Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais Respublikos
Prezidentas apdovanoja Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dienos proga. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Rima Baškienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-957 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-02-27 Nr. XIIP-1534 Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Projektas atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisės technikos taisykles. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Megrelishvili V.Vėgelis
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė,
Komiteto nariai R. Baškienė, O. Leiputė, V. Juozapaitis, V. Stundys, G. Steponavičius, A. Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Norkienė, L. Skeberdytė, padėjėjos A. Slančiauskaitė, J. Antanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-02-27
2014-03-04 Išnagrinėję Jūsų pateiktus Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1534), Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317
Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1536), pažymime, kad šių įstatymų projektų nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2015-02-24)1 Atsakydami į paklausimą Dėl Valstybės dienos pavadinimo Archeografijos sk. vedėjo dr. Artūro Dubonio nuomone liepos 6 d. „gali būti pervadinta, nes abu buvo karūnuoti karaliais. Bet tik Mindaugas laikytinas vienvaldžiu karaliumi, nes karalienė Morta neturėjo jokio oficialaus valstybinio statuso“. Taip pat pridedame LDK istorijos sk. nuomonę, kuri buvo pareikšta bendrame skyriaus posėdyje. Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyrius, apsvarstęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) projektą, kuriuo siūloma Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, vadinti „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“, priėjo vieningos nuomonės, kad Valstybės dienos (liepos 6 d.) pervadinimas „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“ būtų nebrandus aktas pilietinės visuomenės kūrimo Lietuvoje požiūriu, ardantis jau egzistuojančią, visuomenės priimtą, nenutrūkstamą Lietuvos valstybingumą liudijančią šventę. Antra, karalienės Mortos karūnavimo fakto įtraukimas į Valstybės dienos pavadinimą redukuotų Valstybės dienos prasmę iki kelių biografinių faktų lygio. Pavadinimo keitimas rodytų ne istorinį mąstymą, bet nūdienos situacijos ir lyčių lygybės principo perkėlimą į XIII a. realijas, pamirštant, jog bendrame Viduramžių monarchijų kontekste oficialiai svarbiausias asmuo buvo tik valdovas, o ne jo sutuoktinė. Trečia, jei diena vadintųsi „Mindaugo ir Mortos karūnavimo“ diena, tai pagal Lietuvoje nusistovėjusią praktiką ji turėtų buti ne valstybės šventė, bet „atmintina diena“. Jei šią datą norima palikti kaip valstybės šventę (laisva nuo darbo diena), tai jos prasminis krūvis turi būti platesnis. Dabar taip ir yra. Valstybes diena, tai lyg „valstybės gimtadienis“. Ketvirta, karalienės Mortos karūnavimo faktas galėtų būti taikomas Valstybės dienos metu rengiamai valstybinei-pilietinei akcijai, skirtai visuomenės istorinės savimonės ir valstybinio patriotizmo ugdymui. Atsižvelgti 2.
mokslų fakultetas (2015-03-04)1 Dabartinė Liepos 6 – osios diena yra įvardinta „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena“. Pagal pateiktą projektą Nr. XIIP-1536, šią dieną siūloma pakeisti taip: „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“. Tokį sprendimą priimti yra nelogiška, nes:
1) Siūlomame pavadinime nelieka žodžio „Valstybės“. Iki šiol tai vienintelė valstybinė šventė, kurios pavadinime pagrįstai yra šis žodis. Sakydami „Valstybės diena“ – simboliškai tiesiamas tiltas tarp Mindaugo, kaip Lietuvos valstybės kūrėjo ir Vasario 16- osios bei Kovo 11-osios, įtvirtinusios moderniosios Lietuvos valstybingumą. Todėl visiškai logiškai tarp žodžių „Valstybės“ ir „diena“ skliausteliuose minėtinas Mindaugo karūnavimas, taip deklaruojant istorinę atmintį apie viduramžių Lietuvos valstybės kūrėją, kartu įprasminant dabar egzistuojančios Valstybės reikšmę ir prasmę. Viso to neliktų, jeigu būtų akcentuotas tik Mindaugo ir jo žmonos karūnavimas. 2) Atsižvelgtina į Europoje vykstančias valdovų karūnavimo dienos šventimą (pvz. Anglijoje, Nyderlanduose, Danijoje etc). Čia valdovų karūnavimo dienos ne visur yra ir valstybinės šventės, o pačiomis karūnavimo šventėmis siekiama paminėti ir įprasminti pačią valstybės monarchinę sąrangą. Be to, pvz. Jungtinė Karalystė turi kitas oficialias valstybines šventes, reprezentuojančias valstybingumą ir monarchiją, pvz. šv. Jurgio (Anglijos globėjo) šventė arba Pirmojo ir Antrojo Pasaulinio karo aukų atminimo diena (Remembrance day) ir pan. Lietuva nėra monarchija, ir vienintelė šventė, apjungianti viduramžių Lietuvos valstybę su moderniosios Lietuvos valstybingumu yra Liepos 6-osios diena. Nelikus žodžių „Valstybės diena“ ir palikus vien Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo paminėjimą, nelieka esamo ryšio tarp dabartinio Lietuvos valstybingumo ir viduramžių Lietuvos valstybingumo.
3) Karalienės Mortos paminėjimas siūlomame pavadinime iš pirmo žvilgsnio atrodo esąs logiškas. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią viduramžių valdovų vainikavimo ceremoniją dažnai (bet ne visada) būdavo vainikuojamos ir valdovo žmonos. Tačiau jų vainikavimo ceremonija būdavo paprastesnė ir ši ceremonija būdavo valdovo vainikavimo ceremonijos sudėtine dalimi (jeigu iš anksto būdavo žinoma, jog su valdovu bus karūnuojama ir valdovo žmona), o ne atskira ceremonija, prilygstanti valdovo vainikavimo ceremonijai. Taigi, pasakymas „Mindaugo karūnavimas“ automatiškai taikytinas ir jo žmonai, todėl žodžiai „ir karalienės Mortos“ yra pertekliniai. 4) Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo diena bei Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena žymi moderniosios Lietuvos valstybingumą, jo svarbius etapus. Liepos 6-osios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena mus nukelia į dabartinės valstybės pirmtakės – viduramžių Lietuvos valstybės laikus, išlaikant ryšį su dabartiniu valstybingumu. Kitais žodžiais tariant, Liepos 6-ąją švenčiame ir valstybės ištakas ir dabar egzistuojantį valstybingumą, taigi apskritai Lietuvos valstybingumą kaip tokį. Palikus projekte siūlomą pavadinimą, švęstume tik Mindaugo ir jo žmonos karūnavimą, viduramžių Lietuvos valstybingumą atsiejant nuo moderniosios Lietuvos valstybingumo. 5) Kai kurių istorikų nuomone, pats tokio pakeitimo siūlymas dvelkia diletantizmu ar pseudo lyčių lygybės demonstravimu. Atsižvelgti 3.
(2015-03-16)1 LR kultūros ministerija informuoja, kad pritaria istorikų išsakytai nuomonei, jog nebūtų tikslinga keisti mūsų šalyje ir pasaulyje švenčiamos bei visuomenės atmintyje gyvuojančios Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą, pervadinant šią šventę „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“. Atsižvelgti
(2015-03-16)1
Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente. Šis sprendimas atspindėjo vakarietišką Lietuvos politinę orientaciją, o sykiu sureikšmino senosios Lietuvos praeitį šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Per šį laikotarpį šventė įgijo tvirtą vietą tarp valstybės švenčių, šalia Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Keisti šventės pavadinimą nėra tikslinga ir jau susiklosčiusios tradicijos, ir istorijos realijų požiūriu. Viduramžiais kartu su karaliumi buvo vainikuojama ir jo žmona. Tai numatė to meto vainikavimo ceremonialas (ordo coronationis). Tačiau šiuo atveju (tai tinka ir karalienei Mortai) karalienė nebuvo teisiškai traktuojama kaip suverenas, o tik kaip esamo karaliaus žmona. Ji neturėjo savarankiškų valdymo galių, negalėjo paveldėti sosto ir kt. Todėl istoriografijoje karūnavimo pavadinimai siejami su karaliais suverenais, išskyrus tuos atvejus, kai karalienės būdavo vainikuojamos kaip savarankiškos valdovės (pavyzdžiui, Anglijos karalienė
(2015-03-20)1 Atsakydami į 2015-02-26 raštą, reaguodami į rašte išdėstytus ir siūlomus įstatymų pakeitimus, po diskusijos, kurioje dalyvavo akademikas prof. Dr. Zigmantas Kiaupa, dr. Marius Sirutavičius, dr. Laima Bucevičiūtė, norime pareikšti, kad siūlomi pakeitimai yra menkai motyvuoti.
Manome, kad tokių pakeitimų daryti neverta, į šventės pavadinimą įtraukiant dar ir valdovo žmoną, abejodami jos indėlio Lietuvos istorijai svarba. Jeigu Morta po karūnacijos būtų suvaidinusi esminį vaidmenį Lietuvos istorijoje, ar su jos vardu būtų galima sieti kokį nors lūžinį momentą valstybės gyvenime, tuomet galbūt ir būtų galima tokius pasiūlymus svarstyti. Duotuoju atveju siūlome liepos 6 d., Valstybės dienos, pavadinimą palikti tokį, koks jis yra šiandien įstatyminiuose valstybės aktuose fiksuotas. Turime pastebėti, kad liepos 6 d. apskritai yra sutartinė data, kaip Mindaugo karūnavimo diena ji spekuliacinė. Todėl taip tiesiogiai Mindaugo karūnavimo dieną rišti su liepos
tautos, visuomenės ir valstybės poreikius. Atsižvelgti
Istorijos fakultetas (2015-03-31)1 Lietuvos valstybingumo požiūriu svarbiausia yra valstybės įkūrimo data. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos krikštas valstybės įkūrimo svarbos atžvilgiu geriausiu atveju gali būti atmintinų ar minėtinų datų sąraše. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Kultūros ministerijos nuomones, nepritarti Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1534 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pitrėnienė Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, K. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos
Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, L. Savickas - VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas, A. Šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, R. Šmigelskytė-Stukienė - Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas, A. Zedelytė - Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-02-27
atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisės technikos taisykles. Atsižvelgti
2014-03-04 Išnagrinėję Jūsų pateiktus Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr.
XIIP-1534), Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1535), Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1536), pažymime, kad šių įstatymų projektų nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-04-15 Atsižvelgiant į Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Kultūros ministerijos nuomones, nepritarti Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957
pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. Pritarti
pasiūlymai: atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimą dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIP-1504, šį lydintįjį įstatymo projektą siūlome atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė, Jonas Varkala. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė