Projekto lyginamasis variantas
pakeitimo įstatymas
Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą Nr. XI-2411 ir jį išdėstyti taip:
ŪKIO, IR MIŠKININKYSTĖS ir namų ūkio PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
namų ūkio paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (toliau – žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugos), teikimą, žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo administravimą, nustato žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų kvito (toliau – paslaugų kvitas) pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. 2. Šis įstatymas nenustato atsiskaitymo su paslaugų teikėju už suteiktas žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugas sąlygų ir tvarkos, kai paslaugų gavėjui teisme yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kai kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. 2 straipsnis. Žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą administravimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugas administruojančios institucijos, kurios organizuoja paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą bei atlieka funkcijas, susijusias su sveikatos draudimo įmokų surinkimu. 3 straipsnis.
3 straipsnis. Teisė gauti ir teikti žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą
juridinis asmuo), kurie gauna žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomi paslaugų gavėjais. 2. Fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugų teikėju. 3. Žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą (toliau – Žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų sąrašas) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė
saugojimo tvarka
galima nustatyti teikiamų paslaugų atitiktį šio įstatymo reikalavimams. Paslaugų kvitas, išrašytas paslaugų gavėjo šio įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimą dėl į Vyriausybės patvirtintą Žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų sąrašą įtrauktų paslaugų teikimo. 2. Paslaugų kvito privalomuosius rekvizitus, jo blanko formą ir pildymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Paslaugų kvitas, susidedantis iš dviejų egzempliorių, turi būti atspausdintas ant specialaus kopijavimo popieriaus. Pirmasis egzempliorius skirtas paslaugų gavėjui, antrasis – paslaugų teikėjui. 4. Paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. 5.
namų ūkio paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius. 6. Suteikus žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugas, paslaugų gavėjas paima iš paslaugų teikėjo antrąjį paslaugų kvito egzempliorių, abiejuose paslaugų kvito egzemplioriuose užpildo galutinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus duomenis ir užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių grąžina paslaugų teikėjui. 7. Paslaugų kvitas galioja iki galutinio atsiskaitymo su paslaugų teikėju momento. 8. Paslaugų gavėjas jam priklausantį užpildytą paslaugų kvito pirmąjį egzempliorių saugo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. 5 straipsnis. Paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo teisės ir pareigos
miškininkystės ir namų ūkio paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų valandų skaičių. 2. Paslaugų teikėjas neturi teisės pasitelkti trečiųjų asmenų žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugoms teikti. 3. Paslaugų gavėjas privalo sumokėti paslaugų teikėjui paslaugų kvite nurodytą atlygį pasibaigus kiekvienai žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė.
Paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas gali susitarti dėl ilgesnio apmokėjimo už suteiktas paslaugas termino, tačiau jis negali būti ilgesnis kaip 5 kalendorinės dienos pasibaigus paslaugų teikimui. 4. Paslaugų gavėjas privalo sumokėti sveikatos draudimo įmokas už paslaugų teikėją teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Paslaugų gavėjas pagal jo deklaruotos gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas. Šie duomenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu, neteikiant papildomų deklaracijų ar formų. 6. Paslaugų gavėjas privalo paslaugų teikėjui suteikti aiškią informaciją apie tai, kokios žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugos užsakomos, šių paslaugų teikimo sąlygas, terminą ir rezultatą, kurio tikimasi. 7. Paslaugų gavėjas privalo kontroliuoti, kad paslaugų teikėjas neviršytų maksimalaus 60 dienų termino, nustatyto žemės ūkio, ir miškininkystės ir namų ūkio paslaugoms vienam paslaugų gavėjui teikti. 8. Paslaugų gavėjas turi teisę drausti savo civilinę atsakomybę, paslaugų teikėjo sveikatą ir gyvybę savanoriškąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 20138 m. balandžio sausio 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20137 m. kovo gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia Seimo nariai:
Kazys Starkevičius Edmundas Pupinis
TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ ĮSTATYMO NR. XI-2411 PAKEITIMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 IR 22
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Projektų rengimą paskatino tai, kad 2013 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymui (toliau – Įstatymas), buvo sudarytos galimybės asmenims supaprastinta tvarka teikti atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikino pobūdžio arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitą prilygintas civiliniams teisiniams santykiams, todėl šio pobūdžio darbams nėra taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimai, taip pat paslaugų gavėjui nereikia informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie paslaugas teikiantį asmenį bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas mokamas paslaugas sumos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama Įstatymo įgyvendinimo monitoringą stebėjo kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, teikiamų pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą teikimas įtakoja privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimą, ar nėra masiško apdraustųjų asmenų perėjimo teikti paslaugas pagal kvitą vietoje darbo sutarčių, kokią įtaką daro socialinei aplinkai.
Vykdant Įstatymo įgyvendinimo stebėseną 2013 ir 2014 metais nebuvo nustatyta akivaizdaus apdraustųjų asmenų, dirbusių pas tą patį draudėją ir po to pradėjusių pas jį teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, skaičiaus didėjimo: pvz., 2013 metais buvo nustatyta, kad 414 asmenų perėjo teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pas savo buvusį draudėją, kai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo atvejų bendras skaičius buvo
ir miškininkystės paslaugas pas tą patį draudėją, kai nurodytų paslaugų teikimo atvejų skaičius buvo 15 799. Atsižvelgiant į sukauptą teigiamą patirtį, yra teikiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – praplėsti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų spektrą, įgalinant leisti paslaugas pagal paslaugų kvitus teikti ir namų ūkio srityje. Poreikis reguliuoti paslaugų teikimą ne tik žemės ūkio ir miškininkystės srityse, bet ir namų ūkių sferoje kilo dėl to, kad daugelis vienkartinių ar trumpalaikių namų tvarkymo, vaikų priežiūros, neįgaliųjų globos paslaugos teikiamos nelegaliai, neįforminamos sutartimis, paslaugų gavėjai atsilygina grynais pinigais tiesiai į kišenę, nemokant jokių mokesčių. Šioje srityje yra labiausiai paplitęs nelegalus darbas.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, siūloma sudaryti galimybę supaprastinta tvarka reglamentuoti atlygintinų ne tik žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, bet ir namų ūkio srityje, kurios yra laikino pobūdžio arba vienkartinės ir kurių teikimui nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai ir kursai, teikimą, pvz. paslaugų teikimas namų tvarkymo, valymo, vaikų ar neįgaliųjų asmenų priežiūros, sodo namelių bei teritorijų tvarkymo, sodo ir daržo priežiūros mėgėjiškame sode ir kt.. Trejų metų patirtis sukaupta taikant paslaugų pagal paslaugų kvitus teikimo metodą žemės ūkyje ir miškininkystėje ženkliai palengvins šio metodo taikymą namų ūkio srityje. Tikimasi, kad šis įstatymas padidins žemos kvalifikacijos asmenų užimtumą. Pažymėtina, kad Europos Komisija savo rekomendacijoje Lietuvai 2012 m. nurodė, kad Lietuvoje yra aukštas žemos kvalifikacijos darbuotojų nedarbas. Projekto iniciatoriai – Seimo nariai: Kazys Starkevičius, Edmundas Pupinis. 2. Projektų tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – papildyti sukurtą naują institutą: atlygintinų ne tik žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal paslaugų kvitus, bet ir namų ūkio srityje, teikimą. Projekto uždaviniai – sudaryti galimybę namų ūkio paslaugas teikti pagal paslaugų kvitus vienkartinio pobūdžio, trumpalaikėms paslaugoms, kurių sąrašą patvirtins Vyriausybė; sumažinti nelegalaus darbo apimtis ir neapskaitomo darbo užmokesčio atvejus namų ūkyje; didinti bedarbių užimtumą; sudaryti sąlygas savo pastangomis didinti gaunamų pajamų dydį užtikrinant, kad šie asmenys neprarastų teisės į piniginę socialinę paramą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai:
Šiuo metu panašaus pobūdžio civiliniai teisiniai santykiai namų ūkio srityje nėra reglamentuoti.
Tuo atveju, jei trumpalaikio pobūdžio darbams asmenys samdomi sudarant darbo sutartis, neatsižvelgiant į darbų specifiką taikomi visi Darbo kodekso reikalavimai, o toks teisinis reguliavimas praktikoje sukelia daug problemų. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Tikimasi, jog siūlomas Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pakeitimas taps tinkamu instrumentu ir paskata teisėtais būdas papratai įforminti trumpalaikių paslaugų teikimą specifinėse ne tik žemės ūkio ir miškininkystės, bet ir namų ūkio srityje, kur tokie santykiai taip pat yra aktualūs ir tokiu būdu bus mažinami nelegalaus darbo mąstai. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminologinei situacijai ir korupcijai: Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai:
Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektas turės teigiamos įtakos ne tik ūkininkų ir asmenų, vykdančių veiklą žemės ūkio ar miškininkystėje verslo sąlygoms ir plėtrai, bet ir visiems namų ūkių savininkams, neturintiems galimybės patiems tvarkyti, valyti namus, prižiūrėti vaikus ar neįgalius šeimos narius, mėgėjiškame sode prižiūrėti sodo namelį, teritoriją, atlikti sodo bei daržo priežiūros darbus. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą:
Priėmus teikiamą Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektą ir lydinčius įstatymų projektus, reikės parengti naujus teisės aktus, kuriuose bus numatytos ne tik žemės ūkio ir miškininkystės, bet ir namų ūkio paslaugos, taip pat tikslintini teisės aktai, susiję su sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka namų ūkio srityje. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams:
Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Siekiant įgyvendinti Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą ir su juo susijusius kitus įstatymus, Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos turės nustatyta tvarka parengti ir priimti šių teisės aktų projektus:
Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13.
nariai Kazys Starkevičius, Edmundas Pupinis. 14. Projekto reikšminiai žodžiai: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugos“, „paslaugų gavėjas“,
„paslaugų teikėjas“, „paslaugų teikimas“. Seimo
nariai: Kazys Starkevičius Edmundas Pupinis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-15 Nr. S-2017-4938 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. XIIIP-701, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių paKEITIMO ĮSTATYMO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-701, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-703, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-704 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
MIŠKININKYSTĖS PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ ĮSTATYMO NR. XI-2411 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitą prilyginamas civiliniams teisiniams santykiams, todėl šio pobūdžio darbams nėra taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimai, taip pat paslaugų gavėjui nereikia informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie paslaugas teikiantį asmenį bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas mokamas paslaugas sumos“. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – praplėsti vienkartinių ir laikinų paslaugų spektrą, įgalinant leisti paslaugas pagal paslaugų kvitus teikti ir namų ūkio srityje (namų tvarkymo, valymo, vaikų ar neįgaliųjų asmenų priežiūros, sodo namelių bei teritorijų tvarkymo, sodo ir daržo priežiūros mėgėjiškame sode ir kt.). Atkreipiame dėmesį, kad tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, koks skaičius asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, šias sutartis nutrauktų bei pradėtų namų ūkio paslaugas teikti pagal paslaugų kvitą. Atitinkamai nėra aišku, kokio dydžio įplaukų netektų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Be to, teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-702) 1 straipsniu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 55 punkte siūloma nustatyti, kad neapmokestinamosios pajamos yra 1750 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą.
Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokią įtaką siūlomas teisinis reguliavimas turėtų valstybės biudžeto pajamų surinkimui. Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir įplaukų planavimą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuoja šios srities valstybės politiką, manytina, kad dėl teikiamu įstatymo projektu ir jį lydinčiųjų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-702), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-703), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675
reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas: 2.1. projekto 2 straipsnyje reikėtų atsisakyti teksto paryškinimų, išbraukimų; 2.1. įstatymą pasirašančio asmens pareigos išdėstytinos taip: „Respublikos Prezidentas“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigalios Seimo priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas Nr. XII-2470, kurio 5 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra susijusios su teikiamu projektu. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas, manytina, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Užimtumo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ ĮSTATYMO NR. XI-2411 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-701
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2017-05-17) Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
miškininkystės paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitą prilyginamas civiliniams teisiniams santykiams, todėl šio pobūdžio darbams nėra taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimai, taip pat paslaugų gavėjui nereikia informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie paslaugas teikiantį asmenį bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas mokamas paslaugas sumos“. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – praplėsti vienkartinių ir laikinų paslaugų spektrą, įgalinant leisti paslaugas pagal paslaugų kvitus teikti ir namų ūkio srityje (namų tvarkymo, valymo, vaikų ar neįgaliųjų asmenų priežiūros, sodo namelių bei teritorijų tvarkymo, sodo ir daržo priežiūros mėgėjiškame sode ir kt.).
Atkreipiame dėmesį, kad tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, koks skaičius asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, šias sutartis nutrauktų bei pradėtų namų ūkio paslaugas teikti pagal paslaugų kvitą. Atitinkamai nėra aišku, kokio dydžio įplaukų netektų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Be to, teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-702) 1 straipsniu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 55 punkte siūloma nustatyti, kad neapmokestinamosios pajamos yra 1750 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokią įtaką siūlomas teisinis reguliavimas turėtų valstybės biudžeto pajamų surinkimui. Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir įplaukų planavimą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuoja šios srities valstybės politiką, manytina, kad dėl teikiamu įstatymo projektu ir jį lydinčiųjų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-702), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir
paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-704) siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2017-05-17)2
taisykles, projektas tikslintinas: 2.1. projekto 2 straipsnyje reikėtų atsisakyti teksto paryškinimų, išbraukimų; 2.1. įstatymą pasirašančio asmens pareigos išdėstytinos taip: „Respublikos
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2017-05-17)
priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas Nr. XII-2470, kurio 5 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra susijusios su teikiamu projektu. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas, manytina, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Užimtumo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo projektas. Atsižvelgti Š. m. balandžio 12 d. Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-964. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-05-18) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-701, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-703, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-704
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-06-05) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-05-31 sprendimą, atlikome Lietuvos Respublikos žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-701 (toliau – projektas Nr. XIIIP-701), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-703, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-704 antikorupcinį vertinimą. Antikorupcinio vertinimo metu nustatyta, kad projektu Nr. XIIIP-701 siekiama praplėsti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų spektrą, sudarant galimybę namų ūkio paslaugas teikti ne pagal darbo sutartis, o pagal paslaugų kvitus vienkartinio pobūdžio, trumpalaikėms paslaugoms, kurių sąrašą patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip sumažinant nelegalaus darbo apimtis ir neapskaitomo darbo užmokesčio atvejus namų ūkyje. Atlikę projekto Nr. XIIIP-701 ir su juo susijusių minėtų projektų antikorupcinį vertinimą, pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, 2017-12-01 nutarimas Nr. 970 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.
SV-S-276 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7–1.10 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-701 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-701), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-703 ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-704 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-704), tačiau siūlyti minėtus įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (OL 2003 L 165, p. 1) nuostatomis ir pateikta Lietuvos Respublikos terminų banke („namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis“), šiuo metu yra vartojama bendrojoje, socialinėje ir gyvenimo lygio statistikose. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr.
DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, namų ūkių veikla klasifikuojama kaip „namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla“ arba kaip
„namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų
nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu“. Atsižvelgdami į tai, kad sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, ir į Lietuvos Respublikos terminų banke pateikiamą šios sąvokos apibrėžtį, siūlome Įstatymo projektu Nr. XIIIP-701 kartu papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje papildomai nustatant, kad sąvoka „namų ūkis“ suprantama kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis. Be to, įvertinus tai, kad pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas turi teisę gauti ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos arba jų padaliniai, o paslaugos namų ūkiams savo esme turėtų būti suprantamos kaip paslaugos, kurios teikiamos tik fiziniams asmenims, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-701 turėtų būti nustatyta, kad tokių paslaugų gavėjais gali būti tik fiziniai asmenys. 2. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIIIP-704 keičiama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 10 dalis reglamentuoja iš esmės analogiškus teisinius santykius (dėl pajamų, gautų teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą), kaip ir įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas, todėl šio punkto pakeitimas taip pat turi būti įtrauktas į Įstatymo projektą Nr. XIIIP-704. 3. Siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo taikymą (Įstatymo projektui Nr. XIIIP-701 įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus) ir tinkamai pasirengti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-701 įgyvendinimui, siūloma numatyti vėlesnę šio įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą – 2018 m. gegužės 1 d. Pritarti iš dalies. Komiteto nuomone, Įstatyme nepakanka apibrėžti, kas yra laikoma „namų ūkis“, Įstatyme turėtų būti labai aiškiai apibrėžta, kokios paslaugos apima namų ūkio paslaugas. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2018-05-09 bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus siūlymus. 2. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06) I Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant supaprastinti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti Lietuvos respublikos žemės ūkio ir
miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą Nr. XI-2411 ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Pakeitus pavadinimą, atsirastų galimybė ženkliai išplėsti paslaugų teikimą, kurioms šiai dienai teikti būtinas verslo liudijimas, supaprastinta tvarka, tokiu būdu nemokant mokesčių Sodrai ir paliekant asmenis be socialinių garantijų. Be to, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3.
Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, todėl šia pataisa siekiama papildomai nustatyti aiškią „namų ūkio“ sąvokos reikšmę. Pasiūlymas:
Pakeisti
išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės
ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (toliau – žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugos), teikimą, žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo administravimą, nustato žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų kvito (toliau – paslaugų kvitas) pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Sąvoka „namų ūkis“ suprantama kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina būtinomis priemonėmis. 2. Šis įstatymas nenustato atsiskaitymo su paslaugų teikėju už suteiktas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas sąlygų ir tvarkos, kai paslaugų gavėjui teisme yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kai kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo. Komiteto nuomone, Įstatyme nepakanka apibrėžti, kas yra laikoma „namų ūkis“, Įstatyme turėtų būti labai aiškiai apibrėžta, kokios paslaugos apima namų ūkio paslaugas. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2018-05-09 bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus siūlymus. 4.
Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Žemės ūkio, miškininkystės ir namų
ūkio pPaslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą administravimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas administruojančios institucijos, kurios organizuoja paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą bei atlieka funkcijas, susijusias su sveikatos draudimo įmokų surinkimu.“ Nepritarti Nepritarimas susijęs su Seimo nario pasiūlymu dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo. Be to, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog paslaugos namų ūkiams savo esme turėtų būti suprantamos kaip paslaugos, kurios teikiamos tik fiziniams asmenims. Pasiūlymas: Pakeisti
išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė gauti ir teikti žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą
„1. Fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos
padalinys (toliau – juridinis asmuo), kurie gauna žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomi paslaugų gavėjais. 1. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal paslaugų kvitą gavėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys (toliau – juridinis asmuo). 2. Namų ūkio paslaugų pagal paslaugų kvitą gavėju gali būti fizinis asmuo. 2. 3. Fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugų teikėju. 3. 4.
paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą (toliau – Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų sąrašas) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).“ Pritarti iš dalies Nepritarti straipsnio pavadinimo pakeitimui. Nepritarimas susijęs su Seimo nario pasiūlymu dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo. Įstatymo projektą siūloma gražinti iniciatoriams tobulinti, kuriame turėtų būti aptarta, kas gali būti namų ūkio paslaugų gavėjais, kaip siūlo Seimo narys. 6. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti
išdėstyti taip:
„1. Paslaugų kvitas yra apskaitos dokumentas, turintis rekvizitus, pagal kuriuos
galima nustatyti teikiamų paslaugų atitiktį šio įstatymo reikalavimams. Paslaugų kvitas, išrašytas paslaugų gavėjo šio įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimą dėl į Vyriausybės patvirtintą Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų sąrašą įtrauktų paslaugų teikimo. 5. Paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius. 6. Suteikus žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas, paslaugų gavėjas paima iš paslaugų teikėjo antrąjį paslaugų kvito egzempliorių, abiejuose paslaugų kvito egzemplioriuose užpildo galutinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus duomenis ir užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių grąžina paslaugų teikėjui.“ Nepritarti Nepritarimas susijęs su Seimo nario pasiūlymu dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo (žr. išvados 7 psl.).
Be to, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti
išdėstyti taip:
„1. Vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio, miškininkystės ir
namų ūkio paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų valandų skaičių. 2. Paslaugų teikėjas neturi teisės pasitelkti trečiųjų asmenų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugoms teikti. 3. Paslaugų gavėjas privalo sumokėti paslaugų teikėjui paslaugų kvite nurodytą atlygį pasibaigus kiekvienai žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas gali susitarti dėl ilgesnio apmokėjimo už suteiktas paslaugas termino, tačiau jis negali būti ilgesnis kaip 5 kalendorinės dienos pasibaigus paslaugų teikimui. 5.
vietos (buveinės) adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas. Šie duomenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu, neteikiant papildomų deklaracijų ar formų. 6. Paslaugų gavėjas privalo paslaugų teikėjui suteikti aiškią informaciją apie tai, kokios žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugos užsakomos, šių paslaugų teikimo sąlygas, terminą ir rezultatą, kurio tikimasi. 7. Paslaugų gavėjas privalo kontroliuoti, kad paslaugų teikėjas neviršytų maksimalaus 60 dienų termino, nustatyto žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugoms vienam paslaugų gavėjui teikti.“ Nepritarti Nepritarimas susijęs su Seimo nario pasiūlymu dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo. Be to, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)2 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo taikymą ir tinkamai pasirengti įstatymo projekto įgyvendinimui, turi būti numatoma vėlesnė šio įstatymo projekto ir lydimųjų projektų įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2018 m. sausio
ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d.
2018 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Dėl konkrečios įstatymo įsigaliojimo datos apsispręsti pagrindiniame komitete, svarstant projekto iniciatorių patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo narys
2 Argumentai: būtina konkrečiai apibrėžti asmenų ratą, galinčių teikti namų ūkio paslaugas supaprastinta tvarka. Tai yra, papildžius įstatymą namų ūkio paslaugomis, atsiras galimybė teikti jas supaprastinta tvarka, tokiu būdu nemokant mokesčių Sodrai ir paliekant asmenis be socialinių garantijų. Todėl pasiūlyme siūloma numatyti ribotą asmenų ratą (studentai, bedarbiai ar senatvės pensijos amžių sukakę asmenys) namų ūkio paslaugoms teikti, nes atsižvelgiant į jų turimą statusą, tokių paslaugų teikimas jiems labiausiai aktualus. Pasiūlymas: įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,2. Fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio, ir miškininkystės paslaugas, o ir namų ūkio paslaugas
į LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimą ir pasiūlymus, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą (žr.žemiau), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, priėmus teikiamą Įstatymo projektą, fiziniams asmenims atsirastų paskatos rinktis būtent tokią veiklos formą bei slepiant pajamas ar dalį pajamų, išlaikyti neapmokestinamųjų pajamų ribą, tokiu būdu nemokant nei gyventojų pajamų mokesčio, nei valstybinio socialinio, nei sveikatos draudimo mokesčių. T. y. Biudžeto ir finansų nuomone, priešingai nei, kad nurodo Projekto iniciatoriai savo aiškinamajame rašte, tokių paslaugų pagal kvitą išplėtimas, sudarytų prielaidas fiziniams asmenims pasitraukti į „šešėlį“.
Paslaugų pagal kvitą veiklos forma turėtų būti aiškiai identifikuota, atskirta ir nedubliuoti veiklos, kuria gali būti verčiamasi pagal verslo liudijimą. Todėl, Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, Įstatyme turėtų būti labai aiškiai apibrėžta, kokios paslaugos apimtų namų ūkio paslaugas bei turėtų būti nustatytas aiškus įstatymo įgyvendinimo mechanizmas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ ĮSTATYMO NR. XI-2411 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-701 2018 m. gegužės 9 d. Nr. 103-P-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Brukštutė –
Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, R. Laiconienė - Vyriausybės kanceliarijos patarėja, E. Putrimas – Finansų ministerijos Mokesčių teisės skyriaus vedėjas, R. Kaušikas – Žemės ūkio ministerijos Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus patarėjas, D. Špadas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Registrų tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas, E. Galčiūtė – Valstybinių ligonių kasų teisininkė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2017-05-17) Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitą prilyginamas civiliniams teisiniams santykiams, todėl šio pobūdžio darbams nėra taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimai, taip pat paslaugų gavėjui nereikia informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie paslaugas teikiantį asmenį bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas mokamas paslaugas sumos“. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – praplėsti vienkartinių ir laikinų paslaugų spektrą, įgalinant leisti paslaugas pagal paslaugų kvitus teikti ir namų ūkio srityje (namų tvarkymo, valymo, vaikų ar neįgaliųjų asmenų priežiūros, sodo namelių bei teritorijų tvarkymo, sodo ir daržo priežiūros mėgėjiškame sode ir kt.). Atkreipiame dėmesį, kad tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, koks skaičius asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, šias sutartis nutrauktų bei pradėtų namų ūkio paslaugas teikti pagal paslaugų kvitą. Atitinkamai nėra aišku, kokio dydžio įplaukų netektų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Be to, teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-702) 1 straipsniu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 55 punkte siūloma nustatyti, kad neapmokestinamosios pajamos yra 1750 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokią įtaką siūlomas teisinis reguliavimas turėtų valstybės biudžeto pajamų surinkimui.
Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir įplaukų planavimą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuoja šios srities valstybės politiką, manytina, kad dėl teikiamu įstatymo projektu ir jį lydinčiųjų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-702), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-704) siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2017-05-17)2
taisykles, projektas tikslintinas: 2.1. projekto 2 straipsnyje reikėtų atsisakyti teksto paryškinimų, išbraukimų; 2.1. įstatymą pasirašančio asmens pareigos išdėstytinos taip: „Respublikos
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2017-05-17)
priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas Nr. XII-2470, kurio 5 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra susijusios su teikiamu projektu. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas, manytina, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Užimtumo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo projektas. Atsižvelgti Š. m. balandžio 12 d. Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-964. 4.
Teisingumo ministerijos (2017-05-18) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-701, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-703, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-704 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-06-05) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-05-31 sprendimą, atlikome Lietuvos Respublikos žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-701 (toliau – projektas Nr. XIIIP-701), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-703, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-704 antikorupcinį vertinimą. Antikorupcinio vertinimo metu nustatyta, kad projektu Nr.
XIIIP-701 siekiama praplėsti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų spektrą, sudarant galimybę namų ūkio paslaugas teikti ne pagal darbo sutartis, o pagal paslaugų kvitus vienkartinio pobūdžio, trumpalaikėms paslaugoms, kurių sąrašą patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip sumažinant nelegalaus darbo apimtis ir neapskaitomo darbo užmokesčio atvejus namų ūkyje. Atlikę projekto Nr. XIIIP-701 ir su juo susijusių minėtų projektų antikorupcinį vertinimą, pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas, TAR, 2017-12-01, Nr. 19307) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės
papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-701 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-701), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-703 ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-704 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-704), tačiau siūlyti minėtus įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2003 m. birželio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (OL 2003 L 165, p. 1) nuostatomis ir pateikta Lietuvos Respublikos terminų banke („namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis“), šiuo metu yra vartojama bendrojoje, socialinėje ir gyvenimo lygio statistikose. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, namų ūkių veikla klasifikuojama kaip „namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla“ arba kaip
„namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų
nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu“. Atsižvelgdami į tai, kad sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, ir į Lietuvos Respublikos terminų banke pateikiamą šios sąvokos apibrėžtį, siūlome Įstatymo projektu Nr. XIIIP-701 kartu papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje papildomai nustatant, kad sąvoka „namų ūkis“ suprantama kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.
Be to, įvertinus tai, kad pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas turi teisę gauti ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos arba jų padaliniai, o paslaugos namų ūkiams savo esme turėtų būti suprantamos kaip paslaugos, kurios teikiamos tik fiziniams asmenims, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-701 turėtų būti nustatyta, kad tokių paslaugų gavėjais gali būti tik fiziniai asmenys. 2. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-704 keičiama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 10 dalis reglamentuoja iš esmės analogiškus teisinius santykius (dėl pajamų, gautų teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą), kaip ir įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas, todėl šio punkto pakeitimas taip pat turi būti įtrauktas į Įstatymo projektą Nr. XIIIP-704. 3. Siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo taikymą (Įstatymo projektui Nr. XIIIP-701 įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus) ir tinkamai pasirengti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-701 įgyvendinimui, siūloma numatyti vėlesnę šio įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą – 2018 m. gegužės 1 d. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Tobulinant projektą, siūloma atsižvelgti į Vyriausybės siūlymus bei papildomai įvertinti Vyriausybės išvados projekto derinimo metu Žemės ūkio ministerijos pateiktas pastabas įstatymo projektui. 2. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06) I Argumentai: Pasiūlymas teikiamas siekiant supaprastinti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti Lietuvos respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą Nr. XI-2411 ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Pakeitus pavadinimą, atsirastų galimybė ženkliai išplėsti paslaugų teikimą, kurioms šiai dienai teikti būtinas verslo liudijimas, supaprastinta tvarka, tokiu būdu nemokant mokesčių Sodrai ir paliekant asmenis be socialinių garantijų. Be to, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, todėl šia pataisa siekiama papildomai nustatyti aiškią „namų ūkio“ sąvokos reikšmę. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (toliau – žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugos), teikimą, žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo administravimą, nustato žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų kvito (toliau – paslaugų kvitas) pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Sąvoka
„namų ūkis“ suprantama kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė
viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina būtinomis priemonėmis. 2. Šis įstatymas nenustato atsiskaitymo su paslaugų teikėju už suteiktas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas sąlygų ir tvarkos, kai paslaugų gavėjui teisme yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kai kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo, kaip tai yra siūloma Seimo nario pasiūlyme (žr. išvados
iniciatoriams tobulinti, kuriame turėtų būti aptarta ir sąvoka ,,namų ūkis”, kaip siūlo Seimo narys. 4. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio pPaslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą administravimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas administruojančios institucijos, kurios organizuoja paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą bei atlieka funkcijas, susijusias su sveikatos draudimo įmokų surinkimu.“ Nepritarti Nepritarimas susijęs su Seimo nario pasiūlymu dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo (žr. išvados 7 psl.). Be to, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog paslaugos namų ūkiams savo esme turėtų būti suprantamos kaip paslaugos, kurios teikiamos tik fiziniams asmenims. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1,2,3 dalis ir jas išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė gauti ir teikti žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą
„1. Fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys (toliau –
juridinis asmuo), kurie gauna žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomi paslaugų gavėjais. 1. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal paslaugų kvitą gavėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys (toliau – juridinis asmuo). 2. Namų ūkio paslaugų pagal paslaugų kvitą gavėju gali būti fizinis asmuo. 2. 3. Fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugų teikėju. 3. 4.
4Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio pPaslaugų,
kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą (toliau – Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų sąrašas) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).“ Pritarti iš dalies Nepritarti straipsnio pavadinimo pakeitimui. Nepritarimas susijęs su Seimo nario pasiūlymu dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo (žr. išvados 7 psl.). Įstatymo projektą siūloma gražinti iniciatoriams tobulinti, kuriame turėtų būti aptarta, kas gali būti namų ūkio paslaugų gavėjais, kaip siūlo Seimo narys. 6. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1,5,6 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Paslaugų kvitas yra apskaitos dokumentas, turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti teikiamų paslaugų atitiktį šio įstatymo reikalavimams. Paslaugų kvitas, išrašytas paslaugų gavėjo šio įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimą dėl į Vyriausybės patvirtintą Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų sąrašą įtrauktų paslaugų teikimo. 5. Paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius. 6. Suteikus žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas, paslaugų gavėjas paima iš paslaugų teikėjo antrąjį paslaugų kvito egzempliorių, abiejuose paslaugų kvito egzemplioriuose užpildo galutinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus duomenis ir užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių grąžina paslaugų teikėjui.“ Nepritarti Nepritarimas susijęs su Seimo nario pasiūlymu dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo (žr. išvados 7 psl.).
Be to, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1,2,3,5,6,7 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų valandų skaičių. 2. Paslaugų teikėjas neturi teisės pasitelkti trečiųjų asmenų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugoms teikti. 3. Paslaugų gavėjas privalo sumokėti paslaugų teikėjui paslaugų kvite nurodytą atlygį pasibaigus kiekvienai žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas gali susitarti dėl ilgesnio apmokėjimo už suteiktas paslaugas termino, tačiau jis negali būti ilgesnis kaip 5 kalendorinės dienos pasibaigus paslaugų teikimui. 5.
vietos (buveinės) adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas. Šie duomenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu, neteikiant papildomų deklaracijų ar formų. 6. Paslaugų gavėjas privalo paslaugų teikėjui suteikti aiškią informaciją apie tai, kokios žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugos užsakomos, šių paslaugų teikimo sąlygas, terminą ir rezultatą, kurio tikimasi. 7. Paslaugų gavėjas privalo kontroliuoti, kad paslaugų teikėjas neviršytų maksimalaus 60 dienų termino, nustatyto žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugoms vienam paslaugų gavėjui teikti.“ Nepritarti Nepritarimas susijęs su Seimo nario pasiūlymu dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo (žr. išvados 7 psl.). Be to, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8. Seimo narys Edmundas Pupinis (2018-03-06)2 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo taikymą ir tinkamai pasirengti įstatymo projekto įgyvendinimui, turi būti numatoma vėlesnė šio įstatymo projekto ir lydimųjų projektų įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. gegužės 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d.
2018 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Dėl konkrečios įstatymo įsigaliojimo datos apsispręsti pagrindiniame komitete, svarstant projekto iniciatorių patobulintą įstatymo projektą. 6. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Vyriausybės išvados projekto derinimo metu Žemės ūkio ministerijos pateiktas pastabas įstatymo projektui (žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/223045708d6d11e7a5e2b345b086d377) bei į tai, jog nėra aiškaus įstatymo įgyvendinimo mechanizmo (pvz., kokias konkrečiai paslaugas apims namų ūkio paslaugos, kokia institucija bus atsakinga už įstatymo įgyvendinimą papildžius jį namų ūkio paslaugomis, neaptartas nepilnamečių asmenų klausimas teikiant namų ūkio paslaugas). 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: R. Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIIP-701 2020-05-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2017-05-17. 1. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitą prilyginamas civiliniams teisiniams santykiams, todėl šio pobūdžio darbams nėra taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimai, taip pat paslaugų gavėjui nereikia informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie paslaugas teikiantį asmenį bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas mokamas paslaugas sumos“. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – praplėsti vienkartinių ir laikinų paslaugų spektrą, įgalinant leisti paslaugas pagal paslaugų kvitus teikti ir namų ūkio srityje (namų tvarkymo, valymo, vaikų ar neįgaliųjų asmenų priežiūros, sodo namelių bei teritorijų tvarkymo, sodo ir daržo priežiūros mėgėjiškame sode ir kt.). Atkreipiame dėmesį, kad tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, koks skaičius asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, šias sutartis nutrauktų bei pradėtų namų ūkio paslaugas teikti pagal paslaugų kvitą.
Atitinkamai nėra aišku, kokio dydžio įplaukų netektų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Be to, teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-702) 1 straipsniu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 55 punkte siūloma nustatyti, kad neapmokestinamosios pajamos yra 1750 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokią įtaką siūlomas teisinis reguliavimas turėtų valstybės biudžeto pajamų surinkimui. Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir įplaukų planavimą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuoja šios srities valstybės politiką, manytina, kad dėl teikiamu įstatymo projektu ir jį lydinčiųjų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-702), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-704) siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti2
išvada, 2017-05-17. 2
2Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
straipsnyje reikėtų atsisakyti teksto paryškinimų, išbraukimų;
pasirašančio asmens pareigos išdėstytinos taip: „Respublikos Prezidentas“.
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2017-05-17. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigalios Seimo priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas Nr. XII-2470, kurio 5 straipsnio 3 punkto bei
projektu. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas, manytina, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Užimtumo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo projektas. Pritarti4 Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada, 2017-05-18. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-701, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-703, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-704 (toliau ‑
teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada, 2017-06-05. Antikorupcinio vertinimo metu nustatyta, kad projektu Nr.
XIIIP-701 siekiama praplėsti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų spektrą, sudarant galimybę namų ūkio paslaugas teikti ne pagal darbo sutartis, o pagal paslaugų kvitus vienkartinio pobūdžio, trumpalaikėms paslaugoms, kurių sąrašą patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip sumažinant nelegalaus darbo apimtis ir neapskaitomo darbo užmokesčio atvejus namų ūkyje. Atlikę projekto Nr. XIIIP-701 ir su juo susijusių minėtų projektų antikorupcinį vertinimą, pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2017-11-29. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-701 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-701), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-702, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-703 ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-704 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-704), tačiau siūlyti minėtus įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
„namų ūkis“ apibrėžtis, parengta vadovaujantis 2003 m. birželio 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (OL 2003 L 165, p.
1) nuostatomis ir pateikta Lietuvos Respublikos terminų banke („namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis“), šiuo metu yra vartojama bendrojoje, socialinėje ir gyvenimo lygio statistikose. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, namų ūkių veikla klasifikuojama kaip „namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla“ arba kaip „namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu“. Atsižvelgdami į tai, kad sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, ir į Lietuvos Respublikos terminų banke pateikiamą šios sąvokos apibrėžtį, siūlome Įstatymo projektu Nr. XIIIP-701 kartu papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje papildomai nustatant, kad sąvoka „namų ūkis“ suprantama kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis. Be to, įvertinus tai, kad pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas turi teisę gauti ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos arba jų padaliniai, o paslaugos namų ūkiams savo esme turėtų būti suprantamos kaip paslaugos, kurios teikiamos tik fiziniams asmenims, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-701 turėtų būti nustatyta, kad tokių paslaugų gavėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2017-11-29. 2. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-704 keičiama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 10 dalis reglamentuoja iš esmės analogiškus teisinius santykius (dėl pajamų, gautų teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą), kaip ir įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas, todėl šio punkto pakeitimas taip pat turi būti įtrauktas į Įstatymo projektą Nr. XIIIP-704. Pritarti3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2017-11-29. 3. Siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo taikymą (Įstatymo projektui Nr. XIIIP-701 įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus) ir tinkamai pasirengti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-701 įgyvendinimui, siūloma numatyti vėlesnę šio įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą – 2018 m. gegužės 1 d. Pritarti4 Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, 2018-03-06. 1 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant supaprastinti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir
miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą Nr. XI-2411 ir jį išdėstyti taip:
5 Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, 2018-03-06. 1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, todėl šia pataisa siekiama papildomai nustatyti aiškią „namų ūkio“ sąvokos reikšmę. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (toliau – žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugos), teikimą, žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo administravimą, nustato žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų kvito (toliau – paslaugų kvitas) pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Sąvoka „namų ūkis“ suprantama kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina būtinomis priemonėmis. 2. Šis įstatymas nenustato atsiskaitymo su paslaugų teikėju už suteiktas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas sąlygų ir tvarkos, kai paslaugų gavėjui teisme yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kai kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.“
6 Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, 2018-03-06. 1
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Žemės ūkio, miškininkystės ir
namų ūkio pPaslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą administravimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas administruojančios institucijos, kurios organizuoja paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą bei atlieka funkcijas, susijusias su sveikatos draudimo įmokų surinkimu.“
7 Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, 2018-03-06.
1
(2), (3) Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog paslaugos namų ūkiams savo esme turėtų būti suprantamos kaip paslaugos, kurios teikiamos tik fiziniams asmenims. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Teisė gauti ir teikti žemės ūkio, miškininkystės ir
namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą
„1. Fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar
jos padalinys (toliau – juridinis asmuo), kurie gauna žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomi paslaugų gavėjais. 1. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal paslaugų kvitą gavėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys (toliau – juridinis asmuo). 2. Namų ūkio paslaugų pagal paslaugų kvitą gavėju gali būti fizinis asmuo. 2. 3. Fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugų teikėju. 3. 4. Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio pPaslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą (toliau – Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų sąrašas) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).“
8 Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, 2018-03-06. 1
(5), (6) Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1, 5, 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Paslaugų kvitas yra apskaitos dokumentas, turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti teikiamų paslaugų atitiktį šio įstatymo reikalavimams.
Paslaugų kvitas, išrašytas paslaugų gavėjo šio įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimą dėl į Vyriausybės patvirtintą Žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų sąrašą įtrauktų paslaugų teikimo. 5. Paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius. 6. Suteikus žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas, paslaugų gavėjas paima iš paslaugų teikėjo antrąjį paslaugų kvito egzempliorių, abiejuose paslaugų kvito egzemplioriuose užpildo galutinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus duomenis ir užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių grąžina paslaugų teikėjui.“
9 Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, 2018-03-06. 1
(2), (3), (5), (6), (7) Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į siūlomą naują įstatymo pavadinimo formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų valandų skaičių. 2. Paslaugų teikėjas neturi teisės pasitelkti trečiųjų asmenų žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugoms teikti. 3.
paslaugų kvite nurodytą atlygį pasibaigus kiekvienai žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimo dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas gali susitarti dėl ilgesnio apmokėjimo už suteiktas paslaugas termino, tačiau jis negali būti ilgesnis kaip 5 kalendorinės dienos pasibaigus paslaugų teikimui. 5. Paslaugų gavėjas pagal jo deklaruotos gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas. Šie duomenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu, neteikiant papildomų deklaracijų ar formų. 6. Paslaugų gavėjas privalo paslaugų teikėjui suteikti aiškią informaciją apie tai, kokios žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugos užsakomos, šių paslaugų teikimo sąlygas, terminą ir rezultatą, kurio tikimasi. 7. Paslaugų gavėjas privalo kontroliuoti, kad paslaugų teikėjas neviršytų maksimalaus 60 dienų termino, nustatyto žemės ūkio, miškininkystės ir namų ūkio paslaugoms vienam paslaugų gavėjui teikti.“
10 Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, 2018-03-06. 2 1,2 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo taikymą ir tinkamai pasirengti įstatymo projekto įgyvendinimui, turi būti numatoma vėlesnė šio įstatymo projekto ir lydimųjų projektų įsigaliojimo data.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio
išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2018 m. sausio
ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2018 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, jog siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo taikymą ir tinkamai pasirengti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-701 įgyvendinimui, siūloma numatyti vėlesnę šio įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą. 11 Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas, 2018-05-10. 1
Argumentai: Būtina konkrečiai apibrėžti asmenų ratą, galinčių teikti namų ūkio paslaugas supaprastinta tvarka. Tai yra, papildžius įstatymą namų ūkio paslaugomis, atsiras galimybė teikti jas supaprastinta tvarka, tokiu būdu nemokant mokesčių Sodrai ir paliekant asmenis be socialinių garantijų. Todėl pasiūlyme siūloma numatyti ribotą asmenų ratą (studentai, bedarbiai ar senatvės pensijos amžių sukakę asmenys) namų ūkio paslaugoms teikti, nes atsižvelgiant į jų turimą statusą, tokių paslaugų teikimas jiems labiausiai aktualus. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip: „2. Fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio, ir miškininkystės paslaugas, o ir namų ūkio paslaugas – studentas, bedarbis ar senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo pagal paslaugų kvitą, yra laikomasi paslaugų teikėju.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada, 2018-05-09. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Vyriausybės išvados projekto derinimo metu Žemės ūkio ministerijos pateiktas pastabas įstatymo projektui (žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/223045708d6d11e7a5e2b345b086d377) bei į tai, jog nėra aiškaus įstatymo įgyvendinimo mechanizmo (pvz., kokias konkrečiai paslaugas apims namų ūkio paslaugos, kokia institucija bus atsakinga už įstatymo įgyvendinimą papildžius jį namų ūkio paslaugomis, neaptartas nepilnamečių asmenų klausimas teikiant namų ūkio paslaugas). Pritarti2 Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvada, 2018-05-23. Komiteto sprendimas: Atsižvelgiant į LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimą ir pasiūlymus, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą (žr. žemiau), Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, priėmus teikiamą Įstatymo projektą, fiziniams asmenims atsirastų paskatos rinktis būtent tokią veiklos formą bei slepiant pajamas ar dalį pajamų, išlaikyti neapmokestinamųjų pajamų ribą, tokiu būdu nemokant nei gyventojų pajamų mokesčio, nei valstybinio socialinio, nei sveikatos draudimo mokesčių. T. y. Biudžeto ir finansų nuomone, priešingai nei, kad nurodo Projekto iniciatoriai savo aiškinamajame rašte, tokių paslaugų pagal kvitą išplėtimas, sudarytų prielaidas fiziniams asmenims pasitraukti į „šešėlį“. Paslaugų pagal kvitą veiklos forma turėtų būti aiškiai identifikuota, atskirta ir nedubliuoti veiklos, kuria gali būti verčiamasi pagal verslo liudijimą.
Todėl, Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, Įstatyme turėtų būti labai aiškiai apibrėžta, kokios paslaugos apimtų namų ūkio paslaugas bei turėtų būti nustatytas aiškus įstatymo įgyvendinimo mechanizmas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Reg. Nr. XIIIP-701 iniciatoriams tobulinti, aiškiai ir tiksliai nustatyti asmenų ratą, galinčių teikti namų ūkio paslaugas supaprastinta tvarka, ir paslaugas, kurios apima namų ūkio paslaugas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto patarėjas Rolandas Juknevičius