Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„95 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus 79, 80 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2019 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 79 ir 80 straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 2 d. 2019 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 3, 8 ir 9 straipsniai taikomi ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d. 2019 m. sausio 2 d. 4. Asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal šį įstatymą, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę teismui įgaliojimus, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgaliojimus, nurodytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgaliojimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgaliojimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. 2018 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Teikia LR Seimo nariai: Naglis Puteikis Lauras Stacevičius Petras Valiūnas
Lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„95 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 8,
46, 79, 80 straipsnius ir šio straipsnio 56 dalį, įsigalioja
straipsniai įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 23. Šio įstatymo 79 ir 80 straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 2 d. 34. Šio įstatymo 3, 8 ir 9 straipsniai taikomi ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d. 5. Šio įstatymo 8 ir 46 straipsniai taikomi ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2019 m. liepos 1 d. 46. Asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal šį įstatymą, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę teismui įgaliojimus, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgaliojimus, nurodytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgaliojimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgaliojimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. 57. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. 2019 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo nariai:
Naglis Puteikis Lauras Stacevičius Petras Valiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 1.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pakeitimo ĮSTATYMĄ Nr. XII-2751 (toliau – Įstatymas), kuriuo pakeitė bei papildė naujomis nuostatomis visą eilę CPK straipsnių. Pagal Įstatymo 95 str., Įstatymas įsigalioja nuo 2017-07-01 (išskyrus Įstatymo 95 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2016-11-18, o CPK 79 ir 80 straipsniai įsigalioja 2018-01-02.) Pastebėtina, kad Įstatymas LR Seime buvo priimtas paskutinėmis LR Seimo 2012-2016 metų kadencijos darbo dienomis. Įstatymą sudaro 95 straipsniai. Pastebėtina ir tai, kad priimto Įstatymo projektas nebuvo plačiau aptartas visuomenėje. Pagal Įstatymo 95 str. 5 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1.2. Projektu siūloma pakeisti Įstatymo ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datas, jas nukeliant į vėlesnį laiką ir tuo sudarant suinteresuotai visuomenei daugiau galimybių aptarti Įstatymą ir suvokti jo reikšmę visai valstybės teisinei sistemai. Toks tikslas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais. CPK užtikrina LR Konstitucijoje įtvirtintą visų asmenų teisių visapusišką įgyvendinimą bei teisėtų interesų gynybą teismuose. CPK taip pat užtikrina svarbiausių žmogaus teisių, apibrėžtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, prie kurių Lietuvos Respublika yra prisijungusi, įgyvendinimą. Šiuose dokumentuose asmens teisė kreiptis į kompetentingą nacionalinę instituciją savo teisių gynybos taip pat pripažįstama viena pagrindinių žmogaus teisių.
Svarbu pažymėti, kad šios teisės įgyvendinimas negali būti apibrėžiamas vien formaliomis nuostatomis de jure, tačiau kiekvienas asmuo privalo turėti galimybę realiai šia teise naudotis ir ją įgyvendinti visa apimtimi, netaikant neproporcingų apribojimų ar reikalavimų. 1.3. Nuo 2017-07-01 įsigaliosiančiame Įstatyme yra nemažai naujų teisės normų ir nuostatų, kurios dėl savo kiekybinių kriterijų ir reikalavimų bei kokybinės išraiškos riboja pirmiau paminėtas ir visuotinai pripažįstamas žmogaus teises. Įstatymo 8 straipsnyje naujai išdėstomas CPK 80 str., numatantis valstybei mokamo žyminio mokesčio dydį, kuris pagal naująjį reguliavimą didėja net tris kartus, o atskirais atvejais ir dar daugiau. Nors CPK 83 str. numatyti atvejai, kuomet į teismą besikreipiantis asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, taip pat numatytas atvejis, kai teismas pareiškėją gali iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.), šios nuostatos negali pilnai užtikrinti mažas pajamas turinčių asmenų teisių gynybos. Reikia turėti omenyje, kad vidutinė pensija Lietuvoje vos viršija 200 Eur/mėn., o žyminis mokestis naujuoju teisiniu reguliavimu už vieną neturtinį reikalavimą ginčo teisenoje nustatomas 100 Eur, už prašymą/pareiškimą ypatingosios teisenos bylose – 50 Eur. Atskirų ginčų atvejais žyminis mokestis yra padidintas iki 300 arba 3000 Eurų. Visiškai akivaizdu, kad tokie nustatyti žyminio mokesčio dydžiai ne tik apriboja asmens teises į teisminę gynybą, bet ir prasilenkia su protingumo bei proporcingumo principais.
Atkreiptinas dėmesys, kad numatomi žyminio mokesčio dydžiai atskirų ginčų atvejais (300, 500, 1000, 3000 Eur) būtų sunkiai „įkandami“ ir smulkaus verslo įmonėms, nes tokios įmonės gali neturėti pakankamo apyvartinių lėšų kiekio ir vien dėl tokių formalių ribojimų negalės ginti savo teisių ir teisėtų interesų teisme. Turint omenyje aplinkybę, kad Įstatymas buvo priimtas paskutinėmis ankstesnės kadencijos Seimo darbo dienomis, akivaizdu, kad tai padaryta skubotai, pakankamai neišnagrinėjus ir neaptarus siūlomų pakeitimų su visuomene. 1.4. Įstatyme plėtojamas procesinių sankcijų ir piniginių užstatų institutas (Įstatymo 5 str. 2 d. 7 str., Neatmetant šio instituto svarbos civiliniame procese, kuomet siekiama užtikrinti proceso koncentracijos principą ir proceso operatyvumą, negalima nukrypti nuo proporcingumo principo ir nepamatuotai pakelti baudų ir užstatų sumų. Šios sumos turi atitikti socialinės statistikos fiksuojamų piniginių dydžių proporcijas. 1.5. LR Konstitucijoje bei procesiniuose įstatymuose yra įtvirtinta žmogaus teisė turėti advokatą, tačiau naujuoju Įstatymu numatoma jau net ir pareiga turėti advokatą. Įstatymo 46 str. pakeičia CPK 306 str., papildydamas jį 3 dalimi: „3. Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“ Visiškai akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas neproporcingai apriboja asmens apeliacijos teisę, kuri yra neatskiriama teisės į teisminę gynybą dalis, turint omenyje, kad kreipiantis į teismą turėti advokatą nėra privaloma. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas ribojimas buvo įvestas kasacinėje instancijoje dar 2003 metais įsigaliojusiame naujajame CPK. Tačiau būtina pažymėti, kad žmogaus teisė į teisminę gynybą yra universali ir vientisa, o tai reiškia, kad ji negali būti daloma pagal teisminio proceso stadijas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, būtina gilesnė diskusija visuomenėje apie civilinio proceso tikslus ir jų įgyvendinimą, apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, taip pat apie Lietuvos Advokatūros vaidmenį ginant žmogaus teises, apie jos raidos perspektyvas teisingumo vykdyme ir žmogaus teisių apsaugos kontekste. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai LR Seimo nariai:
Nuolat susidurdami su atvejais, kai bloga materialinė padėtis reikšmingai apriboja piliečių galimybes teisme ginti savo pažeistas teises ir interesus, šį projektą teikia Seimo nariai Naglis Puteikis, Lauras Stacevičius ir Petras Valiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įstatymo Nr. XII-2751 95 str. nustatyta, kad Įstatymas įsigalioja nuo 2017-07-01, išskyrus šio Įstatymo 79 ir 80 straipsnius, kurie įsigalioja 2018 m. sausio 2 d.. 95 str. 3 dalyje nustatyta, kad Šio įstatymo 3, 8 ir 9 straipsniai taikomi ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d. 95 str.
95 str. Straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal šį įstatymą, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę teismui įgaliojimus, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgaliojimus, nurodytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgaliojimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgaliojimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. 95 str. 5 dalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta iki 2017 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiuo metu galioja 2017-01-02 CPK suvestinė redakcija, kuri, pritarus Projektui ir priėmus Įstatymą liktų galioti ir po 2017-07-01. 4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūlomas įstatymas neturės, tačiau labiau tikėtina, kad susilaikymas nuo akivaizdžiai nepagrįstai ir neproporcingai padidintų žyminio mokesčio dydžių nustatymo teigiamai paveiks smulkųjį ir vidutinį verslą, sudarys mažosioms įmonėms daugiau galimybių ginti įmonių ir smulkiųjų įmonių savininkų interesus teismuose. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Advokatas, Advokatūra, Apeliacinis procesas, Civilinio proceso kodeksas, civilinis procesas, Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Žyminis mokestis. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia LR Seimo nariai: Naglis Puteikis Lauras Stacevičius Petras Valiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 1.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pakeitimo ĮSTATYMĄ Nr. XII-2751 (toliau – Įstatymas), kuriuo pakeitė bei papildė naujomis nuostatomis visą eilę CPK straipsnių. Pagal Įstatymo 95 str., Įstatymas įsigalioja nuo 2017-07-01 (išskyrus Įstatymo 95 straipsnio 5 dalį, kuri įsigalioja 2017-06-30, ir 79 ir 80 straipsnius, kurie įsigalioja 2018-01-02.). Pastebėtina, kad Įstatymas LR Seime buvo priimtas paskutinėmis LR Seimo 2012-2016 metų kadencijos darbo dienomis. Įstatymą sudaro 95 straipsniai. Pagal Įstatymo 95 str. 5 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nors formaliai įstatymo projektas buvo paviešintas, tačiau nėra duomenų, kad priimto Įstatymo projektas buvo plačiau aptartas visuomenėje. 1.2. Šiuo projektu siūloma pakeisti ĮSTATYMO ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datas, jas nukeliant į vėlesnį laiką ir taip sudarant suinteresuotai visuomenei daugiau galimybių išdiskutuoti Įstatymą ir suvokti jo reikšmę visai valstybės teisinei sistemai. Toks tikslas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais. LR CPK užtikrina LR Konstitucijoje įtvirtintą visų asmenų teisių visapusišką įgyvendinimą bei teisėtų interesų gynybą teismuose. CPK taip pat užtikrina svarbiausių žmogaus teisių, apibrėžtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, prie kurių Lietuvos Respublika yra prisijungusi, įgyvendinimą. Šiuose dokumentuose asmens teisė kreiptis į kompetentingą nacionalinę instituciją savo teisių gynybos taip pat pripažįstama viena pagrindinių žmogaus teisių.
Svarbu pažymėti, kad šios teisės įgyvendinimas negali būti apibrėžiamas vien formaliomis nuostatomis de jure, tačiau kiekvienas asmuo privalo turėti galimybę realiai šia teise naudotis ir ją įgyvendinti visa apimtimi, netaikant neproporcingų apribojimų ar reikalavimų. 1.3. Nuo 2017-07-01 įsigaliosiančiame Įstatyme yra visa eilė naujų teisės normų ir nuostatų, kurios dėl savo kiekybinių kriterijų ir reikalavimų bei kokybinės išraiškos riboja pirmiau paminėtas ir visuotinai pripažįstamas žmogaus teises. Įstatymo 8 straipsnyje naujai išdėstomas CPK 80 str., numatantis valstybei mokamo žyminio mokesčio dydį, kuris pagal naująjį reguliavimą didėja net tris kartus, o atskirais atvejais net daugiau, t.y. už kiekvieną ieškinį numatomas „bazinis“ 100 Eurų dydžio žyminis mokestis, tuo tarpu gyventojų pajamos per pastarąjį laikotarpį nedidėjo
asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, taip pat numatytas atvejis, kai teismas pareiškėją gali iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.), šios nuostatos negali pilnai užtikrinti mažas pajamas turinčių asmenų teisių gynybos. Reikia turėti omeny, kad vidutinė pensija Lietuvoje vos viršija
neturtinį reikalavimą ginčo teisenoje nustatomas 100 Eur, už prašymą/pareiškimą ypatingosios teisenos bylose – 50 Eur. Atskirų ginčų atvejais žyminis mokestis yra padidintas iki 300 arba 3000 Eurų. Visiškai akivaizdu, kad tokie nustatyti žyminio mokesčio dydžiai ne tik apriboja asmens teises į eisminę gynybą, bet ir prasilenkia su protingumo ir proporcingumo principais.
Atkreiptinas dėmesys, kad numatomi žyminio mokesčio dydžiai atskirų ginčų atvejais (300, 500, 1000,
gali neturėti pakankamo apyvartinių lėšų kiekio ir vien dėl tokių formalių ribojimų, mažosios įmonės negalės ginti savo teisių ir teisėtų interesų teisme. Turint omenyje aplinkybę, kad Įstatymas buvo priimtas paskutinėmis ankstesnės kadencijos Seimo darbo dienomis, akivaizdu, kad Įstatymas buvo priimtas skubotai, pakankamai neišdiskutavus siūlomų pakeitimų su visuomene. 1.4. Įstatyme plėtojamas procesinių sankcijų ir piniginių užstatų institutas (Įstatymo 5 str. 2 d. 7 str., Neatmetant šio instituto svarbos civiliniame procese, kuomet siekiama užtikrinti proceso koncentracijos principą ir proceso operatyvumą, negalima nukrypti nuo proporcingumo principo ir nepamatuotai pakelti baudų ir užstatų sumas. Šios sumos turi atitikti socialinės statistikos fiksuojamų piniginių dydžių proporcijas. 1.5. LR Konstitucijoje bei procesiniuose įstatymuose yra įtvirtinta žmogaus teisė turėti advokatą, tačiau naujuoju Įstatymu numatoma jau net pareiga turėti advokatą. Įstatymo 46 str. pakeičia CPK 306 str., papildydamas jį 3 dalimi: „3. Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“ Visiškai akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas neproporcingai apriboja asmens apeliacijos teisę, kuri yra neatskiriama teisės į teisminę gynybą dalis, turint omeny, kad kreipiantis į teismą turėti advokatą nėra privaloma. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas ribojimas buvo įvestas kasacinėje instancijoje dar 2003 metais įsigaliojusiame naujajame CPK. Tačiau būtina pažymėti, kad žmogaus teisė į teisminę gynybą yra universali ir vientisa, o tai reiškia, kad ji negali būti daloma pagal teisminio proceso stadijas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, būtina gilesnė diskusija visuomenėje apie civilinio proceso tikslus ir jų įgyvendinimą, apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, taip pat apie Lietuvos Advokatūros vaidmenį ginant žmogaus teises, apie jos raidos perspektyvas teisingumo vykdyme ir žmogaus teisių apsaugos kontekste. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai LR Seimo nariai: Naglis Puteikis, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įstatymo Nr. XII-2751 95 str. nustatyta, kad Įstatymas įsigalioja nuo 2017-07-01, išskyrus šio Įstatymo 79 ir 80 straipsnius, kurie įsigalioja 2018 m. sausio 2 d.. 95 str. 3 dalyje nustatyta, kad Šio įstatymo 3, 8 ir 9 straipsniai taikomi ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d. 95 str.
95 str. Straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal šį įstatymą, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę teismui įgaliojimus, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgaliojimus, nurodytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgaliojimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgaliojimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. 95 str. 5 dalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta iki 2017 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūlomas įstatymas neturės, tačiau labiau tikėtina, kad susilaikymas nuo akivaizdžiai užaukštintų žyminio mokesčio dydžių nustatymo teigiamai paveiks smulkųjį ir vidutinį verslą, sudarys mažosioms įmonėms daugiau galimybių ginti įmonių ir smulkiųjų įmonių savininkų interesus teismuose. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Advokatas, Advokatūra, Apeliacinis procesas, Civilinio proceso kodeksas, civilinis procesas, Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Žyminis mokestis. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia LR Seimo nariai: Naglis Puteikis Lauras Stacevičius Petras Valiūnas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-04 Nr. S-2017-4493 Lietuvos Respublikos Seimui
CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2751 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-642 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII‑2751 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūloma nustatyti, jog keičiamas įstatymas įsigalioja 2019-01-02, išskyrus įstatymo 79 ir 80 straipsnius, kurie įsigaliotų 2019-07-01, vietoje 2017-07-01 ir 2018-01-02 atitinkamai. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks įstatymo įsigaliojimo nukėlimas grindžiamas tuo, jog priimtas įstatymo projektas „nebuvo plačiau diskutuotas visuomenėje“. Šiame kontekste pažymėtina, jog keičiamo įstatymo projektas Seime buvo įregistruotas 2015-09-28, o įstatymas priimtas 2016-11-08. Taigi įstatymo projektas buvo viešai skelbiamas ir nagrinėjamas Seime ilgiau nei metus. Šiuo laikotarpiu - nuo 2016-06-10 iki 2016-10-11 - Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizavo penkerius įstatymo projekto klausymus, apie kuriuos buvo viešai skelbiama Seimo interneto svetainėje[1], taigi visi suinteresuoti asmenys galėjo pareikšti savo pastabas ir pastebėjimus dėl įstatymo projekto turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iki įregistravimo Seime, įstatymo projekto nuostatos laikotarpiu nuo 2015-04-28 iki 2015-07-14 buvo viešai skelbiamos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 15-4562, Nr. 15-4735, Nr. 15-7932), todėl visos suinteresuotos institucijos ir asmenys turėjo galimybę Teisingumo ministerijai pateikti savo pastabas ir pastebėjimus dėl įstatymo projekto turinio. Taigi keltini klausimai, ar siūlomo keisti įstatymo nuostatos gali būti vertinamos kaip neaptartos visuomenėje, ar teikiamas įstatymo projektas yra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis.
Antra, pažymėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojami tik žyminio mokesčio dydžio ir atstovavimo klausimai, kurie reguliuojami keičiamu įstatymu, tačiau tai yra tik du klausimai iš daugybės kitų, kurie yra keičiami minėtu įstatymu, tai, pavyzdžiui, klausimai susiję su: bylomis dėl įvaikinimo ir bylomis dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo; prokuroro dalyvavimu civiliniame procese; procesinių dokumentų įteikimu; laikinosiomis apsaugos priemonėmis; arbitražu; šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis; daliniu teismo sprendimu; teismo sprendimu už akių; skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu ir daugybe kitų klausimų. Visas reguliavimas, kurio įsigaliojimas būtų nukeliamas, buvo parengtas atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso taikymo praktines problemas ir pasiūlymus dėl reguliavimo tobulinimo, pateiktus įvairių institucijų: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-55 sudaryto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komiteto narių, Teisėjų tarybos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos bankų asociacijos ir kt.[2] Taigi teigtina, jog siūlomas įstatymo projektas yra neproporcingas siekiamiems tikslams, nes dėl dviejų klausimų stabdytų visą Civilinio proceso kodekso sisteminę reformą, parengtą atsižvelgiant į jo taikymo praktines problemas. Apibendrinant išsakytas pastabas, manytina, jog turėtų būti svarstoma įstatymo projekto atitiktis tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams, įtvirtintiems Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.
Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8915&p_k=1 [2] http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078207
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-07 Nr. S-2017-5706 Lietuvos Respublikos Seimui
CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2751 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-642(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII‑2751 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-642(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir 2 dalimis siūloma nustatyti, jog keičiamas įstatymas įsigalioja 2017-07-01, išskyrus įstatymo 8 ir 46 straipsnius, kurie įsigaliotų 2019-07-01, vietoje 2017-07-01. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks įstatymo įsigaliojimo nukėlimas grindžiamas tuo, jog priimtas įstatymo projektas „nebuvo plačiau diskutuotas visuomenėje“. Šiame kontekste pažymėtina, jog keičiamo įstatymo projektas Seime buvo įregistruotas 2015-09-28, o įstatymas priimtas 2016-11-08. Taigi įstatymo projektas buvo viešai skelbiamas ir nagrinėjamas Seime ilgiau nei metus. Šiuo laikotarpiu - nuo 2016-06-10 iki 2016-10-11 - Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizavo penkerius įstatymo projekto klausymus, apie kuriuos buvo viešai skelbiama Seimo interneto svetainėje[1], taigi visi suinteresuoti asmenys galėjo pareikšti savo pastabas ir pastebėjimus dėl įstatymo projekto turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iki įregistravimo Seime, įstatymo projekto nuostatos laikotarpiu nuo 2015-04-28 iki 2015-07-14 buvo viešai skelbiamos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 15-4562, Nr. 15-4735, Nr. 15-7932), todėl visos suinteresuotos institucijos ir asmenys turėjo galimybę Teisingumo ministerijai pateikti savo pastabas ir pastebėjimus dėl įstatymo projekto turinio. Taigi keltini klausimai, ar siūlomo keisti įstatymo nuostatos gali būti vertinamos kaip neaptartos visuomenėje, ar teikiamas įstatymo projektas yra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis.
Antra, pažymėtina, jog reguliavimas, kurio įsigaliojimas būtų nukeliamas, buvo parengtas atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso taikymo praktines problemas ir pasiūlymus dėl reguliavimo tobulinimo, pateiktus įvairių institucijų: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-55 sudaryto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komiteto narių, Teisėjų tarybos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos bankų asociacijos ir kt.[2] Taigi teigtina, jog siūlomas įstatymo projektas yra neproporcingas siekiamiems tikslams, nes iš dalies stabdytų sisteminę Civilinio proceso kodekso reformą, parengtą atsižvelgiant į jo taikymo praktines problemas. Apibendrinant išsakytas pastabas, manytina, jog turėtų būti svarstoma įstatymo projekto atitiktis tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams, įtvirtintiems Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2019 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminiai teisės aktai paprastai priimami iki įstatymo įsigaliojimo, o įsigalioja kartu su įstatymu. Kitu atveju, t.y. jeigu įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimami jau įsigaliojus įstatymui, įstatymas negalėtų būti taikomas visa apimtimi dėl poįstatyminių teisės aktų, kuriais įgyvendinamas įstatymas, nebuvimo. Atsižvelgus į tai, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 95 straipsnio nuostatas įstatymas įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyje siūlomas nustatyti išimtis, poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti priimami iki 2017 m. birželio 30 d.
Todėl, manytina, kad projektu siūlomo poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos pakeitimo reikėtų atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8915&p_k=1 [2] http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078207