Projekto Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMas
1Papildyti 39 straipsnį nauja17 dalimi:
„17. Valstybės ir savivaldybių institucijoms bei
įstaigoms, taip pat projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams draudžiama pirkti viešinimo, reklamos, televizijos reklamos paslaugas iš viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto pažeidimą, vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos.“
2Buvusią 39 straipsnio 17 dalį laikyti 18 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos už Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 1, 2 ar 3 punkto pažeidimus, padarytus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
NR. I-1418 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO IR FINANSAVIMO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai), Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimai), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 ir 146 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK pakeitimai) (toliau kartu vadinami įstatymų projektais) rengimą paskatino siekis užtikrinti efektyvesnę žmonių apsaugą nuo skleidžiamos priešiškos propagandos ir dezinformacijos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas visuomenės informavimo priemonėse draudžia skelbti informaciją, kurioje: „1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; 2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; 3) skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu“. Taip pat įstatymas draudžia „platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“.
Už šių ir kitų įstatymo nuostatų pažeidimus nacionalinis audiovizualinio sektoriaus reguliuotojas – Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) – įstatymų nustatyta tvarka turi teisę taikyti šias poveikio priemones: pareikšti įspėjimą, skirti Administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas, taikyti ekonominę sankciją transliuotojams ir retransliuotojams – skirti iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai veiklos pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma – iki 100 tūkst. eurų, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo ar retransliavimo licencijos galiojimą, panaikinti transliavimo ar retransliavimo licencijos galiojimą, taip pat priimti sprendimą dėl televizijos programos platinimo tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose. Tais atvejais, kai, pavyzdžiui, už karo propagandos skleidimą, neapykantos kurstymą Lietuvoje retransliuojamiems rusiškiems televizijos kanalams LRTK pritaiko vieną iš aukščiau minėtų poveikio priemonių, pasitaiko atvejų, kada po tokios poveikio priemonės galiojimo, per tuos pačius rusiškus televizijos kanalus vėl skleidžiama priešiška propaganda ir dezinformacija apie Lietuvą. Todėl sankcijos tokiems kanalams būna taikomos pakartotinai. Rusijos propagandiniai televizijos kanalai, siekdami lengviau gauti transliacijos licencijas Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse ir užsitikrinti tokias pačias veiklos sąlygas, kokias turi ES šalių transliuotojai, kartu apsunkinti galimybes riboti ar sustabdyti propagandos, kuria siekiama daryti įtaką ES ar Rytų partnerystės šalių socialiniams bei politiniams procesams, skleidimą, registruojasi būtent ES šalyse.
Be to, ES šalių, taip pat ir Lietuvos, subjektai, vykdantys ūkinę, komercinę ar profesinę veiklą, tokiuose televizijos kanaluose gali užsakyti reklamą ir
(ar) teleparduotuvę, politinės kampanijos dalyviai – politinę reklamą, o valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, vykdytojai – pirkti viešinimo, reklamos, televizijos reklamos paslaugas. Beje, viešinimas privalomas visiems projektams, gavusiems finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Todėl siekiant efektyviau kovoti su priešiškos propagandos ir dezinformacijos skleidimu, tikslinga nustatyti draudimus politinės kampanijos dalyviams užsakyti politinę reklamą, o valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams – pirkti reklamos, televizijos reklamos, viešinimo paslaugas iš viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto pažeidimą, vienerius metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos. Tai apimtų ir radijo, ir televizijos programų transliuotojus, ir kitus užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus.
Pažymėtina, kad pagal minėto įstatyto 19 straipsnio 1 dalies, 1, 2 ir 3 puntą visuomenės informavimo priemonėse draudžia skelbti informaciją, kurioje:
Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
nusikaltimai;
kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu. Beje, kalbant apie vienerių metų laikotarpį, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą, būtent tiek laiko – t. y. vienus metus – nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. Įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, taip pat skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją. Viešosios informacijos rengėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, negali būti teikiama valstybės parama kultūriniams ir šviečiamiesiems projektus.
Taigi, siūlomu atveju, pavyzdžiui, LRTK nustačius minėtų įstatymo nuostatų pažeidimo faktą ir už tai konkrečiam televizijos kanalui pritaikius įstatyme numatytas poveikio priemones, pavyzdžiui, laikinai sustabdžius laisvą jo programų priėmimą, lygiagrečiai būtų taikomi ir draudimai vienerius metus užsakyti politinę reklamą ar pirkti, reklamos, televizijos reklamos, viešinimo paslaugas iš to televizijos kanalo. Tai būtų tarsi papildoma finansinė sankcija, nes toks televizijos kanalas metus laiko negautų papildomų pajamų iš tos šalies politinės reklamos, reklamos, televizijos reklamos, viešinimo paslaugų užsakovų, apie kurią buvo paskelbta karo propaganda, kurstoma neapykanta, raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno patarėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojančiame Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnyje numatyti reikalavimai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai. Pagal šio straipsnio 16 dalį reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad draudžiama skleisti politinę reklamą, jeigu jos paskleidimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
Tuo tarpu reikalavimas viešinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą yra įtvirtintas 2006 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316. Tačiau renkantis viešinimo priemones daugiau laisvės paliekama patiems projektų vykdytojams. Nėra draudžiama nei užsakyti politinę reklamą, ar pirkti reklamos, televizijos reklamos, viešinimo paslaugas iš viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto pažeidimą, vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos, nei tokiam viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui priimti užsakymus ir skleisti politinę reklamą ar teikti reklamos, televizijos reklamos, viešinimo paslaugas vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos. Administracinių nusižengimo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymą. Šių reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo 300 iki 1450 eurų. O toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 480 iki 3000 eurų (92 straipsnio 3 dalis).
Tuo tarpu administracinė atsakomybė už politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymą politinės kampanijos dalyviams taikoma tik už išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Toks pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 850 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 300 iki 1450 eurų (92 straipsnio 1 dalis). Taip pat minėto kodekso 146 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų televizijos reklamai, teleparduotuvei, prekių rodymui, reklamai radijo programose, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimo reikalavimų pažeidimą. Šių reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 300 iki 850 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 3000 eurų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Teikiamais Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimas siūloma papildyti įstatymo 16 straipsnį nauja 8 dalimi, kurioje įtvirtinamas draudimas politinės kampanijos dalyviui užsakyti politinę reklamą iš viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, kuriam Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta to įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos tame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už to įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto pažeidimą, vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos.
Atitinkamai ANK pakeitimais siūloma nustatyti, kad minėto draudimo pažeidimas užtrauktų baudą asmenims nuo 300 iki 850 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 300 iki 1450 eurų. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais siūloma papildyti įstatymo 39 straipsnį nauja 17 dalimi, kurioje įtvirtinamas draudimas valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams pirkti viešinimo, reklamos, televizijos reklamos paslaugas iš viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio
pažeidimo nustatymo dienos. Už šio draudimo pažeidimą būtų taikoma administracinė atsakomybė kaip už reikalavimų televizijos reklamai, teleparduotuvei, prekių rodymui, reklamai radijo programose, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimo pažeidimą, taip pat kaip už politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymą.
Pagal siūlomus ANK pakeitimus tokia atsakomybė būtų taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, vykdytojų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nors siūlomi draudimai būtų tiesiogiai taikomi politinės kampanijos dalyviams, užsakantiems politinę reklamą, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojams, perkantiems viešinimo, reklamos, televizijos reklamos paslaugas, tačiau netiesiogiai paveiktų viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus. Todėl tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie efektyvesnės kovos su karo, neapykantos kurstymu, priešiška propaganda ir melagingomis žiniomis, kurios dažnai skleidžiamos per ES šalyse registruotus rusiškus televizijos kanalus, transliuojančius specialiai Europos šalims skirtas programas. Siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Siūlomi draudimai užsakyti politinę reklamą ar pirkti reklamos, televizijos reklamos, viešinimo paslaugas iš viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų būtų taikomi už jų nuo 2020 m. sausio 1 d. padarytus Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 1, 2 ar 3 punkto pažeidimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priešingai, tai prisidėtų prie efektyvesnės kovos efektyvesnės kovos su karo, tautinės neapykantos kurstymu, priešiška propaganda ir dezinformacija. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Uždraudus politinės kampanijos dalyviams užsakyti politinę reklamą, o valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams pirkti viešinimo, reklamos, televizijos reklamos paslaugas iš viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, kuriam Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio
pažeidimo nustatymo dienos, politinės kampanijos dalyviams nedidele dalimi susiaurėtų galimybės skleisti informaciją, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojams susiaurėtų galimybės pristatyti visuomenei (arba tam tikrai jos daliai) įgyvendinamą projektą, jo tikslus, eigą, rezultatus.
Visgi svarbu tai, kad tokie draudimai, nors ir tiesiogiai taikomi politinės kampanijos dalyviams, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojams, tiesiogiai kur kas labiau paveiktų Visuomenės informavimo įstatymą pažeidusius transliuotojus, nes sumažėtų jų pajamos už politinę reklamą, reklamą, televizijos reklamą ir viešinimo paslaugas. Tai jiems būtų kaip papildoma finansinė sankcija. Kita vertus, konkrečiai nėra žinoma, kiek minėtų Lietuvos subjektų politinę reklamą užsako ar perka reklamos, televizijos reklamos, viešinimo paslaugas, pavyzdžiui, rusiškuose televizijos kanaluose, per kuriuos dažnai skleidžiama priešiška propaganda, skatinamas karas ir tautinė neapykanta, ir kokį realų poveikį tai turėtų tiems patiems televizijos kanalams. Vien tik propagandai ir melagingų žinių skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą ir nepasitikėjimą NATO, Rusija kasmet skiria milijardą dolerių. Tačiau, bendrai vertinant, įstatymų projektai neturės didesnės neigiamos įtakos Lietuvoje veikiančio verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes visi kiti privatūs reklamos užsakovai ir toliau galės užsakyti reklamą ir komercinius audiovizualinius panešimus iš minėtų transliuotojų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Politinė reklama“, „reklama“, „televizijos reklama“, „viešinimas“,
„viešinimo paslaugos“, viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai,
„transliuotojai“, „neskelbtina informacija“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas
Kasčiūnas
ĮSTATYMO NR. I-1418 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje jau yra apibrėžtas subjektas, kuris laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju, ir šio apibrėžimo turinys yra visiškai identiškas nuostatoms, įtvirtinančioms aplinkybes, kurioms esant galimas atitinkamos sankcijos taikymas, bei siekiant teisės akto glaustumo, o taip pat išvengti analogiškų įstatymo nuostatų kartojimosi, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 17 dalyje vietoj žodžių „iš viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio
nustatymo dienos“, siūlome įrašyti žodžius „iš viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, kuris pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju“. 2. Svarstytina, kokiu pagrindu vadovaujantis buvo parinktas subjektų, kuriems būtų draudžiama pirkti atitinkamas viešinimo, reklamos, televizijos reklamos paslaugas iš rimtą profesinį pažeidimą padariusių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, ratas.
Pažymėtina, kad valstybės lėšomis išlaikomos ir (ar) valstybės finansais formaliai disponuoja ir kiti ūkio subjektai, pvz., viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, kur valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Svarstytina, ar siekiant projekto tikslų, subjektų ratas neturėtų būti revizuotas ir patikslintas. 3. Projekto
dalį“, nes nuostatai, kuria nustatomas jau įsigaliojusio įstatymo taikymas, ankstesnio įsigaliojimo išlygos nereikia. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 17 dalies nuostatos taikomos tų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų atžvilgiu, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto pažeidimą po šio įstatymo įsigaliojimo“. 5. Tikslintina įstatymo priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]