Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas Papildyti 212 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio kodekso 210 ir 211 straipsniuose nurodyta komercine paslaptimi laikoma ir informacija, sudaranti banko paslaptį, centrinės kredito unijos paslaptį arba kredito unijos paslaptį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narys Bronius Bradauskas
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą kredito įstaigomis, būtina spręsti klausimus, susijusius su banko paslapties apsauga, kadangi šiuo metu galiojantis banko paslapties teisinis reglamentavimas nėra pakankamas. Nėra nustatyta, kokie pagrindai ir aplinkybės turi būti bankams ar kitoms kredito įstaigoms nurodomi prašymuose pateikti paslaptį sudarančią informaciją. Todėl bankai ir kitos kredito įstaigos neturi galimybės įsitikinti, ar trečiųjų asmenų prašymai pagrįsti ir informacijos rinkimo tikslai atitinka jų atliekamas funkcijas. Dėl šių priežasčių būtina šalinti banko paslapties reglamentavimo spragas ir numatyti veiksmingas ir saugias banko paslapties apsaugos bei pateikimo priemones. Lietuvos bankas 2012 m. atliko kredito įstaigų apklausą, kuri parodė, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria kredito įstaigos, vertindamos prašymų pagrįstumą ir teikdamos prašomą informaciją, yra susiję su tuo, kad nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, prašymų pateikti informaciją yra labai daug ir jie nėra aiškūs. Iš kredito įstaigų gautų duomenų matyti, kad kredito įstaigos (komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje) per 2009-2011 metus gavo daugiau nei 375 000 prašymų pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją. Buvo ir tokių kredito įstaigų, kurios per metus gavo daugiau kaip 60 000 prašymų pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją.
Kredito įstaigų pateikta informacija taip pat parodė, kad prašymai pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją buvo gaunami daugiausiai iš šių subjektų – antstolių, notarų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, bankroto administratorių, SoDros, teismų, muitinės, advokatų, Valstybės saugumo departamento, Prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, savivaldybių administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vertybinių popierių komisijos, ministerijų, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos. Dauguma kredito įstaigų savo atsakymuose pažymėjo, kad labai daug laiko užima įvertinimas, ar yra tinkamas teisinis pagrindas pateikti prašomus duomenis. Tai susiję su tuo, kad nuostatos, kurios suteikia teisę gauti banko paslaptį sudarančią informaciją, yra ne viename, o daugelyje institucijų veiklą reglamentuojančių įstatymų. Kai kuriuose teisės aktuose teisė gauti banko paslaptį sudarančią informaciją suformuluota abstrakčiai, todėl neaišku, ar ji apima teisę gauti banko paslaptį sudarančius duomenis. Be to, kai kuriais atvejais neįmanoma įvertinti prašymo pagrįstumo, kadangi subjektai nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis prašoma banko paslaptį sudarančios informacijos, arba nepateikia duomenų apie prašymą pagrindžiančias faktines aplinkybes. Taip pat susiduriama su tokiomis problemomis kaip perteklinių duomenų prašymai, nurodytais itin trumpais terminais informacijai pateikti ir pan. Kaip matyti iš Lietuvos banko atliktos apklausos rezultatų, kredito įstaigos susiduria su pakankamai dideliais sunkumais vertindamos valstybės institucijų prašymų pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją, o kylančios problemos susijusios su banko paslapties reglamentavimo teisės aktuose klausimais.
Be to, nėra pakankamai aiškiai nustatyta baudžiamoji atsakomybė už banko paslaptį sudarančios informacijos neteisėtą rinkimą arba šios informacijos atskleidimą. Atsižvelgiant į visą tai teikiamuose įstatymų projektuose siūloma pakeisti ir (arba) įtvirtinti naujas nuostatas, kurios galėtų pašalinti banko paslapties apsaugos teisinio reglamentavimo trūkumus, atitinkamai keičiant Bankų įstatymą, Centrinės kredito unijos įstatymą, Kredito unijų įstatymą ir Baudžiamąjį kodeksą. Rengiant šiuos įstatymų projektus taip pat iš esmės atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr.1181 „Dėl Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-353, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-354 ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo papildymo 56¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-355“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų pirminiai siūlytojai – Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, susijęs su banko paslaptį sudarančia informacija nėra pakankamas banko paslapties apsaugai užtikrinti. Bankų įstatyme numatyti pagrindai ir tvarka, pagal kurią bankas privalo teikti banko paslaptį sudarančią informacija, tačiau ji nėra pakankamai detalizuota, neišskirtos skirtingos subjektų, galinčių gauti šią informaciją, grupės.
Taip pat nepakankamai reglamentuojamas atsakomybės už banko paslaptį sudarančios informacijos atskleidimą klausimas – nėra aiškiai numatyta baudžiamoji atsakomybė. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Projektų tikslas – detalizuoti banko paslaptį sudarančios informacijos iš bankų gavimo tvarką bei pagrindus, numatyti griežtesnę atsakomybę už banko paslaptį sudarančios informacijos atskleidimą. Projektų uždaviniai – atitinkamai patikslinti Bankų įstatymo ir Baudžiamojo kodekso nuostatas, sudarant galimybes tinkamai banko paslaptį sudarančios informacijos apsaugai. Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siūloma:
1) apibrėžti atvejus, kada bankas privalės banko paslaptį sudarančią informaciją atskleisti be teismo nutarties;
2) įtvirtinti atvejus, kada banko paslaptį sudaranti informacija galės būti atskleista tik esant motyvuotai teismo nutarčiai;
3) nustatyti bendrą banko paslaptį sudarančios informacijos prašymo, pateikimo bei naudojimo tvarką. Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 44 straipsnio ir Kreditų unijų įstatymo Nr. I-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais siūloma centrinės kredito unijos ir kredito unijos paslapties reglamentavimui mutatis mutandis taikyti Bankų įstatymo 55 straipsnį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę už banko paslapties atskleidimą, papildant nuostatomis, pagal kurias banko paslapties apsaugai būtų taikomos tos pačios normos, kurios taikomos komercinės paslapties apsaugai.
Tokiu atveju siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio pakeitimas pašalintų abejones dėl galimybės už banko paslapties atskleidimą taikyti baudžiamąją atsakomybę, o šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172(7) straipsnio nuostatos būtų taikomos tik tada, jei padaryta veika neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, pvz., dėl banko paslapties neteisėto atskleidimo nebūtų padaroma didelės turtinės žalos. Atsakomybės griežtinimas prisidėtų prie prevencijos, taip pat tai leistų, esant reikalui, veiksmingiau, panaudojant baudžiamajame procese taikytinas priemones, ištirti neteisėtus banko paslapties atskleidimo atvejus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektus, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projektų įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų įgyvendinimas valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projektų rengėjai Įstatymų projektus rengė Seimo narys Bronius Bradauskas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Banko paslaptis“, „informacija“, „sąskaita“, „sutartis“, „klientas“,
„teismas“, „valstybės institucija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Atsižvelgiant į tai, kad teikiami projektai yra tiesiogiai susiję su Seime užregistruotais ir pateiktais bei į Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programą įrašytais įstatymų projektais Nr. XIIP-353, Nr. XIIP-354 ir Nr. XIIP-355, prašytume teikiamus projektus Seime svarstyti skubos tvarka. Teikia Seimo narys Bronius Bradauskas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-27 Nr. S-2015-3283 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos bankų įstatymo nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-3137, lietuvos respublikos centrinės kredito unijos įstatymo nr. viii-1682 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-3138, lietuvos respublikos kredito unijos įstatymo nr. i-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip‑3139, lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. Xiip-3140 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3137 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3137), Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3138 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3138), Lietuvos Respublikos kredito unijos įstatymo Nr. I-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3139 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3139), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3140 (toliau
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3137, kitų pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų derinti įstatymų projektų nuostatų neturime. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2015-05-.. Nr. XIIP–3140 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Manytina, kad projektas yra perteklinis. Pirma, nei Baudžiamojo kodekso 212,
nei kokiame nors kitame straipsnyje sąvoka „komercinė paslaptis“ nėra apibrėžta; tai paliekama teisės teorijai ir praktikai. Antra, projektu teikiamos Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „komercine paslaptimi laikoma ir informacija, sudaranti banko paslaptį, centrinės kredito unijos paslaptį arba kredito unijos paslaptį“ (pabraukta mūsų), yra klaidinanti ir sudaranti įspūdį, kad kažkur yra apibrėžta ir kitokia komercine paslaptimi laikoma informacija. Trečia, nemanytina, kad Baudžiamajame kodekse įmanoma apibrėžti visas teoriškai ir praktiškai įmanomas komercinių paslapčių rūšis. 2. Remiantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 punktu, įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis iš didžiųjų raidžių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos bankų asociacijos atstovai: prezidentas Stasys Kropas, viceprezidentas Aidas Budrys, Lietuvos banko atstovas Arūnas Raišutis, Finansų ministerijos skyriaus vedėja Laima Vikšnelytė, Respublikos Prezidento atstovas Laimis Gelažius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-271 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo kodekso 212, nei kokiame nors kitame straipsnyje sąvoka
„komercinė paslaptis“ nėra apibrėžta; tai paliekama teisės teorijai ir
praktikai. Antra, projektu teikiamos Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „komercine paslaptimi laikoma ir informacija, sudaranti banko paslaptį, centrinės kredito unijos paslaptį arba kredito unijos paslaptį“ (pabraukta mūsų), yra klaidinanti ir sudaranti įspūdį, kad kažkur yra apibrėžta ir kitokia komercine paslaptimi laikoma informacija.
Trečia, nemanytina, kad Baudžiamajame kodekse įmanoma apibrėžti visas teoriškai ir praktiškai įmanomas komercinių paslapčių rūšis. Pritarti Baudžiamuosiuose įstatymuose nėra apibrėžta komercinės paslapties sąvoka, siūloma pataisa perteklinė, be to, neišsprendžia jokios problemos. Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje nustatyta, kokia informacija sudaro komercinės paslapties turinį, tas sąrašas nėra baigtinis, taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kokias sąlygas turi atitikti komercinė paslaptis. Paprastai įmonės savininkas ar valdyba (informacijos savininkas) paskelbia informaciją komercine paslaptimi (sąrašą komercinių paslapčių) , o tam tikra informacija negali būti komercine paslaptimi, kai įstatymai numato, kad tokia informacija turi būti vieša (pvz. įmonės finansinė atskaitomybė). Komercinės paslapties teisiškai BK apibrėžti neįmanoma, todėl atsižvelgiant ir į TM bei GP pastabas, siūlomam projektui nepritartina. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Remiantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 punktu,
įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis iš didžiųjų raidžių. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Teisingumo ministerija 2015-06-051 Nuomonė buvo pateikta Finansų ministerijai analogiškam BK projektui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-353, su juo susijusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-354 ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo papildymo 56¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-355“ projektą, teikia šias pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto: <...>
Projekto 2 punkte Seimui teikiamam siūlymui kriminalizuoti neteisėtą banko paslapties atskleidimą, prilyginant šią veiką komercinės paslapties atskleidimui (t. y. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 212 straipsnyje numatant, kad BK 210 ir 211 straipsniuose nurodytos veikos, susijusios su komercinės paslapties atskleidimu, apimtų ir neteisėtą banko paslapties atskleidimą). Pastebėtina, kad minėtas siūlymas Seimui netikslingas dėl to, kad pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-353 dėstomą Bankų įstatymo 55 straipsnio 2 dalį banko paslaptį sudaranti informacija būtų prilyginama banko komercinei paslapčiai. Manytume, kad toks reguliavimas yra pagrindas, atskleidus banko paslaptį (kurią sudaranti informacija prilyginama banko komercinei paslapčiai), taikyti baudžiamąją atsakomybę, vadovaujantis BK 211 straipsniu. Be to, siūlytina svarstyti, ar banko komercinės paslapties nereikėtų prilyginti komercinei paslapčiai apskritai (t. y. taip nustatant sąsajas su BK 211 straipsnyje vartojama formuluote „komercinė paslaptis“). 4. Projekto antraštėje kaip perteklinių atsisakytina žodžių „su juo susijusio“. Pritarti Generalinė prokuratūra 2015-06-051 DĖL
Generalinėje prokuratūroje susipažinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio pateikimo įstatymo projektu.
Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pozicijai dėl minėto projekto. Manytina, kad projektas yra perteklinis. Baudžiamajame kodekse neįmanoma apibrėžti visas teoriškai ir praktiškai įmanomas komercinių paslapčių rūšis, todėl neaišku, kodėl įstatymo pakeitimo projekte suteiktas prioritetas vienai iš tokių galimų rūšių. Nepritartina siūlymui visais atvejais neteisėtą banko, centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslapties atskleidimą prilyginti Baudžiamajame kodekse numatytam komercinės paslapties atskleidimui. Manytina, kad ne visais atvejais neteisėtą banko, centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslaptis gali atitikti komercinės paslapties, numatytos Baudžiamajame kodekse, sąvoką. Kadangi Baudžiamajame kodekse komercinės paslapties sąvoka nėra apibrėžta, tik teorija ir praktika gali patikrinti ar informacija, sudaranti banko, centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslaptį, turi tikrą ar potencialią komercinę vertę ir atitinka kitus komercinės paslapties požymius. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-06-101
išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui suredaguoti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą dėl įstatymą pasirašančio asmens pareigų rašybos.
Nepritarti Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai ir pateiktiems argumentams. Argumentai: Įstatymo projektas yra perteklinis. Teikiama Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „komercine paslaptimi laikoma ir informacija, sudaranti banko paslaptį, centrinės kredito unijos paslaptį arba kredito unijos paslaptį“, yra klaidinanti ir sudaranti įspūdį, kad kažkur yra apibrėžta ir kitokia komercine paslaptimi laikoma informacija. Baudžiamajame kodekse komercinės paslapties sąvoka nėra apibrėžta, tik teorija ir praktika gali patikrinti, ar informacija, sudaranti banko paslaptį, turi tikrą ar potencialią komercinę vertę ir atitinka kitus komercinės paslapties požymius, numatytus Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje, tačiau ir šis požymių sąrašas taip pat nėra baigtinis. Paprastai įmonės savininkas ar valdyba (informacijos savininkas) paskelbia informaciją komercine paslaptimi (sąrašą komercinių paslapčių). Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikra informacija negali būti komercine paslaptimi, kai įstatymai numato, kad tokia informacija turi būti vieša. Baudžiamajame kodekse neįmanoma apibrėžti visas teoriškai ir praktiškai įmanomas komercinių paslapčių rūšis, todėl neaišku, kodėl įstatymo pakeitimo projekte suteiktas prioritetas vienai iš tokių galimų rūšių. Nepritartina siūlymui, kad visais atvejais banko, centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslapties atskleidimą prilyginti Baudžiamajame kodekse numatytam komercinės paslapties atskleidimui, nes nėra pateikta analizė, ar tai negalėtų būti ir kitų teisės šakų reguliavimo dalyku, ar tai nėra organizacinių priemonių reguliavimo ir kontrolės užtikrinimo problema.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad Aiškinamajame rašte nurodytos institucijos, kurioms privaloma pateikti banko reikiamą informaciją pagal įstatymus ir tų institucijų atliekamas funkcijas: teismų, Valstybės saugumo departamento, notarų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir kt. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą XIIP-3140 atmesti, atsižvelgiant į institucijų išvadas ir argumentus, kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. Argumentai: 1. Įstatymo projektas yra perteklinis. Teikiama Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 5 dalies nuostata, kad
„komercine paslaptimi laikoma ir informacija, sudaranti banko paslaptį,
centrinės kredito unijos paslaptį arba kredito unijos paslaptį“, yra klaidinanti ir sudaranti įspūdį, kad kažkur yra apibrėžta ir kitokia komercine paslaptimi laikoma informacija. Baudžiamajame kodekse komercinės paslapties sąvoka nėra apibrėžta, tik teorija ir praktika gali patikrinti, ar informacija, sudaranti banko paslaptį, turi tikrą ar potencialią komercinę vertę ir atitinka kitus komercinės paslapties požymius, numatytus Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje, tačiau ir šis požymių sąrašas taip pat nėra baigtinis. Paprastai įmonės savininkas ar valdyba (informacijos savininkas) paskelbia informaciją komercine paslaptimi (sąrašą komercinių paslapčių). Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikra informacija negali būti komercine paslaptimi, kai įstatymai numato, kad tokia informacija turi būti vieša. 2.
kodekse neįmanoma apibrėžti visas teoriškai ir praktiškai įmanomas komercinių paslapčių rūšis, todėl neaišku, kodėl įstatymo pakeitimo projekte suteiktas prioritetas vienai iš tokių galimų rūšių. 3. Nepritartina siūlymui, kad visais atvejais banko, centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslapties atskleidimą prilyginti Baudžiamajame kodekse numatytam komercinės paslapties atskleidimui, nes nėra pateikta analizė, ar tai negalėtų būti ir kitų teisės šakų reguliavimo dalyku, ar tai nėra organizacinių priemonių reguliavimo ir kontrolės užtikrinimo problema. Komitetas atkreipė dėmesį, kad Aiškinamajame rašte nurodytos institucijos, kurioms privaloma pateikti banko reikiamą informaciją pagal įstatymus ir tų institucijų atliekamas funkcijas: teismų, Valstybės saugumo departamento, notarų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir kt. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
FINANSŲ komitetas
2015 m. birželio 10 d. Nr. 109-P-20
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departa-mentas, 2015-05-27 išvada Nr. XIIP-3140
1Manytina, kad projektas yra perteklinis. Pirma, nei Baudžiamojo kodekso 212,
nei kokiame nors kitame straipsnyje sąvoka „komercinė paslaptis“ nėra apibrėžta; tai paliekama teisės teorijai ir praktikai. Antra, projektu teikiamos Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 5 dalies nuostata, kad
„komercine paslaptimi laikoma ir informacija, sudaranti banko
paslaptį, centrinės kredito unijos paslaptį arba kredito unijos paslaptį“ (pabraukta mūsų), yra klaidinanti ir sudaranti įspūdį, kad kažkur yra apibrėžta ir kitokia komercine paslaptimi laikoma informacija. Trečia, nemanytina, kad Baudžiamajame kodekse įmanoma apibrėžti visas teoriškai ir praktiškai įmanomas komercinių paslapčių rūšis.
Neatsižvelgti Kaip nurodyta įstatymo projektų XIIP-3137 – XIIP-3140 paketo aiškinamajame rašte, įstatymo projektu XIIP-3140 būtent ir siekiama aiškumo, tai yra siekiama nepalikti klausimo dėl atsakomybės už neteisėtą banko paslapties atskleidimą spręsti teisės teorijai ir praktikai, bet įstatyme nustatyti, kad tokios veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę. 2. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-05-27 išvada Nr. XIIP-3140
patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.5 punktu, įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis iš didžiųjų raidžių. Atsižvelgti Argumentai pateikti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboje šiuo klausimu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
projektui bei komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui suredaguoti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą dėl įstatymą pasirašančio asmens pareigų rašybos. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius