Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMO NR. XII-828 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
11. Asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos iki 2022 metų sausio 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Pabrėžtina, jog nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios, tačiau laikui bėgant kainos tapo labai ženkliai išaugo. Priežiūros institucijos 2014 m. gruodžio mėnesį atliko 2380 patikrinimų dėl dvejopo kainų litais ir eurais nurodymo. Nustatyti 142 pažeidimai. 2015 m. sausio 1-14 d. dėl galimų Euro įvedimo įstatymų pažeidimų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 691 vartotojas. Tai – daugiau nei visu ankstesniu priežiūros periodu, kai per daugiau nei 4 mėnesius nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki gruodžio 31 d. sulaukta 490 pranešimų. Pabrėžtina, jog Vokietijoje kainos nacionaline valiuta (markėmis) ir eurais buvo skelbiamos 10 metų. Ekspertai pažymi, jog nuo 2014 metų pradžios būsto remonto paslaugų kainos išaugo net 39 proc., viešojo maitinimo paslaugų kainos – 20 proc., kirpyklų paslaugos – 17 proc., gydymo paslaugos – 16 proc., odontologų – 15 proc., poilsio ir kultūros
Suomijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo
per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti, jog asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip iki 2022 metų sausio 1 dienos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus šį įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, nebus klaidinančios ir nekils. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės 9.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
gauti specialistų vertinimai ir išvados:
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "kainos“; „apvalinimas“
pagrindimai ir paaiškinimai:
Dumbrava
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-04-07 Nr. S-2017-3516 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos RESPUBLIKOS EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMO NR. XII-828 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJekto Nr. XIIIP-546 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimui 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S-2017-3516 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-546 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį, kad kainų nurodymas litais Lietuvos Respublikoje įvedus eurą atlieka vartotojų informavimo, o ne prekių ir paslaugų kainų reguliavimo funkciją. Atsižvelgdami į tai, siūlytume pakartotinai įvertinti Projektu siūlomos priimti priemonės pagrįstumą ir tikslingumą, nes yra abejotina, ar laikotarpio, kurio metu kainos turėtų būti pateikiamos litais ir eurais, pratęsimas užtikrins Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų pasiekimą. Be to, laikotarpio, kurio metu būtų reikalaujama kainą pateikti litais ir eurais, pratęsimas galimai sukurtų papildomą naštą subjektams, kurie parduoda prekes (paslaugas), nors šie subjektai galimai turi pagrįstų lūkesčių, kad atitinkamame įstatyme numatytas laikotarpis, kurio metu bus reikalaujama kainas nurodyti litais, bus ribotas ir nepratęsiamas. Todėl svarstytina, ar įsiteisėjus Projektui nebūtų pažeisti subjektų, kurie parduoda prekes (paslaugas), teisėti interesai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą iki 2022 m. sausio 1 d. Projekto nuostatos kelia abejonių dėl atitikties teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Pagal keičiamą nuostatą asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), buvo įpareigoti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą iki 2015 m. birželio 30 d. Tad jau beveik dvejus metus šie asmenys nebeprivalo to daryti. Keičiamo įstatymo nuostatos, reguliuojančios siūlomus keisti teisinius santykius, buvo pereinamojo laikotarpio nuostatos, kurios reguliavo iki 2015 m. birželio
užtikrinti tam tikrų asmenų grupių teisėtus lūkesčius. Aptariamu pakeitimu būtų nustatyta taisyklė, kuria būtų pakeistos iki 2015 m. birželio 30 d. galiojusios prekių (paslaugų) kainų skelbimo sąlygos, taigi būtų nustatytas įstatymo nuostatų galiojimas atgal, t.y. įsiterpiama į teisinius santykius, kurie yra jau susiklostę ir pasibaigę. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius.
Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir iš jo kylančiam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, pareigai laikytis principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). 2. Projektu siūlomos nuostatos yra susijusios su galimu neigiamu poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau šis aspektas projekto aiškinamajame rašte nėra tinkamai aptartas, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktai. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 4. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Konstitucijos 94 straipsnį Vyriausybė tvarko krašto reikalus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
dalis nenumeruotina;
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimai dėstytini kabutėse;
brauktinas perteklinis skaičius „1.“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą iki 2022 m. sausio 1 d. Projekto nuostatos kelia abejonių dėl atitikties teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Pagal keičiamą nuostatą asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), buvo įpareigoti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą iki 2015 m. birželio 30 d. Tad jau beveik dvejus metus šie asmenys nebeprivalo to daryti.
Keičiamo įstatymo nuostatos, reguliuojančios siūlomus keisti teisinius santykius, buvo pereinamojo laikotarpio nuostatos, kurios reguliavo iki 2015 m. birželio
skirtos užtikrinti tam tikrų asmenų grupių teisėtus lūkesčius. Aptariamu pakeitimu būtų nustatyta taisyklė, kuria būtų pakeistos iki 2015 m. birželio
sąlygos, taigi būtų nustatytas įstatymo nuostatų galiojimas atgal, t.y. įsiterpiama į teisinius santykius, kurie yra jau susiklostę ir pasibaigę. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir iš jo kylančiam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, pareigai laikytis principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).
Pritarti Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignior retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 14 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-546 siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir iš jo kylančiam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, pareigai laikytis principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). 4. Balsavimo rezultatai: už- 8, prieš-nėra, susilaikė- 1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė