Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir
(ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 (išskyrus požeminio gėlo (ne mineralinio) vandens išteklius) ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10, o 2 priede nurodytiems požeminio vandens, išskyrus mineralinį vandenį, ištekliams nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems mokestiniams patikrinimams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto ir LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (toliau – Laikinasis įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – mokesčio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas, visi kartu – projektai) parengti, įvertinus bendruomenių ir kitų asmenų kreipimąsi dėl problemų kylančių siekiant apsirūpinti požeminiu vandeniu ir institucijų taikomų sankcijų už išteklių gavybą neturint gręžinio paso ar privalomo leidimo požeminio vandens ištekliams išgauti. Projektais siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą. Laikinojo įstatymo projekto parengimą paskatinusios priežastys:
Lietuvoje geriamuoju vandeniu daugiausia apsirūpinama iš požeminio vandens gavybai skirtų gręžinių (toliau – gręžinys). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“, visi gręžiniai turi būti registruoti Žemės gelmių registre (toliau – ŽGR), tačiau dalis gręžinių dėl įvairių priežasčių yra neregistruoti.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu ŽGR yra registruota apie 30 tūkstančių gręžinių, preliminariais duomenimis neįregistruotų gręžinių gali būti tiek pat ar net daugiau. Jei vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis požeminio vandens išgavimui reikalingas leidimas, ŽGR neregistruoto gręžinio savininkas negali gauti tokio leidimo, vadinasi negali naudoti ir požeminio vandens išteklių. Kol nėra gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai. Aplinkosauginę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu tokių gręžinių savininkams skiria baudas, už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius, taip pat taiko dešimteriopo tarifo dydžio mokestį ir nurodo gręžinį likviduoti. Neturint duomenų apie visus gręžinius sunku užtikrinti tinkamą požeminio vandens išteklių apsaugą, jų kokybę, planuoti ir (ar) numatyti vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo tinklų plėtros perspektyvas, požeminio vandens išteklių poreikį ateityje. Svarbu pažymėti, kad bet koks prasigręžimas į požeminio vandens sluoksnį laikytinas potencialiu taršos šaltiniu, todėl informacijos apie gręžinius rinkimas ir kaupimas tiek nacionaliniu tiek ir vietos savivaldos lygmeniu yra labai svarbus. Atkreiptinas dėmesys, kad po 1990 metų dalis kaimiškų vietovių naudojamos geriamojo vandens tiekimui skirtos infrastruktūros buvo perduota eksploatuoti savivaldybių vandentvarkos įmonėms. Dėl chaotiškai vykusio perdavimo, dalies perimtų požeminio vandens gavybai skirtų gręžinių įrengimą patvirtinantys dokumentai neišliko, kita dalis perimtų gręžinių – galimai galėjo būti įrengti nelegaliai.
Nesant lanksčiai gręžinių įregistravimo tvarkai, siekiant nenutraukti geriamojo vandens tiekimo gyventojams, tokie gręžiniai buvo eksploatuojami iki pat šių dienų. 2018 m. liepos 1 d. aplinkosaugos kontrolės funkcijas žemės gelmių išteklių naudojimo srityje perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie AM (toliau – AAD). Pažymėtina, kad būtent AAD vykdyta kontrolė ir išryškino problemos mąstą. Kita su gręžinių įteisinimu susijusi aktuali problema, kurią siekiama spręsti pateiktais teisės aktų projektais, tai dalies ŽGR esamų gręžinių aktualių duomenų įrašymas. Sovietiniais metais įrengtų gręžinių įregistravimas ŽGR buvo atliktas perkeliant gręžinius iš tuo metu pildytų gręžinių kadastro knygų ir neturint aktualios informacijos apie gręžinių savininkus. Gręžinio savininko įrašymas į ŽGR, tais atvejais, kai nėra nuosavybę įrodančių dokumentų, gali užtrukti iki metų ir ilgiau. Atvejais kada gręžinys registruotas ŽGR, tačiau nėra įrašyti gręžinio savininko duomenys, faktinis tokio gręžinio valdytoja negali pradėti procedūrų reikalingų leidimui, naudoti požeminio vandens išteklius, gauti. 2018 m. AAD sustiprinus požeminio vandens išteklių naudojimo kontrolę, pastebėta, kad didžioji dalis iš tokių gręžinių išgaunamų požeminio vandens išteklių yra naudojami viešajam vandens tiekimui. Viešasis vandens tiekėjas perimantis ŽGR registruotą, bet neturintį aktualių duomenų apie savininką, gręžinį ir dėl to negalintis gauti leidimo požeminio vandens išteklių naudojimui, yra baudžiamas už išteklių naudojimą pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
Aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu nevertina ar savininko nustatymo procedūros pripažįstat gręžinius bešeimininkiais yra prasidėjusios ar ne ir tokių gręžinių naudotojams skiria baudas už be leidimo išgautą požeminį vandenį ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius taikydami dešimteriopo tarifo dydžio mokestį. Laikinojo įstatymo projektu siekiama, kad būtų įteisinti visi valdomi ir naudojami požeminio vandens gręžiniai, sustiprinta požeminio vandens išteklių kokybinė ir kiekybinė apsauga. Tuo tikslu siūloma nustatyti laikiną neregistruotų požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę per nurodytą laikotarpį įteisinti valdomą gręžinį ir susitvarkyti kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. Mokesčio įstatymo projektas parengtas įvertinus teismų praktiką, kuri rodo, kad, jei asmuo kreipiasi į teismą dėl AAD skirto didesnio tarifo mokesčio sumažinimo, dažniausiai teismo sprendimu AAD taikomas koeficientas 10 sumažinamas iki 1,5 ar 2 ir taip pat įvertinus kitų institucijų taikomas sankcijas už panašaus pobūdžio nusižengimus.
Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad nepaisant to, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo, Geriamojo vandens įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNT įstatymas) nuostatomis, savivaldybių institucijoms priskirta organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, o taryboms organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą, preliminariais duomenimis Lietuvoje neperimtų gręžinių vis dar yra likę apie 400. Gręžinių vanduo, neaišku kokios kokybės, vietinių gyventojų yra naudojamas siekiant apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Pažymėtina, kad nuostatos, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei ir, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn arba sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.), įtvirtintos 2006 metais įsigaliojusiame GVTNT įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys, kad GVTNT įstatyme numatyta, jog savivaldybė arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, privalo naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir bešeimininkę infrastruktūrą. Už bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų skyrė savivaldybėms ir vandens tiekėjams lėšų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros inventorizacijai, šios lėšos galėjo būti naudojamos ir bešeimininkio turto inventorizavimui.
Atsižvelgiant į tai, įstatymų nuostatų visuma leidžia teigti, kad savivaldybės turėdamos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, būdamos atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą, įgyvendindamos minėtus teisės aktus ir užtikrindamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kaip viešojo intereso paslaugų, teikimo prieinamumą visiems gyventojams, turi teisę ir pareigą perimti minėtą infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas minėtų paslaugų teikimas, tačiau infrastruktūros perėmimas vyksta vangiai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politiko grupės (vadovas Vitalijus Auglys, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Valentina Tuskenytė (tel. +370 695 86821, el. p. [email protected]); vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė (tel. +370 695 54136, el. p. [email protected]); Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (direktorius Giedrius Giparas, el. p. [email protected]) Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis (tel. (8 5) 233 7715; el. p. [email protected]) ir Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė (tel. (8 5) 213 6272; el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Gręžinių registravimas: Žemės gelmių įstatymas nustato, kad visi gręžiniai privalo būti registruojami Žemės gelmių registre. Vadovaujantis Aplinkos ministro 1999-12-23 įsakymu Nr.
„Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių
gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas“ (LAND 4-99) patvirtinimo“ (toliau – Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio
gręžiniams, gręžiniui įrengti rengiamas projektas, įrengus gręžinį išduodamas gręžinio pasas, o gręžinys įregistruojamas Žemės gelmių registre. Tuomet, Žemės gelmių įstatymo nustatytais atvejais asmenys, požeminio vandens išteklių išgavimui, turi gauti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu, kuriame nustatyta, kad mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas, mokėti mokestį už gamtos išteklius. Šiuo metu nėra tvarkos, nustatančios kriterijus, kuriais vadovaujantis gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys, įrengtas nesilaikant Aplinkos ministro
registruojamas Žemės gelmių registre. Požeminio vandens išteklių išgavimas iš tokių gręžinių laikytinas neteisėtu. Mokesčio padidintu tarifu taikymas: šiuo metu Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Geriamojo vandens tiekimui skirtos infrastruktūros perėmimas: pagal GVTNT įstatymo nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui, išskyrus šiuos atvejus (16 straispnio 4 dalis):
kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNT įstatymo 16 straipsnio 6 dalis);
naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (GVTNT įstatymo 16 straispnio 8 dalis). LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr.
88
„Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros
objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 24 punkte įtvirtinta, kad „<...> šalims susitarus, infrastruktūros objektas gali būti perduotas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn neatlygintinai“. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei, o jei susitarti nepavyksta, dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo turi būti sudaromos sutartys (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir tik vėliausiai nesusitarus, minėtos infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Laikinojo įstatymo projektu siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, atleidžiant asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros.
Laikinojo įstatymo projektu siūloma asmenį nuo administracinės atsakomybės atleisti 4 atvejais:
įrengtą, gręžinį iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo – siūlymas grindžiamas atsižvelgiant į tai, kad AAD inspektorius vykdydamas mokestinį patikrinimą (už
mokesčio;
įsigaliojimo įrengtą, gręžinį – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai apie šį savo ketinimą asmuo informuotų AAD;
3jei asmuo dėl neregistruoto, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengto,
gręžinio įteisinimo kreipiasi į savivaldybę dėl pritarimo naudoti požeminio vandens gręžinį gavimo – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai savivaldybei pateikiamas prašymas;
įstatymo įsigaliojimo nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype įrengtą ŽGR registruotą požeminio vandens gręžinį – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai apie šį savo ketinimą asmuo informuotų AAD.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodytos teritorijos, šiuo atveju požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo.
Atsižvelgiant į tai Laikinojo įstatymo projekte numatyta, kad jei gavus savivaldybės pritarimą naudoti gręžinį, asmuo vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka negali nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Mokesčio įstatymo projektu siūloma sumažinti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) ištekliams nustatytą koeficientą nuo 10 iki 2. Įstatymo projekte numatytas 3 metų laikotarpis, t. y. įtvirtinta data, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė turi perimti iš bendruomenių ar kitų asmenų geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą, siejamas su Laikinojo įstatymo projekto įgyvendinimu.
Įvertinant tai, kad Laikinojo įstatymo projekto nuostatos galiotų iki 2023 m. gruodžio 31 d. t. y, iki šio laikotarpio numatyta galimybė įteisinti valdomą gręžinį ir susitvarkyti kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, manome, kad siekiant užtikrinti kokybišką geriamojo vandens tiekimo paslaugų teikimą, per šį laikotarpį savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė yra pajėgi perimti geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą. Pažymėtina, kad nuo 2006 metų savivaldybė arba jos kontroliuojama įmonė turėjo pareigą imtis iniciatyvos, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausanti, tačiau reikalinga viešajam vandens tiekimui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, nuosavybės teise priklausytų savivaldybei arba jos kontroliuojamai vandens tiekimo įmonei. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis GVTNT įstatymo 34 straipsnio 5 dalis nuostatomis, geriamojo vandens tiekėjų suderintos planuojamos investicijos su Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti, todėl išperkama kitiems asmenims priklausanti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra gali būti įtraukiama į planuojamas investicijas.
Taip pat siūloma įstatymo projekte (keičiamuose
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimo sujungimo būdu ir taikyti abu Civiliniame kodekse nustatytus įmonių jungimo būdus. Tikimasi, kad priėmus projektus bus:
Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti projektai įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Laikinojo įstatymo projektą bus sudarytos palankios sąlygos įsiteisinti valdomus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius, ir gauti požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingą leidimą. Ūkio subjektams administracinė našta nepadidės, kaip tik jiems bus sudarytos sąlygos ir laikina tvarka įsiteisinti naudojamus gręžinius netaikant sankcijų. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Laikinojo įstatymo projektą ir siekiant užtikrinti tinkamą normų įgyvendinimą, aplinkos ministras turės priimti neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarką ir nustatyti paraiškos dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimo formą, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos turės patvirtinti gręžinio paso formą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektų įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektai derinti su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis, paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (Reg. Nr. 20-11150, 20-12110). 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Žemės gelmių registras“, „požeminio vandens ištekliai“, „leidimai“,
„gėlo požeminio vandens gręžiniai“, „didesnis mokesčio tarifas“, „geriamojo
vandens tiekimo infrastruktūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(ne mineralinio) vandens išteklius“ (pabraukta mūsų) turinys, nes tiek projekto tolesnėse nuostatose, tiek ir keičiamo įstatymo 2 priede vartojama formuluotė
„požeminio vandens, išskyrus mineralinį vandenį, ištekliai“. 2. Teikiamas įstatymo projektas yra Gėlo
požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-5316) lydintysis įstatymo projektas. Pastarojo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, netaikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo šio įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį didesnis mokesčio tarifas netaikomas Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme nustatytais atvejais. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai ,,įgyvendinimas ir“. 4. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems mokestiniams patikrinimams“. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma reglamentuoti mokestinių patikrinimų atlikimo, bet jo tikslas reglamentuoti atvejus, kai asmenims neturėtų būti taikomas didesnio tarifo mokestis už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Todėl nėra aiškūs projekto 2 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo tikslai.
Be to, mokestiniai patikrinimai, pradėti iki įstatymo įsigaliojimo, iki įstatymo įsigaliojimo gali būti ir užbaigti. Nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos ir pastariesiems patikrinimams. Kartu, manytina, kad turėtų būti aiškiau apibrėžtas ir mokestinių patikrinimų objektas, nes nėra aišku, ar turimi omenyje patikrinimai dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto didesnio tarifo mokesčių už požeminio vandens išteklius mokėjimo, ar nuostata ,,mokestiniai patikrinimai“ būtų aiškinama plačiau, t. y., kaip apimanti bet kuriuos mokestinius patikrinimus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokių konkrečiai tikslų jomis siekiama bei pašalinti aukščiau nurodytus neaiškumus dėl įstatymo nuostatų taikymo santykiams, atsiradusiems iki jo įsigaliojimo. 5. Pagal projekto 2 straipsnį, priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]