Projekto Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės
administracijos direktorius gali siūlyti daugiau negu po vieną asmenį. Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti savivaldybės rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo savivaldybių rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje.“2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų apylinkės komisijos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo rinkimų apylinkės komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Įstatymų projektų rengimą paskatino 2015 m. savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų patirtis Tauragės rajono savivaldybėje: pusė savivaldybės rinkimų komisijos narių buvo rajoną valdančios partijos atstovai, kurie su savo koalicijos partneriais turėjo absoliučią daugumą rinkimų komisijoje. Komisijoje nebuvo nei vieno politinei partijai nepriklausančio teisininko, nes Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija savo atstovų į Komisijos narius nepasiūlė. Tuo tarpu administracijos direktorius į Komisiją delegavo net tris savo bendrapartiečius. Opozicinių partijų atstovai rinkimų komisijoje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl pažeidžiamų objektyvumo ir lygiateisiškumo principų, tačiau pastaroji nusprendė, kad formalūs įstatymo reikalavimai nėra pažeidžiami. Iš tikrųjų nei viename galiojančiame rinkimų įstatyme nėra expressis verbis nustatyta, kad teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero arba administracijos direktoriaus į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas bei miestų ir rajonų referendumo komisijas deleguojami asmenys negali būti politinių partijų nariais. Mero arba administracijos direktoriaus deleguotiems Komisijos nariams taip pat nėra nustatytas reikalavimas sustabdyti narystę politinėje partijoje ir draudimas dalyvauti partijos veikloje.
Tuo tarpu Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje. Visuose rinkimų įstatymuose taip pat numatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba mero į apylinkės rinkimų komisijas, savivaldybės ar apygardos rinkimų komisijos prašymo atveju, siūlomi asmenys negali būti partijų nariais ar jais tapti iki komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Taigi, Vyriausioje rinkimų komisijoje privalo būti politinių partijų veikloje nedalyvaujančių narių, tuo tarpu savivaldybės ar apygardos rinkimų komisijos nariai, netgi darbo atitinkamos komisijoje laikotarpiu, gali dalyvauti politinių partijų veikloje. Toks teisinis reguliavimas yra nelogiškas ir ydingas. Galiojančiuose rinkimų įstatymuose taip pat neaiškūs apylinkės rinkimų komisijos nariams, kurie paskirti mero ar administracijos direktoriaus siūlymu keliami reikalavimai. Apylinkės rinkimų komisijų sudarymą reglamentuojančios rinkimų įstatymo normos numato du atvejus, kuomet kandidatus į apylinkės rinkimų komisijos narius siūlo meras arba administracijos direktorius:
vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras (Seimo rinkimų įst. 17 str. 1 d.) arba administracijos direktorius (Prezidento rinkimų įst. 15 str. 1 d., Rinkimų į Europos Parlamentą įst. 17 str. 1 d., Savivaldybių tarybų rinkimų įst. 15 str. 1 d.).
jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą (Seimo rinkimų įst. 17 str. 6 d.) arba savivaldybės administracijos direktorių ((Prezidento rinkimų įst. 15 str. 6 d., Rinkimų į Europos Parlamentą įst. 17 str. 6 d., Savivaldybių tarybų rinkimų įst. 15 str. 6 d.), kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Pirmuoju atveju, t.y. kai meras arba administracijos direktorius turi teisę ex officio siūlyti kandidatus į apylinkės rinkimų komisijos narius, reikalavimas, kad jo pasiūlyti kandidatai nebūtų politinių partijų nariais nenustatytas. Tuo tarpu antruoju atveju, t. y. kai apygardos ar savivaldybės rinkimų komisija kreipiasi į merą arba administracijos direktorių dėl trūkstamų apylinkės rinkimų komisijos narių paskyrimo, yra expressis verbis įtvirtinta, kad mero arba administracijos direktoriaus pasiūlyti kandidatai negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Toks teisinis reguliavimas nelogiškas. Projekto rengėjas – Seimo narys Stasys Šedbaras. 2. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektais siekiama įtvirtinti reikalavimą, kad teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, mero ar savivaldybės administracijos direktoriaus ex officio siūlomi apygardų, savivaldybių, miestų ir rajonų referendumo komisijų ir apylinkių rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo komisijoje laikotarpiu privalo sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje. 3.
aptartų klausimų reglamentavimas Galiojančiuose rinkimų įstatymuose nėra expressis verbis nustatyta, kad teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero arba administracijos direktoriaus į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas bei miestų ir rajonų referendumo komisijas deleguojami asmenys darbo atitinkamoje komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje. Rinkimų įstatymuose numatyta mero arba administracijos direktoriaus teisę ex officio siūlyti kandidatus į apylinkės rinkimų komisijos narius, tačiau nenustatytas reikalavimas, kad minėtų subjektų pasiūlyti asmenys darbo komisijoje laikotarpiu privalo sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero arba administracijos direktoriaus į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas bei miestų ir rajonų referendumo komisijas, taip pat mero arba administracijos direktoriaus į apylinkių rinkimų komisijas ex officio deleguojami asmenys, darbo atitinkamoje rinkimų komisijoje laikotarpiu privalo sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Įstatymų projektais tikslinamos ir papildomos šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatos, siūlomo teisinio reguliavimo veikimas yra suderintas su kitų galiojančių įstatymų nuostatomis, todėl papildomai šių įstatymų projektų inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Priėmus įstatymų projektus jokių kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 7. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Stasys Šedbaras. 8. Reikšminiai šio Įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „rinkimai “. Seimo narys Stasys Šedbaras
2015-03-23 Nr. XIIP-2819 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūlomas įtvirtinti savivaldybių rinkimų komisijos narių veiklos apribojimas nėra susijęs su šioje dalyje reglamentuojama komisijos sudarymo tvarka, šį apribojamą siūlytina įtvirtinti keičiamo 13 straipsnio 9 dalyje. 2. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 15 straipsnio 6 dalis savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomiems kandidatams į apylinkių rinkimų komisijų narius nustato absoliutų draudimą būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Ši dalis vertintina kaip nustatanti ne savarankiškus komisijos nario skyrimo pagrindus, o 1 dalyje įtvirtintos savivaldybės administracijos direktoriaus teisės teikti apylinkių rinkimų komisijų narių kandidatūras įgyvendinimo tvarką. Jeigu paaiškėtų, kad apylinkės rinkimų komisijos narys yra politinės partijos narys (ar juo tapo įgaliojimų komisijoje vykdymo metu), turėtų būti sprendžiama dėl jo atleidimo iš pareigų už įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimą. Todėl projekto 2 straipsniu siūlomo reikalavimo sustabdyti komisijos nario narystę partijose turėtų būti atsisakyta. 3. Projekto
pavadinimas „rinkimų apylinkės“ yra keistinas į – „apylinkės rinkimų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] P.Žukauskas, p[email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-03-10
Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 15 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, lietuvos respublikos PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I‑28 13 IR
respublikos REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO ir lietuvos respublikos SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 13 IR
teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 21 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8