Projekto Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti įstatymo 23 straipsnį nauja 2 dalimi, o visą straipsnį išdėstyti taip:
instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti. Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose. 2. Aukščiausiasis Teismas teikia išvadą, ar generalinis prokuroras, kuriam Seime pradėtas pašalinimo iš pareigų procesas, sulaužė priesaiką. Šiuo atveju bylą nagrinėja Aukščiausiojo Teismo pirmininko sudaryta mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Seimo paklausimas nagrinėjamas teisėjų kolegijos nuožiūra laikantis paprastesnės procedūros. Išnagrinėjusi paklausimą, teisėjų kolegija priima išvadą, kuri yra galutinė ir neskundžiama. 2 3. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Aukščiausiasis Teismas:
1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
3) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. 3 4.
Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. 4 5. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Faktiškai Seimo vaidmuo ir reikšmė generalinio prokuroro atleidimo procedūroje yra formali. Pavyzdžiui, įstatymų leidėjas neturi jokios realios galimybės pareikšti nepasitikėjimo priesaiką galimai sulaužiusiu generaliniu prokuroru. Galiojantis teisinis reguliavimas taip pat nenumato jokio Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyto generalinio prokuroro atleidimo pagrindo – priesaikos sulaužymo - įgyvendinimo procedūros. Nors paminėtas atleidimo pagrindas labai panašus į Konstitucijoje numatytą apkaltos procedūrą, generaliniam prokurorui ji netaikytina, todėl neaišku, kas ir kokiu pagrindu gali ir turi nustatyti generalinio prokuroro priesaikos sulaužymo faktą. Įstatymų projektais siekiama reglamentuoti specialią parlamentinę generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procedūrą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektai parengti Seimo nario Stasio Šedbaro iniciatyva. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. To paties straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai savo poelgiu sulaužo priesaiką. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį priesaikos sulaužymas yra vienas iš pagrindų Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius apkaltos proceso tvarka pašalinti iš pareigų. Apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių. Demokratinių valstybių konstitucijose apkalta traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendžiamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas. Generalinis prokuroras nėra paminėtas Konstitucijos 74 straipsnyje, todėl jam negali būti taikoma apkaltos procedūra. Taigi, nors prie savarankiškų generalinio prokuroro atleidimo pagrindų numatytas priesaikos sulaužymas, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato minėto atleidimo pagrindo įgyvendinimo procedūros. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektais siekiama nustatyti aiškią ir teisiškai pagrįstą (būtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada) parlamentinę generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procedūrą, panašią į parlamentinę procedūrą dėl apkaltos. Numatant ypatingą generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų tvarką bus užtikrinama vieša demokratinė generalinio prokuroro veiklos kontrolė, kartu šiam pareigūnui suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis įstatymu ir teise.
Įstatymų projektai leis realiai įgyvendinti Konstitucijos 118 straipsnio 5 dalyje numatytas Seimo galias, taip pat užtikrins parlamentinę generalinio prokuroro veiklos kontrolę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Teikiami projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektų įgyvendinimui kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Projektuose nėra įtvirtinama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „generalinis prokuroras“, „priesaikos sulaužymas“. Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Vilnius
NR. I-480
2015-10-07 Nr. XIIP-3543 Vilnius Šioje išvadoje pateikiamos pastabos dėl galimo projekto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Aukščiausiasis
Teismas teikia išvadą, ar generalinis prokuroras, kuriam Seime pradėtas pašalinimo iš pareigų procesas, sulaužė priesaiką.“ Konstitucinis Teismas savo
ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Be to, tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas. Konstitucijos
teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Generalinis prokuroras nėra asmuo, nurodytas Konstitucijos 74 straipsnyje, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka gali pašalinti iš užimamų pareigų. Tačiau kartu su šiuo projektu teikiamo Seimo statuto Nr. I-399 pakeitimo projektu Reg. Nr.
Nr. XIIP-3544 siūloma generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procesą reguliuoti analogiškai, kaip ir Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų apkaltos procesą, be to, Seimo statuto VIII dalies „Apkaltos procesas“ trisdešimt aštuntajame skirsnyje „Apkaltos proceso pradžia ir parengiamieji apkaltos proceso veiksmai“ ir trisdešimt devintajame skirsnyje „Apkaltos procesas Seime“, nesiūlant keisti minėtų Seimo statuto struktūrinių dalių pavadinimų. Taip pat pažymėtina, kad šiuo projektu ir projektu Reg. Nr. XIIP-3544 siūlomas nustatyti generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų proceso pagrindas yra analogiškas vienam iš Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų apkaltos pagrindų: priesaikos sulaužymas. Todėl manytina, kad projekto nuostata, jog Aukščiausiasis Teismas teikia išvadą, ar generalinis prokuroras, kuriam Seime pradėtas pašalinimo iš pareigų procesas, sulaužė priesaiką, prieštarauja Konstitucijos 74 ir 105 straipsniams. 2. Kartu su šiuo bei susijusiais projektais Reg. Nr. XIIP-3542 ir Reg. Nr. XIIP-3544 pateiktame aiškinamajame rašte kaip projektų parengimą paskatinusios priežastys įvardijamos šios aplinkybės: pagal Konstituciją generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu; faktiškai Seimo vaidmuo ir reikšmė generalinio prokuroro atleidimo procedūroje yra formali, įstatymų leidėjas neturi jokios realios galimybės pareikšti nepasitikėjimo priesaiką galimai sulaužiusiu generaliniu prokuroru; galiojantis teisinis reguliavimas nenumato jokios generalinio prokuroro atleidimo pagrindo – priesaikos sulaužymo – įgyvendinimo procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad generalinis prokuroras nėra vienintelis valstybės pareigūnas, kurį pagal Konstituciją (ar įstatymus) skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktą Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia saugumo tarnybos vadovą (atitinkama nuostata išdėstyta Žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte). Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta identiška šios tarnybos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka. Maža to, ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus statusą reglamentuojančios teisės normos nustato, kad priesaikos sulaužymas yra pagrindas atleisti šiuos valstybės pareigūnus iš užimamų pareigų (Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 5 punktas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies
departamento direktoriaus, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus statusą reglamentuojančiuose įstatymuose jokia atleidimo iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo procedūra nėra numatyta, vadinasi, galima būtų teigti, kad, reglamentuojant šių valstybės pareigūnų statusą, egzistuoja identiška teisės spraga, kaip ir generalinio prokuroro statuso atveju. Tačiau minėtų valstybės pareigūnų statusą reglamentuojančių įstatymų keisti nesiūloma, projektų Reg. Nr. XIIP-3543 ir Reg. Nr. XIIP-3544 nuostatose dėstomos procedūros jiems nebūtų taikomos, o tai reikštų, kad identišku būdu į pareigas skiriami valstybės pareigūnai atsidurtų skirtingose, nelygiose padėtyse, reglamentuojant jų atleidimo iš pareigų tam tikru pagrindu tvarką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
„<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti
pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo
minėtų motyvų projekto nuostatos vertintinos kaip prieštaraujančios konstituciniam proporcingumo principui. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Aukščiausiasis Teismas teikia išvadą. Pastebėtina, kad tai būtų vienintelis įstatyme numatytas atvejis, kai šis teismas priima tokios rūšies dokumentą. Palyginus, Konstitucinio Teismo teikiamų išvadų rūšys yra įtvirtintos Konstitucijos 105 straipsnyje. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
„Seimo paklausimas nagrinėjamas teisėjų kolegijos nuožiūra laikantis
paprastesnės procedūros.“ Tačiau nėra aišku, kas yra toji „paprastesnė procedūra“, kurios galima laikytis „teisėjų kolegijos nuožiūra“. 5. Iš projekto 1 straipsnio pavadinimo ir pakeitimų esmės išbrauktinas žodis
„įstatymo“. Iš projekto 2 straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir
įgyvendinimas“, vienintelė projekto 2 straipsnio dalis nenumeruotina ir turi prasidėti žodžiu „Šis“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-17 Nr. S-2015-5371 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3542, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3543, Lietuvos Respublikos Seimo Statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 217, 233, 236, 238, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo straipsniu“ pakeitimo projektą Nr. XIIP-3544 (toliau kartu ‑ Projektai), pažymime, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėja M. Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: J. Meškienė, A. Jatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Šioje išvadoje pateikiamos pastabos dėl galimo projekto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
„Aukščiausiasis Teismas teikia išvadą, ar generalinis prokuroras, kuriam
Seime pradėtas pašalinimo iš pareigų procesas, sulaužė priesaiką.“ Konstitucinis Teismas savo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad priesaikos sulaužymas kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
Be to, tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas. Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 4 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Generalinis prokuroras nėra asmuo, nurodytas Konstitucijos 74 straipsnyje, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka gali pašalinti iš užimamų pareigų. Tačiau kartu su šiuo projektu teikiamo Seimo statuto Nr. I-399 pakeitimo projektu Reg. Nr. XIIP-3544 siūloma generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procesą reguliuoti analogiškai, kaip ir Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų apkaltos procesą, be to, Seimo statuto VIII dalies „Apkaltos procesas“ trisdešimt aštuntajame skirsnyje „Apkaltos proceso pradžia ir parengiamieji apkaltos proceso veiksmai“ ir trisdešimt devintajame skirsnyje „Apkaltos procesas Seime“, nesiūlant keisti minėtų Seimo statuto struktūrinių dalių pavadinimų. Taip pat pažymėtina, kad šiuo projektu ir projektu Reg. Nr.
Nr. XIIP-3544 siūlomas nustatyti generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų proceso pagrindas yra analogiškas vienam iš Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų apkaltos pagrindų: priesaikos sulaužymas. Todėl manytina, kad projekto nuostata, jog Aukščiausiasis Teismas teikia išvadą, ar generalinis prokuroras, kuriam Seime pradėtas pašalinimo iš pareigų procesas, sulaužė priesaiką, prieštarauja Konstitucijos 74 ir 105 straipsniams. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
2Kartu su šiuo bei susijusiais projektais Reg. Nr. XIIP-3542 ir Reg. Nr. XIIP-3544 pateiktame aiškinamajame rašte kaip projektų parengimą
paskatinusios priežastys įvardijamos šios aplinkybės: pagal Konstituciją generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu; faktiškai Seimo vaidmuo ir reikšmė generalinio prokuroro atleidimo procedūroje yra formali, įstatymų leidėjas neturi jokios realios galimybės pareikšti nepasitikėjimo priesaiką galimai sulaužiusiu generaliniu prokuroru; galiojantis teisinis reguliavimas nenumato jokios generalinio prokuroro atleidimo pagrindo – priesaikos sulaužymo – įgyvendinimo procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad generalinis prokuroras nėra vienintelis valstybės pareigūnas, kurį pagal Konstituciją (ar įstatymus) skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktą Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia saugumo tarnybos vadovą (atitinkama nuostata išdėstyta Žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte). Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta identiška šios tarnybos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka.
Maža to, ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus statusą reglamentuojančios teisės normos nustato, kad priesaikos sulaužymas yra pagrindas atleisti šiuos valstybės pareigūnus iš užimamų pareigų (Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 5 punktas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nei Valstybės saugumo departamento direktoriaus, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus statusą reglamentuojančiuose įstatymuose jokia atleidimo iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo procedūra nėra numatyta, vadinasi, galima būtų teigti, kad, reglamentuojant šių valstybės pareigūnų statusą, egzistuoja identiška teisės spraga, kaip ir generalinio prokuroro statuso atveju. Tačiau minėtų valstybės pareigūnų statusą reglamentuojančių įstatymų keisti nesiūloma, projektų Reg. Nr. XIIP-3543 ir Reg. Nr. XIIP-3544 nuostatose dėstomos procedūros jiems nebūtų taikomos, o tai reikštų, kad identišku būdu į pareigas skiriami valstybės pareigūnai atsidurtų skirtingose, nelygiose padėtyse, reglamentuojant jų atleidimo iš pareigų tam tikru pagrindu tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas,
vertintinos kaip prieštaraujančios konstituciniam proporcingumo principui. Nepritarti
3Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1.
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. spalio 7 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3543 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“- 3, „prieš“- 0, „susilaikė“- 5 (Balsavimui teikta formuluotė, kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas