Projekto lyginamasis variantas
2015
1 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 157 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų
nuteistieji, faktiškai atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: ir atlyginę bent minimalią nusikaltimu padarytos žalos dalį. 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai;
2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.“
2Papildyti 157 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3.
Minimali paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis:
1) vienas trečdalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesiai
2) pusė paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdaliai paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
4) tris ketvirtadaliai paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.“
3Papildyti 157 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Minimali nusikaltimu padarytos žalos dalis:
1) ne mažiau kaip 50 proc. sumos, kai priteista iki 10 tūkst. eurų;
2) ne mažiau kaip 20 proc. sumos, kai priteista nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų;
3) ne mažiau kaip 10 proc. sumos, kai priteista 50 tūkst. eurų ir daugiau.“
dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Sergejus Jovaiša
ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino ydinga praktika, kai teismo nutartys dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems praktiškai nėra įgyvendinamos. Per metus nuteistieji, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, savanoriškai atlygina mažiau kaip 1 proc. priteistos sumos. Dabar galiojanti baudžiamoji justicija neišnaudoja visų turimų teisinių priemonių, skatinančių nuteistąjį imtis iniciatyvos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Žalos atlyginimo užtikrinimas labiau priklauso nuo nuteistojo geranoriškumo negu nuo veiksmingo teisinių imperatyvų įgyvendinimo. Todėl nusikalstama veika įgyja pranašumą prieš baudžiamosios justicijos priemones, taikomas pažeistoms vertybėms atkurti ir neigiamiems padariniams atlyginti. Remiantis Kalėjimų departamento pateiktais duomenimis, galima teigti, kad kai žalos atlyginimas nukentėjusiesiems tapo nebūtina sąlyga lygtiniam paleidimui, ženkliai sumažėjo savanoriškai atlygintos žalos suma, pvz.: 1999 m. savanoriškai atlyginta 298 tūkst. Lt, o 2004 m. jau tik 5 tūkst. Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu valstybė įsipareigoja kompensuoti dėl smurtinių nusikaltimų padarytą žalą. Toks žalos, atsiradusios iš nusikalstamos veikos, atlyginimo mechanizmas negali būti vertinamas kaip vienareikšmiškai veiksmingas, nes, neišnaudojęs visų galimų teisinių priemonių, skatinančių nuteistąjį pačiam atlyginti padarytą žalą, įpareigoja valstybę kompensuoti dėl smurtinių nusikaltimų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktais duomenimis, 2014 m. valstybė regreso tvarka iš nuteistųjų susigrąžino tik 2,8 tūkst. eurų, 2013 m. – 10,4 tūkst. eurų, 2012 m. – 7,2 tūkst. eurų.
Kai atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai į Nukentėjusių asmenų fondą buvo 589 tūkst., 393 tūkst., 393 tūkst. eurų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dabartinis teisinis reguliavimas yra neefektyvus ir neteisingas nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų atžvilgiu. Dažni atvejai, kai nuteistieji, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, yra pajėgūs atlyginti bent dalį priteistos materialinės žalos, tačiau slepia turtą ir pajamas pasinaudoję kitais asmenimis, o nukentėjusieji tampa įstatymų spragų įkaitais. Svarbu paminėti, kad teisėjai taip pat yra išreiškę priekaištą įstatymo leidėjui, kad neatlyginta žala svarstant lygtinio paleidimo klausimą negali būti vertinama kaip lemiamas veiksnys. Tokia situacija pagrįstai piktina visuomenę ir teisingumo vykdymo institucijas. Nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo pirmiausia teisingumą suvokia kaip patirtos žalos atlyginimą ar kompensavimą, jei tai yra įmanoma. Todėl veiksmingas žalos atlyginimo tvarkos numatymas yra svarbus veiksnys vykdant teisingumą nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens atžvilgiu. Teisinis mechanizmas turi išnaudoti visas galimas ir veiksmingas nukentėjusiųjų žalos atlyginimo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, siūlau nustatyti, kad nuteistieji teisę į lygtinį paleidimą įgytų tik tokiu atveju, kai yra atlyginę bent minimalią nusikaltimu padarytos žalos dalį. Minimali nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo dalis: ne mažiau kaip 50 proc. sumos, kai priteista iki 10 tūkst. eurų; ne mažiau kaip 20 proc. sumos, kai priteista nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų; ne mažiau kaip
projekto tikslas – užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į teisingumą nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo aspektu.
Įstatymo projekto uždavinys – nustatyti, kad nuteistieji, pretenduojantys į lygtinį paleidimą, be jau Kodekse galiojančių sąlygų būtų atlyginę bent minimalią priteistos žalos dalį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Sergejus Jovaiša. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Sergejus Jovaiša. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje nustatytos sąlygos nuteistiesiems, siekiantiems lygtinio paleidimo. Straipsnyje nėra nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo aspektu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Kodekso 157 straipsnį, nustatant, kad paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tik tie nuteistieji, kurie be jau Kodekse nustatytų sąlygų yra atlyginę bent minimalią nusikaltimu padarytos žalos dalį. Minimali nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo dalis: ne mažiau kaip 50 proc. sumos, kai priteista iki 10 tūkst. eurų; ne mažiau kaip 20 proc. sumos, kai priteista nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų; ne mažiau kaip 10 proc. sumos, kai priteista 50 tūkst. eurų ir daugiau. Priėmus įstatymo pataisas, nuteistieji bus papildomai motyvuoti atlyginti padarytą žalą. Bus užtikrintas nukentėjusiųjų teisėtas interesas į žalos atlyginimą ir realų priteistos bausmės įvykdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatyta. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, gali reikėti pakoreguoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“, 1R-175, 2012-06-27 ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Papildomų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Jovaiša
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-05- Nr. Į 2015-05-18 Nr. XIIP-3100 DĖL lietuvos respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3100 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3100 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-05-20 Nr. XIIP-3100 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad Seime pateiktas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3021, kuriuo taip pat siūloma keisti ir BVK 157 straipsnį. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamos naujos BVK 157 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose žodis „nuteistieji“ keistinas žodžiu „nuteistiesiems“, o žodžiai „kiti nuteistieji“ – žodžiais „kitiems nuteistiesiems“. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamos naujos BVK 157 straipsnio 3 dalies 4 punkto žodis
„tris“ keistinas žodžiu „trys“. 4. Atsižvelgiant
į projekto aiškinamojo rašto teiginį, kad „Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, gali reikėti pakoreguoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“, 1R-175, 2012-06-27 ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles“, siūlytina projekto 2 straipsniu pasiūlyti kompetentingoms institucijoms iki numatomos įstatymo įsigaliojimo datos parengti (pakeisti) poįstatyminius teisės aktus. Be to, tikslintinas projekto aiškinamajame rašte paminėto teisingumo ministro įsakymo pavadinimas, numeris ir priėmimo data (paminėtų įsakymų pavadinimai, numeriai ir priėmimo datos), kadangi paminėtas vieno įsakymo pavadinimas, tačiau nurodyti kito įsakymo rekvizitai. 5. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „teismo nutartys dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems praktiškai nėra įgyvendinamos. Per metus nuteistieji, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, savanoriškai atlygina mažiau kaip 1 proc. priteistos sumos.“ Tačiau abejotina, ar projekto nuostatomis bus pasiekti jo tikslai ir uždaviniai.
Diskutuotina: (1) ar nusikaltimu padaryta žala greičiau būtų atlyginama pataisos įstaigoje, ar laisvėje; (2) ar nereikėtų įvertinti fakto, kad Lietuva jau dabar užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje ir trečiąją vietą visoje Europoje pagal įkalintų asmenų, tenkančių 100 000 gyventojų, skaičių. 6. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projektui įgyvendinti „papildomų lėšų neprireiks.“ Tačiau diskutuotina, ar, sugriežtinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas ir taip padidinus laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų skaičių, papildomų valstybės biudžeto lėšų tikrai neprireiks. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkto, 138 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. erika.sadauskienė@lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Sergejus Jovaiša, Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos TM atstovas Antanas Lauritėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
BVK) pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3021, kuriuo taip pat siūloma keisti ir BVK 157 straipsnį. Atsižvelgti
BVK 157 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose žodis „nuteistieji“ keistinas žodžiu „nuteistiesiems“, o žodžiai „kiti nuteistieji“ – žodžiais „kitiems nuteistiesiems“. Atsižvelgti
2015-05-21 3.
punkto žodis „tris“ keistinas žodžiu „trys“. Atsižvelgti
teiginį, kad „Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, gali reikėti pakoreguoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“, 1R-175, 2012-06-27 ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles“, siūlytina projekto 2 straipsniu pasiūlyti kompetentingoms institucijoms iki numatomos įstatymo įsigaliojimo datos parengti (pakeisti) poįstatyminius teisės aktus. Be to, tikslintinas projekto aiškinamajame rašte paminėto teisingumo ministro įsakymo pavadinimas, numeris ir priėmimo data
vieno įsakymo pavadinimas, tačiau nurodyti kito įsakymo rekvizitai. Atsižvelgti
„teismo nutartys dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems praktiškai nėra
įgyvendinamos. Per metus nuteistieji, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, savanoriškai atlygina mažiau kaip 1 proc. priteistos sumos.“ Tačiau abejotina, ar projekto nuostatomis bus pasiekti jo tikslai ir uždaviniai. Diskutuotina:
(1) ar nusikaltimu padaryta žala greičiau būtų atlyginama pataisos įstaigoje, ar laisvėje;
(2) ar nereikėtų įvertinti fakto, kad Lietuva jau dabar užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje ir trečiąją vietą visoje Europoje pagal įkalintų asmenų, tenkančių 100 000 gyventojų, skaičių. Atsižvelgti
2015-05-21 6.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projektui įgyvendinti „papildomų lėšų neprireiks.“ Tačiau diskutuotina, ar, sugriežtinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas ir taip padidinus laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų skaičių, papildomų valstybės biudžeto lėšų tikrai neprireiks. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkto, 138 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgti
Respublikos teisingumo ministerijos
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3100 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2015-10-01 Susipažinę su Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3100 <...> ir išanalizavę su siūlomais pakeitimais susijusią teisinio reglamentavimo bei jo praktinio taikymo problematiką, remdamiesi žemiau išdėstytais argumentais, darome išvadą, kad nėra tikslinga priimti siūlomus įstatymų pakeitimus. 1. Dėl Bausmių vykdymo kodekso[¹] 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3100 Įstatymo pakeitimo projektu siūloma lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų galimybę sieti su nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu.
Neneigiant, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas ir, vertinant platesne prasme, atkuriamasis teisingumas[²] turi tapti ir būti viena iš baudžiamojo persekiojimo ir bausmių vykdymo proceso siekiamybių,[³] jų negalima padaryti lygtinio paleidimo sąlyga, nes:
galimybių atlyginti žalą;
kad to nenori, o todėl, kad neturi tam galimybių;
palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims;
atvejų skaičių, kuris pastaraisiais metais ir taip yra mažiausias per visą pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istoriją, tai sąlygotų dar blogesnę padėtį Lietuvos įkalinimo įstaigose[⁴];
bausmės taikymą (pavyzdžiui, atėmus kitam žmogui gyvybę arba esant nusikaltimo sudėtį kvalifikuojančiam didelės žalos ar analogiškam požymiui), todėl turint mintyje tai, kad taikant bausmes ir jas vykdant iš dalies siekiama skirtingų tikslų (pastaruoju atveju – kad asmuo savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis), toks apribojimas nebūtų logiškas baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės teorijų požiūriu;
lygtinai paleidžiamus asmenis įpareigoti atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba ją pašalinti, ir, kaip rodo statistika, šis įpareigojimas veiksmingai taikomas praktikoje;
numatyta 1999–2002 m.[⁵] tuo metu šį institutą reglamentavusiame Baudžiamajame kodekse, ši sąlyga neilgai trukus buvo panaikinta, nes jos taikymas patyrė visišką fiasko.[⁶] Pirmiausia, bet kokius naujus lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygų suvaržymus būtina įvertinti vis retesnio šios galimybės taikymo kontekste.[⁷] 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos probacijos įstatymui ir BVK pakeitimams[⁸] lygtinai paleidžiamų asmenų dalis Lietuvoje pastebimai sumažėjo – 2012 m. ji buvo mažiausia per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį: lygtinai buvo paleista tik 36,5 proc. nuo visų tais metais iš įkalinimo įstaigų paleistų asmenų, o 2013–2014 m. ši dalis sumažėjo dar labiau – iki atitinkamai 34,2 proc. ir 30,8 proc., kai 1998–2010 m. lygtinai būdavo paleidžiama 50–65 proc. (2011 m. – 39,3proc.) nuo visų iš įkalinimo įstaigų paleidžiamų asmenų (žr.
Neneigiant, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas ir, vertinant platesne prasme, atkuriamasis teisingumas[²] turi tapti ir būti viena iš baudžiamojo persekiojimo ir bausmių vykdymo proceso siekiamybių,[³] jų negalima padaryti lygtinio paleidimo sąlyga, nes:
galimybių atlyginti žalą;
kad to nenori, o todėl, kad neturi tam galimybių;
palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims;
atvejų skaičių, kuris pastaraisiais metais ir taip yra mažiausias per visą pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istoriją, tai sąlygotų dar blogesnę padėtį Lietuvos įkalinimo įstaigose[⁴];
bausmės taikymą (pavyzdžiui, atėmus kitam žmogui gyvybę arba esant nusikaltimo sudėtį kvalifikuojančiam didelės žalos ar analogiškam požymiui), todėl turint mintyje tai, kad taikant bausmes ir jas vykdant iš dalies siekiama skirtingų tikslų (pastaruoju atveju – kad asmuo savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis), toks apribojimas nebūtų logiškas baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės teorijų požiūriu;
lygtinai paleidžiamus asmenis įpareigoti atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba ją pašalinti, ir, kaip rodo statistika, šis įpareigojimas veiksmingai taikomas praktikoje;
numatyta 1999–2002 m.[⁵] tuo metu šį institutą reglamentavusiame Baudžiamajame kodekse, ši sąlyga neilgai trukus buvo panaikinta, nes jos taikymas patyrė visišką fiasko.[⁶] Pirmiausia, bet kokius naujus lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygų suvaržymus būtina įvertinti vis retesnio šios galimybės taikymo kontekste.[⁷] 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos probacijos įstatymui ir BVK pakeitimams[⁸] lygtinai paleidžiamų asmenų dalis Lietuvoje pastebimai sumažėjo – 2012 m. ji buvo mažiausia per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį: lygtinai buvo paleista tik 36,5 proc. nuo visų tais metais iš įkalinimo įstaigų paleistų asmenų, o 2013–2014 m. ši dalis sumažėjo dar labiau – iki atitinkamai 34,2 proc. ir 30,8 proc., kai 1998–2010 m. lygtinai būdavo paleidžiama 50–65 proc. (2011 m. – 39,3proc.) nuo visų iš įkalinimo įstaigų paleidžiamų asmenų (žr. 1 pav., balta dalis stulpeliuose).
iš įkalinimo įstaigų Lietuvoje esant įvairiems pagrindams 1998–2014 m. (absoliutūs skaičiai, kairėje skalėje – proc.)[⁹] Kitas svarbus aspektas – kalinių galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kurios, neturint pakankamai santaupų, pirmiausiai priklauso nuo gaunamų pajamų. Kalinių užimtumo darbine veikla rodikliai Lietuvos laisvės atėmimo vietose yra labai žemi[¹⁰] (žr. 2 pav.), nuo 2004 m. neįvyko jokių teigiamų pokyčių: 2015 m. pradžioje gamybinį darbą dirbo tik 16,7 proc. laisvės atėmimu nuteistų asmenų, 13,2 proc. dirbo ūkio darbus.[¹¹] Tokia darbine veikla užimtų kalinių dalis yra viena mažiausių Europoje.[¹²] Be to, net ir gamybinį darbą dirbančių asmenų darbo užmokestis yra santykinai nedidelis. 2 pav. Dirbančių įkalintų nuteistųjų dalis Lietuvoje 1999–2015 m. (kiekvienų metų sausio
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos turimi duomenys apie įkalintiems asmenims pareikštus ieškinius ir jų atlyginimą pavaizduoti 1 lentelėje. Joje matyti, kad paskutiniais metais maždaug 35–40 proc. nuteistųjų laisvės atėmimo bausme buvo pareikšti ieškiniai atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. 2015 m. pradžioje bendra ieškinių suma siekė beveik 90 mln. litų (26 mln. eurų). Per 2014 m. laikotarpį tebuvo atlyginta tik labai maža žalos dalis: jei bendram paskaičiavimui imsime 2014 m. pradžioje buvusią sumą (48 mln. litų), tai matysime, kad iš jos, išskaičiavus iš darbo užmokesčio, arba savanoriškai, per 2014 m. tebuvo atlyginta tik truputį daugiau nei 2 proc. priteistos žalos, o ankstesniais metais ši dalis būdavo dar mažesnė. 1 lentelė.
1 lentelė. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir jų atlyginta žala 1999–2015 m.[¹⁴] Data Asmenys, turintys atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (iš viso /proc. nuo visų įkalintųjų) (metų pradžioje) Bendra ieškinių suma (Lt)[¹⁵] (metų pradžioje) Išskaičiuota iš darbo užmokesčio ieškiniams sumokėti (Lt) (per praėjusius metus) Savanoriškai atlyginta žala (atvejai) (per praėjusius metus) Savanoriškai atlyginta žala (Lt) (per praėjusius metus) 1999 6 189 (52,4 proc.) 79 334
777 56 841 Probacijos tarnybų įskaitose esantys asmenys (nuteistieji alternatyviomis bausmėmis, taip pat tie, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, lygtinai iš įkalinimo vietų paleistieji) atlygina didesnę nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dalį (teismui paskyrus įpareigojimą atlyginti šią žalą), palyginus su įkalintaisiais asmenimis – atlyginama maždaug 30–40 proc. atlygintinos žalos, tai padaro iki 60 proc. asmenų, kuriems toks įpareigojimas buvo paskirtas. Tai detalizuojantys duomenys pavaizduoti 2 lentelėje. 2 lentelė.
2 lentelė. Probacijos tarnybų įskaitoje buvę asmenys ir jų atlyginta žala 1998–2014m.[¹⁶] Metai Asmenys, kuriems per laikotarpį paskirtas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (iš viso /proc. nuo visų įskaitoje buvusių įkalintųjų) Bendra atlygintina suma (Lt) (per metus) Asmenys, įvykdę teismo įpareigojimą (per metus) Atlyginta žala (Lt) (per metus) 1998 2 058 (6,9 proc.) 7 058 005 1 040 2 367 453 1999 2 121 (6,6 proc.) 6 826 124 1 151 2 301 713 2000 1 738 (5,7 proc.) 7 267 205
942 1 191 102 2004 2 411 (10,1 proc.) 6 762 001 1 180 2 138 843 2005 2 495 (11,7 proc.) 7 405 463 1 247 2 635 859 2006 2 111 (11,0 proc.) 6 765 314 1 249 3 122 911 2007 1 787 (9,9 proc.) 6 380 784 1 104 2 911 736 2008 1 606 (9,1 proc.) 5 922 833
943 2 143 110 2011 1 755 (9,4 proc.) 6 554 457 1 063 3 064 250 2012 1 623 (7,9 proc.) 6 165 628
851 3 167 971 Taigi kaštų prasme tai svarbus didesnio šių bausmių efektyvumo argumentas. Iš probacijos tarnybų įskaitoje esančių (taigi neįkalintų) asmenų maždaug pusė atlygina žalą per einamuosius metus. Sunku pasakyti, kodėl tik tokiam santykinai nedideliam nuteistųjų skaičiui (tarp 6 ir 12 proc.) buvo paskirtas toks įpareigojimas (tam reikėtų atskiro empirinio tyrimo). Taip pat pastebėtina, kad atlyginta žala šiuo atveju yra gerokai mažesnė už įkalintiesiems asmenims atlyginti priteistą žalą – panašiam skaičiui nuteistųjų tenka kelis kartus mažesnė suma. Pastebėtina ir tai, kad teisiniu požiūriu abiem atvejais nustatyta žala nėra tapati.
Pirmuoju atveju (įkalinimo įstaigose) skaičiuojama teismo priteista žala (dažniausiai
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokio įpareigojimo įvykdymo terminas nebūtinai turėjo baigtis nurodytais metais ir, palyginus šiuos rodiklius su 2 lentelėje pateiktais skaičiais, matyti, kad tokį įpareigojimą įvykdžiusių asmenų dalis bendrai kasmet siekia apie 60 proc., nors iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų socialinė ir ekonominė padėtis, taip pat galimybės įsidarbinti yra nepalankesnės, palyginus su laisvėje nuo pat pradžių bausmes atliekančiais asmenimis. Probacijos tarnybų renkama statistika apie lygtinai paleidžiamiems asmenims nustatytų įpareigojimų atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą žalą vykdymą rodo, kad lygtinis paleidimas gali būti svarbi žalos atlyginimo sąlyga: 2013 m. iš maždaug 15 mln. litų padarytos žalos, kurią buvo įpareigoti atlyginti visi probacijos tarnybų priežiūroje esantys nuteistieji, daugiau kaip 9 mln. litų (maždaug 60 proc.) teko būtent lygtinai paleistiems asmenims,[¹⁹] iš kurių ją per metus atlygino beveik 50 proc. lygtinai paleistųjų (35 iš 74 asmenų), tačiau tik 0,6 mln. litų bendros sumos (maždaug 7 proc.). Taigi likusiems 39 asmenims teko vidutiniškai po daugiau kaip 200 tūkst. litų atlygintinos sumos. Akivaizdu, kad tokią sumą ilgalaikėje perspektyvoje sąžiningai uždirbtais pinigais įmanoma atlyginti tik būnant laisvėje. Paminėtina tai, kad 2014 m. atlygintos žalos dalis nežymiai padidėjo iki 10,4 proc. (iš beveik 9 mln. litų buvo atlyginti 0,9 mln. litų). Įvertinus teorinius ir praktinius lygtinio paleidimo taikymo aspektus, taip pat buvusį reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad siūlomam įstatymo pakeitimui neturėtų būti pritarta.
Norint, kad didesnė dalis nusikaltimu padarytos žalos būtų atlyginta arba pašalinta, reikėtų:
žalos atlyginimo formas) visose baudžiamojo persekiojimo ir bausmių vykdymo stadijose;
atlyginti yra lengviau – tai liudija ir dabartinės praktikos statistika;
c) didinti įdarbinimo galimybes įkalinimo įstaigose, įskaitant ir darbą už įkalinimo įstaigų ribų. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-08-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.14 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3100 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
metu galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Pagal taikomas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas tie nuteistieji, kurie neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, laikomi turinčiais didesnę pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl ir tikimybė, kad jiems bus taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, yra mažesnė. Pritarti
įgyvendinimas susiaurintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo galimybes. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. gruodžio 22 d. buvo priėmęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 543 straipsniu ir 43, 541, 542 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymą, kuriame buvo nustatyta papildoma lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlyga – reikalavimas atlyginti bent pusę nusikaltimu padarytos materialinės žalos. Įsigaliojus šiam įstatymui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas sumažėjo apie
padarytą žalą – taip ir liko nepasiektas, nes daugelis nuteistųjų pataisos įstaigose neturėjo darbo, taip pat lėšų ir turto, iš kurių būtų galima šią žalą atlyginti.
Atsižvelgdamas į ribotas nuteistųjų galimybes atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir siekdamas neužkirsti galimybių taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų tiems nuteistiesiems, kuriems taikyti jį tikslinga, Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. liepos 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 541, 542, 141, 2261, 2273 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 2082 straipsniu įstatymą, kuriame minėtos sąlygos taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakyta. Kadangi laisvės atėmimo vietose ir šiuo metu sudėtinga aprūpinti visus norinčius dirbti nuteistuosius darbu (2014 metais pataisos įstaigose (ūkio darbus) ir valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ dirbo vidutiniškai tik 29,2 procento visų pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų), o nuteistieji dažniausiai neturi lėšų ir turto, iš kurių galėtų savarankiškai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, įstatymo projekto, kaip ir minėto anksčiau galiojusio įstatymo, tikslas nebūtų pasiektas, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų atvejų tik sumažėtų, nes nebūtų vykdoma viena iš jo taikymo sąlygų – atlyginta minimali nusikaltimu padarytos žalos dalis. Pritarti
paleistų nuteistųjų atlyginama nusikaltimais padaryta žala yra daug didesnė nei tų, kurie bausmę atlieka pataisos įstaigose. Pavyzdžiui, per 2014 metus 61,7 procento visų iš pataisos įstaigų lygtinai paleistų nuteistųjų, kurie buvo įpareigoti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, atlygino visą žalą ar jos dalį, o tarp laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų šis rodiklis – tik apie 21,5 procento.
Veiksmingesnį žalos atlyginimą lygtinio paleidimo laikotarpiu lemia didesnės nuteistųjų įsidarbinimo galimybės, taip pat Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta pareiga visiems darbingiems nuteistiesiems įsidarbinti lygtinio paleidimo laikotarpiu (įsidarbina arba darbo biržoje užsiregistruoja apie 88 procentai visų lygtinai paleistų asmenų). Be to, lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistiesiems gali būti nustatyta ir specialioji pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ar dalį žalos. Lygtinio paleidimo laikotarpiu taip pat prižiūrima, kaip ši pareiga vykdoma, nuteistieji skatinami įsidarbinti, jiems teikiama praktinė pagalba įsidarbinant (rengiami susitikimai su galimais darbdaviais, teikiama informacija apie darbo biržų teikiamas paslaugas ir panašiai), tai sudaro palankesnes galimybes gauti didesnių pajamų, iš kurių galėtų būti atlyginta (ar išieškota) nusikaltimu padaryta žala. Taigi platesnis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymas prisideda ir prie spartesnio nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgti
nuteistųjų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, jau dabar taikomi ir kiti teisiniai mechanizmai, taip pat įgyvendinamos papildomos priemonės, kurios ne tik nedaro neigiamos įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymui, bet minėtos žalos atlyginimo procesą daro sklandesnį.
Galiojantys teisės aktai nustato priverstinį skolos išieškojimo mechanizmą, todėl ir iš nuteistųjų, kurie savanoriškai neatlygina nusikaltimais padarytos žalos, ši žala Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išieškoma priverstinai, jeigu jie turi turto ar piniginių lėšų, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą. Be to, Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą, kuriame, be kita ko, siekiant sukurti daugiau darbo vietų nuteistiesiems, nustatyta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla galės būti finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto; didinant nuteistųjų, dirbančių už pataisos įstaigų ribų, skaičių, jų elgesys išvykus už pataisos įstaigų ribų galės būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis; artėjant galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų terminui, nuteistieji, kurie susirado darbą laisvėje, galės būti apgyvendinami už šių įstaigų teritorijos ribų esančiuose specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose). Be to, iš esmės pertvarkoma nuteistųjų socialinės reabilitacijos planavimo ir įgyvendinimo sistema, kurios paskirtis – įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, tai yra užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą. Nuo 2014 metų spalio mėnesio įgyvendinamas 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamas projektas
„Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose“.
Pradėjus taikyti mediaciją probacijos tarnybų įskaitoje esantiems asmenims, 2015 metų vasario – birželio mėnesiais įvyko 216 nukentėjusiųjų ir kaltininkų, įpareigotų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, mediacijų ir pasirašyta 210 susitarimų dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems tvarkos ir terminų. Todėl mediacijos modelio baudžiamojoje justicijoje taikymas taip pat prisideda prie skatinimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgti
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Grąžinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3100 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Teisės instituto ir Vyriausybės išvadas, kurioms komitetas pritarė. Komiteto argumentai:
Neneigiant, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas ir, vertinant platesne prasme, atkuriamasis teisingumas turi tapti ir būti viena iš baudžiamojo persekiojimo ir bausmių vykdymo proceso siekiamybių, jų negalima padaryti lygtinio paleidimo sąlyga, nes lygtinis paleidimas (bausmės atlikimas laisvėje) būtent ir sudaro daugiau galimybių atlyginti žalą ir nemaža dalis įkalintų asmenų nusikaltimu padarytos žalos neatlygina ne todėl, kad to nenori, o todėl, kad neturi tam galimybių, todėl būtina didinti įdarbinimo galimybes įkalinimo įstaigose, įskaitant ir darbą už įkalinimo įstaigų ribų (2015 m. pradžioje gamybinį darbą dirbo tik 16,7 proc. laisvės atėmimu nuteistų asmenų, 13,2 proc. dirbo ūkio darbus. Tokia darbine veikla užimtų kalinių dalis yra viena mažiausių Europoje.
Be to, net ir gamybinį darbą dirbančių asmenų darbo užmokestis yra santykinai nedidelis); Pažymėtina ir tai, kad tokia sąlyga pažeistų lygybės principą (BVK 6 str.), būtų sudaromos palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims ir toks reglamentavimas neabejotinai dar labiau sumažintų lygtinio paleidimo atvejų skaičių, kuris pastaraisiais metais ir taip yra mažiausias per visą pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istoriją, tai sąlygotų dar blogesnę padėtį Lietuvos įkalinimo įstaigose. Toks apribojimas nebūtų logiškas baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės teorijų požiūriu, nes didelė nusikaltimu padaryta žala dažniausiai savaime lemia laisvės atėmimo bausmės taikymą (pavyzdžiui, atėmus kitam žmogui gyvybę arba esant nusikaltimo sudėtį kvalifikuojančiam didelės žalos ar analogiškam požymiui), todėl turint mintyje tai, kad taikant bausmes ir jas vykdant iš dalies siekiama skirtingų tikslų (pastaruoju atveju – kad asmuo savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis). Pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimas, kaip viena iš lygtinio paleidimo sąlygų Lietuvoje jau buvo numatyta 1999–2002 m. tuo metu šį institutą reglamentavusiame Baudžiamajame kodekse, tačiau ši sąlyga neilgai trukus buvo panaikinta, nes jos taikymas nedavė jokio teigiamo efekto. Nuo 2012 m. liepos
asmenis įpareigoti atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba ją pašalinti, ir, kaip rodo Teisės instituto išvadoje pateikta statistika, šis įpareigojimas veiksmingai taikomas praktikoje. 8. Balsavimo rezultatai: „už“-bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Toliau vadinama – BVK. [2] Plačiau žr. vieną naujausių Europos mastu atliktų tyrimų šioje srityje: Dünkel F., Grzywa-Holten J., Horsfield P. (eds.). Restorative Justice and Mediation in Penal Matters. Schriften zum Strafvollzug, Jugendstrafrecht und zur Kriminologie. Vol. 50/1, 2. Mönchengladbach: Forum Verlag Godesberg, 2015. Vertinant šio tyrimo išvadas galima konstatuoti, kad Lietuvoje atkuriamojo teisingumo įgyvendinimas, palyginus su dauguma kitų Europos šalių, vyksta labai vangiai. [3] Į tai atkreipiamas dėmesys ir daugelyje pastarajame dešimtmetyje priimtų Europos Tarybos rekomendacijų. [4] Įskaitant didėjantį kalinių skaičių, blogėjančias buitines sąlygas ir tikėtinai didesnį recidyvą. Plačiau žr. Sakalauskas G. Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų įsigaliojus Probacijos įstatymui: teorija ir praktika // Teisės problemos, 2013, Nr. 4 (82), p. 5–39. [5] Anuomet Baudžiamojo kodekso 54² straipsnio 4 dalis buvo papildyta nuostata, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, neatlyginusiems bent pusės nusikaltimu padarytos materialinės žalos, jei nusikaltimu tokia žala buvo padaryta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 54³ straipsniu ir 43, 54¹, 54² straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymas Nr. VIII-995, priimtas 1998 m. gruodžio 22 d. // Žin., 1999, Nr. 1-2; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54¹, 54², 141, 226¹, 227³ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 208² straipsniu įstatymas Nr. IX-1036, priimtas 2002 m. liepos 4 d. // Žin., 2002, Nr. 73-3098. [6] Plačiau žr. Švedas G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003, p. 84; Švedas G. Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006, p. 207. [7] Plačiau žr. taip pat Sakalauskas G.
Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų įsigaliojus Probacijos įstatymui: teorija ir praktika // Teisės problemos, 2013, Nr. 4 (82), p. 5–39; Sakalauskas G. Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje? // Kriminologijos studijos, 2014, Nr. 2, p. 96–137. [8] Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas Nr. XI-1860, priimtas 2011 m. gruodžio 22 d. (Žin., 2012, Nr. 4-108); Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 138, 140, 152, 154, 157, 158, 159, 164, 176 straipsnių pakeitimo ir 127, 160, 161, 162, 163, 179 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1863, priimtas 2011 m. gruodžio 22 d. (Žin., 2012, Nr. 4-110). [9] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Planavimo ir projektų valdymo skyriaus Nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos suvestinė. 1998–2014 m. sausio–gruodžio mėn. [10] Plačiau žr. Sakalauskas G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos // Teisės problemos, 2015, Nr. 2, p. 5–53; Sakalauskas G. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme užimtumas: padėtis ir galimybės. Mokslinė išvada, pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai 2015 m. rugsėjo 21 d.; Bagdonaitė Ž., Kalpokaitė G. Nuteistųjų įdarbinimas laisvės atėmimo vietose:
VĮ „Mūsų amatai” veiklos efektyvinimas. Siūlymai. 2015 m. gegužės mėn. [11] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Socialinės reabilitacijos tarnybų veiklos ataskaita, 2014 m. sausio–gruodžio mėn. duomenys. [12] Lankauskas M. Dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reguliavimo ypatumai ir perspektyvos Lietuvoje // Teisės problemos, 2012, Nr. 2 (76), p.
2 (76), p. 68–95. [13] Parengta pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Socialinės reabilitacijos tarnybų veiklos ataskaitas 1999–2015 m. [14] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Informacinių sistemų ir projektų skyriaus parengta socialinės reabilitacijos tarnybų veiklos suvestinė už 1999–2015 m. [15] 1999–2003, 2009–2011, 2013–2014 m. suma suapvalinta iki tūkstančio litų. [16] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikalų skyriaus parengta Darbo su nuteistaisiais, esančiais regionų pataisos inspekcijų teritorinių padalinių įskaitoje, suvestinė už 1998–2011 m., Darbo su asmenimis, esančiais apygardų probacijos tarnybų priežiūroje, ataskaita už 2012–2014 m. [17] Plačiau žr. Sakalauskas G., Bikelis S., Kalpokas V. Pocienė A. Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Teisės instituto mokslo tyrimai, t. 8. Vilnius: Teisės institutas, 2012, p. 156–161. [18] Šie asmenys patenka tarp
paleidžiamiems asmenims numatytas ir pradėtas taikyti tik nuo 2012 m. [19] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikalų skyriaus parengta Darbo su asmenimis, esančiais apygardų probacijos tarnybų priežiūroje, ataskaita už 2012–2014 m.