Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-09-23 Sąjunga, susipažinusi su aukščiau nurodytais Biodegalų asociacijos teiginiais, Komiteto prašo atkreipti dėmesį, jog jie neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys.
Pabrėžiame, jog LRV jau yra išnagrinėjusi Seimo narės V. Vingrienės teiktą įstatymo projektą Nr. XI11P-4713 ir yra 2020-08-19 nutarimu pasiūliusi jo nesvarstyti Seime,. Pabrėžiame, jog siūlymas numatyti aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimą buvo registruotas jau kelis kartus, t.y. Seimo narė V. Vingrienė teikė analogišką pasiūlymą įstatymo projektui Nr. XI11P-4140 bei teikė atskirą tai numatantį įstatymo projektą Nr. XIIIP-4713. Pabrėžtina, jog nurodyti pasiūlymai, numatantys aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimą, nebuvo priimti gavus visą eilę valstybės institucijų bei rinkos dalyvių jam prieštaraujančių pastabų. Nurodytas siūlomas draudimas, skirtingai nei nurodoma Biodegalų asociacijos rašte, sudaro išskirtines sąlygas bei galimai proteguoja konkrečius rinkos dalyvius ir iu imoniu grupę, kuri po tokio siūlymo priėmimo galimai vienintelė liktu biodegalų rinkoje tiekėja ir yra niekuo nesusijęs su Lietuvos rinkos skatinimu - priešingai - lemtu jos monopolizavimą. STT 2020-03-20 išvada, Teisingumo ministerija ir Konkurencijos taryba išvadomis konstatavo, jog teikiamas siūlymas prieštarauja konkurencijai, skatina biodegalų rinkos monopolizavimą bei galimą biodegalų kainų augimą. Dar daugiau, STT 2020-03-20 išvadoje nurodė, jog nurodytu biodegalų žaliavų draudimu: "sudaromos išskirtinės sąlygos gauti paramą konkretiems juridiniams asmenims, tokiu būdu sumažinant konkurenciją biodegalų gamybos rinkoje, dėl ko gali kilti biodegalų kainos galutiniams vartotojams, o Lietuvos valstybė - neįvykdyti savo įsipareigojimų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Toks išskirtinių sąlygų sudarymas asmenims apribojant galimybes naudotis parama kitiems analogiškus produktus gaminantiems asmenims yra laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, taip pat gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai.“ (priedas Nr. 1) Taip pat, nurodytam biodegalų žaliavų draudimo įvedimui prieštaravo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija bei didieji Lietuvoje veikiantys degalinių tinklai ir biodegalų gamintojai (Circle K, Nešte, Orlen). Nurodytų rinkos dalyvių pastabų esmė - nurodytu pasiūlymu mažinama konkurenciją bei sudaromos išskirtinės sąlygos vienai įmonių grupei gaminti bei tiekti biodegalus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašome Komiteto kritiškai vertinti Biodegalų asociacijos 2020-09-10 siūlymus juos atmetant. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Vyriausybė nutarė pritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI‑1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos dėl aliejinių augalų yra įtvirtintos Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ADĮ) projekto 20 straipsnyje.
ADĮ projekto 20 straipsnyje numatoma, kad biodegalai, pagaminti naudojant žaliavas iš aliejinių augalų, kurios pripažintos kaip didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančios žaliavos, nuo 2023 m. gruodžio 31 d. nebūtų laikomi biodegalais, todėl negalėtų būti naudojami įgyvendinant ADĮ projekto 16 straipsnyje numatytus įpareigojimus. ADĮ 20 str. numatyta formuluotė:
8Iš aliejinių augalų, nurodytų 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę
netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 priede pagaminti degalai nuo 2023 m. gruodžio 31 d. nelaikomi biodegalais, jei pradinė žaliava atitinka didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų nustatymo kriterijus, nurodytus šiame reglamente. 7. Lietuviškų degalinių sąjunga
1 Siūlome papildyti ir apibrėžti Įstatymop projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 1 dalyje pateiktame apibrėžime “Alternatyvieji degalai” naudojamus terminus „sintetiniai degalai“ ir „parafininis kuras“.
Siūlome nustatyti, kad „Sintetiniai degalai” - sintezės arba hidrovalymo būdu iš biomasės, aliejų bei kituose gamybos procesuose susidarančių atliekų ir liekanų, kitų žaliavų pagaminti degalai." Nepritarti Iš biomasės, aliejų bei kituose gamybos procesuose susidarančių atliekų ir liekanų pagaminti degalai yra laikomi biodegalais, nepriklausomai nuo jų gamybai naudojamos technologijos, todėl atskiras tokių degalų apibrėžimas būtų perteklinis ir atskirtų skirtingais būdai pagamintus biodegalus. 8. Lietuviškų degalinių sąjunga
18 Prašome patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 18 dalyje “Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai” pateiktą apibrėžimą. Pagal esamą jo redakciją nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. Nepritarti ADĮ projekte tokia sąvoka nėra vartojama, projekto 2 str. 21 dalyje naudojama sąvoka - nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šie degalai yra suprantami kaip skystieji arba dujiniai transportui naudojami degalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus biomasę. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte yra paaiškinta, kad nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių apima vandenilio dujas, pagamintas elektrolizės būdu naudojant elektros energiją iš AEI, taip pat degalus, pagamintus vandenilio dujų ir anglies dioksido reakcijos metu kai anglies dioksidas yra paimamas iš atmosferos. 9. Lietuviškų degalinių sąjunga
21 1.3.
Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio
„Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 dalyje “Mineraliniai degalai” pateiktą
apibrėžimą nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. Reikia konkretizuoti sąvoką. Nepritarti Mineralinių degalų sąvoka ADĮ projekte nėra vartojama. 10. Lietuviškų degalinių sąjunga
22
„Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 22 p. “Nebiologinės kilmės skystieji ir
dujiniai transporto degalai” pateiktą apibrėžimą nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. Prašome konkretizuoti sąvoką. Nepritarti Paaiškinimas pateikiamas atsakyme į 8 pastabą. 11. Lietuviškų degalinių sąjunga
26
Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 26 p.
“Pažangieji biodegalai” esančią formuluotę „ir kitų degalų“, nes nėra aišku
kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. Nepritarti ADĮ projekto 2 str. 23 dalyje apibrėžiamoje pažangiųjų biodegalų sąvokoje nėra formuluotės „ir kitų degalų“, į šią pastabą buvo atsižvelgta derinimo su socialiniais partneriais ir visuomene metu. 12. Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-09-23 1.6. Prašome pritarti Seimo nario D. Kepenio 2020-09-23 pasiūlymui įtraukti liekanų apibrėžimą. Nurodytas apibrėžimas yra pateiktas ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tuo tarpu Įstatymo projekte nors ir minima „liekanų“ sąvoka, tačiau ji neapibrėžta nei Įstatymo projekte, nei kituose nacionaliniuose teisės aktuose. Pritarti iš dalies Paaiškinimas pateikiamas atsakyme į Seimo nario D. Kepenio pasiūlymą. 13. Lietuviškų degalinių sąjunga
skirsnio „Biodegalų naudojimas“ 16 straipsnio „nuostatos.
Pagal siūlomas Įstatymo projekto nuostatas numatoma, kad parduodamuose mineraliniuose degaluose atitinkamą dalį sudarytų biodegalai, skaičiuojant pagal bendrą mineralinių degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę kiekvienais kalendoriniais metais. Nepritarti Iš pateiktos Lietuviškų degalinių sąjungos pastabos nėra aišku kaip turėtų būti tikslintinos ADĮ projekto 16 straipsnio nuostatos. 14. Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-09-23 Mūsų nuomone, šiai dienai, kaip rodo esanti praktika, realaus pagrindo pasiekti tokius procentus nėra. Sąjungos nariams nėra aišku, kaip galima pasiekti virš 7% įsipareigojimą. Taip pat, 14 str.1 d., kalbama apie mineralinių degalų ir biodegalų mišinio energetinę vertę, kurią tiekėjas privalės apskaičiuoti. Visgi, nėra aišku iš kur paimti tų energetinių verčių reikšmes ((Pvz. dyzelino (manome jog žieminio, pereinamojo ir vasarinio dyzelio energetiniai parametrai skiriasi) ar net atskirų dyzelino partijų bei tuo metu naudojamų biodegalų energetines vertes?)). Sąjungos nuomone, tokios energetinės vertės, jei yra žinomos, turėtų būti skelbiamos šiame Įstatyme projekte. Jei jos yra kintamos (pagal gamybos partijas, tiekėjus ar panašiai) jos turi būti nurodytos viešai, LR Energetikos ministerijos viešai prieinamoje informacinėje sistemoje, tam jog nebūtų jomis manipuliuojama. Nepritarti Siekiant sudaryti degalų tiekėjams lankstesnes galimybes įgyvendinti įpareigojimus ADĮ projekte įtvirtinta DAEI apskaitos vienetų sistema, kurios dėka degalų tiekėjai gali įsigyti apskaitos vienetus iš kitų degalų tiekėjų, kurie jau yra įgyvendinę savo įpareigojimus, taip pat DAEI apskaitos vienetus galima įsigyti ir iš biodujas transportui tiekiančių subjektų. Degalų tiekėjai papildomai gali naudoti sintetinius biodegalus, kuriems standartų išraiška nėra taikomi kiekio apribojimai. Pažymėtina, kad 14 str.
Pažymėtina, kad 14 str. 1 d. yra kalbama apie Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijas, kurios niekaip nesusijusios su degalų energinėmis vertėmis. ADĮ projekto 18 str. 4 dalies 3 punkte numatyta, kad degalų tiekėjai būdami degalų iš AEI apskaitos vienetų sistemos dalyviais deklaruodami į rinką patiektus degalų kiekius juos išreiškia energine tų degalų verte, kuri yra numatyta energetikos ministro tvirtinamoje metodikoje. 15. Lietuviškų degalinių sąjunga
naudojimas“ 16 straipsnio „nuostatos. Pagal siūlomas Įstatymo projekto nuostatas numatoma, kad parduodamuose mineraliniuose degaluose atitinkamą dalį sudarytų biodegalai, skaičiuojant pagal bendrą mineralinių degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę kiekvienais kalendoriniais metais. Nepritarti Pastabos esmė ir pasiūlymas yra analogiškas pastabai Nr. 13. 16. Lietuviškų degalinių sąjunga
biodegalų imperatyviai nustatytina įmaišymo dalis. Sąjungos narių žiniomis, šiai dienai nurodyti procentai yra galimai nepasiektini. Atitinkamai, turi būti užtikrinta reali bei objektyvi maišymo patikros sistema. Nepritarti Pažangiųjų biodegalų skatinimas yra numatytas Direktyvos 2018/2001 nuostatose, kurios yra taikomos visų valstybių narių atžvilgiu. ADĮ projektu perkeliamos Direktyvos nuostatos ir sudaromos lankstesnės galimybės įgyvendinti įpareigojimus. Taip pat kaip numatyta Direktyvoje yra įtvirtinamas daugiklių taikymo mechanizmas leidžiantis tam tikrus degalus užskaityti dviguba energine verte. ADĮ projekte papildomai yra numatyta degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kurios pagalba degalų tiekėjai gali įsigyti apskaitos vienetus iš kitų degalų ar energijos tiekėjų taip užskaitydami juos siekiant savo paties įpareigojimų įgyvendinimo.
Pažymėtina, kad ADĮ projekto 19 straipsnyje numatytas kontrolės ir patikrinimų mechanizmas įpareigoja net kelias institucijas imtis veiksmų siekiant prižiūrėti degalų ir biodegalų tiekimo grandinėje vykstančius procesus. Pateikiami degalų tiekėjų duomenys būtų netik fiziškai patikrinami, tačiau ir sužiūrimi atsižvelgiant į akcizų ir muitinės informacines sistemas. 17. Lietuviškų degalinių sąjunga
36
D. Kepenio 2020-09-23 pasiūlymui išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą – jis nepagrįstai apriboja konkurenciją, prieštarauja ES teisės aktų reikalavimams bei nustato papildomus reikalavimus atliekų ir liekanų vertinimui, kurie nėra taikomi ES šalių. Tokio pobūdžio ribojimai neišvengiamai mažins biodegalų prieinamumą. Nepritarti Paaiškinimas pateikiamas atsakyme į Seimo nario D. Kepenio pasiūlymą. 18. Lietuviškų degalinių sąjunga
3
verstis energetikos veikla pagrindus. Nurodytoje nuostatoje numatoma, kad leidimas panaikinamas už nurodytus pakartotinai nustatytus kalendoriniais metais pažeidimus – kai tuo tarpu pagal pačius nurodytus pažeidimus jie yra siejami su per atitinkamais kalendoriniais metais nepasiektais biodegalų panaudojimo įsipareigojimais. Taigi, Sąjungai nėra aišku, kaip galima per vienus metus būti pakartotinai baustam už per kalendoriniams metams nustatytų įsipareigojimų nepasiekimą. Manome, jog esama Įstatymo projekte numatytą sankcijų sistema gali sužlugdyti bet kurią įmonę, kadangi jau dabar kalbama, kad pasiekti įpareigojimus, numatytus iki 2030m., praktiškai neįmanoma.
Punktas turi būti arba pašalintas arba koreguotinas. Kitaip jis gali būti traktuojamas kaip neatitinkantis laisvos konkurencijos principo degalų rinkoje. Pritarti Atsižvelgiant į šią ir į LRS Teisės departamento pastabą Nr. 74 siūlytina atsisakyti ADĮ projekto 32 straipsnio 3 dalyje siūlomos nuostatos:
„3. Už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus,
nurodytus šio straipsnio 1 dalies
tvarka gali būti sustabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla.“ Atitinkamai, koreguotinos projekto nuostatos, kuriose minima 32 straipsnio 3 dalis, pernumeruojami po šios dalies esantys punktai. Taip pat sistemiškai koreguotina projekto 32 straipsnio 13 dalis:
„13. Tarybos ar Tarnybos sprendimas dėl baudos skyrimo ar
Tarybos sprendimas dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jei Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos.“
degalinių sąjunga
patikslinti ir konkretizuoti projekto ketvirto skirsnio 20 straipsnio pateiktas nuostatas. Kaip suprantame, šiuo straipsniu yra ribojamas kai kurių biodegalų naudojimas, kuris ankstesniuose straipsniuose yra „privalomas“ ar skatinamas. Neaišku kaip apskaičiuoti bio degalų dalis, kad nebūtų pažeisti nustatyti reikalavimai. Projekto 16 straipsnis numato, kad reikia užtikrinti pažangiųjų biodegalų sunaudojimą, o projekto 20 str.
sakoma, kad procentinė dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime turi būti ne didesnė nei 1,7% . O jei ji bus didesnė? Nepritarti ADĮ projekto 20 str. 1 dalyje numatytas apribojimas siekiant užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis skaičiuojant nuo bendros degalų tiekėjo parduotų degalų energinės vertės, nebus daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. Kadangi tiksli 2020 m. dalis bus aiški tik 2021 m. eigoje ADĮ projekto 34 str. 3 d. numatyta, kad iki to laikotarpio riba yra laikoma 6,2%, kas reiškia, kad degalų tiekėjo tiekiamų degalų ir biodegalų dalyje negali būti daugiau kaip 6,2% biodegalų, pagamintų iš maistinės kilmės žaliavų. Atitinkamai ADĮ projekto 20 str. 2 dalyje numatytas apribojimas yra taikomas antros kartos biodegalams iš Direktyvos IX priedo B dalies, tačiau nėra taikomas pažangiesiems biodegalams, kurių naudojimui nėra taikomi jokie apribojimai. ADĮ projekto 20 str. 3 dalyje nustatyta, kad viršijant ADĮ projekto 20 str. 2 dalyje ir ADĮ projekto 34 str. 3 d. numatytas ribas dalis, biodegalų, pagamintų iš atitinkamų žaliavų, nėra įskaičiuojami į degalų tiekėjų įpareigojimo siekimą kaip numatyta ADĮ projekto 16 str. 1 ir 3 dalyse. 20. Lietuviškų degalinių sąjunga
biodegalų panaudojimo nustatyti išimtinai degalų gamintojams ir importuotojams. Nepritarti ADĮ projektu įpareigojimai nustatomi atsižvelgiant į Direktyvoje 2018/2001 numatytą pereigos per akcizų mokėjimo punktą pagrindą.
Nepriklausomai nuo to ar degalai yra importuojami ar gaminami vidaus rinkoje atsakomybė už įpareigojimo įgyvendinimą turi tekti subjektams atsakingiems už patiekiamų degalų akcizo mokėjimą. Degalų gamintojai nevisais atvejais yra atsakingi už degalų patiekimą vidaus rinkai ir degalų partijas gali parduoti atskiriems didmeninę prekybą degalais vykdantiems subjektams. 21. Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-10-02 Pažangiųjų degalų rinka Lietuvoje šiai dienai praktiškai neegzistuoja. Tokie degalai nėra gaminami vietoje ir iš vietinės žaliavos. Kol kas dominuoja įvežtiniai produktai iš kitų šalių. Įvertinus pasaulinę tokių degalų gamybos specifiką, Lietuvoje, bent artimiausius penkis metus nebus jokios pažangiųjų degalų gamybos. Pirmiausiai tai riboja tinkamų žaliavų kiekis, kurių Lietuvoje nėra dabar ir nebus reikiamo kiekio ateityje. Tokiu būdų, numatyti LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekte galimi pažangiųjų degalų tiekimo apribojimai, sudarys problemas nedidelėms lietuviško kapitalo įmonėms, kokios yra mūsų Sąjungos narės, įsigyti tokius degalus dabar ir ateityje. Jei tokia, galimai ribota pažangiųjų degalų rinka Lietuvoje ir atsiras, tokio produkto kaina bus labai didelė ir nekonkurencinga, ko pasekoje gali brangti degalai Lietuvos vartotojams. Nepritarti ADĮ projektu įtvirtinami įpareigojimai degalų tiekėjams sukuria aiškią degalų iš AEI, įskaitant pažangiuosius biodegalus, paklausą. Biodegalų naudojimas ES lygmeniu yra reguliuojamas per tvarumo kriterijus, kurių taikymas yra privalomas. Tik biodegalai atitinkantys tvarumo kriterijus gali būti laikomi biodegalais ir naudojami įgyvendinant įpareigojimus. ADĮ projekte numatytos lanksčios galimybės degalų tiekėjams įgyvendinti įpareigojimus ne vien skystaisiais pažangiaisiais biodegalais, tačiau ir kitos formos degalais iš AEI.
Planuojamos reikšmingos biometano dujų ir kitų antros kartos degalų gamybos plėtros apimtys Lietuvoje, kurios sukurs degalų iš AEI pasiūlą kuria degalų tiekėjai galės pasinaudoti įgyvendinant jiems nustatytus įpareigojimus. 23. Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-10-02 Net ir esant LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekte numatytiems daugikliams, vykdant išmetamų teršalų apskaitą ir siekiant ES numatytų tikslų dėl ŠESD, prekiaujant vien dyzelinu ir visus metus maišant, pasenusių technologijų pirmos kartos RRME tipo biopriedus maksimaliu kiekiu ir ištisus metus, numatytų tikslų pasiekti nepavyks. Įstatymo projekte numatyti ir kiti, alternatyvūs energijos šalitinai nėra tinkamai išdiskutuoti ir diegiami praktikoje, apie juos daugiau kalbama nei daroma. Nepritarti Pažymėtina, kad pirmos kartos biodegalų naudojimas yra tik vienas iš būdų vykdyti ADĮ projekte įtvirtintus įpareigojimus. Degalų tiekėjams nėra draudžiama naudoti pažangesnėmis gamybos technologijomis pagamintus biodegalus, taip pat DAEI apskaitos vienetų sistema leidžia netiesiogiai užskaityti kitų degalų tiekėjų tiekiamo biometano ar vandenilio dujų kiekius. Visos šios alternatyvos buvo išsamiai pristatytos ir aptartos su rinkos dalyviais dviejų viešųjų konsultacijų metu (2020 m. balandžio 23 ir 24 d., birželio 26 d.)
degalinių sąjunga 2020-10-02 Vienas svarbiausių LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekto punktų, tai punktas apie rinkos dalyvių atsakomybę, 32 straipsnis, nevykdant ar pažeidus tam tikrus, įstatymų numatytus rodiklius. Šiuo klausimu nebuvo jokios diskusijos jokiose LR Seimo komitetuose. Baudos neadekvačios ir neturinčios jokios logikos bei nesuderinamos su bendra ES atsakomybę. Eilinį kartą Lietuvos įstatymai orientuoti į baudas, draudimus, ribojimus bet ne į pagalbą vietiniam verslui.
Vieno milijono eurų bauda, bet kokiai, net vidutiniškai didelei Lietuviško kapitalo degalų prekybos įmonei, bus mirties nuosprendis. Tokia įmonė bus privesta bankrutuoti, apie 50 tokios įmonės darbuotojų bus išvaryti į gatvę. Lygiai taip pat nesolidžiai atrodo ir gąsdinimas naikinti leidimus verstis energetine veikla. Planai ambicingi, turime dirbti sutelktai, bet ne laidant nepagrįstus grasinimus Valstybės vardu. Nepritarti Už įpareigojimų neįvykdymą ADĮ projekte numatytos pasekmės yra tiesiogiai ir proporcingai susietos su neįvykdyto įpareigojimo sąnaudomis ir įkainotos 4 euro centų verte už kiekvieną nepatiektą MJ degalų iš AEI. Pažymėtina, kad baudos už reikalavimų nevykdymą yra nustatytos intervaline išraiška ir tik tam tikrais piktybinių pažeidimų ar sukčiavimo atvejais gali siekti 1 milijoną eurų atsižvelgiant į pažeidimo padarymo mastą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į LRS Teisės departamento išvadą nuspręsta atsisakyti leidimų energetikos veikla panaikinimo sankcijos. 25. ORLEN Lietuva 2020-09-30 Projekte vis dar nėra perkelti Direktyvos 27 str. 2 d. numatyti daugikliai, kurie leidžia multiplikuoti transportui vartojamos elektros energijos ir aviacijai teikiamų biodegalų energetinę vertę. Svarstytina, ar be šių multiplikatorių pakaks DAEI vienetų sistemos funkcionalumui užtikrinti. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2018/2001 27 str. 2 d numatyti daugikliai visų pirma yra taikytini įrodant įpareigojimų įgyvendinimą valstybių narių, o ne degalų tiekėjų lygmeniu. Valstybės Narės nacionaliniu lygmeniu turi visišką laisvę spręsti, kurie daugikliai, kuriems sektoriams galėtų būti taikytini paramos tikslais, todėl ADĮ projekto atveju daugikliai numatyti siekiant skatinti pažangiųjų biodegalų naudojimą.
Pažymėtina, kad ADĮ projekte numatyta, kad orlaiviams tiekiamų degalų dalis nėra įskaičiuojama į degalų tiekėjo įpareigojimų dalį, todėl papildomai neapsunkina degalų tiekėjų galimybių įgyvendinti numatytus įpareigojimus, tuo tarpu elektros energijos tiekimo transportui atveju daugiklių taikymo mechanizmas kaip paramos priemonė nėra taikytinas, kadangi alternatyviai elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje skatinamas per tikslines finansines subsidijas šio sektoriaus plėtrai. Papildomų daugiklių taikymas elektros energijai suvartotai transporto sektoriuje būtų laikytinas pertekliniu subsidijavimu, kadangi tokiu atveju degalų tiekėjai galėtų įsigyti DAEI apskaitos vienetus iš elektros energijos tiekėjų transportui, kurie tuo pačiu metu papildomai būtų subsidijuojami ir atskiromis finansinės paramos priemonėmis. 26. ORLEN Lietuva
3 17 str. 3 d. Sistemos administravimo tikslais siūlytina patikslinti, kad nors bendras degalų tiekėjo sudaromų sandorių skaičius neribojamas, bet konkretus DAEI vienetas gali būti perleistas tik vieną kartą (tokia praktika taikoma Vokietijos Nabisy sistemoje). Pritarti iš dalies Numatant, kad DAEI apskaitos vienetas galėtų būti perleidžiamas tik vieną kartą yra apribojamos degalų tiekėjų įpareigojimų įgyvendinimo planavimo galimybės tuo aspektu, kad įsigijus tam tikrą DAEI apskaitos vienetų skaičių ir vėliau pasikeitus rinkos sąlygoms tų vienetų nebūtų galima pakeisti kitais, palankesnėmis sąlygomis įsigytais, DAEI apskaitos vienetais. Siekiant išvengti lankstumo apribojimo, tačiau atsižvelgiant į galimas sukčiavimo rizikas siūloma numatyti, kad vienas DAEI apskaitos vienetas gali būti perleidžiamas nedaugiau kaip du kartus. 17 straipsnis. DAEI apskaitos vienetai
<...>
„3.
DAEI apskaitos vienetųas gali būti perleidžiamas nedaugiau kaip du kartus. perleidimo sandorių skaičius neribojamas.“
2020-09-30 17, 18 4, 24
dubliuojamos kitoms institucijoms teikiamos ataskaitos. Pavyzdžiui, šiuo metu audituotos ataskaitos yra teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai pagal Degalų kokybės direktyvos 7a straipsnio reikalavimus. Atitinkamai, manome, kad siekiant minimizuoti administracinę naštą verslui, institucijos turėtų bendradarbiauti ir degalų tiekėjams turėtų pakakti pateikti tik vieną audituotą ataskaitą. Pritarti iš dalies Ataskaitų teikimo tvarkos suvienodinimas yra atskirų ministerijų susitarimo klausimas ir neturėtų būti įstatymo objektu. Ataskaitų teikimo forma ir tvarka turėtų būti nustatyta įgyvendinamaisiais teisės aktais įvertinant galimybes maksimaliai suvienodinti teikiamų ataskaitų turinį ir sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams. Pažymėtina, kad degalų tiekėjų įpareigojimų įgyvendinimo ataskaitos yra platesnės apimties palyginti su ataskaitomis teikiamomis Aplinkos apsaugos agentūrai kadangi papildomai turi būti įvertinamas ir degalų tiekėjui išduotų DAEI apskaitos vienetų validumas. 28. ORLEN Lietuva
22
apmokestinimas yra vienas esminių valstybės pajamų šaltinių. DAEI registro veikla, kuri degalų tiekėjams nesuteikia jokių paslaugų bet yra jų veiklos valstybinės kontrolės dalimi, turėtų būti finansuojama biudžeto, o ne degalų tiekėjų lėšomis. Nors įmokoms nepritariame apskritai, papildomai pastebime, kad 18 str. 9 d. pelno marža šiai veikiai neturėtų būti numatyta ir turėtų būti apsiribota tiesioginėmis sąnaudomis, nes rinkos dalyviai neturi galimybės šioje sistemoje nedalyvauti. Pritarti Atsižvelgiant į šią ir į LRS Teisės departamento pastabą Nr.
43 siūlytina atsisakyti pelno maržos patikslinant projekto 18 straipsnio 9 d. formuluotę:
<...>
„9. Per 30 kalendorinių dienų nuo finansinių metų pabaigos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių. Taryba, įvertinusi DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudųas ir gautų pajamų santykį, turi teisę gali pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“
25 18 str. 2 d. 5 p. Ne iki galo aišku, kokia yra šio reikalavimo esmė. Dėl poreikio siekti ambicingų tikslų degalų tiekėjai turės, iš esmės, apie kiekvieną sandorį teikti informacija, kas kurs visiškai perteklinę administracinę naštą. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. Nepritarti Siekiant užtikrinti veiksmingą biodegalų tiekimo rinkai mechanizmą tokia informacija reikalinga Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tikrinant ar DAEI apskaitos vienetų sistemoje deklaruoti degalų ir biodegalų mišinių kiekiai atitinka galutiniam vartojimui patiektus biodegalų kiekius. 30. ORLEN Lietuva
3 19 str. 3 d. nuostatą siūlytina formuluoti ne kaip 16 str. 6 d. pareigos kontrolę, o kaip dalį bendroje DAEI sistemos veikimo kontrolėje.
Mažmeninės degalų rinkos dalyviai DAEI registre nedalyvaus ir nėra laikomi degalų tiekėjais, todėl mažmeninės prekybos vietų kontrolė vykdoma siekiant patikrinti ar realiai į rinką yra patiekiami biodegalai, aktualūs DAEI sistemos veikimui. Mažmeninės rinkos dalyvių pareigas pagal 16 str. 6 d. kontroliuoja Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi ADĮ projekto 13 str. Nepritarti Mažmeninės degalų rinkos dalyviai nebus laikomi degalų tiekėjais tik tuo atveju kai patys nebus atsakingi už degalinėje parduodamų degalų akcizo sumokėjimą. Nepaisant to, mažmeninės prekybos degalais rinkos dalyvis turi būti vienodai atsakingas, už jam priklausančioje degalinėje parduodamus degalus su minimaliu biodegalų kiekiu kaip yra numatyta ADĮ projekto 16 str. 6 d. 31. ORLEN Lietuva 2020-09-30 Degalų tiekėjo sąvoką siūlytina apibrėžti taip, kaip ji pateikta Direktyvoje. Direktyvos formuluotėje akcentuojamas degalų (nebūtinai naftos produktų!) pereigos per akcizų mokėjimo punktą momentas, taip pat aptariami ir atvejai, kai subjektas laikomas degalų tiekėju net jei jo parduodamas produktas nėra akcizo objektu (elektra ar neakcizinių produktų tiekimas). Hipotetinis pavyzdys, kada projektu siūlomos formuluotės neatitikimas Direktyvos formuluotei gali sukelti praktinio taikymo iššūkių:
Manytina, kad viena iš alternatyvių degalų skatinimo priemonių galėtų būti atleidimas nuo akcizo mokesčio, todėl įsiūlomą formuluotę, galimai, nepatektų ir degalų tiekėjais nebūtų laikomi subjektai, kurie užsiima nuo akcizų mokesčio atleistų degalų prekyba. Atitinkamai, toks subjektas nebepatektų ir į DAEI apskaitos sistemą nes nebūtų laikomas degalų tiekėju. O tokia situacija komplikuotų ir visą kontrolės sistemą kuri grindžiama DAEI registro dalyvių, o ne degalų tiekėjų kontrole.
Nepritarti ADĮ projektu degalų tiekėjas suprantamas kaip naftos produktų tiekėjas, kadangi naftos produktai sudaro didžiausią degalų ir energijos balanso dalį transporto sektoriaus suvartojime. Nuo 2025 m. papildomai degalų tiekėjais laikomi ir gamtinių dujų transportui tiekėjai atsižvelgiant į prognozuojamą gamtinių dujų panaudojimo transporto sektoriuje plėtrą. ADĮ projektu nustatyti įpareigojimai degalų tiekėjams ir gamtinių dujų transportui tiekėjams, taip pat atskirai vertinant elektros energijos panaudojimo transporte plėtrą pilnai įgyvendina Direktyvoje 2018/2001 keliamus tikslus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Direktyvą 2018/2001 nustatydamos įpareigojimus degalų tiekėjams, valstybės narės gali nuspręsti jų netaikyti arba taikyti skirtingai atskiriems degalų ar energijos tiekėjams. Pažymėtina, kad dyzelino ir benzino atleidimas nuo akcizo mokesčio ar akcizo lengvatos pritaikymas nepanaikina akcizo mokėjimo pareigos., kuri yra suformuojama Akcizų informacinėje sistemoje. Degalų tiekėjai pagal ADĮ projekto nuostatas privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje, o kitos rūšies degalus ar energiją tiekiantys subjektai sistemoje gali dalyvauti savanoriškai. 33. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
9 Biodegalų gamyba ir gūdų, rapsų auginimas yra labai glaudžiai susiję. Išvystytas grūdų ir rapsų perdirbimas Lietuvoje užtikrina aukštesnes pajamas žemdirbiams, nes jei nebūtų perdirbimo Lietuvoje grūdų ir rapsų kainos vidaus rinkoje neabejotinai būtų žemesnės. Biodegalų sektoriaus plėtra lėmė, jog Lietuvoje per praėjusius 10 metų rapsų auginimas išaugo kartais, - iki 600-800 tūkst. tonų per metus. Tokia plėtra įvyko ne tiek plečiant ir įsisavinant apleistus žemės plotus bet ir didinant derlingumą.
Rapsai neabejotinai yra vienas geriausių priešsėlių varpiniams javams, labai gerina sėjomainą, jų auginimas prisideda ir prie varpinių javų derlingumo didėjimo. Perdirbant žemės ūkio žaliavas yra kuriama pridėtinė vertė, kuri papildo nacionalinį biudžetą, užtikrinamas grūdų supirkimas Lietuvoje, gyvulininkystės ūkiai aprūpinami labai vertingais vietiniais baltyminiais pašarais, vykdoma kitų produktų gamyba, užtikrinamos darbo vietos. Kitas labai svarbus biodegalų gamybos tikslas yra didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Biodegalų gamyba iš įvežtinės žaliavos, o ypač iš palmių aliejaus ir palmių aliejaus atliekų, niekaip neprisideda prie šio tikslo įgyvendinimo. Jau nekalbant apie tai, kad palmių aliejaus gamyba ir vartojimas visame pasaulyje daro nepataisomą ir pražūtingą žalą klimatui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlome papildyti LR Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr.XIIIP-5137 20 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „20 straipsnis. Biodegalų naudojimui taikomi reikalavimai
produktų ir (ar) jų atliekų pagaminti degalai nelaikomi biodegalais.“ Nepritarti. Pažymėtina, kad teikiamas pasiūlymas dėl išimtinai visų aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimo jau buvo registruotas Seime kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4713. Atsižvelgiant į institucijų pateiktas pastabas pasiūlymo turinys buvo identifikuotas kaip neatitinkantis ES politikos ir galimai neigiamai įtakojantis konkurencines sąlygas rinkoje. Vyriausybės nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI‑1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos dėl aliejinių augalų yra įtvirtintos ADĮ projekto 20 straipsnyje. Pabrėžtina, kad remiantis ES teise draudimas turėtų galioti tik tiems biodegalams, kurie yra pagaminti naudojant žaliavas pripažintas didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančiomis žaliavomis pagal Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus. Skirtingai nei numatyta Reglamente, ADĮ projektu siūloma paankstinti tokio reguliavimo įsigaliojimą numatant jį taikyti nuo 2023 m. gruodžio 31 d. ADĮ 20 str. numatyta formuluotė:
deleguotojo reglamento (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 priede pagaminti degalai nuo 2023 m. gruodžio 31 d. nelaikomi biodegalais, jei pradinė žaliava atitinka didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų nustatymo kriterijus, nurodytus šiame reglamente. 34. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
5 Taip pat siūlome papildyti Įstatymo projekto 34 straipsnį 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 5.
Šio įstatymo 20 straipsnio 8 ir 9 dalies, 22 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatos įsigalioja 2021 m. liepos 1 d., jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas iki 2021 m. liepos 1 d. arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. liepos 1 d.“ Nepritarti Atsižvelgiant į komiteto argumentaciją dėl pastabos Nr. 33 siūlytina palikti ADĮ projekto 20 str. 8 d. įtvirtintą nuostatą dėl aliejinių augalų naudojimo biodegalų gamybai ribojimo ir projekto 34 str. 5 dalyje numatytą nuostatą dėl Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas, gavimo, pagal kurį būtų suderinama
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2020-10-07 Seimo narys Dainius Kepenis 2020-09-22 pasiūlyme Lietuvos Respublikos Alternatyvių degalų įstatymo projektui NR. XIIIP-5137 siūlo įvesti „liekanų“ sąvoką įstatyme, „ 18.1 Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama“ Atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje pateiktame Pažangiųjų biodegalų apibrėžime numatoma, kad iš liekanų pagaminti biodegalai yra laikomi Pažangiaisiais biodegalais („22. Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai“). Tai reiškia – tokiems biodegalams būtų suteikiamos didesnės privilegijos, nei įprastiems biodegalams (privalomas jų kiekis parduodamuose degaluose, atskiras jų gamybos skatinimas ir pan.).
Kitą vertus - apibrėžus liekanas būtent tokiu būdu, kaip siūloma, tai yra tiesiogiai, neatsižvelgiant į vietinį kontekstą, perkėlus liekanų apibrėžimą iš ES Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos ir nenumatant jokių papildomų sąlygų, kurias turėtų atitikti liekanomis laikomos žaliavos biodegalų gamybai, liekanomis būtų laikomi net ir tokios žaliavos, kurios turi kitas panaudojimo galimybes, paklausą rinkoje ir rinkos kainą, dažnai artimą pagrindinio gamybos proceso metu gaminamo produkto rinkos kainai. Vienas iš tokių produktų, kuris, esant siūlomam liekanų apibrėžimui, galėtų būti laikomas liekana, o iš jų pagaminti biodegalai – pažangiaisiais biodegalais, galėtų būti PFAD (Palm Fatty Acid Distillate - palmių riebalų rūgščių distiliatas), susidarantis palmių aliejaus gamybos metu, naudojamas kosmetikos, chemijos pramonėje ir rinkoje parduodamas už kainą, artimą pagrindiniam palmių aliejaus gamybos produktui – palmių aliejui. Kai kuriose ES šalyse (pavyzdžiui Suomijoje) iš PFAD pagaminti biodegalai vis dar yra laikomi „pažangiaisiais biodegalais“, nors daugumoje ES šalių PFAD nėra pripažįstama, kaip žaliava, iš kurios pagaminti biodegalai yra laikomi pažangiaisiais antros kartos biodegalais. Seimo narys Dainius Kepenis 2020-09-22 pasiūlyme Lietuvos Respublikos Alternatyvių degalų įstatymo projektui NR. XIIIP-5137 taip pat siūlo išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuriame numatytas privalomai taikomas kriterijus Energetikos ministro kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru tvirtinamoje metodikoje, nustatant žaliavų, iš kurių pagamintiems biodegalams būtų taikomi daugikliai ir iš kurių pagaminti biodegalai būtų laikomi pažangiaisiais biodegalais, sąrašą.
Priėmus Seimo nario Dainiaus Kepenio pasiūlymą, praktiškai būtų panaikinti bet kokie filtrai, kurie neleistų pažangiaisiais biodegalais laikyti bet kokių importuojamų biodegalų, turinčių sertifikatus, kad jie yra pagaminti iš atliekų ar liekanų. Net jei tokie biodegalai pažangiaisiais nėra laikomi daugumoje ES valstybių. Visas 21 straipsnis praktiškai prarastų bet kokią prasmę. Seimo narys Dainius Kepenis, argumentuodamas savo pasiūlymą, teigia, kad „Siūlomas kriterijus diskriminuoja atliekas bei liekanas, kurios yra laikomos pažangiais biodegalais, kurių panaudojimas yra skatintinas (išvengiama žaliavų išmetimo, jos yra panaudojimas), iš esmės visas galimas panaudoti atliekas bei liekanas sulyginant su kitomis žaliavomis, kurios nėra susidariusios kaip šalutinis produktas gamybos procese, o yra skirtos būtent biodegalų gamybai“, tačiau iš tiesų yra atvirkščiai – šis kriterijus, įrašytas į įstatymo projektą („atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms“) būtent ir skirtas tam, kad atskirtų tas žaliavas, kurios, jų nepanaudojus, būtų išmetamos, nuo tų žaliavų, kurios, jų nepanaudojus, būtų realizuojamos kitiems tikslams.
Priėmus Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymą būtų padaryta žala ne pirmosios kartos biodegalams, bet visų pirma – iš tikrų atliekų pagamintiems biodegalams ar biodujoms, pavyzdžiui biodujoms, pagamintoms iš žemės ūkio atliekų, kadangi visa pažangiųjų biodegalų ir biodujų paklausa, formuojama degalų tiekėjams privalomu jų pardavimu, būtų užpildyta pigesniais importuojamais iš liberaliai apibrėžtų liekanų pagamintais biodegalais, nekontroliuojamai importuojamais į Lietuvą ir čia be jokių apribojimų pripažįstamais pažangiaisiais biodegalais. Todėl Seimo nariams siūlome nepritarti Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymui ir išlaikyti galimybę Lietuvoje iš tikrų žemės ūkio atliekų, kurių iš tiesų neįmanoma niekur kitur panaudoti ir kurių nepanaudojus būtų išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, pagamintų biodegalų ir biodujų realizavimui Lietuvos rinkoje. Pritarti iš dalies Siūlytina iš dalies atsižvelgti į Seimo nario D.Kepenio pasiūlymą ir įtraukti patikslintą liekanų apibrėžimą siekiant tinkamai perkelti Direktyvos 2018/2001 nuostatas.
Pažymėtina, kad tokios apibrėžties sąvoka jau yra taikoma energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. 1-170 „Dėl atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, tačiau komiteto nuomone nustatant žaliavų, naudojamų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai turi būti atsižvelgiama į žaliavų priskyrimą atliekų, perdirbimo liekanų ar šalutinių produktų grupėms, taip pat į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų taikymą ir išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai šalutiniai produktai tikslingai paverčiami gamybos liekanomis ar atliekomis ignoruojant kitus alternatyvius tų žaliavų panaudojimo būdus siūlytina nepritarti Seimo nario D.Kepenio pasiūlymui dėl ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkto išbraukimo. 36. UAB Kvistija 2020-10-16
Nepritarti Įpareigojimų įgyvendinimas yra glaustai susijęs su degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimu, degalų tiekėjų deklaruoti vidaus rinkai patiekiamų degalų kiekiai turi atitikti kokybės, tvarumo ir kitus reikalavimus, taip pat turi būti patikrinamas ir įvertinimas DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktų dokumentų ir sertifikatų patikimumas ir autentiškumas.
Siekiant, kad būtų užtikrintas įpareigojimų įgyvendinimo skaidrumas ir atsižvelgiant į pakankamai reikšmingas įpareigojimų įgyvendinimo sąnaudas, teigtina, kad pateiktų dokumentų autentiškumo tikrinimas yra būtinas, todėl audito ataskaitos čia yra kritiškai svarbios. Pažymėtina, kad numatyti fiziniai Valstybės institucijų patikrinimai niekaip negali atstoti dokumentų autentiškumo patikros. Atsižvelgiant į tai siūlome nepritarti. 37. UAB Kvistija 2020-10-16
Nepritarti DAEI apskaitos vienetų sistema siekiama ne tik užtikrinti valstybinę priežiūrą ir kontrolę, tačiau ir suteikti degalų tiekėjams papildomas galimybes ir lankstumą įgyvendinant jiems nustatytus įpareigojimus mažiausiais įmanomais kaštais. ADĮ projekte numatyta, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio mokestis priklausys nuo DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimčių, todėl nedidelius degalų kiekius registruojantys subjektai patirs minimalias išlaidas. DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokos bus nustatomos energetikos ministro nustatyta tvarka, o Valstybinė energetikos reguliavimo vertins DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudas ir turės teisę pareikalauti peržiūrėti patvirtintas įmokas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos. 38.
2020-10-16
neįvykdytų įsipareigojimų apimtimi ir padaryta žala; minimali sankcija negali būti 10 000 eur, kadangi tokia sankcija už nereikšmingus pažeidimus būtų aiškiai neproporcinga. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, taip pat į Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 68 sankcijų dydžius numatantis straipsnis buvo atitinkamai patikslintas sumažinant baudų dydžius už pažeidimus ar institucijų įpareigojimų nevykdymą. Pažymėtina, kad ADĮ projekte bauda už neįvykdytą įpareigojimą jau yra susieta su neįvykdyto įpareigojimo apimtimi. 39. UAB Kvistija
10 sukurta ir pradėtų veikti iki 2022 m. sausio 1 d., o sankcijos įsigalioja anksčiau. Manytume, kad šios nuostatos yra susijusios ir turėtų įsigalioti kartu. Atitinkamai, tikslintina įstatymo 34 straipsnio 10 dalis:34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 32 straipsnis įsigalioja pradėjus veikti DAEI apskaitos vienetų sistemai.
Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad biodegalų įmaišymą į degalus iki 2022 m. sausio 1 d. reglamentuos AIEĮ, o ADĮ projekto 32 ir 33 straipsniuose nustatyos sankcijos ir jų taikymo tvarka yra taikoma tik ADĮ įtvirtintiems įpareigojimams siūlome pritarti pastabai ir atitinkamai keisti ADĮ projekto straipsnius reglamentuojančius ADĮ projekto įgyvendinimą: „34 35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
ir šio įstatymo 34 straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 40.
7 siekiant aiškumo dėl privalomųjų kokybės rodiklių taikymo, tikslintina įstatymo 16 str. 7 dalis: „16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams
ir didmeninės prekybos degalais vietose gali būti prekiaujama degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į naftos produktus, energinė vertė viršija šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytas energines vertes. Mišiniuose naudojami biodegalai turi atitikti Lietuvos arba Europos standartuose nustatytus reikalavimus bei privalomuosius naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius. “ Nepritarti Siūloma nuostata laikytina pertekline, kadangi analogiški reikalavimai keliami biodegalams ir jų mišiniams jau yra įtvirtinti ADĮ projekto 20 str. 5 d. numatant, kad degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama tik Lietuvos ir (ar) Europos standartų reikalavimus ir privalomuosius naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius atitinkančiais degalų ir biodegalų mišiniais. 41. Lietuviškų degalinių sąjunga
36 Lietuviškų degalinių sąjunga (toliau - Sąjunga) vienija Lietuviško kapitalo degalinių tinklus (16 įmonių), kurios yra įsikūrusios visoje eilėje Lietuvos regionų (žr. plačiau: http://www.lietuviskosdeqalines.lt/lt/nariai). Svarbą atlikti nurodytą tyrimą bei pateikti išvadą sąlygoja aplinkybės, jog nuo nurodyto Įstatymo projekto turinio gali tiesiogiai priklausyti degalų kainos Lietuvoje, taip pat, tam tikros siūlomos Įstatymo projektui nuostatos (teiktos kitiems teisės aktams) jau ne vieną kartą itin kritiškai vertintos valstybės institucijų, įskaitant STT. Pavyzdžiui, Seimo nariai K. Starkevičius ir V. Vingrienė 2020-10-13 įregistravo pasiūlymą alternatyvių degalų įstatymo projekto keitimui (toliau - Pasiūlymas), kuriuo siūloma uždrausti biodegalams naudoti konkrečias žaliavas, įskaitant alyvpalmių šalutinius produktus ir atliekas, kurios susidaro maisto, kosmetikos srityje.
Susirūpinimą kelia faktas, jog analogiškas Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas buvo registruotas bei teikiamas jau kelis kartus (konkrečiai: Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4713; pasiūlymas Įstatymo projektui Nr. XI11P-4140(2)) bei dėl jo buvo gautos neigiamos STT, Konkurencijos tarybos, Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento išvados. Šiomis išvadomis konstatuota, kad:
veikia 3 stambūs biodegalų gamintojai. Pritarus nurodytam draudimui būtų sudaromos išskirtinės sąlygos gauti paramą konkretiems juridiniams asmenims, kas sąlygotų konkurencijos biodegalų rinkoje sumažinimą bei galimą galutinės biodegalų kainos galutiniams vartotojams kylimą (https://eseimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d7cd2c70729611eaa38ed97835ec4df6?ifwid=-1cf20o0eli)
yra nesuderinamas su ES reikalavimais: jis vertintinas kaip importo apribojimas, kuris pagal SESV 34 straipsnį yra draudžiamas ir laikomas laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje suvaržymu.
Sąjungos laisvoje apyvartoje esančiais degalais, atitinkančiais Direktyvoje 2009/30/EB nustatytus kokybės kriterijus, o biodegalų atvejų tvarumo kriterijus, turi būti leidžiama prekiauti visose valstybėse narėse (https://eseimas. lrs.lt/portal/leqalAct/lt/TAK/9949d24082cd11eaa51db668f00929441
reguliavimas paneigtų ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą, nes iš rinkos eliminuotų tam tikrą grupę verslo subjektų, neatsižvelgiant j tai, kad jų biodegalai pagaminti laikantis n , biodegalų tvarumo kriterijų (https://eu o k u m e n tą ^ 1/ ^ |Act/|t/TAK/551be9707ee311eaa38ed9783 5ec4df6V Taip pat korupcijos riziką kelia ir Įstatymo projekto 21 straipsnis, kuriame nustatyti pakankamai neapibrėžti degalų pripažinimo pažangiais kriterijai, o kai kurios nuostatos, pavyzdžiui 21 straipsnio 3 d. 6 p., apskritai neatitinka direktyvos, kurią įgyvendina Įstatymo projektas, nuostatų. Pritarti iš dalies Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos ministerijos vertinimu kasmetinis biodegalų dalies didėjimas galutinėms degalų kainoms daro nedidelį poveikį infliacijos ribose, o galutinio produkto kaina yra daug labiau įtakojama dėl naftos kainos svyravimų Pasiūlymas dėl alyvpalmių aliejų naudojimo biodegalų gamybai buvo įvertintas atsakant į Seimo narių V.Vingrienės ir K.Starkevičius siūlymą Nr. 3. Pažymėtina, kad remiantis Direktyva 2018/2001 rengdamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos schemas, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus siekiant išvengti bereikalingo žaliavų rinkų iškraipymo. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas, o valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams.
ADĮ projekto 21 straipsnio 3 d. 6 p. būtent akcentuoja, kad nustatant žaliavų vertinimo kriterijus būtų nepamirštama atsižvelgti į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Todėl ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje 6 p. numatyti principai yra tinkami ir reikalingi. 42. ALCOGROUP 2020-10-19 Kaip žinote, transporto sektorius yra pagrindinis anglies dvideginio išmetimo šaltinis. Greitas ir prieinamas anglies dvideginio kiekio sumažinimas degaluose yra svarbus iššūkis, su kuriuo susiduriame visoje Europos Sąjungoje (ES). Šiam iššūkiui įveikti buvo priimta Direktyva 2018/2001 (REDII), kurioje valstybėms narėms pateikiami būdai ir priemonės, kaip pasiekti Direktyvoje nustatytus tikslus. Šiems tikslams pasiekti labai svarbu pasirinkti tinkamas priemones:
Iš Lietuvos Biodegalų asociacijos mes gavome informaciją, kad šiuo metu Seime svarstomas pasiūlymas, kuris numato naudoti dvigubo skaičiavimo priemonę, taip siekiant padidinti biodegalų naudojimą. Dėl daugelio priežasčių norėtume išreikšti susirūpinimą dėl dvigubo skaičiavimo naudojimo. Dvigubas skaičiavimas yra administracinė, virtuali priemonė, dėl kurios realus iškastinio kuro kiekis nesumažėja, kai tikslas – kiek įmanoma labiau sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Kai kurios ES valstybės narės, tokios kaip Švedija ir Vokietija, užuot naudojusios dvigubo skaičiavimo metodą, nustatė ambicingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo kvotą – tokiu būdu skatinama naudoti mažiausiai anglies dvideginio išskiriančius biodegalus (tai įmanoma pagal REDII 25 straipsnio 1 dalį).
Šiose šalyse dvigubas skaičiavimas nėra taikomas, nes dėl jo nepradėta naudoti pažangiųjų/antros kartos biodegalų. Nyderlanduose dvigubas skaičiavimas įteisintas įstatymuose. Tačiau šioje šalyje neatsitiktinai buvo užfiksuotas didelis sukčiavimo atvejis: atsinaujinančios energijos bilietai (POS), išduoti už iš atliekų pagamintą biodyzeliną, buvo naudojami ne kartą, nes už šiuos bilietus (POS) buvo mokamos itin aukštos kainos. Dėl dvigubo skaičiavimo taikymo padidėjo iš atliekų pagaminto biodyzelino kainos, tai nulėmė ir aukštesnes pirmojo spaudimo aliejaus kainas. Dėl to kyla keletas nenumatytų pasekmių: pirmojo spaudimo aliejus bus dažniau paverčiamas į atliekas; padidėjusi pirmojo spaudimo aliejaus paklausa lems netiesioginį žemės paskirties keitimą; panaudotas aliejus iš viso pasaulio bus gausiai tiekiamas į Europą; tradicinėse rinkose, kur panaudotas aliejus naudojamas pašarams, ims trūkti žaliavos. Kadangi dvigubas skaičiavimas taikomas ne visose ES valstybėse, užkertamas kelias vienodoms rinkos sąlygoms. Dvigubas skaičiavimas turėtų būtų taikomas visose šalyse, arba niekur netaikomas. Dėl skirtingų sąlygų vidinė ES biodegalų rinka bus labai iškraipyta.
Dėl šių priežasčių kviečiame teisės aktuose nenumatyti dvigubo skaičiavimo, susiejant su įpareigojimu 2030 metais degalų tiekėjams pasiekti 15,1% atsinaujinančių energijos išteklių dalį, kaip numatyta Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Suprantama, daugiklius valstybėms narėms galima taikyti teikiant ataskaitas apie REDII nustatytų tikslų įgyvendinimą, tačiau nemažinant „fizinio“ biodegalų maišymo. Nepritarti Žr. komiteto argumentaciją atsakant į Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos pasiūlymą Nr. 3. 43. UAB „Neste Lietuva“
nepritaria V. Vingrienės ir K. Starkevičiaus pasiūlymui dėl biodegalų žaliavų draudimo. Nurodytas pasiūlymas yra jau registruotas trečią kartą, prieš tai jo nepriėmus dėl valstybės institucijų ir rinkos dalyvių gautų esminių pastabų jo turiniui.
Lietuvos valstybė – neįvykdyti savo įsipareigojimų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Toks išskirtinių sąlygų sudarymas asmenims apribojant galimybes naudotis parama kitiems analogiškus produktus gaminantiems asmenims yra laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, taip pat gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai.“
Konkurencijos tarybos nuomone, Projektu siūlomas reglamentavimas gali būti nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu sąžiningos konkurencijos laisvės principu dėl nepagrįstų siūlymų."
Vyriausybės parengto Projekto tikslams, vienas iš kurių yra įgyvendinti Direktyvą (ES) 2018/2001." Taip pat nurodytas pasiūlymas: Prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 35 ir 36 straipsniams, užtikrinantiems laisvą prekių judėjimą, kadangi šiuo atveju ES nenumato teisės nacionaliniu lygmeniu priimti pasiūlyme nurodyto draudimo. Antra, pasiūlymas prieštarauja ES valstybių narių praktikai. Jokia ES valstybė narė nėra priėmusi tokio pobūdžio biodegalų prekybos ribojimo. Pasiūlymo priėmimas sukeltų riziką, kad mažėtų biodegalų pasiūla Lietuvoje, kas prieštarauja strateginiams nacionaliniams biodegalų plėtros tikslams.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad vienas iš strateginių energetikos tikslų yra didinti transporto sektoriuje suvartojamų biodegalų dalį bendrame kuro balanse ir, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, didinti į iškastinio kuro degalus įmaišomą biodegalų dalį iki ES teisės aktuose nustatytų normų (Strategijos 69.1 p.) Pasiūlymo priėmimas apribotų pažangiųjų biodegalų pasiūlą bei suvartojimą Lietuvoje, kadangi pasiūlymu siekiama uždrausti pažangiųjų biodegalų gamybą ir iš palmių aliejaus gamyboje susidarančių atliekų bei liekanų, nors tai yra skatinama pagal AIED II IXA priedą. Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės, kurių panaudojimą Pasiūlymu siekiama uždrausti, yra vienos iš žaliavų3, iš kurių pagaminti biodegalai pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą
privalo sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Pažangiųjų biodegalų plėtros tikslą įtvirtina ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 169.5 punktas. Pasiūlymas prieštarauja Konstituciniam proporcingumo principui. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo4.
Pareigą užtikrinti, kad ūkinės veiklos laisvės ribojimas būtų pagrįstas, būtinas bei proporcingas siekiamam tikslui akcentuoja ir Teisingumo ministerija visoje eilėje savo teikiamų išvadų5. Bendrovei nėra aišku, kaip ir kodėl Pasiūlymu yra siekiama apriboti alyvpalmių aliejų panaudojimą būtent biodegalų gamyboje, kai tuo tarpu pagrindinė šių žaliavų panaudojimo sritis yra maisto pramonė bei kosmetika, higienos prekės. Pasiūlymas prieštarauja sąžiningos konkurencijos laisvei. NESTE yra išskirtinis rinkos dalyvis, kuris pasitelkdamas naujausias technologijas Lietuvos rinkai siūlo pažangiuosius biodegalus. Priėmus Pasiūlymą būtų apribota išimtinai NESTE teisė Lietuvos rinkai teikti šiuos produktus, kurių neteikia jokie kiti rinkos dalyviai. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnyje viešojo administravimo subjektams nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudimas priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus6.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų prašome nepritarti Seimo narių Virginijos Vingrienės ir K. Starkevičiaus pasiūlymui Įstatymo projektui. Pritarti iš dalies Žr. komiteto argumentaciją pateiktą atsakant į Seimo narių V.Vingrienės ir K.Starkevičius pasiūlymą Nr. 3. 44. UAB „Neste Lietuva“
apibrėžtina liekanų sąvoka Įstatymo projekte ne vieną kartą minimas terminas „liekana“, tačiau jis nėra apibrėžtas Įstatymo projekte nurodomose sąvokose. Įstatymo projektas yra siūlomas priimti siekiant į nacionalinę teisę perkelti ES direktyvą Nr. (ES) 2018/2001, kurioje yra tiesiogiai nurodoma „liekanų“ sąvoka. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei siekiant tinkamai perkelti nurodytą direktyvą bei užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir skaidrumą, prašome papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį dalimi, numatančia, kad: „Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Siūloma sąvoka yra identiška ES direktyvoje Nr. (ES) 2018/2001 pateiktai „liekanų“ sąvokai (direktyvos
Žr. komiteto argumentaciją pateiktą atsakant į Seimo nario D.Kepenio pasiūlymą Nr. 1. 45. UAB „Neste Lietuva“
36 3.
Įstatymo projekto
priskyrimui atliekoms bei liekanoms, naikintinas Nors Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalis skirta nustatyti žaliavų priskyrimo pažangiųjų bei antros kartos degalų kriterijus, tačiau nurodytos dalies 6 punktas kalba visai ne apie nurodytą priskyrimą, o apie patį žaliavų vertinimą liekana /atlieka /šalutinis produktas, nors pastarieji net gali ir nebūti antros kartos. Siūlomas nustatyti kriterijus yra nesuderinamas su direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 43 punkte pateiktu liekanos apibrėžimu, pagal kurį žaliavos priskyrimas liekanai nepriklauso nuo jos galimo alternatyvaus panaudojimo ar ekonominės vertės. Tvarumo kriterijai (ir jų taikymo išimtys) yra harmonizuotos ES lygmeniu (žr. 94 p. ir 29 (12) straipsnį direktyvos Nr. (ES) 2018/2001), kas reiškia, kad valstybės narės negali nustatyti kitokių su tuo susijusių reikalavimų. Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyto kriterijais priėmimas kelią grėsmę sukurti barjerus ūkio subjektams vykdyti laisvą prekių judėjimą ES vieningoje rinkoje, ir kai kurių produktų eliminavimą iš rinkos. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktas turėtų būti panaikintas. Nepritarti Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio 43 punkte nėra teigiama, kad žaliavos priskyrimas liekanai nepriklauso nuo jos galimo alternatyvaus panaudojimo ar ekonominės vertės, Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio 43 punktas numato liekanos apibrėžimą kuris apibrėžia liekaną kaip medžiagą, kurios nesiekiama tikslingai pagaminti. ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktas akcentuoja, kad nustatant žaliavų vertinimo kriterijus būtų nepamirštama atsižvelgti į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.
Valstybės narės turi teisę laisvai pasirinkti kaip traktuoti atskiras žaliavas specifiškai neidentifikuotas Direktyvos 2018/2001 IX priede, pažymėtina ir tai, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad rengdamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos schemas, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus siekiant išvengti bereikalingo žaliavų rinkų iškraipymo. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas, o valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams. 46. UAB „Neste Lietuva“
rūgščių distiliato (PFAD) vertės skaičiavimas Neste pažymi, jog PFAD yra laikoma „single countable” žaliava, kuriai nėra taikomi daugikliai. Todėl Įstatymo projektas nesuteikia PFAD jokio nepagrįsto pranašumo Lietuvoje. 5. PFAD aprašymas PFAD yra perdirbimo liekanos, gautos gaminant maistinį palmių aliejų maisto pramonės reikmėms. Nuimant alyvpalmių vaisius, susidaro įprastiniai pažeidimai, dėl kurių vaisiuose esantys riebalai pradeda skaidytis. Kuo ilgiau vaisiai transportuojami, perdirbami ir rafinuojami į palmių aliejų, tuo didesnė dalis riebalų skaidosi. Kai palmių aliejus perdirbamas į maistinį aliejų, šie suskaidyti riebalai, laisvosios riebalų rūgštys (FFA), pašalinami distiliuojant, kad pagerėtų aliejaus skonis, kvapas ir spalva, taip pat padidėtų jo galiojimo laikas. Taip formuojasi PFAD. Kitaip tariant, PFAD sudaro suskaidyti riebalai, kurie yra nepageidaujami maisto gamybos požiūriu ir kuriuos reikia pašalinti perdirbant palmių aliejų, jei aliejus turi atitikti maisto pramonės kokybės standartus.
Tarptautiniai valgomųjų augalinių aliejų kokybės standartai yra šie: i. Augalinių aliejų standartas CODEX STAN 210-1999 ir Alyvuogių aliejaus, gryno ir rafinuoto, bei rafinuoto alyvų išspaudų aliejaus standartas - CODEX STAN 33-1981 http://www.fao.org/3/y2774e/y2774e04.htm#bm4.1. Standartai rekomenduoja, kad žmonėms vartoti skirtas rafinuotas aliejus, turėtų ne daugiau kaip 0,3% FFA. ii. PORAM (Malaizijos palmių aliejaus perdirbėjų asociacija) standartinė perdirbto palmių aliejaus specifikacija: http://poram.org.my/wp-content/uploads/2013/12/1.-PORAMStandard- Specification.pdf. Riboja RBD (rafinuotą, išvalytą ir dezodoruotą) ir NBD (neutralizuotą, išvalytą ir dezodoruotą) palmių aliejų, kad jame būtų ne daugiau kaip 0,1%
sistemos Neste remiasi tarptautiniu mastu patvirtintais metodais ir sistemomis, tokiomis kaip sertifikatai, kad užtikrintų atitiktį galiojantiems įstatymams ir kitiems reikalavimams Remiantis ES teisės aktais, tvarumo kriterijų laikymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslų įgyvendinimą galima įrodyti per savanorišką Europos bendrijos patvirtintą sertifikavimo sistemą arba taikant vienos valstybės pripažintą patikros sistemą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
narys Dainius Kepenis 2020-09-222 Argumentai: Siekiant Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) numatytų tikslų, t. y. kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų (įstatymo projekto
biodegalų panaudojimo skatinimo teisinį reglamentavimą. Įstatymo projekto priede nurodoma, kad įstatymo projektu yra įgyvendinama 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva). Nei Įstatymo projekte, nei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta „liekanų“ sąvoka, kurių panaudojimas biodegalų gamybai yra skatinamas tiek pagal Įstatymo projektą, tiek pagal Direktyvą, nors pats terminas „liekanos“ yra minimas Įstatymo projekte. Iš atliekų bei liekanų pagaminti biodegalai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 80–90%, palyginti su iškastiniais degalais. Atliekų bei liekanų, kurių nepanaudojimas biodegalų gamybai lemtų jų išmetimą, panaudojimas ne tik užtikrina aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą, tačiau ir gali sumažinti priklausomybę nuo importuoto iškastinio kuro bei prisidėti prie Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Degalų kokybės direktyvą vykdymo. Atsižvelgus į tai, siekiant užtikrinti aiškų, nediskriminacinį bei liekanų panaudojimą skatinantį teisinį reguliavimą bei užtikrinti tinkamą Direktyvos įgyvendinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 18¹ dalimi įtraukiant į Įstatymo projektą Direktyvoje nurodytą liekanų sąvoką. Nurodyta sąvoka, be kita ko, atitinka ir Europos Sąjungos (CEN) standarte EN 16214-1 pateikiamas rekomendacijos, įskaitant „sprendimų priėmimo medį“, naudojamą atskirti atliekas ir liekanas.
Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 18¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „18.¹Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Pritarti iš dalies Įgyvendinant 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (toliau – Direktyva 2015/1513), be reikalingų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų buvo parengtas ir patvirtintas LR energetikos ministro
išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“(toliau – Įsakymas), kuriame nustatyta ir apibrėžta perdirbimo liekanų sąvoka (2.6. Perdirbimo liekanos – pagaminus galutinį(-ius) produktą(-us) liekanti medžiaga, kuri nebuvo pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nebuvo tikslingai pakeistas siekiant ją pagaminti) atitinka siūlomos sąvokos apibrėžtį ir yra aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastebėjimus siūlome tikslinti numatytą sąvoką ir įtvirtinti Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte atitinkama formuluote: „24.
Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu liekanti medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama. “ Atitinkamai kitose įstatymo dalyse vietoje „liekanos“ vartoti „perdirbimo liekanos“ ir siekiant aiškumo numatyti, kad šalutiniai produktai suprantami taip kaip yra apibrėžti Atliekų tvarkymo įstatyme. 2 str. 23 d. „23. Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir perdirbimo liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai.“ 21 str. 3 d. 6 p. „3. Nustatant žaliavų, naudojamų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, vertinimo kriterijus šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje metodikoje, be kita ko, turi būti atsižvelgiama: <.....>
6) į žaliavų priskyrimą atliekų, perdirbimo liekanų ar šalutinių produktų, kaip jie apibrėžti Atliekų tvarkymo įstatyme, grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“
narys
36 Argumentai: Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti vertinimo kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant žaliavų energetinę vertę.
Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad vienas iš vertinimo kriterijų: „6) į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“ Aukščiau nurodytas siūlomas kriterijus, pagal jo siūlomą formuluotę, nustato ne vertinimo kriterijų, pagal kurį vertintina žaliavų ekonominė vertė, o nustato kriterijus, pagal kuriuos vertintinas žaliavų priskyrimas liekanoms, atliekoms bei šalutiniams produktams. Siūlomas nustatyti kriterijus, pagal kurį vertinant ar žaliava priskiriama liekanai, atliekai ar šalutiniams produktams, turi būti vertinama jų ekonominė vertė, alternatyvus panaudojimo būdas ar poreikis išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms yra diskriminacinis iš esmės apribojantis galimą žaliavų priskyrimą atliekų ar liekanų kategorijoms. Iš esmės visos liekanos at atliekos turi tam tikrą ekonominę vertę (pavyzdžiui, net jų deginimas susijęs su ekonomine verte), ar galimą kitą, šalutinį jų panaudojimo būdą, tačiau tai nesprendžia šių žaliavų priskyrimo atliekų ar liekanų kategorijai. Siūlomas kriterijus diskriminuoja atliekas bei liekanas, kurios yra laikomos pažangiais biodegalais, kurių panaudojimas yra skatintinas (išvengiama žaliavų išmetimo, jos yra panaudojimas), iš esmės visas galimas panaudoti atliekas bei liekanas sulyginant su kitomis žaliavomis, kurios nėra susidariusios kaip šalutinis produktas gamybos procese, o yra skirtos būtent biodegalų gamybai. Nurodyto diskriminacinio kriterijaus priėmimas neskatintų pažangiųjų biodegalų panaudojimo, didintų esamą biodegalų rinkos monopolį.
Atitinkamai, siūlomas kriterijus iš esmės prieštarauja Direktyvoje pateikiamai liekanų sąvokai: „liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama (direktyvos (ES) 2018/2001 2 str. 43 p.). Taigi, liekanos sąvoka pagal Direktyvą nėra siejama nei su jos ekonomine verte, nei alternatyviais panaudojimo būdais ar poreikiu išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą:
„6) į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar
šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“ Nepritarti ADĮ projekto 21 str. 3 d. numatyta, kad nustatant žaliavų, naudojamų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, vertinimo kriterijus, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į žaliavų priskyrimą atliekų, perdirbimo liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Šia nuostata siekiama įtvirtinti, kad būtų atsižvelgiama į atliekų, perdirbimo liekanų ir šalutinių produktų sąvokas (įtvirtintas teisės aktuose) bei atliekų, liekanų ir šalutinių produktų ekonominę vertę, panaudojimo būdus. Tai ypatingai svarbu siekiant užtikrinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų taikymą ir išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai šalutiniai produktai tikslingai paverčiami gamybos liekanomis ar atliekomis ignoruojant kitus alternatyvius tų žaliavų panaudojimo būdus.
Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 3 str. nustato atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomą prioritetų eiliškumą: 1) prevencija; 2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui; 3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti; 4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; 5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas. Taip pat ATĮ yra nustatyta kokios medžiagos ar daiktai laikomi šalutiniais produktais ir medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijai. ATĮ įgyvendinantis teisės aktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. D1-46/4-63 „Dėl Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato ir medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams priskyrimo tvarką. 3. Seimo nariai Virginija Vingrienė Kazys
5 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pritarė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI‑1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, kuriame buvo pateiktas iš esmės analogiškas siūlymas. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė nesvarstyti Įstatymo projekto Nr.
atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija parengė ir pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 6, 8, 12, 32, 36, 37, 39, 51 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Visgi Energetikos ministerijos parengtame projekte nėra tiksliai įvardijama, kad iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų pagaminti produktai nebus laikomi biodegalais. Palmių aliejaus gamyba ir vartojimas visame pasaulyje daro nepataisomą ir pražūtingą žalą klimatui ir aplinkai. Be to biodegalų gamyba iš įvežtinės žaliavos, niekaip neprisideda prie Lietuvos energetinę nepriklausomybę stiprinimo. Todėl teikiamas siūlymas nelaikyti biodegalais iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų ir (ar) jų atliekų pagamintų degalų. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
reikalavimai
„9. Iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų ir (ar) jų
atliekų pagaminti degalai nelaikomi biodegalais.“ Nepritarti Siūlome nepritarti pateiktam pasiūlymui kadangi ADĮ projekto 20 str. 8 d. jau yra įtvirtinama nuostata, kuria numatoma, kad nuo 2023 m. gruodžio
aliejaus) nebelaikomi biodegalais, jei pradinė žaliava naudojama biodegalų gamybai atitinka didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo (toliau - NŽNK) riziką keliančių pradinių žaliavų nustatymo kriterijus, nurodytus EK Reglamente (ES) 2019/807. Remiantis Direktyvos 2018/2001 nuostatomis valstybės narės, palaipsniui, iki 2030 metų įpareigojamos atsisakyti tik didelę NŽNK riziką keliančių žaliavų naudojimo biodegalų gamybai.
Atkreipiame dėmesį, kad ADĮ projektu nustatomas ambicingesnis tikslas – nuo 2023 m. gruodžio 31 d. atsisakyti degalų pagamintų iš didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų (tarp jų ir alyvpalmių aliejaus). Pažymėtina, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš alyvpalmių ar kitokių aliejinių augalų, gali būti ir toliau naudojami, jei pagal Reglamento (ES) 2019/807 nuostatas yra pripažįstami kaip keliantys nedidelę NŽNK riziką. Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlyme nėra pateikiami aiškūs argumentai kodėl siūloma draudimą taikyti tik iš alyvpalmių aliejaus pagamintiems degalams, nevertinant kitų aliejinių augalų ir neatsižvelgiant į jų NŽNK keliamą riziką. 4. Seimo nariai Virginija Vingrienė Kazys Starkevičius 2020-10-13 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas siūloma numatyti, kad 20 straipsnio nauja
Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio nuostatas. Tokio pritarimo gavimas reikštų, kad siūlomas reguliavimas yra suderintas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir kitų straipsnių nuostatomis. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 34 straipsnį 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas „5.
Šio įstatymo 20 straipsnio 8 ir 9 dalies, 22 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatos įsigalioja 2021 m. liepos 1 d., jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas iki 2021 m. liepos 1 d. arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. liepos 1 d.“ Nepritarti Pateiktas siūlymas yra perteklinis kadangi ADĮ projekto 34 str. 5 d. jau yra numatyta, kad nuostatos susijusios su aliejinių augalų (tame tarpe ir alyvpalmių) naudojimu turėtų įsigalioti tik po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio nuostatas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui vertinant įstatymo projekto nuostatas atsižvelgti į projekto kaštų-naudos analizės išvadas. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2020-10-12 Siekiant nuosekliai įgyvendinti 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo 7 straipsnio dalies nuostatas, pagal kurias informavimo tikslais degalinėse turi būti skelbiamas atitinkamų degalų vienetų kainų palyginimas, komitetas siūlo įtvirtinti šią pareigą numatančias nuostatas ADĮ projekte atitinkamai suformuojant atsakomybes dėl degalų kainų apskaičiavimo ir priežiūros mechanizmo. Siūlome papildyti ADĮ projekto 13, 31 ir 32 straipsnius:
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba): „1) atlieka mažmeninės prekybos degalais vietų kontrolę, tikrindama, ar tinkamai vykdomi šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, ir šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai;“
<...>
ir švietimas
<...>
„2. Mažmeninės prekybos degalais vietose, degalinių operatoriai, energetikos ministro nustatyta tvarka, turi skelbti ir nerečiau kaip kartą per metus atnaujinti alternatyviųjų degalų kainų palyginamąją informaciją. Skelbiant šią informaciją naudotojas neturi būti klaidinamas. 3. Agentūra yra atsakinga už palyginamųjų alternatyviųjų degalų kainų apskaičiavimą ir paskelbimą savo internetiniame tinklapyje. 4. Agentūra palyginamąsias alternatyviųjų degalų kainas apskaičiuoja remiantis energetikos ministro nustatyta metodika, kuri grindžiama kainomis, išreikštomis eurais šimtui kilometrų, atsižvelgiant į atskirų lengvųjų automobilių modelių, varomų skirtingų rūšių degalais, svorį, galią ir degalų sąnaudas.“
<...>
pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą
<...>
„2. Degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams
ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą Tarnyba jos nustatyta tvarka skiria šias sankcijas:
1) už reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, nevykdymą, baudą nuo vieno tūkstančio eurų iki vieno milijono eurų;
2) už Tarnybos teisėtų įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu terminu, įspėjimą arba baudą iki penkių tūkstančių eurų. 3) už reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, nevykdymą – įspėjimą arba baudą iki penkių tūkstančių eurų.“
<...>
Pritarti 2.
Ekonomikos komitetas 2020-10-12 Atsižvelgiant į projekto svarbą ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, siūlytina papildyti įstatymo projekto 35 straipsnį nustatant reikalavimą numatantį pareigą Energetikos ministerijai atlikti šio įstatymo ex post vertinimą:
„13. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija po 2 metų nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos atlieka šio įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, kuriame nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės ir pasiūlymai dėl jo tobulinimo.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka
kaimo reikalų komitetas
DĖL Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto nr. XIIIP-5137 2020-10-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 1,
straipsnio 1 dalyje (taip pat projekto 13 straipsnio 3 punkte, 22 straipsnio
terminas „Lietuvos Respublikoje“, tuo tarpu projekto 1 straipsnio 3 dalyje (taip pat projekto 25 straipsnio 3 dalyje, projekto 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte bei 33 straipsnio 1 dalyje) yra vartojamas terminas „Lietuvoje“. Vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, siūlytina projekte vartojamas sąvokas suvienodinti. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Alternatyvieji degalai“, nurodant, jog tai yra: „degalai, įskaitant degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos.“ (čia ir kitur pabraukta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pateikiama sąvokos apibrėžtis suformuluota teisiškai ydingai, nes kartu nurodomas ir baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas ir imperatyvūs požymiai, pagal kuriuos degalai priskiriami alternatyviesiems degalams. Manytina, kad esant pasirinktam baigtiniam alternatyviųjų degalų sąrašui, tokių degalų požymių vardinimas yra perteklinis ir klaidinantis, nes esant išvardintiems požymiams galima daryti prielaidą, kad degalai gali būti priskirti alternatyviesiems degalams tik tuo atveju, jei jie atitinka imperatyvius požymius (pabraukta). Toks atitikties reikalavimas suponuoja būtinybę, kad tam tikra institucija, pagal tam tikrą metodiką įvertintų, ar degalai atitinka visus požymius. Tuo tarpu, jei visos nurodytos degalų rūšys yra laikomos alternatyviaisiais degalais nepriklausomai nuo kitų požymių, papildomi požymiai, apibrėžiant alternatyviuosius degalus, nėra reikalingi. Tokie požymiai galėtų būti deklaruojami prie įstatymo tikslų, nesiejant jų su norminiu reguliavimu ir baigtiniu alternatyviųjų degalų sąrašu. Tuo atveju, jei šioje nuostatoje iš tiesų siekiama nustatyti privalomuosius alternatyviųjų degalų požymius, įstatymo tekste turėtų atsirasti reguliavimas, nustatantis įstatyminius požymius, institucijas ir metodus, kuriais degalai būtų įvertinami ir priskiriami alternatyviesiems degalams arba nepriskiriami. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 dalies turinyje nustatomo imperatyvaus požymio: „kuriuos naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai“.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad pateikta apibrėžtis neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau direktyva 2014/94/ES) pateikiamos „alternatyviųjų degalų“ sąvokos apibrėžties, nes šioje direktyvoje (2 straipsnio 1 punktas) nurodomi alternatyviųjų degalų požymiai nėra baigtiniai ir imperatyvūs: „bent iš dalies pakeičia degalus, gaunamus iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali prisidėti prie transporto dekarbonizacijos bei pagerinti transporto sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą“. Taip pat pažymime, kad direktyvos apibrėžtyje nurodomas ne baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas, naudojant formuluotę: „Prie alternatyviųjų degalų priskiriama, inter alia:“, reiškiančią, jog „be kita ko“ prie alternatyviųjų degalų priskiriami degalai išvardinti po dvitaškio einančiame tekste. Tokia apibrėžtis grindžiama direktyvos preambulės nuostata (8), kad:
„nedarant poveikio šioje direktyvoje pateiktai alternatyviųjų degalų
apibrėžčiai, reikėtų pastebėti, kad esama papildomų švaraus kuro, galinčio pakeisti iškastinį kurą, rūšių. Atrenkant naujų rūšių alternatyviuosius degalus reikėtų atsižvelgti į daug vilčių teikiančius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatus. Standartai ir teisės aktai turėtų būti formuluojami neteikiant pirmenybės tam tikros konkrečios rūšies technologijai, kad nebūtų užkirstas kelias tolesniam plėtojimui siekiant naudoti alternatyviuosius degalus ir energijos nešiklius“. Šiame kontekste svarstytina, ar pasirinktas imperatyvus reguliavimo būdas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams, ar atitinka įgyvendinamos direktyvos tikslus.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą apibrėžtį alternatyviesiems degalams nebūtų priskiriamos suskystintos naftos dujos (SND), nors jos pagal direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 punkto apibrėžtį yra priskiriamos alternatyviesiems degalams. Analogiškai suskystintos naftos dujos minimos tarp alternatyviųjų degalų ir projekto aiškinamajame rašte: „Kadangi tiek gamtinės, tiek ir naftos dujos yra priskiriamos prie alternatyviųjų degalų <...>“. Todėl įstatymo teksto nederėjimas su direktyvos tekstu ir su aiškinamojo rašto turiniu kelia abejonių dėl reguliavimo proporcingumo ir tikslų. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „alternatyviųjų degalų infrastruktūra“, nurodant, jog ji apima ir alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, kad tokia sąvokos apibrėžtis neturėtų loginių sąsajų su šio straipsnio 1 dalyje apibrėžiama „alternatyviųjų degalų“ sąvoka, nes degalai apibrėžiami kaip degalai, o ne transporto priemonės. Be to, tokia šios sąvokos apibrėžtis neatitiktų ir direktyvos 2014/94/ES esmės, kurioje išskiriamos atskiros alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir transporto infrastruktūros sampratos, kurios pagal savo esmę nesutampa. Todėl manytina, jog sąvoka turėtų būti vertinama kaip klaidinanti ir nelogiška. Svarstytina galimybė pateikti „alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros“ sąvokos apibrėžtį. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „biodegalai“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti reguliavimą, nustatantį išimtį iš analizuojamos apibrėžties.
Manytina, kad pateikta sąvokos apibrėžtis turėtų būti papildyta, kad apimtų visus įstatymo reguliavimo atvejus, pavyzdžiui, nurodant, jog biodegalais laikomi iš biomasės gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai, „išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kalbant apie tą patį dalyką įstatymo tekste turi būti naudojamos vienodos formuluotės, todėl analizuojamos nuostatos dalis:
„kuriuos naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai“,
turėtų būti suderinta su projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotėmis:
„kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos
naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas“. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,DAEI apskaitos vienetų sistema – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirtosios institucijos, įstaigos ar įmonės valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie skirtus ir perleistus DAEI apskaitos vienetus ir kurioje degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai teikia įpareigojimų vykdymo ataskaitas”. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas nustatyti labai platus spektras subjektų, kurie valdytų DAEI apskaitos vienetų sistemą
Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad paskirtas valdytojas turėtų sukurti minėtą sistemą, tačiau nei iš vertinamosios projekto nuostatos, nei iš projekto 18 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, ar valdytojas būtų atsakingas ir už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą. Projekto 34 straipsnio 10 dalyje tik nurodoma, kad DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo, projekte turėtų būti aiškiai įvardintas subjektas, kuris būtų atsakingas už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą, bei kokiais kriterijais būtų atrenkamas sistemos valdytojas. Kartu svarstytina, ar atsižvelgiant į duomenų bazės paskirtį, tokios duomenų bazės valdytoju galėtų būti paskiriami privatūs juridiniai asmenys, siekiantys pelno. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 7 dalyje prieš skaičių ,,16” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 2 10,16
dėmesys, kad vadovaujantis Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 5 punktu sąvoka
„didelės galios įkrovimo prieiga“ yra suprantama kaip įkrovimo prieiga,
kurios elektrinė galia, perduodama elektromobiliui, yra didesnė kaip 22 kW. Pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalimi, elektromobilių didelės galios įkrovimo prieiga yra laikoma prieiga, kurios elektromobiliui perduodama elektrinė galia yra didesnė kaip 49 kW. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar siekiant tinkamai perkelti šią Direktyvos 2014/94/ES nuostatą neturėtų būti atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalis. Pritarus šiai pastabai, turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsnio 16 dalis. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 2,25 12,7 8.
2,25 12,7
straipsnio 12 dalyje ir 25 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „klientas“. Atsižvelgiant į tai, jog su šios sąvokos turiniu sietina tam tikrų asmenų teisė teikti paslaugas, projekte reikia apibrėžti tai, kas teikiamo įstatymo kontekste turi būti laikoma „klientais“. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 13 dalies žodžiai „Kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai.“ nėra sąvokos apibrėžties dalis, nes nustato norminio pobūdžio reguliavimą, taikytiną tam tikro pobūdžio elektromobilių įkrovimo stotelėms. Todėl ši nuostatos dalis turi būti dėstoma tolimesniuose projekto straipsniuose, nustatančiuose norminio pobūdžio reguliavimą, o ne projekto 2 straipsnyje, kuriame pateikiamos tik įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 17 dalyje žodis „įkraunamo“ kalbiškai ir logiškai derintinas su visu normos tekstu. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 21 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „netarši transporto priemonė“, be kita ko, nurodant, jog tai „nuo 2026 m. sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“.
Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, teisės technikos požiūriu kelia abejonių, jog vienoje nuostatoje siūloma įtvirtinti dvi nuostatas, iš kurių viena įsigalios įstatymui įsigaliojus, o kita – nuo
įsigalios kartu su visu įstatymu, o nuostatos dalį įsigaliosiančią nuo 2026 m. perkelti į straipsnį, reguliuojantį įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Antra, nuostatos dalis: „išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“ yra nesuprantama įstatymo projekto rengimo, nuostatos turinio ir jos taikymo požiūriu. Pažymime, jog Europos Sąjungos teisės aktas – direktyva, nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl jos įgyvendinimas reikalauja nacionalinio įstatymo, kuriuo direktyva būtų įgyvendinta, iš kurio būtų aišku kokiu būdu direktyva yra įgyvendinama, kokiu būdu taikomos direktyvos nuostatos. Todėl abstrakti nuoroda į direktyvą, ypač tuo atveju, kai įstatymo normos turinys yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, yra nepateisinama jokiais požiūriais ir negali būti pateikiama. Todėl pacituota nuostatos dalis turi būti pakeista, kad jos turinys ir taikymas būtų aiškūs. Kaip pavyzdys galėtų būti naudojamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 37 ir 38 straipsniai, kuriuose įtvirtinama biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema ir kriterijai. Šiuo atveju, analizuojamą apibrėžtį reikėtų sutrumpinti, o susijusį reguliavimą išdėstyti deramoje įstatymo vietoje atskirais straipsniais.
12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio 23 dalies nuostatas privačia elektromobilių įkrovimo prieiga būtų laikoma nevieša elektromobilių įkrovimo prieiga, kuri būtų prieinama tik konkrečiai fizinių arba juridinių asmenų grupei. Tuo tarpu nevieša elektromobilių įkrovimo prieiga nebūtų laikoma tokia prieiga, kuri būtų prieinama naudotis konkrečiai fizinių ir juridinių asmenų grupei, t. y. ribotam asmenų ratui, kurį sudarytų konkretūs fiziniai bei konkretūs juridiniai asmenys. Svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų patikslinti, vertinamojoje projekto nuostatoje jungtį ,,arba“ pakeičiant jungtimi ,,(ir) arba“. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 18 punktu, teisės aktuose, kuriais Europos Sąjungos teisės aktai neįgyvendinami, visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 35 dalyje nurodyti pilną Reglamento (ES)
14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad Energetikos ministerija
„Energetikos ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar įmonės teikimu
nustato DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką“.
Projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba) „derina DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką“. Pastebėtina, jog nėra aišku, koks yra šių nuostatų tarpusavio santykis ir kokiu būdu Taryba turėtų ir galėtų įsiterpti į DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos nustatymą, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti laikomi „derinimu“, kokios institucijos turėtų dalyvauti
„derinime“, koks yra tokio „derinimo“ privalomumas. Nenustačius tokio reguliavimo,
siūloma „derinimo“ procedūra būtų teisiškai bereikšmė, nes jos būtų neįmanoma realizuoti praktiškai. Pritarti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje siūloma nustatyti, kad: „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina integruotų pamokų ar paskaitų kurso įtraukimą į švietimo įstaigų programas <...>. Nuostatos turinys tikslintinas atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas ir į tai, jog programų tvirtinimo kompetencija yra ministro, o ne ministerijos dispozicijoje. Be to, pastebėtina, jog paskaitos vykdomos universitetuose, kurių studijų programų turinio nereguliuoja nei ministras, nei ministerija. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybos veikla atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų – kitų valstybės biudžeto lėšų, kaip apibrėžta Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje yra numatytas visų Tarybos atliekamų funkcijų finansavimo modelis, todėl jo kartoti kituose įstatymuose nereikia.
analizuojama nuostata laikytina pertekline ir neturinčia jokio teisinio krūvio. Pritarti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje siūloma nustatyti savivaldybės institucijų kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, kai šioms pareigybės suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai savivaldybės institucijų įgaliojimus projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 punkte yra vartojama sąvoka „biodegalų mišiniai“, kurios turinys nei iš įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aiškus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti sąvokos ,,biodegalų mišiniai” turinį. Pritarti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 13 1,2 20.
13 1,2
straipsnio 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - Tarnyba): tikrina, ar tinkamai vykdomi šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai; atlieka mėginių paėmimą ir ištyrimą dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo, dalyvaudama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 16 straipsnio 6 dalis nustato reikalavimus degalų mišiniams, o projekto 19 straipsnio 1 dalis reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atliekamus patikrinimus dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių degalų ir biodegalų kiekių ir rūšių atitikties DAEI apskaitos vienetų sistemoje. Pažymėtina, jog reikalavimai degalų mišiniams nėra siejami su vartotojų teisėmis, o DAEI apskaitos vienetų sistema projekte yra siejama išimtinai su įstatyminiais įpareigojamais degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, kas taip pat nėra susiję su vartotojų teisių užtikrinimu. Tokiu būdu teikiamu įstatymu projektu Tarnybai būtų nustatytos naujos funkcijos, nederančios su Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytu Tarnybos teisiniu statusu ir jos įstatymine kompetencija. Šiame kontekste pastebėtina, jog nepaisant to, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte yra nuostata, jog Tarnyba atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, teigtina, kad tokios papildomos funkcijos turi derėti su Tarnybos kompetencija ir teisiniu statusu. Todėl siekiant Tarnybai nustatyti funkcijas niekaip nesusijusias su vartotojų teisių apsauga turėtų būti keičiamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, atitinkamai keičiant Tarnybos teisinį statusą ir kompetenciją. Pritarti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 15 21.
15
straipsniu siūloma nustatyti reikalavimus viešiesiems pirkimams, atliekamiems pagal Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymų nuostatas. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad paminėti įstatymai yra specialieji kitų įstatymų, kurie yra susiję su viešaisiais pirkimais, atžvilgiu. Todėl teigtina, kad šiuose specialiuosiuose įstatymuose turėtų būti nustatyta, jog tam tikrais, konkrečiai išvardinamais atvejais, atliekant pirkimų procedūras yra taikomos Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatos. Antra, manytina, kad turėtų būti papildytas Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 12 punktas, nustatantis atvejus, kai pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir
(arba) kriterijai, be kitų atvejų, jame nurodant ir įstatymų reikalavimus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tarp 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodomų atvejų, galimai nepateks vietos savivaldos užtikrinamos viešosios keleivių vežimo paslaugos, kurios sudaro itin didelę keleivių vežimo paslaugų dalį. Pažymime, jog analizuojamo straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai nustato, kad teikiamų nuostatų privalo laikytis perkančios organizacijos, kurios vienu ar kitu būdu įsigyja transporto priemones ir pagal sutartis ar kitais teisėtais pagrindais teikia keleivių vežimo paslaugas. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai.
Savivaldybės administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Vertinant tokias nuostatas pastebėtina, jog paslaugų teikimas ir paslaugų teikimo užtikrinimas yra du teisiškai skirtingi dalykai ir neturi būti tapatinami. Todėl keltinas klausimas, ar siūlomo reguliavimo modelis atitinka įstatymo projektui keliamus tikslus, ar šis reguliavimas neturėtų apimti ne tik perkančiąsias organizacijas, teikiančias tam tikras paslaugas, tačiau ir tuos subjektus, kurie šių paslaugų teikimą užtikrina ir administruoja. Pritarti22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu. Pritarti23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones.“ Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, teisinės valstybės principu, įstatyme nustatant tam tikrus įpareigojimus, šie įpareigojimai turi būti arba aiškiai suformuluoti, arba turi būti pateikiama nuoroda į teisės aktus, kuriuose tokie įpareigojimai yra suformuluoti ir detalizuojami, nes įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas.
24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 15 3,
straipsnio 3 ir 4, 6 dalyse vartojama sąvoka „ataskaitinis laikotarpis“. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekte turėtų būti apibrėžta tai, kaip šio įstatymo požiūriu turi būti suprantama ši sąvoka. Pritarti25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad, „keliami reikalavimai, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis“. Pažymime, kad šioje nuostatoje vartojamas terminas „bendru“ yra neaiškus, nes nėra aišku: ar šis terminas siejamas su vienu perkančiuoju subjektu, ar su visais; ar siejamas su vienu pirkimu, ar keletu; apie kokį laikotarpį nuostatoje kalbama. Pritarti26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti reikalavimus pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu iki 2025 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams. Tuo tarpu projekto 15 straipsnio 4 dalyje siūloma viešiesiems pirkimams nustatyti kiek kitokius reikalavimus antrajam ataskaitiniam laikotarpiui iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Taigi pagal projekto 15 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas tiek pirmajam ataskaitiniam laikotarpiui, tiek daliai antrojo ataskaitinio laikotarpio (iki 2025 m. gruodžio 31 d.) vienu metu būtų taikomi tiek 15 straipsnio 3, tiek ir 4 dalyje nustatyti reikalavimai. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar antrasis ataskaitinis laikotarpis neturėtų prasidėti nuo 2026 m. sausio 1 d. ir tęstis iki 2030 m. gruodžio 31 d., patikslinant projekto 15 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje žodis „tikslai“, derinant nuostatos turinį su visu 15 straipsnio turiniu, keistinas į „reikalavimai“. Pritarti28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies esmė suformuluota imperatyviu reikalavimu, jog degalų tiekėjai privalo užtikrinti tam tikras degalų proporcijos normas, tačiau šio dalies 1 – 9 punktuose nurodoma, jog tam tikrą dalį degalų „turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių“. Pažymėtina, jog negalima tuo pat metu nustatyti kartu ir imperatyvaus reikalavimo ir naudoti siekiamybę reiškiančius terminus, kurie paneigia imperatyvo esmę. Todėl nuostata tikslintina, aiškiai nurodant, ar imperatyvas „turi užtikrinti“ taikomas kalbant apie pažangiųjų biodegalų ir (ar) nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Pritarti29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje.
Teigtina, kad projekto 34 straipsnyje, reguliuojančiame įstatymo taikymo nuostatas, turi būti nustatyta per kokį laikotarpį nuo DAEI sistemos veiklos pradžios, įstatymo kriterijus atitinkantys asmenys turi įgyvendinti šią pareigą. Analogiškai projekto 34 straipsnyje turėtų būti nurodytas pirmasis laikotarpis, už kurį
30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti įgyvendinamas panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Pažymime, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad Atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija tai „elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.“ Tokiu būdu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nenumato jokių kitų kilmės garantijos panaudojimo atvejų ir būdų. Todėl teigtina, kad analizuojama nuostata yra nesuderinta su šiuo įstatymu ir negali būti teikiama, jei nebūtų pakeistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pritarti31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalyje žodis „pajėgjų“ keistinas į žodį „pajėgų“. Pritarti32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 11 dalyje tikslintina teikiama nuoroda į projekto 22 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 22 straipsnis reglamentuoja elektros energijos naudojimą transporte ir jame nėra nurodytas projekto 16 straipsnio
33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai gali būti perleidžiami „ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų kovo 1 d.“ Toks reguliavimo pobūdis, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatą, kad DAEI apskaitos vienetai neperkeliami į kitus kalendorinius metus, kelia abejonių dėl jo esmės ir prasmės. Manytina, kad jei DAEI vienetai į kitus metus neperkeliami, juos turėtų būti leidžiama perleisti tik einamaisiais metais. Be to, nuostatoje turėtų būti nurodytas atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojami „kiti kalendoriniai metai. Pritarti34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, metines ataskaitas. O projekto 19 straipsnio 6 dalyje nurodoma į ką atsižvelgiama vertinant tokias ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto turinio neaišku: kokį sprendimą įvertinus tokias ataskaitas Taryba turėtų ar galėtų priimti; ar kažkoks sprendimas turėtų būti priimtas apskritai; ar apie tokį sprendimą būtų informuojami DAEI dalyviai, DAEI administratorius ir kokiais terminais. Be to, įstatyme nenustatyta, per kokį terminą Tarybą turėtų įvertinti auditorių ataskaitas, kad DAEI vienetai būtų įskaityti į šią sistemą, nors šis terminas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir galimybėmis planuoti ūkinę veiklą.
Kartu pastebėtina, jog toks reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, nes jis yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. Kita vertus, svarstytina, ar yra pagrindas nustatyti imperatyvų reikalavimą vertinti visas auditorių ataskaitas, o ne tas, kuriose nustatyta tam tikrų trūkumų. Be to, keltinas klausimas, ar, atsižvelgiant į administracinės naštos dydį, pagrįstai siūloma nustatyti, jog DAEI vienetai įskaitomi tik tuomet, kai Taryba įvertina auditorių ataskaitas, ar šiuo atveju neturėtų būti nustatyta elementari vienetų deklaravimo sistema, su galimybe atlikti pateiktų duomenų tikrinimus. Pritarti35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba vertina pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas. Pažymėtina, jog nei iš projekto aiškinamojo rašto turinio, nei atsižvelgiant į reglamento (ES) 2018/2067 taikymo sritį, nėra aišku, kodėl tik pagal šio reglamento nuostatas akredituoti auditoriai turėtų teisę atlikti auditą. Todėl kvestionuotinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas. Pritarti36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemos, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka.
Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal šios nuostatos turinį, pakankamas ir savarankiškas pagrindas DAEI vienetų panaikinimui yra auditoriaus ataskaitoje nurodomi tam tikri trūkumai, tačiau nėra aišku, koks yra šios nuostatos santykis su projekto 17 straipsnio 4 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, metines ataskaitas. Nes tuo atveju, jei bet kokie trūkumai yra laikomi pagrindu naikinti DAEI vienetus, nėra aišku, kam reikalingas auditoriaus ataskaitos įvertinimas. Antra, kelia abejonių, kad auditoriams nustačius bet kokios apimties trūkumus, būtų naikinami visi DAEI apskaitos vienetai. Pažymėtina, kad trūkumai gali būti itin mažareikšmiai, tačiau net ir tokiu atveju asmenims būtų taikoma griežčiausia ir pilnos apimties sankcija. Svarstytina, ar tokia sistema, kai net už menkus teisės aktų pažeidimus asmenys bus be jokių išlygų baudžiami griežčiausia nuobauda, yra proporcinga siekiamiems tikslams, ar atitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, kuriose nurodoma, kad: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų.
Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui.“ (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, kad įstatymas turi aiškiai nustatyti, kokio dydžio sankcija ir už kokius pažeidimus turi būti taikoma asmenims, todėl teigtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyta, jog DAEI Tarybos sprendimu vienetai naikinami tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų yra nustatyti trūkumai auditorių ataskaitose arba kitokia įstatyme nustatoma apimtimi. Ketvirta, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyta galimybė apskųsti teismui
suinteresuotų asmenų teisių gynimo tvarką. Pritarti37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai.
Tuo atveju, kai buvo sudarytas DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoris, už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAIE apskaitos vienetų sistemos dalyvis, perleidęs DAEI apskaitos vienetus, išskyrus atvejus, kai DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoryje nustatyta kitaip.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje nurodytina apie kokio pobūdžio atsakomybę už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes nuostatoje kalbama, kas ir kokiu būdu tokią atsakomybę taikytų. Jei ši atsakomybė siejama su projekto 32 straipsnio nuostatomis, tai turėtų būti aiškiai nurodoma. Antra, svarstytina, ar siūlomas atsakomybės paskirstymo modelis neprasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais. Pažymėtina, jog DAEI vienetų perleidimo sandoryje dalyvauja du asmenys – perleidžiantis ir įsigyjantis. Jei audito trūkumai nustatomi tik dėl įsigijusio asmens, tai nėra aišku, kodėl įstatyme siūloma prezumpcija, jog tokiu atveju turėtų būti atsakingas perleidžiantis asmuo, išskyrus jei sutartis numato kitaip. Tuo tarpu, tuo atveju, jei perleidžiantis asmuo perleido tai, ko neturėjo, atsakomybė turėtų būti taikoma tokiam perleidėjui, naikinant tokio asmens DAEI vienetus ir taikant jam baudas. Trečia, nuostatoje nurodytina, jog už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako ne bet kokie DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, o tik tie, kurie tiesiogiai susiję su panaikintais DAEI vienetais. Pritarti38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytina apie kokio pobūdžio įmokas šioje nuostatoje kalbama.
39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina santrumpos „proc.“ vartojimo, vietoje jos vartojant pilną žodį. Pritarti40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vienetų sistemos valdytojo teisė gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių ir Muitinės departamento Integruotos muitinės informacinės sistemos galėtų būti objektyviai realizuojama, jei tokiu valdytoju, pagal įstatymo nuostatas, būtų paskirtas privatus juridinis asmuo. Kita vertus, pažymėtina, kad apskritai nėra aišku, kokiu tikslu ir pagrindu siūloma nustatyti tokią DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisę, nes jis jokiomis projekto nuostatomis neįgaliojamas atlikti kokių nors priežiūros ar kontrolės veiksmų. Todėl kelia abejonių ne tik tokios teisės apimtis, tačiau ir teisės nustatymo būtinybė. Pritarti41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad: „DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimas ir administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis,“ Projekto 34 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d.“ Šių nuostatų kontekste pažymime, kad kol DAEI sistema nebus sukurta ir nepradės veikti, tol ji negalės turėti jokių dalyvių, todėl pasirinktas sistemos sukūrimo finansavimo modelis kelia abejonių dėl jo logikos ir įgyvendinamumo galimybių. Pritarti42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 188 42.
188
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokos bus „nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymime, jog nėra aiškus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių (toliau šioje pastaboje – dalyviai) įmokos siejimas su dalyvių veiklos apimtimi. Atkreipiame dėmesį, jog dalyviai su DAEI apskaitos vienetų sistema (toliau šioje pastaboje - DAEI) yra susiję tiek, kiek joje registruojasi, moka įmokas ir pateikia duomenis. Taigi DAEI įstatymo nustatyta tvarka bus administruojami gauti duomenys. Duomenų administravimas yra aiškus ir baigtinis veiksmas, kurį galima įkainoti pagal veiklos sąnaudas administravimo veiksmams atlikti. Todėl teigtina, kad dalyvių įmokos turi būti grindžiamos jų pateiktų duomenų administravimo kaštais, o ne veiklos apimtimi. Be to, į įmokas, grindžiamas administravimo kaštais galėtų būti įtraukta ir dedamoji, susijusi su bendru DAEI administravimu. Kita vertus, nėra apskritai aišku, kaip įstatymo kontekste turėtų ir galėtų būti suprantama sąvoka dalyvių „veiklos apimtis“. Jos neapibrėžus šiame įstatyme, neaišku: su kokiu terminu ji siejama; kaip (pagal kokius kriterijus) veiklos apimtis įtakotų įmokos dydį; kaip ir per kokį terminą būtų atsižvelgiama į pasikeitusias veiklos apimtis; kas ir kaip užtikrintų, kad asmenys nebūtų diskriminuojami skirtingai atsižvelgiant į veiklos apimtis; ar būtų vertinama tik veikla degalų sferoje, ar bet kokia dalyvių veikla ir t. t. Antra, atkreipiame dėmesį, kad DAEI valdytojas, pagal jo teisinį statusą, negali turėti jokių teisiškai privalomų įgalinimų energetikos ministrui, todėl DAEI valdytojo pastabos gali būti įvertinamos, tačiau negalima įstatyme nustatyti, kad į jas privalomai turi būti atsižvelgiama.
Todėl terminas „atsižvelgiant“, keistinas į terminą „įvertinus“
43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos „administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių“. O Tarybai suteikiama teisė „pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, jog DAEI apskaitos vienetų sistema, pagal projekto 18 straipsnio 1 dalį, bus steigiama išimtinai siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi teikiamame įstatyme nustatomų reikalavimų, susijusių su alternatyviaisiais degalais, t. y. valstybei siekiant užtikrinti įstatymo laikymąsi. Todėl šiuo atveju, kelia abejonių, siūloma nustatyti galimybė, tam tikriems asmenims gauti pajamas, nesusijusias su duomenų ir DAEI administravimu. Taip pat šiame kontekste kelia abejonių, kad Tarybai suteikiama teisė, o ne pareiga pareikalauti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis.
Toks reguliavimas suponuotų situaciją, jog net tais atvejais, kai DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo nustatytos įmokos neatitinka sąnaudų principo, įmokos ir toliau galėtų būti nekontroliuojamai renkamos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog pagal analizuojamo straipsnio 8 dalį įmokos yra nustatomos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl keltinas klausimas, koks yra šių normų tarpusavio santykis, kaip ši nuostata galėtų būti taikoma praktikoje, kokiu pagrindu Taryba galėtų reikalauti nesilaikyti energetikos ministro nustatytos tvarkos ir sąlygų. Antra, pažymime, jog pagal projekto 18 straipsnio 6 dalį DAEI apskaitos vienetų sistemos „valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei institucijų, nei įstaigų tikslai nėra siejami su pelno gavimu, todėl reguliavimas turėtų būti tobulinimas. Pritarti44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Tarybos motyvuotu prašymu, pagal kompetenciją, patikrinimo procedūrose dalyvauja Tarnybos ir kitų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės institucijų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“ Atkreipiame dėmesį, kad Tarybos prašymas nėra tas teisinis dokumentas, kuri galėtų konkuruoti su įstatymų nuostatomis, o teikiamas įstatymo projektas neturi daugiau teisinės galios, nei kiti įstatymai.
Todėl tik specialiuosiuose įstatymuose, kaip jau minėta šioje išvadoje teikiant pastabą dėl projekto 13 straipsnio 1 ir 2 punktų, nustatančiose tam tikrų institucijų teisinį statusą ir kompetenciją, padarius pakeitimus, nustatančius tam tikrų institucijų naują kompetencijos sritį, tokios institucijos įgytų teisę vykdyti tokias teikiamo įstatymo normas. Kartu pažymime, jog nepakeitus kitų įstatymų, negalėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas tarnybinės pagalbos institutas, nes motyvuotu prašymu būtų prašoma suteikti pagalbą, kuri nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi, kompetencijai. Pritarti45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Taryba, Tarnyba ir kitos valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančios valstybės institucijos, motyvuotu Tarybos prašymu dalyvaujančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose, turi tokias pačias teises ir pareigas, kokios yra suteiktos Tarybai Energetikos įstatymo 24¹ straipsniu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymime, jog tam tikrų institucijų specialiuosiuose įstatymuose nustatytos teisės ir kompetencija yra nustatomi, atsižvelgiant į šių institucijų steigimo paskirtį, vykdomas funkcijas, darbuotojų kompetenciją, bendrą teisinį statusą ir t. t. Todėl tokios teisės yra priskiriamos tik konkrečioms institucijoms, konkrečioms funkcijoms atlikti.
O teisinis reguliavimas, kuris tam tikrų institucijų teises „perleistų“ kitoms institucijoms kelia abejonių dėl jo derėjimo su teisinės valstybės principu ir su savarankiškų specialiosios kompetencijos valstybės institucijų samprata. Pritarti46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje vartojamas pilnas „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad pilnas minimo įstatymo pavadinimas yra vartojamas projekto 19 straipsnio 1 dalyje, siūlytina projekto 19 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „viešojo administravimo įstatymo“ atsisakyti žodžių „Lietuvos
47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių subjektų Tarybos įgalioti tarnautojai ir darbuotojai turėtų teisę gauti aukščiau nurodytą informaciją, duomenis ir dokumentus.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Tarnybos tarnautojai ir kiti darbuotojai galėtų dokumentus ir informaciją tiek iš valstybės institucijų, tiek iš privačių asmenų, taip pat galėtų gauti dokumentus, kuriuose gali būti informacija, sudaranti tarnybinę, komercinę ar valstybės paslaptį. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų apibrėžti subjektų, iš kurių patikrinimą atliekantys asmenys galėtų gauti dokumentus, duomenis ir informaciją, būtiną ir reikalingą patikrinimams atlikti, taip pat pašalinti neaiškumą dėl teisės gauti aukščiau minėtus dokumentus, kuriuose gali būti nevieša informacija. Be to, vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad Tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai visą informaciją, duomenis ir dokumentus, tame tarpe iš privačių asmenų, galėtų gauti neatlygintinai. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti, kad aukščiau minėti asmenys turėtų teisę gauti neatlygintinai informaciją, dokumentus iš privačių fizinių ar juridinių asmenų, kuriems būtų taikomas keičiamas įstatymas ir kurie būtų sukūrę savo informacines sistemas, ir kauptų jose informaciją, duomenis privačiais, komerciniais tikslais, svarstytina, ar tokiu atveju būtų nepagrįstai apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus bei informaciją). Projekto nuostatos tikslintinos. Kartu svarstytina, ar neturėtų būti numatyta pareiga Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgaliotiems administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis užtikrinti iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. Pritarti48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 48.
1944
straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai galėtų gauti informaciją apie bet kuriuos juridinius asmenis, tame tarpe ir visiškai nesusijusius su Tarybos įgaliotų tarnautojų ir darbuotojų atliekamais patikrinimais, vykdomomis funkcijomis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant tokių juridinių asmenų ratą. Pritarti49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Tarnyba prižiūri ir tikrina, kad mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas įstatymo tikslas, vartojant siekiamybines formuluotes: „siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų“. Todėl ši įstatymo norma nėra norminio, imperatyvaus pobūdžio, o tik nurodo, kokių tikėtinų rezultatų įstatymu siekiama, todėl su tokio pobūdžio norma negali būti siejami konkretūs reikalavimai ir veiksmai, kaip, pavyzdžiui, finansinės paramos skyrimas. Antra, siekiant nuostatą taikyti praktiškai ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad nuostatos turinys siejamas su reikalavimu asmenims laikytis tam tikrų reikalavimų, šių reikalavimų turinys ir apimtis turi būti aiški ir apibrėžta. Todėl neapibrėžto pobūdžio nuoroda į Atsinaujinančių išteklų energetikos įstatymą ir jame nustatytus tam tikrus reikalavimus, turi būti pakeista nuoroda su nurodytais straipsnių numeriais, kuriuose nustatyti privalomi laikytis reikalavimai. Pritarti50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, nuostatos turinys koreguotinas. Pritarti51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 8 dalies žodžiai „(ES) 2018/2001 priede pagaminti degalai“ yra logiškai nesuprantami. Tikėtina, jog, vertinant visą straipsnio dalies turinį, nuostatoje trūksta skyrybos ženklų, ar žodžių, kad nuostatos turinys būtų aiškus ir logiškas. Pritarti52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 231 52.
231
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad iki 2030 metų turi būti įrengta 60
viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kad aukščiau minėtas skaičius elektromobilių įkrovimo prieigų turi būti įrengtas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 16 dalyje yra vartojama „pažangiosios matavimo sistemos“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas yra laikoma „pažangiomis matavimo sistemomis“, svarstytina ar ši sąvoka, siekiant aiškumo, neturėtų būti apibrėžta projekto nuostatose. Pritarti54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartotinas pilnas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pavadinimas. Pritarti55 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje nurodomi elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek projekto 24 straipsnio kituose nuostatose, tiek kituose projekto nuostatose yra minimi „viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“, „viešųjų, pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“, „viešųjų, pusiau viešųjų ir privačių elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto
elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turimi omenyje. Pritarti56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 253 56.
253
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvoje veikiančios viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir jų operatoriai privalo turėti Tvarkytojo suteiktus unikalius identifikacinius kodus ir būti įregistruoti Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje vadovaujantis Tvarkytojo nustatyta tvarka.“ Pažymėtina, jog įstatyme niekaip nereguliuojama teisinė situacija, jei prieigos ir operatoriai neturės identifikacinių kodų ir nebus įregistruoti informacinėje sistemoje. Todėl darytina prielaida, jog tokiais atvejais nebus taikomos jokios sankcijos, o siūlomas nustatyti reikalavimas yra teisiškai bereikšmis, nes jo privalomumas neužtikrinamas jokiais būdais. Pritarti57 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje žodis „gavęsi“ keistinas žodžių „gavęs“. Pritarti58 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu, kad nuostatos dėstymas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos taisykles, žodžius „ir neatlygintinai“ įrašant jiems deramoje vietoje. Pritarti59 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalyje, atsižvelgiant į teisės aktų rengimo reikalavimus, brauktini pertekliniai žodžiai skliaustuose: „(angl. Open Charge Point
60 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms ir jų operatoriams yra suteikiami neribotam laikui arba iki panaikinimo. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku, iki kokio panaikinimo yra suteikiami unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms, t. y. ar iki elektromobilių įkrovimo prieigų panaikinimo, ar iki unikalių identifikacinių kodų panaikinimo.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 25 straipsnio 10 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti61 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir operatoriaus identifikaciniai kodai panaikinami ir šios prieigos išregistruojamos iš Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos likvidavus juridinį asmenį, teikusį elektromobilių įkrovimo paslaugas. Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Taigi juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik juos likvidavus, bet ir juos reorganizavus. Svarstytina, ar juridiniam asmeniui pasibaigus dėl reorganizavimo, identifikaciniai kodai taip pat neturėtų būti panaikinami, o po reorganizavimo veiksiantiems juridiniams asmenims (asmeniui), kurie (-is) perimtų reorganizuojamo juridinio asmens teises ir pareigas, būtų suteikiami nauji identifikaciniai kodai. Pritarti62 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į Darnaus judumo fondą gali būti skiriamos lėšos arba tam tikra jų procentinė dalis, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų. Projekto nuostata, kad gali būti skiriama transporto priemonių registracijos mokesčio ,,tam tikra procentinė dalis“ kelia abejonių.
Manytina, kad įstatyme turėtų būti nustatytas konkretus procentas lėšų, skiriamų Darnaus judumo fondui nuo surinkto atitinkamo mokesčio, taip pat ir nuo kitų lėšų šaltinių. Kitu atveju, liktų neaišku, kuris subjektas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų įgaliojimus nustatyti konkrečią fondui skirtiną mokesčio procentinę dalį bei konkrečią lėšų, skiriamų iš kitų projekte nurodytų šaltinių, dalį. Pritarti63 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondą administruoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Projekto 30 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondo tarybos sudarymo tvarka, šio fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Darnaus judumo fondo nuostatuose. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiški nei Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetencija administruojant fondą, nei fondo tarybos kompetencija bei jos sudarymo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad į minėtą fondą būtų skiriama dalis valstybei sumokėto transporto priemonių registracijos mokesčio ir kitos valstybės biudžeto lėšos, esminiai reikalavimai valdant ir disponuojant fondo lėšas turėtų būti nustatyti įstatyme. Todėl projekte reikėtų nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetenciją administruojant fondą, taip pat fondo tarybos sudarymo tvarką (narių skaičių, institucijas, kurios skiria narius į fondo tarybą, paskirtų narių kadencijos trukmę, reikalavimus narių kvalifikacijai ir pan.) bei fondo tarybos kompetenciją. Pritarti64 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 306 64.
306
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti Darnaus judrumo fondo lėšų panaudojimo sritis, nustatant, kad, be nurodytų sričių, šio fondo lėšos gali būti naudojamos ir kitiems tikslams. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad fondo veikla, be kita ko, bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis ir į valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įstatyme turi būti nurodytos visos sritys, kuriose fondo lėšos bus naudojamos, t. y. turi būti baigtinis sąrašas. Pritarti65 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje esantis trumpinys „kt.“ nevartotinas ir turėtų būti keičiamas pilnu žodžiu. Pritarti66 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, jog nustatomas imperatyvus reikalavimas vykdyti visuomenės švietimo ir susijusios informacijos viešinimo kampanijas, nurodytina kokie asmenys yra atsakingi už tokių kompanijų vykdymą. Pritarti67 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 67. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto aštunto skirsnio pavadinimas, kuris yra per daug bendro pobūdžio, tikslintinas jį sukonkretinant. Pritarti68
straipsnio pavadinimas tikslintinas, kadangi nėra aišku, kokia atsakomybė turima omenyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 32 straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik atsakomybę, bet ir atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, baudų skyrimo terminus, pažeidimų nagrinėjimo tvarką, sprendimų apskundimo ir vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 32 straipsnio nuostatas, kuriomis reglamentuojami skirtingi dalykai, išdėstyti atskirais straipsniais. Pritarti69 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 32 69.
32
straipsnyje siūloma nustatyti, jog esant bet kokio pobūdžio ir apimties šiame straipsnyje nurodytiems pažeidimams, Taryba ir Tarnyba visais atvejais, kaip vienintelę poveikio priemonę, skiria pinigines baudas. Svarstytina, ar tokia sistema, kai net už menkus teisės aktų pažeidimus asmenys bus be jokių išlygų baudžiami piniginėmis baudomis, yra proporcinga siekiamiems tikslams, ar atitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, kuriose nurodoma, kad: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui.“ (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Manytina, jog įstatyme turėtų būti nustatyta galimybė netaikyti asmenims piniginių baudų, jei pažeidimai yra mažareikšmiai, galimai nustatant sistemą, kurioje būtų taikomi įspėjimai ir nustatomas laikotarpis nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad įstatymu siūloma atsakomybės sistema būtų siejama su siekiu, kad įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos, o ne su siekiu būtinai visais atvejais nubausti visus asmenis, net ir už mažareikšmius pažeidimus. Pritarti70 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatoma bauda už įpareigojimų, nustatytų projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatoma bauda už patikrinimų, nurodytų projekto 19 straipsnio 1 dalyje, metu nustatytus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Taryba atlieka patikrinimus dėl projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiek projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra numatomos skirtingos sankcijos už tuos pačius pažeidimus, t. y. įpareigojimų ir reikalavimų nevykdymą, kurie yra numatyti projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, todėl svarstytina, ar šie du pažeidimai savo pobūdžiu nėra iš esmės tapatūs ir, atitinkamai, ar taikant šiuos projekto straipsnius praktikoje nekiltų rizika pažeisti dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą. Pritarti71 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatoma bauda už įpareigojimų, nustatytų projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra numatyti ne tik įpareigojimai, bet ir reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkamai patikslinti. Pritarti72 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 32 1,2
reglamentuoja baudų dydžius skiriamus asmenims už padarytus pažeidimus, šie dydžiai yra išreiškiami ne skaičiais, o žodžiais, siūlytina projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus baudų dydžius apibrėžti žodžiais. Pritarti73 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 73.
3213
straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta bauda už įpareigojimų nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku. Iš teikiamos nuostatos nėra suprantama kas turima omenyje numatant „vykdymas ne nustatytu laiku“. Atsižvelgiant į tai, projekto 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tikslintinas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Pritarti74 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1 punkte, Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sustabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla. Pažyminėtina, jog Energetikos įstatymo
galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas. Tarp šių pagrindų nėra numatyto pagrindo, jog leidimo galiojimas ar panaikinimas gali būti taikomas už du pakartotinius pažeidimus kalendoriniais metais. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Energetikos įstatymo nuostatomis. Be to, Energetikos įstatymas šiuo atveju laikytinas specialiuoju įstatymu, kurio reguliavimo apimtis neturi būti keičiama teikiamu įstatymo projektu. Todėl naują leidimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindą reikėtų numatyti
75 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 32 straipsnio 6 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti76 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 329 76.
329
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad svarstant pažeidimą, dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Projekte siūlomos įtvirtinti tik dvi aukščiau nurodytų subjektų teises – būti išklausytam ir duoti paaiškinimus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, galėtų šio pažeidimo procese tinkamai ginti savo teises. Visos proceso dalyvių teisės turėtų būti nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, teisė susipažinti su bylos medžiaga, teisė teikti prašymus, teikti įrodymus ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti77 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Tarybos ar Tarnybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos ar Tarnybos institucijos nustatyta tvarka ir terminais“. Manytina, kad, atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su esminių asmens pareigų nustatymu, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, baudų į valstybės biudžetą sumokėjimo terminai turėtų būti nustatyti teikiamame įstatymo projekte. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 32 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos ar Tarnybos sprendimas, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar siekiant suteikti asmenims galimybę sumokėti skirtą baudą savanoriškai, netaikant priverstinių baudų išieškojimo priemonių, projekte nereikėtų nustatyti, kad Tarybos ir Tarnybos sprendimai teikiami vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pasibaigus įstatyme nustatytam baudų sumokėjimo į valstybės biudžetą terminui.
78 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 13 dalyje derėtų nustatyti, ar Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo ar Tarybos sprendimo dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo apskundimas teismui sustabdo šių sprendimų vykdymą iki teismo sprendimo dėl šių sprendimų įsiteisėjimo. Be to, manytina, jog tokių sprendimų vykdymas, atsižvelgiant į jų keliamas teisines pasekmes, turėtų būti stabdomas. Pritarti79 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Lėšos, gautos už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą.“ Pažymėtina jog ši nuostata neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, nes valstybės biudžeto lėšos tam tikroms programoms gali būti skiriamos tik tam tikrų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pagrindu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, „Seimo konstituciniai įgaliojimai tvirtinti valstybės biudžeto projektą apima ir Seimo įgaliojimus nustatyti valstybės biudžeto pajamų šaltinius, planuojamas valstybės biudžeto pajamas bei jų dydžius, valstybės biudžeto išlaidas, subjektus, kuriems skiriamos valstybės biudžeto lėšos, asignavimų dydžius ir kita.“ (2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Pritarti80 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 343 80.
343
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., o pirmą kartą nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d. riba, nustatyta šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, turi būti ne didesnė kaip 6,2 procentinio punkto.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos dalis „Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo
nuostatos taikymo ypatybes, įstatymo nuostatos įsigaliojimo datą. Pažymime, kad įstatyminė nuostata negali būti kartu ir galiojanti ir netaikoma, nes visos galiojančios įstatymų nuostatos turi būti taikomos. Be to, likusi straipsnio dalis, prasidedanti žodžiais: „pirmą kartą“, kelia abejonių dėl jos esmės. Pažymėtina, kad projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatoma riba yra įstatyminė riba – įstatyme įtvirtintas dydis, todėl nesuprantama, kas, kaip ir kokiu būdu turėtų ar galėtų nustatyti tam tikrą ribą, galiosiančią nuo įstatymo įsigaliojimo datos iki 2022 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti ribą, galiosiančią nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d., tokia riba turi būti nustatyta įstatymo tekste, o ne jo taikymo nuostatose, kadangi pagal savo esmę tai nėra įstatymo taikymo nuostata, o įstatyminė nuostata galiosianti nuo įstatymo įsigaliojimo iki tam tikros datos. Pritarti81 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 12 dalyje pateiktas pasiūlymas Vyriausybei, jos įgaliotoms institucijos, atitinkamiems ministrams, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, savivaldybių institucijoms ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 34 straipsnio 12 dalis įsigaliotų kartu su visu įstatymu, t. y. 2021 m. liepos 1 d.
įstatymą, iki jo įsigaliojimo neturėtų teisinio pagrindo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant to išvengti, projekto 34 straipsnio 12 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 34 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis ir dėl projekto
82 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-11. 82. Įstatymo priedas turėtų būti išdėstytas po keičiamo įstatymo 33 straipsnio teksto
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Biodegalų asociacija, 2020-09-10. Šiuo metu Energetikos ministerija yra parengusi Alternatyvių degalų įstatymo projektą, kuris buvo derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir greitu laiku turėtų būti pateiktas Vyriausybei. Taip pat Vyriausybė turėtų teikti išvadą dėl Seimo narės Virginijos Vingrienės teikimo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713. Abejuose teisės aktuose yra reglamentuojami klausimai tiesiogiai susiję su grūdų augintojų bei biodegalų gamintojų veiklos sąlygomis ir galimybėmis vykdyti savo veiklą ateityje. Jeigu būtų pritarta Alternatyvių degalų įstatymo nuostatoms, kurios teikia prioritetą iš palmių aliejų ir jų produktų gaminamiems biodegalams, ir nebūtų pritarta Seimo narės siūlymui nelaikyti biodegalais iš palmių aliejų pagamintų produktų, Lietuvos biodegalų gamintojams faktiškai būtų užkirtas kelias į Lietuvos rinką. Tai neigiamai atsilieptų ir Lietuvos biodegalų žaliavos augintojams. Biodegalų sektorius tiesiogiai susijęs su ūkininkais, kadangi energetiniai augalai – alternatyva žemdirbiams, kuri didina jų pajamas.
Žemdirbiai turi galimybę auginti ne vien tik grūdus, bet ir rapsus, kuriuos sąlyginai nesudėtinga realizuoti, išvysčius jų perdirbimą vietoje. Biodegalų sektoriaus plėtra lėmė, jog Lietuvoje per praėjusius 10 metų rapsų auginimas išaugo kartais, - iki 600-800 tūkst. tonų. To pasiekta plečiant ir įsisavinant apleistus žemės plotus bei didinant derlingumą. Perdirbant žemės ūkio žaliavas, kuriama pridėtinė vertė, kuri papildo nacionalinį biudžetą, užtikrinamas grūdų supirkimas Lietuvoje, taip pat yra svarbi kaip vietinių baltyminių pašarų, kitų produktų gamyba bei tiekimas. Biodegalų asociacija kartu su Lietuvos grūdų perdirbėjų, Lietuvos grūdų augintojų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijomis bei su Lietuvos ūkininkų sąjunga teikė savo pastabas bei dalyvavo diskusijose dėl minėtų teisės aktų. Apie minėtų teisės aktų aptarimus informacija galimai nėra tiesiogiai pateikiama Žemės ūkio ministerijai, tačiau tiesiogiai liečia biodegalų gamintojus bei jų partnerius ūkininkus. Grūdų augintojai ir Biodegalų asociacija visais šiais klausimais turi rimtais argumentais paremtą poziciją, kurią norėtų pristatyti Žemės ūkio ministrui ir atsakingiems atstovams bei siekti, kad būtų priimami racionalūs sprendimai, kurie būtų naudingi tiek aplinkos apsaugai, tiek zemes ukiui ir biodegalų sektoriui, tiek visai šalies ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome sudaryti sąlygas susitikimo metu pristatyti savo poziciją ir aptarti čia keliamus klausimus. Spręsti
2 Biodegalų asociacija, 2020-09-21. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymo projektas (toliau – projektas). Šiuo projektu yra numatoma naujai sureguluoti atsinaujinančių degalų prekybos rinką, kas neišvengiamai palies ir mineralinių degalų prekybą bei gamybą.
Nustatomos papildomos skatinimo priemonės atsinaujinantiems degalams, kai kuriems iš jų numatoma taikyti keleriopą skatinimą, sukuriami visiškai nauji dariniai, tokie kaip atsinaujinančių energijos išteklių statistinių vienetų registras, numatoma sukurti šių vienetų administravimo sistemą su įvairiais auditais, kontroliuojančiomis institucijomis, kurių funkcijos dubliuojasi ir nėra aiškios bei nustatomos didžiulės finansinės ir kitokios sankcijos. Projektas, vertinant jo apimtis ir reikšmę, mūsų nuomone, buvo „suspaustais“ terminais ir karantino salygomis, kai buvo apsunkintos galimybės normaliai diskutuoti ir ieškoti bei rasti optimalius sprendimus. Projekte sprendžiami gana sudėtingi ir kompleksiniai klausimai, atskirais atvejais dėl priešingų interesų tinkamas sprendimas gali būti komplikuotas ir jo paieškai reikia daugiau laiko bei išsamesnės informacijos analizės. Tuo tarpu pasekmės dėl šiame įstatyme padarytų klaidų gali labai skaudžiai atsiliepti kai kuriems minėtų sektorių dalyviams. Iš principo, diskutuojant su projekto autoriais, akivaizdžai jaučiama, kad liko nemažai neatsakytų klausimų. Biodegalų asociacija teikė savo pastabas bei pasiūlymus Energetikos ministerijai, bet, mūsų nuomone, kai kuriais svarbiais atvejais jie buvo ne iki galo suprasti. Vienas iš svarbesnių klausimų - tai dvigubo skatinimo schemos taikymas pažangiems degalams, t. y. ne tik privalomas maišymas, bet ir jų užskaitymas dviguba verte. Toks dvigubas skaitinimas faktiškai reiškia dabartinių biodegalų, gaminamų iš vietinės žaliavos, išstumimą ir importo subsidijavimą. Šiuo metu I-os kartos biodegalų maksimalus panaudojimas yra pigiausias, efektyviausias ir Lietuvai naudingiausias būdas, siekiant išsikeltų ambicingų tikslų šioje srityje.
Tačiau nerimą kelia ketinimai suteikti išskirtines sąlygas ir prioritetus taip vadinamiems II –os kartos pažangiems degalams, numatant jų verčių skaičiavimo daugiklius ir leidžiant jų sąskaita sumažinti I-os kartos biodegalų dalį mineraliniuose degaluose. Norime pažymėti, kad Lietuvos biodegalų gamintojai tikrai nėra prieš tokius II kartos pažangius biodegalus. Lietuvos biodegalų gamintojai jau šiuo metu patys gamina tikrus pažangiuosius biodegalus, taip pat planuoja investicijas į didesnės apimties pažangių biodegalų gamybą. Tačiau akivaizdu, kad palikus dabar siūlomą tvarką, jie patirs nuostolių ir bus priversti atsisakyti planų dėl pažangių biodegalų gamybos, o su laiku dėl minėtos nesąžiningos konkurencijos bus ir visai išstumti iš biodegalų rinkos. Nors Biodegalų asociacija iš esmės neprieštarauja Energetikos ministerijos siūlymams, tačiau pažymėtina, kad, mūsų supratimu, tai turėtų būti taikoma tik tai daliai biodegalų, kuri viršyja pagal projektą numatomą privalomai įmaišomą minimalią biodegalų dalį. Projekto derinimo metu asociacija teikė savo argumentus apie dabartines didžiules problemas, su kuriomis susiduria biodegalų gamintojai, konkuruodami su taip vadinamais pažangiaisiais biodegalais. Šiuo metu rinkoje yra kelių rūšių pažangūs biodegalai. Absoliučiai didžiausią dalį tokių „pažangių“ biodegalų sudaro biodegalai, gaminami iš „žaliavų – atliekų“, pvz.: “palmių aliejaus gamybos atlieka" (PFAD), "nekokybiškų, brokuotų, sergančių grūdų",
"cukraus gamybos atliekų“, atvežamų iš Ukrainos, Baltarusijos,
Singapūro, Malaizijos ir pan. Tokie produktai, iš tiesų, negali būti laikomi jokiais pažangiais biodegalais. Nežiūrint to, tokie „pažangūs“ biodegalai rinkoje jau yra siūlomi. Jų kaina 10-20 % yra didesnė, nei I-os kartos biodegalų.
Tačiau, jei jų įmaišymas leis dvigubai sumažinti įmaišomų I-os kartos biodegalų dalį, konkuruoti su tokiais dvigubais daugikliais remiamais biodegalais bus neįmanoma. Tai labai neigiamai atsilieps visai Lietuvoje sukurtai biodegalų gamybai ir atitinkamai Lietuvos žemdirbiams, auginantiems rapsus ir javus , naudojamus biodegalų gamybai. Pažymėtina, kad numatomi proteguoti produktai nėra tvarūs (pavyzdžiui, UAB „Neste Lietuva“ parduodamas HVO produktas gaminamas iš palmių – dėl palmių auginimo trečiosiose šalyse kertami miškai, naikinama didelės biologinės įvairovės žemė, o tai reiškia, kad į aplinką išskiriami didžiuliai kiekiai CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų). Apie Ukrainoje siūlomus „pažangius“ biodegalus iš „sergančių“ grūdų, jau nekalbama, nes visiems akivaizdu, kokie ten „pažangūs“ biodegalai. Tačiau tokios schemos yra naudojamos ir gana plačiai. Taigi tokia prekyba ne tik yra nesąžininga, labai abejotino teisėtumo, bet ir generuoja pajamas ne Lietuvos, o užsienio subjektams. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad tokio protegavimo turėtų būti atsisakyta ir jis jokiu būdu neturėtų būti naudojamas, mažinant biodegalų, pagamintų iš rapsų ir javų , vartojimo apimtis.
Ypač įvertinant išskirtines Lietuvos sąlygas ir priežastis:
Taip pat prašytume, sudaryti sąlygas tinkamai pristatyti asociacijos poziciją ir išdiskutuoti kilusius klausimus surengus klausymus ar kitu komitetui priimtinu būdu. Spręsti
3 Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2020-09-21.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Alternatyvių degalų įstatymo projektas (toliau – projektas). Įstatymo tikslas yra mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu en. ergijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų Lietuvos Atsinaujinančių Išteklių Energetikos konfederacija, išnagrinėjusi parengtą projektą, teikia šiuos Projekto patobulinimo pasiūlymus Seimo nariams, kuriuos prašome išnagrinėti. PASIŪLYMAS NR. 1 Atsisakyti daugiklių atskiriems biodegalams/biodujoms Projekto 16 straipsnio 11 dalyje yra įrašyta nuostata, kad „Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 21 straipsnyje” Tai yra projekte siūloma taikyti daugiklius pažangiesiems ir antros kartos biodegalams ir biodujoms, pagamintiems iš žaliavų, kurios patenka į energetikos ministro patvirtintą sąrašą. Tokiu būdu degalų ar dujų tiekėjams, siekiantiems jiems nustatytų atsinaujinančių išteklių dalies parduodamuose degaluose tikslų, naudojant pažangiuosius arba antros kartos biodegalus/biodujas, šių biodegalų/biodujų energetinė vertė dauginasi iš dviejų.
Kitais žodžiais tariant – degalų tiekėjai tą patį tikslą gali pasiekti biodegalų, pagamintų iš energetikos ministro patvirtintame sąraše esančių žaliavų, įmaišant dvigubai mažiau, nei maišydamas kitus biodegalus ir atitinkamai – didesnę dalį įmaišant naftos degalų. Taikant daugiklius – kuo daugiau maišoma antrosios kartos biodegalų, tuo didesnė dalis naftos degalų gali būti palikta parduodamuose degaluose. ES atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvoje yra leidžiama taikyti daugiklius biodegalams ir biodujoms, pagamintiems iš direktyvos IX priede esančių žaliavų. Tačiau tai yra tik galimybė ir daugelis ES šalių daugiklių netaiko arba taiko ribotai Siūlome projekte atsisakyti daugiklių pažangiems ar/ir antros kartos biodegalams ir biodujoms, pagamintoms iš žaliavų, patenkančių į energetikos ministro patvirtintą žaliavų sąrašą Tai yra – siūlome atsisakyti 16 straipsnio 11 dalies ir šioje dalyje įrašytos nuostatos
ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 21 straipsnyje Kartu atitinkamai siūlome pataisyti projekto 16 straipsnio 1 dalį, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams, įvertinant tą patį naftos degalų sumažinimo tikslą, bet netaikant daugiklių: 1.
Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2022 metų
2) nuo 2023 metų
3) nuo 2024 metų
4) nuo 2025 metų
5) nuo 2026 metų
6) nuo 2027 metų
7) nuo 2028 metų
8) nuo 2029 metų
Ir atitinkamai pataisant 21 straipsnio 1 dalį: 1.
Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2022 metų
2) nuo 2023 metų
3) nuo 2024 metų
4) nuo 2025 metų
5) nuo 2026 metų
6) nuo 2027 metų
7) nuo 2028 metų
8) nuo 2029 metų
Ir atitinkamai pataisant 21 straipsnio 1 dalį:
ministras kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru, atsižvelgdami į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, tvirtina metodiką, pagal kurią vertinamos biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tinkamos naudoti žaliavos ir žaliavos, iš kurių pagamintų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir (ar) nebiologinių skystųjų ir
(ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė, siekiant šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų, gali būti laikoma du kartus didesne palyginti su jų pradine energine verte.
NR.
NR. 2 Biodujų gamybos skatinimas pereinamu laikotarpiu, kol nesusiformuos biodujų paklausa transporto sektoriuje Įstatyme yra numatyti šie biodujų transporto sektoriuje paklausos skatinimo būdai:
varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų“, užtikrinanti, kad transporto kompanijos, gavusios Valstybės paramą dujomis varomų transporto priemonių įsigyjimą, privalės užtikrinti, kad kartu iš dujų tiekėjų būtų perkamos ir biodujos.
dujas transporto sektoriuje užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje sudarytų atitinkamą dalį kiekvienais kalendoriniais metais
Kitą vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki tol, kol nepradės funkcionuoti ir nesustiprės degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų prekybos rinka ir neatsiras paklausa iš biodujų tiekėjų pirkti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus, vien tik subsidijuojant biodujų gamybos, valymo, suspaudimo ir įterpimo į tinklą įrangą bei įpareigojimų gaunantiems paramą dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui vartoti tam tikrą dalį biodujų, nepakaks, siekiant užtikrinti darnią biodujų gamybos plėtrą Lietuvoje.
biodujų paklausa transporto sektoriuje Įstatyme yra numatyti šie biodujų transporto sektoriuje paklausos skatinimo būdai:
varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų“, užtikrinanti, kad transporto kompanijos, gavusios Valstybės paramą dujomis varomų transporto priemonių įsigyjimą, privalės užtikrinti, kad kartu iš dujų tiekėjų būtų perkamos ir biodujos.
dujas transporto sektoriuje užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje sudarytų atitinkamą dalį kiekvienais kalendoriniais metais
Kitą vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki tol, kol nepradės funkcionuoti ir nesustiprės degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų prekybos rinka ir neatsiras paklausa iš biodujų tiekėjų pirkti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus, vien tik subsidijuojant biodujų gamybos, valymo, suspaudimo ir įterpimo į tinklą įrangą bei įpareigojimų gaunantiems paramą dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui vartoti tam tikrą dalį biodujų, nepakaks, siekiant užtikrinti darnią biodujų gamybos plėtrą Lietuvoje. Pavyzdį galima paimti iš Estijos, kuri biodujų gamybą, valymą ir tiekimą paskatino investuotojams nustačius laikiną (iki 2023 metų galiojančią) išvalytų biodujų supirkimo už 100 eurų/MWh tvarką.
Ir net ir prie šio skatinimo Estija susiduria su biodujų trūkumu, siekiant Estijos atsinaujinančių išteklių dalies transporte. Todėl siūlome būtent šiame įstatyme numatyti, kad išvalytų biodujų, naudojamų transporto sektoriuje, supirkimo sąnaudos, tvirtinamos VERT, nustatyta tvarka, kaip viešuosius interesus atitinkanti paslauga, įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo papildomąją dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, o papildomą dedamąją VERT nustatyta tvarka surenka, administruoja ir išvalytų biodujų gamintojams išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kartu įsigydamas iš biodujų gamintojų degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus bei parduodamas šiuos vienetus jų galutiniams pirkėjams. PASIŪLYMAS NR.
NR. 3 Atlikti planuojamos gamtinėmis dujomis varomų automobilių kiekio skatinimo kaštų ir naudos analizę Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti tikslai:
Tai savo ruožtu turėtų reikšti, kad iškastiniai ištekliai – importuojamos gamtinės dujos 2030 metais turėtų sudaryti 26,8% galutinio transporto sektoriaus energijos suvartojimo Siūlome atlikti kaštų naudos analizę, įvertinant ar tokie dideli gamtinių dujų vartojimo transporte tikslai iš tiesų yra optimalūs, vertinant gamtinių dujų sąlygojamą Lietuvos energetinės nepriklausomybės mažėjimą, gamtinių dujų vartojimo sąlygojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, biudžeto pajamų iš akcizo mokesčio netekimus, reikalingas valstybės subsidijas infrastruktūrai plėtoti ir dujomis varomų automobilių įsigyjimui skatinti. Ir įvertinti ar tai atperka naudą, gaunamą dėl mažesnės vietinės taršos bei suskystinto dujų terminalo kaštų pasidalinimo. Spręsti
4 Lietuvos biodujų asociacija, 2020-09-22. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymo projektas (toliau – projektas). Šiuo projektu yra numatoma naujai sureguliuoti atsinaujinančių degalų prekybos rinką, kas neišvengiamai palies ir biodujų prekybą bei gamybą. Projektas, vertinant jo apimtis ir reikšmę, mūsų nuomone, buvo „suspaustais“ terminais ir karantino sąlygomis, kai buvo apsunkintos galimybės normaliai diskutuoti ir ieškoti bei rasti optimalius sprendimus.
Projekte sprendžiami gana sudėtingi ir kompleksiniai klausimai, atskirais atvejais dėl priešingų interesų tinkamas sprendimas gali būti komplikuotas ir jo paieškai reikia daugiau laiko bei išsamesnės informacijos analizės. Tuo tarpu pasekmės dėl šiame įstatyme padarytų klaidų gali labai skaudžiai atsiliepti kai kuriems minėtų sektorių dalyviams. Iš principo, diskutuojant su projekto autoriais, akivaizdžiai jaučiama, kad liko nemažai neatsakytų klausimų. Biodegalų asociacija teikė savo pastabas bei pasiūlymus Energetikos ministerijai, kurioms iš esmės pritaria LBDA (Lietuvos Biodujų Asociacija), bet, mūsų nuomone, kai kuriais atvejais jie buvo ne iki galo sureguliuoti. Vienas iš svarbesnių klausimų - tai dvigubo skatinimo schemos taikymas pažangiems degalams, t. y. ne tik privalomas maišymas, bet ir jų užskaitymas dviguba verte. Toks dvigubas skatinimas faktiškai reiškia dabartinių biodegalų, gaminamų iš vietinės žaliavos, išstūmimą ir importo subsidijavimą. Šiuo metu I-os kartos biodegalų maksimalus panaudojimas yra pigiausias, efektyviausias ir Lietuvai naudingiausias būdas, siekiant išsikeltų ambicingų tikslų šioje srityje. Tačiau nerimą kelia ketinimai suteikti išskirtines sąlygas ir prioritetus taip vadinamiems II -os kartos pažangiems degalams, numatant jų verčių skaičiavimo daugiklius ir leidžiant jų sąskaita sumažinti I-os kartos biodegalų dalį. Norime pažymėti, kad Lietuvos biodujų gamintojai tikrai nėra prieš tokius II kartos pažangius biodegalus. Lietuvos biodujų gamintojai jau šiuo metu patys gamina tikrus pažangiuosius biodegalus, taip pat planuoja investicijas į didesnės apimties pažangių biodegalų gamybą.
Tačiau akivaizdu, kad palikus dabar siūlomą tvarką, jie patirs nuostolių ir bus priversti atsisakyti planų dėl pažangių biodegalų gamybos, o su laiku dėl minėtos nesąžiningos konkurencijos bus ir visai išstumti iš biodegalų rinkos. Nors Biodujų asociacija iš esmės neprieštarauja Energetikos ministerijos siūlymams, tačiau pažymėtina, kad, mūsų supratimu, tai turėtų būti taikoma tik tai daliai biodegalų, kuri viršija pagal projektą numatomą privalomai įmaišomą minimalią biodegalų dalį. Projekto derinimo metu asociacija teikė savo argumentus apie dabartines didžiules problemas, su kuriomis susiduria biodegalų gamintojai, konkuruodami su taip vadinamais pažangiaisiais biodegalais. Šiuo metu rinkoje yra kelių rūšių pažangūs biodegalai. Absoliučiai didžiausią dalį tokių „pažangių“ biodegalų sudaro biodegalai, gaminami iš „žaliavų – atliekų“, pvz.: “palmių aliejaus gamybos atlieka" (PFAD), "nekokybiškų, brokuotų, sergančių grūdų", "cukraus gamybos atliekų“, atvežamų iš Ukrainos, Baltarusijos, Singapūro, Malaizijos ir pan. Tokie produktai, iš tiesų, negali būti laikomi jokiais pažangiais biodegalais. Nežiūrint to, tokie „pažangūs“ biodegalai rinkoje jau yra siūlomi. Jų kaina 10-20 % yra didesnė, nei I-os kartos biodegalų. Tačiau, jei jų įmaišymas leis dvigubai sumažinti įmaišomų I-os kartos biodegalų dalį, konkuruoti su tokiais dvigubais daugikliais remiamais biodegalais bus neįmanoma. Tai labai neigiamai atsilieps visai Lietuvoje sukurtai biodegalų gamybai ir atitinkamai Lietuvos žemdirbiams, auginantiems rapsus ir javus , naudojamus biodegalų gamybai.
Pažymėtina, kad numatomi proteguoti produktai nėra tvarūs (pavyzdžiui, UAB „Neste Lietuva“ parduodamas HVO produktas gaminamas iš palmių – dėl palmių auginimo trečiosiose šalyse kertami miškai, naikinama didelės biologinės įvairovės žemė, o tai reiškia, kad į aplinką išskiriami didžiuliai kiekiai CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų). Apie Ukrainoje siūlomus „pažangius“ biodegalus iš „sergančių“ grūdų, jau nekalbama, nes visiems akivaizdu, kokie ten „pažangūs“ biodegalai. Tačiau tokios schemos yra naudojamos ir gana plačiai. Taigi tokia prekyba ne tik yra nesąžininga, labai abejotino teisėtumo, bet ir generuoja pajamas ne Lietuvos, o užsienio subjektams. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad tokio protegavimo turėtų būti atsisakyta ir jis jokiu būdu neturėtų būti naudojamas, mažinant biodegalų, pagamintų iš rapsų ir javų , vartojimo apimtis. Ypač įvertinant išskirtines Lietuvos sąlygas ir priežastis:
užauginta žemės ūkio produkcija, naudojama biodegalų gamybai, yra tvari. (auginant žaliavą biodegalų gamybai, nėra naikinama didelės biologinės įvairovės žemė, žaliava nėra auginama didelių anglies atsargų dirvožemyje (taigi į aplinką išmetamas leidžiamas CO2 ir kitų teršalų kiekis)
metu taip vadinamos I-os kartos biodegalų dalies didinimas, kaip priemonė tikslams pasiekti, yra pigiausias ir efektyviausias galimas būdas.
Ilgą laiką kokybiški biodegalai buvo maišomi su arktiniu dyzelinu (I-os klasės) ir naudojami žiemos laikotarpiu nesukeliant jokių problemų.
Įstatyme yra numatyti šie biodujų transporto sektoriuje paklausos skatinimo būdai:
varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų“, užtikrinanti, kad transporto kompanijos, gavusiosValstybės paramą dujomis varomų transporto priemonių įsigyjimą, privalės užtikrinti, kad kartu iš dujų tiekėjų būtų perkamos ir biodujos.
dujas transporto sektoriuje užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje sudarytų atitinkamą dalį kiekvienais kalendoriniais metais
Kitą vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki tol, kol nepradės funkcionuoti ir nesustiprės degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų prekybos rinka ir neatsiras paklausa iš biodujų tiekėjų pirkti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus, vien tik subsidijuojant biodujų gamybos, valymo, suspaudimo ir įterpimo į tinklą įrangą bei įpareigojimų gaunantiems paramą dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui vartoti tam tikrą dalį biodujų, nepakaks, siekiant užtikrinti darnią biodujų gamybos plėtrą Lietuvoje.
Įstatyme yra numatyti šie biodujų transporto sektoriuje paklausos skatinimo būdai:
varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų“, užtikrinanti, kad transporto kompanijos, gavusiosValstybės paramą dujomis varomų transporto priemonių įsigyjimą, privalės užtikrinti, kad kartu iš dujų tiekėjų būtų perkamos ir biodujos.
dujas transporto sektoriuje užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje sudarytų atitinkamą dalį kiekvienais kalendoriniais metais
Kitą vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki tol, kol nepradės funkcionuoti ir nesustiprės degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų prekybos rinka ir neatsiras paklausa iš biodujų tiekėjų pirkti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus, vien tik subsidijuojant biodujų gamybos, valymo, suspaudimo ir įterpimo į tinklą įrangą bei įpareigojimų gaunantiems paramą dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui vartoti tam tikrą dalį biodujų, nepakaks, siekiant užtikrinti darnią biodujų gamybos plėtrą Lietuvoje. Pavyzdį galima paimti iš Estijos, kuri biodujų gamybą, valymą ir tiekimą paskatino investuotojams nustačius laikiną (iki 2023 metų galiojančią) išvalytų biodujų supirkimo už 100 eurų/MWh tvarką.
Ir net ir prie šio skatinimo Estija susiduria su biodujų trūkumu, siekiant Estijos atsinaujinančių išteklių dalies transporte. Atsižvelgdami į tai pritariame pasiūlymui papildyti projekto 16 straipsnį 12 dalimi: „12. Degalų ir biodegalų mišinyje biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų degalų energinė vertė du kartus didesnė verte skaičiuojami tik toje dalyje, kuri viršija šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą dėl minimalios biodegalų dalies kiekviename litre.“ Todėl siūlome būtent šiame įstatyme numatyti, kad išvalytų biodujų, naudojamų transporto sektoriuje, supirkimo sąnaudos, tvirtinamos VERT, nustatyta tvarka, kaip viešuosius interesus atitinkanti paslauga, įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo papildomąją dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, o papildomą dedamąją VERT nustatyta tvarka surenka, administruoja ir išvalytų biodujų gamintojams išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kartu įsigydamas iš biodujų gamintojų degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus bei parduodamas šiuos vienetus jų galutiniams pirkėjams. Spręsti
5 Asociacija Lietuviškų degalinių sąjunga, 2020-09-22. Lietuviškų degalinių sąjunga (toliau – Sąjunga) yra Lietuvos kapitalo prekybos naftos produktais įmonių savanoriškas susivienijimas, įgyvendinantis Sąjungos Įstatuose nustatytus visuomenės informavimo, ekonominius, socialinius, mokslinio tyrimo bei kitus uždavinius ir funkcijas. Sąjungą vienija lietuviškų degalinių tinklus. Sąjunga yra informuota apie Biodegalų asociacijos pateiktas pastabas Kaimo reikalų komiteto (toliau – Komitetas) svarstomam Alternatyviųjų degalų įstatymo projektui Nr. XIIIP-5137 (toliau – Įstatymo projektas).
Biodegalų asociacijos 2020-09-10 rašte nurodoma, kad: „Taip pat Vyriausybė turėtų teikti išvadą dėl Seimo narės Virginijos Vingrienės teikimo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713. Abejuose teisės aktuose yra reglamentuojami klausimai tiesiogiai susiję su grūdų augintojų bei biodegalų gamintojų veiklos sąlygomis ir galimybėmis vykdyti savo veiklą ateityje. Jeigu būtų pritarta Alternatyvių degalų įstatymo nuostatoms, kurios teikia prioritetą iš palmių aliejų ir jų produktų gaminamiems biodegalams, ir nebūtų pritarta Seimo narės siūlymui nelaikyti biodegalais iš palmių aliejų pagamintų produktų, Lietuvos biodegalų gamintojams faktiškai būtų užkirstas kelias į Lietuvos rinką. Tai neigiamai atsilieptų ir Lietuvos biodegalų žaliavos augintojams.“ Sąjunga, susipažinusi su aukščiau nurodytais Biodegalų asociacijos teiginiais, Komiteto prašo atkreipti dėmesį, jog jie neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys. Pabrėžiame, jog LRV jau yra išnagrinėjusi Seimo narės V. Vingrienės teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4713 ir yra 2020-08-19 nutarimu pasiūliusi jo nesvarstyti Seime. Pabrėžiame, jog siūlymas numatyti aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimą buvo registruotas jau kelis kartus, t. y. Seimo narė V. Vingrienė teikė analogišką pasiūlymą įstatymo projektui Nr. XIIIP-4140 bei teikė atskirą tai numatantį įstatymo projektą Nr. XIIIP-4713. Pabrėžtina, jog nurodyti pasiūlymai, numatantys aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimą, nebuvo priimti gavus visą eilę valstybės institucijų bei rinkos dalyvių jam prieštaraujančių pastabų.
Nurodytas siūlomas draudimas, skirtingai nei nurodoma Biodegalų asociacijos rašte, sudaro išskirtines sąlygas bei galimai proteguoja konkrečius rinkos dalyvius ir jų įmonių grupę, kuri po tokio siūlymo priėmimo galimai vienintelė liktų biodegalų rinkoje tiekėja ir yra niekuo nesusijęs su Lietuvos rinkos skatinimu – priešingai – lemtų jos monopolizavimą. STT 2020-03-20 išvada, Teisingumo ministerija ir Konkurencijos taryba išvadomis konstatavo, jog teikiamas siūlymas prieštarauja konkurencijai, skatina biodegalų rinkos monopolizavimą bei galimą biodegalų kainų augimą. Dar daugiau, STT 2020-03-20 išvadoje nurodė, jog nurodytu biodegalų žaliavų draudimu: „sudaromos išskirtinės sąlygos gauti paramą konkretiems juridiniams asmenims, tokiu būdu sumažinant konkurenciją biodegalų gamybos rinkoje, dėl ko gali kilti biodegalų kainos galutiniams vartotojams, o Lietuvos valstybė – neįvykdyti savo įsipareigojimų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Toks išskirtinių sąlygų sudarymas asmenims apribojant galimybes naudotis parama kitiems analogiškus produktus gaminantiems asmenims yra laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, taip pat gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai.“ (priedas Nr. 1) Taip pat, nurodytam biodegalų žaliavų draudimo įvedimui prieštaravo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija bei didieji Lietuvoje veikiantys degalinių tinklai ir biodegalų gamintojai (Circle K, Neste, Orlen). Nurodytų rinkos dalyvių pastabų esmė - nurodytu pasiūlymu mažinama konkurenciją bei sudaromos išskirtinės sąlygos vienai įmonių grupei gaminti bei tiekti biodegalus Lietuvos rinkai (priedas Nr. 2). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašome Komiteto kritiškai vertinti Biodegalų asociacijos 2020-09-10 siūlymus juos atmetant.
6 Biodegalų asociacija, 2020-09-28. Manytume, kad tokie sprendimai, kuriais būtų daromos išimtys iš ES direktyvų bei Lietuvos įstatymų nuostatų, neturėtų būti priimami atsižvelgiant tik į vienos įmonės pageidavimus, tačiau turėtų būti išklausoma ir kita pusė t. y. Lietuvos biodegalų gamintojai bei jų partneriai ūkininkai, biodegalų žaliavos tiekėjai. Spręsti
7 Asociacija Lietuviškų degalinių sąjunga, 2020-09-29. Lietuviškų degalinių sąjunga (toliau – Sąjunga), susipažinusi su paskelbtu derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projektu Nr. XIIIP-5137, (toliau – Įstatymo projektas) teikia žemiau nurodytus pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektui. 1. Įstatymo projekte turi būti tikslinamos sąvokos, siekiant užtikrinti jų vienodą bei tikslų aiškinimą bei taikymą:
papildyti ir apibrėžti Įstatymop projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 1 dalyje pateiktame apibrėžime „Alternatyvieji degalai“ naudojamus terminus „sintetiniai degalai“ ir „parafininis kuras“. Siūlome nustatyti, kad „Sintetiniai degalai“ - sintezės arba hidrovalymo būdu iš biomasės, aliejų bei kituose gamybos procesuose susidarančių atliekų ir liekanų, kitų žaliavų pagaminti degalai.“
patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 18 dalyje „Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai“ pateiktą apibrėžimą. Pagal esamą jo redakciją nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. 1.3. Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 dalyje „Mineraliniai degalai“ pateiktą apibrėžimą nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. Reikia konkretizuoti sąvoką. 1.4. Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 22 p.
„Nebiologinės kilmės skystieji ir dujiniai transporto degalai“ pateiktą apibrėžimą nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. Prašome konkretizuoti sąvoką. 1.5. Siekiant aiškumo, reikia patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 26 p. „Pažangieji biodegalai“ esančią formuluotę „ir kitų degalų“, nes nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. 1.6. Prašome pritarti Seimo nario D. Kepenio 2020-09-23 pasiūlymui įtraukti liekanų apibrėžimą. Nurodytas apibrėžimas yra pateiktas ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tuo tarpu Įstatymo projekte nors ir minima „liekanų“ sąvoka, tačiau ji neapibrėžta nei Įstatymo projekte, nei kituose nacionaliniuose teisės aktuose. 2. Tikslintinos Įstatymo projekto ketvirto skirsnio „Biodegalų naudojimas“ 16 straipsnio
„nuostatos. Pagal siūlomas Įstatymo projekto nuostatas numatoma, kad parduodamuose
mineraliniuose degaluose atitinkamą dalį sudarytų biodegalai, skaičiuojant pagal bendrą mineralinių degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę kiekvienais kalendoriniais metais. Mūsų nuomone, šiai dienai, kaip rodo esanti praktika, realaus pagrindo pasiekti tokius procentus nėra. Sąjungos nariams nėra aišku, kaip galima pasiekti virš 7 % įsipareigojimą. Taip pat, 14 str. 1 d., kalbama apie mineralinių degalų ir biodegalų mišinio energetinę vertę, kurią tiekėjas privalės apskaičiuoti. Visgi, nėra aišku iš kur paimti tų energetinių verčių reikšmes ((Pvz. dyzelino (manome jog žieminio, pereinamojo ir vasarinio dyzelio energetiniai parametrai skiriasi) ar net atskirų dyzelino partijų bei tuo metu naudojamų biodegalų energetines vertes?)). Sąjungos nuomone, tokios energetinės vertės, jei yra žinomos, turėtų būti skelbiamos šiame Įstatyme projekte.
Jei jos yra kintamos (pagal gamybos partijas, tiekėjus ar panašiai) jos turi būti nurodytos viešai, LR Energetikos ministerijos viešai prieinamoje informacinėje sistemoje, tam jog nebūtų jomis manipuliuojama. 3. Tikslintinos Įstatymo projekto ketvirto skirsnio „Biodegalų naudojimas“ 16 straipsnio
„nuostatos. Pagal siūlomas Įstatymo projekto nuostatas numatoma, kad parduodamuose
mineraliniuose degaluose atitinkamą dalį sudarytų biodegalai, skaičiuojant pagal bendrą mineralinių degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę kiekvienais kalendoriniais metais. 4. Atskirai vertintina pažangiųjų biodegalų imperatyviai nustatytina įmaišymo dalis. Sąjungos narių žiniomis, šiai dienai nurodyti procentai yra galimai nepasiektini. Atitinkamai, turi būti užtikrinta reali bei objektyvi maišymo patikros sistema. 5. Palaikome ir pritariame Seimo nario D. Kepenio 2020-09-23 pasiūlymui išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą – jis nepagrįstai apriboja konkurenciją, prieštarauja ES teisės aktų reikalavimams bei nustato papildomus reikalavimus atliekų ir liekanų vertinimui, kurie nėra taikomi ES šalių. Tokio pobūdžio ribojimai neišvengiamai mažins biodegalų prieinamumą. 6. Prašome tikslinti Įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias sankcijos atimti leidimą verstis energetikos veikla pagrindus. Nurodytoje nuostatoje numatoma, kad leidimas panaikinamas už nurodytus pakartotinai nustatytus kalendoriniais metais pažeidimus – kai tuo tarpu pagal pačius nurodytus pažeidimus jie yra siejami su per atitinkamais kalendoriniais metais nepasiektais biodegalų panaudojimo įsipareigojimais. Taigi, Sąjungai nėra aišku, kaip galima per vienus metus būti pakartotinai baustam už per kalendoriniams metams nustatytų įsipareigojimų nepasiekimą.
Manome, jog esama Įstatymo projekte numatytą sankcijų sistema gali sužlugdyti bet kurią įmonę, kadangi jau dabar kalbama, kad pasiekti įpareigojimus, numatytus iki 2030m., praktiškai neįmanoma. Punktas turi būti arba pašalintas arba koreguotinas. Kitaip jis gali būti traktuojamas kaip neatitinkantis laisvos konkurencijos principo degalų rinkoje. 7. Siekiant aiškumo, prašytume patikslinti ir konkretizuoti projekto ketvirto skirsnio 20 straipsnio pateiktas nuostatas. Kaip suprantame, šiuo straipsniu yra ribojamas kai kurių biodegalų naudojimas, kuris ankstesniuose straipsniuose yra „privalomas“ ar skatinamas. Neaišku kaip apskaičiuoti bio degalų dalis, kad nebūtų pažeisti nustatyti reikalavimai. Projekto 16 straipsnis numato, kad reikia užtikrinti pažangiųjų biodegalų sunaudojimą, o projekto 20 str. 2 p. apie tuos pačius biodegalus sakoma, kad procentinė dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime turi būti ne didesnė nei 1,7 %. O jei ji bus didesnė? 8. Siūlome apsvarstyti galimybę įsipareigojimus biodegalų panaudojimo nustatyti išimtinai degalų gamintojams ir importuotojams. Prašome į aukščiau išdėstytas pastabas atsižvelgti, priešingu atveju visoms degalų tiekimo įmonėms Lietuvos teritorijoje veikla gali būti arba iš esmės apribota, arba sustabdyta mažųjų degalinių atžvilgiu. Spręsti
8 AB „ORLEN Lietuva“, 2020-09-30. Iki 2030 metų skystieji degalai (tiek iš mineralinės, tiek iš biologinės kilmės žaliavų) išliks itin svarbia energetikos ir ypač transporto sektoriaus dalimi.
Bendrovė, planuodama ilgalaikes investicijas į atsinaujinančios energetikos projektus, yra įsitikinusi, kad perkeldama direktyvos 2018/2001 (toliau – Direktyva) nuostatas į nacionalinę teisę, ir siekdama ambicingų tikslų, Lietuva kartu turėtų perkelti ir ES teisės suteikiamas reguliacines priemones minėtiems tikslams pasiekti. Priešingu atveju, ambicingi tikslai, kuriems siekti lieka skurdus priemonių rinkinys, gali itin neigiamai paveikti degalų ir transporto sektoriaus konkurencingumą bei siųsti rinkai signalus, kurie nedera su ES politikos kryptimi – riboti pirmosios kartos (iš maistui ir pašarams tinkamų kultūrų pagamintus) biodegalus ir skatinti pažangiųjų biodegalų plėtrą. Šiuo raštu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į keletą svarbių aspektų, kurie turėtų išlikti esamuose Projektuose, taip pat ir teikiame keletą pasiūlymų Projektams koreguoti dėl:
vienetų sistemos kai kurių nuostatų. Kartu, šiuo raštu dar kartą primename apie problemas, kurios gali kilti jau šią žiemą reikalaujant įmaišyti biodegalus į dyzeliną. Situaciją pristatėme Bendrovės 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. D2(2.2-1)-2626 (raštas pridėtas) ir rugsėjo 24 d. susitikimo AAK metu. Manome, kad AIEĮ projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, kurios leistų šią problemą išspręsti. Pažymime, kad tai būtų išimtis, galiojanti iki tol, kol pilna apimtimi pradės galioti ADĮ, tad apimtų tik 2020/2021 metų žiemos laikotarpį.
Dėl daugiklių taikymo Pažymėtina, kad siekdami ambicingų tikslų, degalų tiekėjai privalo visų pirma įveikti bent keletą fundamentalių kliūčių: (i) degalų kokybės standartuose įtvirtinus biodegalų įmaišymo ribojimus; (ii) pirmosios kartos ir panaudoto kepimo aliejaus žaliavos naudojimo ribojimus; (iii) pažangiųjų biodegalų trūkumą visame pasaulyje. Šias kliūtis padeda spręsti daugiklių taikymas. Vienas esminių klausimų, kuris buvo keliamas AAK ir EK klausymų metu – daugiklių taikymas biodegalų, pagamintų iš atliekomis ir liekanomis laikomų žaliavų. Projekte šiuo metu numatyta galimybė taikyti daugiklius, jų taikymas yra numatytas ir projektais perkeliamoje direktyvoje 2018/2001 (toliau – Direktyva). Bendrovė pritaria ADĮ projekte numatytų daugiklių taikymui. Daugikliai yra taikomi siekiant paskatinti pažangiųjų biodegalų plėtrą ir suteikiant daugiau vertės šiai produkcijai rinkoje, taip sudarant sąlygas produkcijai su ženkliai didesniais gamybos kaštais būti konkurencinga biodegalų rinkoje. Šios priemonės efektyvumas yra patvirtintas ir Direktyvos projekto rengimo metu, ir EK analizuojant jau priimtų sprendimų galimą poveikį pažangiųjų biodegalų plėtrai iki 2030 metų. Šiuo metu visoje ES pažangiųjų biodegalų dalis yra itin maža, todėl daugikliai vaidina svarbų vaidmenį siekiant ją padidinti. ES kokybiniai degalų standartai riboja biodegalų vartojimą. Biodegalų kokybė, bent labiausiai paplitusių etanolio ir biodyzelino RRME, yra laikoma ženkliai prastesne už mineralinės kilmės degalus. Pagal benzino kokybės standartą EN228 maksimali biodegalų dalis benzine yra 10 % tūrio (arba ~ 6,6 % energetine verte), o pagal dyzelino kokybės standartą EN590, ši riba siekia 7 % tūrio (arba ~ 6,2 % energetine verte). Degalų tiekėjai negali prekiauti degalais, kurie neatitinka šių standartų reikalavimų.
ADĮ Projekte tikslas degalų tiekėjams 2030 metais yra 16,8 % (energetine verte). Akivaizdu, kad tai bent 10 procentinių punktų viršija kokybės standartų ribas biodegalų įmaišymui. Panaikinus galimybę naudoti daugiklius, degalų tiekėjai neturi galimybių pasiekti keliamus tikslus, nes ES degalų kokybės reikalavimai riboja jų galimybes fiziškai įmaišyti Projekte nurodytą biodegalų kiekį. Benzino atveju technologiniai būdai perlipti maišymo ribą (angl. blend-wall) neegzistuoja, tad minėti 6,6% yra maksimali galima riba (kai tikslas 16,8 %). Dyzelino atveju tokios technologijos egzistuoja (co-HVO, HVO), Bendrovė biodegalus gamina naudodama būtent tokią technologiją, tačiau labai svarbu, kad šiomis technologijomis gaminami biodegalai yra iš pirmosios kartos arba iš panaudoto aliejaus žaliavų, kurių dalis siekiant galutinio 16,8 % tikslo yra ribojama. Tad nors kai kurios technologijos jau leidžia perlipti įmaišymo ribojimus, tai nėra panacėja siekiant ambicingų tikslų dėl itin menko pažangiomis laikomų žaliavų naudojimo ne tik RRME, bet ir HVO bei co-HVO gamyboje. Atitinkamai, be daugiklių, degalų tiekėjams nėra galimybių pasiekti net pusės Projektu siekiamo 16,8 % tikslo, todėl daugikliai Projekte privalo išlikti. Pirmosios kartos biodegalų vartojimas ES yra ribojamas nuo
reiškia, kad siekiant ES atsinaujinančios energetikos tikslų transporto sektoriuje 2020 metais, biodegalai iš maistui ir pašarams tinkamų žaliavų gali sudaryti ne daugiau nei 7 %. Likusi dalis privalo būti pasiekta kitais atsinaujinančios energijos šaltiniais. Šis ribojimas išliko ir buvo dar sugriežtintas Direktyvoje 2022 – 2030 metų laikotarpiui. Pagal Direktyvą kiekvienoje valstybėje narėje ši riba gali būti skirtinga, tačiau bet kuriuo atveju ne didesnė nei 7 %.
Formulė nacionalinės pirmosios kartos biodegalų ribos apskaičiavimui yra nacionalinė minėtų biodegalų dalis šalyje 2020 metais + 1 % punktas (ADĮ projekto 20 str. 1 d.). Lietuvoje, Projektų rengėjų vertinimu, ši riba turėtų siekti apie 6 %. Tai reiškia, kad siekiant ambicingų tikslų (pagal Projektą 16,8 % 2030 metais), pirmosios kartos biodegalų dalis negalės viršyti 6 %. Likusi dalis turės būti pasiekta kitokiais biodegalais, nei šiuo metu gaminami Lietuvoje. Bendrovė būdama ir degalų tiekėja, ir biodegalų gamintoja (šiuo metu – pirmosios kartos), yra įsitikinusi, kad esamas Projektas jau dabar pirmos kartos biodegalams suteikia ženkliai daugiau garantijų dėl būsimos paklausos nei suponuoja Direktyva ir žaliosios ES politikos kryptis. ADĮ projekto 16 str. 2 d. ir 6 d. yra numatytas privalomas fizinis biodegalų įmaišymas į dyzeliną tokia apimtimi, kuri reiškia visiškai maksimalų techniniais parametrais ES leidžiamą biodegalų įmaišymą (6,2 % dyzeline ir 6,6 % benzine). Tai yra dydžiai, kurie viršys Lietuvoje leidžiamą pirmosios kartos biodegalų kiekį (~ 6%). Atitinkamai, degalų tiekėjai, norėdami veikti Lietuvos rinkoje, į kiekvieną litrą degalų privalės įmaišyti daugiau biodegalų, nei leistina pirmosios kartos biodegalų dalis, tad jau nuo 2022 m. turės maišyti ir kitokios kilmės biodegalus. Atsižvelgiant į ženkliai didesnes pažangesnių biodegalų kainas ir jų trūkumą visoje ES, nėra prielaidų teigti, kad vykdant ADĮ projekte įtvirtintus privalomojo įmaišymo reikalavimus pirmosios kartos biodegalai bus išnaudojami nemaksimaliai. Manome, kad vargiai įmanoma sukurti didesnę dirbtinę paklausą pirmosios kartos biodegalų vartojimui nei privalomas maksimalus biodegalų įmaišymas į kiekvieną litrą degalų. Todėl nesuprantama, kodėl Lietuvos biodegalų gamintojai teigia daugiklius esant grėsme pirmosios kartos biodegalų išlikimui.
Projekto tikslai yra tokie ambicingi, kad degalų tiekėjai privalės naudoti visų rūšių biodegalus ir DAEI vienetus, kad galėtų šiuos tikslus pasiekti. Dėl minėtų ES politikos nulemtų apribojimų pirmos kartos biodegalų daliai siekiant tikslų, šie tikslai be daugiklių yra elementariai nepasiekiami. Pažangiųjų biodegalų kiekiai yra itin maži. EK savo 2020 m rugsėjo 17 d. paskelbtame klimato tikslų plane 2030 metams, nurodo, kad šiuo metu pažangiųjų biodegalų kiekiai yra per maži, o kaštai per dideli, kad šie produktai galėtų konkuruoti rinkoje, todėl papildomas jų gamybos ir vartojimo skatinimas yra būtinas. Daugikliai yra būtent tokia paskata, kuri gali išjudinti pažangiųjų biodegalų vartojimą. Atitinkamai, negalima sutikti su teiginiais, kad pažangieji biodegalai turi būti ribojami tam, kad iš rinkos neišstumtų pirmosios kartos biodegalų. Būtent toks pirmosios kartos biodegalų pakeitimo pažangiaisiais biodegalais scenarijus yra numatomas ES politikoje. Dėl įpareigojimų degalų tiekėjams (16 straipsnis) Pažymėtina, kad Lietuvos ambicija 2030 m. viršija Direktyvoje nustatytą tikslą (16,8 % prieš
yra daugiau galimybių jį pasiekti nei to reikalaujama ES lygiu. Pažymėtina, kad Direktyvoje nėra numatytas atskirų pažangiųjų biodegalų tikslų siekimas kasmet, kuris siūlomas Projekte. Direktyvos atveju tokių atskaitos taškų nėra numatyta atsižvelgiant į potencialaus pažangiųjų biodegalų prieinamumo vertinimą. T. y., būtent Direktyva reguliuojamo laikotarpio pabaigoje, apie
užtikrinti galimybę pasiekti numatytus tikslus. Dėl šios priežasties Direktyvoje nurodyta pažangiųjų biodegalų tikslo didėjimo trajektorija sparčiausiai kyla pačioje dešimtmečio pabaigoje.
Numačius kasmetinius tikslus yra neatsižvelgiama į laikotarpį, kuris reikalingas investicijoms į technologinių pajėgumų sukūrimą materializuoti. Nėra aišku, kokios prielaidos leidžia teigti, kad Lietuvoje yra geresnės sąlygos į rinką tiekti pažangiuosius biodegalus nei jos vertinamos ES mastu. Manome, kad Projektu siūloma nacionalinė tikslų augimo trajektorija kasmet, nukrypstanti nuo Direktyvoje numatytos trajektorijos, gali tapti reikšmingu iššūkiu Lietuvos degalų tiekėjams. Dėl to siūlome atsisakyti privalomų pažangiųjų biodegalų tikslų kiekvienais metais. Vadovaujantis Direktyvos 25 str. 1 d. 1 pastraipa, valstybės narės nustato orientacines, bet ne privalomas tikslų siekimo trajektorijas. Privaloma trajektorija turėtų išlikti ta, kuri numatyta Direktyvos 25 str. 1 d. 4 pastraipoje – 2022, 2025 ir 2030 metams. Dėl 98 markės benzino ADĮ projekto 16 str. 2 ir 6 dalyse numatyta, kad kiekviename į rinką tiekiamo benzino litre būtų ne mažiau nei 6,6 % biodegalų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad privaloma šias nuostatas papildyti išimtimi 98 markės benzinui. Tai yra vienintelė benzino rūšis, tinkama automobiliams, nepritaikytiems E10 benzinui. Tokių automobilių šalies keliuose yra, ir jų interesai turėtų būti užtikrinti prekiaujant beetanoliniu 98 markės benzinu, kaip ir buvo sutarta diskusijų dėl privalomo E10 įvedimo Lietuvoje metu. Svarbu paminėti ir tai, kad 98 markės benzinui išimtys iš privalomo biodegalų maišymo reikalavimų taikomos ir kitose rinkose (Latvija, Estija). Dėl itin mažo vartojimo ir gamybos specifikos, abejotina ar 98 E10 produkto gamyba specialiai Lietuvos rinkai būtų ekonomiškai pagrįsta. Pažymime, kad ši išimtis nedaro įtakos bendrajai degalų tiekėjų pareigai per metus į rinką patiekti nurodytą kiekį atsinaujinančių išteklių energijos.
Dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos Sveikiname šios sistemos idėją, ji yra absoliučiai būtina siekiant, kad kuo daugiau rinkos dalyvių galėtų siekti ambicingų tikslų išlikdami rinkoje. Tai yra labai svarbu, nes itin ambicingi tikslai neretai veda į rinkos koncentraciją, kai mažiesiems rinkos dalyviams tam tikri tikslai tampa neįgyvendinami. Kartu prašome atsižvelgti į keletą Bendrovės pasiūlymų, kaip Projektu siūloma sistema galėtų būti patobulinta. Projekte vis dar nėra perkelti Direktyvos 27 str. 2 d. numatyti daugikliai, kurie leidžia multiplikuoti transportui vartojamos elektros energijos ir aviacijai teikiamų biodegalų energetinę vertę. Svarstytina, ar be šių multiplikatorių pakaks DAEI vienetų sistemos funkcionalumui užtikrinti. 17 str. 3 d. Sistemos administravimo tikslais siūlytina patikslinti, kad nors bendras degalų tiekėjo sudaromų sandorių skaičius neribojamas, bet konkretus DAEI vienetas gali būti perleistas tik vieną kartą (tokia praktika taikoma Vokietijos Nabisy sistemoje). 17 str. 4 d., 18 str. 2 d. 4 p. Privalu užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamos kitoms institucijoms teikiamos ataskaitos. Pavyzdžiui, šiuo metu audituotos ataskaitos yra teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai pagal Degalų kokybės direktyvos 7a straipsnio reikalavimus. Atitinkamai, manome, kad siekiant minimizuoti administracinę naštą verslui, institucijos turėtų bendradarbiauti ir degalų tiekėjams turėtų pakakti pateikti tik vieną audituotą ataskaitą. 18 str. 2 d. 2 p.; 8 ir 9 d. Degalų tiekėjų produkcijos apmokestinimas yra vienas esminių valstybės pajamų šaltinių. DAEI registro veikla, kuri degalų tiekėjams nesuteikia jokių paslaugų, bet yra jų veiklos valstybinės kontrolės dalimi, turėtų būti finansuojama biudžeto, o ne degalų tiekėjų lėšomis.
Nors įmokoms nepritariame apskritai, papildomai pastebime, kad 18 str. 9 d. pelno marža šiai veiklai neturėtų būti numatyta ir turėtų būti apsiribota tiesioginėmis sąnaudomis, nes rinkos dalyviai neturi galimybės šioje sistemoje nedalyvauti. 18 str. 2 d. 5 p. Ne iki galo aišku, kokia yra šio reikalavimo esmė. Dėl poreikio siekti ambicingų tikslų, degalų tiekėjai turės, iš esmės, apie kiekvieną sandorį teikti informacija, kas kurs visiškai perteklinę administracinę naštą. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. 19 str. 3 d. nuostatą siūlytina formuluoti ne kaip 16 str. 6 d. pareigos kontrolę, o kaip dalį bendroje DAEI sistemos veikimo kontrolėje. Mažmeninės degalų rinkos dalyviai DAEI registre nedalyvaus ir nėra laikomi degalų tiekėjais, todėl mažmeninės prekybos vietų kontrolė vykdoma siekiant patikrinti ar realiai į rinką yra patiekiami biodegalai, aktualūs DAEI sistemos veikimui. Mažmeninės rinkos dalyvių pareigas pagal 16 str. 6 d. kontroliuoja Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi ADĮ projekto 13 str. Sąvokų apibrėžimai Degalų tiekėjo sąvoką siūlytina apibrėžti taip, kaip ji pateikta Direktyvoje. Direktyvos formuluotėje akcentuojamas degalų (nebūtinai naftos produktų!) pereigos per akcizų mokėjimo punktą momentas, taip pat aptariami ir atvejai, kai subjektas laikomas degalų tiekėju net jei jo parduodamas produktas nėra akcizo objektu (elektra ar neakcizinių produktų tiekimas). Hipotetinis pavyzdys, kada projektu siūlomos formuluotės neatitikimas Direktyvos formuluotei gali sukelti praktinio taikymo iššūkių:
Manytina, kad viena iš alternatyvių degalų skatinimo priemonių galėtų būti atleidimas nuo akcizo mokesčio, todėl į siūlomą formuluotę, galimai, nepatektų ir degalų tiekėjais nebūtų laikomi subjektai, kurie užsiima nuo akcizų mokesčio atleistų degalų prekyba.
Atitinkamai, toks subjektas nebepatektų ir į DAEI apskaitos sistemą, nes nebūtų laikomas degalų tiekėju. O tokia situacija komplikuotų ir visą kontrolės sistemą, kuri grindžiama DAEI registro dalyvių, o ne degalų tiekėjų kontrole. Dėl biodegalų įmaišymo į dyzeliną 2020-2021 m. šaltuoju laikotarpiu Bendrovė 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. D2(2.2-1)-2626 (raštas pridėtas) ir rugsėjo 24 d. susitikimo AAK metu pristatė savo vertinimą dėl galimų rizikų nenumačius išimties dėl biodegalų įmaišymo 2020-2021 metų žiemos metu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra derinamas AIEĮ pakeitimo projektas, siūlome jį papildyti nuostatomis, kurios įsigaliotų nuo įstatymo paskelbimo dienos ir galiotų iki 2021 m. birželio 30 d. Atitinkamai, siūlome pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra 10 procentų biodegalų, ir dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų. Žiemos laikotarpiu 1 ir
Bendrovė yra itin suinteresuota tinkamu ES teisės nuostatų perkėlimu į Lietuvos teisę ir sklandžiu rinkos funkcionavimu, todėl esame pasirengę teikti papildomus paaiškinimus. Spręsti
9 Asociacija Lietuviškų degalinių sąjunga, 2020-10-02. Lietuviškų degalinių sąjungos Tarybos nariai aktyviai dalyvauja kuriant LR alternatyviųjų degalų įstatymą ir dalyvauja jo projekto svarstymuose.
Darant išvadas iš LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto organizuotų klausymų, įstatymo projekte yra numatyti ambicingi naujos kartos degalų rinkos sukūrimo planai. Planai ambicingi, bet realiai, remiantis šios dienos realijomis, negalės būti tinkamai įvykdomi ir realiai nepasiekimi. Klausimai nėra detaliai išanalizuoti, remiamasi abejotinos reikšmės vizijomis ir nėra įvertinamos pasaulinės tokių degalų vystymosi technologijos, norint Lietuvos, tokių degalų rinką, atriboti iš anksto, jau dabar nustatant įstatymais paremtus apribojimus ir ribojant konkurenciją. Pagrindiniai pastebėjimai:
degalų rinka Lietuvoje šiai dienai praktiškai neegzistuoja. Tokie degalai nėra gaminami vietoje ir iš vietinės žaliavos. Kol kas dominuoja įvežtiniai produktai iš kitų šalių. Įvertinus pasaulinę tokių degalų gamybos specifiką, Lietuvoje, bent artimiausius penkis metus nebus jokios pažangiųjų degalų gamybos. Pirmiausiai tai riboja tinkamų žaliavų kiekis, kurių Lietuvoje nėra dabar ir nebus reikiamo kiekio ateityje. Tokiu būdų, numatyti LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekte galimi pažangiųjų degalų tiekimo apribojimai, sudarys problemas nedidelėms lietuviško kapitalo įmonėms, kokios yra mūsų Sąjungos narės, įsigyti tokius degalus dabar ir ateityje. 2. Jei tokia, galimai ribota pažangiųjų degalų rinka Lietuvoje ir atsiras, tokio produkto kaina bus labai didelė ir nekonkurencinga, ko pasekoje gali brangti degalai Lietuvos vartotojams. 3. Net ir esant LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekte numatytiems daugikliams, vykdant išmetamų teršalų apskaitą ir siekiant ES numatytų tikslų dėl ŠESD, prekiaujant vien dyzelinu ir visus metus maišant, pasenusių technologijų pirmos kartos RRME tipo biopriedus maksimaliu kiekiu ir ištisus metus, numatytų tikslų pasiekti nepavyks.
Įstatymo projekte numatyti ir kiti, alternatyvūs energijos šalitinai nėra tinkamai išdiskutuoti ir diegiami praktikoje, apie juos daugiau kalbama nei daroma. 4. Vienas svarbiausių LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekto punktų, tai punktas apie rinkos dalyvių atsakomybę, 32 straipsnis, nevykdant ar pažeidus tam tikrus, įstatymų numatytus rodiklius. Šiuo klausimu nebuvo jokios diskusijos jokiose LR Seimo komitetuose. Baudos neadekvačios ir neturinčios jokios logikos bei nesuderinamos su bendra ES atsakomybę. Eilinį kartą Lietuvos įstatymai orientuoti į baudas, draudimus, ribojimus bet ne į pagalbą vietiniam verslui. Vieno milijono eurų bauda, bet kokiai, net vidutiniškai didelei Lietuviško kapitalo degalų prekybos įmonei, bus mirties nuosprendis. Tokia įmonė bus privesta bankrutuoti, apie 50 tokios įmonės darbuotojų bus išvaryti į gatvę. Lygiai taip pat nesolidžiai atrodo ir gąsdinimas naikinti leidimus verstis energetine veikla. Planai ambicingi, turime dirbti sutelktai, bet ne laidant nepagrįstus grasinimus Valstybės vardu. Spręsti
10 Lietuvos grūdų augintojų asociacija, 2020-10-06. Biodegalų gamyba ir gūdų, rapsų auginimas yra labai glaudžiai susiję. Išvystytas grūdų ir rapsų perdirbimas Lietuvoje užtikrina aukštesnes pajamas žemdirbiams, nes jei nebūtų perdirbimo Lietuvoje grūdų ir rapsų kainos vidaus rinkoje neabejotinai būtų žemesnės. Biodegalų sektoriaus plėtra lėmė, jog Lietuvoje per praėjusius 10 metų rapsų auginimas išaugo kartais, - iki 600-800 tūkst. tonų per metus. Tokia plėtra įvyko ne tiek plečiant ir įsisavinant apleistus žemės plotus bet ir didinant derlingumą.
Rapsai neabejotinai yra vienas geriausių priešsėlių varpiniams javams, labai gerina sėjomainą, jų auginimas prisideda ir prie varpinių javų derlingumo didėjimo. Perdirbant žemės ūkio žaliavas yra kuriama pridėtinė vertė, kuri papildo nacionalinį biudžetą, užtikrinamas grūdų supirkimas Lietuvoje, gyvulininkystės ūkiai aprūpinami labai vertingais vietiniais baltyminiais pašarais, vykdoma kitų produktų gamyba, užtikrinamos darbo vietos. Kitas labai svarbus biodegalų gamybos tikslas yra didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Biodegalų gamyba iš įvežtinės žaliavos, o ypač iš palmių aliejaus ir palmių aliejaus atliekų, niekaip neprisideda prie šio tikslo įgyvendinimo. Jau nekalbant apie tai, kad palmių aliejaus gamyba ir vartojimas visame pasaulyje daro nepataisomą ir pražūtingą žalą klimatui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlome papildyti LR Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr.XIIIP-5137 20 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Biodegalų naudojimui taikomi reikalavimai
aliejų ir jų šalutinių produktų ir (ar) jų atliekų pagaminti degalai nelaikomi biodegalais.“ Taip pat siūlome papildyti Įstatymo projekto 34 straipsnį 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
nuostatos įsigalioja 2021 m. liepos 1 d., jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas iki 2021 m. liepos 1 d. arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. liepos 1 d.“
11 Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2020-10-06.
Seimo narys Dainius Kepenis 2020-09-22 pasiūlyme Lietuvos Respublikos Alternatyvių degalų įstatymo projektui NR. XIIIP-5137 siūlo įvesti „liekanų“ sąvoką įstatyme, „18.¹ Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama“ Atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje pateiktame Pažangiųjų biodegalų apibrėžime numatoma, kad iš liekanų pagaminti biodegalai yra laikomi Pažangiaisiais biodegalais („22. Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai“). Tai reiškia – tokiems biodegalams būtų suteikiamos didesnės privilegijos, nei įprastiems biodegalams (privalomas jų kiekis parduodamuose degaluose, atskiras jų gamybos skatinimas ir pan.).
Kitą vertus - apibrėžus liekanas būtent tokiu būdu, kaip siūloma, tai yra tiesiogiai, neatsižvelgiant į vietinį kontekstą, perkėlus liekanų apibrėžimą iš ES Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos ir nenumatant jokių papildomų sąlygų, kurias turėtų atitikti liekanomis laikomos žaliavos biodegalų gamybai, liekanomis būtų laikomi net ir tokios žaliavos, kurios turi kitas panaudojimo galimybes, paklausą rinkoje ir rinkos kainą, dažnai artimą pagrindinio gamybos proceso metu gaminamo produkto rinkos kainai. Vienas iš tokių produktų, kuris, esant siūlomam liekanų apibrėžimui, galėtų būti laikomas liekana, o iš jų pagaminti biodegalai – pažangiaisiais biodegalais, galėtų būti PFAD (Palm Fatty Acid Distillate - palmių riebalų rūgščių distiliatas), susidarantis palmių aliejaus gamybos metu, naudojamas kosmetikos, chemijos pramonėje ir rinkoje parduodamas už kainą, artimą pagrindiniam palmių aliejaus gamybos produktui – palmių aliejui. Kai kuriose ES šalyse (pavyzdžiui Suomijoje) iš PFAD pagaminti biodegalai vis dar yra laikomi
„pažangiaisiais biodegalais“, nors daugumoje ES šalių PFAD nėra pripažįstama,
kaip žaliava, iš kurios pagaminti biodegalai yra laikomi pažangiaisiais antros kartos biodegalais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad biodegalų iš Suomijos importuotojai jau kreipėsi į Lietuvos Aplinkos ministeriją, prašydami suteikti PFAD atliekų statusą, o iš PFAD pagamintus biodegalus laikyti pažangiaisiais antros kartos biodegalais.
Alternatyvių degalų įstatyme įvedus tokį liberalų „liekanų“ apibrėžimą, šiems importuotojams būtų suteiktas prioritetas prieš lietuviškų biodegalų gamintojus, nepaisant net ir to fakto, kad Suomijoje iš PFAD pagamintų biodegalų laikymas pažangiaisiais biodegalais yra daugiau išimtis iš taisyklės Europos Sąjungoje, o ir pačioje Suomijoje ši tvarka yra laikoma tik laikina. Seimo nario Dainiaus Kepenio pateikto pasiūlymo argumentavimas pagrįstas siekiu įgyvendinti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, Lietuvoje sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Tačiau Seimo narys nevertina, kad, tokiu liberaliu būdu biodegalams suteikiant pažangiųjų biodegalų statusą, šie biodegalai išstumtų iš rinkos kitus biodegalus ir atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje nepadidintų iš viso. Dar blogiau – tokius iš „liekanų“ (kaip siūloma apibrėžti liekanų apibrėžimą) biodegalus ėmus laikyti pažangiaisiais biodegalais, nebeliktų paskatos gaminti biodegalus ar biodujas iš atliekų – pavyzdžiui biometaną iš žemės ūkio atliekų, kadangi privalomas pažangiųjų biodegalų ir biodujų kiekis parduodamuose degaluose degalų tiekėjų būtų lengvai išpildomas, importavus iš labai liberaliai apibrėžtų „liekanų“ pagamintus biodegalus. Atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo VIII-787 3¹ straipsnyje yra tiksliai apibrėžiama kad yra laikoma šalutiniais produktais.
„Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas;
2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu;
3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis;
4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai).“ Atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad jei būtų priimta Seimo nario Dainiaus Kepenio siūloma įstatymo pataisa, tai žaliava biodegalų gamybai galėtų būti laikoma ir šalutiniu produktu (pagal atliekų tvarkymo įstatyme numatytą apibrėžtį) ir liekana (pagal siūlomą alternatyvių degalų įstatymo redakciją), o biodegalai ir biodujos, pagaminti iš šių žaliavų galėtų būti atitinkamai laikomi ir pirmos kartos biodegalais ar biodujomis, kurių vartojimo apimtys yra ribojamos, ir antros kartos pažangiaisiais biodegalais ar biodujomis, kurių vartojimas yra skatinamas bei laikomas privalomu. Taigi, Dainiaus Kepenio siūloma pataisa ne tik apribotų pažangiųjų biodegalų ir biodujų iš atliekų gamybą Lietuvoje, bet taip pat į įvestu teisinį neapibrėžtumą, todėl Seimo nariams siūlome nepritarti Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymui. Seimo narys Dainius Kepenis 2020-09-22 pasiūlyme Lietuvos Respublikos Alternatyvių degalų įstatymo projektui NR.
XIIIP-5137 taip pat siūlo išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuriame numatytas privalomai taikomas kriterijus Energetikos ministro kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru tvirtinamoje metodikoje, nustatant žaliavų, iš kurių pagamintiems biodegalams būtų taikomi daugikliai ir iš kurių pagaminti biodegalai būtų laikomi pažangiaisiais biodegalais, sąrašą. Priėmus Seimo nario Dainiaus Kepenio pasiūlymą, praktiškai būtų panaikinti bet kokie filtrai, kurie neleistų pažangiaisiais biodegalais laikyti bet kokių importuojamų biodegalų, turinčių sertifikatus, kad jie yra pagaminti iš atliekų ar liekanų. Net jei tokie biodegalai pažangiaisiais nėra laikomi daugumoje ES valstybių. Visas 21 straipsnis praktiškai prarastų bet kokią prasmę. Seimo narys Dainius Kepenis, argumentuodamas savo pasiūlymą, teigia, kad „Siūlomas kriterijus diskriminuoja atliekas bei liekanas, kurios yra laikomos pažangiais biodegalais, kurių panaudojimas yra skatintinas (išvengiama žaliavų išmetimo, jos yra panaudojimas), iš esmės visas galimas panaudoti atliekas bei liekanas sulyginant su kitomis žaliavomis, kurios nėra susidariusios kaip šalutinis produktas gamybos procese, o yra skirtos būtent biodegalų gamybai“, tačiau iš tiesų yra atvirkščiai – šis kriterijus, įrašytas į įstatymo projektą („atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms“) būtent ir skirtas tam, kad atskirtų tas žaliavas, kurios, jų nepanaudojus, būtų išmetamos, nuo tų žaliavų, kurios, jų nepanaudojus, būtų realizuojamos kitiems tikslams.
Priėmus Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymą būtų padaryta žala ne pirmosios kartos biodegalams, bet visų pirma – iš tikrų atliekų pagamintiems biodegalams ar biodujoms, pavyzdžiui biodujoms, pagamintoms iš žemės ūkio atliekų, kadangi visa pažangiųjų biodegalų ir biodujų paklausa, formuojama degalų tiekėjams privalomu jų pardavimu, būtų užpildyta pigesniais importuojamais iš liberaliai apibrėžtų liekanų pagamintais biodegalais, nekontroliuojamai importuojamais į Lietuvą ir čia be jokių apribojimų pripažįstamais pažangiaisiais biodegalais. Todėl Seimo nariams siūlome nepritarti Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymui ir išlaikyti galimybę Lietuvoje iš tikrų žemės ūkio atliekų, kurių iš tiesų neįmanoma niekur kitur panaudoti ir kurių nepanaudojus būtų išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, pagamintų biodegalų ir biodujų realizavimui Lietuvos rinkoje. Spręsti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys D. Kepenis, 2020-09-22. 2 Argumentai: Siekiant Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) numatytų tikslų, t. y. kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų (įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis), yra būtina užtikrinti aiškų, nediskriminacinį biodegalų panaudojimo skatinimo teisinį reglamentavimą. Įstatymo projekto priede nurodoma, kad įstatymo projektu yra įgyvendinama 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva). Nei Įstatymo projekte, nei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta
„liekanų“ sąvoka, kurių panaudojimas biodegalų gamybai yra skatinamas tiek
pagal Įstatymo projektą, tiek pagal Direktyvą, nors pats terminas „liekanos“ yra minimas Įstatymo projekte. Iš atliekų bei liekanų pagaminti biodegalai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 80–90 %, palyginti su iškastiniais degalais. Atliekų bei liekanų, kurių nepanaudojimas biodegalų gamybai lemtų jų išmetimą, panaudojimas ne tik užtikrina aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą, tačiau ir gali sumažinti priklausomybę nuo importuoto iškastinio kuro bei prisidėti prie Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Degalų kokybės direktyvą vykdymo. Atsižvelgus į tai, siekiant užtikrinti aiškų, nediskriminacinį bei liekanų panaudojimą skatinantį teisinį reguliavimą bei užtikrinti tinkamą Direktyvos įgyvendinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 18¹ dalimi įtraukiant į Įstatymo projektą Direktyvoje nurodytą liekanų sąvoką.
Nurodyta sąvoka, be kita ko, atitinka ir Europos Sąjungos (CEN) standarte EN 16214-1 pateikiamas rekomendacijos, įskaitant „sprendimų priėmimo medį“, naudojamą atskirti atliekas ir liekanas. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 18¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„18¹. Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai
pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“
2
6 Argumentai: Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti vertinimo kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant žaliavų energetinę vertę. Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad vienas iš vertinimo kriterijų: „6) į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“ Aukščiau nurodytas siūlomas kriterijus, pagal jo siūlomą formuluotę, nustato ne vertinimo kriterijų, pagal kurį vertintina žaliavų ekonominė vertė, o nustato kriterijus, pagal kuriuos vertintinas žaliavų priskyrimas liekanoms, atliekoms bei šalutiniams produktams. Siūlomas nustatyti kriterijus, pagal kurį vertinant ar žaliava priskiriama liekanai, atliekai ar šalutiniams produktams, turi būti vertinama jų ekonominė vertė, alternatyvus panaudojimo būdas ar poreikis išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms yra diskriminacinis iš esmės apribojantis galimą žaliavų priskyrimą atliekų ar liekanų kategorijoms.
Iš esmės visos liekanos at atliekos turi tam tikrą ekonominę vertę (pavyzdžiui, net jų deginimas susijęs su ekonomine verte), ar galimą kitą, šalutinį jų panaudojimo būdą, tačiau tai nesprendžia šių žaliavų priskyrimo atliekų ar liekanų kategorijai. Siūlomas kriterijus diskriminuoja atliekas bei liekanas, kurios yra laikomos pažangiais biodegalais, kurių panaudojimas yra skatintinas (išvengiama žaliavų išmetimo, jos yra panaudojimas), iš esmės visas galimas panaudoti atliekas bei liekanas sulyginant su kitomis žaliavomis, kurios nėra susidariusios kaip šalutinis produktas gamybos procese, o yra skirtos būtent biodegalų gamybai. Nurodyto diskriminacinio kriterijaus priėmimas neskatintų pažangiųjų biodegalų panaudojimo, didintų esamą biodegalų rinkos monopolį. Atitinkamai, siūlomas kriterijus iš esmės prieštarauja Direktyvoje pateikiamai liekanų sąvokai: „liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama (direktyvos (ES) 2018/2001 2 str. 43 p.). Taigi, liekanos sąvoka pagal Direktyvą nėra siejama nei su jos ekonomine verte, nei alternatyviais panaudojimo būdais ar poreikiu išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą: „6) į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“ Nepritarti 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Alternatyviųjų degalų įstatymo projektui Nr. XIIIP-5137. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2020-10-07. 16 10,12 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad biometanas ir kiti pažangūs biodegalai būtų skatinami pakeisti Lietuvos importuojamus naftos degalus, išlaikant vietinius pirmos kartos biodegalų gamybos pajėgumus ir efektyviai mažinant transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai, reikalinga papildomai apibrėžti dvigubos energetinės vertės taikymo galimybes pažangiesiems ir kitiems antros kartos biodegalams, atitinkamai koreguojant ir papildant įstatymo projekto 16 straipsnį:
Pasiūlymas:
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus atsižvelgiant į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšį ir biodegalų pažangumą.“
straipsnį 12 dalimi:
„12. Skystųjų biodegalų energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse
nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį.“ 7.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
aplinkos apsaugos komitetas
2020-12-09 Nr. 107-P-51 (4)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, ministro patarėja Gintarė Krušnienė, vyr. specialistas Aurimas Salapėta, Susisiekimo ministerijos atstovai vyr. patarėjas Aleksandras Stupenko, patarėja Aistė Gasiūnienė, vyr. specialistas Laurynas Buzys, STT Korupcijos prevencijos valdybos l. e. Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininko pareigas Mindaugas Guščius, Konkurencijos Tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Metodinės pagalbos skyriaus vyr. patarėja Laura Kuoraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1111
straipsnio 3 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 7 dalyje bei 34 straipsnio 4 dalyje) yra vartojamas terminas „Lietuvos Respublikoje“, tuo tarpu projekto 1 straipsnio 3 dalyje (taip pat projekto 25 straipsnio 3 dalyje, projekto 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte bei 33 straipsnio 1 dalyje) yra vartojamas terminas „Lietuvoje“. Vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, siūlytina projekte vartojamas sąvokas suvienodinti. Pritarti Siūloma patikslinti projekto nuostatas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Alternatyvieji degalai“, nurodant, jog tai yra:
„degalai, įskaitant degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir
energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos.“ (čia ir kitur pabraukta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pateikiama sąvokos apibrėžtis suformuluota teisiškai ydingai, nes kartu nurodomas ir baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas ir imperatyvūs požymiai, pagal kuriuos degalai priskiriami alternatyviesiems degalams. Manytina, kad esant pasirinktam baigtiniam alternatyviųjų degalų sąrašui, tokių degalų požymių vardinimas yra perteklinis ir klaidinantis, nes esant išvardintiems požymiams galima daryti prielaidą, kad degalai gali būti priskirti alternatyviesiems degalams tik tuo atveju, jei jie atitinka imperatyvius požymius (pabraukta). Toks atitikties reikalavimas suponuoja būtinybę, kad tam tikra institucija, pagal tam tikrą metodiką įvertintų, ar degalai atitinka visus požymius. Tuo tarpu, jei visos nurodytos degalų rūšys yra laikomos alternatyviaisiais degalais nepriklausomai nuo kitų požymių, papildomi požymiai, apibrėžiant alternatyviuosius degalus, nėra reikalingi. Tokie požymiai galėtų būti deklaruojami prie įstatymo tikslų, nesiejant jų su norminiu reguliavimu ir baigtiniu alternatyviųjų degalų sąrašu.
Tuo atveju, jei šioje nuostatoje iš tiesų siekiama nustatyti privalomuosius alternatyviųjų degalų požymius, įstatymo tekste turėtų atsirasti reguliavimas, nustatantis įstatyminius požymius, institucijas ir metodus, kuriais degalai būtų įvertinami ir priskiriami alternatyviesiems degalams arba nepriskiriami. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto
naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai“. Antra, atkreipiame dėmesį, kad pateikta apibrėžtis neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau direktyva 2014/94/ES) pateikiamos „alternatyviųjų degalų“ sąvokos apibrėžties, nes šioje direktyvoje (2 straipsnio 1 punktas) nurodomi alternatyviųjų degalų požymiai nėra baigtiniai ir imperatyvūs: „bent iš dalies pakeičia degalus, gaunamus iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali prisidėti prie transporto dekarbonizacijos bei pagerinti transporto sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą“. Taip pat pažymime, kad direktyvos apibrėžtyje nurodomas ne baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas, naudojant formuluotę: „Prie alternatyviųjų degalų priskiriama, inter alia:“, reiškiančią, jog „be kita ko“ prie alternatyviųjų degalų priskiriami degalai išvardinti po dvitaškio einančiame tekste. Tokia apibrėžtis grindžiama direktyvos preambulės nuostata (8), kad: „nedarant poveikio šioje direktyvoje pateiktai alternatyviųjų degalų apibrėžčiai, reikėtų pastebėti, kad esama papildomų švaraus kuro, galinčio pakeisti iškastinį kurą, rūšių. Atrenkant naujų rūšių alternatyviuosius degalus reikėtų atsižvelgti į daug vilčių teikiančius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatus.
Standartai ir teisės aktai turėtų būti formuluojami neteikiant pirmenybės tam tikros konkrečios rūšies technologijai, kad nebūtų užkirstas kelias tolesniam plėtojimui siekiant naudoti alternatyviuosius degalus ir energijos nešiklius“. Šiame kontekste svarstytina, ar pasirinktas imperatyvus reguliavimo būdas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams, ar atitinka įgyvendinamos direktyvos tikslus. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą apibrėžtį alternatyviesiems degalams nebūtų priskiriamos suskystintos naftos dujos (SND), nors jos pagal direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 punkto apibrėžtį yra priskiriamos alternatyviesiems degalams. Analogiškai suskystintos naftos dujos minimos tarp alternatyviųjų degalų ir projekto aiškinamajame rašte: „Kadangi tiek gamtinės, tiek ir naftos dujos yra priskiriamos prie alternatyviųjų degalų <...>“. Todėl įstatymo teksto nederėjimas su direktyvos tekstu ir su aiškinamojo rašto turiniu kelia abejonių dėl reguliavimo proporcingumo ir tikslų. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pritarti sąvokos „Alternatyvieji degalai“ tikslinimui. Pažymėtina, kad baigtinis alternatyviųjų degalų sąrašas yra nustatomas, kadangi kitos degalų ar energijos rūšys, galinčios prisidėti prie naftos išteklių mažinimo nėra pakankamai išdiskutuotos ir išanalizuotos ir jų poveikis aplinkos taršai ar klimato kaitai nėra įvertintas, o suskystintos naftos dujos (SND) ADĮ projekto kontekste nėra priskiriamos prie alternatyviųjų degalų, kadangi jos pačios yra išgaunamos iš iškastinių naftos šaltinių ir jų, bent iš dalies pakeisti, negali.
Pažymėtina, kad šiuo metu Europos Komisijoje jau pradėtos diskusijos dėl Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos atnaujinimo, kuriose stipriai palaikomos iniciatyvos siekiant nebelaikyti suskystintų naftos dujų alternatyviaisiais degalais. Taip pat, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso ir Savivaldybių asociacijos pastabas dėl šios rūšies degalų priskyrimo alternatyviesiems degalams netikslingumo manytina, kad alternatyviųjų degalų sąvoka turėtų būti atitinkamai koreguojama numatant siauresnį jos taikymą, kuris perteiktų šių dienų aktualijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 1 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„1. Alternatyvieji degalai – degalai, įskaitant
degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje bent iš dalies galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „alternatyviųjų degalų infrastruktūra“, nurodant, jog ji apima ir alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pažymėtina, kad tokia sąvokos apibrėžtis neturėtų loginių sąsajų su šio straipsnio 1 dalyje apibrėžiama „alternatyviųjų degalų“ sąvoka, nes degalai apibrėžiami kaip degalai, o ne transporto priemonės. Be to, tokia šios sąvokos apibrėžtis neatitiktų ir direktyvos 2014/94/ES esmės, kurioje išskiriamos atskiros alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir transporto infrastruktūros sampratos, kurios pagal savo esmę nesutampa. Todėl manytina, jog sąvoka turėtų būti vertinama kaip klaidinanti ir nelogiška. Svarstytina galimybė pateikti „alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros“ sąvokos apibrėžtį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma projekto 2 straipsnio formuluotė:
„Alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūra –
alternatyvius degalus naudojančios transporto priemonės ir alternatyviesiems degalams tiekti į transporto priemones naudojami degalų pildymo punktai ir elektromobilių įkrovimo stotelės.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūloma apibrėžti sąvoką „biodegalai“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti reguliavimą, nustatantį išimtį iš analizuojamos apibrėžties. Manytina, kad pateikta sąvokos apibrėžtis turėtų būti papildyta, kad apimtų visus įstatymo reguliavimo atvejus, pavyzdžiui, nurodant, jog biodegalais laikomi iš biomasės gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai, „išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kalbant apie tą patį dalyką įstatymo tekste turi būti naudojamos vienodos formuluotės, todėl analizuojamos nuostatos dalis: „kuriuos naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai“, turėtų būti suderinta su projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotėmis: „kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Biodegalai
Siūloma projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių –
degalai, gaminami iš atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos šaltiniai, kuriuos naudojant mažinamas kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus: sektoriaus poveikis klimato kaitai: biodegalai, biodujos, elektros energija ir nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
siūloma nustatyti, kad ,, DAEI apskaitos vienetų sistema – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirtosios institucijos, įstaigos ar įmonės valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie skirtus ir perleistus DAEI apskaitos vienetus ir kurioje degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai teikia įpareigojimų vykdymo ataskaitas”.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas nustatyti labai platus spektras subjektų, kurie valdytų DAEI apskaitos vienetų sistemą – duomenų bazę. Valdytoju galėtų būti tiek valstybės institucijos, įstaigos, tiek privatūs juridiniai asmenys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis konkretus subjektas būtų pasirinktas. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad paskirtas valdytojas turėtų sukurti minėtą sistemą, tačiau nei iš vertinamosios projekto nuostatos, nei iš projekto 18 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, ar valdytojas būtų atsakingas ir už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą. Projekto 34 straipsnio 10 dalyje tik nurodoma, kad DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo, projekte turėtų būti aiškiai įvardintas subjektas, kuris būtų atsakingas už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą, bei kokiais kriterijais būtų atrenkamas sistemos valdytojas. Kartu svarstytina, ar atsižvelgiant į duomenų bazės paskirtį, tokios duomenų bazės valdytoju galėtų būti paskiriami privatūs juridiniai asmenys, siekiantys pelno. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pažymėtina, kad nors DAEI apskaitos vienetų sistemą valdytų Energetikos ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė, Energetikos ministerija pagal ADĮ projekto 5 straipsnį būtų atsakinga už DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos nustatymą.
Be kita ko, paminėtina, kad, įvertinant DAEI apskaitos vienetų sistemos svarbą tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei planuojama, jog DAEI apskaitos vienetų sistemos kūrimas nesudaro sąlygų siekti pelno, kadangi, kaip numatyta ADĮ projekte, sistemos sukūrimo ir išlaikymo išlaidos būtų dengiamos DAEI sistemos dalyvių lėšomis tik pagal Energetikos ministerijos paskirtojo subjekto patirtas pagrįstas sąnaudas. Energetikos ministerijos paskirtasis subjektas turės pareigą teikti Tarybai finansines ataskaitas ir, esant Tarybos pareikalavimui, turės pareigą perskaičiuoti įmokos. Svarbu akcentuoti, kad ši sistema turėtų būti sukurta iki 2022 m. sausio 1 d. kada pradės galioti įpareigojimai degalų tiekėjams, todėl siūlome pritarti Teisės departamento pastabai iš dalies ir ADĮ projekte numatyti atsakomybę už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą atitinkamai patikslinant projekto 34 straipsnio 10 dalį ją išdėstant taip:
„10. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta nurodytą
DAEI apskaitos vienetų sistema sistemą sukuria Energetikos ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė. DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2021 m. gruodžio 1 d.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
skaičių ,,16” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma išdėstyti projekto 2 straipsnio 7 dalį taip: „7.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis – degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka taikomas įpareigojimas, arba degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus elektros energiją, tiekiantis subjektas, kuris DAEI apskaitos vienetų sistemoje dalyvauja savanoriškai.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
vadovaujantis Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 5 punktu sąvoka „didelės galios įkrovimo prieiga“ yra suprantama kaip įkrovimo prieiga, kurios elektrinė galia, perduodama elektromobiliui, yra didesnė kaip 22 kW. Pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalimi, elektromobilių didelės galios įkrovimo prieiga yra laikoma prieiga, kurios elektromobiliui perduodama elektrinė galia yra didesnė kaip 49 kW. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar siekiant tinkamai perkelti šią Direktyvos 2014/94/ES nuostatą neturėtų būti atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalis. Pritarus šiai pastabai, turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsnio 16 dalis. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pabrėžtina, kad Direktyva 2014/94/ES buvo priimta dar 2014 m., kuomet elektromobilumo pažanga buvo pradinėse stadijose, todėl Direktyvoje buvo numatytos nuostatos tik įprastos galios ir didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigoms apibrėžti. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, ES rinkoms, taip pat ir Lietuvai elektromobilių įkrovimo prieigų gamintojai gali pasiūlyti daug platesnį (pagal įkrovimo galią) elektromobilių įkrovimo prieigų asortimentą.
Viešųjų pirkimų, kuriuose įsigyjamos didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos viešajam naudojimui, sąlygose susiduriama su situacijomis, kai po didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos sąvoka jų gamintojai/pardavėjai siūlo visiškai skirtingos galios prieigas, o kadangi laimėtojas atrenkamas pagal žemiausios kainos kriterijų susidaro situacija kada priverstinai įsigyjamos mažiausios galios prieigos (pagal sąvoką 22 kW), kurios viešajam greitajam įkrovimui laiko atžvilgiu yra mažiausiai tinkamos ir neskatina elektromobilumo plėtros. Reaguojant į esamą situaciją ir technologijų pažangą bei suderinus su visuomene (potencialiais pirkėjais ir pardavėjais) ADĮ projekte išskiriama detalesnė elektromobilių įkrovimo prieigų identifikacija pagal jų galią, taip pat šiuo metu Europos Komisijos iniciatyva veikia keletas tarptautinių ekspertinių darbo grupių, kurios ruošia siūlymus dėl Direktyvos nuostatų atnaujinimo, o vienas iš siūlymų - papildyti ir tikslinti elektromobilių įkrovimo prieigų skirstymą pagal galią. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, komitetas siūlo nepritarti šiai pastabai ir palikti platesnės apimties prieigų klasifikaciją. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25127
su šios sąvokos turiniu sietina tam tikrų asmenų teisė teikti paslaugas, projekte reikia apibrėžti tai, kas teikiamo įstatymo kontekste turi būti laikoma „klientais“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikimas galimas įvairioms subjektų grupėms, „kliento“ apibrėžimas yra perteklinis, todėl atitinkamai siūlome patikslinti projekto 2 str. 12 d. ir atitinkamai patikslinti projekto 25 str.
7 d. siūlomomis formuluotėmis: Projekto 2 straipsnio 12 dalyje:
„12. Elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius – fizinis ir
(ar) juridinis asmuo, teikiantys teikiantis elektromobilių įkrovimo paslaugas klientams“. 25 straipsnio 7 dalyje:
„7. Jeigu Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo
prieigų informacinės sistemos tvarkytojas tvarkytojas elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriui nepateikia motyvuoto atsisakymo išduoti unikalius identifikacinius kodus per 3 darbo dienas, laikoma, kad elektromobilių įkrovimo prieigų operatorius gali teikti elektromobilių įkrovimo paslaugas klientams“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23132
žodžiai „Kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai.“ nėra sąvokos apibrėžties dalis, nes nustato norminio pobūdžio reguliavimą, taikytiną tam tikro pobūdžio elektromobilių įkrovimo stotelėms. Todėl ši nuostatos dalis turi būti dėstoma tolimesniuose projekto straipsniuose, nustatančiuose norminio pobūdžio reguliavimą, o ne projekto 2 straipsnyje, kuriame pateikiamos tik įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siekiant teisinio aiškumo, siūloma 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:
„13. Elektromobilių įkrovimo stotelė – elektros inžinerinis įrenginys, turintis vieną ar
daugiau elektromobilių įkrovimo prieigų ir bendrą vartotojo identifikacijos sąsają.
Kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai.“ Atitinkamai, iš projekto 2 straipsnio 13 dalies išbrauktą žodžių junginį „Kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai“ siūlytina perkelti į projekto 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių
didelės ir labai didelės galios įkrovimo prieigos pirmiausia turi būti įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose, taip pat šalia pagrindiniam transeuropiniam kelių tinklui priklausančių kelių, ir šalia kitų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių. Kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tokiai stotelei taikomi reikalavimai, skirti jos didžiausios galios elektromobilių įkrovimo prieigai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
„įkraunamo“ kalbiškai ir logiškai derintinas su visu normos tekstu. Pritarti
Komiteto pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip:
„17. Grynasis elektromobilis – transporto priemonė be vidaus
degimo variklio, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupimo sistemos, kuri įkraunama įkraunamo iš išorės.“
21 11.
Projekto 2 straipsnio 21 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „netarši transporto priemonė“, be kita ko, nurodant, jog tai „nuo 2026 m. sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, teisės technikos požiūriu kelia abejonių, jog vienoje nuostatoje siūloma įtvirtinti dvi nuostatas, iš kurių viena įsigalios įstatymui įsigaliojus, o kita – nuo 2026 m. sausio 1 d. Šiuo atveju siūlytina palikti tik nuostatos dalį, kuri įsigalios kartu su visu įstatymu, o nuostatos dalį įsigaliosiančią nuo 2026 m. perkelti į straipsnį, reguliuojantį įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Antra, nuostatos dalis: „išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“ yra nesuprantama įstatymo projekto rengimo, nuostatos turinio ir jos taikymo požiūriu.
Pažymime, jog Europos Sąjungos teisės aktas
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 37 ir 38 straipsniai, kuriuose įtvirtinama biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema ir kriterijai. Šiuo atveju, analizuojamą apibrėžtį reikėtų sutrumpinti, o susijusį reguliavimą išdėstyti deramoje įstatymo vietoje atskirais straipsniais. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pastabos antrąją dalį siūlome išbraukti nuorodą į
dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kadangi atsakant į pastabą Nr. 3, biodegalų sąvoka papildoma išimtimi dėl didelę riziką keliančių žaliavų, todėl atitinkamai šioje sąvokoje vartoti nuorodos į Direktyvą 2018/2001 nebereikia. Siūlytinos formuluotės: „21. Netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis neviršija 50 g/km, o realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis neviršija 80 procentų ribinės vertės, nustatytos 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.
715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos. o nuo 2026 m. sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius bei degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.“ Atsižvelgiant į pirmąją pastabos dalį siūlome papildyti 35 straipsnį
m. sausio 1 d. „12. Nuo 2026 m. sausio 1 d. netarši transporto priemonė suprantama kaip M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius.“ Atitinkamai kitus 34 straipsnio punktus, einančius po 11 punkto, išdėstyti taip: „1112. Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina Darnaus judumo fondo nuostatus ir atlieka kitus būtinus veiksmus, kad Darnaus judumo fondas būtų įsteigtas 2022 m. sausio 1 d.
įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, savivaldybių institucijos ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
dalies nuostatas privačia elektromobilių įkrovimo prieiga būtų laikoma nevieša elektromobilių įkrovimo prieiga, kuri būtų prieinama tik konkrečiai fizinių arba juridinių asmenų grupei. Tuo tarpu nevieša elektromobilių įkrovimo prieiga nebūtų laikoma tokia prieiga, kuri būtų prieinama naudotis konkrečiai fizinių ir juridinių asmenų grupei, t. y. ribotam asmenų ratui, kurį sudarytų konkretūs fiziniai bei konkretūs juridiniai asmenys. Svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų patikslinti, vertinamojoje projekto nuostatoje jungtį ,,arba“ pakeičiant jungtimi ,,(ir) arba“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma patikslinti 2 str. 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Privati elektromobilių įkrovimo prieiga – nevieša elektromobilių
įkrovimo prieiga, kuri yra prieinama tik konkrečiai fizinių (ir) arba juridinių asmenų grupei“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
37
vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-72, 18 punktu, teisės aktuose, kuriais Europos Sąjungos teisės aktai neįgyvendinami, visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 35 dalyje nurodyti pilną Reglamento (ES) 2018/858 pavadinimą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma projekto 2 straipsnio 37 dalį išdėstyti taip: „37. Transporto priemonių kategorijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos nurodyta Reglamente (ES) 2018/858. 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
38
nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 2 straipsnio 38 dalį išdėstyti taip: „38. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą transporto ir energetikos sektoriuose.“
1141 15.
Projekto 5 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad Energetikos ministerija „Energetikos ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar įmonės teikimu nustato DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką“. Projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba) „derina DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką“. Pastebėtina, jog nėra aišku, koks yra šių nuostatų tarpusavio santykis ir kokiu būdu Taryba turėtų ir galėtų įsiterpti į DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos nustatymą, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti laikomi „derinimu“, kokios institucijos turėtų dalyvauti
„derinime“, koks yra tokio „derinimo“ privalomumas. Nenustačius tokio
reguliavimo, siūloma „derinimo“ procedūra būtų teisiškai bereikšmė, nes jos būtų neįmanoma realizuoti praktiškai. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos ministerija Energetikos ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar įmonės teikimu nustato DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką siūlome atsisakyti perteklinės Tarybos funkcijos derinti šią tvarką, kadangi Energetikos ministerijos nustatyta tvarka turės būti derinama pagal bendrą teisės aktų derinimo procedūrą įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis.
Atsižvelgiant į tai, siūloma projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1.Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba):
1) prižiūri ir kontroliuoja, ar degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai tinkamai vykdo šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus;
2) atlieka fizinius patikrinimus šio įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka;
3) nustato šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimo vertinimo tvarką;
4) derina DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką;
įstatymo nustatytas funkcijas.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
nustatyti, kad: „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina integruotų pamokų ar paskaitų kurso įtraukimą į švietimo įstaigų programas <...>. Nuostatos turinys tikslintinas atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas ir į tai, jog programų tvirtinimo kompetencija yra ministro, o ne ministerijos dispozicijoje. Be to, pastebėtina, jog paskaitos vykdomos universitetuose, kurių studijų programų turinio nereguliuoja nei ministras, nei ministerija. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siekiant išlaikyti sistemišką projekto nuostatų, apibrėžiančių kompetencijas, dėstymą, manome, kad nėra tikslinga projekto 10 straipsnyje ministerijai priskiriamų kompetencijų performuluoti siauriau.
Tiek, kiek atitinkama kompetencija bus susijusi su politikos formavimu, savaime suprantama, kad ji bus įgyvendinama per įstaigos vadovą – ministrą. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nereguliuoja aukštųjų mokyklų studijų programų turinio siūlytina atitinkamai pakoreguoti ADĮ projekto 31 straipsnio formuluotes: „31 straipsnis. Informacijos sklaida ir švietimas
<...>
„2. Siekiant formuoti visuomenės elgseną, keisti jos įpročius ir
skatinti perėjimą prie alternatyviaisiais degalais varomų netaršių transporto priemonių naudojimo vykdomas visuomenės švietimas ir susijusios informacijos viešinimo kampanijos:
1) į švietimo programas integruotas pamokų ar paskaitų kursas pagrindinio, ir vidurinio ugdymo įstaigose, ir profesinio ugdymo įstaigose už kurių įgyvendinimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija; 2)mokymai valstybės ir savivaldybių įstaigose už kurių įgyvendinimą atsakingi valstybės ir savivaldybių įstaigų administracijos vadovai;
3) savivaldybių organizuojamos socialinės kampanijos už kurių įgyvendinimą atsakingi savivaldybių administracijos vadovai;
4) socialinės kampanijos vidutinėse ir didelėse įmonėse už kurių įgyvendinimą atsakingi vidutinių ir didelių įmonių vadovai.„
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūloma nustatyti, kad „Tarybos veikla atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų – kitų valstybės biudžeto lėšų, kaip apibrėžta Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje yra numatytas visų Tarybos atliekamų funkcijų finansavimo modelis, todėl jo kartoti kituose įstatymuose nereikia.
Todėl analizuojama nuostata laikytina pertekline ir neturinčia jokio teisinio krūvio. Nepritarti Komiteto argumentai: Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad kitoms įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti, t. y. funkcijoms, kuriomis neįgyvendinami Energetikos įstatymo 3 straipsnio tikslai, Taryba gali būti finansuojama kitomis biudžeto lėšomis (t. y. ne iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka). Projektu Tarybai priskiriama nauja degalų tiekėjų priežiūros ir kontrolės funkcija, kurios vykdymui, įvertinus Energetikos įstatymo 3 str. nustatytus tikslus bei Projekto tikslus, turėtų būti numatomas finansavimas biudžeto lėšomis (t. y. finansavimas kitoms įstatymų funkcijoms atlikti, kaip numatyta Energetikos įstatymo 8 straipsnio 17 dalyje), tačiau Energetikos įstatyme vartojama konstrukcija „gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis“ neužtikrina pakankamo aiškumo. Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos įstatyme numatyta, jog Taryba „gali būti“ finansuojama kitomis biudžeto lėšomis, siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant vienodą teisės aktų aiškinimą, siūlome nuostatą projekte palikti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti savivaldybės institucijų kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, kai šioms pareigybės suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai savivaldybės institucijų įgaliojimus projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 12 straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Savivaldybės institucijos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje:
1) skatina savivaldybėse veikiančias viešojo transporto, komunalinių ir keleivių vežimo bei kitas paslaugas teikiančias įmones, savivaldybių įstaigas ir įmones naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;
2) savivaldybių tarybos nustato savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas savivaldybėje esančių miestų teritorijoje, nustato lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostos), įvažiavimo į mokamas zonas ir statymo miesto teritorijoje sąlygas;
3) imasi priemonių, kurios skatintų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimą savivaldybėje ir sudarytų tam palankesnes sąlygas;
4) rengia, suderinus su Susisiekimo ministerija tvirtina ir įgyvendina darnaus judumo miestuose ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planų priemones.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
263
vartojama sąvoka „biodegalų mišiniai“, kurios turinys nei iš įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aiškus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu.
Atsižvelgus į tai, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti sąvokos ,,biodegalų mišiniai” turinį. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3) tikrina Lietuvos Respublikoje vartojamų parduodamų
degalų naftos produktų ir biodegalų mišinių atitiktį naftos produktų privalomiesiems kokybės rodikliams;“ Taip pat siūlome papildyti ADĮ projekto 2 straipsnį nauja 6 dalimi ir sąvoka „Degalų ir biodegalų mišinys“. „6. Degalų ir biodegalų mišinys – benzino ar dyzelino ir vienos ar kelių rūšių biodegalų mišinys.“ Atitinkamai, pernumeruotinos po šios dalies einančios kitos 2 straipsnio dalys. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau
dalyvaudama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 16 straipsnio 6 dalis nustato reikalavimus degalų mišiniams, o projekto 19 straipsnio 1 dalis reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atliekamus patikrinimus dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių degalų ir biodegalų kiekių ir rūšių atitikties DAEI apskaitos vienetų sistemoje. Pažymėtina, jog reikalavimai degalų mišiniams nėra siejami su vartotojų teisėmis, o DAEI apskaitos vienetų sistema projekte yra siejama išimtinai su įstatyminiais įpareigojamais degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, kas taip pat nėra susiję su vartotojų teisių užtikrinimu.
Tokiu būdu teikiamu įstatymu projektu Tarnybai būtų nustatytos naujos funkcijos, nederančios su Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytu Tarnybos teisiniu statusu ir jos įstatymine kompetencija. Šiame kontekste pastebėtina, jog nepaisant to, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte yra nuostata, jog Tarnyba atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, teigtina, kad tokios papildomos funkcijos turi derėti su Tarnybos kompetencija ir teisiniu statusu. Todėl siekiant Tarnybai nustatyti funkcijas niekaip nesusijusias su vartotojų teisių apsauga turėtų būti keičiamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, atitinkamai keičiant Tarnybos teisinį statusą ir kompetenciją. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pažymime, kad reikalavimai, keliami degalams ar jų mišiniams apsprendžia galutinio produkto kokybės klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su tų produktų vartotojais, šiuo atveju - transporto priemonių naudotojais. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu tikrina degalų atitiktį privalomiesiems kokybės reikalavimams ir tvarumo kriterijams, kai degalai yra tiekiami mažmeninėje rinkoje. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau turės atlikti laboratorinius degalų ar jų mišinių tyrimus, kadangi turi sukaupusi didžiausią patirtį ir technologinius laboratorinių tyrimų pajėgumus. Pažymėtina, kad Tarnyba jau dabar turi galimybę naudotis keliomis laboratorijomis Lietuvoje, turi sukaupusi ekspertinę tokių tyrimų patirtį ir žmogiškuosius išteklius, todėl tinkamesnės institucijos siekiant deramai patikrinti naftos produktus ar jų mišinius Lietuvoje šiuo metu tiesiog nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Tarnybos funkcijos, numatytos ADĮ projekte, yra suderinamos su Tarybos kompetencija. Įvertinus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas, numatančias, kad Tarnyba atlieka ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, minėto įstatymo pildymas būtų perteklinis. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti reikalavimus viešiesiems pirkimams, atliekamiems pagal Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymų nuostatas. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad paminėti įstatymai yra specialieji kitų įstatymų, kurie yra susiję su viešaisiais pirkimais, atžvilgiu. Todėl teigtina, kad šiuose specialiuosiuose įstatymuose turėtų būti nustatyta, jog tam tikrais, konkrečiai išvardinamais atvejais, atliekant pirkimų procedūras yra taikomos Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatos. Antra, manytina, kad turėtų būti papildytas Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 12 punktas, nustatantis atvejus, kai pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (arba) kriterijai, be kitų atvejų, jame nurodant ir įstatymų reikalavimus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tarp 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodomų atvejų, galimai nepateks vietos savivaldos užtikrinamos viešosios keleivių vežimo paslaugos, kurios sudaro itin didelę keleivių vežimo paslaugų dalį.
Pažymime, jog analizuojamo straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai nustato, kad teikiamų nuostatų privalo laikytis perkančios organizacijos, kurios vienu ar kitu būdu įsigyja transporto priemones ir pagal sutartis ar kitais teisėtais pagrindais teikia keleivių vežimo paslaugas. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio
paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Savivaldybės administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Vertinant tokias nuostatas pastebėtina, jog paslaugų teikimas ir paslaugų teikimo užtikrinimas yra du teisiškai skirtingi dalykai ir neturi būti tapatinami. Todėl keltinas klausimas, ar siūlomo reguliavimo modelis atitinka įstatymo projektui keliamus tikslus, ar šis reguliavimas neturėtų apimti ne tik perkančiąsias organizacijas, teikiančias tam tikras paslaugas, tačiau ir tuos subjektus, kurie šių paslaugų teikimą užtikrina ir administruoja. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pažymėtina, kad įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2019/1161/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, Susisiekimo ministerija raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl minėtos direktyvos nuostatų perkėlimo į Viešųjų pirkimų įstatymą.
Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išaiškinimą, kad Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir nėra skirtas nustatyti įvairiuose valstybės politikos srityse siekiamiems tikslams, todėl šios direktyvos nuostatų perkėlimas į Viešųjų pirkimų įstatymą nebūtų tinkamas. Atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pastabą, ADĮ projektas papildytinas formuluote, kuri užtikrintų, jog ADĮ projekto 15 str. taikomas ir tuo atveju, kai savivaldybių institucijos viešąsias paslaugas teikia ne pačios, o tik administruoja tokių viešųjų paslaugų teikimą, t. y., kai viešąsias paslaugas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Atitinkamai siūlytina papildyti ADĮ projektą 15 straipsnio 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir savivaldybių institucijoms
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka administruojant ir užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) kelių transporto priemonėmis pagal sutartis ar kitais teisėtais
pagrindais teikia keleivinio kelių transporto, keleivių vežimo specialiais reisais, keleivių vežimo užsakomaisiais reisais, atliekų surinkimo, pašto siuntų vežimo keliais, siuntinių vežimo, pašto pristatymo ir siuntinių pristatymo paslaugoas“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 23.
Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones.“ Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, teisinės valstybės principu, įstatyme nustatant tam tikrus įpareigojimus, šie įpareigojimai turi būti arba aiškiai suformuluoti, arba turi būti pateikiama nuoroda į teisės aktus, kuriuose tokie įpareigojimai yra suformuluoti ir detalizuojami, nes įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų Energijos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones.“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyse vartojama sąvoka „ataskaitinis laikotarpis“. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekte turėtų būti apibrėžta tai, kaip šio įstatymo požiūriu turi būti suprantama ši sąvoka. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pažymėtina, kad projekto 15 str. perkelia į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/1161/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones nuostatas.
Direktyvoje būtinieji viešojo pirkimo reikalavimai (tikslai) nustatomi dviem laikotarpiams, todėl siekiant aiškiau suformuluoti taikymo laikotarpius siūlytina projekto nuostatas koreguoti atitinkamai:
keliami reikalavimai
<...>
„3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pirmuoju
ataskaitiniu laikotarpiu nuo
reikalavimai, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis:
1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų;
2) netaršių N2 ir N3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 8 procentus;
3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų. 4.
ataskaitiniu laikotarpiu nuo
m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis:
1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti 100 procentų;
2) netaršių N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 16 procentų;
3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti 100 procentų. 6. Jei nauji viešųjų pirkimų reikalavimai laikotarpiui po 2030 m. sausio 1 d. nepriimami, toliau taikomi antruoju ataskaitiniu laikotarpiu šio straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui nustatyti tikslai.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad, „keliami reikalavimai, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis“. Pažymime, kad šioje nuostatoje vartojamas terminas „bendru“ yra neaiškus, nes nėra aišku: ar šis terminas siejamas su vienu perkančiuoju subjektu, ar su visais; ar siejamas su vienu pirkimu, ar keletu; apie kokį laikotarpį nuostatoje kalbama.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma atsižvelgti į pastabą ir patikslinti projektą numatant, kad viešųjų pirkimų reikalavimai būtų keliami ne valstybės lygmeniu, o kiekvienos perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atveju. Atitinkamai siūlome tikslinti ADĮ projekto 15 str.:
„1. Perkančiosios organizacijos, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, ir perkantieji subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, atlikdami viešuosius pirkimus privalo laikytis šiame straipsnyje numatytų reikalavimų, kai:
1) įsigyja kelių transporto priemones ar sudaro kelių transporto priemonių, lizingo, nuomos arba išperkamosios nuomos sutartis dėl kelių transporto priemonių naudojimo. 2) kelių transporto priemonėmis pagal sutartis ar kitais teisėtais pagrindais teikia keleivinio kelių transporto, keleivių vežimo specialiais reisais, keleivių vežimo užsakomaisiais reisais, atliekų surinkimo, pašto siuntų vežimo keliais, siuntinių vežimo, pašto pristatymo ir siuntinių pristatymo paslaugos. 2. Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones. 3.
pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis:
1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonių parkaskiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų;
2) netaršių N2 ir N3 kategorijos kelių transporto priemonių parkas kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiuskaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 8 procentus;
3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių parkas kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiuskaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų. 4.
antruoju ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki
reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis:
1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos kelių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumikiekiu, turi sudaryti 100 procentų;
2) netaršių N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių parkas kiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumikiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 16 procentų;
3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių parkaskiekis, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi kiekiu, turi sudaryti 100 procentų. 5. Kai atliekami netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių viešieji pirkimai, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 procentų atliktų viešųjų pirkimų būtų atlikti įsigyjant paslaugoms teikti naudojamas visai netaršias sunkiąsias M3 kategorijos kelių transporto priemones.“
<...>
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūloma nustatyti reikalavimus pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu iki 2025 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams.
Tuo tarpu projekto 15 straipsnio 4 dalyje siūloma viešiesiems pirkimams nustatyti kiek kitokius reikalavimus antrajam ataskaitiniam laikotarpiui iki 2030 m. gruodžio 31 d. Taigi pagal projekto 15 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas tiek pirmajam ataskaitiniam laikotarpiui, tiek daliai antrojo ataskaitinio laikotarpio (iki
antrasis ataskaitinis laikotarpis neturėtų prasidėti nuo 2026 m. sausio 1 d. ir tęstis iki 2030 m. gruodžio 31 d., patikslinant projekto 15 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
ataskaitinio laikotarpio pradžią pateikta vertinant Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 25. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
„tikslai“, derinant nuostatos turinį su visu 15 straipsnio turiniu, keistinas
į „reikalavimai“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 15 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Jei nauji viešųjų pirkimų reikalavimai laikotarpiui po 2030 m.
sausio 1 d. nepriimami, toliau taikomi antruoju ataskaitiniu laikotarpiu nustatyti tikslai reikalavimai.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
suformuluota imperatyviu reikalavimu, jog degalų tiekėjai privalo užtikrinti tam tikras degalų proporcijos normas, tačiau šio dalies 1 – 9 punktuose nurodoma, jog tam tikrą dalį degalų „turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių“.
Pažymėtina, jog negalima tuo pat metu nustatyti kartu ir imperatyvaus reikalavimo ir naudoti siekiamybę reiškiančius terminus, kurie paneigia imperatyvo esmę. Todėl nuostata tikslintina, aiškiai nurodant, ar imperatyvas „turi užtikrinti“ taikomas kalbant apie pažangiųjų biodegalų ir
(ar) nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: 1.
Kiekvienais kalendoriniais metais, degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
9) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 3,5 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Kiekvienais kalendoriniais metais, degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
9) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 3,5 procentinio punkto turi turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Taip pat koreguotina projekto 16 straipsnio 2 dalis, kurią siūlome išdėstyti taip: „2.
Degalų tiekėjai, siekdami šio straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo, turi privalo užtikrinti, kad kiekviename vidaus rinkai patiekto benzino litre būtų ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, o kiekviename vidaus rinkai patiekto dyzelino litre būtų ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.“ Atitinkamai koreguotina ir projekto 16 straipsnio 3 dalis, kurią siūlome išdėstyti taip:
„3. Kiekvienais kalendoriniais metais biodujos
arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo vidaus rinkai patiektų gamtinių dujų energinės vertės dalį:
1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 4,2 procentinio punkto;
2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 6,3 procentinio punkto;
3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 8,4 procentinio punkto;
4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 10,8 procentinio punkto;
5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 13,6 procentinio punkto;
6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto.“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
344
siūloma nustatyti, kad degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje. Teigtina, kad projekto 34 straipsnyje, reguliuojančiame įstatymo taikymo nuostatas, turi būti nustatyta per kokį laikotarpį nuo DAEI sistemos veiklos pradžios, įstatymo kriterijus atitinkantys asmenys turi įgyvendinti šią pareigą. Analogiškai projekto 34 straipsnyje turėtų būti nurodytas pirmasis laikotarpis, už kurį DAEI sistemai turi būti pateikti duomenys.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pritariant Teisės departamento pastabai siūloma papildyti projekto įgyvendinamąsias nuostatas numatant, kad degalų tiekėjai DAEI apskaitos vienetų sistemoje turi užsiregistruoti iki 2021 m. gruodžio 31 d., o gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Siūlytina 34 straipsnį išdėstyti atitinkamai:
įgyvendinimas
<...>
„3. Degalų tiekėjai, įsigaliojus šiam įstatymui, turi
užsiregistruoti DAEI apskaitos vienetų sistemoje iki 2021 m. gruodžio 31 d., o gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai – iki 2024 m. gruodžio 31 d.“ Pažymėtina, kad pirmasis ir po jo sekantys laikotarpiai už kuriuos turi būti teikiami duomenys jau yra numatyti ADĮ projekto 16 str. 1 d. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1854
siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti įgyvendinamas panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Pažymime, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad Atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija tai „elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.“ Tokiu būdu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nenumato jokių kitų kilmės garantijos panaudojimo atvejų ir būdų. Todėl teigtina, kad analizuojama nuostata yra nesuderinta su šiuo įstatymu ir negali būti teikiama, jei nebūtų pakeistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 16 str.
įpareigojimas turi būti įgyvendinamas naudojant DAEI apskaitos vienetus, suteikiamus projekto 17 ir 18 str. nustatyta tvarka siūlytina patikslinti 18 str. 4 d. numatant kokiais atvejais reikalinga pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijas. Siūloma 18 str. 4 d. formuluotė:
„4. DAEI apskaitos vienetai sugeneruojami
registravimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus.
Deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus, metu nurodoma turi būti nurodoma ši informacija:
1) dokumento, kuriuo patvirtinamas akcizų mokėjimo už benziną ar dyzeliną laikino atidėjimo režimo panaikinimas, numeris, jeigu toks dokumentas pagal teisės aktų reikalavimus turi būti išrašomas, arba jeigu už parduodamus degalus neatsiranda prievolė mokėti akcizų, nurodoma degalų pardavimo vidaus rinkai data, jeigu už parduodamus degalus neatsiranda prievolė mokėti akcizų;
2) pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, kuria buvo įformintas atitinkamų degalų pardavimas, numeris;
3) vidaus rinkai patiektų degalų ir (ar) biodegalų kiekis, išreikštas energine verte, numatyta nustatyta energetikos ministro tvirtinamoje metodikoje;
4) vidaus rinkai patiektų degalų ir (ar) biodegalų rūšis, įvardijant biodegalų gamybai panaudotas žaliavas ir jų kilmės šalį;
5) per 14 kalendorinių dienų nuo degalų patiekimo vidaus rinkaioje dienos turi būti pateikiamas biodegalų siuntos tvarumo charakteristikas patvirtinančio dokumento numeris kartu su informacija apie bendrą degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, išreikštą gramais anglies dioksido ekvivalentu megadžauliui (gCO₂ekv./MJ);
6) gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai turi pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos, įrodančios degalų iš atsinaujinančių išteklių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui, kopiją;
7) kita DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkoje tvarkos apraše nurodyta informacija.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
„pajėgjų“ keistinas į žodį „pajėgų“. Pritarti
Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 16 straipsnio 9 dalies formuluotė: „9.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas parduodant dyzeliną Lietuvos kariuomenės ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (angl. NATO) šalių bei partnerių ginkluotųjų pajėgjų poreikiams.“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
tikslintina teikiama nuoroda į projekto 22 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 22 straipsnis reglamentuoja elektros energijos naudojimą transporte ir jame nėra nurodytas projekto 16 straipsnio 11 dalyje minimas energetikos ministro tvirtinamas žaliavų sąrašas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 16 straipsnio 11 dalies formuluotė:
„11. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių
skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta nustatyta šio įstatymo 22 21 straipsnyje.“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
punkte siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai gali būti perleidžiami
„ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų kovo 1 d.“ Toks reguliavimo
pobūdis, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatą, kad DAEI apskaitos vienetai neperkeliami į kitus kalendorinius metus, kelia abejonių dėl jo esmės ir prasmės. Manytina, kad jei DAEI vienetai į kitus metus neperkeliami, juos turėtų būti leidžiama perleisti tik einamaisiais metais. Be to, nuostatoje turėtų būti nurodytas atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojami „kiti kalendoriniai metai.
Nepritarti Komiteto pasiūlymas: Pažymėtina, kad DAEI apskaitos vienetų perleidimu iki sekančių kalendorinių metų kovo 1 d. siekiama eliminuoti riziką, kuomet degalų tiekimas vyksta ištisus metus, įskaitant ir paskutines kalendorinių metų dienas, dėl ko tiekėjams iki einamųjų kalendorinių metų paskutinės dienos reiktų ne tik deklaruoti duomenis, bet ir sulaukti visų reikalingų dokumentų bei atlikti apskaitos vienetų perleidimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nustatyti realiai įgyvendinamus terminus tiekėjams, siūlytina nekeisti ADĮ projekte įtvirtinto reguliavimo. 16 str. 1 ir 3 nustatyti laikotarpiai, kuriais remiantis vertinami degalų tiekėjų įpareigojimai, todėl atskaitos taškas yra kiekvieni nauji kalendoriniai metai. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, metines ataskaitas. O projekto 19 straipsnio
dėmesį, kad iš projekto turinio neaišku: kokį sprendimą įvertinus tokias ataskaitas Taryba turėtų ar galėtų priimti; ar kažkoks sprendimas turėtų būti priimtas apskritai; ar apie tokį sprendimą būtų informuojami DAEI dalyviai, DAEI administratorius ir kokiais terminais. Be to, įstatyme nenustatyta, per kokį terminą Tarybą turėtų įvertinti auditorių ataskaitas, kad DAEI vienetai būtų įskaityti į šią sistemą, nors šis terminas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir galimybėmis planuoti ūkinę veiklą. Kartu pastebėtina, jog toks reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, nes jis yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis.
Kita vertus, svarstytina, ar yra pagrindas nustatyti imperatyvų reikalavimą vertinti visas auditorių ataskaitas, o ne tas, kuriose nustatyta tam tikrų trūkumų. Be to, keltinas klausimas, ar, atsižvelgiant į administracinės naštos dydį, pagrįstai siūloma nustatyti, jog DAEI vienetai įskaitomi tik tuomet, kai Taryba įvertina auditorių ataskaitas, ar šiuo atveju neturėtų būti nustatyta elementari vienetų deklaravimo sistema, su galimybe atlikti pateiktų duomenų tikrinimus. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma patikslinti ADĮ projektą numatant Tarybos priimamų sprendimų rūšį, t. y. nustatyti, kad Taryba priima sprendimą dėl DAEI apskaitos vienetų ar jų dalies įskaitymo arba sprendimą dėl DAEI apskaitos vienetų panaikinimo atsižvelgiant į audito ataskaitoje nustatytų trūkumų apimtį ir per ADĮ projekte nustatytą terminą. Siūlomos 17 str. formuluotės:
<...>
„4. DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3
dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai, įvertinus atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal 2018 m. gruodžio 19 d.
Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas apie praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, vykdant šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje dienos, priima vieną iš šių sprendimų:
1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą;
2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų. 5. Atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius nustatomi trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, Priėmus vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų, Taryba ne vėliau kaip per
sistemos dalyvį ir DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją. 6. DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemoje panaikinami vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašu.“
<...>
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūloma nustatyti, kad Taryba vertina pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal 2018 m. gruodžio 19 d.
Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas. Pažymėtina, jog nei iš projekto aiškinamojo rašto turinio, nei atsižvelgiant į reglamento (ES) 2018/2067 taikymo sritį, nėra aišku, kodėl tik pagal šio reglamento nuostatas akredituoti auditoriai turėtų teisę atlikti auditą. Todėl kvestionuotinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma papildyti ADĮ projekto 17 str. sudarant galimybes platesniam auditorių ratui atlikti ADĮ projekto 17 straipsnyje numatytą auditą. Siūloma 17 straipsnio 4 dalies formuluotė:
<...>
„4. DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3
dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įskaitomi Tarybai, įvertinus atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, akredituotų pagal 2018 m. gruodžio 19 d.
Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB reikalavimus, metines ataskaitas apie praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, vykdant šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje dienos, priima vieną iš šių sprendimų:
1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą;
2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų. 5. Atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius nustatomi trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, Priėmus vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų, Taryba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvį ir DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją. 6. DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemoje panaikinami vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašu.“
<...>
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-09-1117 5, 6, 7 36.
Projekto 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemos, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal šios nuostatos turinį, pakankamas ir savarankiškas pagrindas DAEI vienetų panaikinimui yra auditoriaus ataskaitoje nurodomi tam tikri trūkumai, tačiau nėra aišku, koks yra šios nuostatos santykis su projekto 17 straipsnio 4 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo
Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės, metines ataskaitas. Nes tuo atveju, jei bet kokie trūkumai yra laikomi pagrindu naikinti DAEI vienetus, nėra aišku, kam reikalingas auditoriaus ataskaitos įvertinimas. Antra, kelia abejonių, kad auditoriams nustačius bet kokios apimties trūkumus, būtų naikinami visi DAEI apskaitos vienetai. Pažymėtina, kad trūkumai gali būti itin mažareikšmiai, tačiau net ir tokiu atveju asmenims būtų taikoma griežčiausia ir pilnos apimties sankcija. Svarstytina, ar tokia sistema, kai net už menkus teisės aktų pažeidimus asmenys bus be jokių išlygų baudžiami griežčiausia nuobauda, yra proporcinga siekiamiems tikslams, ar atitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, kuriose nurodoma, kad: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų.
Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui.“ (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, kad įstatymas turi aiškiai nustatyti, kokio dydžio sankcija ir už kokius pažeidimus turi būti taikoma asmenims, todėl teigtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyta, jog DAEI Tarybos sprendimu vienetai naikinami tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų yra nustatyti trūkumai auditorių ataskaitose arba kitokia įstatyme nustatoma apimtimi. Ketvirta, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyta galimybė apskųsti teismui Tarybos sprendimo dėl DAEI vienetų panaikinimo, taip užtikrinant aiškią suinteresuotų asmenų teisių gynimo tvarką. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma pritarti numatant, kad DAEI apskaitos vienetai Tarybos sprendimu naikinami tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų yra nustatyti trūkumai auditorių ataskaitose, taip pat numatant, kad Tarybos sprendimai dėl vienetų panaikinimo gali būti skundžiami bendra tvarka. Siūloma atitinkamai tikslinti 17 str.: 5.
Atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito metu nustačius nustatomi trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, Priėmus vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų, Taryba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvį ir DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją. 6. DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų sistemos vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka. 7. Tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6.8. Už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, perleidę DAEI apskaitos vienetus arba patiekę degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių už kuriuos pirmą kartą buvo sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai. Tuo atveju, kai buvo sudarytas DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoris, už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAIE apskaitos vienetų sistemos dalyvis, perleidęs DAEI apskaitos vienetus., išskyrus atvejus, kai DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoryje nustatyta kitaip.“
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
siūloma nustatyti, kad: „Už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai.
Tuo atveju, kai buvo sudarytas DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoris, už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAIE apskaitos vienetų sistemos dalyvis, perleidęs DAEI apskaitos vienetus, išskyrus atvejus, kai DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoryje nustatyta kitaip.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje nurodytina apie kokio pobūdžio atsakomybę už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes nuostatoje kalbama, kas ir kokiu būdu tokią atsakomybę taikytų. Jei ši atsakomybė siejama su projekto 32 straipsnio nuostatomis, tai turėtų būti aiškiai nurodoma. Antra, svarstytina, ar siūlomas atsakomybės paskirstymo modelis neprasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais. Pažymėtina, jog DAEI vienetų perleidimo sandoryje dalyvauja du asmenys – perleidžiantis ir įsigyjantis. Jei audito trūkumai nustatomi tik dėl įsigijusio asmens, tai nėra aišku, kodėl įstatyme siūloma prezumpcija, jog tokiu atveju turėtų būti atsakingas perleidžiantis asmuo, išskyrus jei sutartis numato kitaip. Tuo tarpu, tuo atveju, jei perleidžiantis asmuo perleido tai, ko neturėjo, atsakomybė turėtų būti taikoma tokiam perleidėjui, naikinant tokio asmens DAEI vienetus ir taikant jam baudas. Trečia, nuostatoje nurodytina, jog už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako ne bet kokie DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, o tik tie, kurie tiesiogiai susiję su panaikintais DAEI vienetais. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma atitinkamai patikslinti 17 str.
referenciją į ADĮ projekto 32 str., taip pat patikslinant, kad įgyjamas DAEI vienetas yra suprantamas kaip pirmą kartą patiekus degalus iš AEI sugeneruotas DAEI apskaitos vienetas. Siūloma 17 str. formuluotė:
<...>
„6.8. Už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, perleidę DAEI apskaitos vienetus arba patiekę degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių už kuriuos pirmą kartą buvo sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai. Tuo atveju, kai buvo sudarytas DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoris, už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAIE apskaitos vienetų sistemos dalyvis, perleidęs DAEI apskaitos vienetus., išskyrus atvejus, kai DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandoryje nustatyta kitaip.“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
punkte nurodytina apie kokio pobūdžio įmokas šioje nuostatoje kalbama. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 18 straipsnio 2 dalies formuluotė:
„2) mokėti šio straipsnio 8 dalyje nurodytas
nustatytas įmokas.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
39Projekto 18 straipsnio 3 dalyje,
vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina santrumpos „proc.“ vartojimo, vietoje jos vartojant pilną žodį. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma patikslinti ADĮ projekto 18 straipsnio 3 dalies formuluotę:
<...>
„3.
Subjektams, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais besiverčiantiems subjektams atsiranda prievolė registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir teikti informaciją pagal šio straipsnio 2 dalies
sumokėtas akcizas ir kuriuose biodegalų koncentracija viršija 10 procprocentų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.“
<...>
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 dalyje nustatyta DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisė gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių ir Muitinės departamento Integruotos muitinės informacinės sistemos galėtų būti objektyviai realizuojama, jei tokiu valdytoju, pagal įstatymo nuostatas, būtų paskirtas privatus juridinis asmuo. Kita vertus, pažymėtina, kad apskritai nėra aišku, kokiu tikslu ir pagrindu siūloma nustatyti tokią DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo teisę, nes jis jokiomis projekto nuostatomis neįgaliojamas atlikti kokių nors priežiūros ar kontrolės veiksmų. Todėl kelia abejonių ne tik tokios teisės apimtis, tačiau ir teisės nustatymo būtinybė. Nepritarti Komiteto argumentai:
Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo įpareigojimas taikomas degalų tiekimo vidaus rinkai momentu, kitaip tariant kai yra panaikinamas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, todėl atitinkama sąsaja su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento sistemomis yra neišvengiama siekiant efektyvaus kontrolės mechanizmo.
Nesant sąsajų būtų neįmanoma patikrinti ar subjektų deklaruojami duomenys yra teisingi ir patikimi ir ar atitinka faktinius į vidaus rinką patiektų degalų kiekius, todėl duomenys iš Akcizų informacinės sistemos ir Integruotos muitinės informacinės sistemos yra kritiškai svarbūs siekiant tinkamai prižiūrėti ir kontroliuoti reguliuojamos veiklos subjektus. DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas yra paskiriamas su tikslu būti atsakingu už sistemos sukūrimą, joje esančių duomenų tvarkymą, apdorojimą ir IT sąsajos su kitų institucijų valdomomis sistemomis užtikrinimą. Be kita ko, paminėtina, kad, įvertinant DAEI apskaitos vienetų sistemos svarbą tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei planuojama, jog DAEI apskaitos vienetų sistemą sukursiantis Energetikos ministerijos paskirtas subjektas turėtų būti valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma įmonė. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
348
siūloma nustatyti, kad: „DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimas ir administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis,“ Projekto 34 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d.“ Šių nuostatų kontekste pažymime, kad kol DAEI sistema nebus sukurta ir nepradės veikti, tol ji negalės turėti jokių dalyvių, todėl pasirinktas sistemos sukūrimo finansavimo modelis kelia abejonių dėl jo logikos ir įgyvendinamumo galimybių.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlytina papildyti projektą įgyvendinančia nuostata dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimo termino ir kaštų, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad DAEI apskaitos vienetų sistema bus kuriama DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo lėšomis, kurias jis vėliau susigrąžins per DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokas. Siūloma 34 straipsnio formuluotė:
įgyvendinimas
„10. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta nurodytą DAEI apskaitos vienetų sistemą sukuria Energetikos
ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė. DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2021 m. gruodžio 1 d. 11. DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimo išlaidos įskaičiuojamos į šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytas DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo veiklos sąnaudas ir per 5 kalendorinius metus nuo sistemos veikimo pradžios padengiamos DAEI apskaitos vienetų dalyvių įmokomis.“
<...>
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-09-1118 42.
Projekto 18 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokos bus
„nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta
tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymime, jog nėra aiškus DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių (toliau šioje pastaboje – dalyviai) įmokos siejimas su dalyvių veiklos apimtimi. Atkreipiame dėmesį, jog dalyviai su DAEI apskaitos vienetų sistema (toliau šioje pastaboje - DAEI) yra susiję tiek, kiek joje registruojasi, moka įmokas ir pateikia duomenis. Taigi DAEI įstatymo nustatyta tvarka bus administruojami gauti duomenys. Duomenų administravimas yra aiškus ir baigtinis veiksmas, kurį galima įkainoti pagal veiklos sąnaudas administravimo veiksmams atlikti. Todėl teigtina, kad dalyvių įmokos turi būti grindžiamos jų pateiktų duomenų administravimo kaštais, o ne veiklos apimtimi. Be to, į įmokas, grindžiamas administravimo kaštais galėtų būti įtraukta ir dedamoji, susijusi su bendru DAEI administravimu. Kita vertus, nėra apskritai aišku, kaip įstatymo kontekste turėtų ir galėtų būti suprantama sąvoka dalyvių „veiklos apimtis“. Jos neapibrėžus šiame įstatyme, neaišku: su kokiu terminu ji siejama; kaip (pagal kokius kriterijus) veiklos apimtis įtakotų įmokos dydį; kaip ir per kokį terminą būtų atsižvelgiama į pasikeitusias veiklos apimtis; kas ir kaip užtikrintų, kad asmenys nebūtų diskriminuojami skirtingai atsižvelgiant į veiklos apimtis; ar būtų vertinama tik veikla degalų sferoje, ar bet kokia dalyvių veikla ir t.t.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad DAEI valdytojas, pagal jo teisinį statusą, negali turėti jokių teisiškai privalomų įgalinimų energetikos ministrui, todėl DAEI valdytojo pastabos gali būti įvertinamos, tačiau negalima įstatyme nustatyti, kad į jas privalomai turi būti atsižvelgiama. Todėl terminas „atsižvelgiant“, keistinas į terminą „įvertinus“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Specifinis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo finansavimo modelis pasirinktas siekiant išvengti neproporcingos administravimo naštos smulkiems rinkos dalyviams, kai didžiausią naudą iš sistemos patiria didieji rinkos dalyviai, atlikdami didžiausią DAEI apskaitos vienetų perleidimų kiekį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškiau sureglamentuoti audito ataskaitų turinį siūlome projekto 18 str. papildyti nuostatomis, kurios numatytų, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokestis priklausytų nuo degalų patiektų vidaus rinkai partijų skaičiaus, numatant, kad DAEI apskaitos vienetų valdytojas neturėtų turėti teisinių įgalinimų energetikos ministrui. Siūloma 18 straipsnio 2 dalies formuluote: <....> „2.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, vadovaudamiesi DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarka tvarkos aprašu, privalo:
1) registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje;
2) mokėti šio straipsnio 8 dalyje nustatytas įmokas;
3) teikti informaciją apie vidaus rinkai patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius;
4) ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 dienos pateikti atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkoje patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų kiekius ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, už kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti suteikti DAEI apskaitos vienetai.
<...>
„8. DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimas ir
administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis, kurios nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis. DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokas nustato, suderinęs su Energetikos ministerija ir Taryba. Nustatant įmokas atsižvelgiama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos mastą, kuris vertinamas pagal DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių patiektus degalų kiekius, už kuriuos buvo sugeneruotas atitinkamas DAEI apskaitos vienetų skaičius.“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
siūloma nustatyti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos „administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių“.
O Tarybai suteikiama teisė „pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, jog DAEI apskaitos vienetų sistema, pagal projekto 18 straipsnio 1 dalį, bus steigiama išimtinai siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi teikiamame įstatyme nustatomų reikalavimų, susijusių su alternatyviaisiais degalais, t. y. valstybei siekiant užtikrinti įstatymo laikymąsi. Todėl šiuo atveju, kelia abejonių, siūloma nustatyti galimybė, tam tikriems asmenims gauti pajamas, nesusijusias su duomenų ir DAEI administravimu. Taip pat šiame kontekste kelia abejonių, kad Tarybai suteikiama teisė, o ne pareiga pareikalauti, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis. Toks reguliavimas suponuotų situaciją, jog net tais atvejais, kai DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo nustatytos įmokos neatitinka sąnaudų principo, įmokos ir toliau galėtų būti nekontroliuojamai renkamos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog pagal analizuojamo straipsnio 8 dalį įmokos yra nustatomos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl keltinas klausimas, koks yra šių normų tarpusavio santykis, kaip ši nuostata galėtų būti taikoma praktikoje, kokiu pagrindu Taryba galėtų reikalauti nesilaikyti energetikos ministro nustatytos tvarkos ir sąlygų.
Antra, pažymime, jog pagal projekto 18 straipsnio 6 dalį DAEI apskaitos vienetų sistemos „valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei institucijų, nei įstaigų tikslai nėra siejami su pelno gavimu, todėl reguliavimas turėtų būti tobulinimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma patikslinti 18 str. 9 d. nustatant, kad dalyvių įmokos būtų nustatomos tik atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo patiriamas veiklos sąnaudas, o Taryba galėtų pareikalauti DAEI apskaitos vienetų valdytoją peržiūrėti nustatytas įmokas. Siūloma 18 straipsnio 9 d. formuluotė:
<...>
„9. Per 30 kalendorinių dienų nuo finansinių metų pabaigos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių. Taryba, įvertinusi DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudųas ir gautų pajamų santykį, turi teisę gali pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 44.
Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Tarybos motyvuotu prašymu, pagal kompetenciją, patikrinimo procedūrose dalyvauja Tarnybos ir kitų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės institucijų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“ Atkreipiame dėmesį, kad Tarybos prašymas nėra tas teisinis dokumentas, kuri galėtų konkuruoti su įstatymų nuostatomis, o teikiamas įstatymo projektas neturi daugiau teisinės galios, nei kiti įstatymai. Todėl tik specialiuosiuose įstatymuose, kaip jau minėta šioje išvadoje teikiant pastabą dėl projekto 13 straipsnio 1 ir 2 punktų, nustatančiose tam tikrų institucijų teisinį statusą ir kompetenciją, padarius pakeitimus, nustatančius tam tikrų institucijų naują kompetencijos sritį, tokios institucijos įgytų teisę vykdyti tokias teikiamo įstatymo normas. Kartu pažymime, jog nepakeitus kitų įstatymų, negalėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas tarnybinės pagalbos institutas, nes motyvuotu prašymu būtų prašoma suteikti pagalbą, kuri nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi, kompetencijai. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu tikrina degalų atitiktį privalomiesiems kokybės reikalavimams ir tvarumo kriterijams, kai degalai yra tiekiami mažmeninėje rinkoje. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau turės atlikti laboratorinius degalų ar jų mišinių tyrimus, kadangi turi sukaupusi didžiausią patirtį ir technologinius laboratorinių tyrimų pajėgumus. Pažymėtina, kad Tarnyba jau dabar turi galimybę naudotis keliomis laboratorijomis Lietuvoje, turi sukaupusi ekspertinę tokių tyrimų patirtį ir žmogiškuosius išteklius, todėl tinkamesnės institucijos siekiant deramai patikrinti naftos produktus ar jų mišinius Lietuvoje šiuo metu tiesiog nėra.
Pabrėžtina, kad degalų kontrolės funkcija Tarybai yra nauja funkcija, todėl siekiant užtikrinti maksimalų patikrinimų efektyvumą Taryba atlikdama patikrinimus gali pasitelkti kitus kompetentingus ekspertus, tame tarpe ir Tarnybą. Siūloma 19 straipsnio 1 dalies formuluotė:
vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūra „1. Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo, Energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatytos tvarkos nuostatomis, kontroliuodama ir prižiūrėdama šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų vykdymą, atlieka fizinius patikrinimus dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių degalų ir biodegalų kiekių ir rūšių atitikties DAEI apskaitos vienetų sistemoje, Akcizų informacinėje sistemoje ir (ar) Integruotoje muitinės informacinėje sistemoje pateiktiems duomenims. Tarybos motyvuotu prašymu, pagal kompetenciją, atliekamose patikrinimo procedūrose pagal kompetenciją dalyvauja Tarnybos ir kitų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės institucijų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis., kurie ima mėginius dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad: „Taryba, Tarnyba ir kitos valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančios valstybės institucijos, motyvuotu Tarybos prašymu dalyvaujančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose, turi tokias pačias teises ir pareigas, kokios yra suteiktos Tarybai Energetikos įstatymo 241 straipsniu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pažymime, jog tam tikrų institucijų specialiuosiuose įstatymuose nustatytos teisės ir kompetencija yra nustatomi, atsižvelgiant į šių institucijų steigimo paskirtį, vykdomas funkcijas, darbuotojų kompetenciją, bendrą teisinį statusą ir t.t. Todėl tokios teisės yra priskiriamos tik konkrečioms institucijoms, konkrečioms funkcijoms atlikti. O teisinis reguliavimas, kuris tam tikrų institucijų teises „perleistų“ kitoms institucijoms kelia abejonių dėl jo derėjimo su teisinės valstybės principu ir su savarankiškų specialiosios kompetencijos valstybės institucijų samprata. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas šiame etape yra ypatingai svarbus, kadangi degalų tiekėjų patikrinimai apjungia kelias degalų tiekimo grandis, patikrinimų metu tikrinami ne tik degalų tiekėjų deklaruoti duomenys, bet ir faktiniai duomenys apie talpyklose laikomus degalus, apie degalus, deklaruotus Akcizų informacinėje sistemoje, atliekant patikrinimus turi būti inicijuojami laboratoriniai tyrimai, o tokių tyrimų atlikimo patirtį sukaupusi Tarnyba turi turėti atitinkamas teises dalyvaujant Tarybos atliekamuose patikrinimuose. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą siūlytina tikslinti 19 str. nuostatas atskiriant Vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas Tarybos atliekamų patikrinimų kontekste. Siūloma 19 str. formuluotė:
vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūra „1.
Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo, Energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatytos tvarkos nuostatomis, kontroliuodama ir prižiūrėdama šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų vykdymą, atlieka fizinius patikrinimus dėl DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių degalų ir biodegalų kiekių ir rūšių atitikties DAEI apskaitos vienetų sistemoje, Akcizų informacinėje sistemoje ir (ar) Integruotoje muitinės informacinėje sistemoje pateiktiems duomenims. Tarybos motyvuotu prašymu, pagal kompetenciją, atliekamose patikrinimo procedūrose pagal kompetenciją dalyvauja Tarnybos ir kitų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės institucijų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis., kurie ima mėginius dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo. 2. Taryba, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus ir vykdydama DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą vadovaujasi Tarnyba ir kitos valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdančios valstybės institucijos, motyvuotu Tarybos prašymu dalyvaujančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose, turi tokias pačias teises ir pareigas, kokios yra suteiktos Tarybai Energetikos įstatymo 24¹ straipsniu. 3. Tarnyba, vadovaujasidamasi šio įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarnybos nustatytos tvarkos nuostatomis, kontroliuodama šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą, atlieka fizinius patikrinimus mažmeninės prekybos degalais vietose tikrindama, ar yra tinkamai laikomasi šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir ar pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį pateikta informacija atitinka patikrinimo metu gautus duomenis. 4.
tyrimus dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo ir šio straipsnio 3 dalyje numatytus patikrinimus vadovaujasi šio įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir Tarnybos nustatyta tvarka. Tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę: 4.Vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis turi teisę:
1) įeiti į tikrinamo DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio valdomas patalpas ir tikrinti jose esančias degalų laikymo ir transportavimo talpyklas, maišymo terminalus;
2) užfiksuoti patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
2) gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamu DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas duoti paaiškinimų;
4) gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma;
5) 4) pagal duomenų teikimo sutartis iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma.
Tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę: 4.Vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis turi teisę:
1) įeiti į tikrinamo DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio valdomas patalpas ir tikrinti jose esančias degalų laikymo ir transportavimo talpyklas, maišymo terminalus;
2) užfiksuoti patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
2) gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamu DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviu, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas duoti paaiškinimų;
4) gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma;
5) 4) pagal duomenų teikimo sutartis iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma. 6) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
7) sudaryti sutartis su auditoriais ar audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;
8) 5) atlikdami patikrinimą naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu“.
9) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.“
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
vartojamas pilnas „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad pilnas minimo įstatymo pavadinimas yra vartojamas projekto 19 straipsnio
administravimo įstatymo“ atsisakyti žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pritarti. Žr. siūlomą formuluotę dėl projekto 19 straipsnio 3 dalies pakeitimo komiteto argumentacijoje dėl pasiūlymo Nr. 45. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
punkte siūloma nustatyti, kad vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių subjektų Tarybos įgalioti tarnautojai ir darbuotojai turėtų teisę gauti aukščiau nurodytą informaciją, duomenis ir dokumentus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Tarnybos tarnautojai ir kiti darbuotojai galėtų dokumentus ir informaciją tiek iš valstybės institucijų, tiek iš privačių asmenų, taip pat galėtų gauti dokumentus, kuriuose gali būti informacija, sudaranti tarnybinę, komercinę ar valstybės paslaptį. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų apibrėžti subjektų, iš kurių patikrinimą atliekantys asmenys galėtų gauti dokumentus, duomenis ir informaciją, būtiną ir reikalingą patikrinimams atlikti, taip pat pašalinti neaiškumą dėl teisės gauti aukščiau minėtus dokumentus, kuriuose gali būti nevieša informacija. Be to, vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad Tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai visą informaciją, duomenis ir dokumentus, tame tarpe iš privačių asmenų, galėtų gauti neatlygintinai.
Tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti, kad aukščiau minėti asmenys turėtų teisę gauti neatlygintinai informaciją, dokumentus iš privačių fizinių ar juridinių asmenų, kuriems būtų taikomas keičiamas įstatymas ir kurie būtų sukūrę savo informacines sistemas, ir kauptų jose informaciją, duomenis privačiais, komerciniais tikslais, svarstytina, ar tokiu atveju būtų nepagrįstai apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus bei informaciją). Projekto nuostatos tikslintinos. Kartu svarstytina, ar neturėtų būti numatyta pareiga Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgaliotiems administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis užtikrinti iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pažymėtina, kad analogiška nuostata dėl Tarybos teisių yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24¹ straipsnio 1 punkte. Todėl siūlytina neatsižvelgti į pastabos dalį, kuria siūloma nurodyti subjektų, iš kurių patikrinimą atliekantys asmenys galėtų gauti dokumentus, duomenis ir informaciją, būtiną ir reikalingą patikrinimams atlikti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlytina tikslinti ADĮ projekto 19 str. nuostatas dėl pareigūnų gautos konfidencialios informacijos konfidencialumo užtikrinimo. Siūloma formuluotė:
dalyvių veiklos priežiūra
<...>
„6. Tarybos ir Tarnybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo užtikrinti patikrinimų metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą.“
<...>
48.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
44
punkte siūloma nustatyti, kad vykdydami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos priežiūrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai galėtų gauti informaciją apie bet kuriuos juridinius asmenis, tame tarpe ir visiškai nesusijusius su Tarybos įgaliotų tarnautojų ir darbuotojų atliekamais patikrinimais, vykdomomis funkcijomis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant tokių juridinių asmenų ratą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma sukonkretinti juridinių asmenų ratą. Siūloma 19 straipsnio formuluotė:
<...>
„4) pagal duomenų teikimo sutartis iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų gauti informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma;“
<...>
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 49.
Projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Tarnyba prižiūri ir tikrina, kad mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas įstatymo tikslas, vartojant siekiamybines formuluotes: „siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų“. Todėl ši įstatymo norma nėra norminio, imperatyvaus pobūdžio, o tik nurodo, kokių tikėtinų rezultatų įstatymu siekiama, todėl su tokio pobūdžio norma negali būti siejami konkretūs reikalavimai ir veiksmai, kaip, pavyzdžiui, finansinės paramos skyrimas. Antra, siekiant nuostatą taikyti praktiškai ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei atsižvelgiant į tai, kad nuostatos turinys siejamas su reikalavimu asmenims laikytis tam tikrų reikalavimų, šių reikalavimų turinys ir apimtis turi būti aiški ir apibrėžta. Todėl neapibrėžto pobūdžio nuoroda į Atsinaujinančių išteklų energetikos įstatymą ir jame nustatytus tam tikrus reikalavimus, turi būti pakeista nuoroda su nurodytais straipsnių numeriais, kuriuose nustatyti privalomi laikytis reikalavimai.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma 20 straipsnio 4 dalies formuluotė: Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio
sektoriuje, Taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Tarnyba prižiūri ir tikrina, kad mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
50Projekto 20 straipsnio 7 dalyje,
atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, nuostatos turinys koreguotinas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 20 straipsnio 7 dalies formuluotė:
„7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų standartų taikymo ir kitų
reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato susisiekimo ministras ministerija kartu su aplinkos ministru ministerija ir energetikos ministru ministerija.“
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
žodžiai „(ES) 2018/2001 priede pagaminti degalai“ yra logiškai nesuprantami. Tikėtina, jog, vertinant visą straipsnio dalies turinį, nuostatoje trūksta skyrybos ženklų, ar žodžių, kad nuostatos turinys būtų aiškus ir logiškas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma 20 str. 8 d. formuluotė:
„8. Iš aliejinių augalų, nurodytų 2019 m. kovo 13 d.
Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 priede, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, priede pagaminti degalai nuo 2023 m. gruodžio
netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų nustatymo kriterijus, nurodytus šiame reglamente.“
1
siūloma nustatyti, kad iki 2030 metų turi būti įrengta 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 000 – viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kad aukščiau minėtas skaičius elektromobilių įkrovimo prieigų turi būti įrengtas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma 23 str. 1 d. formuluotė:
„1. Iki 2030 metų Lietuvos Respublikoje turi būti
įrengta 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 000 – viešųjųosios ir pusiau viešųjųos elektromobilių įkrovimo prieigųos.“
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
vartojama „pažangiosios matavimo sistemos“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas yra laikoma „pažangiomis matavimo sistemomis“, svarstytina ar ši sąvoka, siekiant aiškumo, neturėtų būti apibrėžta projekto nuostatose.
Nepritarti Komiteto argumentai: Ši sąvoka yra įtvirtinta šiuo metu keičiamame Elektros energetikos įstatymo projekte, kuris turės įsigalioti sausio 1 d. Šio projekto 2 str. nurodyta, kad sąvokos suprantamos kaip nurodyta kituose teisės aktuose, tarp kurių ir Elektros energetikos įstatymas. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
taisykles, projekto 23 straipsnio 17 dalyje vartotinas pilnas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pavadinimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma 23 str. 17 d. formuluotė:
„17. Elektros skirstomųjų tinklų operatorius yra
atsakingas už elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimą prie elektros energijos tinklų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka. “
2
nurodomi elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek projekto 24 straipsnio kituose nuostatose, tiek kituose projekto nuostatose yra minimi „viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“,
„viešųjų, pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai“,
„viešųjų, pusiau viešųjų ir privačių elektromobilių įkrovimo prieigų
operatoriai“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 24 straipsnio 2 dalis neturėtų būti patikslinta, nurodant, kurie elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turimi omenyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma patikslinti 24 str.
2 dalį papildant atitinkama formuluote:
„Viešųjų, pusiau viešųjų ir privačių Eelektromobilių
įkrovimo prieigų operatoriai turi teisę sudaryti elektros tiekimo įkrovimo prieigai sutartį su bet kuriuo pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, elektros energijos gamintoju pagal dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijomis, Elektros energetikos įstatyme numatyta nustatyta tvarka.“
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nustatyti, kad „Lietuvoje veikiančios viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir jų operatoriai privalo turėti Tvarkytojo suteiktus unikalius identifikacinius kodus ir būti įregistruoti Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje vadovaujantis Tvarkytojo nustatyta tvarka.“ Pažymėtina, jog įstatyme niekaip nereguliuojama teisinė situacija, jei prieigos ir operatoriai neturės identifikacinių kodų ir nebus įregistruoti informacinėje sistemoje. Todėl darytina prielaida, jog tokiais atvejais nebus taikomos jokios sankcijos, o siūlomas nustatyti reikalavimas yra teisiškai bereikšmis, nes jo privalomumas neužtikrinamas jokiais būdais. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pažymėtina, kad į sistemą operatoriai kviečiami jungtis siekiant tiek nacionaliniu, tiek privačiu bendradarbiavimu paskatinti spartesnę elektromobilumo plėtrą. ES šalyse, diegiančiose unikalių kodų suteikimo pagal ES metodiką principus, nustatomos įvairios sąlygos operatoriams, nuo privalomumo iki rekomendacijų. Projekto 25 str. 3 dalyje nustatyta, kad visi operatoriai ir jų prieigos turi turėti identifikacinius kodus ir būti įregistruoti sistemoje, taip pat 34 str. 8 dalyje nustatyti terminai dėl šių prievolių.
Kadangi kuriamos sistemos vienas iš pagrindinių tikslų yra sukurti nacionalinę elektromobilių įkrovos prieigų duomenų bazę siekiant ateityje įgalinti tarptinklinio ryšio paslaugas, tokių paslaugų atsiradimas aktualus tiek vartotojams, tiek operatoriams. Sistemos sukūrimas taip pat aktualus tuo, kad ja bus surenkama informacija apie esamas elektromobilių įkrovimo prieigas ir sukurta struktūra tokios informacijos viešinimui. Tai aktualu tiek nacionaliniu mastu (vieningos informacijos surinkimas apie esamą infrastruktūrą tiek miestuose tiek tarp jų; reikalingi duomenys ES ataskaitoms parengti) taip pat tiek vartotojams (informacija apie veikiančias prieigas, jų užimtumą, kainą ir pan.) tiek prieigų operatoriams (viešumas, informacija apie infrastruktūros plėtrą, nauji vartotojai). Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu rengiami ir Elektros energetikos įstatymo pakeitimai numatantys didesnę prijungimo prie elektros tinklų kainą prie sistemos neprisiregistruotoms viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
„gavęsi“ keistinas žodžių „gavęs“. Pritarti
Komiteto pasiūlymas: Siūloma patikslinti projekto 25 str. 6 punktą:
„Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų
informacinės sistemos tvarkytojas, gavęsi viešosios ar pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriaus užpildytą prašymą dėl unikalaus identifikacinio kodo suteikimo ir viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos įregistravimo Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje, sprendimą dėl unikalaus identifikacinio kodo suteikimo arba atsisakymo jį suteikti priima per 3 darbo dienas.“
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 58.
Projekto 25 straipsnio 9 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu, kad nuostatos dėstymas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos taisykles, žodžius „ir neatlygintinai“ įrašant jiems deramoje vietoje. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma atitinkamai patikslinti projekto 25 straipsnio 9 dalį:
„9. Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų
operatorius įsipareigoja neatlygintinai Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos tvarkytojui teikti elektromobilių stotelės statinius ir, kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi galimybę perduoti, dinaminius duomenis Tvarkytojo nustatyta tvarka, pagal atvirą įkrovimo prieigų protokolą (angl. Open Charge Point Protocol) arba pagal kitą su juo suderinamą protokolą ir neatlygintinai.“
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
59Projekto 25 straipsnio 9 dalyje,
atsižvelgiant į teisės aktų rengimo reikalavimus, brauktini pertekliniai žodžiai skliaustuose: „(angl. Open Charge Point Protocol)“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pritarti. Žr. siūlomą formuluotę dėl projekto 25 straipsnio 9 dalies pakeitimo komiteto argumentacijoje dėl pasiūlymo Nr. 58. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-112510
nurodoma, kad unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms ir jų operatoriams yra suteikiami neribotam laikui arba iki panaikinimo. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku, iki kokio panaikinimo yra suteikiami unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms, t. y. ar iki elektromobilių įkrovimo prieigų panaikinimo, ar iki unikalių identifikacinių kodų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto
Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto 25 str. 10 dalies formuluotė: „10.
10 dalies formuluotė:
„10. Unikalūs identifikaciniai kodai viešosioms ir pusiau viešosioms
elektromobilių įkrovimo prieigoms ir jų operatoriams yra suteikiami neribotam laikui arba iki panaikinimo.“
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
122
punkte siūloma nustatyti, kad viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir operatoriaus identifikaciniai kodai panaikinami ir šios prieigos išregistruojamos iš Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos likvidavus juridinį asmenį, teikusį elektromobilių įkrovimo paslaugas. Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Taigi juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik juos likvidavus, bet ir juos reorganizavus. Svarstytina, ar juridiniam asmeniui pasibaigus dėl reorganizavimo, identifikaciniai kodai taip pat neturėtų būti panaikinami, o po reorganizavimo veiksiantiems juridiniams asmenims (asmeniui), kurie (-is) perimtų reorganizuojamo juridinio asmens teises ir pareigas, būtų suteikiami nauji identifikaciniai kodai. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome atitinkamai patikslinti projekto 25 straipsnio 12 dalies 2 punktą:
„2) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus ar reorganizavus
juridinį asmenį, teikusį elektromobilių įkrovimo paslaugas;“
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūloma nustatyti, kad į Darnaus judumo fondą gali būti skiriamos lėšos arba tam tikra jų procentinė dalis, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų. Projekto nuostata, kad gali būti skiriama transporto priemonių registracijos mokesčio ,,tam tikra procentinė dalis“ kelia abejonių.
Manytina, kad įstatyme turėtų būti nustatytas konkretus procentas lėšų, skiriamų Darnaus judumo fondui nuo surinkto atitinkamo mokesčio, taip pat ir nuo kitų lėšų šaltinių. Kitu atveju, liktų neaišku, kuris subjektas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų įgaliojimus nustatyti konkrečią fondui skirtiną mokesčio procentinę dalį bei konkrečią lėšų, skiriamų iš kitų projekte nurodytų šaltinių, dalį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma patikslinti projekto 30 straipsnio 2 dalį:
<...>
„2. Į Darnaus judumo Fondą gali būti skiriamos
lėšos arba tam tikra jų procentinė dalis, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų.“
<...>
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondą administruoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Projekto 30 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Darnaus judumo fondo tarybos sudarymo tvarka, šio fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Darnaus judumo fondo nuostatuose. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiški nei Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetencija administruojant fondą, nei fondo tarybos kompetencija bei jos sudarymo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad į minėtą fondą būtų skiriama dalis valstybei sumokėto transporto priemonių registracijos mokesčio ir kitos valstybės biudžeto lėšos, esminiai reikalavimai valdant ir disponuojant fondo lėšas turėtų būti nustatyti įstatyme.
Todėl projekte reikėtų nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetenciją administruojant fondą, taip pat fondo tarybos sudarymo tvarką (narių skaičių, institucijas, kurios skiria narius į fondo tarybą, paskirtų narių kadencijos trukmę, reikalavimus narių kvalifikacijai ir pan.) bei fondo tarybos kompetenciją. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pažymėtina, kad ADĮ projekto 4 str. nustato Vyriausybės kompetenciją tvirtinant Darnaus judumo fondo nuostatus. Siūlytina patikslinti projekto 30 straipsnį tiksliau reglamentuojant fondo sudarymo tvarką:
„1. Darnaus judumo fondas (toliau – Fondas) sudaromas
siekiant tikslingai ir nepertraukiamai ne trumpiau kaip iki 2030 metų finansuoti alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūros įsigijimą, naudojimą, įrengimą, modernizavimą ir (ar) plėtrą, taip pat finansuoti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, išskyrus visai netaršias ir netaršias transporto priemones, ribojimą. 2. Į Darnaus judumo Fondą gali būti skiriamos lėšos arba tam tikra jų procentinė dalis, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų. 3. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Fondo lėšos laikomos atskiroje Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos banko sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. 4.
aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Darnaus judumo fondo nuostatus. 5. Darnaus judumo fondo lėšos laikomos atskiroje Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. 6. 4. Darnaus judumo Fondo lėšos skiriamos miestų darnaus judumo plano priemonėms finansuoti, alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimui, alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimui ir plėtrai, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimų miestuose įrengimui, vidaus degimo varikliais varomoms transporto priemonėms perdarytimui į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, aplinkos oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimui finansavimui finansuoti, visuomenės informavimo, švietimo ir kt. Darnaus judumo priemonėms įgyvendinti ir priemonių, susijusių su darnaus judumo plėtra, įgyvendinimui finansuoti Fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 7. 5. Sprendimus dėl Darnaus judumo Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Darnaus judumo fondo veiklos kryptims skyrimo Darnaus judumo fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Darnaus judumo fondo taryba. Darnaus judumo fondo tarybą Fondo tarybą sudaro septyni nariai. Fondo tarybos institucinę sudėtį susisiekimo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Fondo tarybos personalinę sudėtį tvirtina susisiekimo ministras. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. 8. 6. Darnaus judumo Fondo tarybos sudarymo tvarka, Darnaus judumo Fondo tarybos narių kompetencijosa ir reikalavimai nustatomi Darnaus judumo Fondo nuostatuose.“
6 64.
Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti Darnaus judrumo fondo lėšų panaudojimo sritis, nustatant, kad, be nurodytų sričių, šio fondo lėšos gali būti naudojamos ir kitiems tikslams. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad fondo veikla, be kita ko, bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis ir į valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įstatyme turi būti nurodytos visos sritys, kuriose fondo lėšos bus naudojamos, t. y. turi būti baigtinis sąrašas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pritarti. Žr. siūlomą formuluotę dėl projekto 30 straipsnio pakeitimo komiteto argumentacijoje dėl pasiūlymo Nr. 63. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
esantis trumpinys „kt.“ nevartotinas ir turėtų būti keičiamas pilnu žodžiu. Pritarti Į pastabą atsižvelgta pritariant Seimo Teisės departamento pastabai Nr. 63. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
66Projekto 31 straipsnio 2 dalyje,
atsižvelgiant į tai, jog nustatomas imperatyvus reikalavimas vykdyti visuomenės švietimo ir susijusios informacijos viešinimo kampanijas, nurodytina kokie asmenys yra atsakingi už tokių kompanijų vykdymą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma pritarti iš dalies papildant 31 str. atitinkama formuluote:
<...>
„2.
Siekiant formuoti visuomenės elgseną, keisti jos įpročius ir skatinti perėjimą prie alternatyviaisiais degalais varomų netaršių transporto priemonių naudojimo, vykdomas visuomenės švietimas ir susijusios informacijos viešinimo kampanijos:
1) į pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo švietimo programas integruojamas pamokų ar paskaitų kursas, pagrindinio, ir vidurinio ugdymo įstaigose, ir profesinio ugdymo už kurių įgyvendinimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija; 2)mokymai valstybės ir savivaldybių įstaigose už kurių įgyvendinimą atsakingi valstybės ir savivaldybių įstaigų administracijų vadovai;
3) savivaldybių organizuojamos socialinės kampanijos už kurių įgyvendinimą atsakingi savivaldybių administracijų vadovai;
4) socialinės kampanijos vidutinėse ir didelėse įmonėse už kurių įgyvendinimą atsakingi vidutinių ir didelių įmonių vadovai.“
<...>
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikalavimus, projekto aštunto skirsnio pavadinimas, kuris yra per daug bendro pobūdžio, tikslintinas jį sukonkretinant. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma formuluotė:
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslintinas, kadangi nėra aišku, kokia atsakomybė turima omenyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 32 straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik atsakomybę, bet ir atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, baudų skyrimo terminus, pažeidimų nagrinėjimo tvarką, sprendimų apskundimo ir vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 32 straipsnio nuostatas, kuriomis reglamentuojami skirtingi dalykai, išdėstyti atskirais straipsniais. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma formuluotė:
Atsakomybė už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą
„1. Degalų tiekėjams ir (ar) transporto sektoriaus gamtinių dujų
tiekėjams už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą, Taryba, Tarybos nustatyta tvarka, skiria šias baudas sankcijas:
1) už įpareigojimų ir reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą skiria baudą, kurios dydis lygus neįvykdytai įpareigojimo daliai, išreikštai energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš keturių euro centų;
2) už patikrinimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, metu nustatytus pažeidimus skiria baudą – nuo 10 000 vieno tūkstančio eurų iki 1 00 0000 vieno milijono eurų;
3) už Tarybos teisėtų įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku terminu skiria įspėjimą arba baudą – nuo 1 000 eurų iki 5 000 penkių tūkstančių eurų. 2. Tarnyba, degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą Tarnybos jos nustatyta tvarka skiria šias baudas sankcijas:
1) už reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, nevykdymą skiria baudą nuo 10 000 vieno tūkstančio eurų iki 1 000 000 vieno milijono eurų;
2) už Tarnybos teisėtų įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku terminu skiria įspėjimą arba baudą iki nuo 1 000 eurų iki 5 000 penkių tūkstančių eurų. 3) už reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, nevykdymą skiria įspėjimą arba baudą iki penkių tūkstančių eurų. 3. Už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies
tvarka gali būti sustabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla. 33 straipsnis. Atsakomybės už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą, taikymo tvarka 4 1.
Degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje, taikant atsakomybę atsižvelgiama į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą:,
transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą,;
veiklą,; arba
bauda už šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytus pažeidimus. 7 4. Taryba ar Tarnyba, taikydamos atsakomybę, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 8 5. Nustatytos baudos dydis, neperžengiant neviršijant šiame šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytų ribų, mažinamas, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamas, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 9 6.
9 6. Kai Taryba ar Tarnyba svarsto pažeidimą, dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, klausimas dėl atsakomybės skyrimo gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmenims, jeigu Taryba ar Tarnyba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 10
pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius, o dėl pažeidimo, nurodyto šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. 11
šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, vykdymo. 12
valstybės biudžetą sumokama ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos Tarybos ar Tarnybos institucijos nustatyta tvarka ir terminais. 13 10.
13
dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir
(ar) panaikinimo per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jei Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos. 14
vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 15
asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 16
13Taryba ir Tarnyba, vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis,
patvirtina baudų skyrimo taisykles. 17
nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą.“
69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, jog esant bet kokio pobūdžio ir apimties šiame straipsnyje nurodytiems pažeidimams, Taryba ir Tarnyba visais atvejais, kaip vienintelę poveikio priemonę, skiria pinigines baudas. Svarstytina, ar tokia sistema, kai net už menkus teisės aktų pažeidimus asmenys bus be jokių išlygų baudžiami piniginėmis baudomis, yra proporcinga siekiamiems tikslams, ar atitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, kuriose nurodoma, kad: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų.
Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui.“ (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Manytina, jog įstatyme turėtų būti nustatyta galimybė netaikyti asmenims piniginių baudų, jei pažeidimai yra mažareikšmiai, galimai nustatant sistemą, kurioje būtų taikomi įspėjimai ir nustatomas laikotarpis nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad įstatymu siūloma atsakomybės sistema būtų siejama su siekiu, kad įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos, o ne susiekiu būtinai visais atvejais nubausti visus asmenis, net ir už mažareikšmius pažeidimus. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pažymėtina, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviui padarius pažeidimą, susijusį su privalomų įpareigojimų įvykdymu ar degalų kokybės užtikrinimu, nebus galimybės suteikti laikotarpio per kurį pažeidimas būtų ištaisytas, nes degalai bus realizuoti rinkoje. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl mažareikšmių pažeidimų, kuriuos pažeidėjas gali ištaisyti siūlytina patikslinti projekto 32 straipsnio nuostatas nustatant sistemą, kurioje būtų taikomi ir įspėjimai.
Siūloma 32 straipsnio formuluotė pateikiama komiteto argumentacijoje ties Seimo Teisės departamento pastaba Nr. 68. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19151
punkte yra numatoma bauda už įpareigojimų, nustatytų projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatoma bauda už patikrinimų, nurodytų projekto
projekto 19 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Taryba atlieka patikrinimus dėl projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiek projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra numatomos skirtingos sankcijos už tuos pačius pažeidimus, t. y. įpareigojimų ir reikalavimų nevykdymą, kurie yra numatyti projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, todėl svarstytina, ar šie du pažeidimai savo pobūdžiu nėra iš esmės tapatūs ir, atitinkamai, ar taikant šiuos projekto straipsnius praktikoje nekiltų rizika pažeisti dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos sankcijos yra skiriamos už skirtingo pobūdžio pažeidimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta bauda skiriama už metinio įpareigojimo nevykdymą, o 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta bauda skiriama už ADĮ projekto 19 str.
rizika, kad gali susidaryti situacija kuomet už to paties pobūdžio pažeidimą skiriamos dvi atskiros sankcijos, todėl siekiant išvengti dvigubo baudimo rizikos siūlytina tikslinti 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą numatant, kad 4 euro centų už 1 MJ bauda skiriama tik už metinių įpareigojimų nevykdymą, tuo tarpu už reikalavimų, numatytų 16 straipsnio 2 dalyje, nevykdymą būtų skiriama 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta bauda. Siūlomas 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas:
„1. Degalų tiekėjams ir (ar) transporto sektoriaus gamtinių dujų
tiekėjams už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą, Taryba, Tarybos nustatyta tvarka, skiria šias baudas sankcijas:
1) už įpareigojimų ir reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą skiria baudą, kurios dydis lygus neįvykdytai įpareigojimo daliai, išreikštai energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš keturių euro centų; <..> Papildomai siekiant aiškiau sureglamentuoti sankcijų skyrimo nuostatas ir išvengti pasikartojančių formuluočių siūlytina referencijas į baudų skyrimą įtvirtinti tik ADĮ projekto 32 straipsnyje papildomai jo nedubliuojant 19 straipsnyje. Siūlomas 19 straipsnio pakeitimas:
<...>
„5. Tarnyba, atlikusi degalų mėginių, paimtų šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų patikrinimų metu, laboratorinius tyrimus, Tarybos nustatyta tvarka informuoja Tarybą apie gautus laboratorinių tyrimų rezultatus. Taryba, nustačiusi pažeidimą, priima sprendimą dėl baudos, nustatytos šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skyrimo. 6.
numatytą atestuoto auditoriaus arba audito įmonės praėjusių kalendorinių metų audito ataskaitą, Tarybos nustatyta tvarka įvertina degalų tiekėjų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, įgyvendinimą. Vertindama įpareigojimų įgyvendinimą, Taryba atsižvelgia į:
1) degalų tiekėjų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų vidaus rinkaioje patiektus degalų kiekius;
2) degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams priklausančius DAEI apskaitos vienetus;
3) vidaus rinkaioje patiektų biodegalų atitiktį energetikos ministro patvirtintam žaliavų sąrašui;
4) šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus;
5) kitus DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktus duomenis ir (ar) Tarnybos patikrinimų metu nustatytus identifikuotus neatitikimus ir (ar) pažeidimus. 7. Taryba turi teisę reikalauti iš degalų tiekėjų ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų papildomos informacijos, pagrindžiančios tinkamą šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimą. 8. Taryba, Tarnyba ir kitos valstybės institucijos ar įstaigos bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kuri reikalinga, kad būtų užtikrinta šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalyse numatytų įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimo priežiūra. 9. Degalų ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus, Taryba skiria šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytas baudas. 10. Subjektui, vykdančiam mažmeninės prekybos degalais veiklą, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus, Tarnyba skiria šio įstatymo
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 71.
Projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatoma bauda už įpareigojimų, nustatytų projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra numatyti ne tik įpareigojimai, bet ir reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkamai patikslinti. Pritarti Žr. straipsnio formuluotę vertinant 68 pastabą. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1132 1;2
galiojančių teisės aktų nuostatose, kurios reglamentuoja baudų dydžius skiriamus asmenims už padarytus pažeidimus, šie dydžiai yra išreiškiami ne skaičiais, o žodžiais, siūlytina projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus baudų dydžius apibrėžti žodžiais. Pritarti Žr. straipsnio formuluotę vertinant 68 pastabą. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1132 1;3
punkte yra numatyta bauda už įpareigojimų nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku. Iš teikiamos nuostatos nėra suprantama kas turima omenyje numatant
„vykdymas ne nustatytu laiku“. Atsižvelgiant į tai, projekto 32 straipsnio 1
dalies 3 punktas, tikslintinas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pažymėtina, kad atsakomybės taikymo terminai nustatytini Tarybos tvarka, o atsakomybės vykdymas po nustatyto termino suponuoja atsakomybės nevykdymą, todėl siūlytina baudų taikymo mechanizmą susieti su nustatytais terminais, todėl atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome atitinkamai tikslinti formuluotę. Žr. straipsnio formuluotę vertinant 68 pastabą. 74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 74.
Projekto 32 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1 punkte, Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sustabdomas ir
(ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla. Pažyminėtina, jog Energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatytas baigtinis pagrindų ir atvejų sąrašas, kai leidimo galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas. Tarp šių pagrindų nėra numatyto pagrindo, jog leidimo galiojimas ar panaikinimas gali būti taikomas už du pakartotinius pažeidimus kalendoriniais metais. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Energetikos įstatymo nuostatomis. Be to, Energetikos įstatymas šiuo atveju laikytinas specialiuoju įstatymu, kurio reguliavimo apimtis neturi būti keičiama teikiamu įstatymo projektu. Todėl naują leidimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindą reikėtų numatyti Energetikos įstatyme. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant nekeisti leidimų sustabdymo ir panaikinimo pagrindų siūlome atsisakyti ADĮ projekto 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos: „3. Už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies
tvarka gali būti sustabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla.“ Atitinkamai koreguotinos projekto nuostatos, kuriose referuojama į 33 straipsnio 3 dalį pernumeruojant po šios dalies einančius punktus ir sistemiškai koreguojant projekto 32 straipsnio 13 dalį:
<...>
„13.10.
Tarybos ar Tarnybos sprendimas dėl baudos skyrimo ar Tarybos sprendimas dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo per
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jei Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos.“
<...>
75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 32 straipsnio 6 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome aplinkybių sąlygas dėstyti atitinkamai:
reguliuojamąją veiklą, taikymo tvarka <..>
„52. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma
tai, kad pažeidimą padaręs degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą:,
6 3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą,;
veiklą,; arba
bauda už šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytus pažeidimus.“
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
siūloma nustatyti, kad svarstant pažeidimą, dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Projekte siūlomos įtvirtinti tik dvi aukščiau nurodytų subjektų teises – būti išklausytam ir duoti paaiškinimus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, galėtų šio pažeidimo procese tinkamai ginti savo teises. Visos proceso dalyvių teisės turėtų būti nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, teisė susipažinti su bylos medžiaga, teisė teikti prašymus, teikti įrodymus ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome patikslinti projekto 33 straipsnio 6 dalį:
<...>
„9. 6. Kai Taryba ar Tarnyba svarsto pažeidimą,
dalyvauja degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti išklausyti, ir duoti paaiškinimus, teikti prašymus ir įrodymus.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, klausimas dėl atsakomybės skyrimo gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmenims, jeigu Taryba ar Tarnyba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.“
<...>
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
siūloma nustatyti, kad ,,Tarybos ar Tarnybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos ar Tarnybos institucijos nustatyta tvarka ir terminais“. Manytina, kad, atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su esminių asmens pareigų nustatymu, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, baudų į valstybės biudžetą sumokėjimo terminai turėtų būti nustatyti teikiamame įstatymo projekte. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 32 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos ar Tarnybos sprendimas, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar siekiant suteikti asmenims galimybę sumokėti skirtą baudą savanoriškai, netaikant priverstinių baudų išieškojimo priemonių, projekte nereikėtų nustatyti, kad Tarybos ir Tarnybos sprendimai teikiami vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pasibaigus įstatyme nustatytam baudų sumokėjimo į valstybės biudžetą terminui.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma 33 straipsnio formuluotė:
<...>
„12
vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos Tarybos ar Tarnybos institucijos nustatyta tvarka ir terminais.“
<...>
Atsižvelgiant į tai, kad paskirta bauda turės būti sumokėta per Projekte nustatytą terminą tik pasibaigus Projekte nustatytam terminui būtų taikomos priverstinės baudų išieškojimo priemonės. Todėl manytina, kad siūlymas nustatyti, kad Tarybos ir Tarnybos sprendimai teikiami vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pasibaigus įstatyme nustatytam baudų sumokėjimo į valstybės biudžetą terminui, yra perteklinis. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
derėtų nustatyti, ar Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo ar Tarybos sprendimo dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo apskundimas teismui sustabdo šių sprendimų vykdymą iki teismo sprendimo dėl šių sprendimų įsiteisėjimo. Be to, manytina, jog tokių sprendimų vykdymas, atsižvelgiant į jų keliamas teisines pasekmes, turėtų būti stabdomas.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktas individualias aplinkybes, turi teisę pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir galimai pritaikyti draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, pvz. sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ar laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad teisę spręsti, ar tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi teismas, todėl siūlytina ADĮ projekto 33 str. numatyti, kad sprendimo dėl baudos skyrimo apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo jeigu teismas nenumato kitaip. Siūlytina papildyti 33 str. atitinkamai: <..>
sprendimas, kuriuo skiriama bauda yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 79. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
siūloma nustatyti, kad: „Lėšos, gautos už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą.“ Pažymėtina jog ši nuostata neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, nes valstybės biudžeto lėšos tam tikroms programoms gali būti skiriamos tik tam tikrų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pagrindu.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, „Seimo konstituciniai įgaliojimai tvirtinti valstybės biudžeto projektą apima ir Seimo įgaliojimus nustatyti valstybės biudžeto pajamų šaltinius, planuojamas valstybės biudžeto pajamas bei jų dydžius, valstybės biudžeto išlaidas, subjektus, kuriems skiriamos valstybės biudžeto lėšos, asignavimų dydžius ir kita.“ (2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma 33 straipsnio formuluotė:
<...>
„17 14. Lėšos, gautos už šiame šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti. per Klimato kaitos programą.“
80Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
203
siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., o pirmą kartą nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d. riba, nustatyta šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, turi būti ne didesnė kaip 6,2 procentinio punkto.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos dalis „Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.“ yra suformuluota teisiškai ydingai, nes nustato ne nuostatos taikymo ypatybes, įstatymo nuostatos įsigaliojimo datą. Pažymime, kad įstatyminė nuostata negali būti kartu ir galiojanti ir netaikoma, nes visos galiojančios įstatymų nuostatos turi būti taikomos.
Be to, likusi straipsnio dalis, prasidedanti žodžiais: „pirmą kartą“, kelia abejonių dėl jos esmės. Pažymėtina, kad projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatoma riba yra įstatyminė riba – įstatyme įtvirtintas dydis, todėl nesuprantama, kas, kaip ir kokiu būdu turėtų ar galėtų nustatyti tam tikrą ribą, galiosiančią nuo įstatymo įsigaliojimo datos iki 2022 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti ribą, galiosiančią nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d., tokia riba turi būti nustatyta įstatymo tekste, o ne jo taikymo nuostatose, kadangi pagal savo esmę tai nėra įstatymo taikymo nuostata, o įstatyminė nuostata galiosianti nuo įstatymo įsigaliojimo iki tam tikros datos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Projekto 35 straipsnio 3 dalimi siekiama nustatyti ribą, kuri būtų taikoma nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d. kadangi biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis turi būti apribojama pagal 2020 m. faktą, kuris šiuo metu nėra žinomas ir bus aiškus tik 2021 m. III ketv., t.y. įstatymui jau įsigaliojus. Kadangi pagal savo esmę nuostata, nusakanti ribą, nėra įstatymo taikymo nuostata, o yra įstatyminė nuostata, galiosianti nuo įstatymo įsigaliojimo iki tam tikros datos, siūlytina pritarti LRS Teisės departamento pastabai ir atsisakyti ADĮ projekto 34 str. 3 d. dėstomos nuostatos ją tikslinant ir perkeliant į 20 str. Siūlomos formuluotės:
reikalavimai „1.
Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai, įgyvendindami šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus, turi užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir (ar) pašarinių augalų, procentinė dalis palyginti su bendra degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo per metus patiektų degalų skaičiuojant nuo bendros degalų tiekėjo parduotų degalų energineės verte:ės, nebus daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. 1) 2021 metais nebūtų didesnė kaip 6,2 procentinio punkto;
2) 2022 ir kitais metais nebūtų didesnė daugiau kaip vienu procentiniu punktu palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais.“
departamento pastabą Nr. 81. 81. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-1135
pasiūlymas Vyriausybei, jos įgaliotoms institucijos, atitinkamiems ministrams, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, savivaldybių institucijoms ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 34 straipsnio 12 dalis įsigaliotų kartu su visu įstatymu, t.y. 2021 m. liepos 1 d. Taigi aukščiau nurodyti subjektai, priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo neturėtų teisinio pagrindo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant to išvengti, projekto 34 straipsnio 12 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.
Todėl projekto 34 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis ir dėl projekto 34 straipsnio 12 dalies įsigaliojimo. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma koreguoti projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
šio įstatymo 30, 31, 32 straipsnius ir šio straipsnio 14 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 30, 31,
straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., o pirmą kartą nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2022 m. sausio 1 d. riba, nustatyta šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, turi būti ne didesnė kaip 6,2 procentinio punkto.
<...>
14Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos,
energetikos ministras, susisiekimo ministras, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, savivaldybių institucijos ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
<...>
82Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išdėstytas po keičiamo įstatymo 33 straipsnio teksto. Nepritarti Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į Teisės aktų projekto rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, 49 punktą, „ Įstatymo priedai dėstomi po įstatymą pasirašančio subjekto pareigų pavadinimo atskirame lape (išskyrus nauja redakcija dėstomą įstatymą ar keičiant jau esantį įstatymo priedą). <...>“ Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo projektas nėra nei dėstomas nauja redakcija (priešingai, rengiama pirminė projekto redakcija), nei keičiamas jau esantis įstatymo projektas, todėl priedo dėstymui turėtų būti taikoma bendroji taisyklė, t. y. įstatymo priedas dėstomas po įstatymą pasirašančio subjekto pareigų pavadinimo atskirame lape. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biodegalų asociacija (Kaimo reikalų komitetui ir Seimo valdybai) 2020-09-11
Nr. 956 pritarė Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo bei kitiems, su tuo projektu susijusiems, įstatymų projektams ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Seimui. Artimiausiu metu Seime bus nagrinėjami šie įstatymų projektai. Minėtuose teisės aktuose reglamentuojami klausimai yra tiesiogiai susiję ne tik su biodegalų gamybos sektoriumi, bet ir su grūdų augintojų veiklos sąlygomis ir galimybėmis vykdyti savo veiklą ateityje. Biodegalų sektorius tiesiogiai susijęs su ūkininkais, kadangi energetiniai augalai – alternatyva žemdirbiams, kuri didina jų pajamas. Žemdirbiai turi galimybę auginti ne vien tik grūdus, bet ir rapsus, kuriuos sąlyginai nesudėtinga realizuoti, esant išvystytam jų perdirbimui vietoje. Biodegalų sektoriaus plėtra lėmė, jog Lietuvoje per praėjusius 10 metų rapsų auginimas išaugo kartais, - iki 600-800 tūkst. tonų.
To pasiekta ne tiek plečiant ir įsisavinant apleistus žemės plotus bet ir didinant derlingumą. Perdirbant žemės ūkio žaliavas yra kuriama pridėtinė vertė, kuri papildo nacionalinį biudžetą, užtikrinamas grūdų supirkimas Lietuvoje, vykdomas labai svarbių vietinių baltyminių pašarų, kitų produktų gamyba bei tiekimas. Biodegalų asociacija kartu su Lietuvos grūdų perdirbėjų, Lietuvos grūdų augintojų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijomis bei su Lietuvos ūkininkų sąjunga teikė savo pastabas bei dalyvavo diskusijose dėl minėtų teisės aktų (pridedame bendrą asocijacijų raštą ŽUM). Aptariamų teisės aktų nuostatos tiesiogiai palies biodegalų gamintojus bei jų partnerius ūkininkus. Atsižvelgiant į tai, siūlome Kaimo reikalų komitetui dalyvauti nagrinėjant šiuos įstatymo projektus ir pateikti savo išvadas dėl jų. Atsižvelgti
asociacija (AAK, EKK ir KRK) 2020-09-21 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymo projektas (toliau – projektas). Šiuo projektu yra numatoma naujai sureguluoti atsinaujinančių degalų prekybos rinką, kas neišvengiamai palies ir mineralinių degalų prekybą bei gamybą. Nustatomos papildomos skatinimo priemonės atsinaujinantiems degalams, kai kuriems iš jų numatoma taikyti keleriopą skatinimą, sukuriami visiškai nauji dariniai, tokie kaip atsinaujinančių energijos išteklių statistinių vienetų registras, numatoma sukurti šių vienetų administravimo sistemą su įvairiais auditais, kontroliuojančiomis institucijomis, kurių funkcijos dubliuojasi ir nėra aiškios bei nustatomos didžiulės finansinės ir kitokios sankcijos. Projektas, vertinant jo apimtis ir reikšmę, mūsų nuomone, buvo „suspaustais“ terminais ir karantino salygomis, kai buvo apsunkintos galimybės normaliai diskutuoti ir ieškoti bei rasti optimalius sprendimus.
Projekte sprendžiami gana sudėtingi ir kompleksiniai klausimai, atskirais atvejais dėl priešingų interesų tinkamas sprendimas gali būti komplikuotas ir jo paieškai reikia daugiau laiko bei išsamesnės informacijos analizės. Tuo tarpu pasekmės dėl šiame įstatyme padarytų klaidų gali labai skaudžiai atsiliepti kai kuriems minėtų sektorių dalyviams. Iš principo, diskutuojant su projekto autoriais, akivaizdžai jaučiama, kad liko nemažai neatsakytų klausimų. Biodegalų asociacija teikė savo pastabas bei pasiūlymus Energetikos ministerijai, bet, mūsų nuomone, kai kuriais svarbiais atvejais jie buvo ne iki galo suprasti. Vienas iš svarbesnių klausimų - tai dvigubo skatinimo schemos taikymas pažangiems degalams, t.y. ne tik privalomas maišymas, bet ir jų užskaitymas dviguba verte. Toks dvigubas skaitinimas faktiškai reiškia dabartinių biodegalų, gaminamų iš vietinės žaliavos, išstumimą ir importo subsidijavimą. Šiuo metu I-os kartos biodegalų maksimalus panaudojimas yra pigiausias, efektyviausias ir Lietuvai naudingiausias būdas, siekiant išsikeltų ambicingų tikslų šioje srityje. Tačiau nerimą kelia ketinimai suteikti išskirtines sąlygas ir prioritetus taip vadinamiems II –os kartos pažangiems degalams, numatant jų verčių skaičiavimo daugiklius ir leidžiant jų sąskaita sumažinti I-os kartos biodegalų dalį mineraliniuose degaluose. Norime pažymėti, kad Lietuvos biodegalų gamintojai tikrai nėra prieš tokius II kartos pažangius biodegalus. Lietuvos biodegalų gamintojai jau šiuo metu patys gamina tikrus pažangiuosius biodegalus, taip pat planuoja investicijas į didesnės apimties pažangių biodegalų gamybą.
Tačiau akivaizdu, kad palikus dabar siūlomą tvarką, jie patirs nuostolių ir bus priversti atsisakyti planų dėl pažangių biodegalų gamybos, o su laiku dėl minėtos nesąžiningos konkurencijos bus ir visai išstumti iš biodegalų rinkos. Nors Biodegalų asociacija iš esmės neprieštarauja Energetikos ministerijos siūlymams, tačiau pažymėtina, kad, mūsų supratimu, tai turėtų būti taikoma tik tai daliai biodegalų, kuri viršyja pagal projektą numatomą privalomai įmaišomą minimalią biodegalų dalį. Projekto derinimo metu asociacija teikė savo argumentus apie dabartines didžiules problemas, su kuriomis susiduria biodegalų gamintojai, konkuruodami su taip vadinamais pažangiaisiais biodegalais. Šiuo metu rinkoje yra kelių rūšių pažangūs biodegalai. Absoliučiai didžiausią dalį tokių „pažangių“ biodegalų sudaro biodegalai, gaminami iš „žaliavų – atliekų“, pvz.: “palmių aliejaus gamybos atlieka" (PFAD), "nekokybiškų, brokuotų, sergančių grūdų",
"cukraus gamybos atliekų“, atvežamų iš Ukrainos, Baltarusijos,
Singapūro, Malaizijos ir pan. Tokie produktai, iš tiesų, negali būti laikomi jokiais pažangiais biodegalais. Nežiūrint to, tokie „pažangūs“ biodegalai rinkoje jau yra siūlomi. Jų kaina 10-20 % yra didesnė, nei I-os kartos biodegalų. Tačiau, jei jų įmaišymas leis dvigubai sumažinti įmaišomų I-os kartos biodegalų dalį, konkuruoti su tokiais dvigubais daugikliais remiamais biodegalais bus neįmanoma. Tai labai neigiamai atsilieps visai Lietuvoje sukurtai biodegalų gamybai ir atitinkamai Lietuvos žemdirbiams, auginantiems rapsus ir javus , naudojamus biodegalų gamybai.
Pažymėtina, kad numatomi proteguoti produktai nėra tvarūs (pavyzdžiui, UAB „Neste Lietuva“ parduodamas HVO produktas gaminamas iš palmių – dėl palmių auginimo trečiosiose šalyse kertami miškai, naikinama didelės biologinės įvairovės žemė, o tai reiškia, kad į aplinką išskiriami didžiuliai kiekiai CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų). Apie Ukrainoje siūlomus „pažangius“ biodegalus iš „sergančių“ grūdų, jau nekalbama, nes visiems akivaizdu, kokie ten „pažangūs“ biodegalai. Tačiau tokios schemos yra naudojamos ir gana plačiai. Taigi tokia prekyba ne tik yra nesąžininga, labai abejotino teisėtumo, bet ir generuoja pajamas ne Lietuvos, o užsienio subjektams. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad tokio protegavimo turėtų būti atsisakyta ir jis jokiu būdu neturėtų būti naudojamas, mažinant biodegalų, pagamintų iš rapsų ir javų , vartojimo apimtis. Ypač įvertinant išskirtines Lietuvos sąlygas ir priežastis: Lietuvoje turime grūdų perteklių. Lietuvoje turime veikiančius biodegalų gamintojus, užtikrinamos darbo vietos, kuriama papildoma pridėtinė vertė, užtikrinamos nemažos eksporto apimtys, gaminami biodegalai stiprina energetinį nepriklausomumą. Lietuvoje užauginta žemės ūkio produkcija, naudojama biodegalų gamybai, yra tvari. (auginant žaliavą biodegalų gamybai, nėra naikinama didelės biologinės įvairovės žemė, žaliava nėra auginama didelių anglies atsargų dirvožemyje (taigi į aplinką išmetamas leidžiamas CO2 ir kitų teršalų kiekis) etc. Šiuo metu taip vadinamos I-os kartos biodegalų dalies didinimas, kaip priemonė tikslams pasiekti, yra pigiausias ir efektyviausias galimas būdas. Biodegalų, pagamintų iš Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos, kokybė yra aukščiausio lygio.
Ilgą laiką kokybiški biodegalai buvo maišomi su arktiniu dyzelinu (I-os klasės) ir naudojami žiemos laikotarpiu nesukeliant jokių poblemų. Atsižvelgdami į tai pateikiame pasiūlymą papildyti projekto 16 straipsnį 12 dalimi:
„12. Degalų ir biodegalų mišinyje biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat
nebiologinių skystųjų degalų energinė vertė du kartus didesnė verte skaičiuojami tik toje dalyje, kuri viršija šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą dėl minimalios biodegalų dalies kiekviename litre.“ Taip pat prašytume, sudaryti sąlygas tinkamai pristatyti asociacijos poziciją ir išdiskutuoti kilusius klausimus surengus klausymus ar kitu komitetui priimtinu būdu.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad siekiant didinti pažangiųjų biodegalų naudojimą yra reikalingos atitinkamos skatinimo priemonės, siūlome užtikrinti, kad pažangiųjų ir kitų antros kartos biodegalų rūšių skatinimui ir toliau būtų taikomas daugiklis, tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į identifikuojamas rizikas tokia skatinimo forma neturėtų sukelti dirbtinių rinkos iškraipymų ar grėsmės Lietuvoje veikiančioms įmonėms, taip pat papildomai įvertinant tai, kad pirmos kartos biodegalų dalis yra apribojama iki 2020 m. lygio siūlome koreguoti įstatymo projekto 16 straipsnio 10, 11 ir 12 dalis bei 20 straipsnio 1 dalį, apribojant tačiau neeliminuojant, daugiklių taikymo. 16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams
<...>
„10. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali
biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. atsižvelgiant į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšį ir biodegalų pažangumą. 11. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 212 straipsnyje. 12.
šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį.“
reikalavimai
„1. Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai,
įgyvendindami šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus, turi užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir (ar) pašarinių augalų, procentinė dalis palyginti su bendra degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo per metus patiektų degalų skaičiuojant nuo bendros degalų tiekėjo parduotų degalų energineės verte:ės, nebus daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. 1) 2021 metais nebūtų didesnė kaip 6,2 procentinio punkto;
2) 2022 ir kitais metais nebūtų didesnė daugiau kaip vienu procentiniu punktu palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais.“
<...>
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
11 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Alternatyvių degalų įstatymo projektas (toliau –projektas).
Įstatymo tikslas yra mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu en. ergijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų Lietuvos Atsinaujinančių Išteklių Energetikos konfederacija, išnagrinėjusi parengtą projektą, teikia šiuos Projekto patobulinimo pasiūlymus Seimo nariams, kuriuos prašome išnagrinėti. PASIŪLYMAS NR. 1 Atsisakyti daugiklių atskiriems biodegalams/biodujoms Projekto 16 straipsnio 11 dalyje yra įrašyta nuostata, kad „Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 21 straipsnyje” Tai yra projekte siūloma taikyti daugiklius pažangiesiems ir antros kartos biodegalams ir biodujoms, pagamintiems iš žaliavų, kurios patenka į energetikos ministro patvirtintą sąrašą. Tokiu būdu degalų ar dujų tiekėjams, siekiantiems jiems nustatytų atsinaujinančių išteklių dalies parduodamuose degaluose tikslų, naudojant pažangiuosius arba antros kartos biodegalus/biodujas, šių biodegalų/biodujų energetinė vertė dauginasi iš dviejų.
Kitais žodžiais tariant – degalų tiekėjai tą patį tikslą gali pasiekti biodegalų, pagamintų iš energetikos ministro patvirtintame sąraše esančių žaliavų, įmaišant dvigubai mažiau, nei maišydamas kitus biodegalus ir atitinkamai – didesnę dalį įmaišant naftos degalų. Taikant daugiklius – kuo daugiau maišoma antrosios kartos biodegalų, tuo didesnė dalis naftos degalų gali būti palikta parduodamuose degaluose. ES atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvoje yra leidžiama taikyti daugiklius biodegalams ir biodujoms, pagamintiems iš direktyvos IX priede esančių žaliavų. Tačiau tai yra tik galimybė ir daugelis ES šalių daugiklių netaiko arba taiko ribotai Siūlome projekte atsisakyti daugiklių pažangiems ar/ir antros kartos biodegalams ir biodujoms, pagamintoms iš žaliavų, patenkančių į energetikos ministro patvirtintą žaliavų sąrašą
įrašytos nuostatos
nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 21 straipsnyje Kartu atitinkamai siūlome pataisyti projekto
patį naftos degalų sumažinimo tikslą, bet netaikant daugiklių: 1.
Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 6,4 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 0,1 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 6,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 0,2 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 7,0 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 0,35 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip
ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 7,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 0,7 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 8,0 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 0,9 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 1,1 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 9,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 1,35 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių; Ir atitinkamai pataisant 21 straipsnio 1 dalį: 1.
Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų atitinkamą dalį:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 6,4 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 0,1 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 6,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 0,2 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 7,0 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 0,35 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip
ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 7,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 0,7 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 8,0 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 0,9 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 1,1 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 9,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 1,35 procentinio punkto turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių; Ir atitinkamai pataisant 21 straipsnio 1 dalį:
kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru, atsižvelgdami į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, tvirtina metodiką, pagal kurią vertinamos biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tinkamos naudoti žaliavos ir žaliavos, iš kurių pagamintų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir (ar) nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė, siekiant šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų, gali būti laikoma du kartus didesne palyginti su jų pradine energine verte.
Pagrindinės priežastys kodėl siūloma atsisakyti daugiklių taikymo:
importuojamiems (Lietuvoje tokių biodegalų ištekliai yra itin riboti) biodegalams, turintiems sertifikatus, užtikrinančius, kad jie yra pagaminti iš Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos IX priedo žaliavų neribotas taikymas kelia pavojų Lietuvoje gaminamiems biodegalams, neturintiems tokių sertifikatų, kadangi tas pats atsinaujinančių išteklių dalies parduodamuose degaluose tikslas gali būti pasiekiamas, sumaišant dvigubai mažesnį kiekį biodegalų ir degalų tiekėjai yra suinteresuoti maišyti brangesnius, bet atitinkamus sertifikatus turinčius biodegalus. Tai savo ruožtu kelia grėsmę Lietuvos biodegalų pramonei: trims biodegalų gamykloms, eilei rapsų spaudyklų, 400 skirtingų ūkių ir kooperatyvų, tiekiančių žaliavas biodegalų gamybai. Su biodegalų gamintojų veikla susijusių įmonių pajamos Lietuvoje siekia 194 milijonus eurųp er metus. Tai pajamos, kurias gauna Lietuvos ūkininkai, logistikos, energetikos įmonės, aptarnaujančios biodegalų gamybos sektorių. Biodegalų gamyba Lietuvoje užtikrina apie 480 papildomų aukštesnio, nei Lietuvos vidurkis, vidutinio atlyginimo darbo vietų Lietuvoje.
Šios ūkio šakos praradimas, jai pralaimint konkurencinę kovą brangesniems, bet papildomai remiamiems importuojamiems biodegalams, padarytų didelę žalą Lietuvos regionų ekonomikai. Be to – tai mažintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant energetinių išteklių import apimtis
sąlygoja galimybes degalų tiekėjams tiekti degalus, kuriuose didesnę dalį sudaro degalai, pagaminti iš iškastinių išteklių – naftos. Tai nėra teisinga privilegija, nes ji realizuojama leidimu vartoti daugiau naftos, kas sąlygoja didesnius CO2 išmetimus. 3. Kritikuotinas yra pats principas, kai biodegalai, pagaminti iš energetikos ministro sudarytame sąraše esančių žaliavų, įgauna dvigubą komercinį pranašumą, kadangi tai savo ruožtu sudaro visai nereikalingas prielaidas korupcijai ir neskaidriems sprendimams. 4. Daugiklių taikymas suformuoja traukos zoną padirbtus sertifikatus turinčių biodegalų importui iš trečių šalių. Tai savo ruožtu sudaro rizikingesnę aplinką investicijoms į tikrai pažangių biodegalų ar biodujų gamybą Lietuvoje
vartojimui skatinti nėra reikalingi daugikliai. Pažangiųjų biodegalų vartojimui skatinti pakanka įpareigojimų degalų ir dujų tiekėjams transporto sektoriuje į patiektus degalus maišyti atitinkamą ir nuolat didėjantį pažangiųjų degalų kiekį. Ir tai užtikrina siūloma 16 straipsnio 1 dalies redakcija, atsisakant daugiklių taikymo. 6. Lietuva, atsiskaitydama su Europos Komisija Lietuvoje, vykdant nacionalinius įsipareigojimus didinti atsinaujinančių išteklių dalį transporte, savo ruožtu, gales taikyti daugiklius Lietuvoje suvartotiems pažangiesiems ir antros kartos biodegalams, net jei jie nebus taikomi degalų tiekėjams, vykdančiams savo įsipareigojimus.
Be to - atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Seimo 2018 metais patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, tiek Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m numatyti tikslai - siekiama atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, yra numatyti, nevertinant daugiklių efekto nei pažangiesiems degalams, nei elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių, naudojamiems transporto sektoriuje. Taigi – jei bus pasiekti Lietuvos nacionaliniai įsuipareigojimai, tai bet kuuriuo atveju net netaikant daugiklių, bus pasiekti ir gerokai viršyti Lietuvos nacionaliniai įsipareigojimai, numatyti ES atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvoje. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlome nepritarti visiškam daugiklių pašalinimui iš ADĮ projekto. Daugiklių taikymas visų pirma yra būtinas siekiant skatinti biometano ir kitų pažangiųjų bei antros kartos biodegalų gamybą ir jos plėtrą Lietuvoje. ADĮ projekte numatytų daugiklių taikymas taip pat sudaro lankstesnes galimybes degalų tiekėjams įgyvendinti jiems keliamus ambicingus tikslus ypatingai atsižvelgiant į tai, kad visoje ES degalų rinkoje yra jaučiamas pažangiųjų biodegalų trūkumas, jie yra brangesni už pirmos kartos biodegalus, todėl ES politika numato ypatingą dėmesį pažangiesiems biodegalams – skatinant juos tiek per privalomą įmaišymo dalį, tiek per daugiklius bei per papildomą paramą investicijoms.
Pasiūlymo autorių minimi sertifikatai patvirtina biodegalų tvarumą ir parodo žaliavų kilmę bei rūšį pagal kurią jos gali būti priskiriamos pažangiesiems arba nepažangiesiems biodegalams, tvarumo sistema Europos Sąjungoje yra pripažįstama visų Sąjungos narių, o pasiūlymo autorių akcentuojamos rizikos dėl perteklinio padirbtų sertifikatų naudojimo neapaiškina kodėl ES mastu pažangiųjų biodegalų pasiūla vis dar yra nepakankama. Pažymėtina, kad ADĮ projekto 21 str. reglamentuoja papildomą žaliavų tinkamų naudoti pažangiųjų biodegalų gamybai vertinimą, kurio dėka būtų įvertinamas atskirų biodegalų rūšių technologinis išsivystymas ir kaštai, taip pat indėlis mažinant klimato kaitą, todėl atsižvelgiant į metodikos nuostatas daugiklis būtų taikomas tik nepakankamai išsivysčiusioms technologijoms, kurios būtų ženkliai brangesnės už rinkoje įsitvirtinusias technologijas. Netinkamų žaliavų priskyrimo klausimas jau yra sprendžiamas Europos Komisijoje, o šiuo įstatymo projektu įtvirtinamas žaliavų vertinimo mechanizmas užtikrina spartesnį procesą identifikuojant pažangiųjų biodegalų gamybai tinkamas naudoti žaliavas ir užkertant potencialias grėsmes taip adresuojant pasiūlymo autorių identifikuojamas rizikas. Siūlome pasiūlymo autoriams pritarti iš dalies ir koreguoti įstatymo projekto 16 straipsnio 10, 11 ir 12 dalis bei 20 straipsnio 1 dalį, apribojant tačiau neeliminuojant, daugiklių taikymo. 16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams
<...>
„10.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. atsižvelgiant į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšį ir biodegalų pažangumą. 11. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 212 straipsnyje. 12. Skystųjų biodegalų energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį.“
reikalavimai „1.
Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai, įgyvendindami šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus, turi užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir (ar) pašarinių augalų, procentinė dalis palyginti su bendra degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo per metus patiektų degalų skaičiuojant nuo bendros degalų tiekėjo parduotų degalų energineės verte:ės, nebus daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. 1) 2021 metais nebūtų didesnė kaip 6,2 procentinio punkto;
2) 2022 ir kitais metais nebūtų didesnė daugiau kaip vienu procentiniu punktu palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais.“
<...>
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2020-09-21 PASIŪLYMAS NR. 2 Biodujų gamybos skatinimas pereinamu laikotarpiu, kol nesusiformuos biodujų paklausa transporto sektoriuje Įstatyme yra numatyti šie biodujų transporto sektoriuje paklausos skatinimo būdai: · Projekto 27 straipsnyje numatyta nuostata, kad „Visų kategorijų, gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų“, užtikrinanti, kad transporto kompanijos, gavusiosValstybės paramą dujomis varomų transporto priemonių įsigyjimą, privalės užtikrinti, kad kartu iš dujų tiekėjų būtų perkamos ir biodujos.
Projekto 16 straipsnio 3 dalyje numatytas įpareigojimas dujų tiekėjams, tiekiantiems dujas transporto sektoriuje užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje sudarytų atitinkamą dalį kiekvienais kalendoriniais metais Ir galų gale projekto 16, 17 ir 18 straipsniuose numatyta galimybė degalų tiekėjams vykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti atitinkamą dalį atsinaujinančių išteklių savo parduodamuose degaluose, naudojant degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (DAEI apskaitos vienetus), kurie suteikiami už vidaus rinkoje parduotus degalus/biodujas iš atsinaujinančių energijos išteklių Kitą vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki tol, kol nepradės funkcionuoti ir nesustiprės degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų prekybos rinka ir neatsiras paklausa iš biodujų tiekėjų pirkti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus, vien tik subsidijuojant biodujų gamybos, valymo, suspaudimo ir įterpimo į tinklą įrangą bei įpareigojimų gaunantiems paramą dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui vartoti tam tikrą dalį biodujų, nepakaks, siekiant užtikrinti darnią biodujų gamybos plėtrą Lietuvoje.
Projekto 16 straipsnio 3 dalyje numatytas įpareigojimas dujų tiekėjams, tiekiantiems dujas transporto sektoriuje užtikrinti, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių parduotų gamtinių dujų energinėje vertėje sudarytų atitinkamą dalį kiekvienais kalendoriniais metais Ir galų gale projekto 16, 17 ir 18 straipsniuose numatyta galimybė degalų tiekėjams vykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti atitinkamą dalį atsinaujinančių išteklių savo parduodamuose degaluose, naudojant degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (DAEI apskaitos vienetus), kurie suteikiami už vidaus rinkoje parduotus degalus/biodujas iš atsinaujinančių energijos išteklių Kitą vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki tol, kol nepradės funkcionuoti ir nesustiprės degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų prekybos rinka ir neatsiras paklausa iš biodujų tiekėjų pirkti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus, vien tik subsidijuojant biodujų gamybos, valymo, suspaudimo ir įterpimo į tinklą įrangą bei įpareigojimų gaunantiems paramą dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui vartoti tam tikrą dalį biodujų, nepakaks, siekiant užtikrinti darnią biodujų gamybos plėtrą Lietuvoje. Pavyzdį galima paimti iš Estijos, kuri biodujų gamybą, valymą ir tiekimą paskatino investuotojams nustačius laikiną (iki 2023 metų galiojančią) išvalytų biodujų supirkimo už 100 eurų/MWh tvarką. Ir net ir prie šio skatinimo Estija susiduria su biodujų trūkumu, siekiant Estijos atsinaujinančių išteklių dalies transporte.
Todėl siūlome būtent šiame įstatyme numatyti, kad išvalytų biodujų, naudojamų transporto sektoriuje, supirkimo sąnaudos, tvirtinamos VERT, nustatyta tvarka, kaip viešuosius interesus atitinkanti paslauga, įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo papildomąją dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, o papildomą dedamąją VERT nustatyta tvarka surenka, administruoja ir išvalytų biodujų gamintojams išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kartu įsigydamas iš biodujų gamintojų degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus bei parduodamas šiuos vienetus jų galutiniams pirkėjams. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma nepritarti pasiūlymui kadangi ADĮ projekto nuostatos jau įtvirtina kelių pakopų biometano dujų skatinimo galimybes, sudaro pakankamas prielaidas biometano paklausos sukūrimui ir sparčiam augimui jau pirmaisiais metais po įstatymo įsigaliojimo. Dujinių transporto priemonių įsigijimas su pareiga naudoti nustatytą minimalią dalį biodujų iškarto užprogramuoja paklausą bent 10-mečiui taip pat tuo pačiu užtikrina galimybes plėtoti dujinių degalų infrastruktūrą ją pilnai išnaudojant biometano dujų pasiūlos tenkinimui. Biometanas priskiriamas pažangiesiems biodegalams, o įsigaliojus naujos redakcijos atsinaujinančių išteklių direktyvai pažangiųjų biodegalų paklausa ES ženkliai išaugs, atsidarius planuojamoms dujų jungtims Lietuvos biodujų gamintojai turės visas galimybes prekiauti produkcija konkurencingomis kainomis tarptautinėse rinkose. Degalų tiekėjams sudaryta lanksti galimybė panaudoti biometano dujas įgyvendinant įpareigojimus sukuria papildomą ir palaipsniui didėjantį biometano dujų poreikį laikotarpiui nuo 2022 m. iki 2030 m., o daugiklių panaudojimas tiekiant biometano dujas biometano dujų gamintojams sudaro tik dar palankesnes sąlygas produkcijos realizavimui.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos teikiamas siūlymas nustatyti biometano dujų supirkimo tarifą būtų laikomas pertekliniu subsidijavimu ypatingai tais atvejais kai transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams yra nustatyti įpareigojimai biometano dujų tiekimui. Tokio finansinio mechanizmo įtvirtinimas užkirstų kelią planuotai 90 mln. eurų finansinei paramai iš ES fondų lėšų. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad taikant 100 eurų už MWh supirkimo tarifą per 10 m. laikotarpį siekiant įgyvendinti Nacionaliniame klimato kaitos ir energetikos srities veiksmų plane nustatytus biodujų plėtros tikslus reikėtų apie 400 mln. eurų lėšų, kurias pasiūlymo autoriai siūlo padengti gamtinių dujų vartotojų lėšomis per gamtinių dujų tiekimo papildomąją dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. 3.3. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2020-09-2127
gamtinėmis dujomis varomų automobilių kiekio skatinimo kaštų ir naudos analizę Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti tikslai: biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, padidinti iki ne mažiau kaip 5,2 procento pasiekti, kad suminė gamtinių dujų, biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, 2030 metais sudarytų ne mažiau kaip 32 procentus Tai savo ruožtu turėtų reikšti, kad iškastiniai ištekliai – importuojamos gamtinės dujos 2030 metais turėtų sudaryti 26,8% galutinio transporto sektoriaus energijos suvartojimo Siūlome atlikti kaštų naudos analizę, įvertinant ar tokie dideli gamtinių dujų vartojimo transporte tikslai iš tiesų yra optimalūs, vertinant gamtinių dujų sąlygojamą Lietuvos energetinės nepriklausomybės mažėjimą, gamtinių dujų vartojimo sąlygojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, biudžeto pajamų iš akcizo mokesčio netekimus, reikalingas valstybės subsidijas infrastruktūrai plėtoti ir dujomis varomų automobilių įsigyjimui skatinti. Ir įvertinti ar tai atperka naudą, gaunamą dėl mažesnės vietinės taršos bei suskystinto dujų terminalo kaštų pasidalinimo. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto išvadą ir į pasiūlymo autorių argumentus siūlome pritarti iš dalies ir atitinkamai tikslinti ADĮ projekto 27 str. atsisakant gamtinių dujų plėtros tikslų. Siūlome tikslinti 27 str. atitinkamai:
infrastruktūra „1.
Visų kategorijų, gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik jeigu kartu su gamtinėmis dujomis sunaudojama biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų. 2. Siekiama, kad suminė Transporto priemonės pagal šio straipsnio 1 dalį skatinamos, kol biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu sudarytų, pasieks ne mažiau kaip 5,2 procento 2030 metais. 3. Siekiama, kad suminė gamtinių dujų, biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, 2030 metais sudarytų ne mažiau kaip 32 procentus.“
asociacija
12 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymo projektas (toliau – projektas). Šiuo projektu yra numatoma naujai sureguluoti atsinaujinančių degalų prekybos rinką, kas neišvengiamai palies ir mineralinių degalų prekybą bei gamybą. Nustatomos papildomos skatinimo priemonės atsinaujinantiems degalams, kai kuriems iš jų numatoma taikyti keleriopą skatinimą, sukuriami visiškai nauji dariniai, tokie kaip atsinaujinančių energijos išteklių statistinių vienetų registras, numatoma sukurti šių vienetų administravimo sistemą su įvairiais auditais, kontroliuojančiomis institucijomis, kurių funkcijos dubliuojasi ir nėra aiškios bei nustatomos didžiulės finansinės ir kitokios sankcijos. Projektas, vertinant jo apimtis ir reikšmę, mūsų nuomone, buvo „suspaustais“ terminais ir karantino salygomis, kai buvo apsunkintos galimybės normaliai diskutuoti ir ieškoti bei rasti optimalius sprendimus.
Projekte sprendžiami gana sudėtingi ir kompleksiniai klausimai, atskirais atvejais dėl priešingų interesų tinkamas sprendimas gali būti komplikuotas ir jo paieškai reikia daugiau laiko bei išsamesnės informacijos analizės. Tuo tarpu pasekmės dėl šiame įstatyme padarytų klaidų gali labai skaudžiai atsiliepti kai kuriems minėtų sektorių dalyviams. Iš principo, diskutuojant su projekto autoriais, akivaizdžai jaučiama, kad liko nemažai neatsakytų klausimų. Biodegalų asociacija teikė savo pastabas bei pasiūlymus Energetikos ministerijai, bet, mūsų nuomone, kai kuriais svarbiais atvejais jie buvo ne iki galo suprasti. Vienas iš svarbesnių klausimų - tai dvigubo skatinimo schemos taikymas pažangiems degalams, t.y. ne tik privalomas maišymas, bet ir jų užskaitymas dviguba verte. Toks dvigubas skaitinimas faktiškai reiškia dabartinių biodegalų, gaminamų iš vietinės žaliavos, išstumimą ir importo subsidijavimą. Šiuo metu I-os kartos biodegalų maksimalus panaudojimas yra pigiausias, efektyviausias ir Lietuvai naudingiausias būdas, siekiant išsikeltų ambicingų tikslų šioje srityje. Tačiau nerimą kelia ketinimai suteikti išskirtines sąlygas ir prioritetus taip vadinamiems II –os kartos pažangiems degalams, numatant jų verčių skaičiavimo daugiklius ir leidžiant jų sąskaita sumažinti I-os kartos biodegalų dalį mineraliniuose degaluose. Norime pažymėti, kad Lietuvos biodegalų gamintojai tikrai nėra prieš tokius II kartos pažangius biodegalus. Lietuvos biodegalų gamintojai jau šiuo metu patys gamina tikrus pažangiuosius biodegalus, taip pat planuoja investicijas į didesnės apimties pažangių biodegalų gamybą.
Tačiau akivaizdu, kad palikus dabar siūlomą tvarką, jie patirs nuostolių ir bus priversti atsisakyti planų dėl pažangių biodegalų gamybos, o su laiku dėl minėtos nesąžiningos konkurencijos bus ir visai išstumti iš biodegalų rinkos. Nors Biodegalų asociacija iš esmės neprieštarauja Energetikos ministerijos siūlymams, tačiau pažymėtina, kad, mūsų supratimu, tai turėtų būti taikoma tik tai daliai biodegalų, kuri viršyja pagal projektą numatomą privalomai įmaišomą minimalią biodegalų dalį. Projekto derinimo metu asociacija teikė savo argumentus apie dabartines didžiules problemas, su kuriomis susiduria biodegalų gamintojai, konkuruodami su taip vadinamais pažangiaisiais biodegalais. Šiuo metu rinkoje yra kelių rūšių pažangūs biodegalai. Absoliučiai didžiausią dalį tokių „pažangių“ biodegalų sudaro biodegalai, gaminami iš „žaliavų – atliekų“, pvz.: “palmių aliejaus gamybos atlieka" (PFAD), "nekokybiškų, brokuotų, sergančių grūdų", "cukraus gamybos atliekų“, atvežamų iš Ukrainos, Baltarusijos, Singapūro, Malaizijos ir pan. Tokie produktai, iš tiesų, negali būti laikomi jokiais pažangiais biodegalais. Nežiūrint to, tokie „pažangūs“ biodegalai rinkoje jau yra siūlomi. Jų kaina 10-20 % yra didesnė, nei I-os kartos biodegalų. Tačiau, jei jų įmaišymas leis dvigubai sumažinti įmaišomų I-os kartos biodegalų dalį, konkuruoti su tokiais dvigubais daugikliais remiamais biodegalais bus neįmanoma. Tai labai neigiamai atsilieps visai Lietuvoje sukurtai biodegalų gamybai ir atitinkamai Lietuvos žemdirbiams, auginantiems rapsus ir javus , naudojamus biodegalų gamybai.
Pažymėtina, kad numatomi proteguoti produktai nėra tvarūs (pavyzdžiui, UAB „Neste Lietuva“ parduodamas HVO produktas gaminamas iš palmių – dėl palmių auginimo trečiosiose šalyse kertami miškai, naikinama didelės biologinės įvairovės žemė, o tai reiškia, kad į aplinką išskiriami didžiuliai kiekiai CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų). Apie Ukrainoje siūlomus „pažangius“ biodegalus iš „sergančių“ grūdų, jau nekalbama, nes visiems akivaizdu, kokie ten „pažangūs“ biodegalai. Tačiau tokios schemos yra naudojamos ir gana plačiai. Taigi tokia prekyba ne tik yra nesąžininga, labai abejotino teisėtumo, bet ir generuoja pajamas ne Lietuvos, o užsienio subjektams. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad tokio protegavimo turėtų būti atsisakyta ir jis jokiu būdu neturėtų būti naudojamas, mažinant biodegalų, pagamintų iš rapsų ir javų , vartojimo apimtis. Ypač įvertinant išskirtines Lietuvos sąlygas ir priežastis:
Ilgą laiką kokybiški biodegalai buvo maišomi su arktiniu dyzelinu (I-os klasės) ir naudojami žiemos laikotarpiu nesukeliant jokių poblemų. Atsižvelgdami į tai pateikiame pasiūlymą papildyti projekto 16 straipsnį 12 dalimi:
„12. Degalų ir biodegalų mišinyje biodegalų
ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų degalų energinė vertė du kartus didesnė verte skaičiuojami tik toje dalyje, kuri viršija šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą dėl minimalios biodegalų dalies kiekviename litre.“
Lietuviškų degalinių sąjunga (raštas AAK ir KRK, su priedais) 2020-09-22 Lietuviškų degalinių sąjunga (toliau - Sąjunga) yra Lietuvos kapitalo prekybos naftos produktais įmonių savanoriškas susivienijimas, įgyvendinantis Sąjungos Įstatuose nustatytus visuomenės informavimo, ekonominius, socialinius, mokslinio tyrimo bei kitus uždavinius ir funkcijas. Sąjungą vienija lietuviškų degalinių tinklus.
Sąjunga yra informuota apie Biodegalų asociacijos pateiktas pastabas Kaimo reikalų komiteto (toliau - Komitetas) svarstomam Alternatyviųjų degalų įstatymo projektui Nr. XI11P-5137 (toliau - Įstatymo projektas). Biodegalų asociacijos 2020-09-10 rašte nurodoma, kad: „Taip pat Vyriausybė turėtų teikti išvadą dėl Seimo narės Virginijos Vingrienės teikimo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. X I-1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713.<...> Abejuose teisės aktuose yra reglamentuojami klausimai tiesiogiai susiję su grūdų augintojų bei biodegalų gamintojų veiklos sąlygomis ir galimybėmis vykdyti savo veiklą ateityje. Jeigu būtų pritarta Alternatyvių degalų įstatymo nuostatoms, kurios teikia prioritetą iš palmių aliejų ir jų produktų gaminamiems biodegalams, ir nebūtų pritarta Seimo narės siūlymui nelaikyti biodegalais iš palmių aliejų pagamintų produktų, Lietuvos biodegalų gamintojams faktiškai būtų užkirstas kelias j Lietuvos rinką. Tai neigiamai atsilieptų ir Lietuvos biodegalų žaliavos augintojams.“ Sąjunga, susipažinusi su aukščiau nurodytais Biodegalų asociacijos teiginiais, Komiteto prašo atkreipti dėmesį, jog jie neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys. Pabrėžiame, jog LRV jau yra išnagrinėjusi Seimo narės V. Vingrienės teiktą įstatymo projektą Nr. XI11P-4713 ir yra 2020-08-19 nutarimu pasiūliusi jo nesvarstyti Seime,. Pabrėžiame, jog siūlymas numatyti aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimą buvo registruotas jau kelis kartus, t.y. Seimo narė V. Vingrienė teikė analogišką pasiūlymą įstatymo projektui Nr. XI11P-4140 bei teikė atskirą tai numatantį įstatymo projektą Nr. XIIIP-4713. Pabrėžtina, jog nurodyti pasiūlymai, numatantys aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimą, nebuvo priimti gavus visą eilę valstybės institucijų bei rinkos dalyvių jam prieštaraujančių pastabų.
Nurodytas siūlomas draudimas, skirtingai nei nurodoma Biodegalų asociacijos rašte, sudaro išskirtines sąlygas bei galimai proteguoja konkrečius rinkos dalyvius ir iu imoniu grupę, kuri po tokio siūlymo priėmimo galimai vienintelė liktu biodegalų rinkoje tiekėja ir yra niekuo nesusijęs su Lietuvos rinkos skatinimu - priešingai - lemtu jos monopolizavimą. STT 2020-03-20 išvada, Teisingumo ministerija ir Konkurencijos taryba išvadomis konstatavo, jog teikiamas siūlymas prieštarauja konkurencijai, skatina biodegalų rinkos monopolizavimą bei galimą biodegalų kainų augimą. Dar daugiau, STT 2020-03-20 išvadoje nurodė, jog nurodytu biodegalų žaliavų draudimu: "sudaromos išskirtinės sąlygos gauti paramą konkretiems juridiniams asmenims, tokiu būdu sumažinant konkurenciją biodegalų gamybos rinkoje, dėl ko gali kilti biodegalų kainos galutiniams vartotojams, o Lietuvos valstybė - neįvykdyti savo įsipareigojimų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Toks išskirtinių sąlygų sudarymas asmenims apribojant galimybes naudotis parama kitiems analogiškus produktus gaminantiems asmenims yra laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, taip pat gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai.“ (priedas Nr. 1) Taip pat, nurodytam biodegalų žaliavų draudimo įvedimui prieštaravo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija bei didieji Lietuvoje veikiantys degalinių tinklai ir biodegalų gamintojai (Circle K, Nešte, Orlen). Nurodytų rinkos dalyvių pastabų esmė - nurodytu pasiūlymu mažinama konkurenciją bei sudaromos išskirtinės sąlygos vienai įmonių grupei gaminti bei tiekti biodegalus Lietuvos rinkai (priedas Nr. 2). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašome Komiteto kritiškai vertinti Biodegalų asociacijos 2020-09-10 siūlymus juos atmetant.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Reaguojant į pastabos dalį dėl alyvpalmių aliejaus naudojimo biodegalų gamybai draudimo siūlytina pritarti iš dalies ir netaikyti visapusiško alyvpalmių aliejų draudimo atsižvelgiant į tai, kad teikiamas pasiūlymas dėl išimtinai visų aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimo jau buvo registruotas Seime kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4713. Atsižvelgiant į institucijų pateiktas pastabas pasiūlymo turinys buvo identifikuotas kaip neatitinkantis ES politikos ir galimai neigiamai įtakojantis konkurencines sąlygas rinkoje. Vyriausybės nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI 1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos dėl aliejinių augalų yra įtvirtintos ADĮ projekto 20 straipsnyje. Pabrėžtina, kad remiantis ES teise draudimas turėtų galioti tik tiems biodegalams, kurie yra pagaminti naudojant žaliavas pripažintas didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančiomis žaliavomis pagal Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus. ADĮ projekto 20 str. įtvirtintose nuostatose perteikiama ambicingesnė Reglamento idėja papildomai siūlant paankstinti tokio reguliavimo įsigaliojimą numatant jį taikyti nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 6. 1. Lietuviškų degalinių sąjunga
1 Lietuviškų degalinių sąjunga (toliau – Sąjunga), susipažinusi su paskelbtu derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projektu Nr.
XIIIP-5137, (toliau – Įstatymo projektas) teikia žemiau nurodytus pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektui. 1. Įstatymo projekte turi būti tikslinamos sąvokos, siekiant užtikrinti jų vienodą bei tikslų aiškinimą bei taikymą:
papildyti ir apibrėžti Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 1 dalyje pateiktame apibrėžime “Alternatyvieji degalai” naudojamus terminus „ sintetiniai degalai“ ir „parafininis kuras“. Siūlome nustatyti, kad „Sintetiniai degalai” - sintezės arba hidrovalymo būdu iš biomasės, aliejų bei kituose gamybos procesuose susidarančių atliekų ir liekanų, kitų žaliavų pagaminti degalai." Siūlome papildyti ir apibrėžti Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 1 dalyje pateiktame apibrėžime “Alternatyvieji degalai” naudojamus terminus
„sintetiniai degalai“ ir „parafininis kuras“. Siūlome nustatyti, kad „Sintetiniai degalai” - sintezės arba
hidrovalymo būdu iš biomasės, aliejų bei kituose gamybos procesuose susidarančių atliekų ir liekanų, kitų žaliavų pagaminti degalai." Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti kadangi iš biomasės, aliejų bei kituose gamybos procesuose susidarančių atliekų ir liekanų pagaminti degalai yra laikomi biodegalais, nepriklausomai nuo jų gamybai naudojamos technologijos, todėl atskiras tokių degalų apibrėžimas būtų perteklinis ir atskirtų skirtingais būdais pagamintus biodegalus. 6.2. Lietuviškų degalinių sąjunga
18
patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 18 dalyje “Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai” pateiktą apibrėžimą. Pagal esamą jo redakciją nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų.
Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti kadangi ADĮ projekte tokia sąvoka apskritai nėra vartojama, ADĮ projekte naudojama sąvoka - nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šie degalai yra suprantami kaip skystieji arba dujiniai transportui naudojami degalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus biomasę. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte yra paaiškinta, kad nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių apima vandenilio dujas, pagamintas elektrolizės būdu naudojant elektros energiją iš AEI, taip pat degalus, pagamintus vandenilio dujų ir anglies dioksido reakcijos metu kai anglies dioksidas yra paimamas iš atmosferos. 6.3. Lietuviškų degalinių sąjunga
21
„Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 dalyje “Mineraliniai degalai” pateiktą
apibrėžimą nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. Reikia konkretizuoti sąvoką. Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti kadangi mineralinių degalų sąvoka ADĮ projekte nėra vartojama. 6.4. Lietuviškų degalinių sąjunga
22
„Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 22 p. “Nebiologinės kilmės skystieji ir
dujiniai transporto degalai” pateiktą apibrėžimą nėra aišku kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų. Prašome konkretizuoti sąvoką. Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti, paaiškinimas pateikiamas atsakyme į 6.2 pastabą. 6.5. Lietuviškų degalinių sąjunga
26
Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 26 p.
“Pažangieji biodegalai” esančią formuluotę „ir kitų degalų“, nes nėra aišku
kuriuos konkrečiai degalus ši sąvoka apimtų.
Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti kadangi ADĮ projekte apibrėžiamoje pažangiųjų biodegalų sąvokoje nėra formuluotės „ir kitų degalų“, į šią pastabą jau buvo atsižvelgta derinimo su socialiniais partneriais ir visuomene metu. 6.6. Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-09-23
įtraukti liekanų apibrėžimą. Nurodytas apibrėžimas yra pateiktas ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tuo tarpu Įstatymo projekte nors ir minima „liekanų“ sąvoka, tačiau ji neapibrėžta nei Įstatymo projekte, nei kituose nacionaliniuose teisės aktuose. Pritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad liekanos sąvoka yra įtvirtinta Direktyvoje 2018/2001 ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastebėjimus siūlome tikslinti numatytą sąvoką ir įtvirtinti ADĮ projekte atitinkama formuluote:
„25. Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu
liekanti medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Atitinkamai kitose įstatymo dalyse vietoje „liekanos“ vartoti „perdirbimo liekanos“. 6.7. Lietuviškų degalinių sąjunga
ketvirto skirsnio „Biodegalų naudojimas“ 16 straipsnio „nuostatos. Pagal siūlomas Įstatymo projekto nuostatas numatoma, kad parduodamuose mineraliniuose degaluose atitinkamą dalį sudarytų biodegalai, skaičiuojant pagal bendrą mineralinių degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę kiekvienais kalendoriniais metais.
Mūsų nuomone, šiai dienai, kaip rodo esanti praktika, realaus pagrindo pasiekti tokius procentus nėra. Sąjungos nariams nėra aišku, kaip galima pasiekti virš 7% įsipareigojimą. Taip pat, 14 str.1 d., kalbama apie mineralinių degalų ir biodegalų mišinio energetinę vertę, kurią tiekėjas privalės apskaičiuoti. Visgi, nėra aišku iš kur paimti tų energetinių verčių reikšmes ((Pvz. dyzelino (manome jog žieminio, pereinamojo ir vasarinio dyzelio energetiniai parametrai skiriasi) ar net atskirų dyzelino partijų bei tuo metu naudojamų biodegalų energetines vertes?)). Sąjungos nuomone, tokios energetinės vertės, jei yra žinomos, turėtų būti skelbiamos šiame Įstatyme projekte. Jei jos yra kintamos (pagal gamybos partijas, tiekėjus ar panašiai) jos turi būti nurodytos viešai, LR Energetikos ministerijos viešai prieinamoje informacinėje sistemoje, tam jog nebūtų jomis manipuliuojama. Nepritarti Komiteto argumentai:
Iš pateiktos Lietuviškų degalinių sąjungos pastabos nėra aišku kaip turėtų būti tikslintinos ADĮ projekto 16 straipsnio nuostatos. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant sudaryti degalų tiekėjams lankstesnes galimybes įgyvendinti įpareigojimus ADĮ projekte įtvirtinta DAEI apskaitos vienetų sistema, kurios dėka degalų tiekėjai gali įsigyti apskaitos vienetus iš kitų degalų tiekėjų, kurie jau yra įgyvendinę savo įpareigojimus, taip pat DAEI apskaitos vienetus galima įsigyti ir iš biodujas transportui tiekiančių subjektų. Degalų tiekėjai papildomai gali naudoti sintetinius biodegalus, kuriems standartų išraiška nėra taikomi kiekio apribojimai. ADĮ projekto 18 str.
ADĮ projekto 18 str. 4 dalies 3 punkte numatyta, kad degalų tiekėjai būdami degalų iš AEI apskaitos vienetų sistemos dalyviais deklaruodami į rinką patiektus degalų kiekius juos išreiškia energine tų degalų verte, kuri yra numatyta energetikos ministro tvirtinamoje metodikoje. Pažymėtina, kad 14 str. 1 d. yra kalbama apie Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijas, kurios niekaip nesusijusios su degalų energinėmis vertėmis. 6.8. Lietuviškų degalinių sąjunga
biodegalų imperatyviai nustatytina įmaišymo dalis. Sąjungos narių žiniomis, šiai dienai nurodyti procentai yra galimai nepasiektini. Atitinkamai, turi būti užtikrinta reali bei objektyvi maišymo patikros sistema. Nepritarti Komiteto argumentai: Pažangiųjų biodegalų skatinimas yra numatytas Direktyvos 2018/2001 nuostatose, kurios yra taikomos visų valstybių narių atžvilgiu. ADĮ projektu perkeliamos Direktyvos 2018/2001 nuostatos ir sudaromos lankstesnės galimybės įgyvendinti įpareigojimus. Taip pat, kaip numatyta Direktyvoje, yra įtvirtinamas daugiklių taikymo mechanizmas leidžiantis tam tikrus degalus užskaityti dviguba energine verte. ADĮ projekte papildomai yra numatyta degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kurios pagalba degalų tiekėjai gali įsigyti apskaitos vienetus iš kitų degalų ar energijos tiekėjų taip užskaitydami juos siekiant savo paties įpareigojimų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad ADĮ projekto 19 straipsnyje numatytas kontrolės ir patikrinimų mechanizmas įpareigoja net kelias institucijas imtis veiksmų siekiant prižiūrėti degalų ir biodegalų tiekimo grandinėje vykstančius procesus. Pateikiami degalų tiekėjų duomenys būtų patikrinami fiziškai ir papildomai per akcizų ir muitinės informacinėse sistemose pateiktą informaciją. 6.10. Lietuviškų degalinių sąjunga
36
D.
Kepenio 2020-09-23 pasiūlymui išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą – jis nepagrįstai apriboja konkurenciją, prieštarauja ES teisės aktų reikalavimams bei nustato papildomus reikalavimus atliekų ir liekanų vertinimui, kurie nėra taikomi ES šalių. Tokio pobūdžio ribojimai neišvengiamai mažins biodegalų prieinamumą. Nepritarti Komiteto argumentai:
ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktas užtikrina, kad nustatant žaliavų vertinimo kriterijus būtų nepamirštama atsižvelgti į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Valstybės narės turi teisę laisvai pasirinkti kaip traktuoti atskiras žaliavas specifiškai neidentifikuotas Direktyvos 2018/2001 IX priede, pažymėtina ir tai, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad rengdamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos schemas, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus siekiant išvengti bereikalingo žaliavų rinkų iškraipymo. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas, o valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams. Šios nuostatos yra ypatingai svarbios siekiant užtikrinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų taikymą ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai šalutiniai produktai tikslingai paverčiami perdirbimo liekanomis ar atliekomis ignoruojant kitus alternatyvius tų žaliavų panaudojimo būdus. 6.11. Lietuviškų degalinių sąjunga
3
verstis energetikos veikla pagrindus.
Nurodytoje nuostatoje numatoma, kad leidimas panaikinamas už nurodytus pakartotinai nustatytus kalendoriniais metais pažeidimus – kai tuo tarpu pagal pačius nurodytus pažeidimus jie yra siejami su per atitinkamais kalendoriniais metais nepasiektais biodegalų panaudojimo įsipareigojimais. Taigi, Sąjungai nėra aišku, kaip galima per vienus metus būti pakartotinai baustam už per kalendoriniams metams nustatytų įsipareigojimų nepasiekimą. Manome, jog esama Įstatymo projekte numatytą sankcijų sistema gali sužlugdyti bet kurią įmonę, kadangi jau dabar kalbama, kad pasiekti įpareigojimus, numatytus iki 2030m., praktiškai neįmanoma. Punktas turi būti arba pašalintas arba koreguotinas. Kitaip jis gali būti traktuojamas kaip neatitinkantis laisvos konkurencijos principo degalų rinkoje. Pritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į šią ir į LRS Teisės departamento pastabą Nr. 74 siūlytina pritarti ir atsisakyti ADĮ projekto 32 straipsnio 3 dalyje siūlomos nuostatos: „3. Už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies
tvarka gali būti sustabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla.“ Atitinkamai, koreguotinos projekto nuostatos, kuriose minima 32 straipsnio 3 dalis, pernumeruojami po šios dalies esantys punktai. Taip pat sistemiškai koreguotina projekto 32 straipsnio 13 dalis:
„13. Tarybos ar Tarnybos sprendimas dėl baudos skyrimo ar
Tarybos sprendimas dėl degalų tiekėjui išduoto leidimo verstis energetikos veikla sustabdymo ir (ar) panaikinimo per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Jei Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos.“
degalinių sąjunga
aiškumo, prašytume patikslinti ir konkretizuoti projekto ketvirto skirsnio 20 straipsnio pateiktas nuostatas. Kaip suprantame, šiuo straipsniu yra ribojamas kai kurių biodegalų naudojimas, kuris ankstesniuose straipsniuose yra „privalomas“ ar skatinamas. Neaišku kaip apskaičiuoti bio degalų dalis, kad nebūtų pažeisti nustatyti reikalavimai. Projekto 16 straipsnis numato, kad reikia užtikrinti pažangiųjų biodegalų sunaudojimą, o projekto 20 str. 2 p. apie tuos pačius biodegalus sakoma, kad procentinė dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime turi būti ne didesnė nei 1,7% . O jei ji bus didesnė? Nepritarti Komiteto argumentai:
ADĮ projekto 20 str. 1 dalyje numatytas apribojimas siekiant užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis skaičiuojant nuo bendros degalų tiekėjo parduotų degalų energinės vertės, nebus daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. Kadangi tiksli 2020 m. dalis bus aiški tik 2021 m. eigoje ADĮ projekto 20 str. 1 d. numatyta, kad iki to laikotarpio riba yra laikoma 6,2%, kas reiškia, kad degalų tiekėjo metiniame 2021 m. patiektų degalų ir biodegalų balanse negali būti daugiau kaip 6,2% biodegalų, pagamintų iš maistinės kilmės žaliavų, vertinant pagal degalų energinę vertę.
ADĮ projekto 20 str. 2 dalyje numatytas apribojimas yra taikomas kitos rūšies biodegalams, t.y. antros kartos biodegalams iš Direktyvos 2018/2001 IX priedo B dalies, ir nėra taikomas pažangiesiems biodegalams, kurių naudojimui nėra taikomi jokie apribojimai. ADĮ projekto 20 str. 3 dalyje nustatyta, kad viršijant ADĮ projekto
žaliavų, dalis nėra įskaičiuojami į degalų tiekėjų įpareigojimo įgyvendinimą pagal ADĮ projekto 16 str. 1 ir 3 dalis. 6.13. Lietuviškų degalinių sąjunga
apsvarstyti galimybę įsipareigojimus biodegalų panaudojimo nustatyti išimtinai degalų gamintojams ir importuotojams. Prašome į aukščiau išdėstytas pastabas atsižvelgti, priešingu atveju visoms degalų tiekimo įmonėms Lietuvos teritorijoje veikla gali būti arba iš esmės apribota, arba sustabdyta mažųjų degalinių atžvilgiu Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma nepritarti kadangi ADĮ projektu įpareigojimai nustatomi atsižvelgiant į Direktyvoje 2018/2001 numatytą pereigos per akcizų mokėjimo punktą pagrindą. Nepriklausomai nuo to ar degalai yra importuojami ar gaminami vidaus rinkoje atsakomybė už įpareigojimo įgyvendinimą turi tekti subjektams atsakingiems už patiekiamų degalų akcizo mokėjimą. Degalų gamintojai nevisais atvejais yra atsakingi už degalų patiekimą vidaus rinkai ir degalų partijas gali parduoti atskiriems didmeninę ar mažmeninę prekybą degalais vykdantiems subjektams. 6.14 Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-10-02 Pažangiųjų degalų rinka Lietuvoje šiai dienai praktiškai neegzistuoja. Tokie degalai nėra gaminami vietoje ir iš vietinės žaliavos. Kol kas dominuoja įvežtiniai produktai iš kitų šalių.
Įvertinus pasaulinę tokių degalų gamybos specifiką, Lietuvoje, bent artimiausius penkis metus nebus jokios pažangiųjų degalų gamybos. Pirmiausiai tai riboja tinkamų žaliavų kiekis, kurių Lietuvoje nėra dabar ir nebus reikiamo kiekio ateityje. Tokiu būdų, numatyti LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekte galimi pažangiųjų degalų tiekimo apribojimai, sudarys problemas nedidelėms lietuviško kapitalo įmonėms, kokios yra mūsų Sąjungos narės, įsigyti tokius degalus dabar ir ateityje. Jei tokia, galimai ribota pažangiųjų degalų rinka Lietuvoje ir atsiras, tokio produkto kaina bus labai didelė ir nekonkurencinga, ko pasekoje gali brangti degalai Lietuvos vartotojams. Nepritarti Komiteto argumentai:
ADĮ projektu įtvirtinami įpareigojimai degalų tiekėjams sukuria aiškią degalų iš AEI, įskaitant pažangiuosius biodegalus, paklausą. Biodegalų naudojimas ES lygmeniu yra reguliuojamas per tvarumo kriterijus, kurių taikymas yra privalomas. Tik biodegalai atitinkantys tvarumo kriterijus gali būti laikomi biodegalais ir naudojami įgyvendinant įpareigojimus ir siekiant AEI tikslų valstybės lygiu. ADĮ projekte numatytos lanksčios galimybės degalų tiekėjams įgyvendinti pažangiųjų biodegalų tikslus ne vien tik skystaisiais pažangiaisiais biodegalais, tačiau ir kitos formos degalais iš AEI. Planuojamos reikšmingos biometano dujų ir kitų pažangiųjų biodegalų gamybos plėtros apimtys Lietuvoje, kurios sukurs degalų iš AEI pasiūlą kuria degalų tiekėjai galės pasinaudoti įgyvendinant jiems nustatytus įpareigojimus. 6.15. Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-10-02 Lietuviškų degalinių sąjungos Tarybos nariai aktyviai dalyvauja kuriant LR alternatyviųjų degalų įstatymą ir dalyvauja jo projekto svarstymuose. Darant išvadas iš LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto organizuotų klausymų, įstatymo projekte yra numatyti ambicingi naujos kartos degalų rinkos sukūrimo planai.
Planai ambicingi, bet realiai, remiantis šios dienos realijomis, negalės būti tinkamai įvykdomi ir realiai nepasiekimi. Klausimai nėra detaliai išanalizuoti, remiamasi abejotinos reikšmės vizijomis ir nėra įvertinamos pasaulinės tokių degalų vystymosi technologijos, norint Lietuvos, tokių degalų rinką, atriboti iš anksto, jau dabar nustatant įstatymais paremtus apribojimus ir ribojant konkurenciją. Pagrindiniai pastebėjimai:
Pažangiųjų degalų rinka Lietuvoje šiai dienai praktiškai neegzistuoja. Tokie degalai nėra gaminami vietoje ir iš vietinės žaliavos. Kol kas dominuoja įvežtiniai produktai iš kitų šalių. Įvertinus pasaulinę tokių degalų gamybos specifiką, Lietuvoje, bent artimiausius penkis metus nebus jokios pažangiųjų degalų gamybos. Pirmiausiai tai riboja tinkamų žaliavų kiekis, kurių Lietuvoje nėra dabar ir nebus reikiamo kiekio ateityje. Tokiu būdų, numatyti LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekte galimi pažangiųjų degalų tiekimo apribojimai, sudarys problemas nedidelėms lietuviško kapitalo įmonėms, kokios yra mūsų Sąjungos narės, įsigyti tokius degalus dabar ir ateityje. Jei tokia, galimai ribota pažangiųjų degalų rinka Lietuvoje ir atsiras, tokio produkto kaina bus labai didelė ir nekonkurencinga, ko pasekoje gali brangti degalai Lietuvos vartotojams. Net ir esant LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekte numatytiems daugikliams, vykdant išmetamų teršalų apskaitą ir siekiant ES numatytų tikslų dėl ŠESD, prekiaujant vien dyzelinu ir visus metus maišant, pasenusių technologijų pirmos kartos RRME tipo biopriedus maksimaliu kiekiu ir ištisus metus, numatytų tikslų pasiekti nepavyks. Įstatymo projekte numatyti ir kiti, alternatyvūs energijos šalitinai nėra tinkamai išdiskutuoti ir diegiami praktikoje, apie juos daugiau kalbama nei daroma.
Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti kadangi pirmos kartos biodegalų naudojimas yra tik vienas iš būdų vykdyti ADĮ projekte įtvirtintus įpareigojimus. Degalų tiekėjams nėra draudžiama naudoti pažangesnėmis gamybos technologijomis pagamintus biodegalus, taip pat DAEI apskaitos vienetų sistema leidžia netiesiogiai užskaityti kitų degalų tiekėjų tiekiamo biometano ar vandenilio dujų kiekius. Visos šios alternatyvos buvo išsamiai pristatytos ir aptartos su rinkos dalyviais viešųjų konsultacijų metu. 6.16. Lietuviškų degalinių sąjunga 2020-10-02 Vienas svarbiausių LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekto punktų, tai punktas apie rinkos dalyvių atsakomybę, 32 straipsnis, nevykdant ar pažeidus tam tikrus, įstatymų numatytus rodiklius. Šiuo klausimu nebuvo jokios diskusijos jokiose LR Seimo komitetuose. Baudos neadekvačios ir neturinčios jokios logikos bei nesuderinamos su bendra ES atsakomybę. Eilinį kartą Lietuvos įstatymai orientuoti į baudas, draudimus, ribojimus bet ne į pagalbą vietiniam verslui. Vieno milijono eurų bauda, bet kokiai, net vidutiniškai didelei Lietuviško kapitalo degalų prekybos įmonei, bus mirties nuosprendis. Tokia įmonė bus privesta bankrutuoti, apie 50 tokios įmonės darbuotojų bus išvaryti į gatvę. Lygiai taip pat nesolidžiai atrodo ir gąsdinimas naikinti leidimus verstis energetine veikla. Planai ambicingi, turime dirbti sutelktai, bet ne laidant nepagrįstus grasinimus Valstybės vardu. Lietuviškų degalinių sąjungos Tarybą, bendru sutarimu, siūlo šį įstatymą tobulinti ir nepriimti skubotų ir nepasvertų sprendimų, numatančių Lietuvos energetinę ateitį artimiausiam dešimtmečiui.
Pritarti iš dalies Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti kadangi ADĮ projekte už įpareigojimų neįvykdymą numatytos pasekmės yra tiesiogiai ir proporcingai susietos su neįvykdyto įpareigojimo sąnaudomis ir įkainotos 4 euro centų verte už kiekvieną nepatiektą MJ degalų iš AEI. Pažymėtina, kad baudos už reikalavimų nevykdymą yra nustatytos intervaline išraiška ir tik tam tikrais piktybinių pažeidimų ar sukčiavimo atvejais gali siekti 1 milijoną eurų atsižvelgiant į pažeidimo padarymo mastą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į LRS Teisės departamento išvadą nuspręsta atsisakyti sankcijos, kurią būtų panaikinami degalų tiekėjams išduoti leidimai verstis atitinkama energetikos veikla, taip pat, iki 1000 eurų sumažintas minimalios baudos rėžis. 7.1. AB ORLEN Lietuva 2020-09-30 Dėl daugiklių taikymo Pažymėtina, kad siekdami ambicingų tikslų, degalų tiekėjai privalo visų pirma įveikti bent keletą fundamentalių kliūčių: (i) degalų kokybės standartuose įtvirtinus biodegalų įmaišymo ribojimus; (ii) pirmosios kartos ir panaudoto kepimo aliejaus žaliavos naudojimo ribojimus;
kliūtis padeda spręsti daugiklių taikymas. Vienas esminių klausimų kuris buvo keliamas AAK ir EK klausymų metu – daugiklių taikymas biodegalų pagamintų iš atliekomis ir liekanomis laikomų žaliavų. Projekte šiuo metu numatyta galimybė taikyti daugiklius, jų taikymas yra numatytas ir projektais perkeliamoje direktyvoje 2018/2001 (toliau - Direktyva). Bendrovė pritaria ADį projekte numatytų daugiklių taikymui. Daugikliai yra taikomi siekiant paskatinti pažangiųjų biodegalų plėtrą ir suteikiant daugiau vertės šiai produkcijai rinkoje, taip sudarant sąlygas produkcijai su ženkliai didesniais gamybos kaštais būti konkurencinga biodegalų rinkoje.
Šios priemonės efektyvumas yra patvirtintas ir Direktyvos projekto rengimo metu, ir EK analizuojant jau priimtų sprendimų galimą poveikį pažangiųjų biodegalų plėtrai iki 2030 metų. Šiuo metu visoje ES pažangiųjų biodegalų dalis yra itin maža, todėl daugikliai vaidina svarbų vaidmenį siekiant ją padidinti. ES kokybiniai degalų standartai riboja biodeoalu vartojimą. Biodegalų kokybė, bent labiausiai paplitusių etanolio ir biodyzelino RRME, yra laikoma ženkliai prastesne už mineralinės kilmės degalus. Pagal benzino kokybės standartą EN228 maksimali biodegalų dalis benzine yra 10 % tūrio (arba -6,6 % energetine verte), o pagal dyzelino kokybės standartą EN590, ši riba siekia 7 % tūrio (arba -6,2 % energetine verte). Degalų tiekėjai negali prekiauti degalais, kurie neatitinka šių standartų reikalavimų. ADį Projekte tikslas degalų tiekėjams 2030 metais yra 16,8 % (energetine verte). Akivaizdu, kad tai bent 10 procentinių punktų viršija kokybės standartų ribas biodegalų įmaišymui. Panaikinus galimybę naudoti daugiklius, degalų tiekėjai neturi galimybių pasiekti keliamus tikslus, nes ES degalų kokybės reikalavimai riboja jų galimybes fiziškai įmaišyti Projekte nurodytą biodegalų kiekį. Benzino atveju technologiniai būdai perlipti maišymo ribą (angį. blend-wall) neegzistuoja, tad minėti 6,6% yra maksimali galima riba (kai tikslas 16,8 %). Dyzelino atveju tokios technologijos egzistuoja (co-HVO, HVO), Bendrovė biodegalus gamina naudodama būtent tokią technologiją, tačiau labai svarbu, kad šiomis technologijomis gaminami biodegalai yra iš pirmosios kartos arba iš panaudoto aliejaus žaliavų kurių dalis siekiant galutinio 16,8 % tikslo yra ribojama.
Tad nors kai kurios technologijos jau leidžia perlipti įmaišymo ribojimus, tai nėra panacėja siekiant ambicingų tikslų dėl itin menko pažangiomis laikomų žaliavų naudojimo ne tik RRME, bet ir HVO bei co-HVO gamyboje2. Atitinkamai, be daugiklių, degalų tiekėjams nėra galimybių pasiekti net pusės Projektu siekiamo 16,8 % tikslo, todėl daugikliai Projekte privalo išlikti. Pirmosios kartos biodegalų vartojimas ES yra ribojamas nuo 2015 metų, priėmus direktyvą 2015/1513 ir nustačius maksimalią
transporto sektoriuje 2020 metais, biodegalai iš maistui ir pašarams tinkamų žaliavų gali sudaryti ne daugiau nei 7 %. Likusi dalis privalo būti pasiekta kitais atsinaujinančios energijos šaltiniais. Šis ribojimas išliko ir buvo dar sugriežtintas Direktyvoje 2022 - 2030 metų laikotarpiui. Pagal Direktyvą kiekvienoje valstybėje narėje ši riba gali būti skirtinga, tačiau bet kuriuo atveju ne didesnė nei 7 %. Formulė nacionalinės pirmosios kartos biodegalų ribos apskaičiavimui yra nacionalinė minėtų biodegalų dalis šalyje 2020 metais + 1 % punktas (AD[ projekto 20 str. 1 d.). Lietuvoje, Projektų rengėjų vertinimu, ši riba turėtų siekti apie 6 %. Tai reiškia, kad siekiant ambicingų tikslų (pagal Projektą 16,8 % 2030 metais), pirmosios kartos biodegalų dalis negalės viršyti 6 %. Likusi dalis turės būti pasiekta kitokiais biodegalais, nei šiuo metu gaminami Lietuvoje.
Bendrovė būdama ir degalų tiekėja, ir biodegalų gamintoja (šiuo metu – pirmosios kartos), yra įsitikinusi, kad esamas Projektas jau dabar pirmos kartos biodegalams suteikia ženkliai daugiau garantijų dėl būsimos paklausos nei suponuoja Direktyva ir žaliosios ES politikos kryptis3. ADį projekto 16 str. 2 d. ir 6 d. yra numatytas privalomas fizinis biodegalų įmaišymas į dyzeliną tokia apimtimi, kuri reiškia visiškai maksimalų techniniais parametrais ES leidžiamą biodegalų įmaišymą (6,2 % dyzeline ir 6,6 % benzine). Tai yra dydžiai, kurie viršys Lietuvoje leidžiamą pirmosios kartos biodegalų kiekį (-6%). Atitinkamai, degalų tiekėjai, norėdami veikti Lietuvos rinkoje, į kiekvieną litrą degalų privalės įmaišyti daugiau biodegalų, nei leistina pirmosios kartos biodegalų dalis, tad jau nuo 2022 m. turės maišyti ir kitokios kilmės biodegalus. Atsižvelgiant į ženkliai didesnes pažangesnių biodegalų kainas ir jų trūkumą visoje ES, nėra prielaidų teigti, kad vykdant ADĮ projekte įtvirtintus privalomojo įmaišymo reikalavimus pirmosios kartos biodegalai bus išnaudojami nemaksimaliai. Manome, kad vargiai įmanoma sukurti didesnę dirbtinę paklausą pirmosios kartos biodegalų vartojimui nei privalomas maksimalus biodegalų įmaišymas į kiekvieną litrą degalų. Todėl nesuprantama, kodėl Lietuvos biodegalų gamintojai teigia daugiklius esant grėsme pirmosios kartos biodegalų išlikimui. Projekto tikslai yra tokie ambicingi, kad degalų tiekėjai privalės naudoti visų rūšių biodegalus ir DAEI vienetus, kad galėtų šiuos tikslus pasiekti. Dėl minėtų ES politikos nulemtų apribojimų pirmos kartos biodegalų daliai siekiant tikslų, šie tikslai be daugiklių yra elementariai nepasiekiami. Pažangiųjų biodegalų kiekiai yra itin maži.
EK savo 2020 m rugsėjo 17 d. paskelbtame klimato tikslų plane 2030 metams, nurodo, kad šiuo metu pažangiųjų biodegalų kiekiai yra per maži, o kaštai per dideli, kad šie produktai galėtų konkuruoti rinkoje, todėl papildomas jų gamybos ir vartojimo skatinimas yra būtinas. Daugikliai yra būtent tokia paskata, kuri gali išjudinti pažangiųjų biodegalų vartojimą. Atitinkamai, negalima sutikti su teiginiais, kad pažangieji biodegalai turi būti ribojami tam, kad iš rinkos neišstumtų pirmosios kartos biodegalų. Būtent toks pirmosios kartos biodegalų pakeitimo pažangiaisiais biodegalais scenarijus yra numatomas ES politikoje. Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
Siūlytina pritarti iš dalies ir neatsisakyti daugiklių taikymo pilna apimtimi. Lietuvai siekiant ambicingesnių nacionalinių tikslų pažangiųjų biodegalų naudojimas yra neatsiejama transporto sektoriaus dekarbonizavimo dalis, tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į identifikuojamas rizikas tokia skatinimo forma neturėtų sukelti dirbtinių rinkos iškraipymų ar grėsmės Lietuvoje veikiančioms įmonėms. Pažymėtina, kad siekiant ADĮ projekte įtvirtintų tikslų degalų tiekėjams yra sudarytas pakankamas lankstumas įgyvendinti įpareigojimus įvairiais metodais: įmaišant biodegalus fiziškai, naudojant DAEI apskaitos vienetų sistemą ir įsigyjant apskaitos vienetus iš kitų degalų tiekėjų. Numatyta, kad pažangiųjų biodegalų tikslus galima įgyvendinti biometano ar vandenilio dujomis. Technologijoms vystantis į priekį įmaišymo limitai tampa neaktualūs, jau dabar yra prieinamų technologijų, kurių dėka galima naudoti aukštos kokybės degalus su aukštos koncentracijos biodegalų dalimi. Siūlome koreguoti įstatymo projekto 16 straipsnio 10, 11 ir 12 dalis bei 20 straipsnio 1 dalį, apribojant tačiau neeliminuojant, daugiklių taikymo. 16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams
<...>
„10.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. atsižvelgiant į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšį ir biodegalų pažangumą. 11. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 212 straipsnyje. 12. Skystųjų biodegalų energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį.“
reikalavimai „1.
Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai, įgyvendindami šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus, turi užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir (ar) pašarinių augalų, procentinė dalis palyginti su bendra degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo per metus patiektų degalų skaičiuojant nuo bendros degalų tiekėjo parduotų degalų energineės verte:ės, nebus daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. 1) 2021 metais nebūtų didesnė kaip 6,2 procentinio punkto;
2) 2022 ir kitais metais nebūtų didesnė daugiau kaip vienu procentiniu punktu palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais.“
<...>
2020-09-30 Dėl įpareigojimų degalų tiekėjams (16 straipsnis) Pažymėtina, kad Lietuvos ambicija 2030 m. viršija Direktyvoje nustatytą tikslą (16,8 % prieš 14 %), tačiau nėra iki galo akivaizdu, kodėl Lietuvos transporto sektoriuje yra daugiau galimybių jį pasiekti nei to reikalaujama ES lygiu. Pažymėtina, kad Direktyvoje nėra numatytas atskirų pažangiųjų biodegalų tikslų siekimas kasmet, kuris siūlomas Projekte. Direktyvos atveju tokių atskaitos taškų nėra numatyta atsižvelgiant į potencialaus pažangiųjų biodegalų prieinamumo vertinimą. T.y., būtent Direktyva reguliuojamo laikotarpio pabaigoje, apie 2030 m., yra numatomas spartesnis gamybos pajėgumų augimas, leisiantis užtikrinti galimybę pasiekti numatytus tikslus.
Dėl šios priežasties Direktyvoje nurodyta pažangiųjų biodegalų tikslo didėjimo trajektorija sparčiausiai kyla pačioje dešimtmečio pabaigoje. numačius kasmetinius tikslus yra neatsižvelgiama į laikotarpį, kuris reikalingas investicijos į technologinių pajėgumų sukūrimą materializuoti. Nėra aišku, kokios prielaidos leidžia teigti, kad Lietuvoje yra geresnės sąlygos į rinką tiekti pažangiuosius biodegalus nei jos vertinamos ES mastu. Manome, kad Projektu siūloma nacionalinė tikslų augimo trajektorija kasmet, nukrypstanti nuo Direktyvoje numatytos trajektorijos, gali tapti reikšmingu iššūkiu Lietuvos degalų tiekėjams. Dėl to siūlome atsisakyti privalomų pažangiųjų biodegalų tikslų kiekvienais metais. Vadovaujantis Direktyvos 25 str. 1 d. 1 pastraipa, valstybės narės nustato orientacines, bet ne privalomas tikslų siekimo trajektorijas. Privaloma trajektorija turėtų išlikti ta, kuri numatyta Direktyvos 25 str. 1 d. 4 pastraipoje - 2022, 2025 ir 2030 metams. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina nepritarti kadangi ADĮ projekte nustatyti 2022, 2025 ir 2030 m. tikslai atitinka Direktyvos 2018/2001 25 str. įtvirtintas privalomas trajektorijas. ADĮ projektu įtvirtinamais kasmetiniais tikslais siekiama užtikrinti aiškų pažangiųjų biodegalų paklausos didėjimą periodu nuo 2022 iki 2030 m., kuris pažangiųjų biodegalų gamintojams indikuotų stabilų ir prognozuojamą gamybos produkcijos poreikį. ADĮ projektu didelis dėmesys skiriamas vietinių pažangiųjų biodegalų gamybai, ypatingai biometano dujų gamybai, todėl aiški kryptis ateinančio dešimtmečio eigoje sudarytų daug palankesnes sąlygas tokių biodegalų gamintojams plėtoti naujus gamybos pajėgumus ir užtikrintų produkcijos poreikio stabilumą. 7.3. AB ORLEN Lietuva 2020-09-30 Dėl 98 markės benzino ADĮ projekto 16 str.
kiekviename į rinką tiekiamo benzino litre būtų ne mažiau nei 6,6 % biodegalų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad privaloma šias nuostatas papildyti išimtimi 98 markės benzinui. Tai yra vienintelė benzino rūšis, tinkama automobiliams, nepritaikytiems E10 benzinui. Tokių automobilių šalies keliuose yra, ir jų interesai turėtų būti užtikrinti prekiaujant beetanoliniu 98 markės benzinu, kaip ir buvo sutarta diskusijų dėl privalomo E10 įvedimo Lietuvoje metu. Svarbu paminėti ir tai, kad 98 markės benzinui išimtys iš privalomo biodegalų maišymo reikalavimų taikomos ir kitose rinkose (Latvija, Estija). Dėl itin mažo vartojimo ir gamybos specifikos, abejotina ar 98 E10 produkto gamyba specialiai Lietuvos rinkai būtų ekonomiškai pagrįsta. Pažymime, kad ši išimtis nedaro įtakos bendrajai degalų tiekėjų pareigai per metus į rinką patiekti nurodytą kiekį atsinaujinančių išteklių energijos. Pritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina pritarti ir atitinkamai papildyti ADĮ projekto 16 str. nuostatas išimtimi 98 markės benzinui. Siūlytina 16 str. formuluotė:
<...>
„10. Šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyti
reikalavimai netaikomi 98 markės benzinui, kurio tiesiogiai maišyti su etanoliu neprivaloma.“ ADĮ projekto 16 str. 10-11 dalis laikyti 11-12 dalimis. 7.4. AB ORLEN Lietuva 2020-09-30 Dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos Sveikiname šios sistemos idėją, ji yra absoliučiai būtina siekiant, kad kuo daugiau rinkos dalyvių galėtų siekti ambicingų tikslų išlikdami rinkoje. Tai yra labai svarbu, nes itin ambicingi tikslai neretai veda į rinkos koncentraciją kai mažiesiems rinkos dalyviams tam tikri tikslai tampa neįgyvendinami. Kartu prašome atsižvelgti į keletą Bendrovės pasiūlymų kaip Projektu siūloma sistema galėtų būti patobulinta. Atsižvelgti Konkretūs pasiūlymai neidentifikuoti. 7.5.
2020-09-30 Projekte vis dar nėra perkelti Direktyvos 27 str. 2 d. numatyti daugikliai, kurie leidžia multiplikuoti transportui vartojamos elektros energijos ir aviacijai teikiamų biodegalų energetinę vertę. Svarstytina, ar be šių multiplikatorių pakaks DAEI vienetų sistemos funkcionalumui užtikrinti. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlome nepritarti kadangi Direktyvos 2018/2001 27 str. 2 d. numatyti daugikliai visų pirma yra taikytini įrodant įpareigojimų įgyvendinimą valstybių narių, o ne degalų tiekėjų lygmeniu. Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu turi visišką laisvę spręsti, kurie daugikliai, kuriems sektoriams galėtų būti taikytini paramos tikslais, todėl ADĮ projekto atveju daugikliai numatyti siekiant skatinti pažangiųjų biodegalų ir biometano dujų naudojimą. Pažymėtina, kad ADĮ projekte numatyta, kad orlaiviams tiekiamų degalų dalis nėra įskaičiuojama į degalų tiekėjo įpareigojimų dalį, todėl papildomai neapsunkina degalų tiekėjų galimybių įgyvendinti numatytus įpareigojimus, tuo tarpu elektros energijos tiekimo transportui atveju daugiklių taikymo mechanizmas kaip paramos priemonė nėra taikytinas, kadangi alternatyviai elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje skatinamas per tikslines finansines subsidijas šio sektoriaus plėtrai. Papildomų daugiklių taikymas elektros energijai suvartotai kelių transporto sektoriuje būtų laikytinas pertekliniu subsidijavimu, kadangi tokiu atveju degalų tiekėjai galėtų įsigyti DAEI apskaitos vienetus iš elektros energijos tiekėjų transportui, kurie tuo pačiu metu papildomai būtų subsidijuojami ir atskiromis tikslinėmis finansinės paramos priemonėmis. 7.6. AB ORLEN Lietuva
3 17 str. 3 d. Sistemos administravimo tikslais siūlytina patikslinti, kad nors bendras degalų tiekėjo sudaromų sandorių skaičius neribojamas, bet konkretus DAEI vienetas gali būti perleistas tik vieną kartą (tokia praktika taikoma Vokietijos Nabisy sistemoje).
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūlytina pritarti iš dalies kadangi jeigu būtų numatyta, kad DAEI apskaitos vienetas galėtų būti perleidžiamas tik vieną kartą būtų apribojamos pačių degalų tiekėjų įpareigojimų įgyvendinimo planavimo galimybės tuo aspektu, kad įsigijus tam tikrą DAEI apskaitos vienetų skaičių ir vėliau pasikeitus rinkos sąlygoms tų vienetų nebūtų galima pakeisti kitais, palankesnėmis sąlygomis įsigytais, DAEI apskaitos vienetais. Tačiau, atsižvelgiant į galimas sukčiavimo rizikas siūloma numatyti alternatyvą, kad vienas DAEI apskaitos vienetas galėtų būti perleidžiamas nedaugiau kaip du kartus. Siūloma ADĮ projekto 17 str. formuluotė:
<...>
„3. DAEI apskaitos vienetųas gali būti perleidžiamas nedaugiau kaip du kartus. perleidimo sandorių skaičius neribojamas.“
2020-09-30 17, 18 4, 24
dubliuojamos kitoms institucijoms teikiamos ataskaitos. Pavyzdžiui, šiuo metu audituotos ataskaitos yra teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai pagal Degalų kokybės direktyvos 7a straipsnio reikalavimus. Atitinkamai, manome, kad siekiant minimizuoti administracinę naštą verslui, institucijos turėtų bendradarbiauti ir degalų tiekėjams turėtų pakakti pateikti tik vieną audituotą ataskaitą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siūlytina pritarti iš dalies kadangi ataskaitų teikimo tvarkos suvienodinimas yra atskirų ministerijų susitarimo klausimas ir neturėtų būti įstatymo objektu. Ataskaitų teikimo forma ir tvarka turėtų būti nustatyta įgyvendinamaisiais teisės aktais įvertinant galimybes maksimaliai suvienodinti teikiamų ataskaitų turinį ir sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams. 7.8. AB ORLEN Lietuva
22 18 str.
apmokestinimas yra vienas esminių valstybės pajamų šaltinių. DAEI registro veikla, kuri degalų tiekėjams nesuteikia jokių paslaugų bet yra jų veiklos valstybinės kontrolės dalimi, turėtų būti finansuojama biudžeto, o ne degalų tiekėjų lėšomis. Nors įmokoms nepritariame apskritai, papildomai pastebime, kad 18 str. 9 d. pelno marža šiai veikiai neturėtų būti numatyta ir turėtų būti apsiribota tiesioginėmis sąnaudomis, nes rinkos dalyviai neturi galimybės šioje sistemoje nedalyvauti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlytina pritarti atsižvelgiant į šią ir į LRS Teisės departamento pastabą Nr. 43 ir atsisakyti pelno maržos atitinkamai patikslinant projekto 18 straipsnio 9 d. formuluotę: „9. Per
sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių. Taryba, įvertinusi DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudųas ir gautų pajamų santykį, turi teisę gali pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“
25 18 str. 2 d. 5 p. Ne iki galo aišku, kokia yra šio reikalavimo esmė. Dėl poreikio siekti ambicingų tikslų degalų tiekėjai turės, iš esmės, apie kiekvieną sandorį teikti informacija, kas kurs visiškai perteklinę administracinę naštą. Siūlome šios nuostatos atsisakyti.
Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti, kadangi ADĮ projektu siekiama užtikrinti veiksmingą biodegalų tiekimo rinkai mechanizmą, todėl informacija apie didelės koncentracijos degalų ir biodegalų mišinius yra reikalinga Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tikrinant ar DAEI apskaitos vienetų sistemoje deklaruoti degalų ir biodegalų mišinių kiekiai atitinka galutiniam vartojimui patiektus kiekius. 7.10
3 19 str. 3 d. nuostatą siūlytina formuluoti ne kaip 16 str. 6 d. pareigos kontrolę, o kaip dalį bendroje DAEI sistemos veikimo kontrolėje. Mažmeninės degalų rinkos dalyviai DAEI registre nedalyvaus ir nėra laikomi degalų tiekėjais, todėl mažmeninės prekybos vietų kontrolė vykdoma siekiant patikrinti ar realiai į rinką yra patiekiami biodegalai, aktualūs DAEI sistemos veikimui. Mažmeninės rinkos dalyvių pareigas pagal 16 str. 6 d. kontroliuoja Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi ADĮ projekto 13 str. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina nepritarti kadangi mažmeninės degalų rinkos dalyviai nebus laikomi degalų tiekėjais tik tuo atveju kai patys nebus atsakingi už degalinėje parduodamų degalų akcizo sumokėjimą. Nepaisant to, mažmeninės prekybos degalais rinkos dalyvis turi būti vienodai atsakingas už jam priklausančioje degalinėje parduodamus degalus su minimaliu biodegalų kiekiu kaip yra numatyta ADĮ projekto 16 str. 6 d. 7.11 AB ORLEN Lietuva 2020-09-30 Degalų tiekėjo sąvoką siūlytina apibrėžti taip, kaip ji pateikta Direktyvoje. Direktyvos formuluotėje akcentuojamas degalų (nebūtinai naftos produktų!) pereigos per akcizų mokėjimo punktą momentas, taip pat aptariami ir atvejai, kai subjektas laikomas degalų tiekėju net jei jo parduodamas produktas nėra akcizo objektu (elektra ar neakcizinių produktų tiekimas).
Hipotetinis pavyzdys, kada projektu siūlomos formuluotės neatitikimas Direktyvos formuluotei gali sukelti praktinio taikymo iššūkių: Manytina, kad viena iš alternatyvių degalų skatinimo priemonių galėtų būti atleidimas nuo akcizo mokesčio, todėl įsiūlomą formuluotę, galimai, nepatektų ir degalų tiekėjais nebūtų laikomi subjektai, kurie užsiima nuo akcizų mokesčio atleistų degalų prekyba. Atitinkamai, toks subjektas nebepatektų ir į DAEI apskaitos sistemą nes nebūtų laikomas degalų tiekėju. O tokia situacija komplikuotų ir visą kontrolės sistemą kuri grindžiama DAEI registro dalyvių, o ne degalų tiekėjų kontrole. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina nepritarti kadangi pagal Direktyvą 2018/2001 nustatydamos įpareigojimus degalų tiekėjams, valstybės narės gali nuspręsti jų netaikyti arba taikyti skirtingai atskiriems degalų ar energijos tiekėjams. ADĮ projektu degalų tiekėjas suprantamas kaip naftos produktų tiekėjas, kadangi naftos produktai sudaro didžiausią degalų ir energijos balanso dalį transporto sektoriaus suvartojime. Nuo 2025 m. papildomai degalų tiekėjais laikomi ir gamtinių dujų transportui tiekėjai atsižvelgiant į prognozuojamą gamtinių dujų panaudojimo transporto sektoriuje plėtrą. ADĮ projektu nustatyti įpareigojimai degalų tiekėjams ir gamtinių dujų transportui tiekėjams, taip pat atskirai vertinant elektros energijos panaudojimo transporte plėtrą pilnai įgyvendina Direktyvoje 2018/2001 keliamus tikslus. Pažymėtina, kad dyzelino ir benzino atleidimas nuo akcizo mokesčio ar akcizo lengvatos pritaikymas nepanaikina akcizo mokėjimo pareigos, kuri yra suformuojama Akcizų informacinėje sistemoje. 8.
augintojų asociacija
9 Biodegalų gamyba ir gūdų, rapsų auginimas yra labai glaudžiai susiję. Išvystytas grūdų ir rapsų perdirbimas Lietuvoje užtikrina aukštesnes pajamas žemdirbiams, nes jei nebūtų perdirbimo Lietuvoje grūdų ir rapsų kainos vidaus rinkoje neabejotinai būtų žemesnės. Biodegalų sektoriaus plėtra lėmė, jog Lietuvoje per praėjusius 10 metų rapsų auginimas išaugo kartais, - iki 600-800 tūkst. tonų per metus. Tokia plėtra įvyko ne tiek plečiant ir įsisavinant apleistus žemės plotus bet ir didinant derlingumą. Rapsai neabejotinai yra vienas geriausių priešsėlių varpiniams javams, labai gerina sėjomainą, jų auginimas prisideda ir prie varpinių javų derlingumo didėjimo. Perdirbant žemės ūkio žaliavas yra kuriama pridėtinė vertė, kuri papildo nacionalinį biudžetą, užtikrinamas grūdų supirkimas Lietuvoje, gyvulininkystės ūkiai aprūpinami labai vertingais vietiniais baltyminiais pašarais, vykdoma kitų produktų gamyba, užtikrinamos darbo vietos. Kitas labai svarbus biodegalų gamybos tikslas yra didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Biodegalų gamyba iš įvežtinės žaliavos, o ypač iš palmių aliejaus ir palmių aliejaus atliekų, niekaip neprisideda prie šio tikslo įgyvendinimo. Jau nekalbant apie tai, kad palmių aliejaus gamyba ir vartojimas visame pasaulyje daro nepataisomą ir pražūtingą žalą klimatui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlome papildyti LR Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr.XIIIP-5137 20 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „20 straipsnis. Biodegalų naudojimui taikomi reikalavimai
produktų ir (ar) jų atliekų pagaminti degalai nelaikomi biodegalais.“ Taip pat siūlome papildyti Įstatymo projekto 34 straipsnį 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 5.
Šio įstatymo 20 straipsnio 8 ir 9 dalies, 22 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatos įsigalioja 2021 m. liepos 1 d., jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas iki 2021 m. liepos 1 d. arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. liepos 1 d.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina nepritarti atsižvelgiant į tai, kad teikiamas pasiūlymas dėl išimtinai visų aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimo jau buvo registruotas Seime kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4713. Atsižvelgiant į institucijų pateiktas pastabas pasiūlymo turinys buvo identifikuotas kaip neatitinkantis ES politikos ir galimai neigiamai įtakojantis konkurencines sąlygas rinkoje. Vyriausybės nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI 1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos dėl aliejinių augalų yra įtvirtintos ADĮ projekto 20 straipsnyje. Pabrėžtina, kad remiantis ES teise draudimas turėtų galioti tik tiems biodegalams, kurie yra pagaminti naudojant žaliavas pripažintas didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančiomis žaliavomis pagal Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus. ADĮ projekto 20 str. įtvirtintose nuostatose perteikiama ambicingesnė Reglamento idėja papildomai siūlant paankstinti tokio reguliavimo įsigaliojimą numatant jį taikyti nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 9.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (KRK nariams)
36 Seimo narys Dainius Kepenis 2020-09-22 pasiūlyme Lietuvos Respublikos Alternatyvių degalų įstatymo projektui NR. XIIIP-5137 siūlo įvesti „liekanų“ sąvoką įstatyme, „ 18.1 Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama“ Atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje pateiktame Pažangiųjų biodegalų apibrėžime numatoma, kad iš liekanų pagaminti biodegalai yra laikomi Pažangiaisiais biodegalais („22. Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai“). Tai reiškia – tokiems biodegalams būtų suteikiamos didesnės privilegijos, nei įprastiems biodegalams (privalomas jų kiekis parduodamuose degaluose, atskiras jų gamybos skatinimas ir pan.). Kitą vertus - apibrėžus liekanas būtent tokiu būdu, kaip siūloma, tai yra tiesiogiai, neatsižvelgiant į vietinį kontekstą, perkėlus liekanų apibrėžimą iš ES Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos ir nenumatant jokių papildomų sąlygų, kurias turėtų atitikti liekanomis laikomos žaliavos biodegalų gamybai, liekanomis būtų laikomi net ir tokios žaliavos, kurios turi kitas panaudojimo galimybes, paklausą rinkoje ir rinkos kainą, dažnai artimą pagrindinio gamybos proceso metu gaminamo produkto rinkos kainai.
Vienas iš tokių produktų, kuris, esant siūlomam liekanų apibrėžimui, galėtų būti laikomas liekana, o iš jų pagaminti biodegalai – pažangiaisiais biodegalais, galėtų būti PFAD (Palm Fatty Acid Distillate - palmių riebalų rūgščių distiliatas), susidarantis palmių aliejaus gamybos metu, naudojamas kosmetikos, chemijos pramonėje ir rinkoje parduodamas už kainą, artimą pagrindiniam palmių aliejaus gamybos produktui – palmių aliejui. Kai kuriose ES šalyse (pavyzdžiui Suomijoje) iš PFAD pagaminti biodegalai vis dar yra laikomi „pažangiaisiais biodegalais“, nors daugumoje ES šalių PFAD nėra pripažįstama, kaip žaliava, iš kurios pagaminti biodegalai yra laikomi pažangiaisiais antros kartos biodegalais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad biodegalų iš Suomijos importuotojai jau kreipėsi į Lietuvos Aplinkos ministeriją, prašydami suteikti PFAD atliekų statusą, o iš PFAD pagamintus biodegalus laikyti pažangiaisiais antros kartos biodegalais. Alternatyvių degalų įstatyme įvedus tokį liberalų „liekanų“ apibrėžimą, šiems importuotojams būtų suteiktas prioritetas prieš lietuviškų biodegalų gamintojus, nepaisant net ir to fakto, kad Suomijoje iš PFAD pagamintų biodegalų laikymas pažangiaisiais biodegalais yra daugiau išimtis iš taisyklės Europos Sąjungoje, o ir pačioje Suomijoje ši tvarka yra laikoma tik laikina.
Seimo nario Dainiaus Kepenio pateikto pasiūlymo argumentavimas pagrįstas siekiu įgyvendinti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, Lietuvoje sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Tačiau Seimo narys nevertina, kad, tokiu liberaliu būdu biodegalams suteikiant pažangiųjų biodegalų statusą, šie biodegalai išstumtų iš rinkos kitus biodegalus ir atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje nepadidintų iš viso. Dar blogiau – tokius iš „liekanų“ (kaip siūloma apibrėžti liekanų apibrėžimą) biodegalus ėmus laikyti pažangiaisiais biodegalais, nebeliktų paskatos gaminti biodegalus ar biodujas iš atliekų – pavyzdžiui biometaną iš žemės ūkio atliekų, kadangi privalomas pažangiųjų biodegalų ir biodujų kiekis parduodamuose degaluose degalų tiekėjų būtų lengvai išpildomas, importavus iš labai liberaliai apibrėžtų „liekanų“ pagamintus biodegalus. Atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo VIII-787 31 straipsnyje yra tiksliai apibrėžiama kad yra laikoma šalutiniais produktais.
„Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu;
produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai).“ Atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad jei būtų priimta Seimo nario Dainiaus Kepenio siūloma įstatymo pataisa, tai žaliava biodegalų gamybai galėtų būti laikoma ir šalutiniu produktu (pagal atliekų tvarkymo įstatyme numatytą apibrėžtį) ir liekana (pagal siūlomą alternatyvių degalų įstatymo redakciją), o biodegalai ir biodujos, pagaminti iš šių žaliavų galėtų būti atitinkamai laikomi ir pirmos kartos biodegalais ar biodujomis, kurių vartojimo apimtys yra ribojamos, ir antros kartos pažangiaisiais biodegalais ar biodujomis, kurių vartojimas yra skatinamas bei laikomas privalomu. Taigi, Dainiaus Kepenio siūloma pataisa ne tik apribotų pažangiųjų biodegalų ir biodujų iš atliekų gamybą Lietuvoje, bet taip pat į įvestu teisinį neapibrėžtumą, todėl Seimo nariams siūlome nepritarti Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymui. Seimo narys Dainius Kepenis 2020-09-22 pasiūlyme Lietuvos Respublikos Alternatyvių degalų įstatymo projektui NR.
XIIIP-5137 taip pat siūlo išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuriame numatytas privalomai taikomas kriterijus Energetikos ministro kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru tvirtinamoje metodikoje, nustatant žaliavų, iš kurių pagamintiems biodegalams būtų taikomi daugikliai ir iš kurių pagaminti biodegalai būtų laikomi pažangiaisiais biodegalais, sąrašą. Priėmus Seimo nario Dainiaus Kepenio pasiūlymą, praktiškai būtų panaikinti bet kokie filtrai, kurie neleistų pažangiaisiais biodegalais laikyti bet kokių importuojamų biodegalų, turinčių sertifikatus, kad jie yra pagaminti iš atliekų ar liekanų. Net jei tokie biodegalai pažangiaisiais nėra laikomi daugumoje ES valstybių. Visas 21 straipsnis praktiškai prarastų bet kokią prasmę. Seimo narys Dainius Kepenis, argumentuodamas savo pasiūlymą, teigia, kad „Siūlomas kriterijus diskriminuoja atliekas bei liekanas, kurios yra laikomos pažangiais biodegalais, kurių panaudojimas yra skatintinas (išvengiama žaliavų išmetimo, jos yra panaudojimas), iš esmės visas galimas panaudoti atliekas bei liekanas sulyginant su kitomis žaliavomis, kurios nėra susidariusios kaip šalutinis produktas gamybos procese, o yra skirtos būtent biodegalų gamybai“, tačiau iš tiesų yra atvirkščiai – šis kriterijus, įrašytas į įstatymo projektą („atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms“) būtent ir skirtas tam, kad atskirtų tas žaliavas, kurios, jų nepanaudojus, būtų išmetamos, nuo tų žaliavų, kurios, jų nepanaudojus, būtų realizuojamos kitiems tikslams.
Priėmus Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymą būtų padaryta žala ne pirmosios kartos biodegalams, bet visų pirma – iš tikrų atliekų pagamintiems biodegalams ar biodujoms, pavyzdžiui biodujoms, pagamintoms iš žemės ūkio atliekų, kadangi visa pažangiųjų biodegalų ir biodujų paklausa, formuojama degalų tiekėjams privalomu jų pardavimu, būtų užpildyta pigesniais importuojamais iš liberaliai apibrėžtų liekanų pagamintais biodegalais, nekontroliuojamai importuojamais į Lietuvą ir čia be jokių apribojimų pripažįstamais pažangiaisiais biodegalais. Todėl Seimo nariams siūlome nepritarti Seimo nario Dainiaus Kepenio siūlymui ir išlaikyti galimybę Lietuvoje iš tikrų žemės ūkio atliekų, kurių iš tiesų neįmanoma niekur kitur panaudoti ir kurių nepanaudojus būtų išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, pagamintų biodegalų ir biodujų realizavimui Lietuvos rinkoje.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad liekanos sąvoka yra įtvirtinta Direktyvoje 2018/2001 ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastebėjimus siūlome tikslinti numatytą sąvoką ir įtvirtinti ADĮ projekte atitinkama formuluote:
„25. Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu liekanti
medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Tačiau, siekiant užtikrinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų taikymą ir išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai šalutiniai produktai tikslingai paverčiami gamybos liekanomis ar atliekomis ignoruojant kitus alternatyvius tų žaliavų panaudojimo būdus siūlytina nepritarti pasiūlymui dėl ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkto išbraukimo. 10.1. UAB Kvistija 2020-10-16
Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti atsižvelgiant į tai, kad degalų tiekėjų įpareigojimų įgyvendinimas yra glaustai susijęs su degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimu, degalų tiekėjų deklaruoti vidaus rinkai patiekiamų degalų kiekiai turi atitikti kokybės, tvarumo ir kitus reikalavimus, taip pat turi būti patikrinamas ir įvertinimas DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktų dokumentų ir sertifikatų patikimumas ir autentiškumas.
Siekiant, kad būtų užtikrintas įpareigojimų įgyvendinimo skaidrumas ir atsižvelgiant į pakankamai reikšmingas įpareigojimų įgyvendinimo sąnaudas, teigtina, kad pateiktų dokumentų autentiškumo tikrinimas yra būtinas, todėl audito ataskaitos čia yra kritiškai svarbios. Pažymėtina, kad numatyti fiziniai Valstybės institucijų patikrinimai niekaip negali atstoti vien tik dokumentinės autentiškumo patikros. 10.2. UAB Kvistija 2020-10-16
Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlytina nepritarti kadangi DAEI apskaitos vienetų sistema siekiama ne tik užtikrinti valstybinę priežiūrą ir kontrolę, tačiau ir suteikti degalų tiekėjams papildomas galimybes ir lankstumą įgyvendinant jiems nustatytus įpareigojimus mažiausiais įmanomais kaštais. ADĮ projekte numatyta, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio mokestis priklausys nuo DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimčių, todėl nedidelius degalų kiekius registruojantys subjektai patirs minimalias išlaidas.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokos bus nustatomos energetikos ministro nustatyta tvarka, o Valstybinė energetikos reguliavimo vertins DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudas ir turės teisę pareikalauti peržiūrėti patvirtintas įmokas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos. 10.3. UAB Kvistija 2020-10-16
Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, taip pat į Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 68 sankcijų dydžius numatantį straipsnį siūlome tikslinti pagal argumentaciją pateiktą atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pastabą Nr. 68. Pažymėtina, kad ADĮ projekte bauda už neįvykdytą įpareigojimą jau yra susieta su neįvykdyto įpareigojimo apimtimi. 10.4. UAB Kvistija
10 Nelogiška, kad DAEI apskaitos vienetų sistema pagal įstatymo 34 str. 10 dalį turi būti sukurta ir pradėtų veikti iki
nuostatos yra susijusios ir turėtų įsigalioti kartu. Atitinkamai, tikslintina įstatymo 34 straipsnio 10 dalis:
įgyvendinimas
DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2022 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 32 straipsnis įsigalioja pradėjus veikti DAEI apskaitos vienetų sistemai.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlytina pritarti atsižvelgiant į tai, kad biodegalų įmaišymą į degalus iki 2022 m. sausio 1 d. reglamentuos AIEĮ, o ADĮ projekto 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sankcijos ir jų taikymo tvarka yra taikoma tik ADĮ įtvirtintiems įpareigojimams. Siūlomas ADĮ projekto 34 str. patikslinimas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 30, 31, 32
straipsnius ir šio straipsnio 14 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“
7 siekiant aiškumo dėl privalomųjų kokybės rodiklių taikymo, tikslintina įstatymo 16 str. 7 dalis:
„16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto
sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams
vietose gali būti prekiaujama degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į naftos produktus, energinė vertė viršija šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytas energines vertes. Mišiniuose naudojami biodegalai turi atitikti Lietuvos arba Europos standartuose nustatytus reikalavimus bei privalomuosius naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius. “ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Reikalavimai keliami biodegalams ir jų mišiniams yra įtvirtinti ADĮ projekto 20 str. 5 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad 20 str. 5 d. įtvirtinti reikalavimai taikomi tik degalams parduodamiems degalinėse siūlytina pritarti pasiūlymui iš dalies ir atitinkamai patikslinti 20 str. 5 d. numatant, kad reikalavimai būtų taikomi visiems vidaus rinkoje parduodamiems degalų ir biodegalų mišiniams: „5.
Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje Degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama tik Lietuvos ir (ar) Europos standartų reikalavimus ir privalomuosius naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius atitinkančiais degalų ir biodegalų mišiniais.“
degalinių sąjunga (Antikorupcijos komisijai)
36 Lietuviškų degalinių sąjunga (toliau - Sąjunga) vienija Lietuviško kapitalo degalinių tinklus (16 įmonių), kurios yra įsikūrusios visoje eilėje Lietuvos regionų (žr. plačiau: http://www.lietuviskosdeqalines.lt/lt/nariai). Svarbą atlikti nurodytą tyrimą bei pateikti išvadą sąlygoja aplinkybės, jog nuo nurodyto Įstatymo projekto turinio gali tiesiogiai priklausyti degalų kainos Lietuvoje, taip pat, tam tikros siūlomos Įstatymo projektui nuostatos (teiktos kitiems teisės aktams) jau ne vieną kartą itin kritiškai vertintos valstybės institucijų, įskaitant STT. Pavyzdžiui, Seimo nariai K. Starkevičius ir V. Vingrienė 2020-10-13 įregistravo pasiūlymą alternatyvių degalų įstatymo projekto keitimui (toliau - Pasiūlymas), kuriuo siūloma uždrausti biodegalams naudoti konkrečias žaliavas, įskaitant alyvpalmių šalutinius produktus ir atliekas, kurios susidaro maisto, kosmetikos srityje/ Susirūpinimą kelia faktas, jog analogiškas Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas buvo registruotas bei teikiamas jau kelis kartus (konkrečiai: Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4713; pasiūlymas Įstatymo projektui Nr. XI11P-4140(2)) bei dėl jo buvo gautos neigiamos STT, Konkurencijos tarybos, Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento išvados. Šiomis išvadomis konstatuota, kad:
gamintojai.
Pritarus nurodytam draudimui būtų sudaromos išskirtinės sąlygos gauti paramą konkretiems juridiniams asmenims, kas sąlygotų konkurencijos biodegalų rinkoje sumažinimą bei galimą galutinės biodegalų kainos galutiniams vartotojams kylimą (https://eseimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d7cd2c70729611eaa38ed97835ec4df6?ifwid=-1cf20o0eli)
reikalavimais: jis vertintinas kaip importo apribojimas, kuris pagal SESV 34 straipsnį yra draudžiamas ir laikomas laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje suvaržymu. Sąjungos laisvoje apyvartoje esančiais degalais, atitinkančiais Direktyvoje 2009/30/EB nustatytus kokybės kriterijus, o biodegalų atvejų tvarumo kriterijus, turi būti leidžiama prekiauti visose valstybėse narėse (https://eseimas. lrs.lt/portal/leqalAct/lt/TAK/9949d24082cd11eaa51db668f0092 9441
subjektų lygiateisiškumą, nes iš rinkos eliminuotų tam tikrą grupę verslo subjektų, neatsižvelgiant j tai, kad jų biodegalai pagaminti laikantis n , biodegalų tvarumo kriterijų (https://eu o k u m e n tą ^ 1/ ^ |Act/|t/TAK/551be9707ee311eaa38ed9783 5ec4df6V Taip pat korupcijos riziką kelia ir Įstatymo projekto 21 straipsnis, kuriame nustatyti pakankamai neapibrėžti degalų pripažinimo pažangiais kriterijai, o kai kurios nuostatos, pavyzdžiui 21 straipsnio 3 d. 6 p., apskritai neatitinka direktyvos, kurią įgyvendina Įstatymo projektas, nuostatų. Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
Siūlytina nepritarti K. Starkevičius ir V. Vingrienės pateiktam pasiūlymui dėl visapusiško alyvpalmių aliejų draudimo atsižvelgiant į tai, kad teikiamas pasiūlymas dėl išimtinai visų aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimo jau buvo registruotas Seime kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4713.
XIIIP-4713. Atsižvelgiant į institucijų pateiktas pastabas pasiūlymo turinys buvo identifikuotas kaip neatitinkantis ES politikos ir galimai neigiamai įtakojantis konkurencines sąlygas rinkoje. Vyriausybės nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI 1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos dėl aliejinių augalų yra įtvirtintos ADĮ projekto 20 straipsnyje. Pabrėžtina, kad remiantis ES teise draudimas turėtų galioti tik tiems biodegalams, kurie yra pagaminti naudojant žaliavas pripažintas didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančiomis žaliavomis pagal Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus. ADĮ projekto 20 str. įtvirtintose nuostatose perteikiama ambicingesnė Reglamento idėja papildomai siūlant paankstinti tokio reguliavimo įsigaliojimą numatant jį taikyti nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Siūlytina nepritarti projekto 21 str. 3 d. 6 p. išbraukimui atsižvelgiant į tai, kad remiantis Direktyva 2018/2001 rengdamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos schemas, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus siekiant išvengti bereikalingo žaliavų rinkų iškraipymo. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas, o valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams. ADĮ projekto 21 straipsnio 3 d. 6 p. užtikrina, kad nustatant žaliavų vertinimo kriterijus būtų nepamirštama atsižvelgti į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.
Todėl ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje 6 p. numatyti principai yra ne tik reikalingi, tačiau ir būtini siekiant užtikrinti tvarių biodegalų naudojimą šalyje. 12. ALCOGROUP (vienas didžiausių etanolio gamintojų ir tiekėjų Europos Sąjungoje, vertimas į LT kalbą) 2020-10-1616 10, 11, 12 Kaip žinote, transporto sektorius yra pagrindinis anglies dvideginio išmetimo šaltinis. Greitas ir prieinamas anglies dvideginio kiekio sumažinimas degaluose yra svarbus iššūkis, su kuriuo susiduriame visoje Europos Sąjungoje (ES). Šiam iššūkiui įveikti buvo priimta Direktyva 2018/2001 (REDII), kurioje valstybėms narėms pateikiami būdai ir priemonės, kaip pasiekti Direktyvoje nustatytus tikslus. Šiems tikslams pasiekti labai svarbu pasirinkti tinkamas priemones:
Iš Lietuvos Biodegalų asociacijos mes gavome informaciją, kad šiuo metu Seime svarstomas pasiūlymas, kuris numato naudoti dvigubo skaičiavimo priemonę, taip siekiant padidinti biodegalų naudojimą. Dėl daugelio priežasčių norėtume išreikšti susirūpinimą dėl dvigubo skaičiavimo naudojimo. Dvigubas skaičiavimas yra administracinė, virtuali priemonė, dėl kurios realus iškastinio kuro kiekis nesumažėja, kai tikslas – kiek įmanoma labiau sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Kai kurios ES valstybės narės, tokios kaip Švedija ir Vokietija, užuot naudojusios dvigubo skaičiavimo metodą, nustatė ambicingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo kvotą – tokiu būdu skatinama naudoti mažiausiai anglies dvideginio išskiriančius biodegalus (tai įmanoma pagal REDII 25 straipsnio 1 dalį). Šiose šalyse dvigubas skaičiavimas nėra taikomas, nes dėl jo nepradėta naudoti pažangiųjų/antros kartos biodegalų. Nyderlanduose dvigubas skaičiavimas įteisintas įstatymuose.
Tačiau šioje šalyje neatsitiktinai buvo užfiksuotas didelis sukčiavimo atvejis: atsinaujinančios energijos bilietai (POS), išduoti už iš atliekų pagamintą biodyzeliną, buvo naudojami ne kartą, nes už šiuos bilietus (POS) buvo mokamos itin aukštos kainos. Dėl dvigubo skaičiavimo taikymo padidėjo iš atliekų pagaminto biodyzelino kainos, tai nulėmė ir aukštesnes pirmojo spaudimo aliejaus kainas. Dėl to kyla keletas nenumatytų pasekmių: pirmojo spaudimo aliejus bus dažniau paverčiamas į atliekas; padidėjusi pirmojo spaudimo aliejaus paklausa lems netiesioginį žemės paskirties keitimą; panaudotas aliejus iš viso pasaulio bus gausiai tiekiamas į Europą; tradicinėse rinkose, kur panaudotas aliejus naudojamas pašarams, ims trūkti žaliavos. Kadangi dvigubas skaičiavimas taikomas ne visose ES valstybėse, užkertamas kelias vienodoms rinkos sąlygoms. Dvigubas skaičiavimas turėtų būtų taikomas visose šalyse, arba niekur netaikomas. Dėl skirtingų sąlygų vidinė ES biodegalų rinka bus labai iškraipyta. Dėl šių priežasčių kviečiame teisės aktuose nenumatyti dvigubo skaičiavimo, susiejant su įpareigojimu 2030 metais degalų tiekėjams pasiekti 15,1% atsinaujinančių energijos išteklių dalį, kaip numatyta Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Suprantama, daugiklius valstybėms narėms galima taikyti teikiant ataskaitas apie REDII nustatytų tikslų įgyvendinimą, tačiau nemažinant
„fizinio“ biodegalų maišymo. Pritarti iš dalies
Komiteto argumentai: Siūlome koreguoti įstatymo projekto 16 straipsnio 10, 11 ir 12 dalis bei 20 straipsnio 1 dalį, apribojant tačiau neeliminuojant, daugiklių taikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad siekiant didinti pažangiųjų biodegalų naudojimą yra reikalingos atitinkamos skatinimo priemonės, siūlome užtikrinti, kad pažangiųjų ir kitų antros kartos biodegalų rūšių skatinimui ir toliau būtų taikomas daugiklis, tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į identifikuojamas rizikas tokia skatinimo forma neturėtų sukelti dirbtinių rinkos iškraipymų ar grėsmės Lietuvoje veikiančioms įmonėms, taip pat papildomai įvertinant tai, kad pirmos kartos biodegalų dalis yra apribojama iki 2020 m. lygio. Siūloma 16 str. formuluotė:
<...>
„10. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali
biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. atsižvelgiant į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšį ir biodegalų pažangumą. 11. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 212 straipsnyje. 12.
šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį.“ Siūloma 20 str. formuluote:
„1. Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai,
įgyvendindami šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus, turi užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir (ar) pašarinių augalų, procentinė dalis palyginti su bendra degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo per metus patiektų degalų skaičiuojant nuo bendros degalų tiekėjo parduotų degalų energineės verte:ės, nebus daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. 1) 2021 metais nebūtų didesnė kaip 6,2 procentinio punkto;
2) 2022 ir kitais metais nebūtų didesnė daugiau kaip vienu procentiniu punktu palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais.“
<...>
2020-10-19 UAB „Neste Lietuva“ (toliau – Bendrovė arba Neste) yra didžiausias automatinių degalinių tinklas Lietuvoje.
Jį sudaro 75 degalinės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Mažeikių, Molėtų, Kėdainių, Utenos, Pabradės miestuose bei Kauno, Panevėžio, Šilalės, Pasvalio ir Kalvarijos rajonuose. Bendrovės parduodami degalai gaminami NESTE korporacijos gamyklose, sertifikuotose ISCC sistemoje (angl. - International Sustainability and Carbon Certification). NESTE yra tarptautinės Tvaraus palmių aliejaus apvalaus stalo organizacijos (angl. – RSPO) nare1, kuri įsigyja biologinės kilmės žaliavas biodegalų gamybai iš sertifikuotų, užtikrinančių tvarumo principus žaliavų gamintojų. Visos žaliavos, kurias naudoja NESTE, yra tvariai gaminamos laikantis ES reikalavimų. NESTE yra pripažinta trečia tvariausia kompanija pasaulyje pagal Corporate Knights reitingą2. Degalinėse Bendrovė siūlo biodegalus, kaip degalus arba kaip degalų priedą, kuriems pagaminti naudojamos riebalų atliekos iš maisto pramonės, augalinio aliejaus gamybos liekanos ir antriniai produktai, panaudotas kepimo aliejus bei įvairūs kiti aliejai. Neste yra didžiausia pasaulyje dyzelino iš atsinaujinančių išteklių naudojant atliekas ir liekanas gamintoja, kuri siekia visiems Lietuvos mažmeninės prekybos degalais rinkos dalyviams tiekti savo atliekų ir liekanų pagrindu pagamintus hidrinto augalinio aliejaus (HVO) bioproduktus. Tai galėtų turėti didžiulės naudos Lietuvai siekiant atsinaujinančios energetikos ir ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo) tikslų, numatytų ES teisės aktuose. Bendrovė teikia žemiau nurodytas pastabas Alternatyviųjų degalų įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas). 1. Bendrovė iš esmės nepritaria V. Vingrienės ir K. Starkevičiaus pasiūlymui dėl biodegalų žaliavų draudimo.
Nurodytas pasiūlymas yra jau registruotas trečią kartą, prieš tai jo nepriėmus dėl valstybės institucijų ir rinkos dalyvių gautų esminių pastabų jo turiniui.
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu sąžiningos konkurencijos laisvės principu dėl nepagrįstų siūlymų."
Vyriausybės parengto Projekto tikslams, vienas iš kurių yra įgyvendinti Direktyvą (ES) 2018/2001." Taip pat nurodytas pasiūlymas: Prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
atveju ES nenumato teisės nacionaliniu lygmeniu priimti pasiūlyme nurodyto draudimo.
Antra, pasiūlymas prieštarauja ES valstybių narių praktikai. Jokia ES valstybė narė nėra priėmusi tokio pobūdžio biodegalų prekybos ribojimo. Pasiūlymo priėmimas sukeltų riziką, kad mažėtų biodegalų pasiūla Lietuvoje, kas prieštarauja strateginiams nacionaliniams biodegalų plėtros tikslams. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad vienas iš strateginių energetikos tikslų yra didinti transporto sektoriuje suvartojamų biodegalų dalį bendrame kuro balanse ir, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, didinti į iškastinio kuro degalus įmaišomą biodegalų dalį iki ES teisės aktuose nustatytų normų (Strategijos 69.1 p.) Pasiūlymo priėmimas apribotų pažangiųjų biodegalų pasiūlą bei suvartojimą Lietuvoje, kadangi pasiūlymu siekiama uždrausti pažangiųjų biodegalų gamybą ir iš palmių aliejaus gamyboje susidarančių atliekų bei liekanų, nors tai yra skatinama pagal AIED II IXA priedą.
Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės, kurių panaudojimą Pasiūlymu siekiama uždrausti, yra vienos iš žaliavų3, iš kurių pagaminti biodegalai pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą
sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Pažangiųjų biodegalų plėtros tikslą įtvirtina ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 169.5 punktas. Pasiūlymas prieštarauja Konstituciniam proporcingumo principui. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų:
1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo4. Pareigą užtikrinti, kad ūkinės veiklos laisvės ribojimas būtų pagrįstas, būtinas bei proporcingas siekiamam tikslui akcentuoja ir Teisingumo ministerija visoje eilėje savo teikiamų išvadų5.
Bendrovei nėra aišku, kaip ir kodėl Pasiūlymu yra siekiama apriboti alyvpalmių aliejų panaudojimą būtent biodegalų gamyboje, kai tuo tarpu pagrindinė šių žaliavų panaudojimo sritis yra maisto pramonė bei kosmetika, higienos prekės. Pasiūlymas prieštarauja sąžiningos konkurencijos laisvei. NESTE yra išskirtinis rinkos dalyvis, kuris pasitelkdamas naujausias technologijas Lietuvos rinkai siūlo pažangiuosius biodegalus. Priėmus Pasiūlymą būtų apribota išimtinai NESTE teisė Lietuvos rinkai teikti šiuos produktus, kurių neteikia jokie kiti rinkos dalyviai. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnyje viešojo administravimo subjektams nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudimas priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus6. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų prašome nepritarti Seimo narių Virginijos Vingrienės ir K. Starkevičiaus pasiūlymui Įstatymo projektui. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siūlytina pritarti iš dalies ir netaikyti visapusiško alyvpalmių aliejų draudimo atsižvelgiant į tai, kad teikiamas pasiūlymas dėl išimtinai visų aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimo jau buvo registruotas Seime kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4713.
XIIIP-4713. Atsižvelgiant į institucijų pateiktas pastabas pasiūlymo turinys buvo identifikuotas kaip neatitinkantis ES politikos ir galimai neigiamai įtakojantis konkurencines sąlygas rinkoje. Vyriausybės nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI 1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos dėl aliejinių augalų yra įtvirtintos ADĮ projekto 20 straipsnyje. Pabrėžtina, kad remiantis ES teise draudimas turėtų galioti tik tiems biodegalams, kurie yra pagaminti naudojant žaliavas pripažintas didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančiomis žaliavomis pagal Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus. ADĮ projekto 20 str. įtvirtintose nuostatose perteikiama ambicingesnė Reglamento idėja papildomai siūlant paankstinti tokio reguliavimo įsigaliojimą numatant jį taikyti nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 13.2. UAB „Neste Lietuva“
Įstatymo projekte ne vieną kartą minimas terminas
„liekana“, tačiau jis nėra apibrėžtas Įstatymo projekte nurodomose sąvokose. Įstatymo projektas yra siūlomas priimti siekiant į
nacionalinę teisę perkelti ES direktyvą Nr. (ES) 2018/2001, kurioje yra tiesiogiai nurodoma „liekanų“ sąvoka.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei siekiant tinkamai perkelti nurodytą direktyvą bei užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir skaidrumą, prašome papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį dalimi, numatančia, kad:
„Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto
nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Siūloma sąvoka yra identiška ES direktyvoje Nr. (ES) 2018/2001 pateiktai „liekanų“ sąvokai (direktyvos 2 straipsnio 43 p.). Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad liekanos sąvoka yra įtvirtinta Direktyvoje 2018/2001 ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastebėjimus siūlome tikslinti numatytą sąvoką ir įtvirtinti ADĮ projekte atitinkama formuluote:
„25. Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu
liekanti medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Atitinkamai kitose įstatymo dalyse vietoje „liekanos“ vartoti „perdirbimo liekanos“. 13.3. UAB „Neste Lietuva“
36
punktas, nustatantis papildomus reikalavimus žaliavų priskyrimui atliekoms bei liekanoms, naikintinas Nors Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalis skirta nustatyti žaliavų priskyrimo pažangiųjų bei antros kartos degalų kriterijus, tačiau nurodytos dalies 6 punktas kalba visai ne apie nurodytą priskyrimą, o apie patį žaliavų vertinimą liekana /atlieka / šalutinis produktas, nors pastarieji net gali ir nebūti antros kartos.
Siūlomas nustatyti kriterijus yra nesuderinamas su direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 43 punkte pateiktu liekanos apibrėžimu, pagal kurį žaliavos priskyrimas liekanai nepriklauso nuo jos galimo alternatyvaus panaudojimo ar ekonominės vertės. Tvarumo kriterijai (ir jų taikymo išimtys) yra harmonizuotos ES lygmeniu (žr. 94 p. ir 29 (12) straipsnį direktyvos Nr. (ES) 2018/2001), kas reiškia, kad valstybės narės negali nustatyti kitokių su tuo susijusių reikalavimų. Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyto kriterijais priėmimas kelią grėsmę sukurti barjerus ūkio subjektams vykdyti laisvą prekių judėjimą ES vieningoje rinkoje, ir kai kurių produktų eliminavimą iš rinkos. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktas turėtų būti panaikintas. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina nepritarti kadangi remiantis Direktyva 2018/2001 rengdamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos schemas, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus siekiant išvengti bereikalingo žaliavų rinkų iškraipymo. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas, o valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams. ADĮ projekto 21 straipsnio 3 d.
nustatant žaliavų vertinimo kriterijus būtų nepamirštama atsižvelgti į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Todėl ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje 6 p. numatyti principai yra ne tik reikalingi, tačiau ir būtini siekiant užtikrinti tvarių biodegalų naudojimą šalyje. 13.4. UAB „Neste Lietuva“
skaičiavimas Neste pažymi, jog PFAD yra laikoma „single countable” žaliava, kuriai nėra taikomi daugikliai. Todėl Įstatymo projektas nesuteikia PFAD jokio nepagrįsto pranašumo Lietuvoje. 5. PFAD aprašymas PFAD yra perdirbimo liekanos, gautos gaminant maistinį palmių aliejų maisto pramonės reikmėms. Nuimant alyvpalmių vaisius, susidaro įprastiniai pažeidimai, dėl kurių vaisiuose esantys riebalai pradeda skaidytis. Kuo ilgiau vaisiai transportuojami, perdirbami ir rafinuojami į palmių aliejų, tuo didesnė dalis riebalų skaidosi. Kai palmių aliejus perdirbamas į maistinį aliejų, šie suskaidyti riebalai, laisvosios riebalų rūgštys (FFA), pašalinami distiliuojant, kad pagerėtų aliejaus skonis, kvapas ir spalva, taip pat padidėtų jo galiojimo laikas. Taip formuojasi PFAD. Kitaip tariant, PFAD sudaro suskaidyti riebalai, kurie yra nepageidaujami maisto gamybos požiūriu ir kuriuos reikia pašalinti perdirbant palmių aliejų, jei aliejus turi atitikti maisto pramonės kokybės standartus. Tarptautiniai valgomųjų augalinių aliejų kokybės standartai yra šie: i. Augalinių aliejų standartas CODEX STAN 210-1999 ir Alyvuogių aliejaus, gryno ir rafinuoto, bei rafinuoto alyvų išspaudų aliejaus standartas -
http://www.fao.org/3/y2774e/y2774e04.htm#bm4.1. Standartai rekomenduoja, kad žmonėms vartoti skirtas rafinuotas aliejus, turėtų ne daugiau kaip 0,3% FFA. ii.
PORAM (Malaizijos palmių aliejaus perdirbėjų asociacija) standartinė perdirbto palmių aliejaus specifikacija: http://poram.org.my/wp-content/uploads/2013/12/1.-PORAMStandard-Specification.pdf. Riboja RBD (rafinuotą, išvalytą ir dezodoruotą) ir NBD (neutralizuotą, išvalytą ir dezodoruotą) palmių aliejų, kad jame būtų ne daugiau kaip 0,1% FFA. Atsižvelgti Pastaboje nėra pateikiamas konkretus pasiūlymas kaip tobulinti ADĮ projektą. 13.5. UAB „Neste Lietuva“
Neste remiasi tarptautiniu mastu patvirtintais metodais ir sistemomis, tokiomis kaip sertifikatai, kad užtikrintų atitiktį galiojantiems įstatymams ir kitiems reikalavimams Remiantis ES teisės aktais, tvarumo kriterijų laikymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslų įgyvendinimą galima įrodyti per savanorišką Europos bendrijos patvirtintą sertifikavimo sistemą arba taikant vienos valstybės pripažintą patikros sistemą. Atsižvelgti Pastaboje nėra pateikiamas konkretus pasiūlymas kaip tobulinti ADĮ projektą. 14. Biodegalų asociacija 2020-11-09205 Susipažinę su UAB „Kvistija" siūlomais projekto pakeitimais dėl biodegalų kokybės užtikrinim o ne tik deglinėse, bet ir visoje tiekim o grandinėje, taip pat j tai, jog tokiam siūlymui iš esmės buvo pritarta komitetuose klausimu metu, informuojame, jog pritariame šiam siūlymui. Tačiau siūlytume jį suformuluoti papildant 20 str. 5 d.:
tik Lietuvos ir (ar) Europos standartų reikalavimus ir privalomuosius naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius atitinkančiais degalų ir biodegalų mišiniais. Vidaus rinkai skirti naudoti biodegalai turi atitikti Lietuvos arba Europos standartuose nustatytus reikalavimus bei privalomuosius naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius visoje tiekimo grandinėje.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūlytina pasiūlymui tikslinti 20 str. 5 d. pritarti, tačiau pasiūlymą suformuluoti kitokia teisinio taikymo technika:
„5. Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje Degalų
pardavimo vietose turi būti prekiaujama tik Lietuvos ir (ar) Europos standartų reikalavimus ir privalomuosius naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius atitinkančiais degalų ir biodegalų mišiniais.“
asociacija 2020-11-09 Dėl pasiūlymų Alternatyvių degalų įstatymo projektui dėl daugiklių Susipažinę su atsiųstais įstatymo projekto pakeitimais, norime pažymėti, kad pagal pakeitimus 20 str. 1 dalyje, mūsų nuomone, gali gautis taip, jog siūloma 1 ir 2 punktuose riba bus taikoma bendrai abiem produktams kartu - tiek dyzelinui, tiek benzinui. Tokiu atveju gausis, jog vienos rūšies biodegalai, šiuo konkrečiu atveju greičiausiai bioetanolis, bus pakeisti biodyzelinu ir, taikant daugiklius bendrai, bioetanolis iš viso gali būti nebemaišomas. Tai prieštarautų deklaruojamiems tikslams apie užtikrinimą dabartinio biodegalų maišymo lygio su privaloma dalimi ir Lietuvoje gaminamos I kartos biodegalų rinkos išlaikymą. Be to, šiuo metu mineralinių degalų tiekėjai deklaruoja, kad bus sunku įvykdyti įstatymo projekte nustatytus alternatyvių degalų vartojimo tikslus. Tačiau iš esmės taip yra būtent dėl to, kad iki šiol ir šiuo metu metu yra daroma viskas, jog biodegalų vartojimas būtų mažesnis. Neteisėtai buvo nemaišomi biodegalai žiemos laikotarpiu, naftos produktų valstybės atsargos parduodamos be biodegalų dalies.
Toks pakeitimas iš esmės skatintų būtent tokį mineralinių degalų tiekėjų elgesį, užtikrinant juos, kad įstatymai bus koreaguojami taip, jog maksimaliai mažinama faktiškai naudojama biodegalų dalis ir didinama importuojamų mineralinių degalų dalis. Todėl tokie siūlymai, mūsų supratimu, iš esmės prieštarauja deklaruojamiems tikslams laikytis žaliojo kurso ir siekti ambicingesnių tikslų. Iš principo, mes suprantame siūlomus pakeitimus ir jų siekius, tačiau manome, kad jie turėtų būti diskutuojami ir priimami, kai paaiškės 2020 metų biodegalų vartojimo lygis. Todėl siūlytume tai numatyti prie nuostatų dėl įstatymo įsigaliojimo, papildant 34 str. 13 dalimi. 34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
Respublikoje sunaudotus biodegalų ir degalų kiekius bendrame galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse, gali teikti pasiūlymą dėl skystųjų biodegalų energetinės vertės, įgyvendinant 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, skaičiavimo du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuri vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlome nepritarti, kadangi Vyriausybė ir taip savo iniciatyva gali dalyvauti teisėkūros procesuose, o atitinkamos ministerijos siūlyti numatytus teisės aktų pakeitimus, todėl papildoma nuostata suteikianti teisę Vyriausybei siūlyti šio įstatymo pakeitimą yra laikytina pertekline. 16. AB ORLEN Lietuva 2020-11-09 Susipažinę su žemiau esančiu el.laišku pateiktomis Energetikos ministerijos siūlomomis ADĮ projekto 16 str. 12 d. formuluotėmis, teikiame šias ORLEN Lietuva (toliau – Bendrovė) pastabas:
Pritariame siekiui užtikrinti, kad pirmosios kartos biodegalai turi išlikti rinkoje.
Skirtingai nei teigia biodegalų gamintojai, Bendrovė niekada nesiekė šios produkcijos išstumti iš rinkos. ADĮ rengimo procese siekiame informuoti gerbiamus Seimo narius, kad vien pirmosios kartos biodegalais, kurių dalis transporto sektoriuje yra ribojama, pasiekti itin ambicingus tikslus, kurie keliami degalų tiekėjams – nėra realu. Patys būdami ir degalų tiekėjai, ir pirmosios kartos biodegalų gamintojai, nuolat kartojome tai, kad mums reikės ir pirmos kartos biodegalų, ir galimybės multiplikuoti pažangiųjų biodegalų energetinę vertę, nes technologinės ir kokybinės biodegalų įmaišymo galimybės nėra beribės. Nors, mūsų manymu, jau priminiame LRV projekte Lietuvos biodegalų gamintojų interesai buvo itin aiškiai užtikrinti, visgi, girdėdami biodegalų gamintojų nerimą, manome, kad naujasis Energetikos ministerijos siūlymas yra tinkamas žingsnis siekiant tiek pašalinti visas abejones dėl to, kad pirmosios kartos biodegalų paklausa ir Lietuvos žemės ūkio bei biodegalų sektoriaus interesai yra nepakankamai apsaugoti, tiek sudarydamas galimybes degalų tiekėjams pasiekti ambicingus tikslus Pritardami principui, kad degalų tiekėjų metiniame tiksle ~6,2% (Projekto 20 str. 1 d, 2 p. nurodyta pirmosios kartos biodegalų limito dalis) yra įšaldoma ir laikoma lygia pradinei energetinei vertei nepriklausomai nuo žaliavų kilmės, siūlome tik redakcinio pobūdžio pakeitimus formuluotėje, dėl šių priežasčių: 1.
Nėra tikslinga atskirti biodegalų dalies benzine ir dyzeline, nes:
biodegalų energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyjse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį.
Nepritarti Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pirmos kartos biodegalų naudojimas turi būti apribotas iki 2020 m. lygio ir pritariant principui taikyti daugiklius ribota apimtimi, susiejant daugiklių taikymą su pirmos kartos biodegalų apribojimo riba, tačiau tuo pačiu siekiant suvaldyti daugiklių taikymo keliamas rizikas kylančias pirmos kartos biodegalų sektoriui maišant biodegalus tiek į benziną tiek ir į dyzeliną, siūlome išlaikyti atskyrimą tarp benzino ir dyzelino ir 16 str. 10, 11 ir 12 d. formuluoti atitinkamai:
<...>
„10. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali
biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. atsižvelgiant į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšį ir biodegalų pažangumą. 11. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 212 straipsnyje. 12.
šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį.“
asociacija (atsakymas į STT raštą AAK) 2020-11-17
2020 m. lapkričio 16 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau- STT) išplatino pranešimą spaudai skambiu pavadinimu „Alternatyvių degalų įstatymo projekte – galimos korupcijos rizikos“. Pačiame pranešime iš esmės daugiau apie korupciją neberašoma. Pateikiamas vertinimas, jog siūlymas drausti naudoti palmių aliejų ir iš jų šaltinių gautus produktus ir (ar) jų atliekas biodegalų gamyboje galėtų sudaryti kliūtis iš tokių žaliavų biodegalus gaminančioms įmonėms konkuruoti rinkoje. Toliau pranešime kalbama, jog „ ... tobulintina žaliavų įtraukimo į sąrašą procedūra ...“, kad „ ... pasigendama objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis bus parenkami vertinimo kriterijai ... „, be to, „ ... pasiūlyta tobulinti projekto nuostatas dėl transporto viešųjų pirkimų ...“. Atkreiptinas dėmesys į pranešimo teiginius dėl konkurencijos biodegalų rinkoje, kurie, kaip rodo žiniasklaidoje pasirodę komentarai, suponuoja sąsają su pranešimo pavadinime minima korupcija. Tokie teiginiai kartu su nekorektišku pranešimo pavadinimu meta šešėlį biodegalų rinkoje veikiančioms įmonėms, ko pasekoje daroma tiesioginė žala jų reputacijai. 2020 m. balandžio 1 dieną Biodegalų asociacija raštu STT pateikė nemažai informacijos apie biodegalų rinką.
Informavome, kad esame pasirengę pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie biodegalų gamybą ir prekybą. Prašėme, jog nagrinėjant klausimus, susijusius su biodegalais, būtų sudarytos galimybės asociacijai pateikti informaciją bei pristatyti savo poziciją. Tačiau tokios galimybės Biodegalų asociacija negavo. Tuo tarpu, mūsų supratimu, tokia galimybė buvo sudaryta Suomijos valstybinei įmonei „Neste“. Advokato Justino Poderio prašymu, STT parengia ir pateikia įmonei „Neste“ naudingą išvadą bei išplatina pranešimą spaudai nekorektišku pavadinimu, kuriuo yra gąsdinama galima korupcija. Pažymėtina, kad minėtas advokatas nors oficialiai ir nedeklaruoja, tačiau faktiškai akivaizdu, jog atstovauja įmonės
„Neste“ interesus. Tiek STT išvadoje, tiek pranešime spaudai faktiškai
cituojami minėto advokato raštuose pateikiami teiginiai. Sunku įsivaizduoti, jog STT specialistai nesuprastų, kad diskredituojant pasiūlymus dėl biodegalų iš palmių ribojimo bei žaliavų kontrolės, iš tiesų yra proteguojamas buvusio Seimo nario D.Kepenio pasiūlymas dėl liekanų įteisinimo ir kontrolės atsisakymo. Akivaizdu, jog pastarasis siūlymas pateiktas išimtinai įmonės
„Neste“ iniciatyva ir atitinka jos interesus, nors tai irgi nėra
deklaruojama, ir Seimo narys nenurodė, kieno iniciatyva buvo pateiktas toks pasiūlymas. Tuo tarpu tokio pasiūlymo priėmimas sudarytų išimtines, faktiškai monopolines įmonės „Neste“ galimybes. Kas reikštu, jog būtų proteguojami palmių augintojai, plečiantys savo plantacijas kirsdami atogražų miškus, ir toks protegavimas būtų vykdomai Europos ir Lietuvos ūkininkų, tvariai auginančių aliejines kultūras, sąskaita. Taip pat norėtume pažymėti, kad iš tiesų šiuo atveju keistos užuominos apie korupciją dėl palmių aliejaus ribojimų. Tokios nuostatos yra įtvirtintos ES direktyvoje 2018/2001 ir Komisijos deleguotame reglamente (ES) 2019/807.
Panašius sprendimus dėl palmių naudjimo ribojimo yra priėmusios eilė ES valstybių ir jų ratas šiuo metu sparčiai plečiasi. Be to, susirūpinimą kelianti projekto nuostata įsigaliotų tik ją aprobavus ir jai pritarus Europos Komisijai. Įvertinus tai, gaunasi, kad abejonės dėl korupcijos yra metamos ne Lietuvos institucijoms, o Europos parlamentui bei Europos komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad minimas įstatymo projektas buvo viešai nagrinėjamas trijuose Seimo komitetuose bei eilės klausymų metu, kur visos suinteresuotos grupės, turėjo galimybę dalyvauti diskusijose ir teikti savo argumentus. Tačiau šiose diskusijose STT atstovai nedalyvavo. Vietoje to yra išplatinami pranešimai spaudai, po kurių iš karto yra pateikiami akivaizdžiai vienpusiai komentarai žiniasklaidoje, dėl ko susidaro įspūdis, lyg tokie veiksmai yra suderinami su konkrečia įmone ar jos atstovais ir veikiama išimtinai jos interesais. Atsižvelgdami į tai, norėtume dar kartą pažymėti, kad Biodegalų asociacija ir Lietuvos biodegalų gamintojai yra pasirengę pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie biodegalų gamybą ir prekybą, apie biodegalų gamybos Lietuvoje naudą ne tik žemdirbiams ir visai ekonomikai. Taip pat ir apie indėlį į aplinkosaugą bei didesnę energetinę nepriklausomybę ir apie realias Lietuvos galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tiek dėl atsinaujinančių energijos šaltinių transporte, tiek dėl ŠESD emisijų sumažinimo. Todėl labai prašytume, nagrinėjant klausimus, susijusius su biodegalais, sudaryti galimybes asociacijai pateikti informaciją bei pristatyti savo poziciją. Atsižvelgti Komiteto argumentai:
Pastaboje nėra siūlymų kaip turėtų būti konkrečiai tobulinamas ADĮ projektas. 18.1. UAB „Neste Lietuva“ 2020-11-19 UAB „Neste Lietuva“ (toliau – Bendrovė arba Neste) yra didžiausias automatinių degalinių tinklas Lietuvoje.
Jį sudaro 75 degalinės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Mažeikių, Molėtų, Kėdainių, Utenos, Pabradės miestuose bei Kauno, Panevėžio, Šilalės, Pasvalio ir Kalvarijos rajonuose. Bendrovės parduodami degalai gaminami NESTE korporacijos gamyklose, sertifikuotose ISCC sistemoje (angl. - International Sustainability and Carbon Certification). NESTE yra tarptautinės Tvaraus palmių aliejaus apvalaus stalo organizacijos (angl. – RSPO) nare1, kuri įsigyja biologinės kilmės žaliavas biodegalų gamybai iš sertifikuotų, užtikrinančių tvarumo principus žaliavų gamintojų. Visos žaliavos, kurias naudoja NESTE, yra tvariai gaminamos laikantis ES reikalavimų. NESTE yra pripažinta trečia tvariausia kompanija pasaulyje pagal Corporate Knights reitingą2. Degalinėse Bendrovė siūlo biodegalus, kaip degalus arba kaip degalų priedą, kuriems pagaminti naudojamos riebalų atliekos iš maisto pramonės, augalinio aliejaus gamybos liekanos ir antriniai produktai, panaudotas kepimo aliejus bei įvairūs kiti aliejai. Neste yra didžiausia pasaulyje dyzelino iš atsinaujinančių išteklių naudojant atliekas ir liekanas gamintoja, kuri siekia visiems Lietuvos mažmeninės prekybos degalais rinkos dalyviams tiekti savo atliekų ir liekanų pagrindu pagamintus hidrinto augalinio aliejaus (HVO) bioproduktus, tame tarpe pagamintus ir iš palmių riebiųjų rūgščių distiliato (toliau - PFAD). Tai galėtų turėti didžiulės naudos Lietuvai siekiant atsinaujinančios energetikos ir ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo) tikslų, numatytų ES teisės aktuose. HVO bioproduktas pasižymi itin geromis techninėmis charakteristikomis, kurios yra ypač svarbios žiemos metu, todėl jis numatomas visuotinai naudoti Lietuvos degalų tiekėjų šios žiemos metu (nuo šios žiemos biodegalai privalės būti privalomai maišomi į biodyzeliną žiemą).
PFAD yra perdirbimo liekanos, gautos gaminant maistinį palmių aliejų maisto pramonės reikmėms. Nuimant alyvpalmių vaisius, susidaro įprastiniai pažeidimai, dėl kurių vaisiuose esantys riebalai pradeda skaidytis. Kuo ilgiau vaisiai transportuojami, perdirbami ir rafinuojami į palmių aliejų, tuo didesnė dalis riebalų skaidosi. Kai palmių aliejus perdirbamas į maistinį aliejų, šie suskaidyti riebalai, laisvosios riebalų rūgštys (FFA), pašalinami distiliuojant, kad pagerėtų aliejaus skonis, kvapas ir spalva, taip pat padidėtų jo galiojimo laikas. Taip formuojasi PFAD. Kitaip tariant, PFAD sudaro suskaidyti riebalai, kurie yra nepageidaujami maisto gamybos požiūriu ir kuriuos reikia pašalinti perdirbant palmių aliejų, jei aliejus turi atitikti maisto pramonės kokybės standartus. Pabrėžtina, kad PFAD yra laikoma „single countable” žaliava, kuriai nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra taikomi daugikliai, kurie yra taikomi pažangiesiems biodegalams. Bendrovės vertinimu, kaip jau minėta, iš PFAD pagaminti biodegalai nėra laikytini pažangiaisiais biodegalais Įstatymo projekto prasme, todėl daugikliai iš PFAD pagamintiems biodegalams neturėtų būti taikomi ir priėmus Įstatymo projektą. Taigi, Įstatymo projektas nesuteikia PFAD jokio nepagrįsto pranašumo Lietuvoje. Bendrovė teikia žemiau nurodytas pastabas Alternatyviųjų degalų įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas). 1. Bendrovė iš esmės nepritaria V. Vingrienės ir K.
Vingrienės ir K. Starkevičiaus pasiūlymui dėl biodegalų žaliavų draudimo Dėl šio pasiūlymo, remiantis viešai skelbiama informacija, STT Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetui 2020-11-10 yra pateikusi antikorupcinio vertinimo išvadą, kurioje pakartojo savo jau anksčiau išdėstytas pastabas dėl tokio pobūdžio draudimo bei papildomai pažymėjo, jog: „<...> visiškai uždraudus kai kurias žaliavas naudoti biodegalų gamyboje, susidarytų tokios situacijos, kurios leistų riboti iš atskirų žaliavų biodegalus gaminančių subjektų galimybes konkuruoti rinkoje, net ir tais atvejais, kai iš pasiūlyme nurodytų žaliavų biodegalus gaminantys subjektai turi tinkamus Europos Sąjungoje galiojančius ir išduotus pagal nustatytus reikalavimus sertifikatus ir jų naudojamos žaliavos atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus tvarumo reikalavimus, tuo sudarant išskirtines veiklos sąlygas kitas žaliavas biodegalų gamybai naudojantiems subjektams. Šiose antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktos pastabos taikytinos ir šiam Seimo narių teikiamam pasiūlymui.“ Kaip jau minėta, Iš esmės tapatus pasiūlymas yra jau registruotas trečią kartą, prieš tai jo nepriėmus dėl valstybės institucijų ir rinkos dalyvių gautų esminių pastabų jo turiniui.
Lietuvos valstybė – neįvykdyti savo įsipareigojimų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Toks išskirtinių sąlygų sudarymas asmenims apribojant galimybes naudotis parama kitiems analogiškus produktus gaminantiems asmenims yra laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, taip pat gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai.“
Konkurencijos tarybos nuomone, Projektu siūlomas reglamentavimas gali būti nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu sąžiningos konkurencijos laisvės principu dėl nepagrįstų siūlymų."
Projekto tikslams, vienas iš kurių yra įgyvendinti Direktyvą (ES) 2018/2001." Prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
laisvą prekių judėjimą, kadangi šiuo atveju ES nenumato teisės nacionaliniu lygmeniu priimti pasiūlyme nurodyto draudimo. Antra, pasiūlymas prieštarauja ES valstybių narių praktikai. Priešingai nei teigiama kai kurių suinteresuotų subjektų, jokia ES valstybė narė nėra priėmusi tokio pobūdžio biodegalų prekybos ribojimo. Pasiūlymo priėmimas sukeltų riziką, kad mažėtų biodegalų pasiūla Lietuvoje, kas prieštarauja strateginiams nacionaliniams biodegalų plėtros tikslams.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad vienas iš strateginių energetikos tikslų yra didinti transporto sektoriuje suvartojamų biodegalų dalį bendrame kuro balanse ir, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, didinti į iškastinio kuro degalus įmaišomą biodegalų dalį iki ES teisės aktuose nustatytų normų (Strategijos 69.1 p.) Pasiūlymo priėmimas apribotų pažangiųjų biodegalų pasiūlą bei suvartojimą Lietuvoje, kadangi pasiūlymu siekiama uždrausti pažangiųjų biodegalų gamybą ir iš palmių aliejaus gamyboje susidarančių atliekų bei liekanų, nors tai yra skatinama pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos (ES AIED II) IXA priedą. Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės, kurių panaudojimą Pasiūlymu siekiama uždrausti, yra vienos iš žaliavų3, iš kurių pagaminti biodegalai pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą
sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Pažangiųjų biodegalų plėtros tikslą įtvirtina ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 169.5 punktas. Pasiūlymas prieštarauja Konstituciniam proporcingumo principui.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo4. Pareigą užtikrinti, kad ūkinės veiklos laisvės ribojimas būtų pagrįstas, būtinas bei proporcingas siekiamam tikslui akcentuoja ir Teisingumo ministerija visoje eilėje savo teikiamų išvadų5. Bendrovei nėra aišku, kaip ir kodėl Pasiūlymu yra siekiama apriboti alyvpalmių aliejų panaudojimą būtent biodegalų gamyboje, kai tuo tarpu pagrindinė šių žaliavų panaudojimo sritis yra maisto pramonė bei kosmetika, higienos prekės. Pasiūlymas prieštarauja sąžiningos konkurencijos laisvei. NESTE yra išskirtinis rinkos dalyvis, kuris pasitelkdamas naujausias technologijas Lietuvos rinkai siūlo pažangiuosius biodegalus. Priėmus Pasiūlymą būtų apribota išimtinai NESTE teisė Lietuvos rinkai teikti šiuos produktus, kurių neteikia jokie kiti rinkos dalyviai. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų prašome nepritarti Seimo narių Virginijos Vingrienės ir K. Starkevičiaus pasiūlymui Įstatymo projektui. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūlytina netaikyti visapusiško alyvpalmių aliejų draudimo atsižvelgiant į tai, kad teikiamas pasiūlymas dėl išimtinai visų aliejinių augalų panaudojimo biodegalams draudimo jau buvo registruotas Seime kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4713. Atsižvelgiant į institucijų pateiktas pastabas pasiūlymo turinys buvo identifikuotas kaip neatitinkantis ES politikos ir galimai neigiamai įtakojantis konkurencines sąlygas rinkoje. Vyriausybės nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI 1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos dėl aliejinių augalų yra įtvirtintos ADĮ projekto 20 straipsnyje.
Pabrėžtina, kad remiantis ES teise draudimas turėtų galioti tik tiems biodegalams, kurie yra pagaminti naudojant žaliavas pripažintas didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančiomis žaliavomis pagal Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus. ADĮ projekto 20 str. įtvirtintose nuostatose perteikiama ambicingesnė Reglamento idėja papildomai siūlant paankstinti tokio reguliavimo įsigaliojimą numatant jį taikyti nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 18.2. UAB „Neste Lietuva“
Įstatymo projekte ne vieną kartą minimas terminas
„liekana“, tačiau jis nėra apibrėžtas Įstatymo projekte nurodomose sąvokose. Įstatymo projektas yra siūlomas priimti siekiant į
nacionalinę teisę perkelti ES direktyvą Nr. (ES) 2018/2001, kurioje yra tiesiogiai nurodoma „liekanų“ sąvoka. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei siekiant tinkamai perkelti nurodytą direktyvą bei užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir skaidrumą, prašome papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį dalimi, numatančia, kad:
„Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto
nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Siūloma sąvoka yra identiška ES direktyvoje Nr. (ES) 2018/2001 pateiktai „liekanų“ sąvokai (direktyvos 2 straipsnio 43 p.). Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad liekanos sąvoka yra įtvirtinta Direktyvoje 2018/2001 ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastebėjimus siūlome tikslinti numatytą sąvoką ir įtvirtinti ADĮ projekte atitinkama formuluote: „25.
Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu liekanti medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Atitinkamai kitose įstatymo dalyse vietoje „liekanos“ vartoti „perdirbimo liekanos“. 18.3. UAB „Neste Lietuva“
punktas, nustatantis papildomus reikalavimus žaliavų priskyrimui atliekoms bei liekanoms, naikintinas Nors Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalis skirta nustatyti žaliavų priskyrimo pažangiųjų bei antros kartos degalų kriterijus, tačiau nurodytos dalies 6 punktas kalba visai ne apie nurodytą priskyrimą, o apie patį žaliavų vertinimą liekana / atlieka /šalutinis produktas, nors pastarieji net gali ir nebūti antros kartos. Siūlomas nustatyti kriterijus yra nesuderinamas su direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 43 punkte pateiktu liekanos apibrėžimu, pagal kurį žaliavos priskyrimas liekanai nepriklauso nuo jos galimo alternatyvaus panaudojimo ar ekonominės vertės. Tvarumo kriterijai (ir jų taikymo išimtys) yra harmonizuotos ES lygmeniu (žr. 94 p. ir 29 (12) straipsnį direktyvos Nr. (ES) 2018/2001), kas reiškia, kad valstybės narės negali nustatyti kitokių su tuo susijusių reikalavimų. Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyto kriterijais priėmimas kelią grėsmę sukurti barjerus ūkio subjektams vykdyti laisvą prekių judėjimą ES vieningoje rinkoje, ir kai kurių produktų eliminavimą iš rinkos. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktas turėtų būti panaikintas.
Nepritarti Komiteto argumentai: Remiantis Direktyva 2018/2001 rengdamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos schemas, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus siekiant išvengti bereikalingo žaliavų rinkų iškraipymo. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas, o valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams. ADĮ projekto 21 straipsnio 3 d. 6 p. užtikrina, kad nustatant žaliavų vertinimo kriterijus būtų nepamirštama atsižvelgti į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Todėl ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje 6 p. numatyti principai yra ne tik reikalingi, tačiau ir būtini siekiant užtikrinti tvarių biodegalų naudojimą šalyje. 18.4. UAB „Neste Lietuva“
Neste remiasi tarptautiniu mastu patvirtintais metodais ir sistemomis, tokiomis kaip sertifikatai, kad užtikrintų atitiktį galiojantiems įstatymams ir kitiems reikalavimams Remiantis ES teisės aktais, tvarumo kriterijų laikymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslų įgyvendinimą galima įrodyti per savanorišką Europos bendrijos patvirtintą sertifikavimo sistemą arba taikant vienos valstybės pripažintą patikros sistemą. Savanoriškos schemos padeda užtikrinti, kad biodegalai būtų gaminami tvariai, patikrinant, ar jie atitinka ES tvarumo kriterijus.
Taigi schemos patikrina, ar: i. biodegalų žaliavos negaminamos žemėje, kurioje yra didelė biologinė įvairovė ii. žemė, kurioje yra didelis anglies kiekis, nebuvo paversta žeme biodegalų žaliavų gamybai iii. biodegalų gamyba leidžia pakankamai sutaupyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų iv. laikymosi grandinė yra tinkamai valdoma Dalis schemų taip pat atsižvelgia į papildomus tvarumo aspektus, tokius kaip dirvožemis, vanduo, oro apsauga ir socialiniai kriterijai. Atestavimo proceso metu nepriklausomas išorės auditorius patikrina visą gamybos grandinę, pradedant žaliavą auginančiu ūkininku ir baigiant biodegalų gamintoju ar prekybininku. Paprastai žaliavų grandinei taikomas vienas sertifikatas, o biodegalų gamybai ir logistikai klientams - kitas sertifikatas. Taigi visą grandinę kasmet tikrina trečiųjų šalių tvarumo specialistai. Nors schemos valdomos privačiai, Europos Komisija gali jas pripažinti galiojančiomis. Sertifikavimo sistemos yra reguliariai vertinamos Europos Komisijos. Komisija suinteresuota patvirtinti tik tas biodegalų sertifikavimo sistemas, kurios yra labai patikimos ir nuolat tobulinamos, kad, pavyzdžiui, patenkintų didėjančius skaidrumo reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad tokios įmonės kaip Neste nesiremia vien tik sertifikatais, tačiau sertifikatus papildo įvairiais iniciatyviais tvarumo darbais, savo auditais, didesniu skaidrumu, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimu ir kitomis bendromis iniciatyvomis bei projektais įvairiose pramonės šakose, tiekėjų dalyvavimu ir kt. siekiant užtikrinti mūsų žaliavų ir galutinių produktų tvarumą. Šis papildomas darbas reikalingas, pavyzdžiui, todėl, kad pačios Neste tvarumo kriterijai yra dar griežtesni nei numatyti teisės aktuose.
Tai apima tiekėjo pasirinkimo procesą (tiekėjas turi atitikti tam tikrus kriterijus), reikalavimą tikslesnių duomenų apie auginimą (vietą, ne tik kilmės šalį). Galiausiai prie kiekvieno žaliavų krovinio turi būti pridėta pristatymo forma su išsamia informacija apie žaliavą, jos kilmę ir savybes. Neste sertifikatais užtikrina visos atsinaujinančių degalų gamybos grandinės tvarumą. Neste naudojami sertifikatai atitinka ES reikalavimus ISCC ES ir „ISCC Plus“ (tarptautinis tvarumo ir anglies dioksido sertifikavimas), REDCert.EU ir „RedCERT2“. Jungtinėse Amerikos Valstijose mūsų atsinaujinančių degalų tvarumas stebimas pagal Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) tvarumo reikalavimus. Visos mūsų perdirbimo gamyklos, gaminančios atsinaujinančius produktus, turi ISCC ir RSPO sertifikatus ir juos patvirtino JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA). Tai įrodo, kad Neste gamyba ir žaliavų tiekimas atitinka Europos Sąjungos Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą (ES AIED II) ir EPS reikalavimus bei aplinkos apsaugos įsipareigojimus ES valstybėse narėse ir JAV. Atsižvelgti Komiteto argumentai:
Pastaboje nėra konkretaus pasiūlymo kaip turėtų būti tobulinamos ADĮ projekto nuostatos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-10-0815 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, gavusi suinteresuotų institucijų kreipimąsi savo iniciatyva atliko:
projekto Nr. XIIIP-5137 (toliau – ADĮ projektas); 2.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 32, 36, 37, 39 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5138;
gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
antikorupcinį vertinimą. Vertinimo metu nustatyta, kad kai kurios vertinamų įstatymų projektų nuostatos nepakankamai detaliai reglamentuoja numatomas procedūras bei joms pritarus galimai bus sudarytos nevienodos sąlygos asmenims, veikiantiems ADĮ projektu numatomoje reguliuoti srityje, todėl numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų pakankamo skaidrumo įgyvendinant siūlomas reglamentuoti procedūras bei sudarytų galimybes pasireikšti korupcijai. Atlikę vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsniu siūloma reglamentuoti viešiesiems transporto pirkimams taikomus reikalavimus, šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatant atitinkamus tikslus. Viešųjų pirkimų tarnyba pagal projekto 14 straipsnį ir šio straipsnio 8 dalį renka, kaupia ir tvarko duomenis, tačiau projekte nėra nustatyta, kaip bus skatinamos ir kontroliuojamos perkančiosios organizacijos, kad siektų projekte numatytų tikslų ir kokios poveikio priemonės joms būtų taikomos, bei kokios institucijos bus įgaliotos jas taikyti, jeigu jos nesilaikys projekte nurodytų tikslų. Nepakankamai detalus ir aiškus reglamentavimas, nenustatant projekte numatytų tikslų pasiekimo užtikrinimo mechanizmo, kelia abejonių dėl tokių tikslų nustatymo tikslingumo, todėl siūlome tobulinti projekto nuostatas, nustatant atsakingas institucijas už nustatytų šiame straipsnyje tikslų pasiekimą, proceso kontrolę, bei skatinamąsias bei numatančias atitinkamas neigiamas pasekmes poveikio priemones.
Nepritarti Komiteto argumentai: Kurti papildomo kontrolės mechanizmo konkrečiai LR alternatyviųjų degalų įstatymo projekto 15 str. kontekste nereikia, nes perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai vykdydami viešuosius pirkimus šiai dienai turi vadovautis LT teisės aktais, tame tarpe LR viešųjų pirkimų įstatymu, o taip pat turės vadovautis ir LR alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatomis ir kitais teisės aktais. Pažymėtina, kad šių teisės aktų kontrolė yra atliekama per valstybės institucijų monitoringą, taip užtikrinant teisės aktų nuostatų laikymąsi ir valstybės tikslų pasiekimą. 1.2. Lietuvos
Degalų iš atsinaujinančių energetikos išteklių (toliau - DAEI) apskaitos vienetų sistemą. Ši nuostata svarstytina šiais aspektais:
institucija bus atsakinga už šios sistemos sukūrimą bei palaikymą, nors ADĮ projekto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė, tačiau sistemos valdymas neapima sistemos kūrimo ir palaikymo. Be to, neaišku pagal kokius kriterijus ir kokiu būdu Energetikos ministerija paskirs šios sistemos valdytoją, kokius reikalavimus tas valdytojas turėtų atitikti.
Kadangi šios sistemos valdytojas turės galimybę rinkti ir disponuoti informacija apie juridinius asmenis dalyvaujančius DAEI sistemoje, jų vykdomą veikla, todėl siekiant užtikrinti skaidrią sistemos veiklą ir saugų duomenų naudojimą, būtina nustatyti tinkamus reikalavimus sistemos valdytojui, arba įstatyme įtvirtinti konkrečią instituciją, kuri bus sistemos valdytoja. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pastabą Nr. 5 buvo suformuluotas pasiūlymas ADĮ projekte numatyti kas yra atsakingas už DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimą atitinkamai patikslinant projekto 35 straipsnio 10 dalį ją išdėstant taip:
<...>
„10. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta nurodytą
DAEI apskaitos vienetų sistema sistemą sukuria Energetikos ministerijos paskirta institucija, įstaiga ar įmonė. DAEI apskaitos vienetų sistema turi būti sukurta ir pradėti veikti iki 2021 m. gruodžio 1 d.“ Pažymėtina, kad DAEI apskaitos vienetų sistema turi pradėti veikti nuo 2021 m. gruodžio 1 d., sistemos sukūrimui esant nedaug laiko reikalingos atitinkamos kompetencijos ir operatyvumas, atsižvelgiant į tai, Energetikos ministerija sistemos sukūrimui ir palaikymui užtikrinti skirtų įmonę turinčią reikšmingą tokio pobūdžio sistemų administravimo patirtį. 1.2.2. Lietuvos
8
sistemos sukūrimas ir administravimas bus finansuojamas jos dalyvių įmokomis, kurios bus nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis.
Pagal šią nuostatą neaišku, kaip bus įvertinamos ir pamatuojamos dalyvių veiklos apimtys, kokios veiklos apimtys bus matuojamos, kai sistemos dalyviai vykdys veiklą keliose srityse ir kaip jos lems nustatomos įmokos dydį. Nepakankamai detaliai apibrėžti rodikliai, kuriais vadovaujantis būtų nustatomas įmokos dydis yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siekdami skaidraus įmokų nustatymo proceso, siūlome detaliai reglamentuoti, kokios veiklos apimtys bus vertinamos, kokiais dydžiais jos bus matuojamos ir kaip tai lems nustatomos įmokos dydį. Pagal šioje nuostatoje siūlomą reglamentavimą darytina išvada, kad įmokų dydžius DAEI sistemos dalyviams nustatys sistemos valdytojas vienašališkai, o juos suderins energetikos ministras pagal savo paties nustatytą tvarką. Toks siūlomas reglamentavimas ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi įmokas realiai nustatys subjektas, kurio veikla bus finansuojama ir pelnas uždirbamas iš tų įmokų, ką patvirtina ir 9 dalyje nustatytas reglamentavimas: „Taryba, įvertinusi DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudų ir gautų pajamų santykį, turi teisę pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą“, todėl abejotina, ar sistemos valdytojo sprendimai dėl įmokų dydžių nustatymo galėtų būti objektyviai pagrįsti.
Manome, kad įmokų dydžių nustatymo procese turėtų dalyvauti Taryba, kaip derinanti ir kontroliuojanti institucija, kuriai turi būti suteikta ne teisė, o pareiga patikrinti sistemos valdytojo nustatytų įmokų pagrįstumą prieš jas nustatant, o ne po nustatymo, o Tarybos sprendimas sistemos valdytojui turėtų būti privalomas. Taip pat antikorupciniu požiūriu ydinga situacija, kai pati institucija, šiuo atveju Energetikos ministerija, savo pačios nustatyta tvarka, kurią bet kada savo nuožiūra gali pakeisti, nustato įmokų dydžių derinimo procedūras, kurias pati ir įgyvendina. Siekdami nešališko, objektyvaus ir skaidraus įmokų sistemos dalyviams nustatymo proceso, siūlome sistemos dalyviams įmokų dydžio nustatymo pagrindinius principus ir kriterijus reglamentuoti aukštesnės galios teisės aktu, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu, ar šiuo įstatymu. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Specifinis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo finansavimo modelis pasirinktas siekiant išvengti neproporcingos administravimo naštos smulkiems rinkos dalyviams, kai didžiausią naudą iš sistemos patiria didieji rinkos dalyviai, atlikdami didžiausią DAEI apskaitos vienetų perleidimų kiekį.
Atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pastabą Nr. 42 buvo pasiūlyta patikslinti ADĮ projekto 18 str. 8 d. nuostatas numatant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokestis priklausytų nuo degalų patiektų vidaus rinkai partijų skaičiaus:
<...>
„8. DAEI apskaitos vienetų sistemos sukūrimas ir
administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokomis, kurios nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis. DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokas nustato, suderinęs su Energetikos ministerija ir Taryba. Nustatant įmokas atsižvelgiama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos mastą, kuris vertinamas pagal DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių patiektus degalų kiekius, už kuriuos buvo sugeneruotas atitinkamas DAEI apskaitos vienetų skaičius.“ Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pastabą Nr. 43 buvo pasiūlyta patikslinti ADĮ projekto 18 str. 9 d. numatant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių įmokos būtų nustatomos atsižvelgiant tik į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo patiriamas veiklos sąnaudas, o Taryba galėtų pareikalauti DAEI apskaitos vienetų valdytoją peržiūrėti nustatytas įmokas:
<...>
„9.
Per 30 kalendorinių dienų nuo finansinių metų pabaigos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas privalo pateikti Tarybai finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų aiškiai atskirtos DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo veiklos sąnaudos ir pajamos, gautos iš DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių. Taryba, įvertinusi DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudųas ir gautų pajamų santykį, turi teisę gali pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.“
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-10-0821 1, 2, 3 3.
ADĮ projekto 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Energetikos ministras kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru, atsižvelgdami į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, tvirtina metodiką, pagal kurią vertinamos biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tinkamos naudoti žaliavos ir žaliavos, iš kurių pagamintų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir
(ar) nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė <...> gali būti laikoma du kartus didesne palyginti su jų pradine energine verte.“ Vertinamojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši metodika nustato vertinimo kriterijus ir jų reikšmes, pagal kurias žaliavos gali būti įtraukiamos į energetikos ministro tvirtinamą žaliavų sąrašą ir atvejus, kada iš jų pagamintų degalų vertė gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energetine verte. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant vertinimo kriterijus ir reikšmes metodikoje turi būti atsižvelgiama į šioje dalyje išdėstytus kriterijus ir rodiklius, tačiau nėra nustatyta, kaip atsižvelgimas į šiuos ADĮ projekte nustatytus kriterijus lemia metodikoje nustatomus vertinimo kriterijus bei jų reikšmes. Pavyzdžiui, neaišku, kaip bus pamatuojama šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta gamybos technologijų branda ir kaip ji lems konkretų kriterijų, kuriuo vadovaujantis galės būti priimamas sprendimas įtraukti žaliavą į sąrašus. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas žaliavų tvarumas, siekiant projekto tikslų galimai turėtų būti nustatytas kaip atskiras kriterijus pačioje metodikoje, paaiškinant ko reikia kad žaliava jį atitiktų ir pan.
Atkreipiame dėmesį, kad 21 straipsnio 3 dalyje yra naudojama sąvoka „be kita ko“, todėl darytina išvada, kad metodikoje nustatant vertinimo kriterijus ir reikšmes yra atsižvelgiama į dar kitus duomenis ir rodiklius, kurie teikiamame projekte ar kituose teisės aktuose nėra reglamentuoti. Nepakankamai detalus ir neaiškus 21 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų įtakos bei reikšmės tvirtinant kriterijus metodikoje reglamentavimas apsunkina kriterijų nustatymo procesą metodikoje, todėl yra neaišku kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis bus nustatomi vertinimo kriterijai ir jų reikšmės metodikoje, kuriais vadovaujantis žaliavos yra įtraukiamos į sąrašą, nuo kurių priklauso subjektų, gaminančių ADĮ projekte išvardintus degalus, įsipareigojimai bei veiklos rezultatai, didina galimybes pasireikšti korupcijai ir gali sudaryti sąlygas atskiroms suinteresuotų asmenų grupėms daryti įtaką įtraukiant ar neįtraukiant tam tikras žaliavas į sąrašą bei nustatant iš jų pagamintų degalų energetines vertes, todėl siūlome tobulinti nuostatas atsižvelgiant į pateiktus argumentus. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
ADĮ projekto 21 str. 3 d. numatyta, kad Direktyvos 2018/2001 pagrindu yra nustatomi konkretūs principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti organizuojamas papildomas žaliavų vertinimo procesas. Atsižvelgiant į tai, kad tai pakankamai nauja sritis ES praktikoje, konkrečius vertinimo kriterijus ir jų reikšmes siekiama nustatyti poįstatyminiais teisės aktais, kurių pagrindą sudarytų tarptautinių konsultantų ir ekspertų vertinimo ir analizės rezultatai.
Energetikos ministerija planuoja inicijuoti šių paslaugų pirkimą ir yra parengusi viešojo pirkimo dokumentaciją, kurioje numatyta, kad žaliavų vertinimo metodiniai sprendimai būtų suformuojami tik iki galo išanalizavus ES šalių narių gerąją praktiką ir remiantis argumentuotais ekspertinio vertinimo ir analizės rezultatais bei bendra tvarka derinant su rinkoje veikiančiais subjektais. Pažymėtina, kad žaliavos tinkamos antros kartos biodegalų gamybai ir žaliavos, kurioms Direktyvos 2018/2001 nustatyt tvarka galėtų būti taikomas dvigubos energinės vertės skaičiavimas yra identifikuotos Direktyvos 2018/2001 IX priede, tačiau IX priede ne visos žaliavos yra įvardytos specifiškai. Todėl Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse nėra aiškus tam tikrų specifinių žaliavų traktavimas. Žaliavų vertinimo procesas buvo sukurtas remiantis kitų ES šalių praktika ir yra skirtas tik specifiškai Direktyvos 2018/2001 IX priede nenustatytoms žaliavoms įvertinti siekiant sumažinti rizikas dėl piktnaudžiavimo tam tikromis žaliavomis ir užtikrinant aiškumą rinkoje veikiantiems subjektams. ADĮ projekto 21 str. 4 d. numatyta, kad žaliavų sąrašas sudaromas vadovaujantis Direktyvos 2018/2001 IX priedu, todėl papildomo vertinimo procesas neprieštarauja Direktyvos 2018/2001 nuostatoms. Atsižvelgiant į STT pastabą siūlome pritarti ADĮ projekto
2 4.
Projekto 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Taryba ar Tarnyba, taikydamos atsakomybę, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.“ Manome, kad siekiant, jog visiems subjektams analogiškose situacijose ir analogiškomis aplinkybėmis turi būti taikomos vienodos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl siekdami skaidraus ir visiems subjektams vienodo atsakomybės taikymo proceso, siūlome nustatyti baigtinį lengvinančių aplinkybių sąrašą. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Tarybai paskiriama funkcija yra nauja, o galutinis aplinkybių sąrašas nepradėjus vykdyti tikrinimo ir vertinimo procedūrų būtų sunkiai prognozuojamas, siūlome palikti Tarybai teisę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas, ADĮ projekte nenumatytas aplinkybes kilusias netipinių situacijų metu. Manytina, kad visų galimų lengvinančių aplinkybių tiesioginis įtvirtinimas įstatyme nebūtų tikslingas, kadangi taikant atsakomybę yra vertinamos visos atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės, kurių pobūdis gali būti itin skirtingas ir sunkiai numatomas iš anksto, todėl įtvirtinus tokias aplinkybes baigtiniu sąrašu teisės akte kyla rizika apriboti kontrolės ir vertinimo institucijų galias ir sumažinti kontrolės mechanizmo efektyvumą. 1.5. Lietuvos
8 Dėl Seimo narių Virginijos Vingrienės ir Kazio Starkevičiaus pasiūlymo ADĮ projektui. Seimo nariai siūlo papildyti ADĮ projekto 20 straipsnį 9 dalimi ir nustatyti, kad „iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų ir (ar) jų atliekų pagaminti degalai nelaikomi biodegalais.“ Atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl analogiškų nuostatų ir pasiūlymų jau teikė pastabas 2020 m. kovo 30 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2502[1] „Dėl Energetikos, Elektros energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektų Nr.
XIIIP-4138 – 4140“ bei 2020 m. birželio 22 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-4737[2]
„Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713. Minėtose išvadose Specialiųjų tyrimų tarnyba
nepritarė teiktiems pasiūlymams, kadangi jiems pritarus, ir visiškai uždraudus kai kurias žaliavas naudoti biodegalų gamyboje, susidarytų tokios situacijos, kurios leistų riboti iš atskirų žaliavų biodegalus gaminančių subjektų galimybes konkuruoti rinkoje, net ir tais atvejais, kai iš pasiūlyme nurodytų žaliavų biodegalus gaminantys subjektai turi tinkamus Europos Sąjungoje galiojančius ir išduotus pagal nustatytus reikalavimus sertifikatus ir jų naudojamos žaliavos atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus tvarumo reikalavimus, tuo sudarant išskirtines veiklos sąlygas kitas žaliavas biodegalų gamybai naudojantiems subjektams. Šiose antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktos pastabos taikytinos ir šiam Seimo narių teikiamam pasiūlymui. Taip pat šio pasiūlymo tikslingumas svarstytinas tuo aspektu, kad jo įsigaliojimas siūlomas su sąlyga, nepriklausančia nuo įstatymo leidėjų valios, t. y. jeigu bus gautas Europos komisijos pritarimas, todėl lieka neaišku, koks būtų šios nuostatos statusas jei Europos komisijos pritarimas nebūtų gautas. Manome, kad laikantis teisėkūros aiškumo ir efektyvumo principų, teisės akte turi būti reglamentuojamos tik galiojančios nuostatos, todėl tik gavus Europos komisijos pritarimą šiai nuostatai tai būtų pakankamas pagrindas ja papildyti ADĮ projektą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į institucijų pateiktas pastabas pasiūlymo turinys jau anksčiau buvo identifikuotas kaip neatitinkantis ES politikos ir galimai neigiamai įtakojantis konkurencines sąlygas rinkoje. Vyriausybės nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI 1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad susijusios nuostatos dėl aliejinių augalų yra įtvirtintos ADĮ projekto 20 straipsnyje, todėl vertinant alyvpalmių aliejaus naudojimą biodegalų gamybai siūlome vadovautis ADĮ projekto 20 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kuri atitinka ES teisines nuostatas kai draudimas nustatomas tik tiems biodegalams, kurie yra pagaminti naudojant žaliavas pripažintas didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančiomis žaliavomis pagal Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad didelę riziką keliančiomis gali būti pripažįstamos netik su alyvpalmių aliejumi susijusios žaliavos, tačiau ir kiti aliejiniai augalai, todėl ADĮ projekto 20 str. 8 d. įtvirtintose nuostatose perteikiama platesnės aprėpties formuluotė ir ambicingesnis Reglamento taikymo laikotarpis numatant reguliavimą taikyti nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 2.1. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2020-11-1921 1, 2, 3 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo iniciatyva įvertino Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projektą Nr. XIIIP-5137 (toliau – ADĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 32, 36, 37, 39 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5138 bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5139 (toliau kartu – Projektai) ir pagal kompetenciją teikia pastabas ADĮ projektui.
ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti kriterijus ir rodiklius[3], į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant vertinimo kriterijus ir reikšmes žaliavų, tinkamų naudoti biodegalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai metodikoje (toliau – Metodika), įtraukiant žaliavas į energetikos ministro tvirtinamą žaliavų, tinkamų naudoti biodegalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, sąrašą (toliau – Sąrašas) ir nustatant atvejus, kada iš jų pagamintų degalų vertė gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energetine verte. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad ADĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje išdėstyti kriterijai ir rodikliai yra vertinamieji, galintys lemti degalų tiekimo rinkoje veikiančių subjektų veiklos galimybes, kadangi nustatant žaliavų vertinimo kriterijus Metodikoje turės būti atsižvelgiama į ADĮ projekte išdėstytus kriterijus. Vis dėlto, ADĮ projektu siūlomi kriterijai nėra aiškūs, nenurodyta, kokiais principais vadovaujantis jie yra sukurti. Tokiais atvejais, kai įstatyme siūloma numatyti kriterijus, pagal kuriuos bus apskaičiuojamos reikšmės, galinčios turėti įtakos ūkinės veiklos sąlygoms, jų turinys turi būti aiškus ir apibrėžtas, o kiekvieno iš kriterijų nustatymo tikslas – pagrįstas. Priešingu atveju, sukuriama galimybė plačiai interpretuoti sprendžiant dėl žaliavų (ne) priskyrimo Sąrašui. Atitinkamai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, kurie gali būti plačiai interpretuojami, sukuriama rizika, kad ir Metodikoje gali būti numatyti tokie žaliavų vertinimo kriterijai ir reikšmės, kurie gali būti vertinami kaip diskriminuojantys. Nepritarti Komiteto argumentai:
ADĮ projekto 21 str. 3 d. numatyta, kad Direktyvos 2018/2001 pagrindu yra nustatomi konkretūs principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti organizuojamas papildomas žaliavų vertinimo procesas.
Atsižvelgiant į tai, kad tai pakankamai nauja sritis ES praktikoje, konkrečius vertinimo kriterijus ir jų reikšmes siekiama nustatyti poįstatyminiais teisės aktais, kurių pagrindą sudarytų tarptautinių konsultantų ir ekspertų vertinimo ir analizės rezultatai. Energetikos ministerija planuoja inicijuoti šių paslaugų pirkimą ir yra parengusi viešojo pirkimo dokumentaciją, kurioje numatyta, kad žaliavų vertinimo metodiniai sprendimai būtų suformuojami tik iki galo išanalizavus ES šalių narių gerąją praktiką ir remiantis argumentuotais ekspertinio vertinimo ir analizės rezultatais bei bendra tvarka derinant su rinkoje veikiančiais subjektais. Pažymėtina, kad žaliavos tinkamos antros kartos biodegalų gamybai ir žaliavos, kurioms Direktyvos 2018/2001 nustatyt tvarka galėtų būti taikomas dvigubos energinės vertės skaičiavimas yra identifikuotos Direktyvos 2018/2001 IX priede, tačiau IX priede ne visos žaliavos yra įvardytos specifiškai. Todėl Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse nėra aiškus tam tikrų specifinių žaliavų traktavimas. Žaliavų vertinimo procesas buvo sukurtas remiantis kitų ES šalių praktika ir yra skirtas tik specifiškai Direktyvos 2018/2001 IX priede nenustatytoms žaliavoms įvertinti siekiant sumažinti rizikas dėl piktnaudžiavimo tam tikromis žaliavomis ir užtikrinant aiškumą rinkoje veikiantiems subjektams. ADĮ projekto 21 str. 4 d. numatyta, kad žaliavų sąrašas sudaromas vadovaujantis Direktyvos 2018/2001 IX priedu, todėl papildomo vertinimo procesas neprieštarauja Direktyvos 2018/2001 nuostatoms. 2.2.
Respublikos Konkurencijos taryba 2020-11-19 Projektų aiškinamajame rašte taip pat nėra pateiktas vertinimas, kokią įtaką atsižvelgimas į ADĮ projekte nustatytus kriterijus turės Metodikoje nustatomiems vertinimo kriterijams bei jų reikšmėms ir, atitinkamai, kaip tai paveiks rinkoje veikiančių subjektų veiklą, kaip paveiks jų galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su atsinaujinančių išteklių naudojimu pagal Projektuose numatytas biodegalų naudojimo ribas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, primename Projektų rengėjams apie pareigą atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, be kita ko, įvertinant ADĮ projekte išdėstytų kriterijų poveikį ūkio subjektų veiklos sąlygoms. Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
ADĮ projektu yra įtvirtinamos nuostatos perkeliančios Direktyvos 2018/2001 reikalavimus, tikslus ir apribojimus degalų srityje. ADĮ projektu įtvirtinamos nuostatos daro įtaką konkurencinėms sąlygoms įvairiais aspektais, tam tikrais atvejais suteikia geresnes galimybes konkuruoti, kitais atvejais apriboja tam tikros rūšies biodegalų naudojimo apimtis, taip sumažinant specifinių rinkų dydį. Energetikos ministerija yra inicijavusi detalesnį ADĮ nuostatų poveikio konkurencijai vertinimą, kurį atlieka konsultantai kartu vertindami ir ADĮ nuostatų poveikį galutinėms degalų kainoms. Pažymėtina, kad reikšmingiausią įtaką konkurencinėms sąlygoms darančios nuostatos yra neišvengiamos kadangi kyla iš Direktyvinių įpareigojimų ir klimato kaitos mažinimo tikslų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
narys
25 Argumentai: Siekiant Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) numatytų tikslų, t. y. kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų (įstatymo projekto
biodegalų panaudojimo skatinimo teisinį reglamentavimą. Įstatymo projekto priede nurodoma, kad įstatymo projektu yra įgyvendinama 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva). Nei Įstatymo projekte, nei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta „liekanų“ sąvoka, kurių panaudojimas biodegalų gamybai yra skatinamas tiek pagal Įstatymo projektą, tiek pagal Direktyvą, nors pats terminas „liekanos“ yra minimas Įstatymo projekte. Iš atliekų bei liekanų pagaminti biodegalai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 80–90%, palyginti su iškastiniais degalais. Atliekų bei liekanų, kurių nepanaudojimas biodegalų gamybai lemtų jų išmetimą, panaudojimas ne tik užtikrina aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą, tačiau ir gali sumažinti priklausomybę nuo importuoto iškastinio kuro bei prisidėti prie Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Degalų kokybės direktyvą vykdymo. Atsižvelgus į tai, siekiant užtikrinti aiškų, nediskriminacinį bei liekanų panaudojimą skatinantį teisinį reguliavimą bei užtikrinti tinkamą Direktyvos įgyvendinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 18¹ dalimi įtraukiant į Įstatymo projektą Direktyvoje nurodytą liekanų sąvoką. Nurodyta sąvoka, be kita ko, atitinka ir Europos Sąjungos (CEN) standarte EN 16214-1 pateikiamas rekomendacijos, įskaitant „sprendimų priėmimo medį“, naudojamą atskirti atliekas ir liekanas.
Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 18¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „18.¹Liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu, ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“ Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka yra įtvirtinta Direktyvoje 2018/2001 ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastebėjimus siūlome tikslinti numatytą sąvoką ir įtvirtinti ADĮ projekte atitinkama formuluote:
<...>
„25. Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu
liekanti medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama.“
<...>
Atitinkamai kitose įstatymo dalyse vietoje „liekanos“ vartoti „perdirbimo liekanos“. 2. Seimo narys
36 Argumentai: Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti vertinimo kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant žaliavų energetinę vertę. Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad vienas iš vertinimo kriterijų: „6) į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“ Aukščiau nurodytas siūlomas kriterijus, pagal jo siūlomą formuluotę, nustato ne vertinimo kriterijų, pagal kurį vertintina žaliavų ekonominė vertė, o nustato kriterijus, pagal kuriuos vertintinas žaliavų priskyrimas liekanoms, atliekoms bei šalutiniams produktams.
Siūlomas nustatyti kriterijus, pagal kurį vertinant ar žaliava priskiriama liekanai, atliekai ar šalutiniams produktams, turi būti vertinama jų ekonominė vertė, alternatyvus panaudojimo būdas ar poreikis išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms yra diskriminacinis iš esmės apribojantis galimą žaliavų priskyrimą atliekų ar liekanų kategorijoms. Iš esmės visos liekanos at atliekos turi tam tikrą ekonominę vertę (pavyzdžiui, net jų deginimas susijęs su ekonomine verte), ar galimą kitą, šalutinį jų panaudojimo būdą, tačiau tai nesprendžia šių žaliavų priskyrimo atliekų ar liekanų kategorijai. Siūlomas kriterijus diskriminuoja atliekas bei liekanas, kurios yra laikomos pažangiais biodegalais, kurių panaudojimas yra skatintinas (išvengiama žaliavų išmetimo, jos yra panaudojimas), iš esmės visas galimas panaudoti atliekas bei liekanas sulyginant su kitomis žaliavomis, kurios nėra susidariusios kaip šalutinis produktas gamybos procese, o yra skirtos būtent biodegalų gamybai. Nurodyto diskriminacinio kriterijaus priėmimas neskatintų pažangiųjų biodegalų panaudojimo, didintų esamą biodegalų rinkos monopolį.
Atitinkamai, siūlomas kriterijus iš esmės prieštarauja Direktyvoje pateikiamai liekanų sąvokai: „liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama (direktyvos (ES) 2018/2001 2 str. 43 p.). Taigi, liekanos sąvoka pagal Direktyvą nėra siejama nei su jos ekonomine verte, nei alternatyviais panaudojimo būdais ar poreikiu išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti projekto 21 straipsnio 3 dalies 6 punktą: „6) į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Remiantis Direktyva 2018/2001 rengdamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos schemas, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus siekiant išvengti bereikalingo žaliavų rinkų iškraipymo. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas, o valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams. ADĮ projekto 21 straipsnio 3 d. 6 p. užtikrina, kad nustatant žaliavų vertinimo kriterijus būtų nepamirštama atsižvelgti į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms. Todėl ADĮ projekto 21 straipsnio 3 d. 6 p. numatyti principai yra ne tik reikalingi, tačiau ir būtini siekiant užtikrinti tvarių biodegalų naudojimą Lietuvoje. 3.
nariai Virginija Vingrienė Kazys
8 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pritarė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI‑1375 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 tikslui išsaugoti atogrąžų ekosistemą, naikinamus miškus, durpynus, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, stabdyti klimato kaitą, kuriame buvo pateiktas iš esmės analogiškas siūlymas. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713 atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija parengė ir pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 6, 8, 12, 32, 36, 37, 39, 51 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Visgi Energetikos ministerijos parengtame projekte nėra tiksliai įvardijama, kad iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų pagaminti produktai nebus laikomi biodegalais. Palmių aliejaus gamyba ir vartojimas visame pasaulyje daro nepataisomą ir pražūtingą žalą klimatui ir aplinkai. Be to biodegalų gamyba iš įvežtinės žaliavos, niekaip neprisideda prie Lietuvos energetinę nepriklausomybę stiprinimo. Todėl teikiamas siūlymas nelaikyti biodegalais iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų ir (ar) jų atliekų pagamintų degalų. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
naudojimui taikomi reikalavimai
„9. Iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų ir
(ar) jų atliekų pagaminti degalai nelaikomi biodegalais.“ Nepritarti Komiteto argumentai: ADĮ projekto 20 str.
numatoma, kad nuo 2023 m. gruodžio 31 d. degalai pagaminti iš aliejinių augalų (tame tarpe ir alyvpalmių aliejaus) nebelaikomi biodegalais, jei pradinė žaliava naudojama biodegalų gamybai atitinka didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo (toliau - NŽNK) riziką keliančių pradinių žaliavų nustatymo kriterijus, nurodytus EK Reglamente (ES) 2019/807. Remiantis Direktyvos 2018/2001 nuostatomis valstybės narės, palaipsniui, iki 2030 metų įpareigojamos atsisakyti tik didelę NŽNK riziką keliančių žaliavų naudojimo biodegalų gamybai. Atkreipiame dėmesį, kad ADĮ projektu nustatomas ambicingesnis tikslas – nuo 2023 m. gruodžio 31 d. atsisakyti degalų pagamintų iš didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų (tarp jų ir alyvpalmių aliejaus). Pažymėtina, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš alyvpalmių ar kitokių aliejinių augalų, gali būti ir toliau naudojami, jei pagal Reglamento (ES) 2019/807 nuostatas yra pripažįstami kaip keliantys nedidelę NŽNK riziką. Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlyme nėra pateikiami aiškūs argumentai kodėl siūloma draudimą taikyti tik iš alyvpalmių aliejaus pagamintiems degalams, nevertinant kitų aliejinių augalų ir neatsižvelgiant į jų NŽNK keliamą riziką. 4. Seimo nariai Virginija Vingrienė Kazys
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas siūloma numatyti, kad 20 straipsnio nauja 9 dalis įsigalios tik po to kai bus gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio nuostatas. Tokio pritarimo gavimas reikštų, kad siūlomas reguliavimas yra suderintas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir kitų straipsnių nuostatomis. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 34 straipsnį 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas „5. Šio įstatymo 20 straipsnio 8 ir 9 dalies, 22 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatos įsigalioja 2021 m. liepos 1 d., jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas iki 2021 m. liepos 1 d. arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, jei Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. liepos 1 d.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Pateiktas siūlymas yra perteklinis, nes ADĮ projekto 34 str. 5 d. jau yra numatyta, kad nuostatos susijusios su aliejinių augalų (tame tarpe ir alyvpalmių) naudojimu turėtų įsigalioti tik po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio nuostatas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas
20121 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad biometanas ir kiti pažangūs biodegalai būtų skatinami pakeisti Lietuvos importuojamus naftos degalus, išlaikant vietinius pirmos kartos biodegalų gamybos pajėgumus ir efektyviai mažinant transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai, reikalinga papildomai apibrėžti dvigubos energetinės vertės taikymo galimybes pažangiesiems ir kitiems antros kartos biodegalams, atitinkamai koreguojant ir papildant įstatymo projekto 16 straipsnį:
Pasiūlymas:
1Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre
yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus atsižvelgiant į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšį ir biodegalų pažangumą.“ 2.
Papildyti 16 straipsnį 12 dalimi:
„12. Skystųjų biodegalų energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse
nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad siekiant didinti pažangiųjų biodegalų naudojimą ir užtikrinti degalų tiekėjų galimybes pasiekti tikslus daugiklių taikymas turėtų būti išlaikytas, tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į rinkos dalyvių identifikuojamas rizikas tokia skatinimo forma neturėtų sukelti dirbtinių rinkos iškraipymų ar grėsmės Lietuvoje veikiančioms biodegalų gamybos įmonėms ir kitiems susijusiems šalies ekonomikos sektoriams, taip pat papildomai įvertinant tai, kad pirmos kartos biodegalų dalis yra apribojama iki 2020 m. lygio, siūlome koreguoti Kaimo reikalų komiteto pasiūlytą formuluotę susiejant ribines vertes su I kartos biodegalų dalimi 2020 m. transporto energijos suvartojime papildomai pridedant vieną procentinį punktą kaip numatyta Direktyvoje 2018/2001. Siūlomos įstatymo projekto 16 straipsnio 10, 11 ir 12 dalių bei 20 straipsnio 1 dalies formuluotės:
sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams
<...>
„10.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. atsižvelgiant į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšį ir biodegalų pažangumą. 11. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai numatyta šio įstatymo 212 straipsnyje. 12. Skystųjų biodegalų energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį 6,6 procentus benzino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija 6,2 procentus dyzelino ir biodegalų mišinių metinės energinės vertės dalį. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį.“
reikalavimai „1.
Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai, įgyvendindami šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus ir reikalavimus, turi užtikrinti, kad biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir (ar) pašarinių augalų, procentinė dalis palyginti su bendra degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo per metus patiektų degalų skaičiuojant nuo bendros degalų tiekėjo parduotų degalų energineės verte:ės, nebus daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. 1) 2021 metais nebūtų didesnė kaip 6,2 procentinio punkto;
2) 2022 ir kitais metais nebūtų didesnė daugiau kaip vienu procentiniu punktu palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais.“
<...>
2020-10-21 13, 31, 32 Siekiant nuosekliai įgyvendinti 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo 7 straipsnio dalies nuostatas, pagal kurias informavimo tikslais degalinėse turi būti skelbiamas atitinkamų degalų vienetų kainų palyginimas, komitetas siūlo įtvirtinti šią pareigą numatančias nuostatas ADĮ projekte atitinkamai suformuojant atsakomybes dėl degalų kainų apskaičiavimo ir priežiūros mechanizmo. Siūlome papildyti ADĮ projekto 13, 31 ir 32 straipsnius:
teisių apsaugos tarnybos kompetencija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba): „1) atlieka mažmeninės prekybos degalais vietų kontrolę, tikrindama, ar tinkamai vykdomi šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, ir šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai;“
<...>
Informacijos sklaida ir švietimas
<...>
„2. Mažmeninės prekybos degalais vietose, degalinių operatoriai, energetikos ministro nustatyta tvarka, turi skelbti ir nerečiau kaip kartą per metus atnaujinti alternatyviųjų degalų kainų palyginamąją informaciją. Skelbiant šią informaciją naudotojas neturi būti klaidinamas. 3. Agentūra yra atsakinga už palyginamųjų alternatyviųjų degalų kainų apskaičiavimą ir paskelbimą savo internetiniame tinklapyje. 4. Agentūra palyginamąsias alternatyviųjų degalų kainas apskaičiuoja remiantis energetikos ministro nustatyta metodika, kuri grindžiama kainomis, išreikštomis eurais šimtui kilometrų, atsižvelgiant į atskirų lengvųjų automobilių modelių, varomų skirtingų rūšių degalais, svorį, galią ir degalų sąnaudas.“
<...>
pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą
<...>
„2. Degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams
ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą Tarnyba jos nustatyta tvarka skiria šias sankcijas:
1) už reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, nevykdymą, baudą nuo vieno tūkstančio eurų iki vieno milijono eurų;
2) už Tarnybos teisėtų įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu terminu, įspėjimą arba baudą iki penkių tūkstančių eurų.
3) už reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, nevykdymą – įspėjimą arba baudą iki penkių tūkstančių eurų.“
<...>
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlytina pritarti siekiant didinti visuomenės informavimą apie alternatyviuosius degalus ir jų panaudojimo galimybes, sudarant vartotojams galimybes įsivertinti atskirų degalų naudojimo teikiamus privalumus ir trūkumus bei palyginti rinkoje vyraujančias kainas su kainomis mokamomis už naftos degalus. 3. Ekonomikos komitetas
15 Atsižvelgiant į projekto svarbą ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, siūlytina papildyti įstatymo projekto 35 straipsnį nustatant reikalavimą numatantį pareigą Energetikos ministerijai atlikti šio įstatymo ex post vertinimą:
„13. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija po 2 metų nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos atlieka šio įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, kuriame nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės ir pasiūlymai dėl jo tobulinimo.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlytina pritarti atsižvelgiant į tai, kad ADĮ projektas yra kompleksinis ir apimantis skirtingas sritis turėtų būti įvertinamas priimto įstatymo efektas, jo galiojimo metu identifikuotos problemos ir sudarytos galimybės pagal poreikį projektą tikslinti ateityje. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-11-1021 1, 2, 3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad ADĮ projekto 21 str. tikslas yra nustatyti pažangiųjų ir antros kartos biodegalų gamybai tinkamų žaliavų vertinimo metodiką ir siekiant tiksliau sureglamentuoti, siūlytina tikslinti 21 str. nuostatas pabrėžiant, kad 21 str. vertina žaliavų tinkamumą tik pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai. Žaliavų tinkamumas paprastų biodegalų gamybai pagal 21 str. nuostatas nevertinamas. Pasiūlymas:
Siūlytinas 21 str. patikslinimas:
„1. Energetikos ministras kartu su Lietuvos Respublikos
aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru, atsižvelgdami į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, tvirtina metodiką, pagal kurią vertinamos biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir
(ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tinkamos naudoti žaliavos ir žaliavos, iš kurių pagamintų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir (ar) nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė, siekiant šio įstatymo 16 straipsnio
palyginti su jų pradine energine verte. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytaoje metodikaoje nustatomi pradinių žaliavų, naudojamų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmeės, kuriaisomis remiantis žaliavos gali būti įtraukiamos į energetikos ministro tvirtinamą žaliavų sąrašą (toliau – žaliavų sąrašas).
Į žaliavų sąrašą įtraukiamos žaliavos, kurios yra laikomos tinkamomis naudoti ir atvejus, kada biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir žaliavos, iš kurių pagamintų naudojant žaliavų sąraše įtvirtintas žaliavas, biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė gali būti yra laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energetine verte. 3. Nustatant žaliavų, naudojamų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, vertinimo kriterijus ir jų reikšmes šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje metodikoje, be kita ko, turi būti atsižvelgiama:“
10 Argumentai: Konsultuojantis su Valstybine lietuvių kalbos komisija buvo pasiūlyta patikslinti ADĮ projekte naudojamą tiekimo sąvoką atsižvelgiant į tai, kad akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo panaikinimas nelaikytinas tiekimo faktu, o laikytinas aplinkybe, kuria apibrėžiamas fizinis konkrečių degalų tiekimas. Pasiūlymas:
Siūloma atitinkamai tikslinti ADĮ projekto 2 straipsnio 10 dalies formuluotę: „10.
Degalų Ttiekimas – benzino ir (ar) dyzelino pardavimas, panaikinant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimoą panaikinimas benzinui ir (ar) dyzelinui, benzino ir (ar) dyzelino įvežimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar importas, taip pat gamtinių dujų ar degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių pardavimas transporto sektoriaus vartotojams.“
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-5137 (2). Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d7cd2c70729611eaa38ed97835ec4df6?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=e2652b94-2a25-4ecd-8fa8-8520da5805ed [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/98373ca0b45811ea9a12d0dada3ca61b?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=e2652b94-2a25-4ecd-8fa8-8520da5805ed [3] Turi būti atsižvelgiama: 1) į gamybos technologijų brandą ir sąnaudas; 2) į gamybai naudojamų žaliavų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo vertes palyginti su iškastiniu kuru; 3) į žaliavų tvarumą; 4) ar žaliavos yra priskirtinos žaliavų grupei, dėl kurių naudojimo biodegalų gamybai kyla didelė netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika, kaip tai yra apibrėžta Reglamente (ES) 2019/807; 5) į atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus bei žiedinės ekonomikos principus; 6) į žaliavų priskyrimą atliekų, liekanų ar šalutinių produktų grupėms, atsižvelgiant į žaliavų ekonominę vertę ir alternatyvius jų panaudojimo būdus bei poreikį išvengti iškraipančio poveikio tų žaliavų rinkoms.