Projektas lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais."
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, užkirsti kelią patekimui į Seimą asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas bei įgyvendinti Europos Parlamento
rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)“ išdėstytas rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Europos Parlamentas Rezoliucijoje priminė politinėms partijoms apie atsakomybę, kuri joms tenka visais lygmenimis siūlant kandidatus ir ypač sudarant rinkėjų sąrašus ir dar kartą atkreipė dėmesį į jų pareigą stebėti kandidatų tinkamumą, drauge vadovaujantis ir griežtu etikos kodeksu, kurio reikalavimus šie turi atitikti, įskaitant elgesio kodeksą, kuris taip pat turėtų apimti aiškias ir skaidrias dovanų teikimo politinėms partijoms taisykles (Rezoliucijos 75 p.). Rezoliucijoje taip pat nurodyta, kad Europos Parlamentas pritaria principui, kad atsižvelgiant į proporcingumo principą, į Europos Parlamentą arba kitų ES institucijų ir įstaigų tarnybas negali būti renkami asmenys, galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisti už organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, korupciją ar kitus sunkius nusikaltimus, įskaitant ekonominius ir finansinius nusikaltimus ir ragina atitinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus panašius apribojimus taikyti renkant į visas pareigas, pradedant nacionalinių parlamentų nariais (76 p.).
Europos Parlamentas rekomendavo valstybėms narėms nustatyti savo sankcijų sistemas, kad asmenys, galutiniais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais už dalyvavimą darant organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, korupciją, įskaitant ekonominius ir finansinius nusikaltimus, negalėtų būtų įtraukti į kandidatų renkamoms pareigoms užimti sąrašus bei tai, kad ši sankcija turėtų būti taikoma bent penkerius metus ir apimti draudimą tokį pat laikotarpį eiti pareigas visų lygmenų valdžios institucijose (77 p.). Pažymėtina, kad Europos Parlamento rekomendacija dėl sankcijų įvedimo visų lygmenų valdžios institucijoms įgyvendinta Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatyme, kurio 3¹ straipsnyje įtvirtinta valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija, t. y. asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Tuo tarpu renkamiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme analogiškos nuostatos nėra įtvirtintos, tačiau tam, kad būtų pakeistas minėtas įstatymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimais, pirmiausia turėtų būti pakeista Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012 rugsėjo 5 d.
Nutarime (Byla Nr.8/2012) pažymėjo, kad „Konstitucijos 56 str. 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Vitalijus Gailius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nėra numatyta, kad į Seimo narius negali būti renkami asmenys teisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Šiame įstatyme tokio turinio nuostata negali būti įrašyta kol nėra pakeista Konstitucija. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu naujų teisinio reguliavimo nuostatų įgyvendinti nesiūloma, siūloma papildyti Konstitucijos 56 str. antrą dalį nuostata, kad Seimo nariais negali būti renkami ir asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Įstatymo projektas prisidės prie siekio gerinti Seimo kaip institucijos ir Seimo narių reputaciją.
Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „teistumas“. „korupcija“, „rinkimai“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nusikalstamumu ir korupcija, užkirsti kelią patekimui į Seimą asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas bei įgyvendinti Europos Parlamento 2013 m. spalio 23 d. priimtos rezoliucijos
„Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu“ rekomendacijas
(aiškinamasis raštas). Siekiant šių tikslų asmenų, kurie gali būti renkami Seimo nariais pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo apribojimus siūlytina praplėsti ir įtvirtinti nuostatą, kad Seimo nariais, be kita ko, negali būti renkami ne tik tie asmenys, kurie nebaigė atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, bet ir asmenys, kurie „nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“. Taigi, teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusio kandidato pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas priklausytų ir dėl atliktos bausmės sukeliamų padarinių dėl teistumo (neišnykusio arba nepanaikinto). Diskutuotina, ar toks ribojimas atitinka teisinės valstybės principą ir yra proporcingas siekiamam tikslui pasiekti, ar sudaro prielaidas įgyvendinti rinkimų teisę ir atspindėti rinkėjų valią, kai jie (paisant viešojo intereso rinkėjams būti informuotiems apie kandidatų gyvenimo faktus), įvertinę reikšmingą informaciją apie į viešosios valdžios instituciją renkamo kandidato atliktą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, patys spręstų ar toks asmuo, nepaisant neišnykusio arba nepanaikinto teistumo yra tinkamas eiti viešosios valdžios institucijos atstovo ar valstybės vadovo pareigas. Viešosios valdžios institucijų rinkimai yra politinis procesas.
Rinkimų teisė (ir aktyvioji, ir pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas), kuri įgyvendinama dalyvaujant formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). 2. Projekto nuostata ta apimtimi, kuria siekiama įtvirtinti formuluotė – „nuteisti už tyčinius nusikaltimus“ – diskutuotina dėl šių priežasčių:
formų. Nusikaltimo kaltės formos ir rūšys yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas. BK 14 straipsnyje „Kaltės formos“ įtvirtinta, jog „asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo“, o 15 ir 16 straipsnyje nustatytos tyčinio ir neatsargaus nusikaltimų (taip pat baudžiamųjų nusižengimų) rūšys. Pastebėtina, kad Konstitucijos tekste yra akcentuojamas kaltės principas ir nekaltumo prezumpcija (31 straipsnio pirmoji dalis – „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“), tačiau nėra atskleidžiamas kaltės turinys. Taigi, kaltės formos ir rūšys nėra ir neturėtų būti detalizuojamos Konstitucijos tekste, tokiu būdu apribojant įstatymo leidėjo diskreciją ateityje keisti kaltės formų ir rūšių pavadinimus, apibrėžimus ir kitą reguliavimą, išimtinai susijusį su baudžiamąja justicija. 2.2. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nuteisti už neatsargius nusikaltimus asmenys yra laikomi turinčiais teistumą tik bausmės atlikimo laikotarpiu (t. y. neatsargių nusikaltimų atveju teistumas trunka tik tiek, kiek yra atliekama bausmė).
Pažymėtina, kad teistumo po bausmės atlikimo terminai yra susieti tik su tyčiniais nusikaltimais (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jeigu asmuo yra nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir turi teistumą, konstatuotina, jog toks asmuo dar nėra atlikęs jam nuosprendžiu paskirtos bausmės. Ši aplinkybė atitinka Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies sąlygą –
„nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį“. 3. Projekte nėra nustatytų nei
vėlesnės įstatymo įsigaliojimo, nei jo taikymo pradžios datų. Vadinasi, jeigu teikiamas įstatymas būtų priimtas šios kadencijos Seime, jis įsigaliotų ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis). Tai reiškia, kad nuo tos dienos turės būti taikoma atitinkama Konstitucijos pataisa (visos jos nuostatos) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, ji turėtų būti taikoma, jeigu šios kadencijos Seime vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų Konstitucijos 63 straipsnyje nurodytu pagrindu ir atsirastų laisva Seimo nario vieta ir dėl to, pagal Seimo rinkimų įstatymą, tokioje rinkimų apygardoje turėtų būti rengiami Seimo nario rinkimai arba iškiltų poreikis vykdyti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Taigi, tinkamam Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimui būtina pakeisti Seimo rinkimų ir kitus rinkimų įstatymus, paisant, mūsų nuomone, Konstitucinio Teismo doktrinos dėl viešosios valdžios institucijų rinkimų santykių teisinio reguliavimo: „<...> nuo Konstitucijos 34 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstitucinius pagrindus, yra neatsiejami Konstitucijos straipsniai, reguliuojantys atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimų santykius, t. y. Konstitucijos 55, 56, 57 straipsniai, įtvirtinantys Seimo narių rinkimų, Konstitucijos 78, 79, 80 straipsniai, įtvirtinantys Respublikos Prezidento rinkimų, Konstitucijos 119 straipsnis, įtvirtinantis savivaldybių tarybų narių rinkimų teisinius imperatyvus“ (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas); „<...> Europos Parlamentas nėra Tautos atstovybė, tačiau <...> jis laikytinas politine atstovaujamąja Europos Sąjungos institucija, kurios rinkimų tvarką konkrečioje Europos Sąjungos valstybėje narėje nustato atitinkamos valstybės narės įstatymų leidėjas. Taigi Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata, jog teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai, reiškia inter alia tai, kad įstatymų leidėjas, įstatymais reguliuodamas pasyviosios rinkimų teisės renkant politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia Europos Parlamentą, įgyvendinimą, turi konstitucinę pareigą paisyti iš Konstitucijos kylančių imperatyvų, inter alia rinkimų teisės principų“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, teikiamame Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatytina šio įstatymo taikymo pradžios data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-16 Nr. S-2017-4938 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-699 ATITIKTIES
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. S-2017-4938 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-699, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-10-24
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė. Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-05-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nusikalstamumu ir korupcija, užkirsti kelią patekimui į Seimą asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas bei įgyvendinti Europos Parlamento 2013 m. spalio 23 d. priimtos rezoliucijos „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu“ rekomendacijas (aiškinamasis raštas).
Siekiant šių tikslų asmenų, kurie gali būti renkami Seimo nariais pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo apribojimus siūlytina praplėsti ir įtvirtinti nuostatą, kad Seimo nariais, be kita ko, negali būti renkami ne tik tie asmenys, kurie nebaigė atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, bet ir asmenys, kurie „nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“. Taigi, teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusio kandidato pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas priklausytų ir dėl atliktos bausmės sukeliamų padarinių dėl teistumo (neišnykusio arba nepanaikinto). Diskutuotina, ar toks ribojimas atitinka teisinės valstybės principą ir yra proporcingas siekiamam tikslui pasiekti, ar sudaro prielaidas įgyvendinti rinkimų teisę ir atspindėti rinkėjų valią, kai jie (paisant viešojo intereso rinkėjams būti informuotiems apie kandidatų gyvenimo faktus), įvertinę reikšmingą informaciją apie į viešosios valdžios instituciją renkamo kandidato atliktą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, patys spręstų ar toks asmuo, nepaisant neišnykusio arba nepanaikinto teistumo yra tinkamas eiti viešosios valdžios institucijos atstovo ar valstybės vadovo pareigas. Viešosios valdžios institucijų rinkimai yra politinis procesas. Rinkimų teisė (ir aktyvioji, ir pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas), kuri įgyvendinama dalyvaujant formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).
Pritarti Panašias pastabas projektui pateikė ir Teisės institutas (išvados 4 p. 1 pastaba). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti formuluotė – „nuteisti už tyčinius nusikaltimus“ – diskutuotina dėl šių priežasčių:
kaltės formų. Nusikaltimo kaltės formos ir rūšys yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas. BK 14 straipsnyje „Kaltės formos“ įtvirtinta, jog „asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo“, o 15 ir 16 straipsnyje nustatytos tyčinio ir neatsargaus nusikaltimų (taip pat baudžiamųjų nusižengimų) rūšys. Pastebėtina, kad Konstitucijos tekste yra akcentuojamas kaltės principas ir nekaltumo prezumpcija (31 straipsnio pirmoji dalis – „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“), tačiau nėra atskleidžiamas kaltės turinys. Taigi, kaltės formos ir rūšys nėra ir neturėtų būti detalizuojamos Konstitucijos tekste, tokiu būdu apribojant įstatymo leidėjo diskreciją ateityje keisti kaltės formų ir rūšių pavadinimus, apibrėžimus ir kitą reguliavimą, išimtinai susijusį su baudžiamąja justicija. Pritarti
2017-05-24 2.2.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nuteisti už neatsargius nusikaltimus asmenys yra laikomi turinčiais teistumą tik bausmės atlikimo laikotarpiu (t. y. neatsargių nusikaltimų atveju teistumas trunka tik tiek, kiek yra atliekama bausmė). Pažymėtina, kad teistumo po bausmės atlikimo terminai yra susieti tik su tyčiniais nusikaltimais (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jeigu asmuo yra nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir turi teistumą, konstatuotina, jog toks asmuo dar nėra atlikęs jam nuosprendžiu paskirtos bausmės. Ši aplinkybė atitinka Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies sąlygą – „nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį“. Pritarti
taikymo pradžios datų. Vadinasi, jeigu teikiamas įstatymas būtų priimtas šios kadencijos Seime, jis įsigaliotų ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis). Tai reiškia, kad nuo tos dienos turės būti taikoma atitinkama Konstitucijos pataisa (visos jos nuostatos) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, ji turėtų būti taikoma, jeigu šios kadencijos Seime vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų Konstitucijos 63 straipsnyje nurodytu pagrindu ir atsirastų laisva Seimo nario vieta ir dėl to, pagal Seimo rinkimų įstatymą, tokioje rinkimų apygardoje turėtų būti rengiami Seimo nario rinkimai arba iškiltų poreikis vykdyti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Taigi, tinkamam Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimui būtina pakeisti Seimo rinkimų ir kitus rinkimų įstatymus, paisant, mūsų nuomone, Konstitucinio Teismo doktrinos dėl viešosios valdžios institucijų rinkimų santykių teisinio reguliavimo:
„<...> nuo Konstitucijos 34 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių
aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstitucinius pagrindus, yra neatsiejami Konstitucijos straipsniai, reguliuojantys atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimų santykius, t. y. Konstitucijos 55, 56, 57 straipsniai, įtvirtinantys Seimo narių rinkimų, Konstitucijos 78, 79, 80 straipsniai, įtvirtinantys Respublikos Prezidento rinkimų, Konstitucijos 119 straipsnis, įtvirtinantis savivaldybių tarybų narių rinkimų teisinius imperatyvus“ (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas); „<...> Europos Parlamentas nėra Tautos atstovybė, tačiau <...> jis laikytinas politine atstovaujamąja Europos Sąjungos institucija, kurios rinkimų tvarką konkrečioje Europos Sąjungos valstybėje narėje nustato atitinkamos valstybės narės įstatymų leidėjas. Taigi Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata, jog teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai, reiškia inter alia tai, kad įstatymų leidėjas, įstatymais reguliuodamas pasyviosios rinkimų teisės renkant politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia Europos Parlamentą, įgyvendinimą, turi konstitucinę pareigą paisyti iš Konstitucijos kylančių imperatyvų, inter alia rinkimų teisės principų“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, teikiamame Konstitucijos
data. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-05-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. S-2017-4938 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-699, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė 2018-06-13 Pažymėtina, kad Konstitucija yra pagrindinis ir aukščiausias įstatymas (lex superior), teisinės tvarkos pamatas, konstitucinės ir politinės sistemos bei jų institucijų buvimo ir funkcionavimo pagrindas, teisių ir laisvių garantas, reguliuojantis reikšmingiausius valstybėje teisinius santykius. Konstitucinės teisės normų reguliuojamų teisinių santykių subjektai yra ypatingi. Tai ir valstybė apskritai, ir tauta, valstybės valdžios institucijos, piliečių susivienijimai, individai. Konstitucija nuo kitų įstatymų skiriasi savo turiniu, priėmimo ir keitimo tvarka, vieta teisės sistemoje. Ji įtvirtina svarbiausias teisės normas, kurioms būdingas daug didesnis teisinio reguliavimo apibendrinimas, palyginti su kitų įstatymų normomis.
Todėl, atsižvelgiant į visa tai ir, įvertinus projektu siūlomas nuostatas, manytina, kad nusikaltimo kaltės formos ir rūšys nėra ir neturėtų būti detalizuojamos Konstitucijos tekste, juolab, kaip pažymėjo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas: „tokiu būdu apribojant įstatymo leidėjo diskreciją ateityje keisti kaltės formų ir rūšių pavadinimus, apibrėžimus ir kitą reguliavimą, išimtinai susijusį su baudžiamąja justicija“. Pritarti
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė 2018-06-13 Be to kas buvo paminėta pastabose, svarstant projektą siūlytina įvertinti ir projekto tikslą, kurį projekto autoriai nurodo projekto aiškinamajame rašte: „Įstatymo projekto tikslas – kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, užkirsti kelią patekimui į Seimą asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas bei įgyvendinti Europos Parlamento 2013 m. spalio 23 d. priimtoje rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)“ išdėstytas rekomendacijas.“ Taigi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pažymi ir projekto autoriai, nurodytas Europos Sąjungos dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).
Konstitucijos stabilumas yra tokia jos savybė, kuri kartu su kitomis (inter alia – ir pirmiausia – su Konstitucijos ypatinga, aukščiausia teisine galia) konstitucinį teisinį reguliavimą atskiria nuo žemesnės galios teisės aktais nustatyto (ordinarinio) teisinio reguliavimo (Konstitucinio Teismo
stabilumas – didžiulė teisinė vertybė. Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina. Tai laiduoja inter alia sudėtingesnė, sunkesnė, palyginti su konstituciniais ir paprastaisiais įstatymais, Konstitucijos pataisų darymo tvarka (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas), ypač tai, kad kai kurių Konstitucijos nuostatų (1 straipsnio, I skirsnio „Lietuvos valstybė“, XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“) keitimui yra nustatyti ypatingi procesiniai reikalavimai. Konstitucijos stabilumas
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Šepetys 2018-04-16 Šiuo metu Seimo komisijoms pateiktas svarstymui Konstitucijos (K.) 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau Projektas) Nr. XIIIP-699. Ir pirmiausia - dėl tokio pakeitimo būtinumo... toks būtinumas kyla iš siekio kovot su korupcija ir nusikaltimais, su siekiu skaidrint Įstatymų leidžiamąją valdžią. Tenka tik apgailestaut kad tokie siekiai nieko anksčiau nedomino, liūdna kad tokiai minčiai kilti reikėjo Europos parlamento paraginimo, ir visai liūdna kad toks paraginimas priimtas net prieš 4 (keturis) metus (Europos Parlamento (EP) 2013 m.spalio 23 d. rezoliucija „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)" su joje pateiktomis 'Rekomendacijomis'). O juk - viskas trivialiai aišku, nieko stebuklingo EP tose
'Rezoliucijose' nepasakė, tepriminė "partijoms apie atsakomybę, kuri
joms tenka visais lygmenimis siūlant kandidatus ir ypač sudarant rinkėjų sąrašus ir dar kartą atkreipė dėmesį į jų pareigą stebėti kandidatų tinkamumą, drauge vadovaujantis ir griežtu etikos kodeksu, kurio reikalavimus šie turi atitikti, įskaitant elgesio kodeksą..." - mūsų Seimui buvo patogiau 'stručius' vaizduot ir nieko nedaryt. Bet net ir dabar pateiktame Projekte visa to nėra, tai kas įrašyta labiau primena paprasčiausią atsirašinėjimą, bet kai kalbama apie Konstitucijos keitimą, tai jau daugiau nei šiurpu tampa. Nes siūloma Konstitucijos 56 str. 2d. keisti tekstu: „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais".
Deja, toks tekstas parankus tik advokatams, neatitinka EP Rezoliucijos dvasios ir netenkina mūsų skaidrumo siekių; keičiant Konstituciją reikia MAKSIMALAUS tikslumo, o ir - net ir labai pageidautina kad padaryti pakeitimai būtų orientuoti ne tik į šios dienos reikalavimus, bet tuo pačiu leistų išspręst ir kitas netolimoje ateityje galinčias kilti problemas; Konstitucijos keitėjai PRIVALO mąstyt strategiškai. Čia pavartota sąvoka 'TYČINIUS nusikaltimus', bet sąvoka '(ne)tyčia' yra daugiau filosofinė nei teisinė (čia verta atsižvelgt ir į Seimo kanceliarijos Teismo departamento argumentus jo Išvadose dėl šio Projekto ); jei jau preziumuojam kad 'Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės' (K.7str.3d.), taip ir ta '(ne)tyčia' nieko nekeičia, nusikaltimas vis vien lieka nusikaltimu, nežiūrint į lengvinančias/sunkinančias aplinkybes (negi girtas vairuotojas tyčia žmones užmušinėja?). O ir - vargu ar atitinka Rezoliucijos dvasią Konstitucijos straipsnio dalis 'nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį' - deja, žinom kad pas mus net už korupcinius nusikaltimus (kuriuos pirmiausia ir siekiama šia Rezoliucija užkardyti) būna skiriama piniginė bauda - vien tai parodo mūsų neskaidrumą ir korumpuotumą, siekį už pinigus pasiekt viską, peržengti visus numatytus 'saugiklius' 2 - kam mums toks bedantis Konstitucijos pakeitimas? Ir dar reikia pridėt kad jau ir dabar turime dar vieną Bėdą - sankcijas už Konstitucinės priesaikos sulaužymą... politinė kova tai karas kasdien, o už priesaikos sulaužymą karo metu mirties bausmė tiesiog būtina; Politinė bausmė neleist Priesaiką sulaužusiems antrąsyk prisiekt atitinka visus Moralumo kriterijus, čia jau reikia sutikt su Konstituciniu teismu (KT).
Bėda tik tame, kad tokio reikalavimo Konstitucijos tekste NĖRA, o KT doktrinos NĖRA Konstitucijos sudedamąja dalimi ("Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas", K.6str.1d.), ir todėl dabar iškilo kazuistinė situacija: nėra ką Konstitucijoj keist, o KT savo doktrinos keisti nenori (jau nekalbant apie tai kad tokia savo nuostata KT viršija savo konstitucines galias, KT tokiu būdu PAŽEIDŽIA esminį Konstitucijos straipsnį:
"Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai
Tautai priklausančių suverenių galių" (K.3str.1d.), mums KT nepaliko jokių priemonių jo pasikeitusias nuostatas išsiaiškint). O juk esmė ELEMENTARI: Tauta verta turėt pačius geriausius įstatymų leidėjus, mes turim rinkt geriausius iš geriausių, tad - kandidatams į Seimo narius privalu kelt aukštesnius nei paprastiems asmenims reikalavimus; sunku būtų patikėt kad negalim surasti nusikaltimais nesusitepusių... taip, atgailos mechanizmas galimas (net ir būtinas), bet tai turi būt išimtis, o ne taisyklė. Taip kad Konstitucijos 56 str. reiktų keist taip: ***
"Seimo nariu gali būti renkamas NEPRIEKAIŠTINGOS REPUTACIJOS (neteistas)
Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje"
"Seimo nariais negali būti renkami asm enys,__teismo pripažinti
neveiksniais AR pripažinti sulaužę Konstitucinę priesaiką". "Kandidatai į Seimo narius prisiekia kad jų atžvilgiu nėra vykdomas joks teisinis tyrimas; jei dėl ankstesnių jų veiksmų iškyla tokia būtinybė prisiekia netrukdyt teisingumui".
"Teistų asmenų visas teises būti išrinktais nusako įstatymas
(buvusio teistumo faktą nurodant Rinkimų dokumentuose); Konstitucinės priesaikos sulaužymą galima atšaukt tik visuotiniu referendumu, asmeniškai surinkus balsus būtinus jo surengimui". *** Ir tik tokie pakeitimai atitiktų visus skaidrumo reikalavimus bei Tautos lūkesčius; dar labiau – taip išaukštintume Konstitucinės priesaikos reikšmingumą, o ir - tokiais reikalavimais parodytume ir kitoms šalims pavyzdį kaip reikia skaidrumo politikoje siekt. Nepritarti Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną, siūlomų Konstitucijos straipsnių pataisų tobulinimas Komitete yra negalimas. Atitinkamos Konstitucijos pataisos galėtų būti svarstomos tik tuomet, jei Seime būtų įregistruota nauja Konstitucijos keitimo iniciatyva. Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų:
„Pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio 1
dalyje numatytų subjektų pateiktus Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-05-07 Dėl projektų Nr. XIIP-2850 Nr. XIIIP-699 nuostatų Teikiamais projektais siūloma apriboti galimybes naudotis pasyviąja rinkimų teise asmenims, šiukščiai pažeidusiems Konstituciją, sulaužiusiems priesaiką ar teistiems už tyčinius nusikaltimus. Remiantis EŽTT konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 3 str. nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, valstybė yra pagrindinis pliuralizmo principo garantas; politinėje srityje ši atsakomybė reiškia, kad valstybė turi pareigą, remdamasi Konvencijos 3 str., pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kuriuose balsuojama slaptai, sudarydama tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas[¹]. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog teisė dalyvauti rinkimuose turi būti varžoma kiek įmanoma mažiau. Rinkėjas turėtų nuspręsti, kuris kandidatas yra tinkamas būti išrinktas į parlamentą ir geriausiai atstovauja rinkėjo interesams. Kaip EŽTT nurodė byloje Anchugov ir Gladkov prieš Rusiją[²], bet koks nukrypimas nuo visuotinės rinkimų teisės gali pakenkti išrinkto įstatymų leidėjo legitimumui, todėl bet kurios visuomenės grupės ar kategorijos eliminavimas iš rinkimų sąrašo turi būti suderintas su minimo protokolo 3 straipsnio tikslais. Tiesa, Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje laiduojama teisė būti išrinktam į
„įstatymų leidybos institucijas“ nėra absoliuti ir jos atžvilgiu gali būti
taikomi apribojimai. Konvencijos dalyvės savo teisinėse sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios yra leistinos remiantis Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsniu ir šioje srityje turi tam tikrą diskrecijos laisvę. Kaip teigia I.
Kaip teigia I. Pukanasytė, „<...>Konvencijos Pirmojo protokolo
valstybių Konvencijos dalyvių įsipareigojimą pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus slaptai balsuojant, sudarius tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę, o ne kaip užtikrinantis konkrečią teisę ar laisvę, vis dėlto šiame straipsnyje ne tik yra nustatyta valstybių Konvencijos dalyvių pozityvi pareiga organizuoti demokratinius rinkimus, bet ir garantuota asmenims teisė balsuoti (teisė rinkti) ir teisė iškelti savo kandidatūrą rinkimuose (teisė būti išrinktam)<...>“. Šiame kontekste paminėtinas ir viešasis interesas, siekiant išvengti aktyvaus nusikaltusių asmenų vaidmens priimant politinius sprendimus. Nustatant tam tikrus apribojimus (pvz. tokius kaip šiuo metu Seimo rinkimų įstatymo 98 str. 3 d. numatyta pareiga kandidatams į Seimą pateikti duomenis teistumą[3]) galima geriau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, rinkėjus informuojant apie kandidatų padarytas nusikalstamas. Nepaisant to, remiantis proporcingumo principu asmenys, turintys teistumą, neturėtų būti visiškai atriboti nuo rinkimų proceso. Keliami apribojimai kandidatams remiantis ankstesniais baudžiamaisiais nuosprendžiais neturėtų trukti visą kandidato gyvenimą[⁴], tik labai ekstremaliais atvejais tokie apribojimai gali būti numatyti. 112 bylos Paksas prieš Lietuvą paragrafe EŽTT pabrėžė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, šis apribojimas yra neproporcingas, ir padarė išvadą, kad buvo pažeistas 1 Protokolo 3 straipsnis. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIP-2850 numatytas konkretus terminas (10 metų), kurio metu Seimo apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų asmuo negali būti renkamas Seimo nariu, šiukščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką negali būti Seimo nariu laikytinas proporcingu, tačiau vertinant EŽTT praktiką abejotina ar draudimas „iki gyvos galvos“ būti renkamu Respublikos Prezidentu ar eiti pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu nėra pernelyg griežtas. Svarstytina galimybė taip pat nustatyti konkretų terminą, kiek laiko tokie apribojimai turėtų būti taikomi. Šiuo atžvilgiu projektu Nr. XIIIP-699 siūlomas ribojimas rinkti į Seimą teistus asmenis yra pakankamai konkretus (iki teistumo išnykimo ar panaikinimo), nors ir kritikuotinas tuo atžvilgiu, kad yra suvaržoma ne tik pasyvioji teistumą turinčių asmenų teisė būtų išrinktiems, bet ir aktyvioji rinkėjų teisė rinkti kandidatus, kuriuos jie laiko tinkamais parlamentaro pareigoms eiti. Remiantis laisvų rinkimų principu, rinkėjas sprendžia savo įsitikinimu, ar kandidatas yra tinkamas asmuo būti parlamentaru ir ar buvęs pažeidimas yra pagrindas kandidato neišrinkti į parlamentą. Šiuo atveju derėtų atsižvelgti ir į esamą situaciją, trys. ar daug anksčiau teistų asmenų yra išrenkama į Seimą šiuo metu ir ar tai kelia daug problemų dėl paties Seimo įvaizdžio ar tarkim tolimesnės nusikalstamos veiklos naudojantis Seimo nario imunitetu. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, projektams Nr. XIIP-2850 ir Nr. XIIIP-699 pritariame su išlygomis. Pritarti Panašias pastabas projektui pateikė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (išvados 2 p. 1 pastaba). 2. Vilniaus universitetas 2018-05-04 Dėl Konstitucijos pakeitimo įstatymų projekto Nr. XIIIP-699, kuriame siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį. Teikiamas siūlymas esminių abejonių juridinės technikos ar konstitucinių vertybių požiūriu nekelia. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-01-03 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-699 2018 m. sausio 3 d. Nr. 6 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SV-S-505 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-699. Nepritarti Argumentus žr.: komiteto sprendime (išvados 7 p.). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Konstitucijos komisija 2018-05-17 * Siūlyti pagrindiniam komitetui Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-699 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento bei kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-699) ir siūlyti jiems, vadovaujantis Seimo statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą.
Argumentai:
valstybės ir proporcingumo principus Abejotina, ar projekto nuostatos, kuriomis nustatoma, kad Seimo nariais negali būti renkami ne tik tie asmenys, kurie nebaigė atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, bet ir asmenys, kurie „nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“ atitinka teisinės valstybės principą, ar toks ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui pasiekti bei, ar tokios nuostatos nesuvaržo Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintos Lietuvos Respublikos piliečio teisės (aktyviosios ir pasyviosios) dalyvauti valdant savo šalį, kuri įgyvendinama dalyvaujant formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai). 2) Konstitucija yra teisės normų, turinčių ypatingą turinį, teisės aktas ir jame neturėtų būti nuostatų, kurios yra ordinarinių įstatymų reguliavimo dalykas Konstitucija yra pagrindinis ir aukščiausias įstatymas (lex superior), teisinės tvarkos pamatas, konstitucinės ir politinės sistemos bei jų institucijų buvimo ir funkcionavimo pagrindas, teisių ir laisvių garantas, reguliuojantis reikšmingiausius valstybėje teisinius santykius. Konstitucinės teisės normų reguliuojamų teisinių santykių subjektai yra ypatingi. Tai ir valstybė apskritai, ir tauta, valstybės valdžios institucijos, piliečių susivienijimai, individai. Konstitucija nuo kitų įstatymų skiriasi savo turiniu, priėmimo ir keitimo tvarka, vieta teisės sistemoje. Ji įtvirtina svarbiausias teisės normas, kurioms būdingas daug didesnis teisinio reguliavimo apibendrinimas, palyginti su kitų įstatymų normomis.
Atsižvelgiant į visa tai ir, įvertinus projektu siūlomas nuostatas, manytina, kad nusikaltimo kaltės formos ir rūšys nėra ir neturėtų būti detalizuojamos Konstitucijos tekste, juolab, kad tokiu būdu būtų apribota įstatymo leidėjo diskrecija ateityje keisti kaltės formų ir rūšių pavadinimus, apibrėžimus ir kitą reguliavimą, išimtinai susijusį su baudžiamąja justicija. 3) Nėra aišku kaip Konstitucijos pataisa galėtų būti įgyvendinta, nėra parengti lydintieji teisės aktų projektai Projekte nėra nustatyta nei vėlesnė įstatymo įsigaliojimo, nei jo taikymo pradžios data. Vadinasi, jeigu teikiamas įstatymas būtų priimtas šios kadencijos Seime, jis įsigaliotų ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis), t. y. nuo tos dienos turės būti taikoma atitinkama Konstitucijos pataisa (visos jos nuostatos) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Be to, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną dėl viešosios valdžios institucijų rinkimų santykių teisinio reguliavimo, Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimui būtina pakeisti atitinkamus teisės aktus (Seimo rinkimų ir kitus rinkimų įstatymus) (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). 8. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė [1] Žmogaus Teisių Ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos Protokolas Nr. 1, Iš Dalies Pakeistas Protokolu Nr. 11. Valstybės žinios, 2011-12-22, Nr. 156-7391. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. vasario 14d. sprendimas byloje Christian Democratic People’s Party v. Moldova, No.
Moldova, No. 28793/02 [2] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 3d. sprendimas byloje Anchugov and Gladkov v. Russia. No. 11157/04 ir 15162/05). [3] Žr. 98 str. 3 d. nuostatas:
„3. Kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990
m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Seimo narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į Seimo narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ ir neturi būti pažymėta, jei kandidatas į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“ Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Lietuvos aidas, 1992-07-18, Nr. 139-0 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). [4] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m sausio 7d. sprendimas byloje Paksas v. Lithuania. no. 34932/04.