Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įmonės vadovas priimamas į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo sprendime dėl jo paskyrimo nurodytos dienos. Kai įmonė steigiama, įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti įmonės vadovo pareigas nuo įmonės įregistravimo dienos.“
netekusia galios 11 straipsnio 2 dalį:
įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti skiriamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka likus 3 mėnesiams iki vadovo pirmosios kadencijos pabaigos. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą neskirti įmonės vadovo antrajai kadencijai, likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo pirmosios kadencijos pabaigos, taip pat likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo antrosios kadencijos pabaigos, organizuoja viešą konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti. Pasibaigus antrajai kadencijai, įmonės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymui, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pasirašytinai praneša įmonės vadovui apie tai, kad terminuota darbo sutartis gali būti pakeista neterminuota darbo sutartimi.
Neterminuota darbo sutartis su įmonės vadovu pasirašoma, jeigu įmonės vadovas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai rašytinį sutikimą keisti darbo sutarties su juo rūšį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Virgilijus Poderys:
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37¹straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I -722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) nuostatos atitiktų G20/EBPO korporatyvinio valdymo principus ir būtų įgyvendinta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Bendrovių valdysenos komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės rekomendacija Lietuvai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius –Seimo narys V.Poderys. Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento atstovais. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai ABĮ 37¹ straipsnis nustato, kad valstybės valdomos bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės (toliau – grupė) vadovas priimamas į darbą 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios grupės vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai, grupės vadovas gali būti renkamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar grupės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu grupė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus.
Grupės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pasibaigus antrajai kadencijai, grupės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų. Jeigu grupės vadovas buvo išrinktas grupės valdybos nariu, atšaukus jį iš pareigų, jis atšaukiamas ir iš grupės valdybos narių. Atitinkamai VSĮĮ 11 straipsnis nustato, kad valstybės ar savivaldybės įmonės (toliau – įmonė) vadovas priimamas į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai, įmonės vadovas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti skiriamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka likus 3 mėnesiams iki vadovo pirmosios kadencijos pabaigos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Galiojantis reguliavimas nepagrįstai riboja galimybes tinkamų kompetencijų valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vadovams eiti pareigas. Vadovaujantis ABĮ, bendrovės vadovas, kaip ir bendrovės valdyba, yra valdymo organas, tačiau ABĮ 33 straipsnio 6 dalis aiškiai nustato, kad valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas, o tiek VSĮĮ, tiek ABĮ nustato valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimą.
Atitinkamai nėra aišku, kodėl, vadovaujantis ABĮ 37¹straipsniu, grupės vadovas gali būti renkamas antrai kadencijai tik tokiu atveju, jei grupė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovo veiklos tikslai nebūtinai turi sutapti su grupei keliamais veiklos tikslais. Jei įmonėje ar grupėje yra suformuoti kolegialūs organai, pavyzdžiui, valdyba, tuomet tam tikros atsakomybės sritys yra paskirstomos tarp valdymo organų. Visgi pagal galiojantį reguliavimą atsakomybė yra siejama tik su įmonės ar grupės vadovo galimybe toliau eiti pareigas. Todėl galiojantis reguliavimas stokoja aiškumo ir sistemiškumo. Be to, vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visuotiniam akcininkų susirinkimui suteiktos išimtinės teisės rinkti bendrovės vadovą, atitinkamai, jei bendrovėje suformuoti kolegialūs organai, tokia teisė perduodama stebėtojų tarybai arba valdybai (ABĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 34 straipsnio 2 dalis). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte, suteikiančios teisę valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai skirti ir atšaukti įmonės vadovą. Manytina, kad būtent šios ABĮ ir VSĮĮ įtvirtintos nurodytų subjektų kompetencijos visiškai užtikrina galimybes iš esmės bet kuriuo metu rinkti, skirti ar atšaukti valstybės valdomos įmonės vadovą, jei šis netinkamai atlieka savo pareigas, nepasiekia jam keliamų tikslų ir pan.
Pažymėtina, kad nuo 2018 m. teisės aktuose įtvirtinus didesnį valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo bei valstybės ar savivaldybės įmonių (toliau – įmonė) valdymo organų nepriklausomumą, ženkliai sumažėjo rizika pristigti valios atšaukti ilgą laiką dirbančius įmonių vadovus. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei įmonės vadovas pasiekia jam nustatytus tikslus, o įmonės veikla efektyvi, jo darbas neturėtų būti ribojamas kadencijomis. Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. Lietuvai tapus EBPO nare, Bendrovių valdysenos komiteto ir šio komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės posėdžiuose kartu su pritarimu dėl Lietuvos bendrovių valdysenos atitikties Bendrovių valdysenos principams ir EBPO Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairėms, nuspręsta, praėjus dvejiems metams po Lietuvos įstojimo į EBPO, atlikti EBPO rekomendacijų Lietuvai bendrovių valdysenos srityje įgyvendinimo peržiūrą. Viena iš rekomendacijų – priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kuriais būtų atsisakyta valstybės valdomų bendrovių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo. Analogiškos nuostatos dėl valstybės ir savivaldybės vadovų kadencijų nustatytos ir VSĮĮ 11 straipsnyje, todėl sistemiškai siūloma pripažinti netekusiomis galios ir atitinkamas VSĮĮ 11 straipsnio nuostatas. Šiuo metu EBPO ekspertai atlieka minėtą rekomendacijų įgyvendinimo peržiūrą. Siūlomais pakeitimais būtų įgyvendinta paskutinė EBPO rekomendacija valstybės valdomų įmonių valdysenos tobulinimo srityje. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtų Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti naujų teisės aktų ir pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuo metu galiojančių teisės aktų. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dar prieš rengiant Įstatymo projektus gautos EBPO Bendrovių valdysenos komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės rekomendacijos atsisakyti ABĮ nuostatų, nustatančių valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimą, ir vadovų rinkimo bei skyrimo kriterijų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Virgilijus Poderys
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nereikėtų nurodyti termino, per kurį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įsigaliojus įstatymui, pasirašytinai privalėtų pranešti įmonės vadovui apie tai, kad terminuota darbo sutartis gali būti pakeista neterminuota darbo sutartimi. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 2 straipsnį, nustatant terminą, iki kurio turėtų būti atitinkamai pakeisti įmonių nuostatai. 3. Projektu siūloma keisti valstybės įmonių valdymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Pastarojo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonių dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atsižvelgiant į tai, dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]