Lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 287 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 287 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų dešimties metų.“ 2 straipsnis. 287 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 287 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas fizinį smurtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų trylikos metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Zbignev Jedinskij Vanda Kravčionok Rita Tamašunienė Leonard Talmont Michal Mackevič Irina Rozova Jaroslav Narkevič Juzef Kvetkovskij
Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 287 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 287 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų septynerių metų.“ 2 straipsnis. 287 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 287 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas fizinį smurtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų dešimties metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Zbignev Jedinskij
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuolaikinėje Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, jog baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ginant visuomenę nuo įvairių teisės pažeidimų. Įstatymo projektu siekiama sugriežtinti atsakomybę už psichinės prievartos bei fizinio smurto panaudojimo prieš valstybės tarnautojus ar viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis ir taip atgrasyti nuo įstatymus pažeidžiančių veiksmų. Pirminiai
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 287 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, numatančios atsakomybę už psichinės prievartos reikalavimo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o panaudodamas fizinį smurtą - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma pakeisti ir papildyti Baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį ir numatyti, jog atsakomybę už psichinės prievartos reikalavimo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dešimties metų, o panaudodamas fizinį smurtą - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trylikos metų. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą keisti ar panaikinti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia teisės aktų,
Priėmus įstatymo projektą parengti naujų teisės aktų nereikės. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai projekto žodžiai – „prievarta, fizinis smurtas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Zbignev Jedinskij
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuolaikinėje Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, jog baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ginant visuomenę nuo įvairių teisės pažeidimų. Įstatymo projektu siekiama sugriežtinti atsakomybę už psichinės prievartos bei fizinio smurto panaudojimo prieš valstybės tarnautojus ar viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis ir taip atgrasyti nuo įstatymus pažeidžiančių veiksmų. Pirminiai
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 287 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, numatančios atsakomybę už psichinės prievartos reikalavimo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o panaudodamas fizinį smurtą - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma pakeisti ir papildyti Baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį ir numatyti, jog atsakomybę už psichinės prievartos reikalavimo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, o panaudodamas fizinį smurtą - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dešimties metų. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą keisti ar panaikinti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia teisės aktų,
Priėmus įstatymo projektą parengti naujų teisės aktų nereikės. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai projekto žodžiai – „prievarta, fizinis smurtas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Zbignev Jedinskij
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-11 Nr. XIIP-2241 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso 287 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP‑2241 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2241 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kita vertus, norime pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis pagal kurią bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, inter alia, reiškia, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas. Nustatydamas, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už jas, jis yra saistomas Konstitucijoje įtvirtinto prigimtinio teisingumo ir proporcingumo principų, kitų teisinės valstybės reikalavimų. Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.
Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.[1] Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad bausmės griežtumas (nubaudimo laipsnis) turi atitikti padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikaltėlio asmenybę, bylos aplinkybes, kurios lengvina ar sunkina atsakomybę. Kriminaline bausme nuteistam asmeniui nustatyti apribojimai ir suvaržymai tam tikru atžvilgiu yra atpildas už jo padarytą nusikaltimą. Kriminaline bausme yra siekiama paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis nebepadarytų naujų nusikaltimų, t. y. pataisyti nusikaltėlį, taip pat daryti poveikį kitiems visuomenės nariams, kad jie nenusikalstų. Kartu atkuriama pažeista tvarka ir teisingumas. Šiems tikslams įgyvendinti baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinama atitinkama bausmių sistema[2]. Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją kyla abejonių, ar teikiamu projektu siūlomais pakeitimais nebus iškraipyta Baudžiamajame kodekse įtvirtinta bausmių sistema: projektu siūloma už grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui bausti sunkesne bausme nei, pavyzdžiui, už neatsargų kito žmogaus gyvybės atėmimą arba tokia pačia bausme, kaip, pavyzdžiui, už neteisėtą disponavimą branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių) ir panašiai.
Siūlomo reguliavimo sistemiškumo stokos aspektu pažymėtina ir tai, kad projektu siūlant didinti bausmes už grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui nesiūloma keisti, pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio, kuris numato, kad už teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūno trukdymą atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už tokios veikos padarymą panaudojant smurtą ar kitokią prievartą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Iš vienos pusės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kaip Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ teigė pareiškėjo (Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės) atstovas „[g]aliojantis BK, nors po sovietmečio iš esmės jau visiškai pakeistas, yra bene pats griežčiausias Europoje ir toliau plėtojamas griežtinimo linkme. <...> Tačiau iš tikrųjų bausmių griežtinimas nedaro įtakos nusikalstamumo lygiui“[3]. Konstitucinis Teismas šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad „kaip rodo užsienio šalių ir Lietuvos patirtis, griežtų bausmių nustatymas savaime neužkerta kelio nusikaltimams. Pastaraisiais metais vienas iš bausmių griežtinimo politikos rezultatų Lietuvoje yra tai, kad daugiau negu 40 proc. nuteistųjų buvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai nusikalstamumo didėjimo nesustabdė“[4]. Iš kitos pusės, didėjantis konkrečių nusikaltimų mastas, tokių nusikaltimų recidyvas ir panašios aplinkybės gali indikuoti apie tam tikrą egzistuojančią problemą, inter alia, atitinkamos srities reguliavimo nepakankamą efektyvumą. Todėl gavus duomenų, kurie identifikuotų ryškėjančią atitinkamos srities teisinio reguliavimo problemą, būtų galima svarstyti ir vertinti BK įtvirtintos bausmių sistemos efektyvumo didinimo galimus variantus. Tuo tarpu reikia pastebėti, kad teikiamo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti šiuo metu egzistuojančio reguliavimo efektyvumu, nėra identifikuotos kokios nors tokio reguliavimo spragos ar ryškėjantis poreikis dėl kokių nors priežasčių tokį reguliavimą keisti. Kitaip tariant, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti jokie motyvai ir argumentai, pagrindžiantys siūlomo reguliavimo tikslingumą.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo (arba gero administravimo) principas. Tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Pilietinė Tauta, bendrų reikalų tvarkymą, taip pat atstovavimą Tautai ir valstybei patikėjusi asmenims, dėl savo užimamų pareigų ar įgyto mandato priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi būti apsaugota nuo valstybės pareigūnų savivalės, nuo jų veikimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nuo jų naudojimosi savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti[5]. Be kita ko, Konstitucinio Teismo nuomone, įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams[6].
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo statutas įtvirtina reikalavimą, jog kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, pateikti aiškinamąjį raštą, kuriame turi būti nurodytos, inter alia, įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys[7], siūlomų naujų teisinio reguliavimo nuostatų laukiami teigiami rezultatai[8], numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai[9]. Tačiau projekto aiškinamajame rašte tokie duomenys nepateikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, ir į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, abejotina, ar teikiamas projektas atitinka atsakingo valdymo (arba gero administravimo) principą. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. [2] Ibid. [3] 1998 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. [4] Ibid. [5] 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [6] 2005 m. sausio 19 d.
Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88¹straipsniu įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. [7] Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 1 punktas. [8] Ibid, 135 straipsnio 3 dalies 4 punktas. [9] Ibid, 135 straipsnio 3 dalies 5 punktas.
2014-09-17 Nr. XIIP-2241 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nepateikta įrodymų, kad galiojanti baudžiamoji atsakomybė už Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra nepakankama, ir todėl yra būtina BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą iš nesunkaus paversti sunkiu, o 2 dalyje numatytąjį – iš apysunkio
Pats nusikaltimas – grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui – pagal savo sudėtį nėra toks įvairiapusis ar sudėtingas, kad individualizuojant bausmę būtų poreikis turėti tokias plačias sankcijos ribas. 3. Kyla klausimas, kokiais tikslais yra siūloma keisti baudžiamąjį įstatymą, jeigu projektu teikiamas šio įstatymo pakeitimas „neturės įtakos kriminogeninei situacijai“, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte. 4. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.“ Manytina, kad sankcijų už dviejų nusikaltimų padarymą viršutinių ribų pakėlimas po aštuonerius metus pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkto ir 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.“ Manytina, kad ir dėl aukščiau paminėto poveikio valstybės biudžetui, ir dėl to, kad siūlomas keisti baudžiamąją atsakomybę numatantis įstatymas, yra būtina dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies ir minėtos 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. 5. Projekto 1 ir
patį BK 287 straipsnį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-09- Nr. Į 2016-08-26 Nr. S-2016-5957 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Nr. VIII-1968 287 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2241(2) DERINIMO Pakartotinai išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Nr. VIII-1968 287 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2241(2), pažymime, kad Europos teisės departamentas dėl šio projekto laikosi pastabų, pateiktų 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. NR-787. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL
2016-08-29 Nr. XIIP-2241(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime:
trūkumai yra neištaisyti. Atsižvelgiant į tai, Teisės departamentas laikosi nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 17 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIIP-2241 (past. – pabraukta mūsų). Necituojant konkrečių pastabų, apibendrintina, kad drastiškas sankcijos už vieną nusikalstamą veiką kėlimas[1] projekto rengėjų yra nepagrįstas, vertintinas kaip žalingas Baudžiamojo kodekso sistemos prasme (past. – žiūrėti Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 17 d. antrąją pastabą). 2. Teikiamas projektas iš esmės redaguotinas teisės technikos aspektu:
Meškienė pavaduojanti departamento direktorių P. Veršekys, tel. (8 5)
[1] Sankcija už Baudžiamojo kodekso 287 straipsnio „Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“ 1 dalį projekte didinama daugiau nei tris kartus (nuo dvejų iki septynerių metų), o už 2 dalį – du kartus (nuo penkerių iki dešimties metų).