Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „202 straipsnis. Nepranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Nepranešimas raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo reikalavimus – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – įstatymas) nuostatas šiuo metu įgyvendina trys Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos – Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) su jai pavaldžiu Užsieniečių registracijos centru ir kitais struktūriniais padaliniais. Siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, Migracijos departamentas likviduojamas, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio 1 d. perduodant vykdyti policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Tokį sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė
Nr. 15 10 klausimas). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslai ir uždaviniai – optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir jų vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas įstatymo nuostatas įgyvendinančioms institucijoms, kad būtų užtikrintas efektyvesnis jų vykdymo organizavimas, koordinavimas ir kontrolė, aiškiai apibrėžta institucijų atsakomybė, nustatyta optimali funkcijų vykdymo vieta (atsisakyta nepagrįsto funkcijų centralizavimo), užtikrinama sisteminė nelegalios migracijos kontrolė ir prevencija, efektyviau vykdomos procedūros ir racionaliau naudojami valstybės ištekliai. Įstatymo projektu siūloma Migracijos departamento vykdomas funkcijas leidimų gyventi ir kitų dokumentų užsieniečiams išdavimo, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir užsieniečių kontrolės srityse pavesti vykdyti kitoms institucijoms ir sudaryti teisines prielaidas šį departamentą likviduoti. Įstatymo projektą lydintys Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant jais keičiamų įstatymų nuostatas suderinti su įstatymo projektu siūlomais pakeitimais dėl įstatymo nuostatas įgyvendinsiančių institucijų.
Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje minimas Migracijos departamentas, kurio vykdomos funkcijos, tarp jų ir Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų srityje, nuo 2016 m. sausio 1 d. perduodamos vykdyti kitoms institucijoms, ir į tai, kad pranešimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio dispoziciją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektai parengti Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva. Projektus parengė vidaus reikalų ministro 2015 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1V-268 „Dėl darbo grupės ir likvidacinės komisijos sudarymo“ sudaryta darbo grupė (darbo grupės vadovas – vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Įstatyme įtvirtintos Migracijos departamento atliekamos funkcijos, susijusios su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu. Nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir jų panaikinimo. Leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.
Šiai teisei patvirtinti Europos Sąjungos piliečiui išduodama pažyma, o Europos Sąjungos piliečio šeimos nariui – Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė. Įstatyme nustatyta, kad sprendimus išduoti šiuos dokumentus priima ir šiuos dokumentus išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo. Taip pat nurodyta, kad vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis, Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. Pagal įstatymą užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, tvarko užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir teikia duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl užsieniečio įleidimo (neįleidimo) į Lietuvos Respubliką, jeigu užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį.
Migracijos departamentui pavesta nagrinėti prieglobsčio prašymus ir priimti įstatyme numatytus sprendimus dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos), taip pat dėl laikinosios apsaugos suteikimo. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre. Nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Įgaliojimai priimti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ar jų vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją įstatymu suteikti Migracijos departamentui, policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, jų įvykdymą kontroliuoti pavesta policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Įstatymu Migracijos departamentui priskirtos vykdyti funkcijos atsispindi kituose įstatymuose – Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 26 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad konsulinis pareigūnas priimtą prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje perduoda Migracijos departamentui; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnyje, kuriame Migracijos departamentas įvardintas tarp kitų institucijų, atsakingų už politinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 18 straipsnyje, kuriame Migracijos departamentas (kartu su policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba) įvardintas kaip sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priimanti institucija.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepranešimą raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siekiama optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir jų vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas įstatymo nuostatas įgyvendinančioms institucijoms ir sudaryti teisines prielaidas Migracijos departamento likvidavimui.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir jų panaikinimo, taip pat sprendimus dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Lietuvos policijos generalinio komisaro įgaliotos policijos įstaigos (toliau – policijos įstaigos). Pažymėtina, kad šiuo metu minėtus sprendimus Migracijos departamentas priima, išnagrinėjęs iš vidaus reikalų ministro įgaliotų institucijų (teritorinių policijos įstaigų) gautus dokumentus dėl leidimo gyventi išdavimo, leidimo gyventi ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, arba Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienio valstybėse priimtus prašymus ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Sprendimus dėl leidimų gyventi keitimo, kitų dokumentų užsieniečiams išdavimo (asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento, užsieniečio paso, dokumentų Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams) priimti įstatymu pavesta vidaus reikalų ministro įgaliotoms institucijoms. Leidimus gyventi ir kitus dokumentus užsieniečiams išduoda taip pat vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos (teritorinės policijos įstaigos). Perdavus sprendimų dėl leidimų gyventi išdavimo priėmimą policijai, funkcijos leidimų gyventi ir kitų dokumentų užsieniečiams išdavimo srityje būtų priskirtos vykdyti vienai institucijai – Policijos departamentui su jam pavaldžiomis teritorinėmis policijos įstaigomis, nustatyta aiški atsakomybė už šių funkcijų vykdymą, priimtus sprendimus ir kontrolę.
Sprendimų priėmimo funkcijos priskyrimas policijos įstaigų sistemai nepriklausančiai institucijai – Migracijos departamentui neefektyvus ir neracionalus. Leidimus gyventi ir kitus dokumentus išduoda ir užsieniečių kontrolės, apimančios tiesioginį kontaktą su užsieniečiu, patikrinimus (dėl fiktyvių santuokų, fiktyvių įmonių ir kt.), ir prevencines priemones vykdo teritorinių policijos įstaigų migracijos padaliniai. Migracijos departamento dalyvavimas šiame procese (įskaitant metodinius nurodymus dėl funkcijų vykdymo, pavedimus atlikti patikrinimus, kurių reikia sprendimui priimti, teritorinių policijos įstaigų migracijos padaliniams, kurie pavaldūs kitai įstaigai) sukuria dvigubą šių padalinių pavaldumą. Perdavus imigracijos procesų, įskaitant leidimų gyventi ir kitų dokumentų išdavimą, policijos įstaigoms ne tik būtų sutaupyta lėšų (pareigybėms, dokumentų ir bylų siuntinėjimui), užtikrinta bendra lėšų planavimo ir valdymo bei specialiųjų funkcijų vykdymo sistema, bet ir sukurtos prielaidos užtikrinti sistemos, paremtos aiškiu funkcijas atliekančių įstaigų pavaldumu, jų koordinavimu ir kontrole, skaidrumą ir korupcijos prevenciją (Imuniteto tarnyba). Pavedus šias funkcijas vykdyti policijos įstaigoms, būtų sudarytos prielaidos nustatyti optimalią atitinkamų funkcijų vykdymo vietą (atsisakyti nepagrįsto funkcijų centralizavimo, neracionalaus valstybės išteklių naudojimo dokumentų persiuntimui), kartu operatyviau reaguoti į galimą užsieniečių piktnaudžiavimą teisėtos imigracijos kanalais (pvz., tam tikrais leidimo gyventi išdavimo pagrindais), keičiant sprendimų priėmimo lygmenį tarp policijos įstaigų.
Policijos įstaigoms suteikus įgaliojimus priimti sprendimus dėl leidimų gyventi ar suteiktos teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, sprendimai galėtų būti priimami operatyviau. Kartu būtų užtikrinta sisteminė nelegalios migracijos kontrolė ir prevencija, pagrįsta policijos turimais ir naudojamais veiklos būdais ir instrumentais (operatyvinės, kriminalinės žvalgybos priemonės, Interpolas, Europolas ir kt.). Funkcijas, kurios šiuo metu priskirtos vykdyti Migracijos departamentui vizų srityje, siūloma perduoti vykdyti pagal kompetenciją policijos įstaigoms (dėl vizų išdavimo, panaikinimo ir atšaukimo) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (dėl konsultacijų dėl vizų išdavimo vykdymo). Pažymėtina, kad daugiau nei 99 proc. vizų išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienio valstybėse ir tik tam tikrais atvejais užsienietis dėl vizos gali kreiptis pasienio kontrolės punkte, o būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje – Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente, Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos teritorinėse policijos įstaigose ir Migracijos departamente. Sprendimus dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir dėl Šengeno vizų atšaukimo turi įgaliojimus priimti ne tik Migracijos departamentas, bet ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atsisakius šių funkcijų vykdymo Migracijos departamente, galimybės priimti sprendimus dėl vizų nebūtų labiau apribotos.
Priešingai, būtų sudaryta galimybė šių funkcijų vykdymą decentralizuoti (pavyzdžiui, šiuo metu įgaliotos teritorinės policijos įstaigos priimtus dokumentus nacionalinei vizai išduoti persiunčia paštu į Migracijos departamentą sprendimui priimti, o šiam priėmus sprendimą vizą išduoti – vizą įklijuoja į užsieniečio kelionės dokumentą), sprendimai dėl vizų būtų priimami operatyviau, o tai, vizą panaikinus ar atšaukus, prisidėtų ir prie efektyvesnės nelegalios migracijos kontrolės. Konsultacijas dėl vizų išdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdo ir šiuo metu. Migracijos departamentas, gavęs konsultacijos paraišką, išsiunčia paklausimus Valstybės saugumo departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kurie pateikia apibendrintą įvertinimą dėl vizos išdavimo (Valstybės saugumo departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba sudaro sąrašus valstybių ir jų piliečių kategorijų, dėl kurių Lietuvos Respublikos vizų tarnybos, nagrinėdamos prašymus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, turi konsultuotis). Perdavus Valstybės sienos apsaugos tarnybai Migracijos departamento funkcijas, konsultacijų dėl vizų vykdymas būtų koncentruotas vienoje Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje įstaigoje – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, būtų atsisakyta tarpinės konsultacijų paraiškų persiuntimo institucijos, eliminuojami pertekliniai procesai, konsultacijos vyktų operatyviau. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas realių užsieniečių kontrolės priemonių nevykdo ir neturi tam instrumentų, siūloma jį išbraukti iš įstatyme įvardintų institucijų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje.
Užsieniečių kontrolę vykdo policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vykdydamos konkrečias kontrolės ir prevencijos priemones (atlieka patikrinimus, naudodamos operatyvines, kriminalinės žvalgybos ir kitas priemones, nustato teisės pažeidimus ir kt.). Policijos departamentui siūloma perduoti užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo centrinei Šengeno informacinei sistemai funkciją. Uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindai nustatyti įstatyme. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reglamentuotą tvarką sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar užsienietį ir šio sąrašo išbraukti Migracijos departamentas priima, gavęs Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Muitinės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Lietuvos Respublikos teismo motyvuotą teikimą, taip pat gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti atsižvelgdamas į savo priimtą sprendimą (pvz., panaikinti leidimą gyventi, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos). Sąrašo duomenys kaupiami Užsieniečių registro duomenų bazėje. Duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas atitinka Reglamento (EB) Nr.
1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus (kai sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai ar visuomenei, valstybės saugumui, būtent, kai užsienietis nuteistas ar įtariamas sunkiomis nusikalstamomis veikomis, buvo išsiųstas ir kt.). Pažymėtina, kad šio sąrašo tvarkymas ir funkcijų leidimų gyventi išdavimo srityje vykdymas turėtų būti pavestas vienai institucijai, kadangi tuo atveju, jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos nuostatas, turi būti konsultuojamasi su šia Šengeno valstybe, atitinkamai kitos Šengeno valstybės turi būti konsultuojamos dėl leidimo gyventi išdavimo, jeigu įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Paminėtina, kad ir šiuo metu, kai nustatoma, kad kita Šengeno valstybė yra paskelbusi atitinkamą perspėjimą, dėl duomenų apie šį užsienietį Migracijos departamentas kreipiasi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinį skyrių. Funkcijas, susijusias su prieglobsčio procedūrų vykdymu ir sprendimų dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos) ir laikinosios apsaugos suteikimu priėmimo siūloma perduoti vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Tai leistų funkcijas šioje srityje sutelkti vienoje institucijoje, atsisakant išlygų dėl užsieniečių į Lietuvos Respubliką įleidimo (neįleidimo) sprendimų priėmimo (sprendimą įleisti (neįleisti) užsienietį į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį; nustatyta, kad tokiu atveju sprendimus dėl užsieniečio įleidimo (neįleidimo) į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas), taip pat atsisakant tokio reguliavimo, pagal kurį prieglobsčio prašytojai Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre apgyvendinami Migracijos departamento sprendimu. Prašymas dėl prieglobsčio pateikiamas pasienio kontrolės punktui, teritorinei policijos įstaigai arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centrui, kurie atlieka pirminius veiksmus (prieglobsčio prašytoją apklausia, paima turimus jo dokumentus ir kelionės bilietus, atlieka asmens ir daiktų apžiūrą ir kt.). Migracijos departamentui šiuo metu pavesta nagrinėti prieglobsčio prašymus ir priimti įstatyme numatytus sprendimus dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos), taip pat dėl laikinosios apsaugos suteikimo. Minėtos funkcijos (dėl pirminių veiksmų atlikimo ir prašymo nagrinėjimo bei sprendimų dėl prieglobsčio priėmimo) būtų priskirtos vykdyti skirtingo lygmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniams.
Sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo funkcijos būtų priskirtos vykdyti vienai sprendžiančiai institucijai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos centriniam padaliniui, steigiant karjeros valstybės tarnautojų pareigybes, minėtiems darbuotojams keliant specialius nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus bei reikalavimą būti tinkamai parengtiems dirbti su prieglobsčio prašytojais. Kartu pažymėtina, kad įstatymu yra užtikrinamos prieglobsčio prašytojams numatytos procedūrinės garantijos (naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovus ir su jais sutikti, sprendimus apskųsti teismui ir kt.). Užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga) arba laikinoji apsauga išduodamas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui atskiras sprendimas nepriimamas, jis turi kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo į policijos įstaigą. Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų (nuo jų įleidimo į Lietuvos Respubliką, apgyvendinimo klausimų sprendimo iki sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo) priskyrimas vienos institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos kompetencijai sudarytų prielaidas efektyviau vykdyti prieglobsčio procedūras, sutrumpinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminus, atitinkamai sutrumpėtų užsieniečių buvimo Užsieniečių registracijos centre laikas ir būtų taupomos jiems išlaikyti reikalingos lėšos. Valstybės sienos apsaugos tarnybai siūloma perduoti funkcijų, susijusių su užsieniečių išsiuntimu, vykdymą.
Šiuo metu tyrimą dėl užsieniečio išsiuntimo, įskaitant rūpinimąsi reikiamais užsieniečiui kelionės dokumentais, atlikusios Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir policija, užsieniečio bylą sprendimui priimti siunčia Migracijos departamentui. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išsiųsti užsienietį, byla grąžinama vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba policijai. Įstatymo projektu siūloma ne tik įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarnybą pačiai priimti sprendimus išsiųsti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį, bet ir vykdyti visus sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo. Tokiu būdu būtų panaikinta perteklinė, nepagrįsta sprendimų priėmimo grandis, kuri tik prailgina užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, nepagrįstai eikvojamos valstybės lėšos, skirtos užsieniečiams išlaikyti Užsieniečių registracijos centre, komplikuojamas užsieniečio išsiuntimo organizavimas, kuris turi būti vykdomas atsižvelgiant į nustatytus sprendimo išsiųsti užsienietį priėmimo terminus. Kartu įstatymo projektu siūloma sprendimų įpareigoti užsienietį išvykti ir sprendimų grąžinti užsienietį į užsienio valstybę įvykdymą pavesti kontroliuoti vienai institucijai – Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Tokiu būdu atsakomybė už neteisėto užsieniečių buvimo kontrolę būtų priskiriama vienai atsakingai institucijai. Įstatyme nustatytais atvejais, kai užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę ar išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos negalimas (negrąžinamas nelydimas nepilnametis, taikomas negrąžinimo principas ar užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl įstatyme nurodytų objektyvių priežasčių), išduodamas ne ilgiau kaip vienus metus galiojantis leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus atitinkamą sprendimą, dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui atskiras sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nepriimamas ir užsienietis turi kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo į policijos įstaigą. Atsižvelgiant į perduodamas vykdyti funkcijas policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 26 straipsnį, nustatant, kad konsulinio pareigūno priimtas prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje perduodamas policijos įstaigai; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnį, vietoj jame nurodyto Migracijos departamento įrašant Policijos departamentą, kaip kartu su kitomis institucijomis atsakingą už politinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą (Policijos departamentui siūloma perduoti vykdyti užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo tvarkymą); Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 18 straipsnį, kuriame siūloma tikslinti nurodytas sprendimus dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priimančias institucijas (išbraukti Migracijos departamentą kaip šių funkcijų nebevykdysiantį). Kartu siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnį, kuriame minimas Migracijos departamentas.
Paminėtina, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti minėto straipsnio dispozicija tokia pati, kokią siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekte Nr. XIP-3600(2). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamus įstatymus neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai prisidės prie veiksmingesnės nelegalios migracijos kontrolės ir korupcijos leidimų gyventi išdavimo srityje mažinimo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti nutarimą dėl biudžetinės įstaigos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiklos nutraukimo. Priėmus įstatymus, turės būti pakeisti šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 98 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 nutarimas Nr. 194 „Dėl Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos reorganizavimo ir valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
Nr. 1456 „Dėl Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos įsteigimo, jos nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
5Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.
birželio 6 d. nutarimas Nr. 639 „Dėl asmenų, kuriems draudžiama atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją dėl politinių sankcijų įgyvendinimo, sąrašo patvirtinimo“;
Nr. 1679 „Dėl Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 968 „Dėl Užsieniečių registro reorganizavimo ir užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“;
Nr. 430 „Dėl Apsisprendimo laikotarpio, per kurį užsienietis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu, suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. 937 „Dėl Užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo“;
10Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1017 „Dėl 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)
Nr.
862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius nuostatų įgyvendinimo“;
Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 29 „Dėl migracijos politikos gairių patvirtinimo“;
12Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 126 „Dėl 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimo 2008/381/EB dėl Europos
migracijos tinklo sukūrimo įgyvendinimo“;
13Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;
14Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos,
Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes patvirtinimo“;
Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. 1283 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai, patvirtinti vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388, turės būti pripažinti netekusiais galios. Pagal kompetenciją vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras turės priimti įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką, užsieniečių įpareigojimo išvykti, grąžinimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, dokumentų vizai gauti pateikimo ir jos išdavimo tvarką. Turės būti pakeisti kitų ministrų priimti teisės aktai, kuriuose yra minimas Migracijos departamentas. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Projektuose nėra įtvirtinama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą, Lietuvos policijos generalinis komisaras turės paskirstyti įgaliojimus policijos įstaigoms (Policijos departamentui ir teritorinėms policijos įstaigoms) vykdyti konkrečias funkcijas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Migracijos departamento funkcijų perdavimas policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Bus nustatyta optimali funkcijų vykdymo vieta, greičiau priimami sprendimai, eliminuojami pertekliniai procesai, todėl mažės administracinių procedūrų vykdymo kaštai. Valstybės biudžeto lėšos bus taupomos, nes trumpės užsieniečių buvimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre laikas (vieno užsieniečio išlaikymas per parą kainuoja daugiau kaip 17 eurų). Bus sudarytos prielaidos taupiai naudoti institucijų veiklai skiriamas lėšas, nes bus užtikrinta bendra lėšų planavimo ir valdymo bei funkcijų vykdymo sistema. Valstybės biudžeto lėšos būtų taupomos optimizuojant pareigybių skaičių. Šiuo metu Migracijos departamente patvirtinta 80 pareigybių.
Numatoma, kad perdavus šiuo metu Migracijos departamento vykdomas funkcijas policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, šioms institucijoms būtų perskirstyta apie
skaičius sumažėtų 37 pareigybėmis (atitinkamai sumažėtų lėšų joms išlaikyti poreikis). Net įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą iš Migracijos departamento atleidžiamiems valstybės tarnautojams reikėtų išmokėti jų gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos stažą, taip pat sumokėti su tuo susijusias įmokas socialiniam draudimui, 2016 m. būtų sutaupyta apie 300 tūkst. EUR valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Leidimas gyventi“, „prieglobstis“, „užsienietis“, „grąžinimas“,
„išsiuntimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Šiuo metu Policijos departamentas ir teritorinės policijos įstaigos
įgaliotos vykdyti funkcijas dokumentų Lietuvos Respublikos piliečiams išdavimo srityje (organizuoja asmens tapatybės kortelių ir Lietuvos Respublikos pasų išdavimą ir išduoda šiuos dokumentus), teritorinės policijos įstaigos pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos pilietybės procedūras. Policijai numatoma perduoti vykdyti ir šiuo metu Migracijos departamento vykdomas funkcijas Lietuvos Respublikos pilietybės srityje.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL
2015-06-11 Nr. XIIP-3203 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIP-3600(3). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
DĖL
Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Domas Petrulis, Valerijus Simulikas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Silickienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIP-3600(3). Atsižvelgti
Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. XII-1869 numato, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Šio Kodekso 532 straipsnyje reglamentuojama analogiška nuostata kaip ir svarstomame Įstatymo projekte dėl administracinės atsakomybės taikymo už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3203 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas. Audronius Ažubalis. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
2016 m. birželio 29 d. Vilnius
Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas ir Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-3203, nes šis projektas yra lydintis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektą Nr.
XIIP-3199, kurį Komitetas nusprendė atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 202 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-3203)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Komiteto biuro padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIP-3600(3). Atsižvelgti 2015 m. birželio 25 d. priimtas Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. XII-1869, kuris numato, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Vėliau šio įsigaliojimo data perkelta į 2017-01-01. Priimto ANK 532 straipsnyje išdėstyta analogiška nuostata kaip ir svarstomame Įstatymo projekte, todėl nėra poreikio keisti trumpai galiosiantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
komitetų/komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Užsienio reikalų komitetas 2015-12-02 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3203 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Projekto esminės nuostatos jau yra išdėstytos Seimo priimtame Administracinių nusižengimų kodekse. 2. Žmogaus teisių komitetas 2016-06-29 * siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-3203, nes šis projektas yra lydimasis projektas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektui
2016-06-29 * siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-3203, nes šis projektas yra lydintis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektą Nr. XIIP-3199, kurį Komitetas nusprendė atmesti. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIP-3203 atmesti:
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektą Nr. XIIP-3199, kurį Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė atmesti;
Nr. XII-1869. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Aleknaitė Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė
žmogaus teisių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 202 STRAIPSNIO
2016 m. birželio 29 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Europos teisės departamento ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIP-3600(3). Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: - . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-3203, nes šis projektas yra lydimasis projektas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektui Nr.
pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė