Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 5 straipsnį 14 punktu ir jį išdėstyti taip:
„14. LRT neturi teisės sudaryti komercinių
sutarčių su prodiuserinėmis ir (ar) panašią veiklą vykdančiomis kompanijomis.“
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT
radijo ir televizijos programose bei LRT priklausančiose interneto svetainėse draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.“
Pakeisti 9 straipsnio 2, 3, 9, 10, 12 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Taryba yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 14 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pirmajai Tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 2 tarybos narius 6 metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 8 narius 4 metams, pagal frakcijų proporcijas, skiria Seimas (2 3 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius, kaip savo atstovus (po vieną), 2 metams skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metams. 3. Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros Kultūros komitetas.
Jis kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. 9. Kai Taryba atsistatydina, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti Tarybos narius. 10. Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros Kultūros komiteto kreipimosi dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą. Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu. 12. Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą parengtą darbo reglamentą, kurį patvirtina Seimo Kultūros komitetas.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Taryba:
1) formuoja LRT radijo ir televizijos programų valstybinę strategiją;
2) nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, LRT radijo ir televizijos programų transliavimo trukmę; kasmet tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį ir jos pakeitimus;
3) nustato radijo ir televizijos programų skaičių ir paskirtį;
4) tvirtina LRT įstatus;
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų;
6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;
7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas ir jas tvirtinimui teikia Seimo Kultūros komitetui;
9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
10) tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus;
11) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
12) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus;
13) skiria Administracinės komisijos narius;
14) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau – generalinis direktorius) pavaduotojų pareigoms tvarką;
15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;
16) viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą LRT generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų atlyginimus ir LRT darbo apmokėjimo sistemą;
17) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių, kuris negali viršyti 2 pavaduotojų;
18) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.“
Pakeisti 12 straipsnio 2, 3, 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Generalinį direktorių viešo konkurso būdu Seimo Kultūros komiteto teikimu 5 metams skiria Seimas Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. 3. Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Asmuo, Seimo skiriamas LRT generaliniu direktoriumi, negali būti jokios politinės partijos ar politinės organizacijos narys. 4. Generalinis direktorius dėl Tarybos Seimo Kultūros komiteto pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu tam pritaria daugiau nei pusė visų Seimo narių už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.“
Pakeisti 13 straipsnio 1, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Generalinis direktorius:
1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas. 3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Konstitucijos
skleisti informaciją bei idėjas>. Tiek pavieniai Seimo nariai, tiek frakcijos periodiškai gauna nevyriausybinių organizacijų ir piliečių skundų, kad šia pamatine nuostata dažnai nesivadovauja privačių žiniasklaidos priemonių savininkai. Tačiau ypač neramina, kad teisę laisvai reikšti įsitikinimus riboja ir mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), kurio priedermė stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – Įstatymas). Įstatymas suteikia nacionaliniam transliuotojui ne tik visišką kūrybos laisvę, bet ir atsakomybę už žodžio laisvę, demokratiją, nešališkumo principų laikymąsi, draudimą įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms, priedermę atspindėti įvairias politines pažiūras ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad LRT Strategijos kontrolę vykdo Įstatymo 9 str. 2 dalies pagrindu sudaryta LRT Taryba. Pastaroji yra aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Todėl atsakomybė dėl LRT šališkumo, neobjektyvumo, įvairių pažiūrų ir įsitikinimų sklaidos suvaržymų tenka LRT Tarybos nariams, kurių pareiga prižiūrėti, kaip įgyvendinami LRT Strategijoje keliami uždaviniai ir Įstatymo reikalavimai. Šiuo metu įsivyravusi praktika, kuomet LRT perka turinį iš tų pačių prodiuserinių kompanijų, taip galimai mokesčių mokėtojų pinigus skirdama proteguojamiems asmenims.
Pažymėtina, kad tokiais veiksmais LRT diskredituoja savo, kaip nacionalinio transliuotojo vardą, todėl Lietuvos Respublikos Seimas turėtų pareikalauti, kad LRT taryba tinkamai vykdytų Įstatymo nustatytą prievolę užtikrinti, jog nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT Strategijoje iškeltus uždavinius. Tą galima įgyvendinti tik sugriežtinus LRT kontrolę. Paminėtina, kad LRT eteryje įsivyravusi patyčių kultūra bei ženkliai sumenkęs nacionalinio transliuotojo prestižas visuomenės akyse. LRT generalinis direktorius bei Taryba turi per daug suteiktų teisių ir per mažai priežiūros. Primintinas atvejis, kai LRT Tarybos pirmininkas viešai atsisakė atvykti į Seimą ir paaiškinti susidariusią situaciją, taip parodydamas savo požiūrį į piliečių atstovus. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad šįmet LRT biudžetas siekia beveik 34 mln. eurų, todėl būtina griežtesnė mokesčių mokėtojų lėšų kontrolė. Taip pat, įsteigus naują Seimo Kultūros komitetą, yra būtina pakeisti ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. Pagrindiniai įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai yra neleisti LRT pirkti turinio iš prodiuserinių kompanijų, pakeisti LRT Tarybos ir generalinio direktoriaus skyrimo tvarką, uždrausti reklamą ne tik LRT eteryje, bet ir nacionalinio transliuotojo valdomose interneto svetainėse, suteikti daugiau priežiūros ir kontrolės galių Seimo Kultūros komitetui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai:
Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai ir visuomeninės organizacijos. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme numatytas reklamos draudimas tik LRT radijo ir televizijos programose, o reklama interneto svetainėse nėra reglamentuota. Taip pat įstatyme nėra draudžiama pirkti turinio iš prodiuserinių kompanijų.
Dabar galiojančiame įstatyme numatyta Tarybos sudarymo tvarka. Šiuo metu Tarybą sudaro 12 asmenų, iš kurių po 4 narius deleguoja Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas bei visuomenės, mokslo ir kultūros organizacijos. Įstatyme nustatyta, kad Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kurio nuo šios Seimo kadencijos pradžios nebeliko. Taip pat, įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą, o generalinis direktorius skiriamas viešo konkurso būdu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma LRT neleisti pasirašinėti komercinių sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis, numatyti reklamos draudimą ne tik LRT radijo ir televizijos programose, bet ir internetiniuose portaluose. Siekiama nustatyti naują Tarybos ir generalinio direktoriaus skyrimo tvarką, suteikiant daugiau galių Seimui (kaip tautos atstovybei) bei naujai įkurtam Seimo Kultūros komitetui. Taip pat siūloma, kad asmuo, skiriamas į LRT generalinio direktoriaus pareigas, negali būti jokios politinės partijos ar organizacijos narys. Įstatyme palikta spraga Tarybai nustatyti pasirinktą generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių, todėl siūloma įtvirtinti nuostatą, kad LRT generalinis direktorius negali turėti daugiau nei 2 pavaduotojų. LRT disponuoja didelėmis mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl transliuojamas turinys turi atitikti įstatyme numatytus tikslus ir misiją. Siūlomomis įstatymo pataisomis bus sukurtas naujas LRT vadovybės skyrimo mechanizmas ir papildomos kontrolės funkcijos, kurios leis prižiūrėti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą. Tokiu būdu bus užtikrinamas finansinis skaidrumas, objektyvumas, įgyvendinami demokratijos ir nuomonių įvairovės principai. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus šį įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymo projekte numatytą nuostatą, draudžiančią LRT sudarinėti sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis, būtų išsklaidytos abejonės ir spekuliacijos apie galimai neskaidrius LRT skelbiamus viešuosius konkursus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas neturi įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą Nr. I-1571. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įgyvendinant įstatymo pakeitimus papildomų biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų neprireikė. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Lietuvos Nacionalinis radijas ir televizija; LRT. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projekto rengimo metu buvo atsižvelgta į Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos Helsinkio grupė, Nepartinis demokratinis judėjimas) kreipimąsi. Teikia Seimo nariai Petras Gražulis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 5, 6, 9, 10, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 8 punkte siūloma įtvirtinti, kad LRT metines veiklos ataskaitas tvirtintų ne LRT Taryba, o Seimo Kultūros komitetas. Vertinant šią nuostatą, būtina atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, nustatančią teisinio reguliavimo dėl Seimo teisės gauti valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, teikiamas metines institucijos veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti konstitucingumą. 2015 m. gruodžio 30 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „konstitucinės Seimo funkcijos nesuponuoja inter alia tokio valstybės institucijų informacijos, taigi ir veiklos ataskaitos, teikimo Seimui teisinio reguliavimo, pagal kurį, Seimo skiriamiems (ir Seimo pritarimu Respublikos Prezidento skiriamiems) valstybės institucijų vadovams pateikus informaciją ataskaitos forma, atitinkamos valstybės institucijos (ar jos vadovo) žinybinio, finansinio ar statistinio atsiskaitymo (kaip informacijos teikimo) Seimui procedūra būtų laikoma nebaigta tol, kol Seimas nėra ataskaitai pritaręs, t. y. būtų reikalaujama, kad Seimas ne tik susipažintų su ataskaitoje pateikta informacija ir šią informaciją apsvarstytų, bet ir dėl pateiktos ataskaitos priimtų specialų nutarimą, kuriuo jai pritartų.
Įtvirtinus Seimo įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šie vadovai būtų neapsaugoti nuo galimo spaudimo ar nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, nors savo funkcijas vykdytų vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; toks teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su Konstitucija, inter alia jos 5 straipsnio 1,
Seimo įgaliojimai. Vadinasi, pagal Konstituciją nedraudžiama Seimo statute ir įstatymuose nustatyti tokio valstybės institucijų turimos informacijos, inter alia metinės veiklos ataskaitos forma, reguliaraus teikimo Seimui teisinio reguliavimo, pagal kurį Seimas, gavęs Seimo skiriamo (ir Seimo pritarimu Respublikos Prezidento skiriamo) valstybės institucijos vadovo pateiktą metinę institucijos veiklos ataskaitą, ją apsvarstytų.
Kita vertus, Konstitucija, inter alia jos 5 straipsnio 1, 2 dalys, 67 straipsnis, nesuponuoja įstatymų leidėjo galimybių nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimas, apsvarstęs valstybės institucijos vadovo pateiktą metinę institucijos veiklos ataskaitą, priimtų nutarimą jai pritarti arba nepritarti“. Minėta projekto nuostata, vertintina ir Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime suformuluotų visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principų požiūriu. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non. Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas“. Manome, kad siūlomu teisiniu reguliavimu Seimui būtų suteikti nepagrįsti įgaliojimai netiesiogiai kištis į LRT veiklą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstitucinę jurisprudenciją, manome, kad įstatymo nuostata, įgalinanti Seimo Kultūros komitetą tvirtinti jai pateiktą LRT veiklos ataskaitą, nesuderinama su Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsniu, ja nepagrįstai būtų išplečiami konstituciniai Seimo įgaliojimai, būtų paneigtas konstitucinis visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvas. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių Seimo Kultūros komiteto teikimu 5 metams skiria Seimas. Ši nuostata taip pat vertintina jau aukščiau minėtame Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime suformuluotos konstitucinės doktrinos dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimo. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime, be aukščiau nurodytų nuostatų dėl privalomo visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą užtikrinimo, taip pat pažymima, kad „visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (taip pat ir profesinių bei institucionalizuotų, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui.
Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri“. Tai suponuoja, kad ir LRT generaliniam direktoriui, kuris po LRT Tarybos yra svarbiausias LRT vadovaujantis ir atstovaujantis valdymo organas, būtų taikomi reikalavimai, užtikrinantys jo veiklos nepriklausomumą, skyrimo į pareigas viešumą ir skaidrumą, visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovavimą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūloma projekto nuostata, kurioje Seimui suteikiami įgaliojimai jo struktūrinio padalinio teikimu skirti LRT generalinį direktorių (su to sąlygota teise Seimo statuto nustatyta tvarka bet kada jam pareikšti nepasitikėjimą ir atleisti iš pareigų), nedera su konstituciniu visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvu. Be to, LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Jos konstitucinė misija ir funkcijos nėra susijusios su valstybės valdžios įgyvendinimu, t.y. jos veikla nėra susijusi su valstybės politikos formavimo, įgyvendinimo, veiklos valstybinės priežiūros ar kitomis viešojo administravimo funkcijomis. Kitaip sakant, LRT savo prigimtimi ir vykdomos veiklos pobūdžiu formaliai negali būti laikoma valstybės institucija, kurios vadovus, remdamasis savo konstituciniais įgaliojimais, turėtų skirtų Seimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstitucinę jurisprudenciją, manome, kad įstatymo nuostata, įgalinanti Seimą Kultūros komiteto teikimu skirti į pareigas LRT generalinį direktorių, nesuderinama su Konstitucijos
konstituciniai Seimo įgaliojimai, būtų paneigtas konstitucinis visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvas. 3.
straipsnį punktu, nustatančiu, kad LRT neturi teisės sudaryti komercinių sutarčių su prodiuserinėmis ir (ar) panašią veiklą vykdančiomis kompanijomis. Tokia formuluotė yra ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, formuluotė suponuoja paties komercinės sutarties sudarymo kaip juridinio fakto draudimą, o ne tam tikrų komercinių sutarčių objektų – prekių, paslaugų ar darbų, įsigijimo draudimą. Kitaip sakant, siūlomas reguliavimas draustų ne „turinio pirkimą“ iš prodiuserinę ar panašią veiklą vykdančių kompanijų, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, o draustų LRT apskritai su aukščiau nurodytais subjektais sudarinėti komercines sutartis, t.y. sutartis, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Atkeiptinas dėmesys, kad siūlomu reguliavimu „turinio“ įsigijimas nebūtų draudžiamas, jei sutartys su prodiuserinę ar panašią veiklą vykdančiomis kompanijomis būtų nekomercinės. Todėl yra neaišku, ar siūlomu reguliavimu siekiama apskritai drausti transliuoti ne paties LRT parengtą produkciją, ar, vis dėlto, drausti tik komercinių sutarčių pagrindu įsigytą kitų rengėjų parengtą produkciją. Antra, formuluotės „prodiuserinės ir (ar) panašią veiklą vykdančios kompanijos“ turinys yra neaiškus, nes Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžtos nei „prodiuserinės kompanijos“, nei „prodiuserinės veiklos“ sąvokos. Tuo labiau nėra aišku, kokia veikla galėtų būti laikoma panašia į prodiuserinių kompanijų vykdomą veiklą. Pažymėtina, kad su asmenų teisėmis ir laisvėmis, pareigomis bei atsakomybe susijęs reguliavimas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas juos taikytiniems subjektams. Tuo tarpu siūlomo reguliavimo praktinis įgyvendinimas dėl jo neapibrėžtumo būtų probleminis.
Trečia, siūlomas draudimas LRT komercinių sutarčių pagrindu įsigyti produkciją iš trečiųjų asmenų, vertintinas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintų veiklos principų ir programų reikalavimų požiūriu. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta pareiga LRT radijo ir televizijos programose užtikrinti temų ir žanrų įvairovę, programos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė turi būti teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno programoms, masinė kultūra turi būti atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse programose. Svarstytina, ar uždraudus LRT įsigyti produkciją iš trečiųjų asmenų ir įtvirtinus pareigą transliuoti tik savo rengiamą produkciją, būtų užtikrinta įstatymu reikalaujama transliuojamų programų įvairovė, žanrų tematika ir produkcijos kokybė. Ketvirta, neaiškus šios nuostatos santykis su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų audiovizualinių kūrinių LRT televizijos programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Tuo tarpu minėtame įstatyme nustatyta, kad televizijos programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. Pažymėtina, kad ir 2010 m. kovo 10 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva), numatyta, kad įsipareigojimas tam tikrą transliuojamų programų laiko dalį skirti, jei įmanoma, nepriklausomoms laidoms, kurias sukuria nuo transliuotojų nepriklausomi kūrėjai, skatins naujų televizijos programų šaltinių atsiradimą. Dėl tokio įsipareigojimo atsiras naujos galimybės ir realizavimo rinka kūrybiniams talentams, su kultūra susijusių profesijų atstovams ir darbo dirbantiesiems kultūros srityje. Penkta, projekto nuostatose visiškai nereglamentuojama šiuo metu LRT sudarytų ir galiojančių sutarčių su ūkio subjektais dėl programų rengimo ir (ar) įsigijimo statusas, t.y. nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys turėtų būti toliau vykdomos ir jų laikomasi sutartyse sulygtomis sąlygomis, ar, vis dėlto, jos turėtų būti nutraukiamos (tokiu atveju iškiltų klausimas dėl galimų nuostolių, kuriuos patirtų LRT už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą, kompensavimo būtinybės). 4. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj žodžio „punktu“ įrašytinas žodis „dalimi“, o žodžiai „ir jį išdėstyti taip“ brauktini. 5. Derinant projekto terminiją su galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 1 dalyje vietoj žodžių „priklausančiose interneto svetainėse“ siūlome įrašyti žodžius „valdomose informacinės visuomenės informavimo priemonėse“. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti įtvirtinama vėlesnė nuostatos dėl reklamos draudimo informacinės visuomenės informavimo priemonėse įsigaliojimo data, įgalinanti ūkio subjektą - LRT prisitaikyti prie pasikeitusių ūkinės veiklos reguliavimo sąlygų, t.y. pilnai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. 6.
6Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2,
3, 9, 10 ir 12 dalių pakeitimai turėtų būti dėstomi penkiomis atskiromis projekto 3 straipsnio struktūrinėmis dalimis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 bei 6 straipsnių pakeitimų esmėms. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į LRT Tarybą Seimas skiria 8 narius pagal frakcijų proporcijas. Vertindami tokį siūlymą, atkreipiame dėmesį, kad proporcinis frakcijų atstovavimo principas taikomas Seimo statuto nustatyta tvarka sudarant Seimo struktūrinius padalinius, kad juose Seimo frakcijoms būtų atstovaujama proporcingai jų dydžiui Seime. Tuo tarpu Seimui skiriant savo atstovus į įvairias organizacijas ar institucijas, šis principas netaikomas dėl tos priežasties, kad skiriamas (deleguojamas) asmuo yra laikomas Seimo, kaip jį skiriančios (deleguojančios) valdžios institucijos, o ne grupės Seimo narių (frakcijos), atstovu. Jei nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „frakcijų proporcijas“ įrašytini žodžiai „proporcinį frakcijų atstovavimo principą“. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma keisti LRT Tarybos sudarymo tvarką, nustatant kitą LRT Tarybos narių skaičių ir kitą Respublikos Prezidento bei Seimo skiriamų Tarybos narių skaičių nei yra nustatyta šiuo metu galiojančiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. Vertinant tokį siūlymą, lieka neaišku kaip turėtų būti įgyvendinamos minėtos projekto nuostatos šiuo metu veikiančios LRT Tarybos atžvilgiu, t.y. neatskleistas šiuo metu veikiančios LRT Tarybos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindas ir naujos sudėties Tarybos sudarymo pagal siūlomą naująjį reguliavimą terminai ir tvarka.
Taip pat pažymėtina, kad keičiant LRT Tarybos sudarymo tvarką, formaliai turėtų būti ne keičiama 9 straipsnio 2 dalies nuostata, skirta pirmosios Tarybos kadencijos sudarymui (pirmoji Tarybos kadencija vadovaujantis šia nuostata jau buvo sudaryta 2000 m.), o tiesiog nustatoma nauja LRT Tarybos sudarymo tvarka (dėstant 9 straipsnio 2 dalį nauja redakcija). Tuo tarpu pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos veikiančios LRT Tarybos narių įgaliojimų pasibaigimo ir naujos sudėties Tarybos sudarymo tvarkos reglamentavimui, turėtų būti įtvirtinamos įstatymo baigiamosiose nuostatose. 9. Neaiškus projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio, nustatančio, kad Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kiekviena institucija, įgaliota deleguoti savo atstovą (atstovus) į LRT Tarybos narius, jį (juos) deleguoja savo sprendimu, todėl papildoma formalus Seimo sprendimas ar kokia nors Seimo organizuojama procedūra nereikalinga. Kitaip sakant, įstatymas nenumato jokios formalaus papildomo Seimo sprendimo, kuriuo LRT tarybos sudėtis būtų patvirtinta (paskelbta) in corpore, todėl Seimo komiteto paskirtis ir funkcija organizuojant Tarybos sudarymą liktų neaiški. Be to, svarstytinas pats įstatymo 9 straipsnio 3 dalies reikalingumas ir tikslingumas, nes analogiško turinio nuostatos dėl Tarybos pirmininko rinkimų yra nustatytos šio straipsnio
dėmesys, kad projekto 3 straipsniu siūlomi keičiamo 9 straipsnio 3, 9 ir 10 dalių pakeitimai jau buvo priimti
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr.
I-1571 9 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-113 (minėtasis įstatymas įsigaliojo 2016 m. gruodžio 29 d.). Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnis tikslintinas, atsisakant minėtųjų pakeitimų. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad LRT Taryba dirba pagal savo pačios parengtą darbo reglamentą, kurį patvirtina Seimo Kultūros komitetas. Toks siūlymas yra ydingas dėl kelių priežasčių. Pirma, Seimo komitetas nėra savarankiškas valstybės institucijų sąrangos vienetas, o tiesiog vienas iš Seimo struktūrinių padalinių, sudarytas tam tikriems Seimo darbo organizavimo klausimams spręsti. Atsižvelgiant į tai, Seimo komitetui negali būti priskirta jokia viešojo administravimo funkcija, savo turiniu būdinga valdžią įgyvendinančiai valstybės institucijai. Kitaip sakant, Seimo komitetas negali būti įgaliojamas savo sprendimu išreikšti Seimo kaip tautos atstovybės valią (analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktui, kuriame siūloma nustatyti, kad LRT metines veiklos ataskaitas tvirtina Seimo Kultūros komitetas, bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyta, kad generalinis direktorius gali būti atleistas iš pareigų dėl jam Seimo Kultūros komiteto pareikšto nepasitikėjimo). Antra, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis Seimas būtų įgaliotas tvirtinti LRT Tarybos, kuri yra aukščiausiasis šios viešosios įstaigos organas, atstovaujantis visuomenės interesus, darbo reglamentą. Pažymėtina, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, kuri su Seimu nėra susijusi jokiais pavaldumo, atskaitomybės ar atsakomybės santykiais, todėl Seimo įgaliojimai tvirtinti nuo jo nepriklausomo subjekto veiklą reglamentuojantį dokumentą yra nepagrįsti.
Seimas, kaip Tautos atstovybė, turi teisę įstatymais nustatyti tokius savo įgaliojimus, kurie nors ir nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, tačiau yra skirti Seimo konstitucinėms funkcijoms įgyvendinti. Ginčytina, ar LRT Tarybos darbo reglamento tvirtinimas yra susijęs su Seimo konstituciniais įgaliojimais. 11. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata, numatanti, kad LRT Taryba nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus pavaduotojų pareigoms tvarką, derintina su šios dalies 18 punktu, kuriame įtvirtinta, kad LRT Taryba generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus. Taip pat pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, projekte turėtų būti įtvirtintos baigiamosios nuostatos dėl šiuo metu pareigas einančių generalinio direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų pasibaigimo pagrindų. 12. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 17 punkte brauktinas žodis „pavaduotojų“. 13. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, skiriamas LRT generaliniu direktoriumi, negali būti jokios politinės partijos ar politinės organizacijos narys. Svarstytina, ar toks reguliavimas, kada reikalavimas generaliniam direktoriui sustabdyti savo narystę politinėje partijoje ar kitoje politinėje organizacijoje keičiamas absoliučiu draudimu asmeniui, skiriamam LRT generaliniu direktoriumi, būti politinės organizacijos nariu, yra proporcingas siekiamam tikslui ir neapriboja Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos konstitucinės piliečių teisė vienytis į politines partijas bei dalyvauti jų veikloje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-05 Nr. S-2017-4535 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 5, 6, 9, 10, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-661 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 5 straipsnį punktu, nustatančiu, kad Lietuvos radijas ir televizija (toliau
Direktyvos 2017/13/ES 17 straipsnio nuostata. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 punkte siūloma įtvirtinti, kad LRT metines veiklos ataskaitas tvirtintų ne LRT Taryba, o Lietuvos Respublikos Seimo (toliau ‑ Seimas) Kultūros komitetas.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio
komiteto teikimu skirtų Seimas. Kitaip tariant, Seimui suteikiami įgaliojimai skirti LRT vadovą, taip pat pritarti ar nepritarti LRT vadovo pateiktai metinei LRT veiklos ataskaitai. Taigi, Projekte siūlomais pakeitimais būtų sukurtas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų ribojamas visuomeninio transliuotojo organizacinis savarankiškumas ir nepriklausomumas nuo valdžios institucijų. Siūlomais pakeitimais būtų sukurtos prielaidos galimam valdžios institucijų ar politinių jėgų spaudimui ar nepagrįstam kišimuisi į visuomeninio transliuotojo, kaip žiniasklaidos paslaugų teikėjo, veiklą. Apibūdinti nacionalinio transliuotojo, kaip žiniasklaidos paslaugų teikėjo, veiklos suvaržymai taip pat gali turėti tiesioginės įtakos, inter alia, žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui.
Kadangi Europos Sąjunga grindžiama Europos Sąjungos sutarties (toliau – ESS) 2 straipsnyje nurodytomis vertybėmis, inter alia, teisinės valstybės, demokratijos ir pliuralizmo principais, ir teisiškai pripažįsta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas teises, laisves ir principus, ypač atkreipiant dėmesį į teises, kurios nurodytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje ir kuriomis siekiama užtikrinti laisvą žiniasklaidą ir jos pliuralizmą, laisvę reikšti nuomonę ir laisvę gauti bei skleisti informaciją be valdžios institucijų kišimosi ar jų spaudimo, taip pat atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 27 protokolo nuostatas, pagal kurias valstybių narių visuomeninė transliacijos sistema grindžiama poreikiu išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą bei į Direktyvos 2010/13/ES 8 ir 94 konstatuojamąsias dalis, kuriose pabrėžiama, kad valstybės narės privalo užkirsti kelią bet kokiems veiksmams, galintiems sukurti dominuojančią padėtį, dėl kurios atsirastų pliuralizmo apribojimų, manome, kad Projekte siūlomi pakeitimai gali būti vertinami kaip politinis kišimasis į žiniasklaidos veiklą, kuris gali būti susijęs su nacionalinio transliuotojo organizaciniu nepriklausomumu, redakcijų nepriklausomumu ir neutralumu. Remdamiesi nurodytomis aplinkybėmis manome, kad Projektuose siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Europos Sąjungos žiniasklaidos laisvės standartų.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad atvejai, kai valstybės narės nesilaiko pagrindinių Europos Sąjungos žiniasklaidos laisvės standartų laikomi teisinės valstybės principo, demokratijos ir pliuralizmo principų, įtvirtintų ESS 2 straipsnyje, pažeidimais ir tokiais atvejais Europos Komisijai yra suteikiami įgaliojimai atlikti tyrimą ir taikyti valstybėms narėms teisines priemones, apibūdintas ESS 7 straipsnyje (sustabdyti atitinkamos valstybės narės tam tikras ES sutartis taikant atsirandančias teises, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises). Praktikoje yra žinomi atvejai, kai Europos Komisija dėl tam tikrų su žiniasklaidos laivės ribojimais susijusių valstybių narių nacionalinės teisės aktų pakeitimų yra inicijavusi tyrimą pagal minėtą procedūrą[2] arba Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Kartu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į Europos Komisijos paskelbtą nepriklausomą tyrimą „Žiniasklaidos pliuralizmo rodikliai Europos Sąjungoje“[3]. Apklausos duomenys rodo, kad dauguma Europos Sąjungos valstybėse narėse apklaustų respondentų (57 proc.) netiki, kad jų nacionalinė žiniasklaida nepatiria politinio ir komercinio spaudimo. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis žiniasklaidos veiklos teisinis reguliavimas, remiantis žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos duomenimis[4], pagal politinę įtaką žiniasklaidai patenka į vidutinės rizikos įvertinimą. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projekte siūlomos nacionalinio transliuotojo reguliavimo priemonės prisidės prie politinės įtakos augimo ir didins politikų įtakos riziką žiniasklaidai. Be to, siūlomi pakeitimai galimai neatitiks vartotojų lūkesčių dėl žiniasklaidos be politinio spaudimo. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel.
[1] 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva), (OL 2010 L 95, p. 1); [2] http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/recommendation-rule-of-law-poland-20160727_en.pdf (nuoroda aktyvi 2017-05-12); [3]http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/SPECIAL/surveyKy/2119 (nuoroda aktyvi 2017-05-12); [4] http://monitor.cmpf.eui.eu/mpm2015/results/lithuania/ (nuoroda aktyvi 2017-05-12);
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
NR. I-1571
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Jelena Jarmakovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
LRT metines veiklos ataskaitas tvirtintų ne LRT Taryba, o Seimo Kultūros komitetas. Vertinant šią nuostatą, būtina atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, nustatančią teisinio reguliavimo dėl Seimo teisės gauti valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, teikiamas metines institucijos veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti konstitucingumą.
2015 m. gruodžio 30 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „konstitucinės Seimo funkcijos nesuponuoja inter alia tokio valstybės institucijų informacijos, taigi ir veiklos ataskaitos, teikimo Seimui teisinio reguliavimo, pagal kurį, Seimo skiriamiems (ir Seimo pritarimu Respublikos Prezidento skiriamiems) valstybės institucijų vadovams pateikus informaciją ataskaitos forma, atitinkamos valstybės institucijos (ar jos vadovo) žinybinio, finansinio ar statistinio atsiskaitymo (kaip informacijos teikimo) Seimui procedūra būtų laikoma nebaigta tol, kol Seimas nėra ataskaitai pritaręs, t. y. būtų reikalaujama, kad Seimas ne tik susipažintų su ataskaitoje pateikta informacija ir šią informaciją apsvarstytų, bet ir dėl pateiktos ataskaitos priimtų specialų nutarimą, kuriuo jai pritartų. Įtvirtinus Seimo įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šie vadovai būtų neapsaugoti nuo galimo spaudimo ar nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, nors savo funkcijas vykdytų vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; toks teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su Konstitucija, inter alia jos
išplėsti konstituciniai Seimo įgaliojimai.
Vadinasi, pagal Konstituciją nedraudžiama Seimo statute ir įstatymuose nustatyti tokio valstybės institucijų turimos informacijos, inter alia metinės veiklos ataskaitos forma, reguliaraus teikimo Seimui teisinio reguliavimo, pagal kurį Seimas, gavęs Seimo skiriamo (ir Seimo pritarimu Respublikos Prezidento skiriamo) valstybės institucijos vadovo pateiktą metinę institucijos veiklos ataskaitą, ją apsvarstytų. Kita vertus, Konstitucija, inter alia jos
galimybių nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimas, apsvarstęs valstybės institucijos vadovo pateiktą metinę institucijos veiklos ataskaitą, priimtų nutarimą jai pritarti arba nepritarti“. Minėta projekto nuostata, vertintina ir Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime suformuluotų visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principų požiūriu. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non.
Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas“. Manome, kad siūlomu teisiniu reguliavimu Seimui būtų suteikti nepagrįsti įgaliojimai netiesiogiai kištis į LRT veiklą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstitucinę jurisprudenciją, manome, kad įstatymo nuostata, įgalinanti Seimo Kultūros komitetą tvirtinti jai pateiktą LRT veiklos ataskaitą, nesuderinama su Konstitucijos
konstituciniai Seimo įgaliojimai, būtų paneigtas konstitucinis visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvas. Pritarti Pažymėtina, kad išvadoje minimu 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalies nuostatos „komitetas parengia <...> nutarimo projektą“, „Seimas priima nutarimą dėl institucijos vadovo ataskaitos“ tiek, kiek pagal jas Lietuvos Respublikos Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 67 straipsniui. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
LRT generalinį direktorių Seimo Kultūros komiteto teikimu 5 metams skiria Seimas. Ši nuostata taip pat vertintina jau aukščiau minėtame Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime suformuluotos konstitucinės doktrinos dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimo.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime, be aukščiau nurodytų nuostatų dėl privalomo visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą užtikrinimo, taip pat pažymima, kad
„visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas
visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (taip pat ir profesinių bei institucionalizuotų, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui. Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri“. Tai suponuoja, kad ir LRT generaliniam direktoriui, kuris po LRT Tarybos yra svarbiausias LRT vadovaujantis ir atstovaujantis valdymo organas, būtų taikomi reikalavimai, užtikrinantys jo veiklos nepriklausomumą, skyrimo į pareigas viešumą ir skaidrumą, visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovavimą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūloma projekto nuostata, kurioje Seimui suteikiami įgaliojimai jo struktūrinio padalinio teikimu skirti LRT generalinį direktorių (su to sąlygota teise Seimo statuto nustatyta tvarka bet kada jam pareikšti nepasitikėjimą ir atleisti iš pareigų), nedera su konstituciniu visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvu.
Be to, LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Jos konstitucinė misija ir funkcijos nėra susijusios su valstybės valdžios įgyvendinimu, t.y. jos veikla nėra susijusi su valstybės politikos formavimo, įgyvendinimo, veiklos valstybinės priežiūros ar kitomis viešojo administravimo funkcijomis. Kitaip sakant, LRT savo prigimtimi ir vykdomos veiklos pobūdžiu formaliai negali būti laikoma valstybės institucija, kurios vadovus, remdamasis savo konstituciniais įgaliojimais, turėtų skirtų Seimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstitucinę jurisprudenciją, manome, kad įstatymo nuostata, įgalinanti Seimą Kultūros komiteto teikimu skirti į pareigas LRT generalinį direktorių, nesuderinama su Konstitucijos
konstituciniai Seimo įgaliojimai, būtų paneigtas konstitucinis visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvas. Pritarti Pažymėtina, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma (Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5, 6, 9, 10, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-661 4 straipsnio nuostata, įgalinanti Seimo Kultūros komitetą tvirtinti jai pateiktą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos ataskaitą, ir 5 straipsnio nuostata, įgalinanti Seimą Kultūros komiteto teikimu skirti į pareigas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinį direktorių, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 67 straipsniui, jomis nepagrįstai išplečiami konstituciniai Seimo įgaliojimai, paneigiamas konstitucinis visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvas. 4. Balsavimo rezultatai: už-8, prieš-nėra, susilaikė-nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė