Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir išdėstyti ją taip:
naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius skatinti šilumos gamybą iš tvariai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus biomasės tvarumo kriterijus, pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių;“
dalimi:
„4. Vyriausybė, savivaldybės, Taryba, šilumos
gamintojai, energijos išteklių biržos operatorius skatina šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje ir užtikrinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytą optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biomasės importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje biokuro rinkoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą rinkos koncentracijos lygmenį, taip pat skatinti energijos išteklių diversifikaciją.“
straipsnį 5 dalimi:
„5. šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras pagamintas iš trečiųjų
šalių kilmės biomasės negali sudaryti daugiau nei 20 procentų per einamuosius metus šilumos gamintojo įsigyjamo biokuro kiekio. Vertinant šioje dalyje nurodyto reikalavimo įgyvendinimą, šilumos gamintojo filialų ir (ar) atstovybių suvartojamas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės pagaminto biokuro metinis kiekis vertinamas atskirai. Taryba kontroliuoja, ar įmonės tinkamai įgyvendina šioje dalyje nustatytus reikalavimus.”
3Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą Taryba skiria baudą, siekiančią iki 10 procentų šį pažeidimą padariusio šilumos gamintojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Jeigu šilumos gamintojas neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas – Taryba skiria baudą siekiančią iki 20 tūkstančių eurų.“
2Papildyti 4 straipsnį 7 dalimi:
„7. Biokuro ir (ar) biomasės gamintojas, importuotojas ir (ar)
pardavėjas, kuris slėpė ar bandė nuslėpti biomasės kilmės valstybę ir (ar) sąmoningai teikė su tuo susijusią klaidingą informaciją biokuro pirkėjui, Tarybai ir (ar) energijos išteklių biržos operatoriui, energijos išteklių biržos operatoriaus sprendimu 1 metams pašalinamas iš prekybos biokuru energijos išteklių biržoje ir 1 metams netenka teisės sudaryti tiesioginius dvišalius susitarimus su šilumos gamintojais. Ši sankcija taip pat taikoma pažeidimą padariusio su ūkio subjektu tiesiogiai susijusių įmonių, įskaitant jo filialų ir (ar) atstovybių atžvilgiu.“
3Papildyti 4 straipsnį 8 dalimi:
„8. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija biokurui ir (ar) biokuro
gamyboje naudojamai biomasei nustato tvarumo kriterijus, skatinančius biologinės įvairovės išlaikymą, tvarios gamybos miško ir (ar) žemės ūkio biomasės naudojimą, taip pat išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir biomasės atsekamumo pagal masės balansą sistemą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje.“
pakeitimas
1Papildyti 10¹ straipsnį 1 ir 2 dalimi:
1) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius - SM3 kokybės žaliavą. 2. Papildyti 10¹ straipsnį 2 dalimi:
2) bendri šilumos ir elektros gamybos (kogeneracijos) įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius - SM3 kokybės žaliavą.
1) 3) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai arba bendri šilumos ir elektros gamybos (kogeneracijos) įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius - SM3 kokybės žaliavą. 2) 4) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
3) 5) bendri šilumos ir elektros gamybos (kogeneracijos) įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
4) 6) šilumos gamybos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
6) 8) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai;
7) 9) bendri šilumos ir elektros gamybos (kogeneracijos) įrenginiai;
8) 10) iškastinio kuro katilinės. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Respublikos šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 5, 6 ir 7 dalies reikalavimai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vykdydama biokuro rinkos priežiūrą ir stebėseną bei kiekvieną ketvirtį skelbdama biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą, įvertina šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo teisinio reguliavimo poveikį biokuro rinkos kainai, biokuro rinkos koncentracijos ir konkurencijos rodikliams bei šilumos kainai, ir šioje ataskaitoje pateikia išvadą ir (ar) rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertinta šias rekomendacijas, ir prireikus per 2 mėnesius nuo šių rekomendacijų gavimo pateikia Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 3.
3Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir energijos išteklių biržos operatorius vykdo šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuolatinę stebėseną. Esant poreikiui, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir (ar) energijos išteklių biržos operatoriui informaciją reikalingą tinkamam šioje dalyje minėtų reikalavimų įgyvendinimui. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir energijos išteklių biržos operatorius iki 2020 m. gruodžio 1 d. pagal kompetenciją parengia ir priima šio įstatymo tinkamam įgyvendinimui reikalingus teisės aktų bei energijos išteklių biržos reglamento pakeitimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Virgilijus Poderys Sergėjus Jovaiša Kęstutis Bacvinka Viktoras Rinkevičius Paulius Saudargas Juozas Imbrasas Petras Nevulis Algimantas Salamakinas Gintautas Kindurys Zenonas Streikus Irena Haase Juozas Baublys Algimantas Dumbrava
IR
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2018 m. gruodžio
skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“ nauja redakcija (toliau
Respublikos šilumos ūkio įstatymo šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nr. XI-2023 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis panaudoti tvarius vietinius atsinaujinančius energijos išteklius.
Šiuo metu dėl kritusios biokuro išteklių kainos, yra naudojamas tik palyginti geros kokybės biokuras, kurį pigiau yra atsivežti iš kaimyninių valstybių, paliekant blogos kokybės biokurą supūti miškuose. Esama situacija skatina perteklinį biokuro transportavimą iš vienos valstybės į kitą, taip dar labiau didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimus. Lietuvos biomasės sektorius yra strateginės svarbos sektorius Lietuvos energetikoje ir svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, kad
pagamintos ir centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Remiantis LITBIOMA duomenimis, Lietuvos biomasės sektoriaus apyvarta siekia apie 400 mln. eurų per metus, sektoriuje dirba apie 7 tūkst. darbuotojų (daugiausia regionuose), Lietuva eksportuoja biokuro technologijų už maždaug 50 mln. eurų per metus. LITBIOMA duomenimis, dėl gerai išvystyto Lietuvos biomasės sektoriaus, Lietuvos šilumos vartotojai dėl mažesnių šildymo sąskaitų kasmet sutaupo apie 150 mln. eurų. Siekiant ilgalaikių nacionalinių energetikos politikos tikslų, yra strategiškai svarbu užtikrinti Lietuvos biomasės sektoriaus tvarumą ir plėtrą. Tame tarpe svarbu užtikrinti Lietuvos biomasės sektoriaus tvarumą, jeigu Lietuvos miškus užpuolus žievėgraužiui vabzdžiui (lot. ips typographus) reikėtų naudingai panaudoti didelį kiekį pažeistos medienos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021–2030 m.
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS), kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino
sektoriuje yra užtikrinti optimalų ir tvarų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biokuro importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą biokuro rinkos koncentracijos lygmenį. NEKS plane nustatyti valstybės politikos siekiami rodikliai, tarp kurių nustatyta, kad, siekiant aukščiau minėto tikslo, į Lietuvą importuojamo biokuro kiekis turėtų sudaryti iki 20 proc. Lietuvos biokuro rinkos dalies[1]. 2020 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, įvertinusi situaciją Lietuvos biokuro rinkoje, savo išvadoje Lietuvos Respublikos Seimui konstatavo, kad dabartinis biokuro importo balansas nėra tvarus ir ilgalaikėje perspektyvoje negali išlaikyti aukštą konkurencijos, žemą rinkos koncentracijos ir šilumos kainų lygmenį. Išvadoje pažymėta, kad Baltarusijos (pagrindinės trečioji valstybė iš kurios yra importuojamas biokuras) biokuro eksporto kaina ir apimtys valdoma administraciniais nurodymais, tai nėra rinkos objektas. Baltarusijos biokuro gamybos sektorius yra valdomas centrinės valdžios ir subsidijuojamas. Dėl objektyvių priežasčių – subsidijų, mažesnių atlyginimų, Baltarusijos rublio nuvertėjimo – Lietuvos biokuro gamintojai nebepajėgia konkuruoti su baltarusiško biokuro importu, dėl ko vis daugiau Lietuvos biokuro gamintojų priversti ženkliai mažinti gamybos apimtys arba stabdyti veiklą. 2019 m. iš Baltarusijos į Lietuvą buvo importuota 1,4 mln. m³ biokuro, šis kiekis sudarė apie 30 proc. visos Lietuvos biokuro rinkos. Lyginant su 2017 metais, baltarusiško biokuro importo apimtys padidėjo 60 proc., šis augimas sąlygotas masinių miškų valymo ir sanitarinių kirtimų Baltarusijoje, siekiant apsaugoti miškus nuo žievėgraužių vabzdžių invazijos.
Dėl šių priežasčių, baltarusiško biokuro kaina ir importo apimtys tampa vienu iš pagrindinių veiksnių formuojančiu centralizuotai tiekiamos šilumos kainas Lietuvoje. Energetikos ministerija savo išvadoje, kuriai buvo pritarta 2020 m. birželio mėn. Šilumos tarybos posėdyje, pažymėjo, kad mažėjanti vietinių biokuro gamintojų dalis Lietuvos biokuro rinkoje neatitinka šilumos vartotojų interesų, kadangi šilumos kaina tampa vis labiau priklausoma nuo Baltarusijos centrinės valdžios sprendimų dėl biokuro eksporto apimčių ir kainos. Išvadoje pažymėta, kad Lietuvos tikslas yra mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo bei užtikrinti, kad importuojamo biokuro kiekis neviršytų 20 proc. visos biokuro rinkos. Pažymėtina, kad įstatymo projektu yra nesiekiama riboti biokuro importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi jis gali būti naudojamas ir kitose pramonės šakose, pvz. kaip žaliava plokščių gamyboje, tačiau siekiama užtikrinti, kad strateginės svarbos šilumos gamybos sektoriuje būtų kuo plačiau naudojami tvariai pagaminti vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai (ne tik gaunami pačiu pigiausiu būdu), o šilumos kaina nepriklausytų nuo trečiųjų šalių politinių sprendimų dėl biokuro eksporto apimčių ir kainos. Įstatymų projektų tikslas – skatinti šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių.
Įstatymų projektams keliami šie uždaviniai:
konkurencingumą;
plėtrą;
3) užtikrinti optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biomasės importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje biokuro rinkoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą rinkos koncentracijos lygmenį;
importo;
5) vystant Lietuvos biomasės sektorių skatinti biologinės įvairovės išlaikymą, tvarios gamybos miško ir (ar) žemės ūkio biomasės naudojimą, taip pat išmetamo ŠESD kiekio mažinimą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Baublys. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Energetikos ministerijos pasiūlymus pateiktus 2020 m. rugsėjo 16 d. Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje. Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, energijos išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL UAB ir Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) atstovais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu teisės aktai (Šilumos ūkio įstatymas, Energijos išteklių rinkos įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktais) nereguliuoja tvarių vietinių energijos išteklių pirmenybės ar skatinimo šilumos gamybos sektoriuje. Taip pat įstatyminiu lygmeniu nėra nustatytas optimalus vietinių ir importuojamų energijos išteklių balansas, kuris leistų rinkos dalyviams prognozuoti tolimesnę rinkos raidos kryptį bei įgyvendinti 2021–2030 m. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane užsibrėžtus tikslus. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
1) Vyriausybė, savivaldybės, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), šilumos gamintojai, energijos išteklių biržos operatorius (toliau – Operatorius) skatina šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. 2) šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras pagaminamas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės sudarytų iki 20 proc. per einamuosius metus šilumos gamintojo įsigyjamo biokuro kiekio;
3) už 2 punkte minėto reikalavimo nevykdymą šilumos gamintojams būtų skiriama bauda siekianti iki 10 procentų pažeidimą padariusio subjekto metinių pajamų iš šios veiklos;
4) biokuro ir (ar) biomasės gamintojas, importuotojas ir (ar) pardavėjas, nuslėpęs biomasės kilmės valstybę, ar sąmoningai teikęs su tuo susijusią klaidingą informaciją biokuro pirkėjui, VERT ar Operatoriui – 1 metams pašalinamas iš prekybos biokuru energijos išteklių biržoje ir 1 metams netenka teisės sudaryti tiesioginius dvišalius susitarimus su šilumos gamintojais (sankcija taikoma ir su pažeidimą padariusio subjekto tiesiogiai susijusioms įmonėms, jo filialams ir atstovybėms);
5) Vyriausybė biomasės kurui nustato tvarumo kriterijus, skatinančius biologinės įvairovės išlaikymą, ekologiškai ir tvariai gaminamo ir tiekiamo biokuro naudojimą ir geriausią miškų tvarkymo praktiką, taip pat išmetamo ŠESD kiekio mažinimą ir biomasės atsekamumo pagal masės balansą sistemą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje;
6) VERT, vykdydama biokuro rinkos priežiūrą ir stebėseną bei kiekvieną ketvirtį skelbdama biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą, įvertins siūlomų įstatymų pakeitimų teisinio reguliavimo poveikį biokuro rinkos kainai, biokuro rinkos koncentracijos ir konkurencijos rodikliams bei šilumos kainai, ir šioje ataskaitoje pateikia išvadą ir (ar) rekomendacijas Vyriausybei dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
2) šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras pagaminamas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės sudarytų iki 20 proc. per einamuosius metus šilumos gamintojo įsigyjamo biokuro kiekio;
3) už 2 punkte minėto reikalavimo nevykdymą šilumos gamintojams būtų skiriama bauda siekianti iki 10 procentų pažeidimą padariusio subjekto metinių pajamų iš šios veiklos;
4) biokuro ir (ar) biomasės gamintojas, importuotojas ir (ar) pardavėjas, nuslėpęs biomasės kilmės valstybę, ar sąmoningai teikęs su tuo susijusią klaidingą informaciją biokuro pirkėjui, VERT ar Operatoriui – 1 metams pašalinamas iš prekybos biokuru energijos išteklių biržoje ir 1 metams netenka teisės sudaryti tiesioginius dvišalius susitarimus su šilumos gamintojais (sankcija taikoma ir su pažeidimą padariusio subjekto tiesiogiai susijusioms įmonėms, jo filialams ir atstovybėms);
5) Vyriausybė biomasės kurui nustato tvarumo kriterijus, skatinančius biologinės įvairovės išlaikymą, ekologiškai ir tvariai gaminamo ir tiekiamo biokuro naudojimą ir geriausią miškų tvarkymo praktiką, taip pat išmetamo ŠESD kiekio mažinimą ir biomasės atsekamumo pagal masės balansą sistemą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje;
6) VERT, vykdydama biokuro rinkos priežiūrą ir stebėseną bei kiekvieną ketvirtį skelbdama biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą, įvertins siūlomų įstatymų pakeitimų teisinio reguliavimo poveikį biokuro rinkos kainai, biokuro rinkos koncentracijos ir konkurencijos rodikliams bei šilumos kainai, ir šioje ataskaitoje pateikia išvadą ir (ar) rekomendacijas Vyriausybei dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 7) Vyriausybė įvertinusi minėtas VERT išvadas ir rekomendacijas esant poreikiui per 2 mėnesius nuo šių rekomendacijų gavimo pateikia Seimui pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 8) Vykstant šilumos aukcionui, šilumos tiekėjui pažymėjus kad naudos vietinį biokurą (SM3), esant vienodai kainai su kitais tiekėjais, laimėtų vietinę žaliavą naudoti planuojantis tiekėjas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projekto metu identifikuota neigiama priimto įstatymo pasekmė yra galimas biokuro pasiūlos sumažėjimas Lietuvos rinkoje, kuris gali sutapti su biokuro paklausos augimu Lietuvoje. Susiklosčius šioms aplinkybėms gali didėti biokuro kaina Lietuvos rinkoje, bei atitinkamai didėti šilumos kainos. Ši rizika 2021-2022 metų laikotarpiu vertintina kaip mažai tikėtina, įvertinant vietinės biokuro gamybos perteklių ir potencialą. Siekiant valdyti šią riziką, Operatorius ir VERT yra įpareigojama stebėti ir vertinti situaciją biokuro rinkoje, Vyriausybė įpareigojama esant poreikiui per 2 mėn. reaguoti į pokyčius biokuro rinkoje ir Seimui pateikti siūlymus dėl teisinio reguliavimo pakeitimų. Numatoma, kad biokuro apskaitą turėtų užtikrinti Operatorius pagal masės balanso sistemą, t. y. nebus reikalaujama, kad importuotas biokuras būtų fiziškai pristatomas galutiniam pirkėjui, tačiau biokuro pardavėjas turės užtikrinti masės balansą tarp nupirkto ir parduoto importuoto biokuro. Taip būtų panaikinamas papildomas reikalavimas fiziškai pristatyti biokurą nutolusiems pirkėjams ir sumažinami transportavimo kaštai ir ŠESD išmetimai. Taip pat ši sistema leistų sumažinti energijos išteklių kainas (tame tarpe ir šilumos kainas) pirkėjams, kuriems šiuo metu nėra tiekiamas importuotas biokuras dėl to, kad iki jų transportuoti šį biokurą yra sąlyginai brangiau. Tokia sistema leistų nusipirkti pigesnio biokuro visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jis nebūtų sutelkiamas vien tik keliuose miestuose, iki kurių yra paprasčiausia pristatyti importuotą biokurą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos Lietuvos biomasės sektoriaus verslo sąlygoms ir jo plėtrai, skatins Lietuvos biokuro gamintojų konkurencingumą. Siūlomi pakeitimai mažins Lietuvos priklausomybę nuo energijos išteklių importo, leis užtikrinti Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu siekiamą optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biomasės importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje biokuro rinkoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą rinkos koncentracijos lygmenį. Siūlomi pakeitimai skatins tvarų Lietuvos biomasės sektoriaus vystymąsi, skatins biologinės įvairovės išlaikymą, tvarios gamybos miško ir (ar) žemės ūkio biomasės naudojimą, taip pat išmetamo ŠESD kiekio mažinimą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje. Numatoma, kad Įstatymo projektas taip pat prisidėtų sudarant savanorišką tvarumo skatinimo bei ŠESD mažinimo schemą. Priėmus siūlomus teisės aktų pakeitimus ir nacionaliniu reguliavimu nustačius vietos lygmens biomasės gamybos skatinimo schemą ir jos atsekamumą, kartu būtų įgyvendinti ir Direktyvoje keliami tikslai, o pirkėjai turėtų galimybę įsigyti tvarų biokurą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. Įstatymų projektai neįtvirtina naujų sąvokų, kurias reikėtų teikti vertinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos teisinis pagrindas keisti Vyriausybės nutarimą Nr. 277
„Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia
elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos patvirtinimo“, numatant papildomas vietinės biokuro gamybos konkurencingumą skatinančias priemones. Siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimą ir kontrolę, Vyriausybė, VERT ir Operatorius iki 2020 m. gruodžio 1 d. pagal kompetenciją parengs ir priims šio įstatymo tinkamam įgyvendinimui reikalingus teisės aktų pakeitimus:
priima tvarumo kriterijus, skatinančius biologinės įvairovės išlaikymą, tvarios gamybos miško ir (ar) žemės ūkio biomasės naudojimą, taip pat išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir reglamentuojančius biomasės atsekamumo pagal masės balansą sistemą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje;
biržos reglamento pakeitimus. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Virgilijus Poderys Sergėjus Jovaiša Kęstutis Bacvinka Viktoras Rinkevičius Paulius Saudargas Juozas Imbrasas Petras Nevulis Algimantas Salamakinas Gintautas Kindurys Zenonas Streikus Irena Haase Juozas Baublys Algimantas Dumbrava [1] Žr. NEKS priemonę ERK32.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad ,,gaminant šilumą, skatinti šilumos gamybą iš tvariai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus biomasės tvarumo kriterijus, pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių“. Taigi vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama formuluotė ,,tvariai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus biomasės tvarumo kriterijus, pagaminti vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai“. Atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-5212 keičiamo Energijos išteklių rinkos įstatymo 19¹straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,tvariai pagaminti vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai“. Sąvoka ,,tvariai pagaminti vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai“ vartojama ir teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatose. Iš projektų turinio nėra pakankamai aišku, ar abiejuose projektuose turimi omenyje tie patys, t. y. atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus tvarumo kriterijus pagaminti energijos ištekliai, ar energijos ištekliai yra skirtingi. Siekiant aiškumo, projektų nuostatas reikėtų patikslinti. 2. Tikslintina projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija, nes šiame projekto straipsnyje yra dvi antruoju numeriu ir dvi trečiuoju numeriu pažymėtos struktūrinės dalys. 3.
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras pagamintas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės negali sudaryti daugiau nei 20 procentų per einamuosius metus šilumos gamintojo įsigyjamo biokuro kiekio. <…> Taryba kontroliuoja, ar įmonės tinkamai įgyvendina šioje dalyje nustatytus reikalavimus“. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti ribojimą šilumos gamintojams įsigyti visą jiems šilumos gamybai reikalingą biokuro kiekį, pagamintą iš trečiųjų šalių biomasės. Galiojančiame įstatyme toks ribojimas nėra nustatytas. Projekto aiškinamojo rašte nurodoma, kad įstatymo projektų tikslas – skatinti šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. Kartu nurodoma, kad iš trečiųjų šalių importuojamo biokuro kaina ir importo apimtys tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, formuojančių centralizuotai tiekiamos šilumos kainas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar, priėmus įstatymą, dėl siūlomų nustatyti ribojimų šilumos gamintojams įsigyti iš trečiųjų šalių galimai pigesnį biokurą nepadidėtų centralizuotai teikiamos šilumos kaina, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka vartotojų interesus. Be to, svarstytina, ar vertinamoje projekto nuostatoje nereikėtų patikslinti vartojamos sąvokos ,,įmonė“, nes Taryba, manytina, turėtų kontroliuoti ne visas įmones, bet šilumos gamintojus ir įmones, importuojančias bei prekiaujančias biokuru ir (ar) biokurui gaminti skirta žaliava. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir po jos sekančioje
dėstomose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūloma reglamentuoti šilumos gamintojų, biokuro ir biomasės gamintojų, importuotojų ir pardavėjų atsakomybę. Svarstytina, ar minėtose dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą.
Be to, manytina, kad atsakomybė už teikiamu įstatymo projektu siūlomų nustatyti reikalavimų pažeidimus turėtų būti reglamentuota ne keičiamame įstatyme, bet Energijos išteklių rinkos įstatyme. Kitu atveju projekto nuostatas reikėtų papildyti, nustatant sankcijų už įstatymo reikalavimų pažeidimus skyrimo tvarką. 5. Projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmė tikslintina, nes nėra aišku, kurios keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio struktūrinės dalys (punktai) yra keičiami ar pildomi. 6. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 5, 6 ir 7 dalies reikalavimai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“. Taigi nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų taikomi projektu Šilumos ūkio įstatyme siūlomi šilumos gamintojams nustatyti nauji ribojimai biokuro ar biokuro gamybai reikalingos biomasės įsigijimui iš trečiųjų šalių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad siekiant aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta ne atitinkamuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, bet įstatymo ar atskirų jo straipsnių (straipsnio dalių) įsigaliojimo data. Be to, atkreipiame dėmesį, jog siekiant, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų parengti ir priimti įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai, projekto 4 straipsnio 4 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl atitinkama išlyga dėl projekto 4 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo turėtų būti nustatyta projekto 4 straipsnio 1 dalyje. 7. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje po žodžio ,,Vyriausybė“ įrašytini žodžiai ,,ar jos įgaliota institucija“. 8. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,2021–2030 m.
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS), kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2019 m. gruodžio 30 d., nustatyta, kad valstybės politikos tikslas biokuro sektoriuje yra užtikrinti optimalų ir tvarų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biokuro importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą biokuro rinkos koncentracijos lygmenį. NEKS plane nustatyti valstybės politikos siekiami rodikliai, tarp kurių nustatyta, kad, siekiant aukščiau minėto tikslo, į Lietuvą importuojamo biokuro kiekis turėtų sudaryti iki 20 proc. Lietuvos biokuro rinkos dalies”. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma įgyvendinti Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytas priemones, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]