Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 4 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.;“
2Papildyti 4 straipsnį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės
restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl
pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti įmonės restruktūrizavimo bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, nusprendžia skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai toks posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį, teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti priėmimo terminų. Jeigu iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui yra gautas pareiškimas iškelti bankroto bylą, pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą.“. 2.
2Papildyti 7 straipsnio 5 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių.“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai (laikantis šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga. Į kreditorių sąrašą įrašomi ir asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai. Šių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumas. Įsiteisėjus kitų teismų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 5 punkte, sprendimams arba apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo, atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įmonės restruktūrizavimo trukmė nustatoma restruktūrizavimo plane. Restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Įmonės valdymo organas
arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo.
Teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams., jei kreditorių reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako ar piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).“. 4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) ilgiau kaip 3 mėnesius nėra sumokamos einamosios valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ar kiti einamieji mokesčiai.“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys ALGIRDAS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino siekis užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą tais atvejais, kai siekiama ne įmonės finansinės padėties pagerinimo ir verslo išsaugojimo, o nepagrįsto ir nesąžiningo atskirų asmenų interesų tenkinimo kreditorių sąskaita. Šiuo metu nesąžiningi asmenys turi galimybę po keletą kartų inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą tai pačiai įmonei, kuriai prieš tai teismo nutartimi jau buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą arba kuri yra atsiėmusi prašymą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (AB „Vingriai“, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, AB „Klaipėdos kranai“, UAB „Lokys“ atvejai). Kai kada net tyčia keičiama įmonės buveinė, kad būtų galima restruktūrizavimo bylą kelti iš pradžių viename, o po to kitame apygardos teisme (AB „Vingriai“ atvejis). Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius 2009-08-25 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Vingriai“, tačiau 2010-02-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Vingriai“. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-03 nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą AB „Vingriai“. Vilniaus apygardos teismas 2010-10-07 nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą, kadangi draudėjas nepateikė tvirtinti teismui restruktūrizavimo plano, nors prieš tai teismas buvo pratęsęs terminą planui pateikti (neatmestina prielaida, jog draudėjas plano neteikė tyčia, taip vilkindamas procesą). Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo buvo apskųsta apeliacine tvarka.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011-03-17 nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2012-01-27 nutartimi vėl buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis buvo apskųsta, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-05 nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą, buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tačiau ir vėl teismo 2012‑11‑23 restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nes draudėjas ir vėl nepateikė teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano (vėl buvo prašoma pratęsti terminą plano pateikimui). Minėta nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2013-02-07 nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013-10-02 nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. AB „Vingriai“ kreditoriai eilinį kartą vėl kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos AB „Vingriai“ iškėlimo, tačiau bendrovė ir vėl Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bankroto bylos klausimas vėl atidėtas. Vilniaus apygardos teismas 2013-12-04 nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB „Vingriai“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutartis buvo apskųsta. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-23 nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė pirmos instancijos teismui spręsti klausimą dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo. VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas netenkinti AB „Vingriai“ prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo. Įmonė nuo 2014-09-13 pakeitė adresą ir persiregistravo į Klaipėdą, su tais pačiais prašymais kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą.
Įmonė, pasinaudodama teisinio reguliavimo trūkumais, tyčia vilkina procesą, tokiu būdu apsisaugodama nuo bankroto bylos iškėlimo ir darydama žalą VSDF biudžetui ir kitiems kreditoriams. AB „Vingriai“ skola VSDF biudžetui 2009-10-01 buvo 135443,75 EUR, o 2015-06-10 duomenimis siekė 1782998,11 EUR, taigi per minėtą 5 metų laikotarpį padidėjo 1647554,36 EUR. Panašų modelį taikė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Įmonės restruktūrizavimo byla iškelta 2011-04-13, bankroto byla iškelta 2013-06-09. Skola VSDF biudžetui laikotarpiu nuo 2011‑04-01 iki 2013-10-01 (per dvejus su puse metų) padidėjo nuo 1592517,57 Lt iki 2053326,89 Lt. Analogiška situacija AB „Klaipėdos kranai“ atveju. Įmonės restruktūrizavimo byla iškelta 2009-09-14, bankroto byla iškelta 2012-10-26. Skola Fondo biudžetui laikotarpiu nuo 2009‑10-01 iki 2013-01-01 (per trejus metus) padidėjo nuo 635336,44 Lt iki 2354331,57 Lt. Taigi, teisminis restruktūrizavimo procesas užsitęsia, o įsiskolinimas VSDF biudžetui kiekvieną mėnesį didėja. Paprastai tokios įmonės faktiškai būna jau nemokios, bet, pasinaudodamos esamu teisiniu reguliavimu, po keletą kartų inicijuoja savo atžvilgiu restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Net ir tuo atveju, jei teisme yra priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal esamą teisinį reguliavimą pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti, tai yra kreditoriai praranda galimybę ginti savo teises pasinaudodami bankroto procesu. Daugelis įmonių laikotarpiu nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos iki teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos nemoka einamųjų socialinio draudimo įmokų.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnis nustato, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas.
Taigi, laikotarpiu nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos (šis laikotarpis praktikoje kartais užtrunka kelis mėnesius ar net daugiau). apribojamos kreditorių galimybės išieškoti skolas, įskaitant einamųjų įmokų skolas. Daugeliu atveju per šį laikotarpį tęsiant ūkinę veiklą ir priskaičiuojant darbo užmokestį darbuotojams ir einamąsias socialinio draudimo įmokas, skolos kreditoriams, ypač VSDF, žymiai padidėja. Dalis restruktūrizuojamų įmonių piktnaudžiauja tuo, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo terminus numato vėlesnius negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga, ir dėl to restruktūrizavimo planas pažeidžia kreditorių interesus (UAB „Provit industrija“ atvejis). Dar vienas paplitęs piktnaudžiavimo būdas – restruktūrizuojamos įmonės ilgą laiką nemoka (nepilnai moka) einamųjų įmokų (UAB „Melinga“, UAB „Statva“, UAB „Kašgarija“, UAB „Energetikos montažas“ atvejai). Todėl tikslinga įtvirtinti galimybę įstatyme apibrėžtą laiką nemokant einamųjų įmokų nutraukti restruktūrizavimą.
Pažymėtina, kad daugelis įmonių, kurios aprašytais būdais piktnaudžiaudamos inicijuoja restruktūrizavimo bylų iškėlimą, bankrutuoja ir restruktūrizavimo proceso pagrindinis tikslas – išsaugoti verslą, susiduriantį su laikinais finansiniais sunkumais, nėra pasiekiamas. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiektas tikslas, kad restruktūrizavimo procesu naudotųsi tik sąžiningi verslininkai, sumažėtų kreditorių, įskaitant VSDF, nuostoliai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Algirdas Sysas. Įstatymo projekto rengimo procese dalyvavo VSDFV atstovai (kontaktiniai asmenys – VSDFV direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis (8 5 2724306), VSDFV Įmokų administravimo skyriaus vyr. specialistas Remigijus Černiauskas ( 8 5 2723205). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Aplinkybė, kad nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo mažiau kaip vienas mėnuo, nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai šiuo metu gali būti nustatomi vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga. Einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimas nėra pagrindas teismui nutraukti restruktūrizavimo bylą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.
Siūloma nustatyti, kad jeigu iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui yra gautas pareiškimas iškelti bankroto bylą, pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Siūloma nustatyti, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Siūloma įtvirtinti nuostatas, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga ir kad teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei kreditorių reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos (išskyrus atvejus, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako, piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis). Siūloma nustatyti, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu ilgiau kaip 3 mėnesius nėra sumokamos einamosios valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ar kiti einamieji mokesčiai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Pagerės galimybės sąžiningiems verslininkams taikyti įmonių restruktūrizavimą, sumažės nesąžiningų verslininkų galimybės piktnaudžiauti ir įgyti konkurencinį pranašumą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar priimti naujų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priimtam Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus Įstatymą, papildomai per metus būtų surinkta 10 mln. EUR valstybinio socialinio draudimo (iš jų 1 mln. EUR privalomojo sveikatos draudimo) įmokų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Bankrotas“,
„restruktūrizavimas“, „sunkumus patirianti įmonė“, „įmonių finansai“,
„likvidavimas“, „likvidavimo administravimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas ALGIRDAS
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-11 Nr. XIIP-3231 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 4, 7, 12 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3231 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto 2 straipsniu siūloma, be kita ko, pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalį numatant, kad įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad tokia nuostata nedera su šio įstatymo tikslu (žr. įstatymo 1 straipsnio 2 dalį) - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Kartu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacijos 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (toliau – Rekomendacija 2014/135/ES), 12 punkte, skaitant pastarąjį kartu su rekomendacijos 1 ir 17 konstatuojamosiomis dalimis, taip pat akcentuojama, kad valstybės narės turėtų siekti tokio teisinio mechanizmo įdiegimo, kuris leistų įmonėms kuo anksčiau atlikti restruktūrizavimą ir taip išvengti bankroto bylos. Remiantis minėtais argumentais, siūlytume, apsvarstyti galimybę vis tik teikti prioritetą įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
Projekto 2 straipsniu taip pat siūloma Įstatymo 7 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimas yra visuma įstatyme nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Remiantis įmonės restruktūrizavimo planu gali būti patvirtintos įvairios priemonės, kuriomis bus siekiama padengti atsiradusius įsiskolinimus kreditoriams, įskaitant prievoles socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms padengti. Taigi, restruktūrizavimo plane galima numatyti įvairias priemones, finansavimo šaltinius, atsiskaitymo tvarkaraštį, kuriais remiantis būtų padengiami socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimai. Mūsų manymu, jeigu įmonės restruktūrizavimo plane yra pakankamai objektyvių duomenų, o pats planas taip pat objektyviai pagrindžia tikimybę, kad plano priemonėmis bus galima išvengti skolininko nemokumo ir padengti atsiradusius įsiskolinimus, atskiros įsiskolinimo rūšies (kaip kad socialinio draudimo ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų) išskyrimas, kaip sąlygos ribojančios galimybę inicijuoti restruktūrizavimo procesą, reikšmingai susilpnintų šio proceso funkcionalumą ir taikymą praktikoje.
Manytume, kad atvejus, kuomet atskiri įsiskolinimai atsirado dėl skolininko nesąžiningų veiksmų, gali objektyviai identifikuoti teismas, arba restruktūrizavimo proceso administratorius, įvertinęs restruktūrizavimo plane pateiktų duomenų visumą. Šios nuomonės laikomės taip pat įvertinę Rekomendacijos 2014/135/ES nuostatas, kuriose nėra pasiūlymų dėl atskirų įsiskolinimo rūšių taikymo, kaip restruktūrizavimo procesą ribojančių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, siūlytume, atsisakyti Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies papildymo arba alternatyviai tikslinti Įstatymo 12 straipsnį ir jame imperatyviai numatyti, kaip kad siūloma Rekomendacijos 2014/135/ES 15 punkto b papunktyje, kad restruktūrizavimo plane privalu atskirai apibūdinti siūlomų priemonių poveikį socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skoloms. Atitinkamai tikslinga būtų koreguoti Projekto 4 straipsniu siūlomo Įstatymo 28 straipsnio pakeitimo formuluotę. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2015-06-16 Nr. XIIP-3231 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 4 straipsnio 5 punktą ir papildyti 4 straipsnį nauju 6 punktu. Pastebėtina, jog keičiamo straipsnio 1 – 4 punktai yra imperatyvūs, t.y. tik tais atvejais, kai įmonė atitinka visas šiuose punktuose išvardintas sąlygas, restruktūrizavimas gali būti pradėtas, nes straipsnio esmė išdėstyta taip: „Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė:“ Tuo tarpu, siūlomas naujas straipsnio 6 punktas: „nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.“ nedera su straipsnio esme, nes sujungus šiuos du teiginius išeitų nuostata: „Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo“. Pažymėtina, jog tokia nuostata ne tik stokoja logikos, tačiau ir aiškumo. Neaišku, kodėl siūloma alternatyvią restruktūrizavimo sąlygą, kurią atitiks tik nedaugelis įmonių (nes tikrai ne visos įmonės kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo ir paskui atsiima pareiškimus) įrašyti į imperatyvių restruktūrizavimo pradžios sąlygų sąrašą. Sistemiškai vertinant siūlomą nuostatą ir galiojantį įstatymo tekstą galima daryti išvadą, jog įstatymo projekto teikėjai siekia nustatyti privalomą restruktūrizavimo sąlygą visoms įmonėms – kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo, o paskui tokį pareiškimą privalomai atsiimti ir tik po mėnesio vėl kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo.
Teigtina, jog teikiamo pasiūlymo logika kelia abejonių dėl atitikties proporcingo reguliavimo principui ir bendram protingumo principui. Manytina, jog siūlomą nuostatą derėtų išdėstyti atskira straipsnio dalimi ir papildyti, kad ji būtu aiški ir logiška, kad būtų aišku, jog tai nėra privaloma sąlyga restruktūrizavimui pradėti, ir jog nuostata taikoma tik toms įmonėms, kurios jau teikė pareiškimą ir vėliau jį atsiėmė. Aptartame kontekste pastebėtina, jog ir siūlomas keisti straipsnio 5 punktas skamba lygiai taip pat nelogiškai ir neaiškiai. Todėl siūlytina ir straipsnio 5 punktą taip pat dėstyti atskira straipsnio dalimi suredaguojant jo turinį, kad šis punktas nebebūtų įtvirtintas tarp privalomų įmonės restruktūrizavimo pradžios sąlygų. Be to, atsižvelgiant į tai, jog teikiamu nauju straipsnio 6 punktu siekiama reguliuoti ir nustatyti ne privalomas sąlygas, kurias turi atitikti įmonė ir kurioms esant būtų galima pradėti įmonės restruktūrizavimą, o pareiškimų teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikimo dažnumą, t.y. nustatyti, jog atsiėmus iš teismo pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, naują pareiškimą galima pateikti ne anksčiau nei po mėnesio, manytina, jog aptariama nuostata, atitinkamai ją modifikavus, galėtų ir turėtų būti įstatymo 6 straipsnio „Pareiškimas teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo“ reguliavimo dalyku. Siūlytina nuostatą pakeisti ir įtvirtinti ją įstatymo 6 straipsnyje. 2.
įstatymo 7 straipsnio 3 dalį papildant ją nuostata, jog „Jeigu iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui yra gautas pareiškimas iškelti bankroto bylą, pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą.“ Pasiūlymo kontekste pastebėtina, jog galiojančioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje, o konkrečiai šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, yra įtvirtinta kardinaliai priešinga nuostata „Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.“ Taigi priėmus teikiamą įstatymo pakeitimą susiklostytų paradoksali situacija, kai įstatymų leidėjas dviejuose įstatymuose įtvirtintų dvi viena kitai prieštaraujančias nuostatas. Teisiniu požiūriu tokia situacija visiškai netoleruotina, todėl siūlytina projektą derinti su galiojančiomis įstatymų nuostatomis. Be to, aptariant siūlomą nuostatą, pastebėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą būtų pakeista įstatymo leidėjo koncepcija, pagal kurią įmonės veiklos tęstinumas restruktūrizavimo būdu buvo laikomas prioritetiniu įmonės bankroto atžvilgiu, nes tokiu būdu išsaugomos darbo vietos, mokami mokesčiai valstybei ir kt. Svarstytina, ar dėl keletos nesąžiningų įmonių veiksmų (nurodomų projekto aiškinamajame rašte) derėtų keisti koncepcinį reguliavimą, ar, gal būt, užtektų pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad piktnaudžiavimų ateityje būtų išvengta.
Svarstytina, ar šiuo atveju, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio nuostatomis nederėtų parengti numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos ir ištirti kokias teisines pasekmes sukurs teikiamas įstatymo projektas visų įmonių, sąžiningai ir pagrįstai siekiančių restruktūrizavimo proceso, atžvilgiu, ar nebus sunaikintas didesnis teisinis gėris nei tas, kuris bus sukurtas. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 7 straipsnio 5 dalį nauju 4 punktu nustatančiu, jog teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu „įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog siūloma teisės normos konstrukcija suponuoja išvadą, jog teismas galėtų priimti nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą tik tokiu atveju, jei įmonė visiškai nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Tokia nuostatos konstrukcija reiškia, kad esminė aplinkybė lemianti bylos iškėlimą bus mokėjimo ar ne mokėjimo faktas, visiškai neatsižvelgiant į mokėjimų sumas. Pavyzdžiui, net tais atvejais, kai įmonė sumokėjo nors vieną eurą iš minėtų mokesčių, teismas negalės atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylos, nes įmonė bus mokėjusi mokesčius. Svarstytina, ar toks nuostatos turinys ir jos pasekmės atitinka įstatymo projekto tikslą.
Manytina, jog nuostatą derėtų tobulinti nustatant, kokia apimtimi minėti mokesčiai turi būti mokami, pavyzdžiui, įtvirtinant reikalavimą mokėti nurodytus mokesčius pilna apimti ir neturėti jokių įsiskolinimų ar kt. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma keisti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą į jį įrašant nuostatą, jog „ Kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga“. Pastebėtina, jog siūlomas pakeitimas sistemiškai nedera su keičiamo straipsnio ir, konkrečiai, su keičiamos straipsnio dalies reguliavimo turiniu, nes nuostatoje reguliuojama tai, kas turi būti nurodyta restruktūrizavimo plane, o ne plano sąlygos. Manytina, jog teikiamas pakeitimas turėtų būti įtvirtintas įstatymo 13 straipsnyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka“. Be to, manytina, jog aptariamoje normoje derėtų atsisakyti termino „vėlesnis“ vartojimo, nes šis terminas vartotinas kalbant apie reikalavimų pateikimo eiliškumą, tačiau ne apie reikalavimų tenkinimo trukmę. Siūlytina koreguoti nuostatą. 5. Projekto 3 straipsniu siūloma keisti įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nustatant, jog „Teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei kreditorių reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako ar piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą teismui arba teisėjui būtų uždrausta pratęsti restruktūrizavimo trukmę, tais atvejais, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako ar piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis). Toks draudimas nėra suprantamas.
Neaišku kodėl derėtų drausti restruktūrizavimo pratęsimą, nes kreditorių reikalavimai būtų tenkinami vienoda apimti tiek tuo atveju, jei kreditorių reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, tiek tuo atveju, jei kreditoriai priimtų kitokį prievolės įvykdymą. Abejais atvejais restruktūrizavimo pratęsimo tikslas būtų atsiskaityti su kreditoriais per papildomus metus, taigi nėra aišku, kodėl kreditoriams uždraudžiama pasirinkti kitokį jų reikalavimų tenkinimo būdą, kodėl siekiama paneigti jų teisę į prievolės įvykdymą ir uždrausti kitokį atsiskaitymą nei piniginis atsiskaitymas. Siūlytina tobulinti reguliavimą galimai atsisakant aptarto draudimo, kaip pažeidžiančio kreditorių interesus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
komitetas
2016 m. birželio 22 d. Vilnius
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma keisti įstatymo 4 straipsnio 5 punktą ir papildyti 4 straipsnį nauju 6 punktu. Pastebėtina, jog keičiamo straipsnio 1 – 4 punktai yra imperatyvūs, t.y. tik tais atvejais, kai įmonė atitinka visas šiuose punktuose išvardintas sąlygas, restruktūrizavimas gali būti pradėtas, nes straipsnio esmė išdėstyta taip: „Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė:“ Tuo tarpu, siūlomas naujas straipsnio 6 punktas: „nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.“ nedera su straipsnio esme, nes sujungus šiuos du teiginius išeitų nuostata: „Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo“. Pažymėtina, jog tokia nuostata ne tik stokoja logikos, tačiau ir aiškumo. Neaišku, kodėl siūloma alternatyvią restruktūrizavimo sąlygą, kurią atitiks tik nedaugelis įmonių (nes tikrai ne visos įmonės kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo ir paskui atsiima pareiškimus) įrašyti į imperatyvių restruktūrizavimo pradžios sąlygų sąrašą.
Sistemiškai vertinant siūlomą nuostatą ir galiojantį įstatymo tekstą galima daryti išvadą, jog įstatymo projekto teikėjai siekia nustatyti privalomą restruktūrizavimo sąlygą visoms įmonėms – kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo, o paskui tokį pareiškimą privalomai atsiimti ir tik po mėnesio vėl kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo. Teigtina, jog teikiamo pasiūlymo logika kelia abejonių dėl atitikties proporcingo reguliavimo principui ir bendram protingumo principui. Manytina, jog siūlomą nuostatą derėtų išdėstyti atskira straipsnio dalimi ir papildyti, kad ji būtu aiški ir logiška, kad būtų aišku, jog tai nėra privaloma sąlyga restruktūrizavimui pradėti, ir jog nuostata taikoma tik toms įmonėms, kurios jau teikė pareiškimą ir vėliau jį atsiėmė. Aptartame kontekste pastebėtina, jog ir siūlomas keisti straipsnio 5 punktas skamba lygiai taip pat nelogiškai ir neaiškiai. Todėl siūlytina ir straipsnio 5 punktą taip pat dėstyti atskira straipsnio dalimi suredaguojant jo turinį, kad šis punktas nebebūtų įtvirtintas tarp privalomų įmonės restruktūrizavimo pradžios sąlygų.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog teikiamu nauju straipsnio 6 punktu siekiama reguliuoti ir nustatyti ne privalomas sąlygas, kurias turi atitikti įmonė ir kurioms esant būtų galima pradėti įmonės restruktūrizavimą, o pareiškimų teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikimo dažnumą, t.y. nustatyti, jog atsiėmus iš teismo pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, naują pareiškimą galima pateikti ne anksčiau nei po mėnesio, manytina, jog aptariama nuostata, atitinkamai ją modifikavus, galėtų ir turėtų būti įstatymo 6 straipsnio „Pareiškimas teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo“ reguliavimo dalyku. Siūlytina nuostatą pakeisti ir įtvirtinti ją įstatymo 6 straipsnyje. Pritarti. 2
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 7 straipsnio 3 dalį papildant ją nuostata, jog „Jeigu iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui yra gautas pareiškimas iškelti bankroto bylą, pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą.“ Pasiūlymo kontekste pastebėtina, jog galiojančioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje, o konkrečiai šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, yra įtvirtinta kardinaliai priešinga nuostata „Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.“ Taigi priėmus teikiamą įstatymo pakeitimą susiklostytų paradoksali situacija, kai įstatymų leidėjas dviejuose įstatymuose įtvirtintų dvi viena kitai prieštaraujančias nuostatas.
Teisiniu požiūriu tokia situacija visiškai netoleruotina, todėl siūlytina projektą derinti su galiojančiomis įstatymų nuostatomis. Be to, aptariant siūlomą nuostatą, pastebėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą būtų pakeista įstatymo leidėjo koncepcija, pagal kurią įmonės veiklos tęstinumas restruktūrizavimo būdu buvo laikomas prioritetiniu įmonės bankroto atžvilgiu, nes tokiu būdu išsaugomos darbo vietos, mokami mokesčiai valstybei ir kt. Svarstytina, ar dėl keletos nesąžiningų įmonių veiksmų (nurodomų projekto aiškinamajame rašte) derėtų keisti koncepcinį reguliavimą, ar, gal būt, užtektų pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad piktnaudžiavimų ateityje būtų išvengta.
Svarstytina, ar šiuo atveju, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio nuostatomis nederėtų parengti numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos ir ištirti kokias teisines pasekmes sukurs teikiamas įstatymo projektas visų įmonių, sąžiningai ir pagrįstai siekiančių restruktūrizavimo proceso, atžvilgiu, ar nebus sunaikintas didesnis teisinis gėris nei tas, kuris bus sukurtas. Pritarti. 2
siūloma papildyti įstatymo 7 straipsnio 5 dalį nauju 4 punktu nustatančiu, jog teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu „įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog siūloma teisės normos konstrukcija suponuoja išvadą, jog teismas galėtų priimti nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą tik tokiu atveju, jei įmonė visiškai nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Tokia nuostatos konstrukcija reiškia, kad esminė aplinkybė lemianti bylos iškėlimą bus mokėjimo ar ne mokėjimo faktas, visiškai neatsižvelgiant į mokėjimų sumas. Pavyzdžiui, net tais atvejais, kai įmonė sumokėjo nors vieną eurą iš minėtų mokesčių, teismas negalės atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylos, nes įmonė bus mokėjusi mokesčius. Svarstytina, ar toks nuostatos turinys ir jos pasekmės atitinka įstatymo projekto tikslą.
Manytina, jog nuostatą derėtų tobulinti nustatant, kokia apimtimi minėti mokesčiai turi būti mokami, pavyzdžiui, įtvirtinant reikalavimą mokėti nurodytus mokesčius pilna apimti ir neturėti jokių įsiskolinimų ar kt. Pritarti. 3
straipsniu siūloma keisti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą į jį įrašant nuostatą, jog „ Kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga“. Pastebėtina, jog siūlomas pakeitimas sistemiškai nedera su keičiamo straipsnio ir, konkrečiai, su keičiamos straipsnio dalies reguliavimo turiniu, nes nuostatoje reguliuojama tai, kas turi būti nurodyta restruktūrizavimo plane, o ne plano sąlygos. Manytina, jog teikiamas pakeitimas turėtų būti įtvirtintas įstatymo 13 straipsnyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka“. Be to, manytina, jog aptariamoje normoje derėtų atsisakyti termino
„vėlesnis“ vartojimo, nes šis terminas vartotinas kalbant apie reikalavimų
pateikimo eiliškumą, tačiau ne apie reikalavimų tenkinimo trukmę. Siūlytina koreguoti nuostatą. Pritarti. 3
siūloma keisti įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nustatant, jog „Teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei kreditorių reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako ar piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą teismui arba teisėjui būtų uždrausta pratęsti restruktūrizavimo trukmę, tais atvejais, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako ar piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).
Toks draudimas nėra suprantamas. Neaišku kodėl derėtų drausti restruktūrizavimo pratęsimą, nes kreditorių reikalavimai būtų tenkinami vienoda apimti tiek tuo atveju, jei kreditorių reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, tiek tuo atveju, jei kreditoriai priimtų kitokį prievolės įvykdymą. Abejais atvejais restruktūrizavimo pratęsimo tikslas būtų atsiskaityti su kreditoriais per papildomus metus, taigi nėra aišku, kodėl kreditoriams uždraudžiama pasirinkti kitokį jų reikalavimų tenkinimo būdą, kodėl siekiama paneigti jų teisę į prievolės įvykdymą ir uždrausti kitokį atsiskaitymą nei piniginis atsiskaitymas. Siūlytina tobulinti reguliavimą galimai atsisakant aptarto draudimo, kaip pažeidžiančio kreditorių interesus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Europos teisės departamentas prie teisingumo ministerijos, 2015-06-29 Išnagrinėję 2015 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 4, 7, 12 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3231 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1.
1Projekto 2 straipsniu siūloma, be kita ko,
pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalį numatant, kad įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad tokia nuostata nedera su šio įstatymo tikslu (žr. įstatymo 1 straipsnio 2 dalį) - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Kartu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacijos 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (toliau – Rekomendacija 2014/135/ES),
konstatuojamosiomis dalimis, taip pat akcentuojama, kad valstybės narės turėtų siekti tokio teisinio mechanizmo įdiegimo, kuris leistų įmonėms kuo anksčiau atlikti restruktūrizavimą ir taip išvengti bankroto bylos. Remiantis minėtais argumentais, siūlytume, apsvarstyti galimybę vis tik teikti prioritetą įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimui. 2. Projekto 2 straipsniu taip pat siūloma Įstatymo 7 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimas yra visuma įstatyme nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
Remiantis įmonės restruktūrizavimo planu gali būti patvirtintos įvairios priemonės, kuriomis bus siekiama padengti atsiradusius įsiskolinimus kreditoriams, įskaitant prievoles socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms padengti. Taigi, restruktūrizavimo plane galima numatyti įvairias priemones, finansavimo šaltinius, atsiskaitymo tvarkaraštį, kuriais remiantis būtų padengiami socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimai. Mūsų manymu, jeigu įmonės restruktūrizavimo plane yra pakankamai objektyvių duomenų, o pats planas taip pat objektyviai pagrindžia tikimybę, kad plano priemonėmis bus galima išvengti skolininko nemokumo ir padengti atsiradusius įsiskolinimus, atskiros įsiskolinimo rūšies (kaip kad socialinio draudimo ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų) išskyrimas, kaip sąlygos ribojančios galimybę inicijuoti restruktūrizavimo procesą, reikšmingai susilpnintų šio proceso funkcionalumą ir taikymą praktikoje. Manytume, kad atvejus, kuomet atskiri įsiskolinimai atsirado dėl skolininko nesąžiningų veiksmų, gali objektyviai identifikuoti teismas, arba restruktūrizavimo proceso administratorius, įvertinęs restruktūrizavimo plane pateiktų duomenų visumą. Šios nuomonės laikomės taip pat įvertinę Rekomendacijos 2014/135/ES nuostatas, kuriose nėra pasiūlymų dėl atskirų įsiskolinimo rūšių taikymo, kaip restruktūrizavimo procesą ribojančių sąlygų.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume, atsisakyti Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies papildymo arba alternatyviai tikslinti Įstatymo 12 straipsnį ir jame imperatyviai numatyti, kaip kad siūloma Rekomendacijos 2014/135/ES 15 punkto b papunktyje, kad restruktūrizavimo plane privalu atskirai apibūdinti siūlomų priemonių poveikį socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skoloms. Atitinkamai tikslinga būtų koreguoti Projekto 4 straipsniu siūlomo Įstatymo 28 straipsnio pakeitimo formuluotę. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 40 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 4, 7, 12 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3231 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3231) dėl šių priežasčių: 1.
negalėtų būti pradėtas restruktūrizavimas (jeigu nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas, arba nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokamos einamosios valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ar kiti einamieji mokesčiai, įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip
finansinių sunkumų turinčių įmonių veiklos tęstinumą. Siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Europos Komisijos 2014 m. kovo 12 d. rekomendacijos 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (OL 2014 L 74, p. 65) (toliau – Komisijos rekomendacija) tikslo – skatinti valstybes nares sukurti sistemą, leidžiančią veiksmingai restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančias perspektyvias įmones. Pritarti. 12
logiškai nesusietos su keičiamo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, taigi neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Taip pat šios nuostatos neatitinka ir teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, aiškus ir nedviprasmiškas, – jomis gali būti sukeliamas teisinis neaiškumas dėl privalomų sąlygų, kada gali būti pradėtas restruktūrizavimas. Pritarti. 21 3.
21
įstatymo 7 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad, jeigu iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui yra gautas pareiškimas iškelti bankroto bylą, pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šios nuostatos suteiktų prioritetą įmonių bankroto procedūroms, taigi neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, nes prieštarauja keičiamo įstatymo tikslui – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Be to, minėtos nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 5 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Pritarti. 22
įstatymo 7 straipsnio 5 dalį 4 punktu, pagal kurį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Tai nepagrįstai užkirstų kelią įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo galimybe ir su kreditorių pagalba išsaugoti darbo vietas ir naudą šalies ekonomikai teikiančius ūkio subjektus. Be to, minėtos nuostatos, susijusios su teisinėmis pasekmėmis, kai nevykdomi skoliniai įsipareigojimai tam tikrai kreditorių grupei, pažeistų vieną iš esminių nemokumo proceso principų – kreditorių lygiateisiškumo principą.
Šio principo taip pat būtų nesilaikoma 3 straipsnio 2 dalyje siūlomu numatyti leidimu pratęsti restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieniems metams tik tais atvejais, kai kreditorių reikalavimai visa apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditoriai reikalavimų
reikalavimų tenkinimo terminai negali būti vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga, prieštarauja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 daliai, kurioje nustatyta, kad kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsipareigojimų vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau kaip suėjus šiam terminui. Kadangi šalys iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali susitarti ir dėl vėlesnių įsipareigojimų įvykdymo terminų nei restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga, siūlomas teisinis reguliavimas padidintų įmonių finansinę naštą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu ir apsunkintų restruktūrizavimo procesą bei neatitiktų keičiamo įstatymo tikslo. Reikalavimas kreditorių reikalavimų tenkinimo terminus restruktūrizavimo plane nustatyti ne vėlesnius negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga galėtų būti taikomas tik tiems kreditorių reikalavimams, kurių vykdymo terminas sueina iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Pritarti. 4 6.
4
straipsnio 1 dalį sąlyga, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą turėtų nutraukti, jeigu ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokamos einamosios valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ar kiti einamieji mokesčiai. Tai neatitinka teisėkūros aiškumo principo, nes neaišku, nuo kada turėtų būti šis terminas skaičiuojamas. Tuo atveju, jeigu minėtas terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo arba nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3231 4 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai suvaržytų finansinių sunkumų turinčių sąžiningų verslininkų galimybes pasinaudoti restruktūrizavimo procesu ir prieštarautų tiek keičiamo įstatymo tikslui, tiek Europos Komisijos siūlymui skatinti verslo išsaugojimą. Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1424 „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3943 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3943). Įstatymo projektas Nr. XIIP-3943 parengtas, siekiant užtikrinti Komisijos rekomendacijos įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. spalio 2 d. valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ Nr.
VA-P-20-12-14 nurodytas rekomendacijas ir Pasaulio banko atliekamo tyrimo
„Doing Business“ metodikos nuostatas. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3943 tikslas
grąžinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3943 iniciatoriams tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui patikslintą įmonių restruktūrizavimo teisinius santykius reguliuojantį įstatymo projektą, kuriuo būtų sistemiškai sprendžiami įmonių restruktūrizavimo teisinio reguliavimo tobulinimo klausimai ir pasiekti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3231 tikslai Įstatymo projekte Nr. XIIP-3943 numatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis. Atsižvelgti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į:
argumentus;
Respublikos Vyriausybė artimiausiu metu pateiks Seimui patikslintą įmonių restruktūrizavimo teisinius santykius reguliuojantį įstatymo projektą.
nėra. Komiteto išvadų rengėjai: K.Daukšys Z.Jedinskij
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-218 4, 7, 12 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-3231
dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys:Finansų ministerijos atstovės P.Svabavičienė ir A.Mineikienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsnio 5 punktą ir papildyti 4 straipsnį nauju 6 punktu. Pastebėtina, jog keičiamo straipsnio 1 – 4 punktai yra imperatyvūs, t.y. tik tais atvejais, kai įmonė atitinka visas šiuose punktuose išvardintas sąlygas, restruktūrizavimas gali būti pradėtas, nes straipsnio esmė išdėstyta taip: „Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė:“ Tuo tarpu, siūlomas naujas straipsnio 6 punktas: „nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.“ nedera su straipsnio esme, nes sujungus šiuos du teiginius išeitų nuostata: „Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: nuo įmonės prašymo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiėmimo iš teismo dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo“. Pažymėtina, jog tokia nuostata ne tik stokoja logikos, tačiau ir aiškumo.
Neaišku, kodėl siūloma alternatyvią restruktūrizavimo sąlygą, kurią atitiks tik nedaugelis įmonių (nes tikrai ne visos įmonės kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo ir paskui atsiima pareiškimus) įrašyti į imperatyvių restruktūrizavimo pradžios sąlygų sąrašą. Sistemiškai vertinant siūlomą nuostatą ir galiojantį įstatymo tekstą galima daryti išvadą, jog įstatymo projekto teikėjai siekia nustatyti privalomą restruktūrizavimo sąlygą visoms įmonėms – kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo, o paskui tokį pareiškimą privalomai atsiimti ir tik po mėnesio vėl kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo. Teigtina, jog teikiamo pasiūlymo logika kelia abejonių dėl atitikties proporcingo reguliavimo principui ir bendram protingumo principui. Manytina, jog siūlomą nuostatą derėtų išdėstyti atskira straipsnio dalimi ir papildyti, kad ji būtu aiški ir logiška, kad būtų aišku, jog tai nėra privaloma sąlyga restruktūrizavimui pradėti, ir jog nuostata taikoma tik toms įmonėms, kurios jau teikė pareiškimą ir vėliau jį atsiėmė. Aptartame kontekste pastebėtina, jog ir siūlomas keisti straipsnio 5 punktas skamba lygiai taip pat nelogiškai ir neaiškiai. Todėl siūlytina ir straipsnio 5 punktą taip pat dėstyti atskira straipsnio dalimi suredaguojant jo turinį, kad šis punktas nebebūtų įtvirtintas tarp privalomų įmonės restruktūrizavimo pradžios sąlygų.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog teikiamu nauju straipsnio 6 punktu siekiama reguliuoti ir nustatyti ne privalomas sąlygas, kurias turi atitikti įmonė ir kurioms esant būtų galima pradėti įmonės restruktūrizavimą, o pareiškimų teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikimo dažnumą, t.y. nustatyti, jog atsiėmus iš teismo pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, naują pareiškimą galima pateikti ne anksčiau nei po mėnesio, manytina, jog aptariama nuostata, atitinkamai ją modifikavus, galėtų ir turėtų būti įstatymo 6 straipsnio „Pareiškimas teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo“ reguliavimo dalyku. Siūlytina nuostatą pakeisti ir įtvirtinti ją įstatymo 6 straipsnyje. Pritarti. 2
pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui yra gautas pareiškimas iškelti bankroto bylą, pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą.“ Pasiūlymo kontekste pastebėtina, jog galiojančioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje, o konkrečiai šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, yra įtvirtinta kardinaliai priešinga nuostata „Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.“ Taigi priėmus teikiamą įstatymo pakeitimą susiklostytų paradoksali situacija, kai įstatymų leidėjas dviejuose įstatymuose įtvirtintų dvi viena kitai prieštaraujančias nuostatas.
Teisiniu požiūriu tokia situacija visiškai netoleruotina, todėl siūlytina projektą derinti su galiojančiomis įstatymų nuostatomis. Be to, aptariant siūlomą nuostatą, pastebėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą būtų pakeista įstatymo leidėjo koncepcija, pagal kurią įmonės veiklos tęstinumas restruktūrizavimo būdu buvo laikomas prioritetiniu įmonės bankroto atžvilgiu, nes tokiu būdu išsaugomos darbo vietos, mokami mokesčiai valstybei ir kt. Svarstytina, ar dėl keletos nesąžiningų įmonių veiksmų (nurodomų projekto aiškinamajame rašte) derėtų keisti koncepcinį reguliavimą, ar, gal būt, užtektų pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad piktnaudžiavimų ateityje būtų išvengta.
Svarstytina, ar šiuo atveju, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio nuostatomis nederėtų parengti numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos ir ištirti kokias teisines pasekmes sukurs teikiamas įstatymo projektas visų įmonių, sąžiningai ir pagrįstai siekiančių restruktūrizavimo proceso, atžvilgiu, ar nebus sunaikintas didesnis teisinis gėris nei tas, kuris bus sukurtas. Pritarti. 2
įstatymo 7 straipsnio 5 dalį nauju 4 punktu nustatančiu, jog teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu „įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog siūloma teisės normos konstrukcija suponuoja išvadą, jog teismas galėtų priimti nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą tik tokiu atveju, jei įmonė visiškai nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Tokia nuostatos konstrukcija reiškia, kad esminė aplinkybė lemianti bylos iškėlimą bus mokėjimo ar ne mokėjimo faktas, visiškai neatsižvelgiant į mokėjimų sumas. Pavyzdžiui, net tais atvejais, kai įmonė sumokėjo nors vieną eurą iš minėtų mokesčių, teismas negalės atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylos, nes įmonė bus mokėjusi mokesčius. Svarstytina, ar toks nuostatos turinys ir jos pasekmės atitinka įstatymo projekto tikslą.
Manytina, jog nuostatą derėtų tobulinti nustatant, kokia apimtimi minėti mokesčiai turi būti mokami, pavyzdžiui, įtvirtinant reikalavimą mokėti nurodytus mokesčius pilna apimti ir neturėti jokių įsiskolinimų ar kt. Pritarti. 3
reikalavimų tenkinimo terminai negali būti vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga“. Pastebėtina, jog siūlomas pakeitimas sistemiškai nedera su keičiamo straipsnio ir, konkrečiai, su keičiamos straipsnio dalies reguliavimo turiniu, nes nuostatoje reguliuojama tai, kas turi būti nurodyta restruktūrizavimo plane, o ne plano sąlygos. Manytina, jog teikiamas pakeitimas turėtų būti įtvirtintas įstatymo 13 straipsnyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka“. Be to, manytina, jog aptariamoje normoje derėtų atsisakyti termino „vėlesnis“ vartojimo, nes šis terminas vartotinas kalbant apie reikalavimų pateikimo eiliškumą, tačiau ne apie reikalavimų tenkinimo trukmę. Siūlytina koreguoti nuostatą. Pritarti. 3
pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei kreditorių reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako ar piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą teismui arba teisėjui būtų uždrausta pratęsti restruktūrizavimo trukmę, tais atvejais, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako ar piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).
Toks draudimas nėra suprantamas. Neaišku kodėl derėtų drausti restruktūrizavimo pratęsimą, nes kreditorių reikalavimai būtų tenkinami vienoda apimti tiek tuo atveju, jei kreditorių reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, tiek tuo atveju, jei kreditoriai priimtų kitokį prievolės įvykdymą. Abejais atvejais restruktūrizavimo pratęsimo tikslas būtų atsiskaityti su kreditoriais per papildomus metus, taigi nėra aišku, kodėl kreditoriams uždraudžiama pasirinkti kitokį jų reikalavimų tenkinimo būdą, kodėl siekiama paneigti jų teisę į prievolės įvykdymą ir uždrausti kitokį atsiskaitymą nei piniginis atsiskaitymas. Siūlytina tobulinti reguliavimą galimai atsisakant aptarto draudimo, kaip pažeidžiančio kreditorių interesus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-06-29 Išnagrinėję 2015 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 4, 7, 12 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3231 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 2 straipsniu siūloma, be kita ko, pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalį numatant, kad įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą.
Pažymėtina, kad tokia nuostata nedera su šio įstatymo tikslu (žr. įstatymo 1 straipsnio 2 dalį) - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Kartu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacijos 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (toliau – Rekomendacija 2014/135/ES),
konstatuojamosiomis dalimis, taip pat akcentuojama, kad valstybės narės turėtų siekti tokio teisinio mechanizmo įdiegimo, kuris leistų įmonėms kuo anksčiau atlikti restruktūrizavimą ir taip išvengti bankroto bylos. Remiantis minėtais argumentais, siūlytume, apsvarstyti galimybę vis tik teikti prioritetą įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Pritarti. 2. Projekto 2 straipsniu taip pat siūloma Įstatymo 7 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimas yra visuma įstatyme nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
Remiantis įmonės restruktūrizavimo planu gali būti patvirtintos įvairios priemonės, kuriomis bus siekiama padengti atsiradusius įsiskolinimus kreditoriams, įskaitant prievoles socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms padengti. Taigi, restruktūrizavimo plane galima numatyti įvairias priemones, finansavimo šaltinius, atsiskaitymo tvarkaraštį, kuriais remiantis būtų padengiami socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimai. Mūsų manymu, jeigu įmonės restruktūrizavimo plane yra pakankamai objektyvių duomenų, o pats planas taip pat objektyviai pagrindžia tikimybę, kad plano priemonėmis bus galima išvengti skolininko nemokumo ir padengti atsiradusius įsiskolinimus, atskiros įsiskolinimo rūšies (kaip kad socialinio draudimo ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų) išskyrimas, kaip sąlygos ribojančios galimybę inicijuoti restruktūrizavimo procesą, reikšmingai susilpnintų šio proceso funkcionalumą ir taikymą praktikoje. Manytume, kad atvejus, kuomet atskiri įsiskolinimai atsirado dėl skolininko nesąžiningų veiksmų, gali objektyviai identifikuoti teismas, arba restruktūrizavimo proceso administratorius, įvertinęs restruktūrizavimo plane pateiktų duomenų visumą. Šios nuomonės laikomės taip pat įvertinę Rekomendacijos 2014/135/ES nuostatas, kuriose nėra pasiūlymų dėl atskirų įsiskolinimo rūšių taikymo, kaip restruktūrizavimo procesą ribojančių sąlygų.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume, atsisakyti Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies papildymo arba alternatyviai tikslinti Įstatymo 12 straipsnį ir jame imperatyviai numatyti, kaip kad siūloma Rekomendacijos 2014/135/ES 15 punkto b papunktyje, kad restruktūrizavimo plane privalu atskirai apibūdinti siūlomų priemonių poveikį socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skoloms. Atitinkamai tikslinga būtų koreguoti Projekto 4 straipsniu siūlomo Įstatymo 28 straipsnio pakeitimo formuluotę. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 40 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 4, 7, 12 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3231 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3231) dėl šių priežasčių: 1.
dalimi siūlomas įtvirtinti apribojimas, kada negalėtų būti pradėtas restruktūrizavimas (jeigu nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas, arba nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokamos einamosios valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ar kiti einamieji mokesčiai, įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip
finansinių sunkumų turinčių įmonių veiklos tęstinumą. Siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Europos Komisijos 2014 m. kovo 12 d. rekomendacijos 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (OL 2014 L 74, p. 65) (toliau – Komisijos rekomendacija) tikslo – skatinti valstybes nares sukurti sistemą, leidžiančią veiksmingai restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančias perspektyvias įmones. Pritarti. 12
keičiamo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, taigi neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Taip pat šios nuostatos neatitinka ir teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, aiškus ir nedviprasmiškas, – jomis gali būti sukeliamas teisinis neaiškumas dėl privalomų sąlygų, kada gali būti pradėtas restruktūrizavimas. Pritarti. 21 3.
21
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 5 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Pritarti. 22
restruktūrizavimo bylą, jeigu įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Tai nepagrįstai užkirstų kelią įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo galimybe ir su kreditorių pagalba išsaugoti darbo vietas ir naudą šalies ekonomikai teikiančius ūkio subjektus. Be to, minėtos nuostatos, susijusios su teisinėmis pasekmėmis, kai nevykdomi skoliniai įsipareigojimai tam tikrai kreditorių grupei, pažeistų vieną iš esminių nemokumo proceso principų – kreditorių lygiateisiškumo principą.
Šio principo taip pat būtų nesilaikoma
restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieniems metams tik tais atvejais, kai kreditorių reikalavimai visa apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditoriai reikalavimų
negali būti vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga, prieštarauja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 daliai, kurioje nustatyta, kad kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsipareigojimų vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau kaip suėjus šiam terminui. Kadangi šalys iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali susitarti ir dėl vėlesnių įsipareigojimų įvykdymo terminų nei restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga, siūlomas teisinis reguliavimas padidintų įmonių finansinę naštą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu ir apsunkintų restruktūrizavimo procesą bei neatitiktų keičiamo įstatymo tikslo. Reikalavimas kreditorių reikalavimų tenkinimo terminus restruktūrizavimo plane nustatyti ne vėlesnius negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga galėtų būti taikomas tik tiems kreditorių reikalavimams, kurių vykdymo terminas sueina iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Pritarti. 4 6.
4
64 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį sąlyga,
kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą turėtų nutraukti, jeigu ilgiau kaip
privalomojo sveikatos draudimo įmokos ar kiti einamieji mokesčiai. Tai neatitinka teisėkūros aiškumo principo, nes neaišku, nuo kada turėtų būti šis terminas skaičiuojamas. Tuo atveju, jeigu minėtas terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo arba nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3231 4 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai suvaržytų finansinių sunkumų turinčių sąžiningų verslininkų galimybes pasinaudoti restruktūrizavimo procesu ir prieštarautų tiek keičiamo įstatymo tikslui, tiek Europos Komisijos siūlymui skatinti verslo išsaugojimą. Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1424 „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.410 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20,
įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3943 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3943). Įstatymo projektas Nr. XIIP-3943 parengtas, siekiant užtikrinti Komisijos rekomendacijos įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. spalio 2 d. valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ Nr.
VA-P-20-12-14 nurodytas rekomendacijas ir Pasaulio banko atliekamo tyrimo „Doing Business“ metodikos nuostatas. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3943 tikslas – nustatyti lankstesnes ir veiksmingesnes įmonių restruktūrizavimo procedūras, sudarančias teisines prielaidas perspektyvių įmonių finansinius sunkumus išspręsti kuo anksčiau, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą, ir panaikinti piktnaudžiavimo įmonių restruktūrizavimu galimybes. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 13 d. priimtą sprendimą (posėdžio protokolas Nr. SPP-349) grąžinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3943 iniciatoriams tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui patikslintą įmonių restruktūrizavimo teisinius santykius reguliuojantį įstatymo projektą, kuriuo būtų sistemiškai sprendžiami įmonių restruktūrizavimo teisinio reguliavimo tobulinimo klausimai ir pasiekti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3231 tikslai Įstatymo projekte Nr. XIIP-3943 numatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-06-16 Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą XIIP-3217, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3217“ patvirtintą išvadą. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į:
Teisės departamento esmines pastabas ir Europos teisės departamento išvadą;
restruktūrizavimo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė artimiausiu metu pateiks Seimui patikslintą įmonių restruktūrizavimo teisinius santykius reguliuojantį įstatymo projektą. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis