Projekto lyginamasis variantas
3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19) Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero, mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 14 punktu: „14) subsidiarumo. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams
nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.“
9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia
viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.“
10³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10³straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės administracijos, seniūnijos, savivaldybės biudžetinės
įstaigos metiniai veiklos planai yra savivaldybės strateginio veiklos plano programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakinga savivaldybės administracija, seniūnija, savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinimą detalizuojantys dokumentai, kurie rengiami atsižvelgiant į savivaldybės biudžete numatomus joms skirti asignavimus. Šiuose planuose nurodomi konkretūs savivaldybės administracijos (jos struktūrinių padalinių), seniūnijos, savivaldybės biudžetinės įstaigos darbai (veiksmai) ir (ar) projektai, kurie numatomi atlikti tais metais, darbams (veiksmams) ir (ar) projektams planuojami skirti asignavimai ir rezultatų, kuriuos šios įstaigos ar jų padaliniai turi pasiekti, vertinimo kriterijai (ir jų reikšmės).“6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).“
13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.
Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Administracinės komisijos pirmininku, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
narys privalo nusišalinti nedalyvaudamas balsavime, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.“
Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos
nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir atstovai – seniūnaičiai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.“9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – veiklos nuostatų tvirtinimas;“. 3.
16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;“. 7. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas;“. 8. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms priėmimas;“. 10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės
biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba paveda tai atlikti mero pavaduotojui;“. 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš
jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba paveda tai atlikti mero pavaduotojui;“. 3. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 23 punktu: „23) suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus nesant – jo pavaduotojui, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės kontrolieriaus nesant – jo pavaduotojui atostogas, siunčia administracijos direktorių, savivaldybės administracijos direktoriaus nesant – jo pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, savivaldybės kontrolieriaus nesant – jo pavaduotoją į komandiruotes.“
4Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero
pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4-8 ir 15-22 punktuose numatytus įgaliojimus.
Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15–22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus, atlieka savivaldybės taryba, išskyrus funkcijas, kurias meras, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies 16 ir (ar) 17 punktais, yra pavedęs atlikti mero pavaduotojui. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.“
Pakeisti 23 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;
4) nusišalinti ir nedalyvauti savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų posėdžiuose, darbo grupėse ar kitoje savivaldybės tarybos nario veikloje rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kitaip paveikti sprendimus, kai jie susiję su jo ar jam artimų asmenų, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, privačiais interesais;“. 12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams;“. 2.
ir jį išdėstyti taip: „6) įstatymų nustatyta tvarka skiria priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;“. 13 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Seniūnija ir seniūnas
savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijų skaičių, kiekvienos seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės taryba seniūnijų nesteigia, įstatymuose nustatytas seniūnijos ir seniūno funkcijas įgyvendina kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai. 2. Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Seniūnas gali būti paskirtas šių įstaigų ir įmonių valdymo organų nariu. 3. Seniūnija turi sąskaitą banke. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu. 4. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. 5.
Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija. 1. Seniūnijos gali būti šių teisinių formų:
kriterijus:
gyventojų;
4) seniūnijoje patvirtinta ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių. 3. Priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, savivaldybės taryba privalo įvertinti:
bent vienam iš kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savivaldybės taryba sprendžia dėl seniūnijos teisinės formos keitimo tikslingumo. 5. Seniūnijos
administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos –biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. 6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. 7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Seniūnija turi sąskaitą banke. 8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas.
Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. 9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai keičiama seniūnijos teisinė forma, o užimantis seniūno pareigas asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos teisinės formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, išskyrus laikiną perkėlimą į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 3 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. 10. Kai keičiama seniūnijos teisinė forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso paskirtas į kitos teisinės formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai užimantis seniūno pareigas asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos teisinės formos seniūnijos vadovui. 11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.
Seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui, atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės tarybai. 12. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu. 13. Seniūno sprendimai įforminami potvarkiais. 14. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.“14 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos
veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų finansavimo šaltinių. 2.
2. Seniūnija:
kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
2) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės į vaikus;
tvarka;
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
aptarnaujamoje teritorijoje;
būstų, kitus visuotinius surašymus;
Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;
teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
mokėjimą;
neturinčių asmenų apskaitą;
teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.
Seniūnija:
kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
2) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės į vaikus;
tvarka;
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
aptarnaujamoje teritorijoje;
būstų, kitus visuotinius surašymus;
Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;
teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
mokėjimą;
neturinčių asmenų apskaitą;
teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys. 3.
3. Seniūnas:
2) administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;
3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus. 4) seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;
deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;
įstaigų, registruoja mirtis;
kapinių priežiūrą;
priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas;
sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją priima sprendimus.
Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui.
Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui. 4.
veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.“32 straipsnis. Seniūno funkcijos Seniūnas:
nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
nustatytomis sąlygomis registruoja mirtis;
direktoriui pavedus suteikia ir keičia numerius pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba;
administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;
seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;
seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
kartą per metus teikia seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;
savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį;
9) seniūnijos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą.“
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
nustatytomis sąlygomis registruoja mirtis;
direktoriui pavedus suteikia ir keičia numerius pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba;
administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;
seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;
seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
kartą per metus teikia seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;
savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį;
9) seniūnijos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą.“15 straipsnis. Įstatymo papildymas 32¹straipsniu Papildyti Įstatymą 32¹ straipsniu: „32¹.
1. Seniūnija:
duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;
miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
nustatyta tvarka išduoda leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą. 2.
tvarka ir apimtimi:
organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir (arba) prižiūrint, kaip teikiamos viešosios paslaugos, teikia pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, o šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pati teikia šias paslaugas;
rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas;
organizuojant viešuosius darbus ir visuomenei naudingą veiklą;
vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų bei pašalpų mokėjimą;
vertinant atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
vykdant vaiko teisių apsaugą ir darbą su socialinės rizikos šeimomis;
ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai;
organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos, mero rinkimus ir referendumus;
organizuojant vietos gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;
organizuojant ir įgyvendinant civilinę saugą;
nustatyta tvarka dalyvauja įgyvendinant valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;
ir įgyvendinant vietos veiklos grupių programas;
13) dalyvauja organizuojant gyventojų sporto ir kultūros renginius;
14) dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
15) vykdo kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą funkciją savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti pavesta atlikti seniūnijai ir kitam savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui.“
33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusas
sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai šio įstatymo numatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 3. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 4. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. 5. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. 6.
6Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos,
mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu. 7. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba. „33 straipsnis. Seniūnaičio statusas
vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. 3. Seniūnaičio rinkimų datą, suderinęs su administracijos direktoriumi, skelbia seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičio rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Seniūnaičio rinkimų data, rinkimų būdas ir kita aktuali informacija apie seniūnaičio rinkimus skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse. 4. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. 5.
5Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas,
deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 6. Seniūnaičiu gali būti renkamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis:
padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 8. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu. 9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka apklausiant gyventojus. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. 11. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 10 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiui. 12.
savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytos formos seniūnaičio pažymėjimas, kuriame įrašomi šie duomenys:
gyventojų atstovu asmuo išrinktas, pavadinimas;
pažymėjimas turi būti pasirašytas mero. Seniūnaičio pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. 14. Seniūnaitis gali būti atšaukiamas iš pareigų, jeigu nepasitikėjimą juo pareiškia ne mažiau kaip 10 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio atšaukimo tvarką nustato savivaldybės taryba. 15. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, yra atšaukiamas iš pareigų arba negali eiti pareigų dėl ligos ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. 16. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.“17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusas
sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai šio įstatymo numatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius.
Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 3. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 4. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. 5. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. 6. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos, mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu. 7. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.
„33 straipsnis. Seniūnaičio statusas
sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 4 metams, bet ne ilgiau nei iki išrinkus savivaldybės tarybą surengtuose seniūnaičių rinkimuose bus išrinktas seniūnaitis. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. 3. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai susirenka į posėdį ir prisiekia naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą, suderinęs su administracijos direktoriumi, skelbia seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (-ai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse. 4. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. 5. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 6. Seniūnaičiu gali būti renkamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis:
nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 8. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu. 9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka apklausiant gyventojus. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. 11. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 10 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiui. 12.
savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytos formos seniūnaičio pažymėjimas, kuriame įrašomi šie duomenys:
ir seniūnatijos, kurios gyventojų atstovu asmuo išrinktas, pavadinimas;
pažymėjimas turi būti pasirašytas mero. Seniūnaičio pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. 14. Seniūnaitis gali būti atšaukiamas iš pareigų, jeigu nepasitikėjimą juo pareiškia ne mažiau kaip 10 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio atšaukimo tvarką nustato savivaldybės taryba. 15. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, yra atšaukiamas iš pareigų arba negali eiti pareigų dėl ligos ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. 16. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.“
Pakeisti 34 straipsnį jį išdėstyti taip: „34 straipsnis.
Seniūnaičio teisės ir pareigos Seniūnaitis:
institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;
2) skatina seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;
3) prireikus dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais;
administracijos ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas ir darbo laiką. Šią informaciją seniūnaičiui teikia seniūnas;
5) turi teisę gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus;
6) teikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką. 1.
1Seniūnaitis atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje,
savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.);
savivaldybės institucijų ir įstaigų, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką.“19 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje.
Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 2. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos, svarsto kitus jiems svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai. 3. Sueigoje seniūnaičiai sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. 1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jei seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jei seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus.
Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“20 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
50 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms:
savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.“21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 16 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatos dėl apribojimų asmenims būti renkamiems seniūnaičiu taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems seniūnaičiams. 3. Šio įstatymo 17 straipsnis įsigalioja 2019 metais naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. 4. Savivaldybių tarybos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-3926 (2) lyginamasis variantas
3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės tarybos narių
frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero, mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 14 punktu: „14) subsidiarumo. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams,
nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.“
9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia
viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.“
10³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10³straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės administracijos, seniūnijos, savivaldybės biudžetinės
įstaigos metiniai veiklos planai yra savivaldybės strateginio veiklos plano programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakinga savivaldybės administracija, seniūnija, savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinimą detalizuojantys dokumentai, kurie rengiami atsižvelgiant į savivaldybės biudžete numatomus joms skirti asignavimus. Šiuose planuose nurodomi konkretūs savivaldybės administracijos (jos struktūrinių padalinių), seniūnijos, savivaldybės biudžetinės įstaigos darbai (veiksmai) ir (ar) projektai, kurie numatomi atlikti tais metais, darbams (veiksmams) ir (ar) projektams planuojami skirti asignavimai ir rezultatų, kuriuos šios įstaigos ar jų padaliniai turi pasiekti, vertinimo kriterijai (ir jų reikšmės).“6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).“
13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo ir apkaltos klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.
Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Administracinės komisijos pirmininku, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.“8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir atstovai – seniūnaičiai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.“9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 3.
3Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip:
„39) savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas;“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;“. 7. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas;“. 8. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms priėmimas;“. 10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės
biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“. 2.
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš
jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“. 3. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 23 punktu: „23) suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, kai savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotojui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui atostogas, siunčia administracijos direktorių, kai savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją į komandiruotes.“
4Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero
pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 ir 15–22 punktuose numatytus nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15–22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus, atlieka savivaldybės taryba, išskyrus funkcijas, kurias šio įstatymo nustatytais atvejais atlieka mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.“11 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas 1.
29 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams;“. 2. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įstatymų nustatyta tvarka skiria priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;“. 12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Seniūnija ir seniūnas
savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijų skaičių, kiekvienos seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės taryba seniūnijų nesteigia, įstatymuose nustatytas seniūnijos ir seniūno funkcijas įgyvendina kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai. 2. Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Seniūnas gali būti paskirtas šių įstaigų ir įmonių valdymo organų nariu. 3. Seniūnija turi sąskaitą banke. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu. 4.
yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. 5. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija. 1. Seniūnijos gali būti šių formų:
kriterijus:
gyventojų;
3) seniūnijoje nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtina patvirtinti ne mažiau kaip 10 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių. 3. Priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, savivaldybės taryba privalo įvertinti:
bent vienam iš kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savivaldybės taryba sprendžia dėl seniūnijos formos keitimo tikslingumo. 5.
veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. 7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Seniūnija turi sąskaitą banke. 8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. 9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, išskyrus laikiną perkėlimą į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai
kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. 11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. 12. Seniūnas turi herbinius antspaudus su valstybės herbu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu ir šiuos herbinius antspaudus naudoja teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Seniūno sprendimai įforminami įsakymais. 14. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.“13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos
veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų finansavimo šaltinių. 2.
2. Seniūnija:
kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
2) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės į vaikus;
tvarka;
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
aptarnaujamoje teritorijoje;
būstų, kitus visuotinius surašymus;
Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;
teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
mokėjimą;
neturinčių asmenų apskaitą;
teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.
Seniūnija:
kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
2) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės į vaikus;
tvarka;
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
aptarnaujamoje teritorijoje;
būstų, kitus visuotinius surašymus;
Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;
teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
mokėjimą;
neturinčių asmenų apskaitą;
teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys. 3.
3. Seniūnas:
2) administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;
3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus. 4) seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;
deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;
įstaigų, registruoja mirtis;
kapinių priežiūrą;
priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas;
sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją priima sprendimus.
Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui.
Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui. 4.
veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.“32 straipsnis. Seniūno funkcijos Seniūnas:
nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
administracijos direktoriui pavedus suteikia ir keičia numerius pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį
(būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba;
administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;
seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;
seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
kartą per metus teikia seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;
savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį;
8) seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą.“
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
administracijos direktoriui pavedus suteikia ir keičia numerius pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį
(būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba;
administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;
seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;
seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
kartą per metus teikia seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;
savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį;
8) seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą.“14 straipsnis. Įstatymo papildymas 32¹straipsniu Papildyti Įstatymą 32¹ straipsniu: „32¹.
1. Seniūnija:
duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;
miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą. 2.
nustatyta tvarka ir mastu:
organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir (arba) prižiūrint, kaip teikiamos viešosios paslaugos, teikia pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, o šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pati teikia šias paslaugas;
rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas;
organizuojant viešuosius darbus ir visuomenei naudingą veiklą;
vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų bei pašalpų mokėjimą;
vertinant atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
vykdant vaiko teisių apsaugą ir darbą su socialinės rizikos šeimomis;
ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai;
organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos, mero rinkimus ir referendumus;
organizuojant vietos gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;
organizuojant ir įgyvendinant civilinę saugą;
nustatyta tvarka dalyvauja įgyvendinant valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;
ir įgyvendinant vietos veiklos grupių programas ir vietos plėtros strategijas;
13) dalyvauja organizuojant gyventojų sporto ir kultūros renginius;
14) dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
15) vykdo kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 3.
funkciją savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti pavesta atlikti seniūnijai ir kitam savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusas
sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai šio įstatymo numatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 3. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 4. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. 5. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. 6.
6Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos,
mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu. 7. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba. „33 straipsnis. Seniūnaičio statusas
vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. 3. Seniūnaičio rinkimų datą, suderinęs su administracijos direktoriumi, skelbia seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičio rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Seniūnaičio rinkimų data, rinkimų būdas ir kita aktuali informacija apie seniūnaičio rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse. 4. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. 5.
5Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas,
deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris:
padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 8. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka apklausiant gyventojus. Išrinktu seniūnaičiu laikomas daugiausia balsų per apklausą gavęs kandidatas. 11. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 10 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. 12.
savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytos formos seniūnaičio pažymėjimas, kuriame įrašomi šie duomenys:
gyventojų atstovu asmuo išrinktas, pavadinimas;
pažymėjimas turi būti pasirašytas mero. Seniūnaičio pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. 14. Seniūnaitis gali būti atšaukiamas iš pareigų, jeigu nepasitikėjimą juo pareiškia ne mažiau kaip 10 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio atšaukimo tvarką nustato savivaldybės taryba. 15. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, yra atšaukiamas iš pareigų arba negali eiti pareigų dėl ligos ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. 16. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.“16 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusas
sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai šio įstatymo numatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius.
Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 3. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 4. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. 5. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. 6. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos, mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu. 7. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.
„33 straipsnis. Seniūnaitijų sudarymas ir seniūnaičio statusas
gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis - ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 4 metams, bet ne ilgiau, negu iki, išrinkus savivaldybės tarybą, surengtuose seniūnaičių rinkimuose bus išrinktas seniūnaitis. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. 3. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu - seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu - paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos.
Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (būdai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse. 4. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. 5. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris:
nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 8. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausia susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.
Išrinktu seniūnaičiu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas. 11. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. 12. Išrinktam seniūnaičiui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po rinkimų įteikiamas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytos formos seniūnaičio pažymėjimas, kuriame įrašomi šie duomenys:
ir seniūnatijos, kurios gyventojų atstovu asmuo išrinktas, pavadinimas;
pažymėjimas turi būti pasirašytas mero. Seniūnaičio pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. 14. Seniūnaičiu nepasitikėjimą gali pareikšti savivaldybės administracijos direktorius motyvuotu seniūno teikimu ar ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio statuso netekimo pareiškus nepasitikėjimą tvarką nustato savivaldybės taryba. 15. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, netenka seniūnaičio statuso pareiškus nepasitikėjimą arba negali atlikti funkcijų dėl ligos (kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. 16.
16Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto,
telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba. 17. Išrinktiems seniūnaičiams per tris mėnesius nuo jų išrinkimo dienos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuojami mokymai, skirti įgyti kompetencijos, būtinos tinkamai atlikti šiame įstatyme nustatytas seniūnaičių funkcijas.“17 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Seniūnaičio teisės ir pareigos Seniūnaitis:
institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;
2) skatina seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;
3) prireikus dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais;
administracijos ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas ir darbo laiką.
Šią informaciją seniūnaičiui teikia seniūnas;
5) turi teisę gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus;
6) teikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką. 1.
1Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje,
savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. 2. Seniūnaitis skatina gyventojus:
šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.);
institucijų ir įstaigų, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką.“18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje.
Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 2. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos, svarsto kitus jiems svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai. 3. Sueigoje seniūnaičiai sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. 1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus.
Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose. 7. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose seniūnaičių sueigos nuostatuose. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.“19 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
50 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių
tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.“20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį ir šio įstatymo 16 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 15 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatos dėl apribojimų asmenims būti renkamiems seniūnaičiais taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems seniūnaičiams. 3. Šio įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2019 metais išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. 4. Savivaldybių tarybos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Projekto Nr. XIIP-3926 (3) lyginamasis variantas
3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės tarybos narių
frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero, mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 14 punktu: „14) subsidiarumo. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams,
nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.“
9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia
viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.“
10³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10³straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės administracijos, seniūnijos, savivaldybės biudžetinės
įstaigos metiniai veiklos planai yra savivaldybės strateginio veiklos plano programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakinga savivaldybės administracija, seniūnija, savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinimą detalizuojantys dokumentai, kurie rengiami atsižvelgiant į savivaldybės biudžete numatomus joms skirti asignavimus. Šiuose planuose nurodomi konkretūs savivaldybės administracijos (jos struktūrinių padalinių), seniūnijos, savivaldybės biudžetinės įstaigos darbai (veiksmai) ir (ar) projektai, kurie numatomi atlikti tais metais, darbams (veiksmams) ir (ar) projektams planuojami skirti asignavimai ir rezultatų, kuriuos šios įstaigos ar jų padaliniai turi pasiekti, vertinimo kriterijai (ir jų reikšmės).“6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).“
13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo ir apkaltos klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.
Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Administracinės komisijos pirmininku, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.“8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir atstovai – seniūnaičiai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.“9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 3.
3Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip:
„39) savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas;“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;“. 7. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas;“. 8. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms priėmimas;“. 10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės
biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“. 2.
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš
jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“. 3. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 23 punktu: „23) suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, kai savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotojui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui atostogas, siunčia administracijos direktorių, kai savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją į komandiruotes.“
4Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero
pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 ir 15–22 punktuose numatytus nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15–22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus, atlieka savivaldybės taryba, išskyrus funkcijas, kurias šio įstatymo nustatytais atvejais atlieka mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.“11 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas 1.
29 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams;“. 2. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įstatymų nustatyta tvarka skiria priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;“. 12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Seniūnija ir seniūnas
savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijų skaičių, kiekvienos seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės taryba seniūnijų nesteigia, įstatymuose nustatytas seniūnijos ir seniūno funkcijas įgyvendina kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai. 2. Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Seniūnas gali būti paskirtas šių įstaigų ir įmonių valdymo organų nariu. 3. Seniūnija turi sąskaitą banke. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu. 4.
yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. 5. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija. 1. Seniūnijos gali būti šių formų:
kriterijus:
gyventojų;
3) seniūnijoje nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtina patvirtinti ne mažiau kaip 10 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių. 3. Priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, savivaldybės taryba privalo įvertinti:
bent vienam iš kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savivaldybės taryba sprendžia dėl seniūnijos formos keitimo tikslingumo. 5.
veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. 7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Seniūnija turi sąskaitą banke. 8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. 9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, išskyrus laikiną perkėlimą į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai
kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. 11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. 12. Seniūnas turi herbinius antspaudus su valstybės herbu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu ir šiuos herbinius antspaudus naudoja teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Seniūno sprendimai įforminami įsakymais. 14. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.“13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos
veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų finansavimo šaltinių. 2.
2. Seniūnija:
kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
2) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės į vaikus;
tvarka;
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
aptarnaujamoje teritorijoje;
būstų, kitus visuotinius surašymus;
Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;
teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
mokėjimą;
neturinčių asmenų apskaitą;
teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.
Seniūnija:
kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
2) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės į vaikus;
tvarka;
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
aptarnaujamoje teritorijoje;
būstų, kitus visuotinius surašymus;
Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;
teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
mokėjimą;
neturinčių asmenų apskaitą;
teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys. 3.
3. Seniūnas:
2) administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;
3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus. 4) seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;
deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;
įstaigų, registruoja mirtis;
kapinių priežiūrą;
priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas;
sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją priima sprendimus.
Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui.
Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui. 4.
veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.“32 straipsnis. Seniūno funkcijos Seniūnas:
nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
administracijos direktoriui pavedus suteikia ir keičia numerius pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį
(būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba;
administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;
seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;
seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
kartą per metus teikia seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;
savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį;
8) seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą.“
Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
administracijos direktoriui pavedus suteikia ir keičia numerius pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį
(būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba;
administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;
seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;
seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
kartą per metus teikia seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;
savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį;
8) seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą.“14 straipsnis. Įstatymo papildymas 32¹straipsniu Papildyti Įstatymą 32¹ straipsniu: „32¹.
1. Seniūnija:
duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;
miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą. 2.
nustatyta tvarka ir mastu:
organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir (arba) prižiūrint, kaip teikiamos viešosios paslaugos, teikia pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, o šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pati teikia šias paslaugas;
rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas;
organizuojant viešuosius darbus ir visuomenei naudingą veiklą;
vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų, pašalpų mokėjimą bei kontrolę;
vertinant atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
vykdant vaiko teisių apsaugą ir darbą su socialinės rizikos šeimomis;
ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai;
organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos, mero rinkimus ir referendumus;
organizuojant vietos gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;
organizuojant ir įgyvendinant civilinę saugą;
nustatyta tvarka dalyvauja įgyvendinant valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;
ir įgyvendinant vietos veiklos grupių programas ir vietos plėtros strategijas;
13) dalyvauja organizuojant gyventojų sporto ir kultūros renginius;
14) dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
15) vykdo kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 3.
funkciją savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti pavesta atlikti seniūnijai ir kitam savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusas
sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai šio įstatymo numatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 3. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 4. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. 5. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. 6.
6Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos,
mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu. 7. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba. „33 straipsnis. Seniūnaičio statusas
vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. 3. Seniūnaičio rinkimų datą, suderinęs su administracijos direktoriumi, skelbia seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičio rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Seniūnaičio rinkimų data, rinkimų būdas ir kita aktuali informacija apie seniūnaičio rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse. 4. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. 5.
5Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas,
deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris:
padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 8. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka apklausiant gyventojus. Išrinktu seniūnaičiu laikomas daugiausia balsų per apklausą gavęs kandidatas. 11. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 10 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. 12.
savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytos formos seniūnaičio pažymėjimas, kuriame įrašomi šie duomenys:
atstovu asmuo išrinktas, pavadinimas;
pažymėjimas turi būti pasirašytas mero. Seniūnaičio pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. 14. Seniūnaitis gali būti atšaukiamas iš pareigų, jeigu nepasitikėjimą juo pareiškia ne mažiau kaip 10 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio atšaukimo tvarką nustato savivaldybės taryba. 15. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, yra atšaukiamas iš pareigų arba negali eiti pareigų dėl ligos ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. 16. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.“16 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusas
sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai šio įstatymo numatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius.
Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 3. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 4. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. 5. Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. 6. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos, mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu. 7. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.
„33 straipsnis. Seniūnaitijų sudarymas ir seniūnaičio statusas
gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis - ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. 2. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 4 metams, bet ne ilgiau, negu iki, išrinkus savivaldybės tarybą, surengtuose seniūnaičių rinkimuose bus išrinktas seniūnaitis. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. 3. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu - seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu - paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos.
Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (būdai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse. 4. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. 5. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. 6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris:
nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 8. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausia susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.
Išrinktu seniūnaičiu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas. 11. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. 12. Išrinktam seniūnaičiui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po rinkimų įteikiamas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytos formos seniūnaičio pažymėjimas, kuriame įrašomi šie duomenys:
ir seniūnatijos, kurios gyventojų atstovu asmuo išrinktas, pavadinimas;
pažymėjimas turi būti pasirašytas mero. Seniūnaičio pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. 14. Seniūnaičiu nepasitikėjimą gali pareikšti savivaldybės administracijos direktorius motyvuotu seniūno teikimu ar ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio statuso netekimo pareiškus nepasitikėjimą tvarką nustato savivaldybės taryba. 15. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, netenka seniūnaičio statuso pareiškus nepasitikėjimą arba negali atlikti funkcijų dėl ligos (kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. 16.
16Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto,
telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba. 17. Išrinktiems seniūnaičiams per tris mėnesius nuo jų išrinkimo dienos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuojami mokymai, skirti įgyti kompetencijos, būtinos tinkamai atlikti šiame įstatyme nustatytas seniūnaičių funkcijas.“17 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Seniūnaičio teisės ir pareigos Seniūnaitis:
institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;
2) skatina seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;
3) prireikus dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais;
administracijos ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas ir darbo laiką.
Šią informaciją seniūnaičiui teikia seniūnas;
5) turi teisę gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus;
6) teikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką. 1.
1Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje,
savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. 2. Seniūnaitis skatina gyventojus:
šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.);
institucijų ir įstaigų, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką.“18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje.
Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 2. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos, svarsto kitus jiems svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai. 3. Sueigoje seniūnaičiai sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. 1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus.
Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose. 7. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose seniūnaičių sueigos nuostatuose. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.“19 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
50 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių
tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.“20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį ir šio įstatymo 16 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 15 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatos dėl apribojimų asmenims būti renkamiems seniūnaičiais taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems seniūnaičiams. 3. Šio įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2019 metais išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. 4. Savivaldybių tarybos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė
3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34,
2016-02-10 Nr. XIIP-3926 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnį (projekto 2 straipsnis) siūloma papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtintas vietos savivaldos principas – „subsidiarumo“. Atkreipiame dėmesį, kad šis principas yra įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte ir taikomas vietos savivaldai - savaveiksmiškumo pagrindais veikiančiai ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldžiai vietinei viešojo administravimo sistemai. Atsižvelgus į tai, šio principo įtvirtinimas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje yra perteklinis. 2. Projekto lyginamajame variante dėstomi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (projekto 6 straipsnio 3 dalis), 24 straipsnio 4 punkto (projekto 11 straipsnis) pakeitimai neatitinka galiojančios aktualios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos. 3. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 21 punkto (projekto 9 straipsnis), 31 straipsnio 5 dalis (projekto 13 straipsnis) dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos „veiklos nuostatų“ tikslintina, nes pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnį biudžetinės įstaigos veikia pagal „nuostatus“, o ne „veiklos nuostatus“. 4. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje (projekto 10 straipsnis) pateikiant nuorodą į 2 dalies 16 ir 17 punktus tarp jų išbrauktinas žodis „(ar)“, nes šiuose punktuose nustatomos atskiros funkcijos, o ne alternatyva. 5. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje (projekto 13 straipsnis) siūloma įtvirtinti, kad seniūnijos gali būti dviejų teisinių formų – savivaldybės administracijos filialas (1 punktas) arba biudžetinė įstaiga (2 punktas).
Atkreipiame dėmesį, kad Civilinis kodeksas teisinės formos sąvoką sieja tik su juridiniu asmeniu (CK 2.44, 2.47, 2.66 straipsniai). Taigi, juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, todėl „filialas“ nėra teisinė forma. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį performuluoti pvz., taip:
„seniūnijos gali būti steigiamos kaip savivaldybės administracijos filialai ir
kaip seniūnijos - biudžetinės įstaigos“ ar pan. bei atitinkamai pakeisti šio straipsnio 4, 9 ir 10 dalis. 6. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte (projekto 13 straipsnis) nustatomas vienas iš seniūnijos – biudžetinės įstaigos steigimo kriterijų „aptarnaujama teritorija nėra savivaldybės centre“. Pažymime, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą savivaldybės centras yra gyvenamoji vietovė, kuri apibrėžiama konkrečiomis ribomis. Projektu siūlomas kriterijus formuluojamas vertinant visos seniūnijos teritorijos priklausymą ar nepriklausymą savivaldybės centro teritorijai, tačiau svarstytina, ar nereikėtų numatyti galimų atvejų, kai dalis seniūnijos aptarnaujamos teritorijos priklauso savivaldybės centrui, o dalis – ne. 7. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte (projekto 13 straipsnis) išbrauktinas skliaustuose žodžiu įrašytas pareigybių skaičius. 8. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte (projekto 13 straipsnis) siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės centralizuotos vidaus tarnybos audito tarnyba teiktų rekomendacijas dėl seniūnijos - biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus viešųjų paslaugų teikimą pagal „kiekį ir apimtį“. Diskutuotina, ar pastarųjų dviejų kriterijų įvertinimas nurodytoje rekomendacijoje yra pakankamas savivaldybės tarybai priimti aptariamą sprendimą.
Siūlytina atsižvelgti ir į kokybinius vertinimo kriterijus, kurie parodytų veiklos kokybines charakteristikas, t. y. jos gerėjimą arba blogėjimą (pavyzdžiui, ar rezultatai pasiekti laiku, ar jie atitinka viešųjų paslaugų gavėjų poreikius, teikimo standartus ir kita), taip pat ir į viešųjų paslaugų teikimo naudą. 9. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalis (projekto 13 straipsnis) yra perteklinė, nes pagal galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktą savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko, tvirtina “savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus”, o seniūnijų - biudžetinių įstaigų - nuostatus tvirtins savivaldybės taryba (keičiamo įstatymo
įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje (projekto 13 straipsnis) siūloma įtvirtinti nuostatą
„Seniūnas yra <...> seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas“. Atkreipiame
dėmesį į šios nuostatos santykį su Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). 11. Projekte sąvoka „seniūnas“, vartojama nenurodant konkrečios seniūnijos rūšies, apima abiejų rūšių seniūnijų seniūnus, todėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (projekto 13 straipsnis) abiejų seniūnijų rūšių įvardinimas nurodant seniūną yra perteklinis. 12.
įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (projekto 13 straipsnis) nustatytas privalomas ne mažiau, kaip 2 seniūnaičių dalyvavimas pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju, jei seniūnaitijos nesudarytos, jų sudaryta mažiau ar seniūnaičiai nėra išrinkti, nebūtų įmanoma sudaryti įstatymą atitinkančios konkurso komisijos. 13. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 11 dalyje (projekto 13 straipsnis) teisės akto glaustumo ir aiškumo sumetimais antrajame sakinyje nereikėtų kartoti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo pavaldumo ir atskaitingumo nuostatų, kurios kartoja
savivaldybės tarybai“. 14. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 12 dalies (projekto 13 straipsnis) nuostata „Seniūnas turi herbinius anspaudus su Vyčiu <...>“ reikia suderinti su Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu, kuriame yra įvirtintas herbinis antspaudas su Lietuvos valstybės herbu. Šią dalį siūlytina papildyti nuostata, kad seniūnas herbinį anspaudą su Lietuvos valstybės herbu naudoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės ir gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio kaimo) herbą pagal savivaldybės tarybos nustatytą jų naudojimo tvarką. 15. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 punkte (projekto
„nustatytomis sąlygomis registruoja mirtis“. Civilinio kodekso 3.280 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad „Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2015 m. gruodžio 3 d priimtą Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr.
XII-2111 (šis įstatymas, išskyrus 26 straipsnio 4 dalį, įsigalios 2017 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalį civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o šiame įstatyme nustatytais atvejais – ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Civilinės metrikacijos įstaiga – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuriam pavesta atlikti šiame įstatyme nustatytas civilinės būklės aktų registravimo ir kitas funkcijas (2 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje taip pat imperatyviai nurodyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, teismo sprendimu ar laivo kapitono Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka sudarytu mirties aktu. Taigi, kadangi seniūnija savo esme nėra civilinės metrikacijos įstaiga, seniūnai nuo
Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Atsižvelgus į tai, aptariamos nuostatos (keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 punkto) galiojimas turi būti terminuotas Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 įsigaliojimo data – tai įtvirtinant projekto 21 straipsnyje. Be to, tarpusavyje turėtų būti suderintos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 (įsigaliosiančio 2017 m. sausio 1 d.) nuostatos ir Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalis dėl mirties fakto registravimo. 16.
įstatymo 32 straipsnio 9 punktas (projekto 14 straipsnis) bei 32¹ straipsnio 2 dalis (projekto 15 straipsnis) tikslintina, nes pagal „veiklos nuostatus“ veikia tik seniūnija – savivaldybės administracijos filialas (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktas), o seniūnija - biudžetinė įstaiga - pagal „nuostatus“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnis). 17. Keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 12 punkte (projekto 15 straipsnis) vartojama sąvoka „vietos veiklos grupė“ nėra aiški. Pažymime, kad tokia sąvoka galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama, todėl lieka neaiškus šiame punkte nustatytos seniūnijos funkcijos turinys. 18. Projekto
įtvirtinti seniūnaičio statusą. Šiuose straipsniuose skiriasi tik įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalių turinys: pagal projekto 16 straipsnyje dėstomą 33 straipsnio 2 dalį seniūnaičio kadencijos trukmė - 3 metai, o pagal 17 straipsnyje dėstomą 33 straipsnio 2 dalį – 4 metai, taip pat skiriasi seniūnaičio rinkimų tvarka 16 straipsniu dėstomo 33 straipsnio 3 dalyse ir 17 straipsniu dėstomo 33 straipsnio 3 dalyje. Kitos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1, 4 - 16 dalių nuostatos projekto 16 ir 17 straipsniuose yra dėstomos identiškai. 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatos bus taikomos tik po 2016 m. liepos 1 d. renkamiems seniūnaičiams (projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Projekto 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 metais įsigaliotų projekto 17 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 33 straipsnio redakcija, kurioje pakis tik šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Visos kitos šio straipsnio dalys (1, 4 – 16 dalys) liks identiškos
16 straipsnyje).
Taigi, projekto 17 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 33 straipsnio nuostatų keitimo apimtis (1, 4 – 16 dalių) yra fiktyvi ir projekto 17 straipsniu pakaktų pakeisti tik keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis. Atsižvelgus į tai, projekto 17 straipsnyje siūlytina išdėstyti tik keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jų įsigaliojimo tvarką nustatyti 21 straipsnio 3 dalyje. Be to, projekto
tikslintinos. Įstatymo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su viena konkrečia data ar įvykiu, tuo tarpu išrinktos savivaldybių tarybos renkasi skirtingu metu (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato 7 dienų laikotarpį). Įstatymo įsigaliojimo nuostatos negali būti nekonkrečios, todėl su 2019 m. naujai išrinktų tarybų susirinkimu į pirmąjį posėdį turėtų būti siejamas įstatymo nuostatų taikymas atitinkamoje savivaldybėje, o ne įstatymo nuostatų įsigaliojimas. Projekto 17 straipsnio įsigaliojimas galėtų būti nustatytas, pavyzdžiui, 2019 m. sausio 1 d., o 17 straipsniu dėstomų keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalių naujų nuostatų taikymas galėtų būti aptartas projekto
projektu). 19. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) siūloma įtvirtinti minimalius nepriekaištingos reputacijos standartus, taikomus kandidatui į seniūnaičius: įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; nėra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
Šie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra minimalus ir susiaurina nepriekaištingos reputacijos sampratą, plačiai įtvirtinta kituose įstatymuose (Valstybės tarnybos, rinkimų, referendumo, profesinę ir ūkinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose): atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai ir kt. Atsižvelgus į tai, diskutuotina ar siūlomi įtvirtinti minimalus nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra pakankami kandidatui į seniūnaičius, pretenduojančiam tapti gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovu. 20. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) siūloma nustatyti apribojimą kandidatui į seniūnus – jei jis „teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu“.
Tokia nuostata neatitinka 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 nuostatų dėl asmenų neveiksnumo ar riboto veiksnumo, nes asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tik tam tikroje srityje, kurią (ar sričių baigtinį sąrašą) teismas nurodo savo sprendime. 21. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 14 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) nuostatos diskutuotinos dviem aspektais. Visų pirma, įstatyme turėtų būti nustatytas subjektas, priimantis galutinį sprendimą dėl seniūnaičio atšaukimo, bei konkrečios tokio atšaukimo sąlygos. Šie klausimai susiję su seniūnaičio statusu ir neturėtų būti reglamentuojami savivaldybės tarybos. Antra, nustačius šias konkrečias seniūnaičio atšaukimo sąlygas, priklausomai nuo gyventojų nuomonės reikšmės ir įtakos, diskutuotinas nustatytas 10% gyventojų skaičius, pakankamas inicijuoti seniūnaičio atšaukimą. Toks procentas būtų priimtinas, jei patariamoji gyventojų nuomonė būtų tik pagrindas pradėti atšaukimo procedūrą. Tuo tarpu, jei būtų nustatyta, kad ši nuomonė yra privaloma, 10% gyventojų dalies nustatymas būtų nepriimtinas, nes atšaukti seniūnaitį galėtų mažesnė gyventojų dalis, nei dalyvavo jį renkant. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34,
2016-06-22 Nr. XIIP-3926(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata dėl savivaldybės tarybos sprendimo „apkaltos“ klausimu neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, kuriame nėra
„apkaltos“ merui instituto ir tokio mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą
pagrindo. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 6 straipsnio nuostata dėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio
dalis). 2017 m. sausio 1 d. įsigalios ir su šiuo projektu kartu teikiamas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (projekto Reg. Nr. (XIIP-3927(2), kurio 1 straipsniu 13 straipsnio
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies pakeitimas yra perteklinis ir brauktinas. 3. Keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 12 punkte (projekto 14 straipsnis) vartojama sąvoka „vietos veiklos grupė“ nėra aiški. Pažymime, kad tokia sąvoka galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama, todėl lieka neaiškus šiame punkte nustatytos seniūnijos funkcijos turinys. Nepaisant sąvokos vartojimo poįstatyminiuose teisės aktuose ar ne tiesioginio veikimo ES teisės aktuose, įstatyme pirmą kartą vartojama sąvoka turėtų būti apibrėžta ar paaiškinta. 4.
įstatymo 33 straipsnio 14 dalyje (projekto 15 ir 16 straipsniai) nuostatose turėtų būti nustatytas subjektas, priimantis galutinį sprendimą dėl seniūnaičio atšaukimo, bei konkrečios tokio atšaukimo sąlygos. Šie klausimai susiję su seniūnaičio statusu ir neturėtų būti reglamentuojami savivaldybės tarybos. 5. Projekto
tikslintinos. Įstatymo normų įsigaliojimas turėtų būti siejamas su viena konkrečia data ar įvykiu, tuo tarpu išrinktos savivaldybių tarybos renkasi skirtingu metu (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato 7 dienų laikotarpį). Įstatymo įsigaliojimo nuostatos negali būti nekonkrečios, todėl su
siejamas įstatymo nuostatų taikymas atitinkamoje savivaldybėje, o ne įstatymo nuostatų įsigaliojimas. Projekto 16 straipsnio įsigaliojimas galėtų būti nustatytas, pavyzdžiui, 2019 m. sausio 1 d., arba gali būti nustatyta, kad šis straipsnis „taikomas savivaldybėse, kuriose į pirmą posėdį susirinko <...>“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
teisės ir teisėtvarkos komitetas
3, 4, 6, 9, 10³,
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos atstovė D. Masaitienė, Teisingumo ministerijos atstovės J. Sinkevičiūtė, B. Rus, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė V. Ablingienė, Lietuvos notarų rūmų atstovė E. Čaplinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-102 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnį (projekto 2 straipsnis) siūloma papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtintas vietos savivaldos principas – „subsidiarumo“. Atkreipiame dėmesį, kad šis principas yra įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte ir taikomas vietos savivaldai - savaveiksmiškumo pagrindais veikiančiai ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldžiai vietinei viešojo administravimo sistemai. Atsižvelgus į tai, šio principo įtvirtinimas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje yra perteklinis.
Nepritarti Šį principą siūloma įtvirtinti įstatyme, atsižvelgus į Europos Tarybos ekspertų, vykdžiusių Europos Vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną, Rekomendaciją, pateiktą Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso 22-ojoje sesijoje. Šios stebėsenos ataskaitoje yra rekomenduota Lietuvos valdžios institucijoms „pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnį taip, kad subsidiarumo principas būtų aiškiai pripažįstamas vietos valdžios lygmenyje, įrašant jį kaip vieną iš pagrindinių savivaldos principų“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24104
lyginamajame variante dėstomi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (projekto 6 straipsnio 3 dalis), 24 straipsnio 4 punkto (projekto 11 straipsnis) pakeitimai neatitinka galiojančios aktualios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos. Atsižvelgti Projektas tikslintinas pagal pastabą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 16 straipsnio 21 punkto (projekto 9 straipsnis), 31 straipsnio 5 dalis (projekto 13 straipsnis) dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos „veiklos nuostatų“ tikslintina, nes pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnį biudžetinės įstaigos veikia pagal „nuostatus“, o ne „veiklos nuostatus“. Pritarti Projektas tikslintinas pagal pastabą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje (projekto 10 straipsnis) pateikiant nuorodą į
punktuose nustatomos atskiros funkcijos, o ne alternatyva.
Nepritarti
17- apie viešųjų įstaigų vadovų darbo santykių įgyvendinimą, taigi, meras turi diskreciją pasirinkti – abiejų šių teisinių formų, ar tik vienos iš jų – juridinių asmenų vadovų darbo santykių įgyvendinimą pavesti atlikti mero pavaduotojui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje (projekto 13 straipsnis) siūloma įtvirtinti, kad seniūnijos gali būti dviejų teisinių formų – savivaldybės administracijos filialas (1 punktas) arba biudžetinė įstaiga (2 punktas). Atkreipiame dėmesį, kad Civilinis kodeksas teisinės formos sąvoką sieja tik su juridiniu asmeniu (CK 2.44, 2.47, 2.66 straipsniai). Taigi, juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, todėl „filialas“ nėra teisinė forma. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį performuluoti pvz., taip:
„seniūnijos gali būti steigiamos kaip savivaldybės administracijos filialai
ir kaip seniūnijos - biudžetinės įstaigos“ ar pan. bei atitinkamai pakeisti šio straipsnio 4, 9 ir 10 dalis. Pritarti Projektas tikslintinas pagal pastabą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte (projekto 13 straipsnis) nustatomas vienas iš seniūnijos – biudžetinės įstaigos steigimo kriterijų „aptarnaujama teritorija nėra savivaldybės centre“. Pažymime, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą savivaldybės centras yra gyvenamoji vietovė, kuri apibrėžiama konkrečiomis ribomis.
Projektu siūlomas kriterijus formuluojamas vertinant visos seniūnijos teritorijos priklausymą ar nepriklausymą savivaldybės centro teritorijai, tačiau svarstytina, ar nereikėtų numatyti galimų atvejų, kai dalis seniūnijos aptarnaujamos teritorijos priklauso savivaldybės centrui, o dalis – ne. Nepritarti Vadovaujantis Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, <…> tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1V-561, 2 punkte nustatyta, kad gyvenamosios vietovės seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribomis nedalijamos, t. y. negalima tokia situacija, kai dalis seniūnijos aptarnaujamos teritorijos priklauso savivaldybės centrui, o dalis – ne. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte (projekto 13 straipsnis) išbrauktinas skliaustuose žodžiu įrašytas pareigybių skaičius. Atsižvelgti Projektas tikslintinas pagal pastabą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte (projekto 13 straipsnis) siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės centralizuotos vidaus tarnybos audito tarnyba teiktų rekomendacijas dėl seniūnijos - biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus viešųjų paslaugų teikimą pagal „kiekį ir apimtį“. Diskutuotina, ar pastarųjų dviejų kriterijų įvertinimas nurodytoje rekomendacijoje yra pakankamas savivaldybės tarybai priimti aptariamą sprendimą. Siūlytina atsižvelgti ir į kokybinius vertinimo kriterijus, kurie parodytų veiklos kokybines charakteristikas, t. y. jos gerėjimą arba blogėjimą (pavyzdžiui, ar rezultatai pasiekti laiku, ar jie atitinka viešųjų paslaugų gavėjų poreikius, teikimo standartus ir kita), taip pat ir į viešųjų paslaugų teikimo naudą.
Atsižvelgti iš dalies Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis nustato, kad vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus audito veiklą, taigi spręstina, kad reikalavimai savivaldybės centralizuoto vidaus audito rekomendacijai (jos formai, turiniui ir kt.) garantuoja ir kokybinių veiklos charakteristikų atskleidimą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
įstatymo 31 straipsnio 5 dalis (projekto 13 straipsnis) yra perteklinė, nes pagal galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktą savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko, tvirtina “savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus”, o seniūnijų - biudžetinių įstaigų - nuostatus tvirtins savivaldybės taryba (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Pritarti Projektas tikslintinas pagal pastabą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje (projekto 13 straipsnis) siūloma įtvirtinti nuostatą „Seniūnas yra <...> seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas“. Atkreipiame dėmesį į šios nuostatos santykį su Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys).
Nepritarti Nuostata „Seniūnas yra <...> seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas“ yra ir galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme; jame ji įtvirtinta nuo 2010 m. įstatymu Nr. XI-971. Taigi, asignavimo valdytojo
„statusą“ seniūnui suteikia ne savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą, o
pats Vietos savivaldos įstatymas. Šio įstatymo 31 str. 1 d. yra nustatyta, kad „seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas ..>“. (Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
sąvoka „seniūnas“, vartojama nenurodant konkrečios seniūnijos rūšies, apima abiejų rūšių seniūnijų seniūnus, todėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (projekto 13 straipsnis) abiejų seniūnijų rūšių įvardinimas nurodant seniūną yra perteklinis. Pritarti iš dalies Atsižvelgus į tai, kad kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų (išskyrus švietimo įstaigų) vadovus į pareigas skiria ir atleidžia meras (VSĮ 20 str. 2 d. 16 p.), todėl tokia formuluotė galėtų būti pasirinkta siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgus dažniausiai į savivaldybių pateikiamus klausimus dėl Vietos savivaldos normų taikymo. 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (projekto 13 straipsnis) nustatytas privalomas ne mažiau, kaip 2 seniūnaičių dalyvavimas pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju, jei seniūnaitijos nesudarytos, jų sudaryta mažiau ar seniūnaičiai nėra išrinkti, nebūtų įmanoma sudaryti įstatymą atitinkančios konkurso komisijos. Nepritarti Savivaldybės teritorijoje seniūnaitijos privalo būti sudarytos (VSĮ 33 str. 1 d.) ir išrinkti seniūnaičiai (net ir tuo atveju, jei savivaldybė nesteigia seniūnijų). Tiesiogiai išrinktas meras tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. (VSĮ 20 str. 2 d. 15 punktas). (Galiojančioje redakcijoje numatyta, kad komisiją sudaro „<... nemažiau, kaip 3 ir nedaugiau, kaip 4 seniūnaičiai.)
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
įstatymo 31 straipsnio 11 dalyje (projekto 13 straipsnis) teisės akto glaustumo ir aiškumo sumetimais antrajame sakinyje nereikėtų kartoti seniūno
Projektas tikslintinas pagal pastabą . Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
įstatymo 31 straipsnio 12 dalies (projekto 13 straipsnis) nuostata „Seniūnas turi herbinius anspaudus su Vyčiu <...>“ reikia suderinti su Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu, kuriame yra įvirtintas herbinis antspaudas su Lietuvos valstybės herbu.
Šią dalį siūlytina papildyti nuostata, kad seniūnas herbinį anspaudą su Lietuvos valstybės herbu naudoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės ir gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio kaimo) herbą pagal savivaldybės tarybos nustatytą jų naudojimo tvarką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
punkte (projekto 14 straipsnis) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad seniūnas Civilinio kodekse „nustatytomis sąlygomis registruoja mirtis“. Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2015 m. gruodžio 3 d priimtą Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 (šis įstatymas, išskyrus 26 straipsnio 4 dalį, įsigalios 2017 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalį civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o šiame įstatyme nustatytais atvejais – ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Civilinės metrikacijos įstaiga – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuriam pavesta atlikti šiame įstatyme nustatytas civilinės būklės aktų registravimo ir kitas funkcijas (2 straipsnio 3 dalis).
Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje taip pat imperatyviai nurodyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, teismo sprendimu ar laivo kapitono Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka sudarytu mirties aktu. Taigi, kadangi seniūnija savo esme nėra civilinės metrikacijos įstaiga, seniūnai nuo 2017 m. sausio 1 d. negalės vykdyti asmens mirties registravimo veiksmų Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Atsižvelgus į tai, aptariamos nuostatos (keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 punkto) galiojimas turi būti terminuotas Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 įsigaliojimo data – tai įtvirtinant projekto 21 straipsnyje. Be to, tarpusavyje turėtų būti suderintos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 (įsigaliosiančio 2017 m. sausio 1 d.) nuostatos ir Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalis dėl mirties fakto registravimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
9
įstatymo 32 straipsnio 9 punktas (projekto 14 straipsnis) bei 32¹ straipsnio 2 dalis (projekto 15 straipsnis) tikslintina, nes pagal „veiklos nuostatus“ veikia tik seniūnija – savivaldybės administracijos filialas (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktas), o seniūnija - biudžetinė įstaiga - pagal „nuostatus“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnis). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
12
įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 12 punkte (projekto 15 straipsnis) vartojama sąvoka „vietos veiklos grupė“ nėra aiški.
Pažymime, kad tokia sąvoka galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama, todėl lieka neaiškus šiame punkte nustatytos seniūnijos funkcijos turinys. Atsižvelgti iš dalies Lietuvoje veikia kaimo vietos veiklos grupės ir miesto vietos veiklos grupės. Kaimo vietos veiklos grupių veiklą numato ES reglamentai ir žemės ūkio ministro įsakymai; o 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiui yra numatytos ir miestų vietos veiklos grupės. Miestų vietos veiklos grupės yra numatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (toliau
patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2014LT16M8PA001 (toliau – Partnerystės sutartis), 2014–2020 metų veiksmų programa. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, pavirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės) vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 patvirtintos Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės, kurių 4 punktas apibūdina miesto vietos veiklos grupes.
Atsižvelgiant į VVG reglametuojančius teisės aktus, keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 12 punkte formuluotė tikslintina, po žodžio „programas“ įrašant žodžius „ir vietos plėtros strategijas“. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
seniūnaičio statusą. Šiuose straipsniuose skiriasi tik įstatymo 33 straipsnio
dalį seniūnaičio kadencijos trukmė - 3 metai, o pagal 17 straipsnyje dėstomą
straipsnio 3 dalyje. Kitos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1, 4 - 16 dalių nuostatos projekto 16 ir 17 straipsniuose yra dėstomos identiškai. 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatos bus taikomos tik po 2016 m. liepos 1 d. renkamiems seniūnaičiams (projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Projekto 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 metais įsigaliotų projekto 17 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 33 straipsnio redakcija, kurioje pakis tik šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Visos kitos šio straipsnio dalys (1, 4 – 16 dalys) liks identiškos 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 33 straipsnio nuostatoms (išdėstytoms projekto 16 straipsnyje). Taigi, projekto
apimtis (1, 4 – 16 dalių) yra fiktyvi ir projekto 17 straipsniu pakaktų pakeisti tik keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis.
Atsižvelgus į tai, projekto 17 straipsnyje siūlytina išdėstyti tik keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jų įsigaliojimo tvarką nustatyti 21 straipsnio 3 dalyje. Be to, projekto 21 straipsnio 3 dalyje dėstomos projekto 17 straipsnio įsigaliojimo nuostatos tikslintinos. Įstatymo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su viena konkrečia data ar įvykiu, tuo tarpu išrinktos savivaldybių tarybos renkasi skirtingu metu (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato 7 dienų laikotarpį). Įstatymo įsigaliojimo nuostatos negali būti nekonkrečios, todėl su 2019 m. naujai išrinktų tarybų susirinkimu į pirmąjį posėdį turėtų būti siejamas įstatymo nuostatų taikymas atitinkamoje savivaldybėje, o ne įstatymo nuostatų įsigaliojimas. Projekto 17 straipsnio įsigaliojimas galėtų būti nustatytas, pavyzdžiui, 2019 m. sausio 1 d., o 17 straipsniu dėstomų keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalių naujų nuostatų taikymas galėtų būti aptartas projekto 21 straipsnio atskirų dalių nuostatose (o ne 17 straipsnyje, kaip siūloma projektu). Atsižvelgti Projektas tikslintinas pagal pastabą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) siūloma įtvirtinti minimalius nepriekaištingos reputacijos standartus, taikomus kandidatui į seniūnaičius: įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; nėra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
Šie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra minimalus ir susiaurina nepriekaištingos reputacijos sampratą, plačiai įtvirtinta kituose įstatymuose (Valstybės tarnybos, rinkimų, referendumo, profesinę ir ūkinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose): atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai ir kt. Atsižvelgus į tai, diskutuotina ar siūlomi įtvirtinti minimalus nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra pakankami kandidatui į seniūnaičius, pretenduojančiam tapti gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovu.
Pritarti iš dalies Pirma, toks nepriekaištingos reputacijos apibudinimas neatitinka ir susiaurina nepriekaištingos reputacijos sampratą, įtvirtintą kituose įstatymuose ir antra, manytina, kad nepriekaištingos reputacijos standartų išplėtimas seniūnaičiui
įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) siūloma nustatyti apribojimą kandidatui į seniūnus – jei jis „teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu“. Tokia nuostata neatitinka 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 nuostatų dėl asmenų neveiksnumo ar riboto veiksnumo, nes asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tik tam tikroje srityje, kurią (ar sričių baigtinį sąrašą) teismas nurodo savo sprendime. Atsižvelgti Projektas tikslintinas pagal pastabą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
įstatymo 33 straipsnio 14 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) nuostatos diskutuotinos dviem aspektais. Visų pirma, įstatyme turėtų būti nustatytas subjektas, priimantis galutinį sprendimą dėl seniūnaičio atšaukimo, bei konkrečios tokio atšaukimo sąlygos. Šie klausimai susiję su seniūnaičio statusu ir neturėtų būti reglamentuojami savivaldybės tarybos.
Antra, nustačius šias konkrečias seniūnaičio atšaukimo sąlygas, priklausomai nuo gyventojų nuomonės reikšmės ir įtakos, diskutuotinas nustatytas 10% gyventojų skaičius, pakankamas inicijuoti seniūnaičio atšaukimą. Toks procentas būtų priimtinas, jei patariamoji gyventojų nuomonė būtų tik pagrindas pradėti atšaukimo procedūrą. Tuo tarpu, jei būtų nustatyta, kad ši nuomonė yra privaloma, 10% gyventojų dalies nustatymas būtų nepriimtinas, nes atšaukti seniūnaitį galėtų mažesnė gyventojų dalis, nei dalyvavo jį renkant. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo NR. I-533 3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui NR. XIIP-3926 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas. 6.2.Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
12 Argumentai: Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, pavirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr.
Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau
rengimo taisyklės, kurių 4 punktas apibūdina miesto vietos veiklos grupes. Atsižvelgiant į VVG reglamentuojančius teisės aktus, keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 12 punkte formuluotė tikslintina, išdėstant jį taip: Pasiūlymas:
„12) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vietos veiklos
grupių programas ir vietos plėtros strategijas“;
ir teisėtvarkos komitetas
6 Argumentai: 16, 17 straipsniuose (keičiančio Įstatymo 33 str.) nepriekaištingos reputacijos apibudinimas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sampratos, įtvirtintos kituose įstatymuose, tačiau nepriekaištingos reputacijos standartų išplėtimas seniūnaičiui – išrinktam gyventojų atstovui, atliekančiam pareigas visuomeniniais pagrindais – būtų neproporcingas jo veiklos svarbai, apimčiai ir seniūnaičio atsakomybei, todėl, tikslinga 16 ir
norėdamas tapti seniūnaičiu. Pasiūlymas: Įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip :
„6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo tik
nepriekaištingos reputacijos asmuo. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis kuris:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariuys.
10 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti seniūnaičio rinkimuose gyventojų apklausos tvarką. Pritarti
11 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti keičiamo Įstatymo 33 str. 11 dalį, nustatant kad pakartotiniai rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
socialinių reikalų ir darbo komitetas
3, 4, 6, 9, 10³, 13,
pavaduotojas, posėdžio pirmininkas), Algimantas Dumbrava, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Juzef Kvetkovskij, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala, Mečislovas Zasčiurinskas. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (biuro vedėja), Dalia Aleksejūnienė (patarėja), Diana Jonėnienė (patarėja), Ieva Kuodienė (patarėja), Indrė Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: Julius Morkūnas (Vidaus reikalų ministerijos viceministras), Paulius Skardžius (Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius), Algirdas Šešelgis (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras), Edita Meškauskienė (Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja), Vida Ablingienė (Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja), Audronė Vareikytė (Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtintas vietos savivaldos principas – „subsidiarumo“.
Atkreipiame dėmesį, kad šis principas yra įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte ir taikomas vietos savivaldai - savaveiksmiškumo pagrindais veikiančiai ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldžiai vietinei viešojo administravimo sistemai. Atsižvelgus į tai, šio principo įtvirtinimas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje yra perteklinis. Nepritarti Šį principą siūloma įtvirtinti įstatyme, atsižvelgus į Europos Tarybos ekspertų, vykdžiusių Europos Vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną, Rekomendaciją, pateiktą Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso 22-ojoje sesijoje. Šios stebėsenos ataskaitoje yra rekomenduota Lietuvos valdžios institucijoms „pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnį taip, kad subsidiarumo principas būtų aiškiai pripažįstamas vietos valdžios lygmenyje, įrašant jį kaip vieną iš pagrindinių savivaldos principų“. 2. Seimo kanceliarijos
punkto (projekto 11 straipsnis) pakeitimai neatitinka galiojančios aktualios
straipsnis), 31 straipsnio 5 dalis (projekto 13 straipsnis) dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos „veiklos nuostatų“ tikslintina, nes pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnį biudžetinės įstaigos veikia pagal „nuostatus“, o ne „veiklos nuostatus“. Pritarti
Teisės departamentas 2016-02-10 4.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje (projekto 10 straipsnis) pateikiant nuorodą į 2 dalies 16 ir 17 punktus tarp jų išbrauktinas žodis „(ar)“, nes šiuose punktuose nustatomos atskiros funkcijos, o ne alternatyva. Nepritarti
įstaigų vadovų darbo santykių įgyvendinimą, taigi, meras turi diskreciją pasirinkti – abiejų šių teisinių formų, ar tik vienos iš jų – juridinių asmenų vadovų darbo santykių įgyvendinimą pavesti atlikti mero pavaduotojui. 5. Seimo kanceliarijos
straipsnis) siūloma įtvirtinti, kad seniūnijos gali būti dviejų teisinių formų – savivaldybės administracijos filialas (1 punktas) arba biudžetinė įstaiga (2 punktas). Atkreipiame dėmesį, kad Civilinis kodeksas teisinės formos sąvoką sieja tik su juridiniu asmeniu (CK 2.44, 2.47, 2.66 straipsniai). Taigi, juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, todėl
„filialas“ nėra teisinė forma. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo
steigiamos kaip savivaldybės administracijos filialai ir kaip seniūnijos - biudžetinės įstaigos“ ar pan. bei atitinkamai pakeisti šio straipsnio 4, 9 ir
(projekto 13 straipsnis) nustatomas vienas iš seniūnijos – biudžetinės įstaigos steigimo kriterijų „aptarnaujama teritorija nėra savivaldybės centre“. Pažymime, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą savivaldybės centras yra gyvenamoji vietovė, kuri apibrėžiama konkrečiomis ribomis.
Projektu siūlomas kriterijus formuluojamas vertinant visos seniūnijos teritorijos priklausymą ar nepriklausymą savivaldybės centro teritorijai, tačiau svarstytina, ar nereikėtų numatyti galimų atvejų, kai dalis seniūnijos aptarnaujamos teritorijos priklauso savivaldybės centrui, o dalis – ne. Nepritarti Vadovaujantis Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, <…> tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1V-561, 2 punkte nustatyta, kad gyvenamosios vietovės seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribomis nedalijamos, t. y. negalima tokia situacija, kai dalis seniūnijos aptarnaujamos teritorijos priklauso savivaldybės centrui, o dalis – ne. 7. Seimo kanceliarijos
skaičius. Pritarti
tarnybos audito tarnyba teiktų rekomendacijas dėl seniūnijos - biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus viešųjų paslaugų teikimą pagal
„kiekį ir apimtį“. Diskutuotina, ar pastarųjų dviejų kriterijų įvertinimas
nurodytoje rekomendacijoje yra pakankamas savivaldybės tarybai priimti aptariamą sprendimą. Siūlytina atsižvelgti ir į kokybinius vertinimo kriterijus, kurie parodytų veiklos kokybines charakteristikas, t. y. jos gerėjimą arba blogėjimą (pavyzdžiui, ar rezultatai pasiekti laiku, ar jie atitinka viešųjų paslaugų gavėjų poreikius, teikimo standartus ir kita), taip pat ir į viešųjų paslaugų teikimo naudą.
Nepritarti Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis nustato, kad vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančias vidaus audito veiklą, taigi spręstina, kad reikalavimai savivaldybės centralizuoto vidaus audito rekomendacijai (jos formai, turiniui ir kt.) garantuoja ir kokybinių veiklos charakteristikų atskleidimą. 9. Seimo kanceliarijos
straipsnis) yra perteklinė, nes pagal galiojančio Vietos savivaldos įstatymo
kita ko, tvirtina “savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus”, o seniūnijų - biudžetinių įstaigų - nuostatus tvirtins savivaldybės taryba (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Pritarti
straipsnis) siūloma įtvirtinti nuostatą „Seniūnas yra <...> seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas“. Atkreipiame dėmesį į šios nuostatos santykį su Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys).
Nepritarti Nuostata „Seniūnas yra <...> seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas“ yra ir galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme; jame ji įtvirtinta nuo 2010 m. įstatymu Nr. XI-971. Taigi, asignavimo valdytojo „statusą“ seniūnui suteikia ne savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą, o pats Vietos savivaldos įstatymas
konkrečios seniūnijos rūšies, apima abiejų rūšių seniūnijų seniūnus, todėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (projekto 13 straipsnis) abiejų seniūnijų rūšių įvardinimas nurodant seniūną yra perteklinis. Nepritarti Atsižvelgus į tai, kad kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų (išskyrus švietimo įstaigų) vadovus į pareigas skiria ir atleidžia meras (VSĮ 20 str. 2 d. 16 p.), todėl tokia formuluotė pasirinkta siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgus dažniausiai į savivaldybių pateikiamus klausimus dėl Vietos savivaldos normų taikymo. 12. Seimo kanceliarijos
straipsnis) nustatytas privalomas ne mažiau, kaip 2 seniūnaičių dalyvavimas pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju, jei seniūnaitijos nesudarytos, jų sudaryta mažiau ar seniūnaičiai nėra išrinkti, nebūtų įmanoma sudaryti įstatymą atitinkančios konkurso komisijos. Nepritarti Savivaldybės teritorijoje seniūnaitijos privalo būti sudarytos (VSĮ 33 str.
išrinkti seniūnaičiai (net ir tuo atveju, jei savivaldybė nesteigia seniūnijų). Tiesiogiai išrinktas meras tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. (VSĮ 20 str. 2 d. 15 punktas). 13. Seimo kanceliarijos
straipsnis) teisės akto glaustumo ir aiškumo sumetimais antrajame sakinyje nereikėtų kartoti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo pavaldumo ir atskaitingumo nuostatų, kurios kartoja 1 dalies nuostatas, o nustatyti, kad toks seniūnas „taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai“. Pritarti
straipsnis) nuostata „Seniūnas turi herbinius anspaudus su Vyčiu <...>“ reikia suderinti su Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu, kuriame yra įvirtintas herbinis antspaudas su Lietuvos valstybės herbu. Šią dalį siūlytina papildyti nuostata, kad seniūnas herbinį anspaudą su Lietuvos valstybės herbu naudoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės ir gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio kaimo) herbą pagal savivaldybės tarybos nustatytą jų naudojimo tvarką. Pritarti
įstatymo 32 straipsnio 2 punkte (projekto 14 straipsnis) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad seniūnas Civilinio kodekse „nustatytomis sąlygomis registruoja mirtis“. Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2015 m. gruodžio 3 d priimtą Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr.
XII-2111 (šis įstatymas, išskyrus 26 straipsnio 4 dalį, įsigalios 2017 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalį civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o šiame įstatyme nustatytais atvejais – ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Civilinės metrikacijos įstaiga – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuriam pavesta atlikti šiame įstatyme nustatytas civilinės būklės aktų registravimo ir kitas funkcijas (2 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje taip pat imperatyviai nurodyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, teismo sprendimu ar laivo kapitono Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka sudarytu mirties aktu. Taigi, kadangi seniūnija savo esme nėra civilinės metrikacijos įstaiga, seniūnai nuo 2017 m. sausio 1 d. negalės vykdyti asmens mirties registravimo veiksmų Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Atsižvelgus į tai, aptariamos nuostatos (keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 punkto) galiojimas turi būti terminuotas Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 įsigaliojimo data – tai įtvirtinant projekto 21 straipsnyje. Be to, tarpusavyje turėtų būti suderintos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 (įsigaliosiančio
dėl mirties fakto registravimo. Pritarti
Teisės departamentas 2016-02-10 16.
Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 punktas (projekto 14 straipsnis) bei 32¹ straipsnio 2 dalis (projekto 15 straipsnis) tikslintina, nes pagal „veiklos nuostatus“ veikia tik seniūnija – savivaldybės administracijos filialas (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktas), o seniūnija - biudžetinė įstaiga - pagal „nuostatus“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnis). Pritarti
įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 12 punkte (projekto 15 straipsnis) vartojama sąvoka „vietos veiklos grupė“ nėra aiški. Pažymime, kad tokia sąvoka galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama, todėl lieka neaiškus šiame punkte nustatytos seniūnijos funkcijos turinys. Pritarti
įtvirtinti seniūnaičio statusą. Šiuose straipsniuose skiriasi tik įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalių turinys: pagal projekto 16 straipsnyje dėstomą 33 straipsnio 2 dalį seniūnaičio kadencijos trukmė - 3 metai, o pagal 17 straipsnyje dėstomą 33 straipsnio 2 dalį – 4 metai, taip pat skiriasi seniūnaičio rinkimų tvarka 16 straipsniu dėstomo 33 straipsnio 3 dalyse ir 17 straipsniu dėstomo 33 straipsnio 3 dalyje. Kitos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1, 4 - 16 dalių nuostatos projekto 16 ir 17 straipsniuose yra dėstomos identiškai. 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatos bus taikomos tik po 2016 m. liepos 1 d. renkamiems seniūnaičiams (projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Projekto 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 metais įsigaliotų projekto 17 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 33 straipsnio redakcija, kurioje pakis tik šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
Visos kitos šio straipsnio dalys (1, 4 – 16 dalys) liks identiškos 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 33 straipsnio nuostatoms (išdėstytoms projekto 16 straipsnyje). Taigi, projekto 17 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 33 straipsnio nuostatų keitimo apimtis (1, 4 – 16 dalių) yra fiktyvi ir projekto
dalis. Atsižvelgus į tai, projekto 17 straipsnyje siūlytina išdėstyti tik keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jų įsigaliojimo tvarką nustatyti 21 straipsnio 3 dalyje. Be to, projekto 21 straipsnio 3 dalyje dėstomos projekto 17 straipsnio įsigaliojimo nuostatos tikslintinos. Įstatymo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su viena konkrečia data ar įvykiu, tuo tarpu išrinktos savivaldybių tarybos renkasi skirtingu metu (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato 7 dienų laikotarpį). Įstatymo įsigaliojimo nuostatos negali būti nekonkrečios, todėl su 2019 m. naujai išrinktų tarybų susirinkimu į pirmąjį posėdį turėtų būti siejamas įstatymo nuostatų taikymas atitinkamoje savivaldybėje, o ne įstatymo nuostatų įsigaliojimas. Projekto 17 straipsnio įsigaliojimas galėtų būti nustatytas, pavyzdžiui, 2019 m. sausio 1 d., o 17 straipsniu dėstomų keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalių naujų nuostatų taikymas galėtų būti aptartas projekto 21 straipsnio atskirų dalių nuostatose (o ne 17 straipsnyje, kaip siūloma projektu). Pritarti
Teisės departamentas 2016-02-10 19.
Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) siūloma įtvirtinti minimalius nepriekaištingos reputacijos standartus, taikomus kandidatui į seniūnaičius: įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; nėra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Šie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra minimalus ir susiaurina nepriekaištingos reputacijos sampratą, plačiai įtvirtinta kituose įstatymuose (Valstybės tarnybos, rinkimų, referendumo, profesinę ir ūkinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose): atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai ir kt. Atsižvelgus į tai, diskutuotina ar siūlomi įtvirtinti minimalus nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra pakankami kandidatui į seniūnaičius, pretenduojančiam tapti gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovu. Pritarti
Teisės departamentas 2016-02-10 20.
Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) siūloma nustatyti apribojimą kandidatui į seniūnus – jei jis „teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu“. Tokia nuostata neatitinka 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 nuostatų dėl asmenų neveiksnumo ar riboto veiksnumo, nes asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tik tam tikroje srityje, kurią (ar sričių baigtinį sąrašą) teismas nurodo savo sprendime. Pritarti
įstatymo 33 straipsnio 14 dalyje (projekto 16 ir 17 straipsniai) nuostatos diskutuotinos dviem aspektais. Visų pirma, įstatyme turėtų būti nustatytas subjektas, priimantis galutinį sprendimą dėl seniūnaičio atšaukimo, bei konkrečios tokio atšaukimo sąlygos. Šie klausimai susiję su seniūnaičio statusu ir neturėtų būti reglamentuojami savivaldybės tarybos. Antra, nustačius šias konkrečias seniūnaičio atšaukimo sąlygas, priklausomai nuo gyventojų nuomonės reikšmės ir įtakos, diskutuotinas nustatytas 10% gyventojų skaičius, pakankamas inicijuoti seniūnaičio atšaukimą. Toks procentas būtų priimtinas, jei patariamoji gyventojų nuomonė būtų tik pagrindas pradėti atšaukimo procedūrą. Tuo tarpu, jei būtų nustatyta, kad ši nuomonė yra privaloma, 10% gyventojų dalies nustatymas būtų nepriimtinas, nes atšaukti seniūnaitį galėtų mažesnė gyventojų dalis, nei dalyvavo jį renkant. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-16 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14,15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu projektas. Projektui teikiame šiais pastabas ir pasiūlymus: išplėsti 13 str. 9 d. nuostatas, aiškiai nurodant kokiu būdu (atvirai ar slaptai) turėtų būti balsuojama dėl personalinių 19 str. 4, 6, 8 ir 25¹str. 10 dalyje įvardintų klausimų priėmimo. Palaikytume slaptą balsavimo būdą; 16 str. 2 d. 19 p. nustatyta savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija: mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių atskaitų ir atsakymų priėmimas. Šia nuostata įgyvendinamas atskaitomybės ir kontrolės mechanizmas savivaldybės tarybos skiriamų institucijų, įstaigų vadovų atžvilgiu. Iki tiesioginių merų rinkimų, sprendimas nepritarti mero ataskaitai galėjo būti siejamas su nepasitikėjimu meru ir jo atleidimu. Manome, jog įteisinus tiesioginius merų rinkimus, sprendimo priėmimas dėl mero ataskaitos tapo perteklinis. Mero atskaitingumą savivaldybės tarybai ir bendruomenei įtvirtina 20 str. 1 ir 7 dalys, kurias įgyvendindamas meras ne rečiau kaip kertą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą; siūlome papildyti 16 str. 2 d. 45 punktą nuostata, jog savivaldybės taryba steigia savivaldybės apdovanojimus; manome, jog būtų tikslinga mero fondo dydį (19 str. 18 d.) sieti su savivaldybės administracijos reprezentacinėmis išlaidomis, šis kriterijus tiksliau atspindi konkrečios savivaldybės mero poreikius ir galimybes; atsisakyti 20 str. 2 d.
ir 17 p. galiojančios išimties dėl švietimo įstaigų vadovų skyrimo ir atleidimo. Toks pakeitimas pagreitintų švietimo įstaigų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procedūras. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai. Tai sudaro kliūtis įgyvendinti Darbo kodekso 127 straipsnio nuostatas, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų (DK 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – darbuotojui mirus. Šiuo atveju būtina skubos tvarka šaukti Tarybos posėdį, kad priimti sprendimą dėl darbo sutarties pasibaigimo. Darbo sutarties pasibaigimas yra privaloma tokį faktą įteisinanti formalioji procedūra (darbdavio pareiga). Be to, darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo, ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. Švietimo įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso tvarka, o savivaldybės taryba atlieka formalų veiksmą, priimdama sprendimą. Kai kurios savivaldybės informavo, jog į savivaldybės tarybos darbotvarkę įtraukiama iki 10 sprendimų projektų, susijusių su švietimo įstaigų vadovų skyrimu ir atleidimu. Tuo būdu apkraunama darbotvarkė.
Atitinkamai turėtų būti patikslintas 16 str. 2 d. 21 punktas; atsisakyti 20 str. 2 d. 20 p. nuostatos jog meras „keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais“, kadangi Teritorijų planavimo įstatyme (20 str. 2 d. 2 p.) ši funkcija priskirta administracijos direktoriui;
seniūnijos – biudžetinės įstaigos steigimo kriterijai. Vienas iš jų – seniūnijoje turi būti patvirtinta ne mažiau kaip 20 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių. Mūsų žiniomis, seniūnijos, kuriose šiuo metu patvirtinta 20 ir daugiau pareigybių, sudaro apie 2 proc. seniūnijų skaičiaus. Manytume, jog būtų tikslinga šio kriterijaus reikšmę mažinti iki 10 pareigybių;
įtvirtinti, kad seniūno sprendimai įforminami potvarkiais. Kadangi potvarkiais įforminami mero sprendimai, manytina, kad tikslinga keisti teisės akto rūšies pavadinimą ir numatyti, kad seniūno sprendimai įforminami įsakymais;
9siūlome 33 str. 7 d.
papildyti, nustatant, jog seniūnaičiu negali būti renkamas ne tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, bet ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį;
nebevartotina sąvoka „pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu“. Siūloma numatyti „<...> teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje“;
seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Abejojame, ar reglamente tikslinga nustatyti seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo tvarką, nes vertinimo tvarka aiškiai išdėstyta 35 str. 6 dalyje. Spręsti pagrindiniame komitete
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų,
turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3926 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, bei Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad siekiama skatinti išsirinkti seniūnaitį, kuris tinkamiausiai atstovautų bendruomenės interesus, jo išrinkimas apklausos būdu nėra tinkamas. Tokiu atveju nėra skatinama fiziškai dalyvauti rinkimuose, domėtis, koks kandidatas bus išrinktas. Pasiūlymas: Siūlome išbraukti 16 straipsniu keičiamo 33 straipsnio 10 dalį, kurioje yra įteisinama galimybė rinkti seniūnaičius apklausos būdu. Turėtų būti užtikrinta galimybė balsuojant išrinkti seniūnaitį ir tose seniūnaitijose, kuriose yra daugiau nei 500 gyventojų. Pritarti
darbo komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 19, tikslinti renkamam seniūnaičiui nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pasiūlymas: Projekto 16 ir 17 straipsniu keičiamame įstatymo 33 straipsnyje suformuluoti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, kaip tai nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme, ar darant nuorodą į Valstybės tarnybos įstatymą. Pritarti
darbo komitetas Argumentai: Siekiant užtikrinti kontrolės mechanizmus teikiant socialinę paramą, tikslinga į įstatymą įrašyti, kad seniūnija dalyvauja ne tik teikiant socialinę paramą, mokant socialines išmokas bei pašalpas, bet ir kontroliuojant šiuos procesus. Pasiūlymas:
32¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti: „4) dalyvauja vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų, bei pašalpų mokėjimą bei kontrolę.“ Pritarti 7.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas Komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys
3, 4, 6, 9, 10³, 13,
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė,
Komiteto pirmininko pavaduotoja; Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Eglė Čaplinskienė, Notarų rūmų konsultantė; Dalia Masaitienė, Vidaus reikalų ministerijos skyriaus vedėja; Julius Morkūnas, Vidaus reikalų viceministras; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-102 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtintas vietos savivaldos principas – „subsidiarumo“. Atkreipiame dėmesį, kad šis principas yra įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte ir taikomas vietos savivaldai - savaveiksmiškumo pagrindais veikiančiai ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldžiai vietinei viešojo administravimo sistemai. Atsižvelgus į tai, šio principo įtvirtinimas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje yra perteklinis.
Nepritarti Šį principą siūloma įtvirtinti įstatyme, atsižvelgus į Europos Tarybos ekspertų, vykdžiusių Europos Vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną, Rekomendaciją, pateiktą Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso 22-ojoje sesijoje. Šios stebėsenos ataskaitoje yra rekomenduota Lietuvos valdžios institucijoms „pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnį taip, kad subsidiarumo principas būtų aiškiai pripažįstamas vietos valdžios lygmenyje, įrašant jį kaip vieną iš pagrindinių savivaldos principų“. 1.2
113
punkto (projekto 11 straipsnis) pakeitimai neatitinka galiojančios aktualios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos. Pritarti Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies ir 23 straipsnio 4 punkto nuostatos, suderintos su kitais galiojančiais teisės aktais, ir šių nuostatų netikslinga keisti, todėl projekto 6 straipsnio 3 dalis ir projekto 11 straipsnį tikslinga išbraukti ir atitinkamai patikslinti projekto 12-21 straipsnių numeraciją bei projekto 20 (buvusio 21) straipsnio nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo. 1.3
13
straipsnis), 31 straipsnio 5 dalis (projekto 13 straipsnis) dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos „veiklos nuostatų“ tikslintina, nes pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnį biudžetinės įstaigos veikia pagal „nuostatus“, o ne „veiklos nuostatus“.
Pritarti Tikslintinas įstatymo 16 straipsnio 21 punktas (projekto 9 straipsnis) ir 31 straipsnio 5 dalis (projekto 13 straipsnis), išbraukiant žodį „veiklos“ 1.4
straipsnis) pateikiant nuorodą į 2 dalies 16 ir 17 punktus tarp jų išbrauktinas žodis „(ar)“, nes šiuose punktuose nustatomos atskiros funkcijos, o ne alternatyva. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais mero pareigas laikinai gali eiti savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, tikslinga projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalis patikslinti ir jas išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės
biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba paveda tai atlikti mero pavaduotojui šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“ 2.
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba paveda tai atlikti mero pavaduotojui šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“.“ 1.5
14910
straipsnis) siūloma įtvirtinti, kad seniūnijos gali būti dviejų teisinių formų – savivaldybės administracijos filialas (1 punktas) arba biudžetinė įstaiga (2 punktas). Atkreipiame dėmesį, kad Civilinis kodeksas teisinės formos sąvoką sieja tik su juridiniu asmeniu (CK 2.44, 2.47, 2.66 straipsniai). Taigi, juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, todėl
„filialas“ nėra teisinė forma. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo
steigiamos kaip savivaldybės administracijos filialai ir kaip seniūnijos - biudžetinės įstaigos“ ar pan. bei atitinkamai pakeisti šio straipsnio 4, 9 ir 10 dalis.
Pritarti Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 1, 4, 9 ir 10 dalyse vietoje sąvokos
„teisinė forma“ vartoti sąvoką „forma“. 1.6
steigimo kriterijų „aptarnaujama teritorija nėra savivaldybės centre“. Pažymime, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą savivaldybės centras yra gyvenamoji vietovė, kuri apibrėžiama konkrečiomis ribomis. Projektu siūlomas kriterijus formuluojamas vertinant visos seniūnijos teritorijos priklausymą ar nepriklausymą savivaldybės centro teritorijai, tačiau svarstytina, ar nereikėtų numatyti galimų atvejų, kai dalis seniūnijos aptarnaujamos teritorijos priklauso savivaldybės centrui, o dalis – ne. Pritarti Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą išbraukti, atsisakant kriterijaus „seniūnijos aptarnaujama teritorija nėra savivaldybės centre;“ ir šios dalies buvusius 3 ir 4 punktus nustatyti atitinkamai kaip 2 ir 3 punktus. 1.7
(projekto 13 straipsnis) išbrauktinas skliaustuose žodžiu įrašytas pareigybių skaičius. Pritarti Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 (buvusį 4) punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „3) seniūnijoje patvirtinta nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtina patvirtinti ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) 10 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių.“. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-1013 8.
Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte (projekto 13 straipsnis) siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės centralizuotos vidaus tarnybos audito tarnyba teiktų rekomendacijas dėl seniūnijos - biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus viešųjų paslaugų teikimą pagal „kiekį ir apimtį“. Diskutuotina, ar pastarųjų dviejų kriterijų įvertinimas nurodytoje rekomendacijoje yra pakankamas savivaldybės tarybai priimti aptariamą sprendimą. Siūlytina atsižvelgti ir į kokybinius vertinimo kriterijus, kurie parodytų veiklos kokybines charakteristikas, t. y. jos gerėjimą arba blogėjimą (pavyzdžiui, ar rezultatai pasiekti laiku, ar jie atitinka viešųjų paslaugų gavėjų poreikius, teikimo standartus ir kita), taip pat ir į viešųjų paslaugų teikimo naudą. Pritarti iš dalies Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „1) savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, ir apimtį mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;“. 1.9
straipsnis) yra perteklinė, nes pagal galiojančio Vietos savivaldos įstatymo
kita ko, tvirtina “savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus”, o seniūnijų - biudžetinių įstaigų - nuostatus tvirtins savivaldybės taryba (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas).
Nepritarti Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir vienodą įstatymo nuostatų įgyvendinimą visose savivaldybėse bei išvengti dažnai praktikoje iškylančių įstatymo iššūkių, tikslinga projekto, projekto 13 straipsniu siūlomą įstatymo 31 straipsnio 5 dalies nuostatą palikti, tik ją suderinant su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis ir išbraukiant sąvoką „veiklos“. 1.10
straipsnis) siūloma įtvirtinti nuostatą „Seniūnas yra <...> seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas“. Atkreipiame dėmesį į šios nuostatos santykį su Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). Nepritarti Nuostata „Seniūnas yra <...> seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas“ yra ir galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme; jame ji įtvirtinta nuo 2010 m. įstatymu Nr. XI-971. Be to, pastebėtina, kad asignavimo valdytojo „statusą“ seniūnui suteikia ne savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą, o Vietos savivaldos įstatymas. 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-1013 11.
Projekte sąvoka „seniūnas“, vartojama nenurodant konkrečios seniūnijos rūšies, apima abiejų rūšių seniūnijų seniūnus, todėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (projekto 13 straipsnis) abiejų seniūnijų rūšių įvardinimas nurodant seniūną yra perteklinis. Nepritarti Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir vienodą įstatymo nuostatų įgyvendinimą visose savivaldybėse bei išvengti dažnai praktikoje iškylančių įstatymo iššūkių, tikslinga projekto 13 straipsniu siūlomą įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatą palikti. 1.12
straipsnis) nustatytas privalomas ne mažiau, kaip 2 seniūnaičių dalyvavimas pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju, jei seniūnaitijos nesudarytos, jų sudaryta mažiau ar seniūnaičiai nėra išrinkti, nebūtų įmanoma sudaryti įstatymą atitinkančios konkurso komisijos. Pritarti iš dalies Įstatymo nuostatas privalu įgyvendinti, t.y. kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudarytos seniūnaitijos ir turi būti išrinkti seniūnaičiai. Tikslinga projekto 13 straipsniu siūlomą įstatymo
dabar galiojantį reguliavimą, ir šios dalies paskutinį žodžių junginį išdėstyti taip: „ ne mažiau kaip 2 3 ir ne daugiau kaip 3 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.“. 1.13
straipsnis) teisės akto glaustumo ir aiškumo sumetimais antrajame sakinyje nereikėtų kartoti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo pavaldumo ir atskaitingumo nuostatų, kurios kartoja 1 dalies nuostatas, o nustatyti, kad toks seniūnas „taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai“.
Pritarti Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 11 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui., Sseniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės tarybai.“. 1.14
straipsnis) nuostata „Seniūnas turi herbinius anspaudus su Vyčiu <...>“ reikia suderinti su Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu, kuriame yra įvirtintas herbinis antspaudas su Lietuvos valstybės herbu. Šią dalį siūlytina papildyti nuostata, kad seniūnas herbinį anspaudą su Lietuvos valstybės herbu naudoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės ir gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio kaimo) herbą pagal savivaldybės tarybos nustatytą jų naudojimo tvarką. Pritarti iš dalies Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 12 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„12. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu
valstybės herbu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu ir šiuos herbinius antspaudus naudoja teisės aktų nustatyta tvarka.“ 1.15
21
įstatymo 32 straipsnio 2 punkte (projekto 14 straipsnis) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad seniūnas Civilinio kodekse „nustatytomis sąlygomis registruoja mirtis“.
Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2015 m. gruodžio 3 d priimtą Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 (šis įstatymas, išskyrus 26 straipsnio 4 dalį, įsigalios 2017 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalį civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o šiame įstatyme nustatytais atvejais – ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Civilinės metrikacijos įstaiga – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuriam pavesta atlikti šiame įstatyme nustatytas civilinės būklės aktų registravimo ir kitas funkcijas (2 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje taip pat imperatyviai nurodyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, teismo sprendimu ar laivo kapitono Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka sudarytu mirties aktu. Taigi, kadangi seniūnija savo esme nėra civilinės metrikacijos įstaiga, seniūnai nuo 2017 m. sausio 1 d. negalės vykdyti asmens mirties registravimo veiksmų Civilinio kodekso 3.280 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Atsižvelgus į tai, aptariamos nuostatos (keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 punkto) galiojimas turi būti terminuotas Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 įsigaliojimo data – tai įtvirtinant projekto 21 straipsnyje. Be to, tarpusavyje turėtų būti suderintos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr.
XII-2111 (įsigaliosiančio 2017 m. sausio 1 d.) nuostatos ir Civilinio kodekso 3.280 straipsnio
Atsižvelgiant į pateiktą pastabą ir į projekto svarstymo Seime terminus bei siekiant sudaryti sąlygas savivaldybių institucijoms tinkamai pasirengti įgyvendinti siūlomas nuostatas, tikslinga projekto 21 straipsnio
nustatant, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 14 straipsnyje dėstomos Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 punkto nuostatos galioja iki 2017 m. sausio 1 d., išbraukti 32 straipsnio 2 punkto nuostatas o buvusias ir buvusius 3,4,5,6,7,8 ir 9 punktus nustatyti atitinkamai 2,3,4,5,6,7 ir 8 punktais. 1.16
15
straipsnio 2 dalis (projekto 15 straipsnis) tikslintina, nes pagal „veiklos nuostatus“ veikia tik seniūnija – savivaldybės administracijos filialas (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktas), o seniūnija - biudžetinė įstaiga - pagal „nuostatus“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnis). Pritarti Tikslinga patikslinti projekto 14 straipsniu siūlomą įstatymo 32 straipsnio 9 punkto ir projekto 15 straipsniu siūlomą 32¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, jas suderinant su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis ir išbraukiant sąvoką „veiklos“. 1.17
straipsnis) vartojama sąvoka „vietos veiklos grupė“ nėra aiški. Pažymime, kad tokia sąvoka galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama, todėl lieka neaiškus šiame punkte nustatytos seniūnijos funkcijos turinys.
Nepritarti Vartojama sąvoka yra apibrėžta kituose teisės aktuose 1.18
17
jame įtvirtinti seniūnaičio statusą. Šiuose straipsniuose skiriasi tik įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalių turinys: pagal projekto 16 straipsnyje dėstomą 33 straipsnio 2 dalį seniūnaičio kadencijos trukmė - 3 metai, o pagal
seniūnaičio rinkimų tvarka 16 straipsniu dėstomo 33 straipsnio 3 dalyse ir 17 straipsniu dėstomo 33 straipsnio 3 dalyje. Kitos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1, 4 - 16 dalių nuostatos projekto 16 ir 17 straipsniuose yra dėstomos identiškai. 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatos bus taikomos tik po 2016 m. liepos 1 d. renkamiems seniūnaičiams (projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Projekto 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 metais įsigaliotų projekto 17 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 33 straipsnio redakcija, kurioje pakis tik šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Visos kitos šio straipsnio dalys (1, 4 – 16 dalys) liks identiškos 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 33 straipsnio nuostatoms (išdėstytoms projekto 16 straipsnyje). Taigi, projekto 17 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 33 straipsnio nuostatų keitimo apimtis (1, 4 – 16 dalių) yra fiktyvi ir projekto
dalis. Atsižvelgus į tai, projekto 17 straipsnyje siūlytina išdėstyti tik keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jų įsigaliojimo tvarką nustatyti 21 straipsnio 3 dalyje. Be to, projekto 21 straipsnio 3 dalyje dėstomos projekto 17 straipsnio įsigaliojimo nuostatos tikslintinos.
Įstatymo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su viena konkrečia data ar įvykiu, tuo tarpu išrinktos savivaldybių tarybos renkasi skirtingu metu (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato 7 dienų laikotarpį). Įstatymo įsigaliojimo nuostatos negali būti nekonkrečios, todėl su 2019 m. naujai išrinktų tarybų susirinkimu į pirmąjį posėdį turėtų būti siejamas įstatymo nuostatų taikymas atitinkamoje savivaldybėje, o ne įstatymo nuostatų įsigaliojimas. Projekto 17 straipsnio įsigaliojimas galėtų būti nustatytas, pavyzdžiui, 2019 m. sausio 1 d., o 17 straipsniu dėstomų keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalių naujų nuostatų taikymas galėtų būti aptartas projekto 21 straipsnio atskirų dalių nuostatose (o ne 17 straipsnyje, kaip siūloma projektu). Pritarti iš dalies Nepritartina seniūnaičių rinkimų susiejimui su savivaldybės tarybos kadencija, nes taip būtų pernelyg politizuojami seniūnaičių rinkimai ir apsunkinamas savivaldybių tarybų rinkimų organizavimas. Manytina, kad įstatymo įsigaliojimas siejamas su konkrečiu įvykiu – „diena, kai susirenka į posėdį ir prisiekia naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai“. Pritartina, kad yra tikslinga, numatyti pakankamai laiko pasirengti ir organizuoti seniūnaičių rinkimus. Atsižvelgiant į tai, projekto 17 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 33 straipsnio 3 dalį tikslinga tobulinti ir išdėstyti taip:
„3. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne
vėliau kaip per 3 6 mėnesius nuo tos dienos, kai susirenka į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą, suderinęs su administracijos direktoriumi, skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu - seniūnas .
Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu - paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (būdai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse.“ 1.19
17
siūloma įtvirtinti minimalius nepriekaištingos reputacijos standartus, taikomus kandidatui į seniūnaičius: įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; nėra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
Šie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra minimalus ir susiaurina nepriekaištingos reputacijos sampratą, plačiai įtvirtinta kituose įstatymuose (Valstybės tarnybos, rinkimų, referendumo, profesinę ir ūkinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose): atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai ir kt. Atsižvelgus į tai, diskutuotina ar siūlomi įtvirtinti minimalus nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra pakankami kandidatui į seniūnaičius, pretenduojančiam tapti gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovu.
Nepritarti Projekto 16 ir 17 straipsniuose (keičiančio įstatymo 33 straipsnio 6 dalis) nepriekaištingos reputacijos apibudinimas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sampratos, įtvirtintos kituose įstatymuose, tačiau nepriekaištingos reputacijos standartų išplėtimas seniūnaičiui –gyventojų išrinktam atstovui, atliekančiam pareigas visuomeniniais pagrindais, būtų neproporcingas jo veiklos svarbai, apimčiai ir seniūnaičio atsakomybei, todėl, įstatymu tikslinga nustatyti tik reikalavimus, kuriuos jis turėtų atitikti norėdamas tapti seniūnaičiu ir projekto 16 ir 17 straipsniuose siūlomą keisti įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip :
„6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo tik nepriekaištingos reputacijos
asmuo. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis kuris:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu.“ 1.20
17
siūloma nustatyti apribojimą kandidatui į seniūnus – jei jis „teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu“. Tokia nuostata neatitinka 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 nuostatų dėl asmenų neveiksnumo ar riboto veiksnumo, nes asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tik tam tikroje srityje, kurią (ar sričių baigtinį sąrašą) teismas nurodo savo sprendime. Pritarti Tikslinga projekto 16 ir 17 straipsniais siūlomos keisti įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip: „8.
Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.“. 1.21
diskutuotinos dviem aspektais. Visų pirma, įstatyme turėtų būti nustatytas subjektas, priimantis galutinį sprendimą dėl seniūnaičio atšaukimo, bei konkrečios tokio atšaukimo sąlygos. Šie klausimai susiję su seniūnaičio statusu ir neturėtų būti reglamentuojami savivaldybės tarybos. Antra, nustačius šias konkrečias seniūnaičio atšaukimo sąlygas, priklausomai nuo gyventojų nuomonės reikšmės ir įtakos, diskutuotinas nustatytas 10% gyventojų skaičius, pakankamas inicijuoti seniūnaičio atšaukimą. Toks procentas būtų priimtinas, jei patariamoji gyventojų nuomonė būtų tik pagrindas pradėti atšaukimo procedūrą. Tuo tarpu, jei būtų nustatyta, kad ši nuomonė yra privaloma, 10% gyventojų dalies nustatymas būtų nepriimtinas, nes atšaukti seniūnaitį galėtų mažesnė gyventojų dalis, nei dalyvavo jį renkant. Pritarti Tikslinga projekto 17 straipsniais siūlomas keisti įstatymo 33 straipsnio 10, 11, 14 ir 15 dalių nuostatas patobulinti ir išdėstyti taip:
„10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip
tvarka apklausiant gyventojus organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Išrinktasu seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas.“;
rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 10 5 procentųai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių.
Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiuiskaičiaus.“; „14. Seniūnaitisčiu gali būti atšaukiamas iš pareigų, jeigu nepasitikėjimą juo gali pareiškia pareikšti savivaldybės administracijos direktorius motyvuotu seniūno teikimu ar ne mažiau kaip 10 5 procentųai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio atšaukimo statuso netekimo pareiškus nepasitikėjimą tvarką nustato savivaldybės taryba.“;
„15. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, yra
atšaukiamas iš pareigų netenka seniūnaičio statuso pareiškus nepasitikėjimą arba negali eiti pareigų atlikti funkcijų dėl ligos (kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių),ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas, 2016-04-0519 Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
didinti seniūnų veiklos efektyvumą, stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei, skatinti bendruomeniškumą, teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei.
Tikslas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje išdėstyti siekiai ir tikslai - neįteisinti. Seniūnui nesuteikiama pakankamai įgaliojimų priimti būtinų sprendimų vietoje, bei prisiimti pilną atsakomybę už veiklos rezultatus, nesudaromos geresnės teisinės prielaidos gyventojų dalyvavimui sprendžiant viešuosius vietos reikalus bei bendruomeniškumo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatos seniūnija „dalyvauja“ nenurodo seniūnijos įgaliojimų, vaidmens, atsakomybės. Projekte nustatyti seniūnijų biudžetinių įstaigų steigimo kriterijai nesudaro galimybių savivaldybių taryboms ir gyventojams pasirinkti seniūnijų formos.
Mes, apsvarstę bei pasitarę su organizacijų nariais, siūlome viešojo valdymo tobulinimo pataisas:
1) Atlikti vietos savivaldos vidinę decentralizaciją, pagal subsidiarumo principą savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimus priimti ir įgyvendinti tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi - seniūnijose: Seniūnijos, turinčios teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekančios joms pavestas administravimo funkcijas ir atsakingos už šių funkcijų įgyvendinimą, kartu su išrinktais bendruomenių atstovais seniūnaičiais, vietos bendruomenių organizacijomis, vietos veiklos grupėmis galėtų atlikti pirminio vietos savivaldos lygio funkcijas. Tai sudarytų galimybę įgyvendinti pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda: viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, sprendžiant bendrąsias vietos problemas, tiesiogiai jiems dalyvaujant rengiant ir svarstant sprendimų projektus, skatinant kitas pilietinės iniciatyvos formas, diegiant savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remiant asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų reikalų tvarkymu, veiklos skaidrumu. Pritarti iš dalies Tikslinga išplėsti seniūnaičių sueigos sudėtį ir įgaliojimus, projekto 19 straipsniu keičiamą įstatymo 35 straipsnį papildyti šia nauja 7 dalimi:
„7. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos
aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga.
Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose seniūnaičių sueigos nuostatuose. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.“ 1.2 Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas, 2016-04-0513
2) Seniūnija – biudžetinė įstaiga – gali būti steigiama, jeigu atitinka šiuos kriterijus: seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 1500 gyventojų; seniūnijoje patvirtinta ne mažiau kaip 7 (septynios) valstybės tarnautojų ar darbuotojų, pareigybės.
Viena iš pareigybių, ypač kaimiškų savivaldybių seniūnijose, turėtų būti specialisto kaimo plėtrai ar bendruomenių organizatoriaus pareigybė, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių būtų skatinti horizontalią ir vertikalią partnerystę tarp vietovėje veikiančių organizacijų, aktyvinti ir konsultuoti kaimo gyventojus rengiant ir įgyvendinant vietos projektus. Pritarti iš dalies Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą išbraukti, atsisakant kriterijaus „seniūnijos aptarnaujama teritorija nėra savivaldybės centre;“ ir šios dalies buvusius 3 ir 4 punktus nustatyti atitinkamai kaip 2 ir
įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 (buvusį 4) punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „3) seniūnijoje patvirtinta nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtina patvirtinti ne mažiau kaip 20 (dvidešimt)
sutartis, pareigybių.“.
1.3 Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas, 2016-04-05
3) Vietos savivaldos įstatyme įteisinti nuostatas, kad seniūnijoms, pagal atliekamas funkcijas, skiriama administruoti ne mažiau 10 procentų savivaldybės biudžeto. Nepritarti Konstitucijos 121 straipsnio
manytina, kad siekis įstatymu nustatyti, kokią dalį biudžeto skirti seniūnijų veiklai finansuoti, vertintinas kaip savivaldybės konstitucinių teisių pažeidimas. 1.4 Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas, 2016-04-0514
4) Tikslu skatinti partnerystę ir koordinuotą veiklą, Vietos savivaldos įstatyme įrašyti nuostatą, kad seniūnas veikia kaip seniūnijos, seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų, savivaldybės įstaigų, vietos verslininkų, esančių seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje bendros veiklos koordinatorius, skatina gyventojų iniciatyvas, motyvuoja gyventojus dalyvauti pokyčių valdyme, šaukia seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, įmonių, organizacijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sueigas, organizuoja vietos gyventojų problemų sprendimą.
Apibendrina sueigoje pateiktas pastabas, pasiūlymus ir juos teikia savivaldybės administracijos direktoriui ar organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų vadovais. Pritarti iš dalies Tikslinga papildyti projekto
išdėstyti taip:
„5) šaukia seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų
sueigas, rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;“.
1.5 Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas, 2016-04-052
5) Įstatyme būtina aiškiai apibrėžti sąvokas „dalyvauja“, „subsidiarumo principas“. Pritarti iš dalies Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 4 straipsnį 14 punktu, kuriame įtvirtintas vietos savivaldos principas – „subsidiarumo“. Konkretus sąvokos „dalyvauja“ turinys, atskleidžiamas specialiuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kitus teisinius santykius, taip pat Vietos savivaldos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 1.6 Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas, 2016-04-0515
6) Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, socialinės paramos organizavimas gali būti perduotas seniūnijoms.
Praktika parodė, kad seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai, bendruomenių organizacijų atstovai, pažindami gyventojus, tiksliau nustato poreikius ir asmenis, kuriems reikalinga socialinė parama, skatina jų socialinę integraciją, o bendruomenių organizacijos dalyvauja socialinės paramos teikime. Nepritarti Projekto 15 straipsniu siūlomo nustatyti įstatymo 32 ¹straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad seniūnija „dalyvauja vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų bei pašalpų mokėjimą“. Be to, minėto straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad seniūnija
„dalyvauja vertinant atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir
surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų“. Taigi manytina, kad projektu siūlomos nuostatos sudaro teisines prielaidas seniūnijoms aktyviai dalyvauti vykdant socialinės paramos teikimą. 1.7 Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas,
18
7) Seniūnaičius rinkti
pat kaip ir vietos savivaldybių tarybos narius. Suteikti seniūnaičiams didesnius įgaliojimus įvertinant jų įsitraukimą į vietos bendruomenių problemų sprendimus.
Įgyvendinus šiuos pasiūlymus susidarytų galimybė žemiausiame savivaldos lygmenyje įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metais programos nuostatas: -didinti seniūno veiklos efektyvumą ir jo atsakomybę už veiklos rezultatus ir teritorijos vystymąsi. -užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti; -skatinti visuomenę, ypač nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes, dalyvauti viešojo valdymo procesuose; -užtikrinti konsultacijų su visuomene vykdymą ir didinti jos dalyvavimo viešojo valdymo proceso galimybes;
Tikslinga patobulinti projekto 17 straipsniu siūlomą keisti įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Seniūnaitijų sudarymas ir Sseniūnaičio statusas „1. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis - ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3000 gyventojų.
Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (Sseniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“ Tikslinga projekto 17 straipsniu siūlomą keisti įstatymo 33 straipsnį papildyti šia 17 dalimi: „17. Išrinktiems seniūnaičiams per tris mėnesius nuo jų išrinkimo dienos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuojami mokymai, skirti įgyti kompetencijos, būtinos tinkamai atlikti šiame įstatyme nustatytas seniūnaičių funkcijas.“ Tikslinga projekto 18 straipsniu siūlomą keisti įstatymo 34 straipsnio 1 dalį papildyti šiuo nauju 6 punktu:
„6) kalendoriniams metams pasibaigus per 2
mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.“ 2.1 Pilietinės visuomenės institutas, 2016-04-29 Lietuvos savivaldybės yra vienos didžiausių Europos sąjungoje, todėl gana dažnai viešojoje erdvėje keliamas klausimas dėl šalies savivaldos efektyvumo ir galimybės lanksčiai reaguoti ir tinkamai tenkinti vietos gyventojų poreikius. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programoje taip pat įtvirtinti siekiai didinti seniūnų veiklos efektyvumą, stiprinti jų atskaitomybę bendruomenei, skatinti bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei. Diskusijas skatina ir Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I- 533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr.
XIIP-3926, kuriuo siekiama pokyčių organizuojant seniūnijų veiklą, tobulinamas seniūnaičių veiklos reglamentavimas, todėl Pilietinės visuomenės institutas, reaguodamas į visuomenėje kylančias diskusijas, parengė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas prisidėtų prie vietos savivaldos situacijos gerinimo šalyje. Šios rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 22 d. Pilietinės visuomenės instituto organizuotos viešosios konsultacijos „Kaip priartinti vietos savivaldą?“ metu išsakytus pasiūlymus, kuriuos pateikė renginyje dalyvavę vietos savivaldos, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, nacionalinių valstybės institucijų atstovai, politikai ir mokslininkai. 1 Pasiūlymas. Užtikrinti skirtingų savivaldos modelių galimybę, atsižvelgiant į konkrečios vietovės situaciją Šiuo metu galiojantis Vietos savivaldos įstatymas nenumato galimybių savivaldybėms pačioms nusistatyti skirtingas seniūnijų funkcijas, atsižvelgiant į vietovės situaciją bei bendruomenės poreikius. Seniūnijų, esančių kaimiškose vietovėse, ir miestų bei didmiesčių seniūnijų specifika akivaizdžiai skiriasi ir jau šiuo metu jų veikla koncentruojasi ties skirtingomis funkcijomis. Todėl svarbu sudaryti sąlygas savivaldybėms pačioms pasirinkti seniūnijos funkcijų, veiklos organizavimo modelį, kad vietos gyventojų poreikiai, reikalingos paslaugos būtų kuo geriau atliepiamos. Pavyzdžiui, kaip numato šiuo metu LR Seime registruotas Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas XIIP-3926. Kartu būtina pažymėti, kad savivaldybėms pasirenkant skirtingus savivaldos modelius, nusistatant seniūnijų funkcijas, būtina atsižvelgti į gyventojų nuomonę – į šio sprendimo priėmimą privaloma tvarka įtraukti seniūnaičius, bendruomenių atstovus. Atsižvelgti 2.2 Pilietinės visuomenės institutas,
2 Pasiūlymas.
Sustiprinti seniūnaičių ir seniūnaičių sueigos įgaliojimus, pasirengimą veiklai, kad būtų geriau atstovaujami gyventojų interesai Siekiant didesnės savivaldos decentralizacijos ir labiau į vietos bendruomenių poreikius orientuoto valdymo modelio, siūlome seniūnaičių sueigai suteikti daugiau įgaliojimų dalyvauti sprendžiant seniūnijos (vietos bendruomenės) klausimus, pavyzdžiui, sudarant ir tvirtinant seniūnijos biudžetą ir veiklos planą, taip įtvirtinant ją kaip pirmo lygmens savivaldos instituciją. Seniūnaičių veikla seniūnaičių sueigoje, analogiškai kaip ir savivaldybių tarybų nariams, turėtų būti apmokama pagal darbo valandas, taip pat seniūnaičių sueigos, savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžių metu, kai juose svarstomi atstovaujamai vietos bendruomenei svarbūs klausimai, seniūnaitis turėtų būti atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. Tai padėtų išlaikyti seniūnaičių motyvaciją bei jų darbo kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad naujai išrinkti seniūnaičiai dažniausiai neturi pakankamai žinių apie savo funkcijas, įgaliojimus, būsimą darbą, o šioms pareigoms reikalingas žinias bei įgūdžius dažniausiai įgyja tik kadencijos pabaigoje, rekomenduojame ilginti seniūnaičių kadenciją iki keturių metų, o taupant rinkimams reikalingus resursus bei siekiant aukštesnio rinkiminio aktyvumo (informacija apie vykstančius rinkimus lengviau pasiekiama, didesnis dalyvaujančiųjų procentas), rinkimus derinti su ar net organizuoti kartu su savivaldybės tarybos rinkimais. Taip pat siūlome didesnį dėmesį skirti išrinktų seniūnaičių parengimui veiklai – mokymams, supažindinimui su funkcijomis, teisės aktais, reglamentuojančiais vietos savivaldą, veiklos galimybėmis, gerosiomis praktikomis.
Kaip teigiamą iniciatyvos pavyzdį galima pateikti Vilniaus miesto seniūnaičių asociacijos kartu su Vilniaus miesto savivaldybe reguliariai organizuojamus seniūnaičių mokymus pagal pačių seniūnaičių iškeliamus poreikius. Tokie mokymai kartu padeda savivaldybei užmegzti abipusiai naudingus bendradarbiavimo ryšius su seniūnaičiais, greitai ir lengvai sužinoti gyventojų interesus, keliamas problemas, nuomonę savivaldybei aktualiais klausimais. Pritarti Tikslinga išplėsti seniūnaičių sueigos sudėtį ir įgaliojimus, projekto 19 straipsniu keičiamą įstatymo 35 straipsnį papildyti šia nauja 7 dalimi: „7. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose seniūnaičių sueigos nuostatuose. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.“ 2.3 Pilietinės visuomenės institutas, 2016-04-29 3 Pasiūlymas.
Stiprinti seniūnijų finansinį savarankiškumą Organizuotos viešosios konsultacijos metu, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, išryškėjo būtina sąlyga siekiant labiau įgalinti vietos gyventojus, įtraukti juos į viešųjų reikalų svarstymą, tvarkymą ir prisiimti atsakomybę už savo vietovių ateitį – tai yra, seniūnijų, kaip žemiausio savivaldos lygmens, savarankiškumo – pirmiausia finansinio – stiprinimas. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir kitų organizacijų siūlymą, Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti, kad seniūnijų metiniams planams įgyvendinti (pačioms seniūnijoms administruoti) skiriama savivaldybės biudžeto procentinė dalis sudarytų ne mažiau 10 proc. Nepritarti Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą, todėl manytina, kad siekis įstatymu nustatyti, kokią dalį biudžeto skirti seniūnijų veiklai finansuoti, vertintinas kaip savivaldybės konstitucinių teisių pažeidimas. 2.4 Pilietinės visuomenės institutas, 2016-04-294 Pasiūlymas. Atnaujinti Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimą Bendruomenių ir savivaldos atstovai pastebi, kad 2013–2015 m. įgyvendinus Vietos bendruomenių savivaldos programą, kuria bendruomenės visoje Lietuvoje buvo skatinamos aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl lėšų panaudojimo tenkinant vietos viešuosius poreikius, į vietos bendruomenių tarybas buvo sutelkti aktyvūs gyventojai, bendruomenės nariai pajuto atsakomybę ir patikėjo turintys balsą sprendžiant vietos reikalus, kai kuriose vietovėse sustiprėjo seniūnaičių veikla.
Kelių metų laikotarpis buvo per trumpas naujos vietos bendruomenių atstovų dalyvavimo priimant vietos bendruomenei svarbius sprendimus praktikos įtvirtinimui, todėl šią programą 2016 m. pakeitus į Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo konkursą, susilpninus (ar panaikinus) Vietos bendruomenių tarybas, tikėtina, ims silpti ir pradėję formuotis NVO, bendruomenių ir savivaldos įstaigų ryšiai sprendžiant bendruomenei svarbius klausimus, dėl dažnos praktikų kaitos susilpnėja bendruomenių atstovų motyvacija aktyviai įsitraukti sprendžiant vietos klausimus. Nepritarti Ne šio įstatymo dalykas 2.5 Pilietinės visuomenės institutas, 2016-04-295 Pasiūlymas. Dėl tiesioginių seniūnų rinkimų Atsižvelgiant į viešąsias diskusijas, kartas nuo karto teikiamus LR Savivaldos įstatymo keitimo projektus ir visuomenės nuomonę (remiantis apklausomis, idėjai pritaria 77 proc. gyventojų1), diskusijoje svarstytas tiesioginių seniūnų rinkimų klausimas. Tiesioginiai seniūnų rinkimai diskusijoje aptarti kaip demokratijos principų įgyvendinimas žemiausiame valdžios lygmenyje, kaip veiksmingas būdas piliečiams atrasti glaudesnį ryšį su valdžios institucijomis, labiau įsitraukti į viešųjų sprendimų priėmimą, prisiimti ir priskirti atsakomybę.
Tačiau kartu tiesioginiai seniūnų rinkimai matomi kaip tikslingi tik kartu stiprinant seniūnijų finansinį ir sprendimų savarankiškumą (apie kurį kalba aukščiau išdėstyti pasiūlymai) bei kartu įtvirtinant stiprų (priimantį realius, o ne patariamojo pobūdžio sprendimus) kolegialų seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) institutą. Diskusijoje atkreiptas dėmesys, jog kaimo vietovių ir didžiųjų miestų seniūnijoms, besiskiriančioms savo specifika, tiesioginiai seniūnų rinkimai taip pat gali būti ne vienodai aktualūs, didesnį poreikį tiesiogiai rinkti seniūną jaučiant būtent kaimo vietovių seniūnijose. Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už -3 , prieš - nebuvo, susilaikė - 2, vienas balsavime nedalyvavo) Siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos X skirsnyje „Vietos savivalda ir valdymas“ įtvirtintų nuostatų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14,15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu projektas. Projektui teikiame šiais pastabas ir pasiūlymus:
turėtų būti balsuojama dėl personalinių 19 str. 4, 6, 8 ir 251 str. 10 dalyje įvardintų klausimų priėmimo. Palaikytume slaptą balsavimo būdą; Pritarti Tikslinga papildyti projekto
dalį išdėstyti taip: „9.
Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo ir apkaltos klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Administracinės komisijos pirmininku, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ 1.2 Lietuvos savivaldybių asociacija,
216 str. 2 d.
2 d. 19 p. nustatyta savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija: mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių atskaitų ir atsakymų priėmimas. Šia nuostata įgyvendinamas atskaitomybės ir kontrolės mechanizmas savivaldybės tarybos skiriamų institucijų, įstaigų vadovų atžvilgiu. Iki tiesioginių merų rinkimų, sprendimas nepritarti mero ataskaitai galėjo būti siejamas su nepasitikėjimu meru ir jo atleidimu. Manome, jog įteisinus tiesioginius merų rinkimus, sprendimo priėmimas dėl mero ataskaitos tapo perteklinis. Mero atskaitingumą savivaldybės tarybai ir bendruomenei įtvirtina 20 str. 1 ir 7 dalys, kurias įgyvendindamas meras ne rečiau kaip kertą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą;
Nepritarti Projektu nuostatos nesiūloma keisti 1.3 Lietuvos savivaldybių asociacija,
papildyti 16 str. 2 d. 45 punktą nuostata, jog savivaldybės taryba steigia savivaldybės apdovanojimus; Nepritarti Projektu nuostatos nesiūloma keisti 1.4 Lietuvos savivaldybių asociacija,
4. manome, jog būtų tikslinga mero fondo dydį (19 str. 18 d.) sieti su savivaldybės administracijos reprezentacinėmis išlaidomis, šis kriterijus tiksliau atspindi konkrečios savivaldybės mero poreikius ir galimybes; Nepritarti Projektu nuostatos nesiūloma keisti , be to, įstatymu nėra nustatomos „administracijos reprezentacinės išlaidos“ 1.5 Lietuvos savivaldybių asociacija,
12
įstaigų vadovų skyrimo ir atleidimo.
Toks pakeitimas pagreitintų švietimo įstaigų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procedūras. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai. Tai sudaro kliūtis įgyvendinti Darbo kodekso 127 straipsnio nuostatas, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutrauktidarbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Vienas iŠ darbo sutarties pasibaigimo pagrindų (DK 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas) - darbuotojui mirus. Šiuo atveju būtina skubos tvarka šaukti Tarybos posėdį, kad priimti sprendimą dėl darbo sutarties pasibaigimo. Darbo sutarties pasibaigimas yra privaloma tokį faktą įteisinanti formalioji procedūra (darbdavio pareiga). Be to, darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo, ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. Švietimo įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso tvarka, o savivaldybės taryba atlieka formalų veiksmą, priimdama sprendimą. Kai kurios savivaldybės informavo, jog į savivaldybės tarybos darbotvarkę įtraukiama iki 10 sprendimų projektų, susijusių su švietimo įstaigų vadovų skyrimu ir atleidimu. Tuo būdu apkraunama darbotvarkė.
Atitinkamai turėtų būti patikslintas 16 str. 2 d. 21 punktas; Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais mero pareigas laikinai gali eiti savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, tikslinga projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalis patikslinti ir jas išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės
biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba paveda tai atlikti mero pavaduotojui šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“
straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus,; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių juridinių asmenų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba paveda tai atlikti mero pavaduotojui šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“.“ 1.6 Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-04-12
naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais, kadangi Teritorijų planavimo įstatyme (20 str. 2 d. 2 p.) ši funkcija priskirta administracijos direktoriui; Nepritarti Projektu nuostatos nesiūloma keisti 1.7 Lietuvos savivaldybių asociacija,
7. 31 str.
iš jų - seniūnijoje turi būti patvirtinta ne mažiau kaip 20 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių. Mūsų žiniomis, seniūnijos, kuriose šiuo metu patvirtinta 20 ir daugiau pareigybių, sudaro apie 2 proc. seniūnijų skaičiaus. Manytume, jog būtų tikslinga šio kriterijaus reikšmę mažinti iki 10 pareigybių;
Pritarti Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 (buvusį 4) punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „3) seniūnijoje patvirtinta nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtina patvirtinti ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) 10 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių.“. 1.8 Lietuvos savivaldybių asociacija,
831 str. 13 d. norima įtvirtinti, kad seniūno sprendimai įforminami potvarkiais. Kadangi potvarkiais įforminami mero sprendimai, manytina, kad tikslinga
keisti teisės akto rūšies pavadinimą ir numatyti, kad seniūno sprendimai įforminami įsakymais; Pritarti Projekto 13 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 31 straipsnio 13 dalį patikslinti ir išdėstyti taip: „13. Seniūno sprendimai įforminami potvarkiais įsakymais.“ 1.9 Lietuvos savivaldybių asociacija,
tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, bet ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį; Nepritarti Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartys, nesuteikta teisė vykdyti viešojo administravimo įgaliojimų, todėl netikslinga nustatyti, kad šie darbuotojai negali būti renkami seniūnaičiais. 1.10 Lietuvos savivaldybių asociacija,
17
veiksniu".
Siūloma numatyti „<...> teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje**; Pritarti Tikslinga projekto 16 ir 17 straipsniais siūlomos keisti įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip:
„8. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu ar
ribotai veiksniu tam tikroje srityje.“. 1.11 Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-04-1214
atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Abejojame, ar reglamente tikslinga nustatyti seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo tvarką, nes vertinimo tvarka aiškiai išdėstyta 35 str. 6 dalyje. Pritarti iš dalies Tikslinga papildyti projekto
išdėstyti taip:
„5) šaukia seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas,
rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2016-04-2717 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siekiama skatinti išsirinkti seniūnaitį, kuris tinkamiausiai atstovautų bendruomenės interesus, jo išrinkimas apklausos būdu nėra tinkamas.
Tokiu atveju nėra skatinama fiziškai dalyvauti rinkimuose, domėtis, koks kandidatas bus išrinktas. Pasiūlymas: Siūlome išbraukti 16 straipsniu keičiamo 33 straipsnio 10 dalį, kurioje yra įteisinama galimybė rinkti seniūnaičius apklausos būdu. Turėtų būti užtikrinta galimybė balsuojant išrinkti seniūnaitį ir tose seniūnaitijose, kuriose yra daugiau nei 500 gyventojų. Pritarti Tikslinga projekto 17 straipsniu siūlomą keisti įstatymo 33 straipsnio 10 dalies nuostatas patobulinti ir šią dalį išdėstyti taip:
„10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip
tvarka apklausiant gyventojus organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Išrinktasu seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas.“; 1.2 Socialinių reikalų ir darbo komitetas
17 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 19, tikslinti renkamam seniūnaičiui nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pasiūlymas: Projekto 16 ir 17 straipsniu keičiamame įstatymo 33 straipsnyje suformuluoti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, kaip tai nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme, ar darant nuorodą į Valstybės tarnybos įstatymą. Pritarti iš dalies Projekto 16 ir 17 straipsniuose siūlomą keisti įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip :
„6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo tik nepriekaištingos
reputacijos asmuo.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis kuris:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu.“ 1.3 Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2016-04-2715 Argumentai: Siekiant užtikrinti kontrolės mechanizmus teikiant socialinę paramą, tikslinga į įstatymą įrašyti, kad seniūnija dalyvauja ne tik teikiant socialinę paramą, mokant socialines išmokas bei pašalpas, bet ir kontroliuojant šiuos procesus. Pasiūlymas:15 straipsniu keičiamo 32¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti: „4) dalyvauja vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų, bei pašalpų mokėjimą bei kontrolę.“ Nepritarti Seniūnijos dalyvavimo vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų, pašalpų mokėjimo konkreti tvarka ir apimtys nustatomos specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose 2.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-05-0415 Argumentai:
Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, pavirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės) vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 patvirtintos Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės, kurių 4 punktas apibūdina miesto vietos veiklos grupes.
Atsižvelgiant į VVG reglamentuojančius teisės aktus, keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 12 punkte formuluotė tikslintina, išdėstant jį taip: Pasiūlymas:
„12) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vietos veiklos grupių
programas ir vietos plėtros strategijas“; Pritarti Projekto 15 straipsnyje siūlomą keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 12 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip : „12) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vietos veiklos grupių programas ir vietos plėtros strategijas;“. 2.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas
17 Argumentai: 16, 17 straipsniuose (keičiančio Įstatymo 33 str.) nepriekaištingos reputacijos apibudinimas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sampratos, įtvirtintos kituose įstatymuose, tačiau nepriekaištingos reputacijos standartų išplėtimas seniūnaičiui – išrinktam gyventojų atstovui, atliekančiam pareigas visuomeniniais pagrindais
Įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip :
„6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo tik
nepriekaištingos reputacijos asmuo. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis kuris:
nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariuys. Pritarti Projekto 16 ir 17 straipsniuose siūlomą keisti įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip :
„6. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo tik nepriekaištingos
reputacijos asmuo.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis kuris:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu.“ 2.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-05-0417 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti seniūnaičio rinkimuose gyventojų apklausos tvarką. Tikslinga projekto 17 straipsniu siūlomą keisti įstatymo 33 straipsnio 10 dalies nuostatas patobulinti ir šią dalį išdėstyti taip:
„10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip
tvarka apklausiant gyventojus organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Išrinktasu seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas.“; 2.4 Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-05-0417 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti keičiamo Įstatymo 33 str. 11 dalį, nustatant kad pakartotiniai rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į įstatymo įgyvendinimo praktiką, tikslinga 5 procentų reikalavimą seniūnačių rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiui nustatyti tik pirmą kartą organizuojant seniūnaičio rinkimus. Pakartotiniams rinkimams toks reikalavimas – netaikytinas. Todėl projekto
nuostatas tikslinga patobulinti ir išdėstyti taip: „11. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 10 5 procentųai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių.
Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiuiskaičiaus.“;
2016-05-11 Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3926 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus bei pastabas. Nepritarti Tikslinga pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3926(2)
sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3926(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas