1b pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
2017 m.. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 310 straipsnio pakeitimas Pakeisti 310 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais
1Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams, arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. 2. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo nariai Dovilė Šakalienė Vitalijus Gailius Eugenijus Gentvilas
1b pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 310 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais
dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų ir įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams, arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki dviejų metų ir įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Seimo nariai Dovilė Šakalienė Juozas Olekas Algirdas Sysas Rasa Budbergytė Raminta Popovienė
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Vis dažniau visuomenę sukrečia rezonansinės bylos, kada asmenys žiauriai elgiasi su gyvūnais, juos kankina ir tai viešai demonstruoja bei didžiuojasi dalindamiesi žiauriais vaizdais socialiniuose tinkluose. Tokio elgesio modelio sklaida yra ypač žalinga vaikams ir paaugliams, kurie yra imlesni ir jautresni smurtinio pobūdžio informacijai, įskaitant ir paskatą pakartoti tokį elgesį siekiant populiarumo, mėginant kompensuoti dėmesio trūkumą ar kitų priežasčių. Pažymėtina, kad itin didelė rizika kyla kalbant apie vaikus, patyrusius smurtą – kaip rodo moksliniai tyrimai, smurtą patiriantys ar smurtą stebintys vaikai šias traumuojančias patirtis yra linkę „pakartoti“ ant gyvūnų ir tokiu būdu išlieti savo baimę bei pyktį, ir turint omenyje smurto prieš vaikus paplitimą mūsų visuomenėje, tokio elgesio modelio „pasiūlymas“ yra ypatingai pavojingas. Šiuo metu esančioje Baudžiamojo kodekso normoje numatytas labai platus spektras sankcijų už žiaurų elgesį su gyvūnu, dėl kurio gyvūnas buvo suluošintas arba žuvo – nuo baudos iki viešųjų darbų ar realaus laisvės atėmimo. Toks kvalifikavimas yra netinkamas, nes už sunkias smurto prieš gyvūną formas – sukeliančias gyvūno luošumą arba mirtį – galima atsipirkti keliasdešimties eurų bauda ar keliomis savaitėmis vejos pjovimo miesto parke. Manytina, kad piniginės baudos taikymas kaip savarankiškos bausmės nėra adekvati sankcija už tokią žiaurią smurtinę nusikalstamą veiką, todėl siūlytina jos atsisakyti.
Taip pat sankcijos nėra diferencijuojamos atsižvelgiant į kvalifikuojančias (sunkinančias) aplinkybes, tokias kaip veikimas grupėje, viešas smurto demonstravimas ar informacijos apie įvykdytus žiaurius veiksmus ir jų pasekmes sklaida, skatinimas kitus asmenis kartoti įvykdytą žiaurų elgesį ar ketinimo pačiam tęsti tokius veiksmus viešinimas. Manytina, kad viešieji darbai kaip bausmė už smurtinį nusikaltimą, lydimą kvalifikuojančių aplinkybių liudijančių ypatingą cinizmą ir/ar didžiavimąsi smurtiniais veiksmais prieš bejėgišką gyvą būtybę nėra tinkama sankcija, nei kaip adekvati bausmė, nei kaip efektyvi elgesio keitimo priemonė. Ne sykį viešoje erdvėje dėl to pasisakė viešaisiais darbais nuteistus asmenis priimančios įstaigos (pavyzdžiui, negalią turinčių asmenų socialinės globos namai), ir išreiškė nerimą bei susirūpinimą, kai už smurtinį elgesį asmenys baudžiami darbu, apimančiu tiesioginį kontaktą su pažeidžiamais asmenimis. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į kvalifikuojančių aplinkybių įvedimą laisvės atėmimo sankcija negali būti mažesnė nei vieneri metai. Todėl būtina BK 310 straipsnyje apibrėžti aukščiau išvardintas aplinkybes ir už sunkias žiauraus elgesio su gyvūnu formas, lydimas kvalifikuojančių aplinkybių, numatyti realią laisvės atėmimo bausmę. Projekto autoriai: Seimo nariai Parengto projekto tikslai :
Projektu siekiama numatyti nusikalstamos veikos sunkumą atitinkančias sankcijas. Parengto projekto uždaviniai: Apibrėžti BK310 str. veiką kvalifikuojančias aplinkybes bei diferencijuoti sankcijas. 3.Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: BK 310 str. numato platų bausmės spektrą bei neapibrėžia kvalifikuojančių aplinkybių: „1.
Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pakeitus įstatymą tikimasi realaus laisvės atėmimo už labai žiaurius nusikaltimus su gyvūnais. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas turėtų gerinti kriminogeninę situaciją, o korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
BK 310 straipsnis. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymui įgyvendinti įstatymų lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo įgyvendinimas įtakos biudžetui neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Projektą parengė Seimo nariai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
elgesys su gyvūnais 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Dovilė Šakalienė Vitalijus Gailius Eugenijus Gentvilas
baudžiamojo KODEKSO 310 STRAIPSNIo PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Vis dažniau visuomenę sukrečia rezonansinės bylos, kada asmenys žiauriai elgiasi su gyvūnais, juos kankina ir tai viešai demonstruoja bei didžiuojasi dalindamiesi žiauriais vaizdais socialiniuose tinkluose. Tokio elgesio modelio sklaida yra ypač žalinga vaikams ir paaugliams, kurie yra imlesni ir jautresni smurtinio pobūdžio informacijai, įskaitant ir paskatą pakartoti tokį elgesį siekiant populiarumo, mėginant kompensuoti dėmesio trūkumą ar kitų priežasčių. Pažymėtina, kad itin didelė rizika kyla kalbant apie vaikus, patyrusius smurtą – kaip rodo moksliniai tyrimai, smurtą patiriantys ar smurtą stebintys vaikai šias traumuojančias patirtis yra linkę „pakartoti“ ant gyvūnų ir tokiu būdu išlieti savo baimę bei pyktį, ir turint omenyje smurto prieš vaikus paplitimą mūsų visuomenėje, tokio elgesio modelio „pasiūlymas“ yra ypatingai pavojingas. Šiuo metu esančioje Baudžiamojo kodekso normoje numatytas labai platus spektras sankcijų už žiaurų elgesį su gyvūnu, dėl kurio gyvūnas buvo suluošintas arba žuvo – nuo baudos iki viešųjų darbų ar realaus laisvės atėmimo. Toks kvalifikavimas yra netinkamas, nes už sunkias smurto prieš gyvūną formas – sukeliančias gyvūno luošumą arba mirtį – galima atsipirkti keliasdešimties eurų bauda ar keliomis savaitėmis vejos pjovimo miesto parke. Manytina, kad viešųjų darbų taikymas kaip savarankiškos bausmės nėra adekvati sankcija už tokią žiaurią smurtinę nusikalstamą veiką, todėl siūlytina jos atsisakyti.
Taip pat sankcijos nėra diferencijuojamos atsižvelgiant į kvalifikuojančias (sunkinančias) aplinkybes, tokias kaip veikimas grupėje, viešas smurto demonstravimas ar informacijos apie įvykdytus žiaurius veiksmus ir jų pasekmes sklaida, skatinimas kitus asmenis kartoti įvykdytą žiaurų elgesį ar ketinimo pačiam tęsti tokius veiksmus viešinimas. Manytina, kad viešieji darbai kaip bausmė už smurtinį nusikaltimą, lydimą kvalifikuojančių aplinkybių liudijančių ypatingą cinizmą ir/ar didžiavimąsi smurtiniais veiksmais prieš bejėgišką gyvą būtybę nėra tinkama sankcija, nei kaip adekvati bausmė, nei kaip efektyvi elgesio keitimo priemonė. Ne sykį viešoje erdvėje dėl to pasisakė viešaisiais darbais nuteistus asmenis priimančios įstaigos (pavyzdžiui, negalią turinčių asmenų socialinės globos namai), ir išreiškė nerimą bei susirūpinimą, kai už smurtinį elgesį asmenys baudžiami darbu, apimančiu tiesioginį kontaktą su pažeidžiamais asmenimis. Todėl būtina BK 310 straipsnyje apibrėžti aukščiau išvardintas aplinkybes ir už sunkias žiauraus elgesio su gyvūnu formas, lydimas kvalifikuojančių aplinkybių, numatyti realią laisvės atėmimo bausmę ir svarbiausia sutelkti dėmesį į asmens perauklėjimą, įpareigojant jį lankyti perauklėjimo programą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: BK 310 str. numato platų bausmės spektrą bei neapibrėžia kvalifikuojančių aplinkybių: „1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pakeitus LR Baudžiamojo kodekso
gyvūnu formas, lydimas kvalifikuojančių aplinkybių, numatyta reali laisvės atėmimo bausmė ir svarbiausia sutelktas dėmesys į asmens perauklėjimą, įpareigojant jį lankyti perauklėjimo programą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas turėtų gerinti kriminogeninę situaciją, o korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja
bei Europos Sąjungos dokumentams
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įstatymų lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas įtakos biudžetui neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
elgesys su gyvūnais 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai Parašas Dovilė Šakalienė Juozas Olekas Algirdas Sysas Rasa Budbergytė Raminta Popovienė
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-07-12 Nr. S-2017-6870 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. S-2017-6870 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-988, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje panaikinama alternatyvi baudos bausmė. Tačiau pabrėžtina, kad šis pakeitimas neatitinka sistemiškumo principo reikalavimų. Visų pirma, akcentuotina, kad BK 310 straipsnis sisteminiais ryšiais yra glaudžiai susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16
dalies 2 punktu, gali siekti net iki 500 MGL (t. y. 18 830 eurų[1]). Atsižvelgiant į tai, baudos bausmė ir jos dydis BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra sistemiškai pagrįsti, priešingai, nei aiškinamajame rašte pateiktas teiginys, jog (past. – cituojama, kalba neredaguota) <...> už sunkias smurto prieš gyvūną formas – sukeliančias gyvūno luošumą arba mirtį
dalies dispozicijoje įtvirtinami žiauraus elgesio su gyvūnais veiką kvalifikuojantys požymiai: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Cituojama dispozicija svarstytina, atsižvelgiant į šias pastabas:
žodžių „ir viešino šiuos veiksmus“ pertekliniai kartojami pagrindinės sudėties požymiai. Atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo ypatumus, šioje dalyje turėtų būti pateikta nukreipiančioji nuoroda į straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui – „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“ ar pan.). 2.2. Veiką kvalifikuojantis požymis – „viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą“. Pirmiausia akcentuotina, kad iš projekte pateiktos nusikaltimo sudėties konstrukcijos nėra aišku, ar tai yra kumuliatyvus požymis žiauriam elgesiui su gyvūnu ir jo kankinimui ar alternatyvus (t. y. kad atsakytum pagal BK 310 straipsnio 2 dalį nebus būtina pačiam žiauriai elgtis su gyvūnu ar jį kankinti, o pakaks viešai išreikšti teigiamą kito asmens padarytų veiksmų vertinimą). Jeigu šį požymį traktuotume kaip alternatyvų požymį žiauriam elgesiui ar kankinimui, jis neatitiktų proporcingumo principo bei bendrųjų veikos kriminalizavimui keliamų kriterijų, pavyzdžiui, veikos pavojingumo. Jeigu viešai išreikšto teigiamo veiksmų vertinimo požymis sudėties kontekste traktuotinas kumuliatyviai su žiauraus elgesio ir kankinimo požymiais, asmuo turėtų išreikšti teigiamą savo paties veiksmų vertinimą. Tokia naujojo požymio traktuotė neatitiktų logikos reikalavimų ir būtų nepagrįsta.
Atkreiptinas dėmesys, kad BK 310 straipsnyje įtvirtinti tyčinio nusikaltimo sudėties požymiai – t. y. šį nusikaltimą darydamas asmuo ne tik turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, bet ir jų norėti ar sąmoningai leisti jiems atsirasti. Pabrėžtina ir tai, kad asmens požiūris į savo nusikalstamą veiką po jos padarymo ir jos vertinimas (pavyzdžiui, gailisi ar ne) yra ne veikos kvalifikavimo, o bausmės skyrimo stadijos dalykas. 2.3. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „išreiškė ketinimą juos tęsti“. Baudžiamosios teisės moksle atitinkamas požymis traktuojamas kaip „tyčios iškėlimas aikštėn“. Baudžiamosios teisės poveikio priemonės yra įmanomos tik už realią ir objektyviai pasireiškiančią veiką, o asmenų mintys ar įsitikinimai neatitinka jos dalyko, t. y. nusikalstamai veikai keliamų kriterijų[2]. Kita vertus, „išreikštas ketinimas tęsti veiksmus“ taip pat neatitinka ir parengtinės nusikalstamos veikos stadijų (nei rengimosi, nei pasikėsinimo) požymių, be to, yra neaiškaus turinio. 2.4. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „veikė asmenų grupėje“. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra įtvirtintos bendrininkavimo formos „asmenų grupės“. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Pabrėžtina, kad nė vienos iš šių bendrininkavimo formų įtvirtinimas kaip kvalifikuojančios aplinkybės nusikalstamos veikos sudėtyse nėra pateisinamas. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė turi sunkinti, o bendrininkų grupė gali sunkinti baudžiamąją atsakomybę (žr. – BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus) visų nusikaltimų atveju ir tai daryti ne veikos kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje.
Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos dalyviai, remiantis BK 26 straipsnio 5 dalimi, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal BK 249 straipsnį kaip vykdytojai. Įtvirtinus bendrininkų ar organizuotos grupės požymį konkrečioje BK specialiosios dalies sudėtyje, šie požymiai taptų nusikalstamos veikos sudėties požymiais ir atitinkamai – nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyku. Bendrininkų ar organizuota grupės kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika[3], negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, o tai draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas. Pastebėtina, jog bendrininkų ar organizuotos grupės kvalifikuojantys požymiai yra įtvirtinti ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 157 str. 2 d., 170¹ str. 1 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo. Pabrėžtina ir tai, kad iš išvardintų trijų bendrininkavimo formų BK 310 straipsnio 2 dalies (past.
Vadovaujantis, BK 25 straipsnio 3 dalimi: „Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.“ Remiantis BK 25 straipsnio 4 dalimi: „Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.“ Dėl tos priežasties, jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai ir, vis dėlto, apsispręsta BK 310 straipsnio 2 dalyje palikti veiką kvalifikuojantį požymį asmenų grupę, jis turėtų būti performuluotas į bendrininkų grupę. 2.5. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams“. Visų pirma, akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl projekte pasirinkta žodžio „mažametis“ daugiskaitos forma. Manytina, kad vienaskaitinė aptariamo žodžio forma šios sudėties kontekste būtų labiau tinkama. Antra vertus, atitinkamo kvalifikuojančio požymio įtvirtinimas BK 310 straipsnio 2 dalyje BK sistemos prasme apskritai nėra pagrįstas. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad pritarus šiam požymiui mažamečio mušimas arba kankinimas pagal BK
atėmimo) būtų vertinama kaip mažiau pavojinga nusikalstama veika nei gyvūno (pavyzdžiui, šuns) mušimas ar kankinimas mažamečio asmens akivaizdoje (past.
šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Visų pirma, akcentuotina, kad jungtukas „iš“ keistinas jungtuku „dėl“. Be to, analogiškai 2.4. pastabai, akcentuotina, kad chuliganiškos paskatos yra bendroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat pabrėžtina, kad šioje sudėtyje chuliganiškų paskatų kvalifikuojantis požymis nėra tinkamas, atsižvelgiant į jo turinį. Teismai ne vienoje byloje yra išaiškinę, jog chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu (ar tyčiniu sveikatos sutrikdymu) be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas (past. citatos kalba neredaguota), akivaizdus neadekvatumas[4]. Toks chuliganiškų paskatų turinio suvokimas savaime atitiktų daugumą žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. 3. Nepritarus BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijai, jos sankcija prarastų prasmę. Kita vertus, šioje dalyje pateikta sankcija taip pat yra kritikuotina ir neatitinka BK sistemos reikalavimų. Visų pirma, pabrėžtina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių. Antra, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba (past. – kaip šiuo atveju – „nuo vienerių metų“). Akcentuotina, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę.
Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad lyginant BK 310 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumą su kitomis nusikalstamomis veikomis, atsakomybės griežtinimas už šią veiką yra sistemiškai pagrįstas (būtinas), bet ne naikinant alternatyvias laisvės atėmimui bausmes straipsnio sankcijoje, o, pavyzdžiui, diferencijuoti BK 310 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą baudžiamąją atsakomybę pagal kilusius padarinius (gyvūno suluošinimą ar jo žūtį) ir pagal tai nustatyti skirtingo pavojingumo nusikaltimų sudėtis atskiruose BK 310 straipsnio dalyse. 4. Projektu keičiamo BK 310 straipsnio 3 dalyje žodžių junginys „numatytą veiką“ keistinas žodžių junginiu „numatytas veikas“. 5. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. 6. Teikiamame projekto pavadinime nerašytinas žodis
„PROJEKTAS“. Vadovaujantis Rekomendacijų 31.1. punktu, projekto pavadinime
žodis „ĮSTATYMAS“ (past. – ne „ĮSTATYMO“ kaip yra projekte) turi būti nukeltas į kitą eilutę. Žodžiai „BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO“ rašytini vienoje eilutėje. 7. Teikiamame projekte keičiamo straipsnio numeris ir jo pavadinimas turėtų būti rašomi paryškintomis raidėmis. Kita vertus, projekte nurodoma data ir numeris, priešingai, neturėtų būti paryškinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1]Past.
kartus viršija maksimalią baudos nuobaudą, numatytą ANK 346 straipsnyje. [2] Past. – BK yra kelios šios taisyklės išimtys, pavyzdžiui, BK 145 straipsnis („Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“) ar 170² straipsnis („Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“). [3]Pavyzdžiui, LAT išžaginimų ir seksualinių prievartavimų bylose yra pateikęs išaiškinimą, kad – „Išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, padarytas organizuotos grupės, kvalifikuojamas tik pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio
[Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49
„Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose
bylose“. Teismų praktika. 2004, 22]. [4] Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234/2013.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-16 Nr. S-2018-2927 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo nr. XIIIP‑988(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 988(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – Rekomendacijos) 11 punktu, žodis
„Projektas“ rašytinas teisės akto projekte virš teisės
akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis. Atsižvelgiant į tai, teisės akto pavadinime brauktinas žodis „PROJEKTAS“, o žodis „ĮSTATYMO“ keistinas žodžiu „ĮSTATYMAS“. 2. Vadovaujantis Rekomendacijų 113 punkto 1 papunkčiu, žyma „projekto lyginamasis variantas“ rašytina mažosiomis paryškintomis raidėmis. 3. Vadovaujantis Rekomendacijų 113 punkto 2 papunkčiu: „Projekto lyginamasis variantas dėstomas taip pat kaip ir teisės akto pakeitimo projektas, jame nurodyti pakeitimai turi sutapti su teisės akto projekte keičiamų straipsnių ar punktų ir (ar) jų sudedamųjų dalių pakeitimais.“ Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas ir jo lyginamasis variantas neatitinka vienas kito (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Projekto lyginamajame variante yra pateiktas 2 straipsnis
„Įstatymo įsigaliojimas“ (past. – straipsnyje nurodoma, kad „šis
įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“), kurio nėra projekte. Be to, akcentuotina, kad ši speciali įstatymo įsigaliojimo data aiškinamuoju raštu nėra pagrįsta. 4. Projekte nurodoma data ir numeris neturėtų būti paryškinti. Projekto lyginamajame variante po metų nuorodos – „2018 m.“ – brauktinas perteklinis skyrybos ženklas „taškas“. 5. Teikiamu projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinama alternatyvi poveikio priemonė (bausmė?) – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis pakeitimas neatitinka BK sistemos. Nustačius įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje – atitinkama priemonė laikytina bausme, nes BK specialiosios dalies straipsnio sankcijose nurodomos tik fiziniam asmeniui skiriamos bausmės už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertinant kaip bausmę, keltini šie probleminiai aspektai:
Visų pirma, BK 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė – „Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.“ Atsižvelgiant į tai ir pritarus siūlomam reguliavimui, už žiaurų elgesį su gyvūnu įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje negalėtų būti skiriamas kartu su jokia kita bausme, pavyzdžiui, bauda, areštu ar laisvės atėmimu. Antra, BK specialiosios dalies sankcijose bausmės pradedamos vardinti nuo švelniausios, o baigiamos – pačia griežčiausia bausmės rūšimi. Vadovaujantis šia taisykle, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje būtų traktuojamas kaip griežtesnė bausmės rūšis net už terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Trečia, BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose gali būti numatytos tik bausmės, atitinkančios bausmių sistemą. Baigtinis bausmių rūšių sąrašas fiziniam asmeniui už nusikaltimo padarymą yra numatytas BK 42 straipsnio 1 dalyje: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad BK specialiosios dalies atskirų straipsnių sankcijose negali būti nustatytos kitos bausmių rūšys, kurių nėra nurodyta BK 42 straipsnyje.
Keliant prielaidą, kad projekto rengėjai įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertina ne kaip bausmę, o kaip baudžiamojo poveikio priemonę (past. – priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį), atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nėra nurodomos. Baudžiamojo poveikio priemonių sistema numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sąraše įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje pateikta nėra, dėl ko atitinkamos priemonės negalima laikyti ne tik bausme, bet ir baudžiamojo poveikio priemone. Be to, siekiant kodekse numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, nepakaktų vien praplėsti BK 67 straipsnio 2 dalies sąrašo, bet BK IX skyriuje reikėtų įtvirtinti naują straipsnį, reglamentuojantį atitinkamos poveikio priemonės esmę, taikymą, terminus ir pan.[1] Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl projektu keičiamos BK 310 straipsnio 2 dalies sankcijos. 6.
dalies dispozicijoje įtvirtinami žiauraus elgesio su gyvūnais veiką kvalifikuojantys požymiai: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Cituojamai dispozicijai trūksta pagrįstumo, atsižvelgiant į šias pastabas:
žodžių „ir viešino šiuos veiksmus“ pertekliniai kartojami pagrindinės sudėties požymiai. Atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo ypatumus, šioje dalyje turėtų būti pateikta nukreipiančioji nuoroda į straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui – „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“ ar pan.). 6.2. Veiką kvalifikuojantis požymis – „viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą“. Pirmiausia akcentuotina, kad iš projekte pateiktos nusikaltimo sudėties konstrukcijos nėra aišku, ar tai yra kumuliatyvus požymis žiauriam elgesiui su gyvūnu ir jo kankinimui ar alternatyvus (t. y. kad atsakytum pagal BK 310 straipsnio 2 dalį nebus būtina pačiam žiauriai elgtis su gyvūnu ar jį kankinti, o pakaks viešai išreikšti teigiamą kito asmens padarytų veiksmų vertinimą). Jeigu šį požymį traktuotume kaip alternatyvų požymį žiauriam elgesiui ar kankinimui, jis neatitiktų proporcingumo principo bei bendrųjų veikos kriminalizavimui keliamų kriterijų, pavyzdžiui, veikos pavojingumo. Jeigu viešai išreikšto teigiamo veiksmų vertinimo požymis sudėties kontekste traktuotinas kumuliatyviai su žiauraus elgesio ir kankinimo požymiais, asmuo turėtų išreikšti teigiamą savo paties veiksmų vertinimą. Tokia naujojo požymio traktuotė abejotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad BK 310 straipsnyje įtvirtinti tyčinio nusikaltimo sudėties požymiai – t. y. šį nusikaltimą darydamas asmuo ne tik turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, bet ir jų norėti ar sąmoningai leisti jiems atsirasti. Pabrėžtina ir tai, kad asmens požiūris į savo nusikalstamą veiką po jos padarymo ir jos vertinimas (pavyzdžiui, gailisi ar ne) yra ne veikos kvalifikavimo, o bausmės skyrimo stadijos dalykas. 6.3. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „išreiškė ketinimą juos tęsti“. Baudžiamosios teisės doktrinoje atitinkamas požymis traktuojamas kaip „tyčios iškėlimas aikštėn“. Baudžiamosios teisės poveikio priemonės yra įmanomos tik už realią ir objektyviai pasireiškiančią veiką, o asmenų mintys ar įsitikinimai neatitinka jos dalyko, t. y. nusikalstamai veikai keliamų kriterijų[2]. Kita vertus, „išreikštas ketinimas tęsti veiksmus“ taip pat neatitinka ir parengtinės nusikalstamos veikos stadijų (nei rengimosi, nei pasikėsinimo) požymių, be to, yra neaiškaus turinio. 6.4. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „veikė asmenų grupėje“. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra įtvirtintos „asmenų grupės“ bendrininkavimo formos. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimo formos yra trys: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Pabrėžtina, kad nė vienos iš šių bendrininkavimo formų įtvirtinimas kaip kvalifikuojančios aplinkybės nusikalstamos veikos sudėtyse taip pat nebūtų pagrįstas. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė turi sunkinti, o bendrininkų grupė gali sunkinti baudžiamąją atsakomybę (žr. – BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus) visų nusikaltimų atveju ir tai daryti ne veikos kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje.
Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos dalyviai, remiantis BK 26 straipsnio 5 dalimi, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal BK 249 straipsnį kaip vykdytojai. Įtvirtinus bendrininkų ar organizuotos grupės požymį konkrečioje BK specialiosios dalies sudėtyje, šie požymiai taptų nusikalstamos veikos sudėties požymiais ir atitinkamai – nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyku. Bendrininkų ar organizuotos grupės kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika[3], negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, o tai draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas. Pastebėtina, jog bendrininkų ar organizuotos grupės kvalifikuojantys požymiai yra įtvirtinti ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 157 str. 2 d., 170¹ str. 1 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo. Pabrėžtina ir tai, kad iš išvardintų trijų bendrininkavimo formų BK 310 straipsnio 2 dalies (past.
Vadovaujantis, BK 25 straipsnio 3 dalimi: „Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.“ Remiantis BK 25 straipsnio 4 dalimi: „Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.“ Dėl tos priežasties, jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai ir, vis dėlto, apsispręsta BK 310 straipsnio 2 dalyje palikti veiką kvalifikuojantį požymį asmenų grupę, jis turėtų būti performuluotas į bendrininkų grupę. 6.5. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams“. Visų pirma, akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl projekte pasirinkta žodžio „mažametis“ daugiskaitos forma. Manytina, kad vienaskaitinė aptariamo žodžio forma šios sudėties kontekste būtų labiau tinkama. Antra vertus, atitinkamo kvalifikuojančio požymio įtvirtinimas BK 310 straipsnio 2 dalyje BK sistemos prasme apskritai nėra pagrįstas. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad pritarus šiam požymiui, mažamečio mušimas arba kankinimas pagal BK
atėmimo) pagal pavojingumą būtų tolygi gyvūno (pavyzdžiui, šuns) mušimui ar kankinimui mažamečio asmens akivaizdoje (past. – maksimali bausmė pagal teikiamą projektą – dveji metai laisvės atėmimo). 6.6.
šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Visų pirma, akcentuotina, kad jungtukas „iš“ keistinas jungtuku „dėl“. Be to, analogiškai 6.4. pastabai, akcentuotina, kad chuliganiškos paskatos yra bendroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat pabrėžtina, kad šioje sudėtyje chuliganiškų paskatų kvalifikuojantis požymis nėra tinkamas, atsižvelgiant į jo turinį. Teismai ne vienoje byloje yra išaiškinę, jog chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu (ar tyčiniu sveikatos sutrikdymu) be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas (past. – citatos kalba neredaguota), akivaizdus neadekvatumas[4]. Toks chuliganiškų paskatų turinio suvokimas savaime atitiktų daugumą žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. 7. Nepritarus BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijai, jos sankcija prarastų prasmę. Kita vertus, šios dalies sankcija taip pat yra kritikuotina ir neatitinka BK sistemos reikalavimų. Visų pirma, pabrėžtina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių. Antra, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba. Be to, BK nėra nei vienos sankcijos, kurioje laisvės atėmimo bausmės apatinė riba nustatoma ne metais, o mėnesiais (past. – kaip šiuo atveju – „nuo šešių mėnesių“). Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės žemutinė riba yra trys mėnesiai. Akcentuotina ir tai, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę. 8.
junginys „numatytą veiką“ keistinas žodžių junginiu „numatytas veikas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Pvz. žr. - BK 72² straipsnį. [2] Past. – BK yra kelios šios taisyklės išimtys, pavyzdžiui, BK 145 straipsnis („Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“) ar 170² straipsnis („Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“). [3]Pavyzdžiui, LAT išžaginimų ir seksualinių prievartavimų bylose yra pateikęs išaiškinimą, kad – „Išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, padarytas organizuotos grupės, kvalifikuojamas tik pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio
[Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49
„Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose
bylose“. Teismų praktika. 2004, 22]. [4] Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234/2013.
2021-03-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas
Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, patarėjas Saulius Kunickis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 11 punktu, žodis „Projektas“ rašytinas teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis. Atsižvelgiant į tai, teisės akto pavadinime brauktinas žodis „PROJEKTAS“, o žodis „ĮSTATYMO“ keistinas žodžiu
„ĮSTATYMAS“. 2. Vadovaujantis Rekomendacijų 113
punkto 1 papunkčiu, žyma „projekto lyginamasis variantas“ rašytina mažosiomis paryškintomis raidėmis. 3.
kaip ir teisės akto pakeitimo projektas, jame nurodyti pakeitimai turi sutapti su teisės akto projekte keičiamų straipsnių ar punktų ir (ar) jų sudedamųjų dalių pakeitimais.“ Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas ir jo lyginamasis variantas neatitinka vienas kito (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Projekto lyginamajame variante yra pateiktas 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“ (past. – straipsnyje nurodoma, kad „šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“), kurio nėra projekte. Be to, akcentuotina, kad ši speciali įstatymo įsigaliojimo data aiškinamuoju raštu nėra pagrįsta. 4. Projekte nurodoma data ir numeris neturėtų būti paryškinti. Projekto lyginamajame variante po metų nuorodos – „2018 m.“ – brauktinas perteklinis skyrybos ženklas „taškas“. 5. Teikiamu projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinama alternatyvi poveikio priemonė (bausmė?) – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis pakeitimas neatitinka BK sistemos. Nustačius įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje – atitinkama priemonė laikytina bausme, nes BK specialiosios dalies straipsnio sankcijose nurodomos tik fiziniam asmeniui skiriamos bausmės už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertinant kaip bausmę, keltini šie probleminiai aspektai:
Visų pirma, BK 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė – „Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.“ Atsižvelgiant į tai ir pritarus siūlomam reguliavimui, už žiaurų elgesį su gyvūnu įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje negalėtų būti skiriamas kartu su jokia kita bausme, pavyzdžiui, bauda, areštu ar laisvės atėmimu.
Antra, BK specialiosios dalies sankcijose bausmės pradedamos vardinti nuo švelniausios, o baigiamos – pačia griežčiausia bausmės rūšimi. Vadovaujantis šia taisykle, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje būtų traktuojamas kaip griežtesnė bausmės rūšis net už terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Trečia, BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose gali būti numatytos tik bausmės, atitinkančios bausmių sistemą. Baigtinis bausmių rūšių sąrašas fiziniam asmeniui už nusikaltimo padarymą yra numatytas BK 42 straipsnio 1 dalyje: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad BK specialiosios dalies atskirų straipsnių sankcijose negali būti nustatytos kitos bausmių rūšys, kurių nėra nurodyta BK 42 straipsnyje. Keliant prielaidą, kad projekto rengėjai įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertina ne kaip bausmę, o kaip baudžiamojo poveikio priemonę (past. – priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį), atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nėra nurodomos.
Baudžiamojo poveikio priemonių sistema numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sąraše įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje pateikta nėra, dėl ko atitinkamos priemonės negalima laikyti ne tik bausme, bet ir baudžiamojo poveikio priemone. Be to, siekiant kodekse numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, nepakaktų vien praplėsti BK 67 straipsnio 2 dalies sąrašo, bet BK IX skyriuje reikėtų įtvirtinti naują straipsnį, reglamentuojantį atitinkamos poveikio priemonės esmę, taikymą, terminus ir pan.[1] Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl projektu keičiamos BK 310 straipsnio 2 dalies sankcijos. 6. Teikiamu projektu keičiamo BK
gyvūnais veiką kvalifikuojantys požymiai: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“.
Cituojamai dispozicijai trūksta pagrįstumo, atsižvelgiant į šias pastabas:
iki žodžių „ir viešino šiuos veiksmus“ pertekliniai kartojami pagrindinės sudėties požymiai. Atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo ypatumus, šioje dalyje turėtų būti pateikta nukreipiančioji nuoroda į straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui – „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“ ar pan.). 6.2. Veiką kvalifikuojantis požymis – „viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą“. Pirmiausia akcentuotina, kad iš projekte pateiktos nusikaltimo sudėties konstrukcijos nėra aišku, ar tai yra kumuliatyvus požymis žiauriam elgesiui su gyvūnu ir jo kankinimui ar alternatyvus (t. y. kad atsakytum pagal BK 310 straipsnio 2 dalį nebus būtina pačiam žiauriai elgtis su gyvūnu ar jį kankinti, o pakaks viešai išreikšti teigiamą kito asmens padarytų veiksmų vertinimą). Jeigu šį požymį traktuotume kaip alternatyvų požymį žiauriam elgesiui ar kankinimui, jis neatitiktų proporcingumo principo bei bendrųjų veikos kriminalizavimui keliamų kriterijų, pavyzdžiui, veikos pavojingumo. Jeigu viešai išreikšto teigiamo veiksmų vertinimo požymis sudėties kontekste traktuotinas kumuliatyviai su žiauraus elgesio ir kankinimo požymiais, asmuo turėtų išreikšti teigiamą savo paties veiksmų vertinimą. Tokia naujojo požymio traktuotė abejotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad BK 310 straipsnyje įtvirtinti tyčinio nusikaltimo sudėties požymiai – t. y. šį nusikaltimą darydamas asmuo ne tik turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, bet ir jų norėti ar sąmoningai leisti jiems atsirasti. Pabrėžtina ir tai, kad asmens požiūris į savo nusikalstamą veiką po jos padarymo ir jos vertinimas (pavyzdžiui, gailisi ar ne) yra ne veikos kvalifikavimo, o bausmės skyrimo stadijos dalykas. 6.3. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis –
„išreiškė ketinimą juos tęsti“. Baudžiamosios
teisės doktrinoje atitinkamas požymis traktuojamas kaip „tyčios iškėlimas aikštėn“. Baudžiamosios teisės poveikio priemonės yra įmanomos tik už realią ir objektyviai pasireiškiančią veiką, o asmenų mintys ar įsitikinimai neatitinka jos dalyko, t. y. nusikalstamai veikai keliamų kriterijų[2]. Kita vertus, „išreikštas ketinimas tęsti veiksmus“ taip pat neatitinka ir parengtinės nusikalstamos veikos stadijų (nei rengimosi, nei pasikėsinimo) požymių, be to, yra neaiškaus turinio. 6.4. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „veikė asmenų grupėje“. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra įtvirtintos „asmenų grupės“ bendrininkavimo formos. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimo formos yra trys: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Pabrėžtina, kad nė vienos iš šių bendrininkavimo formų įtvirtinimas kaip kvalifikuojančios aplinkybės nusikalstamos veikos sudėtyse taip pat nebūtų pagrįstas. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė turi sunkinti, o bendrininkų grupė gali sunkinti baudžiamąją atsakomybę (žr. – BK 60 straipsnio
kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje.
Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos dalyviai, remiantis BK 26 straipsnio 5 dalimi, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal BK 249 straipsnį kaip vykdytojai. Įtvirtinus bendrininkų ar organizuotos grupės požymį konkrečioje BK specialiosios dalies sudėtyje, šie požymiai taptų nusikalstamos veikos sudėties požymiais ir atitinkamai – nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyku. Bendrininkų ar organizuotos grupės kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika[3], negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, o tai draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas. Pastebėtina, jog bendrininkų ar organizuotos grupės kvalifikuojantys požymiai yra įtvirtinti ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 157 str. 2 d., 170¹ str. 1 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo. Pabrėžtina ir tai, kad iš išvardintų trijų bendrininkavimo formų BK 310 straipsnio 2 dalies (past. – nesunkus nusikaltimas) kontekste objektyviai įmanoma būtų inkriminuoti tik bendrininkų grupę, bet ne organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą.
Vadovaujantis, BK 25 straipsnio 3 dalimi: „Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.“ Remiantis BK 25 straipsnio 4 dalimi: „Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.“ Dėl tos priežasties, jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai ir, vis dėlto, apsispręsta BK 310 straipsnio 2 dalyje palikti veiką kvalifikuojantį požymį asmenų grupę, jis turėtų būti performuluotas į bendrininkų grupę. 6.5. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams“. Visų pirma, akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl projekte pasirinkta žodžio „mažametis“ daugiskaitos forma. Manytina, kad vienaskaitinė aptariamo žodžio forma šios sudėties kontekste būtų labiau tinkama. Antra vertus, atitinkamo kvalifikuojančio požymio įtvirtinimas BK 310 straipsnio 2 dalyje BK sistemos prasme apskritai nėra pagrįstas. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad pritarus šiam požymiui, mažamečio mušimas arba kankinimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (past. – maksimali bausmė – dveji metai laisvės atėmimo) pagal pavojingumą būtų tolygi gyvūno (pavyzdžiui, šuns) mušimui ar kankinimui mažamečio asmens akivaizdoje (past. – maksimali bausmė pagal teikiamą projektą – dveji metai laisvės atėmimo). 6.6.
„vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Visų pirma, akcentuotina, kad jungtukas „iš“ keistinas
jungtuku „dėl“. Be to, analogiškai 6.4. pastabai, akcentuotina, kad chuliganiškos paskatos yra bendroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat pabrėžtina, kad šioje sudėtyje chuliganiškų paskatų kvalifikuojantis požymis nėra tinkamas, atsižvelgiant į jo turinį. Teismai ne vienoje byloje yra išaiškinę, jog chuliganiškos paskatos
sankcija taip pat yra kritikuotina ir neatitinka BK sistemos reikalavimų. Visų pirma, pabrėžtina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių. Antra, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba. Be to, BK nėra nei vienos sankcijos, kurioje laisvės atėmimo bausmės apatinė riba nustatoma ne metais, o mėnesiais (past. – kaip šiuo atveju – „nuo šešių mėnesių“). Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės žemutinė riba yra trys mėnesiai. Akcentuotina ir tai, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę. 8.
straipsnio 3 dalyje žodžių junginys „numatytą veiką“ keistinas žodžių junginiu „numatytas veikas“. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-08-01 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. SV-S-782 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-988(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projektu siūlomos nuostatos yra perteklinės ir neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, nes ir galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos leidžia pasiekti iš esmės tą patį rezultatą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje sankcijos nėra diferencijuojamos pagal kvalifikuojančias (sunkinančias) aplinkybes (veikimas grupėje, viešas smurto demonstravimas ar informacijos apie įvykdytus žiaurius veiksmus ir jų pasekmes sklaida, skatinimas kitus asmenis kartoti įvykdytą žiaurų elgesį ar ketinimo pačiam tęsti tokius veiksmus viešinimas), todėl Įstatymo projektu siūloma šį straipsnį papildyti nauja kvalifikuota nusikaltimo sudėtimi, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai nėra pagrįsti.
Nors siūlomoje Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės nėra nurodytos galiojančio Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio dispozicijoje ir sankcijoje, teismas į jas atsižvelgia taikydamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų ar organizuotoje grupėje arba dėl chuliganiškų paskatų, arba kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo yra baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnyje. Nusikalstamų veiksmų padarymas vaikų akivaizdoje, taip pat nusikalstamos veikos filmavimas, fotografavimas tai matant nukentėjusiam asmeniui teismų praktikoje pripažįstami visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais arba požymiais, rodančiais kaltininko chuliganiškas paskatas arba itin žiaurų ar kankinantį nusikaltimo pobūdį. Įžūlūs veiksmai arba piktybiškas tyčiojimasis viešoje vietoje, kai tuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nurodytas sunkesnis nusikaltimas – viešosios tvarkos pažeidimas, kuris kvalifikuojamas savarankiškai arba kaip nusikaltimų sutaptis su Baudžiamojo kodekso 310 straipsniu.
Atliktų nusikalstamų veiksmų viešinimas arba teigiamas šių veiksmų vertinimas, arba ketinimo juos tęsti viešas išreiškimas yra veiksmai, kuriuos kaltininkas atlieka po nusikaltimo padarymo, todėl jie nepatenka į žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimo sudėtį ir negali būti pripažįstami nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu. Tai yra duomenys, kurie leidžia spręsti apie kaltininko asmenybę ir individualizuoti bausmę. Kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimas yra vieni iš Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, į kuriuos teismas atsižvelgia skirdamas bausmę kaltininkui ir individualizuodamas jo atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytas ribas. 2. Įstatymo projekto siūlymai griežtinti sankcijas už Baudžiamojo kodekso
kaltininką bausti laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki dvejų metų, o iš Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio sankcijos išbraukti viešųjų darbų bausmės alternatyvą neatitinka Baudžiamajame kodekse nustatytos sankcijų rūšių ir dydžių konstravimo sistemos, užkerta kelią teismui individualizuoti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, taip pat prieštarauja Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įtvirtintam siekiui sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių ir plėsti alternatyvių poveikio priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą. Nustatant nusikalstamų veikų baudžiamumą, turi būti laikomasi racionalumo ir proporcingumo principų, taip pat siekiama baudžiamųjų sankcijų tarpusavio darnos baudžiamajame įstatyme. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, už nesunkius nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas iš esmės visais atvejais nustato ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitas alternatyvias bausmes, o teismų praktikoje realus laisvės atėmimas už nesunkius nusikaltimus taikomas išimtiniais atvejais. Nustačius tik laisvės atėmimo bausmę už šį nusikaltimą ir (ar) išbraukus viešųjų darbų bausmę iš Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalies sankcijos, teismo galimybės individualizuoti bausmę kaltininkui būtų nepagrįstai apribotos.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą. Taigi viešųjų darbų formos nėra ribojamos įstatymu ir nebūtinai šis darbas apima tiesioginį kontaktą su pažeidžiamais asmenimis, kaip tai nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projekto siūlymas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio sankcijoje nustatyti naują poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visais atvejais skirti nuteistajam neatitinka Baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalies taikymo sistemos ir užkerta kelią teismui individualizuoti kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Įstatymo projektu nesiūlomi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pakeitimai, dėl to lieka neaišku, kokiai poveikio priemonių kategorijai būtų priskiriamas siūlomas įpareigojimas – bausmėms, baudžiamojo poveikio priemonėms ar kitokioms priemonėms. Dėl šių priežasčių lieka neaiškūs ir nereglamentuoti įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje skyrimo pagrindai ir skyrimo tvarka, įpareigojimo bendrinimo su kitomis bausmėmis ar poveikio priemonėmis klausimai, šio įpareigojimo nevykdymo pasekmės, jo pakeitimo kita priemone galimybės.
Be to, Įstatymo projekto siūlymas neapibrėžtą įpareigojimą skirti kartu su bausme gali prieštarauti Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad kartu su bausme asmeniui gali būti paskirtos tik kai kurios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jos turi būti išvardytos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje, o Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomos. Pritarti
Dovilė Šakalienė 2018-05-22 Argumentai: Asmuo kuris jau kartą elgėsi žiauriai su gyvūnu, turi padidintos rizikos faktorių, kad taip elgsis ir su kitais gyvūnais. Labai dažnai vieną nukankinę ir viešai pademonstravę savo veiksmus, tokie asmenys įsigiję kitą gyvūną žiaurų elgesį pakartoja. Siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, kada toks asmuo negali įsigyti ir laikyti gyvūno. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 310 straipsnio pakeitimas
dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2.
dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. 3. Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. 34. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Nepritarti Įstatymo projektą atmesti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-988(2). 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Pvz. žr. - BK 72² straipsnį. [2] Past. – BK yra kelios šios taisyklės išimtys, pavyzdžiui, BK
arba žmogaus terorizavimas“) ar 170² straipsnis („Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“). [3]Pavyzdžiui, LAT išžaginimų ir seksualinių prievartavimų bylose yra pateikęs išaiškinimą, kad – „Išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, padarytas organizuotos grupės, kvalifikuojamas tik pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio 2 dalį nepriklausomai nuo konkretaus bendrininko vaidmens padarant nusikaltimą“ [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“. Teismų praktika.
Teismų praktika. 2004, 22]. [4] Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234/2013.
teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2021-04-28
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ilona Imbrasienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Nekrasova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-17 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau –
Rekomendacijos) 11 punktu, žodis
„Projektas“ rašytinas teisės akto projekte virš teisės
akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis. Atsižvelgiant į tai, teisės akto pavadinime brauktinas žodis „PROJEKTAS“, o žodis „ĮSTATYMO“ keistinas žodžiu „ĮSTATYMAS“.
Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. (P.S. – pastabų tekste paryškinta TTK). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Rekomendacijų 113 punkto 1 papunkčiu, žyma „projekto lyginamasis variantas“ rašytina mažosiomis paryškintomis raidėmis. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
variantas dėstomas taip pat kaip ir teisės akto pakeitimo projektas, jame nurodyti pakeitimai turi sutapti su teisės akto projekte keičiamų straipsnių ar punktų ir (ar) jų sudedamųjų dalių pakeitimais.“ Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas ir jo lyginamasis variantas neatitinka vienas kito (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Projekto lyginamajame variante yra pateiktas 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“ (past.
AAK – papildomas komitetas – pritarė. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
data ir numeris neturėtų būti paryškinti. Projekto lyginamajame variante po metų nuorodos – „2018 m.“ – brauktinas perteklinis skyrybos ženklas „taškas“. Pritarti AAK – papildomas komitetas
BK) 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinama alternatyvi poveikio priemonė (bausmė?) – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis pakeitimas neatitinka BK sistemos.
Nustačius įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje – atitinkama priemonė laikytina bausme, nes BK specialiosios dalies straipsnio sankcijose nurodomos tik fiziniam asmeniui skiriamos bausmės už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertinant kaip bausmę, keltini šie probleminiai aspektai:
Visų pirma, BK 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė – „Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.“ Atsižvelgiant į tai ir pritarus siūlomam reguliavimui, už žiaurų elgesį su gyvūnu įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje negalėtų būti skiriamas kartu su jokia kita bausme, pavyzdžiui, bauda, areštu ar laisvės atėmimu. Antra, BK specialiosios dalies sankcijose bausmės pradedamos vardinti nuo švelniausios, o baigiamos – pačia griežčiausia bausmės rūšimi. Vadovaujantis šia taisykle, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje būtų traktuojamas kaip griežtesnė bausmės rūšis net už terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Trečia, BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose gali būti numatytos tik bausmės, atitinkančios bausmių sistemą. Baigtinis bausmių rūšių sąrašas fiziniam asmeniui už nusikaltimo padarymą yra numatytas BK 42 straipsnio 1 dalyje: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad BK specialiosios dalies atskirų straipsnių sankcijose negali būti nustatytos kitos bausmių rūšys, kurių nėra nurodyta BK 42 straipsnyje.
Keliant prielaidą, kad projekto rengėjai įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertina ne kaip bausmę, o kaip baudžiamojo poveikio priemonę (past.
teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir
(ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sąraše įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje pateikta nėra, dėl ko atitinkamos priemonės negalima laikyti ne tik bausme, bet ir baudžiamojo poveikio priemone. Be to, siekiant kodekse numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, nepakaktų vien praplėsti BK 67 straipsnio 2 dalies sąrašo, bet BK IX skyriuje reikėtų įtvirtinti naują straipsnį, reglamentuojantį atitinkamos poveikio priemonės esmę, taikymą, terminus ir pan.[1] Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl projektu keičiamos BK 310 straipsnio 2 dalies sankcijos. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 6. Seimo kanceliarijos
2 * 6.
Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinami žiauraus elgesio su gyvūnais veiką kvalifikuojantys požymiai: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Cituojamai dispozicijai trūksta pagrįstumo, atsižvelgiant į šias pastabas:
pertekliniai kartojami pagrindinės sudėties požymiai. Atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo ypatumus, šioje dalyje turėtų būti pateikta nukreipiančioji nuoroda į straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui – „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“ ar pan.). 6.2. Veiką kvalifikuojantis požymis – „viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą“. Pirmiausia akcentuotina, kad iš projekte pateiktos nusikaltimo sudėties konstrukcijos nėra aišku, ar tai yra kumuliatyvus požymis žiauriam elgesiui su gyvūnu ir jo kankinimui ar alternatyvus (t. y. kad atsakytum pagal BK 310 straipsnio 2 dalį nebus būtina pačiam žiauriai elgtis su gyvūnu ar jį kankinti, o pakaks viešai išreikšti teigiamą kito asmens padarytų veiksmų vertinimą). Jeigu šį požymį traktuotume kaip alternatyvų požymį žiauriam elgesiui ar kankinimui, jis neatitiktų proporcingumo principo bei bendrųjų veikos kriminalizavimui keliamų kriterijų, pavyzdžiui, veikos pavojingumo. Jeigu viešai išreikšto teigiamo veiksmų vertinimo požymis sudėties kontekste traktuotinas kumuliatyviai su žiauraus elgesio ir kankinimo požymiais, asmuo turėtų išreikšti teigiamą savo paties veiksmų vertinimą. Tokia naujojo požymio traktuotė abejotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad BK 310 straipsnyje įtvirtinti tyčinio nusikaltimo sudėties požymiai – t. y. šį nusikaltimą darydamas asmuo ne tik turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, bet ir jų norėti ar sąmoningai leisti jiems atsirasti. Pabrėžtina ir tai, kad asmens požiūris į savo nusikalstamą veiką po jos padarymo ir jos vertinimas (pavyzdžiui, gailisi ar ne) yra ne veikos kvalifikavimo, o bausmės skyrimo stadijos dalykas. 6.3. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „išreiškė ketinimą juos tęsti“. Baudžiamosios teisės doktrinoje atitinkamas požymis traktuojamas kaip
„tyčios iškėlimas aikštėn“. Baudžiamosios teisės poveikio priemonės yra
įmanomos tik už realią ir objektyviai pasireiškiančią veiką, o asmenų mintys ar įsitikinimai neatitinka jos dalyko, t. y. nusikalstamai veikai keliamų kriterijų[²]. Kita vertus, „išreikštas ketinimas tęsti veiksmus“ taip pat neatitinka ir parengtinės nusikalstamos veikos stadijų (nei rengimosi, nei pasikėsinimo) požymių, be to, yra neaiškaus turinio. 6.4. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „veikė asmenų grupėje“. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra įtvirtintos „asmenų grupės“ bendrininkavimo formos. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimo formos yra trys: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Pabrėžtina, kad nė vienos iš šių bendrininkavimo formų įtvirtinimas kaip kvalifikuojančios aplinkybės nusikalstamos veikos sudėtyse taip pat nebūtų pagrįstas. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė turi sunkinti, o bendrininkų grupė gali sunkinti baudžiamąją atsakomybę (žr. – BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus) visų nusikaltimų atveju ir tai daryti ne veikos kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje.
Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos dalyviai, remiantis BK 26 straipsnio 5 dalimi, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal BK 249 straipsnį kaip vykdytojai. Įtvirtinus bendrininkų ar organizuotos grupės požymį konkrečioje BK specialiosios dalies sudėtyje, šie požymiai taptų nusikalstamos veikos sudėties požymiais ir atitinkamai – nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyku. Bendrininkų ar organizuotos grupės kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika[³], negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, o tai draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas. Pastebėtina, jog bendrininkų ar organizuotos grupės kvalifikuojantys požymiai yra įtvirtinti ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 149 str. 2 d.,
str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo. Pabrėžtina ir tai, kad iš išvardintų trijų bendrininkavimo formų BK 310 straipsnio 2 dalies (past. – nesunkus nusikaltimas) kontekste objektyviai įmanoma būtų inkriminuoti tik bendrininkų grupę, bet ne organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą.
Vadovaujantis, BK 25 straipsnio 3 dalimi: „Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.“ Remiantis BK 25 straipsnio 4 dalimi: „Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.“ Dėl tos priežasties, jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai ir, vis dėlto, apsispręsta BK 310 straipsnio 2 dalyje palikti veiką kvalifikuojantį požymį asmenų grupę, jis turėtų būti performuluotas į bendrininkų grupę. 6.5. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams“. Visų pirma, akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl projekte pasirinkta žodžio „mažametis“ daugiskaitos forma. Manytina, kad vienaskaitinė aptariamo žodžio forma šios sudėties kontekste būtų labiau tinkama. Antra vertus, atitinkamo kvalifikuojančio požymio įtvirtinimas BK 310 straipsnio 2 dalyje BK sistemos prasme apskritai nėra pagrįstas. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad pritarus šiam požymiui, mažamečio mušimas arba kankinimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (past. – maksimali bausmė – dveji metai laisvės atėmimo) pagal pavojingumą būtų tolygi gyvūno (pavyzdžiui, šuns) mušimui ar kankinimui mažamečio asmens akivaizdoje (past. – maksimali bausmė pagal teikiamą projektą – dveji metai laisvės atėmimo). 6.6.
požymis – „vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Visų pirma, akcentuotina, kad jungtukas „iš“ keistinas jungtuku „dėl“. Be to, analogiškai 6.4. pastabai, akcentuotina, kad chuliganiškos paskatos yra bendroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat pabrėžtina, kad šioje sudėtyje chuliganiškų paskatų kvalifikuojantis požymis nėra tinkamas, atsižvelgiant į jo turinį. Teismai ne vienoje byloje yra išaiškinę, jog chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu (ar tyčiniu sveikatos sutrikdymu) be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas (past. – citatos kalba neredaguota), akivaizdus neadekvatumas[⁴]. Toks chuliganiškų paskatų turinio suvokimas savaime atitiktų daugumą žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalies dispozicijai, jos sankcija prarastų prasmę. Kita vertus, šios dalies sankcija taip pat yra kritikuotina ir neatitinka BK sistemos reikalavimų. Visų pirma, pabrėžtina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių. Antra, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba. Be to, BK nėra nei vienos sankcijos, kurioje laisvės atėmimo bausmės apatinė riba nustatoma ne metais, o mėnesiais (past. – kaip šiuo atveju – „nuo šešių mėnesių“). Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės žemutinė riba yra trys mėnesiai.
Akcentuotina ir tai, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 8. Seimo kanceliarijos
3
junginys „numatytą veiką“ keistinas žodžių junginiu „numatytas veikas“. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 9. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-09-30 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos teisės institutas 2018-10-031 1, 2 *
Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, jog priemonės, įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, numatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 310 straipsnio sankcijoje prieštarauja Lietuvos bausmių sistemai: BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose gali būti nustatytos tik tos bausmių rūšys, kurios išvardytos BK 42 straipsnyje. Taip pat pritariame ir kitoms Teisės departamento pastaboms. Todėl šiais klausimais nesikartosime. Pirmiausia norėtumėme pateikti kai kuriuos papildomus pastebėjimus dėl įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje numatymo BK 310 sankcijoje.
Kaip minėta, tokia priemonė atsižvelgiant į BK numatytą bausmių sistemą, negali būti numatyta BK sankcijoje kaip bausmė. Svarstytinas nebent tokio įpareigojimo numatymas kaip baudžiamojo ar auklėjamojo priemonės. Pabrėžtina, kad BK 67 straipsnyje numatyta panaši baudžiamojo poveikio priemonė pilnamečiams asmenims – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 82 ir 87 straipsniai numato auklėjamojo poveikio priemonę nepilnamečiams – elgesio apribojimą. Į šios priemonės turinį patenka „įpareigojimas dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse“ (BK 87 str. 2 d. 5 p.), kuris iš dalies galėtų atitikti projekto rengėjų siūlomą priemonę. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti taikomos tik pilnamečiui asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 str.). Auklėjamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais (BK 82 str.). Projekto rengėjų aiškinamajame rašte teigiama, kad „viešųjų darbų taikymas kaip savarankiškos bausmės nėra adekvati sankcija už tokią žiaurią smurtinę nusikalstamą veiką, todėl siūlytina jos atsisakyti“. Deja nėra pateikiami jokie įtikinami argumentai dėl viešųjų darbų bausmės neadekvatumo.
Pirma, čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad BK numatytas nusikaltimas yra nesunkus. Todėl bausmių sistemos ir hierarchijos požiūriu yra logiška, kad sankcijoje yra numatytos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.[²] Antra, nepritartumėme viešųjų darbų bausmės (nu)vertinimui kaip neadekvačios bausmės. Užsienio valstybėse (pvz., Olandijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir kt.) viešųjų darbų bausmė yra priskiriama prie griežtesnių su laisvės atėmimu nesusijusiu bausmių ir reguliuojama bei taikoma kaip tiesioginė laisvės atėmimo bausmės alternatyva (pvz., teismas gali pakeisti laisvės atėmimo bausmę į viešuosius darbus, panašiai, kaip Lietuvoje yra taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas). Viešieji darbai – tai tiek pakankamai griežta bausmė, kuri riboja asmens laisvę (asmuo nemažai laiko privalo būti darbo vietoje, vykdyti darbdavio nurodymus, atsiskaityti bausmės vykdymą kontroliuojančiai institucijai), tiek bausmė, reikalaujanti asmens aktyvios veiklos, o tinkamai individualizuota, ji turi ir edukacinį poveikį asmenybei (pvz., darbas nevyriausybinėse organizacijose, ligonių, senelių priežiūra, aplinkos tvarkymas ir pan.). Neatmestina, kad tam tikriems asmenims, padariusiems 310 str. numatytą veiką (pvz., tokiu būdu suklydusiam nepilnamečiui ar jaunuoliui) reikšmingą prevencinį ir edukacinį poveikį galėtų turėti viešųjų darbų bausmės skyrimas dirbant gyvūnų globos organizacijose. Norėtumėme atkreipti dėmesį ir į Lietuvos Respublikos Seimo narių, Dovilės Šakalienės ir Lino Balsio, parengtą pasiūlymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-988. Pasiūlymo autoriai siūlo įtraukti į BK 310 str. dar vieną 3 dalį su šia formuluote „Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną“. Tokiam pasiūlymui nepritariame.
Pirma, siūloma numatyta papildomą baudžiamąją atsakomybė už atvejus, kai su gyvūnu elgiamasi žiauriai, jis kankinamas, tačiau nesant gyvūno žuvimo ar suluošinimo požymių. Tokia norma labai išplėstų baudžiamosios atsakomybės ribas ir prieštarautų baudžiamosios teisės „Ultima ratio“ principui. Antra, kaip esame ne kartą, minėję savo ankstesnėse Lietuvos Respublikos Seimui teiktose nuomonėse, bausmių griežtinimo ir/ar kriminalizavimo klausimais – tai nėra priemonės, kurios leidžia išspręsti nusikaltimų problemą. Kriminologijos moksle, atsižvelgiant į gausius mokslinių tyrimų įrodymus, jau laikoma aksioma, kad baudžiamosios atsakomybės griežtinimas nėra efektyvi priemonė nei atgrasant pažeidėjus nei užkertant kelią nusikalstamoms veikoms, priešingai yra kur kas daugiau moksliškai pagrįstų įrodymų, kad baudžiamosios atsakomybės griežtinimas turi neigiamą poveikį tiek pažeidėjui ir jo rizikai pakartotinai nusikalsti, tiek jo artimos aplinkos žmonėms, tiek visuomenės saugumui.[³] Ypač bausmių griežtinimas neveiksmingas smurtinių nusikaltimų atžvilgiu, kadangi smurtinės nusikalstamos veikos daugumoje atvejų nėra susijusios su racionaliomis nusikaltimo padarymo priežastimis. Siūlomame projekte vėlgi straipsnio sankcijoje numatoma įtraukti priemonę, kuri nėra nei bausmė, nei yra numatyta kaip baudžiamojo poveikio priemonė.[⁴] Tokios normos priėmimas ir įsigaliojimas Baudžiamosios teisės požiūriu nėra galimas. Net ir numačius tokį draudimą kaip baudžiamojo ir/ar auklėjamojo poveikio priemonę, kiltų abejonių dėl jos vykdymo kontrolės galimybių. Pavyzdžiui, uždraudus asmeniui turėti gyvūną, vargu, ar tokią teisę galima būtų atimti šeimos nariams. Todėl tikėtina, jog praktikoje tokios priemonės taikymas būtų neveiksmingas. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Aukščiausiasis Teismas 2018-10-011 1, 2
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-988(2) (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
kelianti abejonių dėl pasirinktų žiauraus elgesio su gyvūnais kvalifikuojančių požymių. Šių požymių formuluotės yra neaiškios, nesuderintos su BK vartojama terminija. Klausimų dėl atitikimo proporcingumo principui taip pat kelia Projektu siūlomos BK 310 straipsnio 1, 2 dalių sankcijos:
bendrininkavimo formas – bendrininkų grupę, organizuotą grupę ir nusikalstamą susivienijimą, lieka neaišku, kaip turėtų būti suprastas Projekte siūlomas kvalifikuojantis požymis veikė asmenų grupėje. 1.2. Neaiškumų kelia ir Projekto BK 310 straipsnio 2 dalyje nurodytas kvalifikuojantis požymis vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams, nes, pirma, keltinas klausimas, ar ši veika inkriminuotina, kai veiksmai atliekami stebint vienam mažamečiui; antra, kokius veiksmus mažametis turėtų stebėti – žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą ar (ir) patį šių veiksmų viešinimą, pritarimą jiems ar pan. 1.3. Manytina, kad Projektu siūloma kvalifikuojanti aplinkybė veiksmų vykdymas iš chuliganiškų paskatų būtų konstatuota daugeliu atvejų. Ši aplinkybė paprastai aiškinama, kaip rodanti, jog veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo arba visai be dingsties, ar panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dėl tokių paskatų veikusiems asmenims pagal Projekto BK 310 straipsnio 2 dalies sankciją galėtų būti skiriama vienintelė terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad esant dabartiniam teisiniam reguliavimui teismai, skirdami bausmę, atsižvelgia į chuliganiškas paskatas kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 1.4. Iš Projektu siūlomos BK 310 straipsnio 2 dalies konstrukcijos yra neaišku, ar baudžiamoji atsakomybė yra nustatoma asmenims, kurie viešai išreiškė teigiamą žiauraus elgesio su gyvūnais vertinimą, tačiau patys konkrečių žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo veiksmų neatliko. Kartu pažymėtina, kad nustatant baudžiamąją atsakomybę tik už viešą tokių veiksmų teigiamą vertinimą ar ketinimą tokius veiksmus tęsti, ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į taikomų sankcijų proporcingumą ir tokio kriminalizavimo būtinumą demokratinėje visuomenėje. Vertinant apribojimų proporcingumą, ypač svarbus yra paskirtos bausmės pobūdis ir jos griežtumas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Projektu siūlomo BK 310 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra nustatoma vienintelė terminuoto laisvės atėmimo nuo šešių mėnesių iki dviejų metų bausmė. Pritarti
1
sankcijos jose numatant laisvės atėmimo bausmę ir įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje: 2.1. Pažymėtina, kad pagal BK specialiosios dalies sankcijų struktūrą, sankcijose yra nurodomos tik bausmės. Už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus Projekte numatyto įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje statusas, nes nei bausmių sistema (BK 42 straipsnis), nei baudžiamojo poveikio priemonių sistema (BK 67 straipsnis) tokio įpareigojimo tiesiogiai nenumato.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra numatyta dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose baudžiamojo poveikio priemonė. Ne mažiau aktualu ir tai, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas yra paliekamas teismo nuožiūrai, tuo tarpu pagal Projekto BK 310 straipsnio sankcijas šios priemonės skyrimas yra imperatyvus. 2.2. Nepakankamai argumentuotas yra ir viešųjų darbų bausmės atsisakymas Projektu siūlomoje BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažymėtina, kad teismas, individualizuodamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių visuma, todėl atsižvelgęs į veikos pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį bei pan. kaltininkui parenka tinkamiausią bausmę. Paskirta bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, ji turi ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir kt. (BK 41 straipsnis). Esant ypač pavojingiems žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmams, neigiamai charakterizuojamam kaltininkui švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis (šiuo atveju būtų viešųjų darbų bausmė) yra neskiriama. 2.3. Abejonių dėl atitikimo proporcingumo principui kelia ir Projektu siūloma BK 310 straipsnio
laisvės atėmimo bausmę. Tokia šio BK straipsnio sankcija nepagrįstai riboja teismo galimybes, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą, kaltininkui paskirti teisingą bausmę.
Kartu pažymėtina, kad BK yra nebūdinga sankcijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą numatyti mėnesiais (nuo šešių mėnesių). Terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimali riba yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), kurie BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra nenurodomi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Projektui Nr. XIIIP-988(2) nepritariama. Kartu pažymėtina, kad šios pastabos
2018-10-021 1, 2
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-988(2) (toliau – Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. Teikiamu Projektu keičiamo BK 310 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose įtvirtinama nauja alternatyvi bausmė – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje yra baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte. BK 42 straipsnyje numatytame bausmių sąraše, kuris yra baigtinis. įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje nėra įrašytas. Baudžiamojo poveikio priemonės įrašymas straipsnio sankcijoje neatitiktų BK sistemos, nes BK specialiosios dalies straipsniuose yra nurodytos tik fiziniam asmeniui skiriamos bausmės.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projektu siūlomų BK 310 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijų formuluotę įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje kaip bausmė galėtų būti paskirtas kartu su kitomis sankcijoje numatytomis bausmėmis: bauda, areštu arba laisvės atėmimu, kas prieštarautų BK 42 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti paskirta tik viena bausmė. Pažymėtina, kad BK 42 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, todėl, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnyje, teismas kartu su bausme gali paskirti vieną ar kelias tarpusavyje suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK
dalyje laisvės atėmimo bausmės dydį nustatyti nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Pagal Projektu siūlomos laisvės atėmimo bausmės dydį, nusikalstama veika, numatyta BK 310 straipsnio 2 dalyje, būtų priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK numatytų nesunkių nusikaltimų sankcijose nėra nustatyta laisvės atėmimo bausmės apatinė riba. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis BK
BK 55 straipsnis nustato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Teikiamu Projektu BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijos dalis – „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas“ – pažodžiui atkartoja pirmosios dalies dispoziciją. Pagal BK specialiosios dalies normų konstravimo ypatumus, šios dalies dispozicija turėtų būti konstruojama pateikiant nuorodų į straipsnio pirmą dalį. Pavyzdžiui, „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“. Iš Projekte pateiktos nusikalstamos veikos sudėties – „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“ – nėra aišku, ar atsakomybė pagal BK 310 straipsnio 2 dalį bus taikoma asmeniui, žiauriai besielgiančiam su gyvūnu, ar ir asmeniui, viešai išreiškusiam teigiamą tokių veiksmų vertinimą ar ketinimą tokius veiksmus tęsti. Vertinant šiuos nusikalstamą veiką kvalifikuojančius požymius kaip alternatyvų požymį žiauriam elgesiui ar kankinimui, atsirastų galimybė asmenį, nekankinusį gyvūno (pavyzdžiui tik stebėjusį kankinimą ar tokį kankinimą teigiamai įvertinusį vėliau arba susipažinusį su, pavyzdžiui, filmuota medžiaga ir išreiškus; norą toliau žaloti suluošintą gyvūną), t. y. nesikėsinusį į įstatymo saugomas vertybes, nubausti griežčiau už asmenį, žiauriai besielgusį su gyvūnu. Svarstytinas ir Projektu numatomų BK
tikslingumas.
Projektu siūlomas alternatyvus nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – „išreiškė ketinimą juos tęsti" – neatitinka rengimosi padaryti nusikalstamą veiką ir pasikėsinimo padalyti nusikalstamą veiką stadijų, numatytų BK 21 ir 22 straipsniuose. Be to, tokiam asmeniui neatlikus jokių konkrečių veiksmų, jo nubaudimas vien tik už mintis ar ketinimus taptų problemiškas. Svarstytinas ir alternatyvaus veiką kvalifikuojančio požymio – „veikė asmenų grupėje" – įtvirtinimo nusikalstamojoje veikoje, kuri yra laikoma nesunkiu nusikaltimu, tikslingumas. BK nenumato tokios bendrininkavimo formos, kaip asmenų grupė. BK 25 straipsnyje yra numatytos trys bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas, įvertinus BK 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus bendrininkavimo formų požymius, nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 2 dalyje, vertinant bendrininkavimo prasme, objektyviai būtų įmanoma inkriminuoti tik bendrininkų grupei. Pažymėtina, kad BK 60 straipsnyje yra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jei veika padaryta bendrininkų grupėje. Tačiau teismas gali ir nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį. Abejotina ir dėl alternatyvaus veiką kvalifikuojančio požymio – „vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams“ – tikslingumo. Tam tikrais atvejais nusikalstama veika, numatyta BK 310 straipsnyje, būtų kvalifikuojama kaip sutaptis su nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), jei tokia veika būtų siekiama demonstruoti dar ir nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdyti visuomenės rimtį.
Mūsų nuomone, išskirti vieną, nusikalstamą veiką stebėjusią asmenų grupę – mažamečius, kaip veiką kvalifikuojantį požymį, nėra tikslinga. Pažymėtina, kad įvedus šį požymį atsakomybė pagal šį straipsnį taptų panaši į baudžiamąją atsakomybę už mažamečio mušimą (BK 140 straipsnio 3 dalis), nors pagal šiuos BK straipsnius įstatymo saugomos vertybės iš esmės skiriasi. Teikiamu Projektu siūloma įvesti alternatyvų nusikalstamos veikos požymį – „vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Šis siūlomas požymis iš esmės atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, nes dažniausiai žiaurus elgesys su gyvūnais padaromas be konkrečios, menkavertės ar apskritai be jokios priežasties. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2018-10-04 *
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal savo kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-988(2). Informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. balandžio 17 d. išvadai Nr. XIIIP-988(2) „Dėl
projekto“. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybė 2018-08-01 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. SV-S-782
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-988(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projektu siūlomos nuostatos yra perteklinės ir neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, nes ir galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos leidžia pasiekti iš esmės tą patį rezultatą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje sankcijos nėra diferencijuojamos pagal kvalifikuojančias (sunkinančias) aplinkybes (veikimas grupėje, viešas smurto demonstravimas ar informacijos apie įvykdytus žiaurius veiksmus ir jų pasekmes sklaida, skatinimas kitus asmenis kartoti įvykdytą žiaurų elgesį ar ketinimo pačiam tęsti tokius veiksmus viešinimas), todėl Įstatymo projektu siūloma šį straipsnį papildyti nauja kvalifikuota nusikaltimo sudėtimi, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai nėra pagrįsti. Nors siūlomoje Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės nėra nurodytos galiojančio Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio dispozicijoje ir sankcijoje, teismas į jas atsižvelgia taikydamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų ar organizuotoje grupėje arba dėl chuliganiškų paskatų, arba kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo yra baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnyje.
Nusikalstamų veiksmų padarymas vaikų akivaizdoje, taip pat nusikalstamos veikos filmavimas, fotografavimas tai matant nukentėjusiam asmeniui teismų praktikoje pripažįstami visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais arba požymiais, rodančiais kaltininko chuliganiškas paskatas arba itin žiaurų ar kankinantį nusikaltimo pobūdį. Įžūlūs veiksmai arba piktybiškas tyčiojimasis viešoje vietoje, kai tuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nurodytas sunkesnis nusikaltimas – viešosios tvarkos pažeidimas, kuris kvalifikuojamas savarankiškai arba kaip nusikaltimų sutaptis su Baudžiamojo kodekso 310 straipsniu. Atliktų nusikalstamų veiksmų viešinimas arba teigiamas šių veiksmų vertinimas, arba ketinimo juos tęsti viešas išreiškimas yra veiksmai, kuriuos kaltininkas atlieka po nusikaltimo padarymo, todėl jie nepatenka į žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimo sudėtį ir negali būti pripažįstami nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu. Tai yra duomenys, kurie leidžia spręsti apie kaltininko asmenybę ir individualizuoti bausmę. Kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimas yra vieni iš Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, į kuriuos teismas atsižvelgia skirdamas bausmę kaltininkui ir individualizuodamas jo atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytas ribas. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 2. Lietuvos
1 2.
Įstatymo projekto siūlymai griežtinti sankcijas už Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje nurodytą veiką ir esant kvalifikuojančių požymių kaltininką bausti laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki dvejų metų, o iš Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio sankcijos išbraukti viešųjų darbų bausmės alternatyvą neatitinka Baudžiamajame kodekse nustatytos sankcijų rūšių ir dydžių konstravimo sistemos, užkerta kelią teismui individualizuoti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, taip pat prieštarauja Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įtvirtintam siekiui sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių ir plėsti alternatyvių poveikio priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą. Nustatant nusikalstamų veikų baudžiamumą, turi būti laikomasi racionalumo ir proporcingumo principų, taip pat siekiama baudžiamųjų sankcijų tarpusavio darnos baudžiamajame įstatyme. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, už nesunkius nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas iš esmės visais atvejais nustato ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitas alternatyvias bausmes, o teismų praktikoje realus laisvės atėmimas už nesunkius nusikaltimus taikomas išimtiniais atvejais. Nustačius tik laisvės atėmimo bausmę už šį nusikaltimą ir (ar) išbraukus viešųjų darbų bausmę iš Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio
būtų nepagrįstai apribotos.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą. Taigi viešųjų darbų formos nėra ribojamos įstatymu ir nebūtinai šis darbas apima tiesioginį kontaktą su pažeidžiamais asmenimis, kaip tai nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projekto siūlymas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio sankcijoje nustatyti naują poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visais atvejais skirti nuteistajam neatitinka Baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalies taikymo sistemos ir užkerta kelią teismui individualizuoti kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Įstatymo projektu nesiūlomi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pakeitimai, dėl to lieka neaišku, kokiai poveikio priemonių kategorijai būtų priskiriamas siūlomas įpareigojimas – bausmėms, baudžiamojo poveikio priemonėms ar kitokioms priemonėms. Dėl šių priežasčių lieka neaiškūs ir nereglamentuoti įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje skyrimo pagrindai ir skyrimo tvarka, įpareigojimo bendrinimo su kitomis bausmėmis ar poveikio priemonėmis klausimai, šio įpareigojimo nevykdymo pasekmės, jo pakeitimo kita priemone galimybės.
Be to, Įstatymo projekto siūlymas neapibrėžtą įpareigojimą skirti kartu su bausme gali prieštarauti Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad kartu su bausme asmeniui gali būti paskirtos tik kai kurios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jos turi būti išvardytos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje, o Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomos. Pritarti AAK – papildomas komitetas – pritarė. 3. Seimo nariai Dovilė Šakalienė,
3 Argumentai: Asmuo kuris jau kartą elgėsi žiauriai su gyvūnu, turi padidintos rizikos faktorių, kad taip elgsis ir su kitais gyvūnais. Labai dažnai vieną nukankinę ir viešai pademonstravę savo veiksmus, tokie asmenys įsigiję kitą gyvūną žiaurų elgesį pakartoja. Siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, kada toks asmuo negali įsigyti ir laikyti gyvūno. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 310 straipsnio pakeitimas
kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2.
kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. 3. Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. 34. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Nepritarti AAK – papildomas komitetas – nepritarė ir pasiūlė projektą atmesti. Iš teikiamo pasiūlymo (nauja 3 dalis) nuostatų nėra aišku, ar draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, ar kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Jeigu šis draudimas turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, tuomet projekte numatomas teisinis reguliavimas prieštarautų konstituciniam dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principui, kadangi asmeniui už BK 310 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su projekte numatomu draudimu turėtų būti taikoma ir viena iš BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių. Be to, BK
draudimas nepatenka, todėl toks teisinis reguliavimas ne tik pažeistų dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą, bet tuo pačiu ir sistemiškai nederėtų su galiojančiomis BK nuostatomis. Projekte numatomas teisinis reguliavimas nederėtų ir su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja su kiekvienos BK numatytos bausmės vykdymu susijusius teisinius santykius.
Kita vertus, jeigu draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas ne kaip bausmė, o kaip baudžiamojo poveikio priemonė, tuomet siūlomas teisinis reguliavimas irgi prieštarautų BK sistemiškumui, kadangi BK IX skyriuje pateiktame baigtiniame baudžiamojo poveikio priemonių sąraše tokia priemonė nėra numatyta. Taip pat pažymėtina kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos remiantis išimtinai BK Bendrojoje dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės, skirtingai negu bausmės, BK Specialiosios dalies straipsniuose nenumatomos. 1.2. Pastebėtina, kad draudimas nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną būtų praktiškai neįgyvendinamas, kadangi, viena vertus, norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo, ir, antra vertus, neaišku, kaip būtų įmanoma kontroliuoti, ar nuteisti asmenys šio draudimo iš tikrųjų laikosi. Taip pat pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu pildomoje naujoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl į BK 310 straipsnio 2 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už šio nusikaltimo padarymą teistas asmuo gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. Galbūt kažkokie draudimai dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo galėtų būti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, tačiau ne BK kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2021-03-17 * * 6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-988(2). Pritarti
projektą XIIIP-988(2) atmesti, atsižvelgiant į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto sprendimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų kompetentingų institucijų pastabas, pasiūlymus ir išvadas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Pvz. žr. - BK 72² straipsnį. [2] Viešieji darbai, atsižvelgiant į BK 42 straipsnyje įtvirtintą bausmių hierarchiją, yra vertinama kaip viena švelniausių bausmių. [3] Čia pateikiamos nuorodos į kai kuriuos tyrimus: The Effects of Imprisonment:
Specific Deterrence and Collateral Effects. Research Summaries. University of Toronto: 2014: http://criminology.utoronto.ca/wp-content/uploads/2013/09/DWG-EffectsImprisonmentHighlights14Feb2013.pdf; Liebling, Alison, and Shadd Maruna, eds. The effects of imprisonment. Routledge, 2013; Murray, Joseph, and David P. Farrington. "Parental imprisonment: effects on boys’ antisocial behaviour and delinquency through the life‐course." Journal of Child Psychology and psychiatry 46.12 (2005): 1269-1278; Bukstel, Lee H., and Peter R. Kilmann. "Psychological effects of imprisonment on confined individuals." Psychological Bulletin 88.2 (1980): 469; Murray, Joseph, and David P. Farrington. "Parental imprisonment: Long-lasting effects on boys' internalizing problems through the life course." Development and psychopathology 20.01 (2008): 273-290;
Clear, Todd R.
"The effects of high imprisonment rates on
communities." Crime and Justice 37.1 (2008): 97-132; Lippke, R. L. (2002), Crime Reduction and the Length of Prison Sentences. Law & Policy, 24: 17–35; Cid, José. "Is imprisonment criminogenic? A comparative study of recidivism rates between prison and suspended prison sanctions." European Journal of Criminology 6.6 (2009): 459-480; Listwan, Shelley Johnson, et al. "The pains of imprisonment revisited: The impact of strain on inmate recidivism." Justice Quarterly 30.1 (2013): 144-168; Spohn, Cassia, and David Holleran. "The effect of imprisonment on recidivism rates of felony offenders: A focus on drug offenders." Criminology 40.2 (2002): 329-358;
Gendreau, Paul, Francis T. Cullen, and Claire Goggin. The effects of prison sentences on recidivism. Ottawa: Solicitor General Canada, 1999; DeFina, Robert H., and Thomas M. Arvanites. "The weak effect of imprisonment on crime: 1971–1998." Social Science Quarterly 83.3 (2002): 635-653. [4] Tokį draudimą sąlyginai galima būtų vertinti kaip baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.)