Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės
žemės sklypuose jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo (išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą atvejį), žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir kiti darbai).“
Papildyti 23 straipsnio 2 dalį 6 punktu: „6) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę, nesilaikant teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar kitą objektą, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai nėra galimybės užtikrinti tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį panaudojant valstybinę žemę (tais atvejais, kai viešpataujantis daiktas nesiriboja su valstybine žeme arba dėl besiribojančią valstybinę žemę sudarančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų šios žemės panaudojimas neužtikrintų racionalaus viešpataujančiojo daikto naudojimo).
Sprendimą dėl servituto nustatymo šiame punkte nurodytu pagrindu priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir savivaldybių lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“3 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą atvejį.“
ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų projektavimą ir formavimą, nustato įgaliotoms institucijoms pareigą kiekvienu atveju išspręsti tinkamo nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį (pvz., įvažiavimo į žemės sklypą arba asmens, kuris nėra žemės sklypo savininkas, galimybės eksploatuoti jam priklausančius žemės sklype esančius statinius ar įrenginius) klausimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žemės reformos eigoje rengiant privatizuojamų ar kitų valstybinės žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus bei žemės sklypų planus bei formuojant šiuos sklypus administraciniu aktu nebuvo užtikrintas tinkamas nekilnojamojo daikto naudojimas pagal paskirtį (pvz., sprendiniai dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti), nors pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Šiuo metu tinkamo nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį klausimas gali būti sprendžiamas nustatant kelio, statinio ar kt. servitutą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
nustatomas administraciniu aktu. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra nustatyta apie 3480 atvejų dėl žemės sklypams nenustatytų servitutų, iš kurių apie 490 atvejų nustatyta iš asmenų pateiktų skundų, o apie 2990 atvejų nustatė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai. Nemažai šių asmenų kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydami padėti išspręsti susidariusią situaciją.
Šiuo metu teisės aktai nenustato galimybės administracine tvarka nustatyti, pvz., kelio servituto privačiame žemės sklype, kuriuo būtų važiuojama į kitą privatų žemės sklypą ir pan. Pažymėtina, kad vietovėje dažniausiai jau būna išvažinėtas kelias, naudojamas ne vienus metus patenkant į gretimą žemės sklypą, tačiau neretai problema paaštrėja pasikeitus žemės sklypo, per kurį važiuojama, savininkui, nes toks faktinis naudojimas nebūna pagrįstas atitinkamais dokumentais ir pan. Todėl asmenims belieka nustatyti servitutus tarpusavio sutartimis, o esant ginčui – teismo būdu, nors pareiga užtikrinti tinkamą projektavimą ir žemės sklypo formavimą teko valstybės institucijoms (apskričių viršininkų administracijoms, kurių žemėtvarkos funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o miestuose – savivaldybėms), tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdžius, susidariusios situacijos sprendimas tampa asmenų, suinteresuotų servituto nustatymu, problema. Todėl, atsižvelgdama į didelį tokių atvejų skaičių, Žemės ūkio ministerija siūlo įtvirtinti galimybę administracine tvarka valstybės ir savivaldybių lėšomis nustatyti servitutus išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę, nesilaikant teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar kitą objektą, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Audrius Petkevičius, tel. 239 1338) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346) vyriausioji specialistė Daiva Radzevičiūtė, tel. 239 1351, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta galimybė administraciniu aktu nustatyti servitutų, kai išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar perleidžiant savivaldybės ar privačion nuosavybėn valstybinės žemės sklypą sprendiniai dėl patekimo per šį žemės sklypą į kitą sklypą ar objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti, nors pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Pagal Žemės įstatymo
sklypuose žemės sklypų formavimo darbai atliekami jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis. Pagal Žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalį privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę servitutus nustatyti administraciniu aktu išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę, nesilaikant teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar kitą objektą, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Formuluotė „ar kitą objektą“ reiškia, kad servitutu turėjo būti užtikrinta ne tik įvažiavimo į žemės sklypą, bet ir patekimo prie, pvz., nuosavybės teise valdomų statinių ar įrenginių, esančių kito asmens žemės sklype, galimybė. Siekiant kaip įmanoma labiau išvengti žemės nuosavybės ar naudojimo teisės suvaržymų, nurodytu atveju savivaldybių ir privačiuose žemės sklypuose servitutai galės būti nustatomi tik tais atvejais, kai nebus galimybės užtikrinti tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį panaudojant valstybinę žemę, pvz., jeigu tuo metu, kai bus sprendžiama dėl servituto nustatymo administraciniu aktu privačiam žemės sklypui, į kurį reikalingas įvažiavimas, šis sklypas nesiribos su laisva valstybine žeme, kurioje būtų galima suprojektuoti kelią į jį, ir pan. Siūloma, kad sprendimą, ar prašomas nustatyti servitutas atitinka šiame punkte nurodytus kriterijus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priimtų institucija, turinti teisę nustatyti servitutus administraciniu aktu – Nacionalinė žemės tarnyba. Atitinkamai būtų papildytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr.
aktu taisyklių patvirtinimo“, reglamentuojant, kad nagrinėjant prašymą nustatyti servitutą minėtu pagrindu turėtų būti įvertinama, ar formuojant žemės sklypą, kuriame prašoma nustatyti servitutą, buvo pažeisti galiojantys teisės aktai, ar šie pažeidimai atsirado dėl viešojo administravimo institucijos netinkamai vykdytų pareigų, ar nėra galimybės susidariusią situaciją spręsti panaudojant valstybinę žemę (pvz., suformuojant joje privažiavimą iki žemės sklypo), ir t. t. Be to, šiuo atveju servituto nustatymo procedūroje būtų įtvirtinta galimybė tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkui išreikšti pastabas bei siūlyti kitas alternatyvas. Nesutinkantiems su nustatytais servitutais asmenims išliks galimybė ginčyti administracinius aktus dėl šių servitutų nustatymo teisme. Taip pat siūloma nustatyti, kad šiais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų, kuriuose servitutai projektuojami, rengimą finansuotų valstybė (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priimanti administracinius aktus dėl servitutų nustatymo) arba savivaldybės. Dėl šios priežasties taip pat siūloma pakeisti Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir 42 straipsnio 2 dalį, papildant pareiga nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypų formavimo darbus vykdyti ar privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus rengti valstybės ir savivaldybių lėšomis. Priėmus siūlomus pakeitimus, žemės sklypų savininkams ar kitiems suinteresuotiems asmenims nebereikėtų savo lėšomis rengti dokumentų, privalomų servitutui nustatyti, sumažėtų asmenų nepasitenkinimas dėl netinkamai vykdytų valstybės institucijos funkcijų, administracinė procedūra užtikrintų abipusę viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų (naudotojų) interesų apsaugą. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl siūlomo reglamentavimo būtų apginti teisėti viešpataujančiuoju tapsiančio žemės sklypo savininko lūkesčiai, tačiau kartu būtų pabloginama tarnaujančiuoju tapsiančio žemės sklypo savininko padėtis, nes šis gali būti suplanavęs ar pradėjęs vystyti investicinius projektus žemės sklype ir servituto nustatymas administraciniu aktu gali turėti finansinės įtakos minėtų projektų vystymui. Todėl galimas tarnaujančiaisiais tampančių daiktų valdytojų nepasitenkinimas dėl patiriamų sunkumų, galimai bus inicijuota daugiau teisminių ginčų dėl administracinių aktų, nustatančių servitutus, panaikinimo. Tačiau pažymėtina, kad siūlomu projektu neišplečiamas sąrašas atvejų, kada žemės sklype bus nustatomi suvaržymai, tik nustatoma galimybė servitutą nustatyti vėliau, pvz., po žemės sklypo privatizavimo momento, kai tai pagal žemės sklypo formavimo metu galiojusius teisės aktus privalėjo būti padaryta, o žemės savininkų finansiniai nuostoliai bus atlyginti pagal jau galiojantį kompensavimo mechanizmą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio
taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naujausiais duomenimis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei šio žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo kaina – 553 eurai (apie 1911,80 litų). Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr.
D1-8, detalusis planas reglamentuojamu atveju būtų taisomas supaprastinta tvarka (sprendinių spragos panaikinimo pagrindu), todėl, mūsų nuomone, išlaidos turėtų būti panašios kaip ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atveju. Taigi priėmus siūlomą reglamentavimą, daugiausiai papildomai gali reikėti apie 1,925 mln. Eur (6,65 mln. Lt). Tačiau pasitaikys atvejų, kai, pvz., servitutas buvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet nebuvo įbraižytas į žemės sklypo planą, tada servituto vietos nurodymas žemės sklypo plane ir servituto ploto nustatymas kainuotų apie 87 eurus (302,5 Lt). Taigi tikėtina, kad lėšų prireiks kur kas mažiau nei 1,925 mln. Eur, tačiau šiuo metu, kol visi nustatyti atvejai nėra ištirti, sudėtinga prognozuoti, kuriais atvejais reikėtų pirkti projektavimo ir kadastro duomenų nustatymo, o kuriais – tik kadastro duomenų papildymo paslaugas. Servitutų nustatymas valstybės biudžeto lėšomis galėtų būti finansuojamas iš Žemės tvarkymo ir administravimo bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo programos lėšų, o savivaldybių – iš jų specialiose sąskaitose kaupiamų lėšų už parduotus valstybinės žemės sklypus miesto gyvenamosiose vietovėse. Taip pat galimi atvejai, kai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu asmenys iš valstybės prisiteis žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (kai bus nustatyta, jog nenustačius servituto buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir šie pažeidimai atsirado dėl viešojo administravimo institucijos netinkamai vykdytų pareigų), atlyginimą.
Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai atlyginti šiai žalai, o asignavimų valdytoja yra Teisingumo ministerija. Šiuo metu nėra galimybės prognozuoti, ar tokių atvejų pasitaikys ir kiek jų gali būti, taip pat kiek vidutiniškai būtų priteista žalos atlyginimo tokiais atvejais. Tačiau manytina, kad tokių atvejų neturėtų būti daug ir nuostoliai dėl nustatyto servituto neturėtų būti dideli, atsižvelgiant į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatytas servitutas neužims didelio žemės ploto ir nebus skirtas centralizuotoms komunikacijoms ar pan. – tai, pvz., būtų tik privažiavimo kelias į kitą žemės sklypą ar galimybė patekti prie žemės sklype esančio statinio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis; ,,Valstybinė žemė“, ,,žemės sklypas“, „servitutas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-05-05 Nr. XIIP-2978 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu, nustatant, kad žemės servitutai administraciniu aktu gali būti nustatyti tais atvejais, kai išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę, nesilaikant teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar kitą objektą, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra apie 3480 atvejų, kai žemės sklypams nenustatyti servitutai. Todėl asmenims belieka nustatyti servitutus tarpusavio sutartimis, o esant ginčui – teismo būdu, nors pareiga užtikrinti tinkamą projektavimą ir žemės sklypo formavimą teko valstybės institucijoms (apskričių viršininkų administracijoms, kurių žemėtvarkos funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o miestuose – savivaldybėms). Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis servitutų žemės sklypams nustatymo administraciniu aktu atvejų sąrašas.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi dviem atvejais: kai teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; ir, kai minėtuose dokumentuose numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Iš šių įstatymo nuostatų darytina išvada, kad privačiuose žemės sklypuose servitutai administraciniu aktu nustatomi, kai tai reikalinga užtikrinti visuomenės poreikius, tuo tarpu projektu siūloma įtvirtinti atvejus, kai servitutai administraciniu aktu būtų nustatomi tenkinant vieno ar kelių asmenų poreikį. Tais atvejais, kai servituto nustatymu nėra tenkinamas visuomenės poreikis, jis, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.125 ir 4.126 straipsnių nuostatas, nustatomas sandoriu, o žemės sklypų savininkams nesusitarus - teismo sprendimu.
Be to, pažymėtina, kad servitutas nustatomas, tik tais atvejais, kai jis yra objektyviai būtinas ir tai yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu, tačiau pagal projektu siūlomą reguliavimą servitutas privačiame žemės sklype būtų nustatomas visais atvejais atsižvelgus tik į du įstatyme nustatytus kriterijus: jei viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį klausimas nebuvo išspręstas dėl valstybės ar savivaldybių institucijų kaltės ir, jei nėra galimybės užtikrinti tinkamo tokio daikto naudojimo panaudojant valstybinę žemę, t. y., įstatymas nereikalauja įrodyti objektyvų servituto nustatymo būtinumo faktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis į teismą dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Atsižvelgiant į tai, manytume, kad toks projektu siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo principams.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d.,
aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms bei konstituciniam proporcingumo principui.
Antra, iš projekto aiškinamojo rašto seka, kad servitutų nustatymo pagrindas yra apskričių viršininkų administracijų ar savivaldybių institucijų neteisėti veiksmai, kai pastarosios institucijos pažeisdamos teisės aktų reikalavimus valstybinės žemės sklypuose prieš jį perleidžiant privačion nuosavybėn nesuprojektavo sprendinių dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar kitą objektą, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos suformuluotos taip, kad galima būtų daryti išvadą, jog projektu siekiama ne tik ištaisyti teisines pasekmes, atsiradusias dėl minėtų institucijų kaltės, bet toks reguliavimas galėtų būti laikytinas universaliu ir galėtų būti taikomas ne vien esamų, bet ir galimai ateityje pasikartosiančių, dėl valstybės ir savivaldybių institucijų kaltės atsiradusių probleminių situacijų išsprendimui. Manytume, kad toks reguliavimas teisiniu požiūriu laikytinas ydingu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas, kuris yra universalus principas ir kuriuo yra grindžiama pati Lietuvos Respublikos Konstitucija ir visa Lietuvos teisės sistema, reiškia ir tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad neteisės pagrindu teisė negali atsirasti (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2014 m. gegužės 27 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai neteisėti valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmai būtų pagrindas nustatyti žemės sklypų servitutus, galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad sprendimą, ar prašomas nustatyti servitutas atitinka projekte nurodytus kriterijus, priimtų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi pastaroji institucija turėtų teisę vertinti ir tai, ar apskričių viršininkų administracijos bei atitinkamos savivaldybių institucijos veikė teisėtai. Be to, atkreipiame dėmesį, kad 2010 liepos 1 d. įsigaliojus Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XI-318, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė apskričių viršininkų administracijų vykdomas funkcijas, tame tarpe ir dėl sprendinių dėl patekimo per valstybinę žemę į kitus žemės sklypus suprojektavimo ir dėl administracinių aktų dėl šių sprendinių priėmimo funkcijas. Galimi atvejai, kad pastaruosius penkerius metus vykdydama perimtas funkcijas Nacionalinė žemės tarnyba pati galėjo nesuprojektuoti atitinkamų sprendinių ar nepriimti atitinkamų administracinių aktų dėl privažiavimo per valstybinę žemę prie kitų žemės sklypų. Tokiu atveju, jeigu Nacionalinei žemės tarnybai būtų pavesta vertinti valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų teisėtumą, ji turėtų vertinti ir savo veiksmų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams. Toks siūlymas kelia abejonių. Valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų teisėtumą paprastai vertina administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, Nacionalinei žemės tarnybai būtų suteikiamos teisminėms institucijos būdingos funkcijos.
Be to, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai pati Nacionalinė žemės tarnyba turėtų teisę nuspręsti, ar jos pačios veiksmai yra teisėti, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ketvirta, dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų galėjo būti padaryta žala savininkams tų žemės sklypų, kuriems, įsigaliojus įstatymui, administraciniais aktais būtų nustatomi servitutai. Nustačius servitutus, galimai sumažėtų tokių žemės sklypų vertė, savininkai galimai patirtų ir kitų nuostolių. Kiek valstybės biudžeto lėšų reikėtų tokiems nuostoliams atlyginti projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma. Kartu atkreipiame dėmesį, kad žala gali būti padaryta ne tik tokių sklypų savininkams, bet ir hipotekos kreditoriams, kuriems žemės sklypai yra įkeisti. Skolininkui neįvykdžius turtinės prievolės bei nukreipus išieškojimą į dėl servituto nustatymo galimai sumažėjusios vertės žemės sklypus, hipotekos kreditorių reikalavimai galimai nebūtų pilnai tenkinami. Penkta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl pažeidžiant teisės aktus nesuprojektuotų privažiavimo kelių ar nenustatytų servitutų žemės sklypų savininkai dėl nuostolių atlyginimo turėtų teisę kreiptis Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytu pagrindu. Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta, jog įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Pažymėtina, kad nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar žemės sklypų savininkams tokios kompensacijos būtų mokamos.
Šešta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu keičiamame įstatyme siūlomais įtvirtinti atvejais nustatant servitutus, servituto nustatymo procedūros metu tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkui būtų suteikta galimybė išreikšti pastabas bei siūlyti kitas alternatyvas. Manytina, kad aukščiau minėtos asmenų teisės turėtų būti įtvirtintos keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Saulius Švedas, Neringa Azguridienė, Žemės ūkio ministerijos atstovas Audrius Petkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-052 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu, nustatant, kad žemės servitutai administraciniu aktu gali būti nustatyti tais atvejais, kai išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę, nesilaikant teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar kitą objektą, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra apie 3480 atvejų, kai žemės sklypams nenustatyti servitutai. Todėl asmenims belieka nustatyti servitutus tarpusavio sutartimis, o esant ginčui – teismo būdu, nors pareiga užtikrinti tinkamą projektavimą ir žemės sklypo formavimą teko valstybės institucijoms (apskričių viršininkų administracijoms, kurių žemėtvarkos funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o miestuose – savivaldybėms). Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis servitutų žemės sklypams nustatymo administraciniu aktu atvejų sąrašas.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi dviem atvejais: kai teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; ir, kai minėtuose dokumentuose numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Iš šių įstatymo nuostatų darytina išvada, kad privačiuose žemės sklypuose servitutai administraciniu aktu nustatomi, kai tai reikalinga užtikrinti visuomenės poreikius, tuo tarpu projektu siūloma įtvirtinti atvejus, kai servitutai administraciniu aktu būtų nustatomi tenkinant vieno ar kelių asmenų poreikį. Tais atvejais, kai servituto nustatymu nėra tenkinamas visuomenės poreikis, jis, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.125 ir 4.126 straipsnių nuostatas, nustatomas sandoriu, o žemės sklypų savininkams nesusitarus - teismo sprendimu.
Be to, pažymėtina, kad servitutas nustatomas, tik tais atvejais, kai jis yra objektyviai būtinas ir tai yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu, tačiau pagal projektu siūlomą reguliavimą servitutas privačiame žemės sklype būtų nustatomas visais atvejais atsižvelgus tik į du įstatyme nustatytus kriterijus: jei viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį klausimas nebuvo išspręstas dėl valstybės ar savivaldybių institucijų kaltės ir, jei nėra galimybės užtikrinti tinkamo tokio daikto naudojimo panaudojant valstybinę žemę, t. y., įstatymas nereikalauja įrodyti objektyvų servituto nustatymo būtinumo faktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis į teismą dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Atsižvelgiant į tai, manytume, kad toks projektu siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo principams.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario
pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms bei konstituciniam proporcingumo principui.
Antra, iš projekto aiškinamojo rašto seka, kad servitutų nustatymo pagrindas yra apskričių viršininkų administracijų ar savivaldybių institucijų neteisėti veiksmai, kai pastarosios institucijos pažeisdamos teisės aktų reikalavimus valstybinės žemės sklypuose prieš jį perleidžiant privačion nuosavybėn nesuprojektavo sprendinių dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar kitą objektą, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos suformuluotos taip, kad galima būtų daryti išvadą, jog projektu siekiama ne tik ištaisyti teisines pasekmes, atsiradusias dėl minėtų institucijų kaltės, bet toks reguliavimas galėtų būti laikytinas universaliu ir galėtų būti taikomas ne vien esamų, bet ir galimai ateityje pasikartosiančių, dėl valstybės ir savivaldybių institucijų kaltės atsiradusių probleminių situacijų išsprendimui. Manytume, kad toks reguliavimas teisiniu požiūriu laikytinas ydingu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas, kuris yra universalus principas ir kuriuo yra grindžiama pati Lietuvos Respublikos Konstitucija ir visa Lietuvos teisės sistema, reiškia ir tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad neteisės pagrindu teisė negali atsirasti (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2014 m. gegužės 27 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai neteisėti valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmai būtų pagrindas nustatyti žemės sklypų servitutus, galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad sprendimą, ar prašomas nustatyti servitutas atitinka projekte nurodytus kriterijus, priimtų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi pastaroji institucija turėtų teisę vertinti ir tai, ar apskričių viršininkų administracijos bei atitinkamos savivaldybių institucijos veikė teisėtai. Be to, atkreipiame dėmesį, kad
pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XI-318, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė apskričių viršininkų administracijų vykdomas funkcijas, tame tarpe ir dėl sprendinių dėl patekimo per valstybinę žemę į kitus žemės sklypus suprojektavimo ir dėl administracinių aktų dėl šių sprendinių priėmimo funkcijas. Galimi atvejai, kad pastaruosius penkerius metus vykdydama perimtas funkcijas Nacionalinė žemės tarnyba pati galėjo nesuprojektuoti atitinkamų sprendinių ar nepriimti atitinkamų administracinių aktų dėl privažiavimo per valstybinę žemę prie kitų žemės sklypų. Tokiu atveju, jeigu Nacionalinei žemės tarnybai būtų pavesta vertinti valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų teisėtumą, ji turėtų vertinti ir savo veiksmų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams. Toks siūlymas kelia abejonių. Valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų teisėtumą paprastai vertina administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, Nacionalinei žemės tarnybai būtų suteikiamos teisminėms institucijos būdingos funkcijos.
Be to, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai pati Nacionalinė žemės tarnyba turėtų teisę nuspręsti, ar jos pačios veiksmai yra teisėti, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos
Respublikoje vykdo tik teismai. Ketvirta, dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų galėjo būti padaryta žala savininkams tų žemės sklypų, kuriems, įsigaliojus įstatymui, administraciniais aktais būtų nustatomi servitutai. Nustačius servitutus, galimai sumažėtų tokių žemės sklypų vertė, savininkai galimai patirtų ir kitų nuostolių. Kiek valstybės biudžeto lėšų reikėtų tokiems nuostoliams atlyginti projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma. Kartu atkreipiame dėmesį, kad žala gali būti padaryta ne tik tokių sklypų savininkams, bet ir hipotekos kreditoriams, kuriems žemės sklypai yra įkeisti. Skolininkui neįvykdžius turtinės prievolės bei nukreipus išieškojimą į dėl servituto nustatymo galimai sumažėjusios vertės žemės sklypus, hipotekos kreditorių reikalavimai galimai nebūtų pilnai tenkinami. Penkta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl pažeidžiant teisės aktus nesuprojektuotų privažiavimo kelių ar nenustatytų servitutų žemės sklypų savininkai dėl nuostolių atlyginimo turėtų teisę kreiptis Civilinio kodekso
straipsnyje nustatyta, jog įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Pažymėtina, kad nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar žemės sklypų savininkams tokios kompensacijos būtų mokamos.
Šešta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu keičiamame įstatyme siūlomais įtvirtinti atvejais nustatant servitutus, servituto nustatymo procedūros metu tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkui būtų suteikta galimybė išreikšti pastabas bei siūlyti kitas alternatyvas. Manytina, kad aukščiau minėtos asmenų teisės turėtų būti įtvirtintos keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Įvertinus labai išsamią ir pagrįstą Teisės departamento išvadą, pritarti, kad siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir siūlomo projekto 2 straipsnyje įžvelgiamas prieštaravimas Konstitucijos 23, 109 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat proporcingumo principui. Atkreipiamas dėmesys, kad be to, kas pasakyta Teisės departamento išvadose, įstatymai negalioja atgal (išskyrus išimtį dėl baudžiamųjų įstatymų), o taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad neteisės pagrindu teisė negali atsirasti. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. IX-446 13,
nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 23 straipsniui, Konstitucijos
principams. 4.
sutarimu – už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas