Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
2 dalį nauju 16 punktu: „16) pateikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dokumentus dėl lėšų skyrimo kreditorių – žemės ūkio veiklos subjektų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti;“. 2. Buvusį 12 straipsnio
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų kreditorių reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus gali būti tenkinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki 36,8 procento iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos einamaisiais metais šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo atveju kreditoriaus patvirtinti reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe mažinami iš Garantinio fondo sumokėtos sumos dydžiu, o kreditoriaus – žemės ūkio veiklos subjekto – reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus mažinami iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų sumokėtos sumos dydžiu. o dėl Dėl šios priežasties Garantinio fondo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.“
Fizinių asmenų bankroto procesai, pradėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 4 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2015 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
2 dalį nauju 16 punktu: „16) pateikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dokumentus dėl lėšų skyrimo kreditorių – žemės ūkio veiklos subjektų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti;“. 2. Buvusį 12 straipsnio
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų kreditorių reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus gali būti tenkinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki 36,8 procento iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos einamaisiais metais šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo atveju kreditoriaus patvirtinti reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe mažinami iš Garantinio fondo sumokėtos sumos dydžiu, o kreditoriaus – žemės ūkio veiklos subjekto – reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus mažinami iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų sumokėtos sumos dydžiu. o dėl Dėl šios priežasties Garantinio fondo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.“
Fizinių asmenų bankroto procesai, pradėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 4 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai:
R.Žemaitaitis D.Kreivys
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
2 dalį nauju 16 punktu: „16) pateikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dokumentus dėl lėšų skyrimo kreditorių – žemės ūkio veiklos subjektų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti;“. 2. Buvusį 12 straipsnio
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų kreditorių reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus gali būti tenkinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki 40 procentų reikalaujamos sumokėti sumos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos einamaisiais metais šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo atveju kreditoriaus patvirtinti reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe mažinami iš Garantinio fondo sumokėtos sumos dydžiu, o kreditoriaus – žemės ūkio veiklos subjekto – reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus mažinami iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų sumokėtos sumos dydžiu. o dėl Dėl šios priežasties Garantinio fondo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.“
Fizinių asmenų bankroto procesai, pradėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 4 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. 1.1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 3, 11 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ĮBĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 12 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FABĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant gerinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 (toliau – Fizinių asmenų bankroto įstatymas) nustatomą teisinių santykių reglamentavimą, taikytiną kreditoriams – žemės ūkio veiklos subjektams, pardavusiems žemės ūkio produktus, vykdant įmonių ir fizinių asmenų bankroto procesus. 1.2. Įstatymų projektų tikslas ir uždaviniai:
instituciją, kuriai bankroto administratorius, vykdantis įmonės bankroto ar fizinio asmens bankroto procesą, pateikia dokumentus dėl lėšų skyrimo žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka; 1.2.2. nustatyti, kad kreditorių – žemės ūkio veiklos subjektų – reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, būtų tenkinami iki 36,8 procento iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. 1.2.3. suderinti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr.
IX-987 (toliau – ŽŪMŪKP įstatymas) nuostatomis;
įstatymo netikslumus, dėl kurių įstatymo interpretavimas ir taikymas gali būti netinkamas;
galimybę vykdant fizinių asmenų bankroto procesus skirti lėšų žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti iki 36,8 procento iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. 2.1. Įstatymų projektų iniciatorė (institucija) – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija). 2.2. Įstatymų projektų rengėjai – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento (direktorius Andrius Burlėga, tel. 239 1283) Teisės taikymo ir kooperacijos skyriaus (vedėja Dalia Sereikaitė tel. 239 1209) Kooperacijos poskyrio vedėjas Alfredas Gustas (tel. 239 1049) ir šio poskyrio vyriausiasis specialistas Gintautas Pečiuliauskas (tel. 239 1055). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 3.1. Kreditorių – fizinių ir juridinių asmenų, pardavusių žemės ūkio produkciją, teisinių santykių reglamentavimas, vykdant įmonių bankroto procesus, Įmonių bankroto įstatyme sunormintas nevisiškai tinkamai, nes:
bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 22 punktas nustato, kad įmonės administratorius dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Žemės ūkio ministerijai.
Toks dabartinis dokumentų pateikimo reglamentavimas, kai jie turi būti pateikiami ne tiesiogiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, bet per tarpininkę – Žemės ūkio ministeriją, nesuderintas su minėtų institucijų paskirtimi, veiklos tikslais ir jų atliekamomis funkcijomis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8 punktu nustatyta, kad „Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės <...> srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą“, o 9 punktu, apibrėžiančiu Žemės ūkio ministerijos atliekamas funkcijas, nustatyta, kad siekdama nustatytų tikslų Žemės ūkio ministerija, be kita ko, atlieka ir šias funkcijas „9.1. pagal kompetenciją rengia žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės <...> srities įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus“ ir „9.10. pagal kompetenciją rengia valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos paramos žemės ir maisto ūkiui, žuvininkystei, kaimo plėtrai programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą“, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.
3D-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų“, 1 punktu nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra biudžetinė įstaiga <...> administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas“, 7 punktu nustatyta, kad „Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones“, o 9 punktu, apibrėžiančiu Agentūros funkcijas, nustatyta, kad Agentūra atlieka, be kita ko, šias pagrindines funkcijas „9.1. administruoja valstybės paramos žemės ūkiui lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą“ ir „9.10. priima prašymus (paraiškas), atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo“).
Atsižvelgiant į tai, kad konkrečių paramos priemonių įgyvendinimo ir administravimo pagal parengtus teisės aktus vykdymas yra ne Žemės ūkio ministerijos, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atliekamos funkcijos, reikia pakeisti dabartinį dokumentų pateikimo reglamentavimą, nustatant, kad dokumentai teikiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, su minėtu funkcijų paskirstymu nėra suderinta ir Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 5 dalis, nustatanti instituciją, būtent Žemės ūkio ministeriją, kurios atžvilgiu taikomi atgręžtiniai reikalavimai. 3.1.2. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 22 punkte ir 35 straipsnio 7 dalyje nėra nustatyta, kad kreditorių – fizinių ir juridinių asmenų – reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją tenkinami tik bankrutavusių įmonių atvejais.
Todėl ir bankrutuojančios įmonės kreditorių – fizinių ir juridinių asmenų – reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami iš Žemės ūkio ministerijos skiriamų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip sudarytos prielaidos gauti išskirtinę ekonominę naudą iš Žemės ūkio ministerijos skiriamų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka taip pat ir bankrutuojančiai įmonei, kuri gali ir netapti bankrutavusia įmone. Minėti atvejai nepagrįstai gali didinti biudžeto lėšų poreikį; 3.1.3. Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 5 punkto,
produkcija“, nesuderintos su ŽŪMŪKP įstatymo sąvoka „žemės ūkio produktai“ ir todėl turėtų būti atitinkamai keičiamos; 3.1.4. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 22 punkto ir 35 straipsnio 2, 5 ir 7 dalių nuostatų žodžiai „fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai“ apima ne tik žemės ūkio veiklos subjektų, bet ir kitų fizinių ir juridinių asmenų, superkančių ir parduodančių žemės ūkio produktus, bet neužsiimančių žemės ūkio veikla, neregistravusių žemės ūkio valdos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, reikalavimus apmokėti už parduotus žemės ūkio produktus; 3.1.5.
Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 22 punkto ir 35 straipsnio 2, 5 ir 7 dalių nuostatų formuluotėse, kuriose yra žodžiai „fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti (sumokėti) už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją“, įvardijami reikalavimai gali būti suprantami ne kaip fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už jų parduotą žemės ūkio produkciją, bet kaip fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už jų perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;
neapima lėšų gavimo šaltinio, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje žodžiais „iš Žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų“;
punkto formuluotė nepakankamai suderinta su kitų šio straipsnio punktų formuluotėmis, nustatančiomis atitinkamus konkrečius atvejus. 3.2. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra numatytos galimybės, vykdant fizinių asmenų bankroto procesus, skirti lėšų žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1.
4.1. Žemės ūkio veiklos subjektai, įgyvendindami įvairias žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemones, yra įsipareigoję valstybei, o valstybė įsipareigojusi Europos Sąjungai, todėl tuo atveju, kai su žemės ūkio veiklos subjektais nebūtų atsiskaityta už jų parduotus žemės ūkio produktus, tiek jiems, tiek ir valstybei būtų sudėtinga įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šią riziką švelnintų žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimų sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nesant priemonių, mažinančių šią riziką, žemės ūkio veiklos subjektams ir valstybei gali iškilti neigiamų pasekmių (žemės ūkio veiklos subjektų bankroto ir likvidavimo grėsmė, kiti negatyvūs socialiniai reiškiniai). Dėl to poreikis iš dalies (iki 36,8 procento) tenkinti žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimus sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus Vyriausybės nustatyta tvarka aktualus tiek vykdant įmonių bankroto procesus, tiek vykdant fizinių asmenų bankroto procesus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal ŽŪMŪKP įstatymą žemės ūkio veiklos subjektas yra žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, tikslinga asmenis, kurių reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus būtų tenkinami iki 36,8 procento iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų, apibrėžti aiškiai nustatant, kad tenkinami tik žemės ūkio veiklos subjektų, kaip jie apibrėžti ŽŪMŪKP įstatyme, reikalavimai; 4.2.
Teikiamu ĮBĮ projektu, peržiūrint Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, siūloma: 4.2.1. nustatyti 11 straipsnio 5 dalies 22 punkte, kad įmonės administratorius dokumentus dėl lėšų skyrimo bankrutavusiai įmonei žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką pateikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, ir 35 straipsnio
reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus pagal Vyriausybės nustatytą tvarką tenkinami iki 36,8 procento iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų;
straipsnio 7 dalies nuostatose numatyto reguliavimo taikymo tiek bankrutuojančiai, tiek bankrutavusiai įmonei ir nustatyti, kad kreditorių – žemės ūkio veiklos subjektų – reikalavimai iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka tenkinami tik bankrutavusios įmonės atveju;
2, 5 ir 7 dalių nuostatas, kuriose yra vartojami žodžiai „žemės ūkio produkcija“, su ŽŪMŪKP įstatyme vartojama sąvoka „žemės ūkio produktai“;
5 punkto formuluotę, derinant ją su kitų šio straipsnio punktų dėstymo forma; taip pat derinti šio punkto formuluotę (ir kitas su ja susijusias formuluotes) su ŽŪMŪKP įstatyme vartojama sąvoka „žemės ūkio veiklos subjektas“.
Teikiamu ĮBĮ projektu, peržiūrint Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, siūloma: 4.2.1. nustatyti 11 straipsnio 5 dalies 22 punkte, kad įmonės administratorius dokumentus dėl lėšų skyrimo bankrutavusiai įmonei žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką pateikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, ir 35 straipsnio
reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus pagal Vyriausybės nustatytą tvarką tenkinami iki 36,8 procento iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų;
straipsnio 7 dalies nuostatose numatyto reguliavimo taikymo tiek bankrutuojančiai, tiek bankrutavusiai įmonei ir nustatyti, kad kreditorių – žemės ūkio veiklos subjektų – reikalavimai iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka tenkinami tik bankrutavusios įmonės atveju;
2, 5 ir 7 dalių nuostatas, kuriose yra vartojami žodžiai „žemės ūkio produkcija“, su ŽŪMŪKP įstatyme vartojama sąvoka „žemės ūkio produktai“;
5 punkto formuluotę, derinant ją su kitų šio straipsnio punktų dėstymo forma; taip pat derinti šio punkto formuluotę (ir kitas su ja susijusias formuluotes) su ŽŪMŪKP įstatyme vartojama sąvoka „žemės ūkio veiklos subjektas“. Tuomet reikalavimų sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinimas apimtų tik žemės ūkio veiklos subjektus ir neapimtų kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurie superka ir parduoda žemės ūkio produktus, tačiau neužsiima žemės ūkio veikla, nėra registravę žemės ūkio valdos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
5 dalyje.
4.3. Priėmus ĮBĮ projektą:
skyrimo žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti pateikimas, su juo susijusių institucijų atliekami veiksmai atitiktų jų paskirtį, joms nustatytus veiklos tikslus ir atliekamas funkcijas ir būtų aiškiai nustatyta, kad šie reikalavimai tenkinami iki 36,8 procento iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka ir tik bankrutavusių įmonių atvejais;
straipsnio 5 punkto, 11 straipsnio
su ŽŪMŪKP įstatymo sąvoka „žemės ūkio produktai“; 3 straipsnio 5 punkto nuostata bei kitos su ja susijusios nuostatos būtų suderintos su ŽŪMŪKP įstatyme vartojama sąvoka
„žemės ūkio veiklos subjektas“, taip pat su kitų šio straipsnio punktų nuostatų
dėstymo forma, o 35 straipsnio 7 dalies nuostatos būtų suderintos su 35 straipsnio 5 dalies nuostatomis dėl lėšų gavimo šaltinių. 4.4.
4.4. Teikiamu FABĮ projektu siūloma:
už parduotus žemės ūkio produktus pagal Vyriausybės nustatytą tvarką gali būti tenkinami iki 36,8 procento iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų, ir nustatyti, kad jie tenkinami pirmąją eile;
skyrimo žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. 4.5. Priėmus teikiamą FABĮ projektą, būtų:
bankroto procesus, skirti lėšų žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka;
institucija, kuriai bankroto administratorius pateikia dokumentus dėl lėšų skyrimo žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti iš Žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.6. Priimtų Įstatymų projektų teigiamus rezultatus sudarys tai, kad:
projektų priėmimas prisidės prie Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, III skyriaus „Pagrindinės
Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos kryptys“ 30-ojo punkto nuostatų „Užtikrinsime, kad už žemdirbių triūsą būtų tinkamai atlyginta.
Valstybė turi prisidėti prie geresnių gyvenimo sąlygų kaime kūrimo...“ įgyvendinimo ir šį įgyvendinimą leis realizuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 punkte numatytu paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikimo principu – žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymu, nes dalis pajamų, gaunamų už parduotus žemės ūkio produktus, taip pat, kaip ir darbuotojų darbo pajamos, yra naudojama būtiniesiems bei kitiems tokiems pat žmonių poreikiams tenkinti;
produktus parduodančių ir šiuos produktus superkančių asmenų neatsakingam, nesąžiningam elgimuisi, laikantis nuoseklumo principo ir atsižvelgiant į tai, kad Lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr.
829 „Dėl Lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, iki šiol buvo leista analogiškus reikalavimus tenkinti ne daugiau kaip iki 36,8 procento, įstatyme bus nustatyta, kad reikalavimai tenkinami iki 36,8 procento; 4.6.3. kreditorių – žemės ūkio veiklos subjektų – reikalavimų sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinimas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, vykdant įmonių bankroto procesus ir vykdant fizinių asmenų bankroto procesus, Įmonių bankroto įstatyme ir Fizinių asmenų bankroto įstatyme būtų nustatytas laikantis nuoseklumo ir lygiateisiškumo principo žemės ūkio veiklos subjektų atžvilgiu, t. y. nepriklausomai nuo to, ar žemės ūkio veiklos subjektas žemės ūkio produktus pardavė įmonei, ar fiziniam asmeniui.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. 5.1. Įstatymų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai atskiru dokumentu nepateikiami. 5.2.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas – ĮBĮ projektu geriau sureguliuoti dokumentų dėl lėšų skyrimo žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka pateikimas ir nustatyta, kad šie reikalavimai iš Žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka tenkinami iki 36,8 procento ir tik bankrutavusių įmonių atvejais; suderinta Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 7 dalis su 35 straipsnio 5 dalimi, o šių dalių ir 3 straipsnio 5 punkto, 11 straipsnio 5 dalies 22 punkto ir 35 straipsnio 2 dalies nuostatos suderintos su ŽŪMŪKP įstatymo sąvokomis „žemės ūkio produktai“ ir „žemės ūkio veiklos subjektas“; pašalintos prielaidos galimai netinkamam Įmonių bankroto įstatymo nuostatų interpretavimui ir taikymui, o FABĮ projektu sudarytos galimybės, vykdant fizinio asmens bankroto procesą, skirti lėšų žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti iki 36,8 procento Vyriausybės nustatyta tvarka iš Žemės ūkio ministerijos šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų bei nustatyta institucija, kuriai bankroto administratorius pateikia dokumentus dėl lėšų skyrimo žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka. 5.3. Jokių galimų neigiamų priimtų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtų Įstatymų projektų įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. Prielaidų korupcijai pasireikšti nėra. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus Įstatymų projektus, jų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybės nutarimu turės būti nustatyta lėšų skyrimo žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti tvarka. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Teikiami Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, Įmonių bankroto įstatymu ir Fizinių asmenų bankroto įstatymu bus nustatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus gali būti tenkinami iki 36,8 procento iš Žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nustatoma tvarka būtų priimta iki įsigaliojant Įstatymų projektų nuostatoms, Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki įstatymų įsigaliojimo priima šių įstatymų projektų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). 12.1. Atsižvelgiant į tai, kad iš anksto numatyti galimą įmonių bankroto ir fizinių asmenų bankroto atvejų skaičių, taip pat iš šių bankrotų išskirti tuos atvejus, kuriais būtų iš dalies tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus, nerealu, Vyriausybės nustatomoje tvarkoje, skirtoje Įmonių bankroto įstatymui ir Fizinių asmenų bankroto įstatymui įgyvendinti, turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, atsižvelgdamas į einamųjų kalendorinių metų lėšas, skirtas žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus iš dalies tenkinti, kasmet nustato teikiamos pagalbos intensyvumo lygį. Tokios nuostatos numatymas Vyriausybės nustatomoje tvarkoje, kaip rodo ankstesnė analogiškos nuostatos įgyvendinimo pagal Įmonių bankroto įstatymą patirtis, sudarytų tinkamas sąlygas efektyviam ir ekonomiškam Žemės ūkio ministerijai skiriamų asignavimų panaudojimui užtikrinti, įvertinant kiekvienų metų Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos sąmatoje pagal priemones numatomas lėšas. Priimtiems Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų reikėtų turėti (planuoti) maždaug tiek, kiek jų tokiam tikslui iš anksto būdavo planuojama ir išmokama anksčiau (pvz., įgyvendinant analogišką tvarką 2013 m. (taikytas maksimalus pagalbos intensyvumo lygis – 36,8 proc.) išmokėta 168,8 tūkst. litų, o 2014 m. (taikytas maksimalus pagalbos intensyvumo lygis – 36,8 proc.) išmokėta 72,1 tūkst. litų.
Ateityje, išlaikant galimybę taikyti nemaksimalų pagalbos intensyvumo lygį, būtų sudarytos sąlygos prisiderinti prie valstybės biudžeto galimybių, atitinkamai planuojant lėšas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos sąmatoje pagal priemones. 12.2. Priimtiems Įstatymų projektams įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „žemės ūkio produktas“, „žemės ūkis“, „Vyriausybė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO ĮSTATYMO NR. XI-2000 12 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-08-26 Nr. XIIP-3434 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2015-10-01, galimai yra kiek per ankstyva, atsižvelgiant į tai, jog eilinė Seimo sesija prasideda tik 2015-09-10. Valstybinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
Nr. XIIP-3434
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento poskyrio vedėjas Alfredas Gustas, Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-08-26 ) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog siūloma įstatymo įsigaliojimo data -
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3434. 6.2. Pasiūlymai: : siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Jonyla.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
DĖL
2015 m. lapkričio 19 d. Vilnius
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-08-27 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2015-10-01, galimai yra kiek per ankstyva, atsižvelgiant į tai, jog eilinė Seimo sesija prasideda tik 2015-09-10. Pritarti. Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2016-01-01. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2015-10-22
Nr. XIIP-3434. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto išvadų rengėjai: R.Žemaitaitis D.Kreivys
komitetas
DĖL
2015 m. lapkričio 25 d. Nr.108-P-37
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai:
R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, R.Sinkevičius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento (ŽŪM TD) direktorius A.Burlėga, ŽŪM TD poskyrio vedėjas A.Gustas, Ūkio ministerijos skyriaus vedėjas Ž.Paškauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-08-27 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2015-10-01, galimai yra kiek per ankstyva, atsižvelgiant į tai, jog eilinė Seimo sesija prasideda tik 2015-09-10. Pritarti. Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2016-03-01. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2015-10-22 6.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3434. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. Įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2016-03-01. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis