Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 27⁽¹⁾ straipsnio pakeitimas Pakeisti 27⁽¹⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27⁽¹⁾ straipsnis. Seniūnų atliekami notariniai veiksmai Seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:
(konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 13, 15 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1887 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr.
XII-681 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 27¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektai (toliau – projektai) parengti įgyvendinant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51,
efektyvumą, stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei, skatinti bendruomeniškumą, teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei. Projektų tikslas – sudaryti teisines prielaidas lankstesnei, efektyvesnei, labiau atitinkančiai vietos gyventojų poreikius seniūnijų veiklai, didinti bendruomenei teikiamų paslaugų prieinamumą, taip pat sudaryti geresnes teisines prielaidas gyventojų dalyvavimui sprendžiant viešuosius vietos reikalus ir bendruomeniškumo plėtrai. Projektais siekiama sudaryti teisines prielaidas pačios savivaldybių taryboms pasirinkti, kaip užtikrinti optimalų paslaugų teikimą gyventojams – pasirinkti efektyviausiai gyventojų poreikius užtikrinančios seniūnijos teisinę formą ir pačios seniūnijos įgaliojimų apimtį.
Projektais siekiama sudaryti geresnes sąlygas gyventojų dalyvavimui sprendžiant vietos reikalus, taip pat siekiama stiprinti gyventojų ir vietos valdžios tarpusavio sąveiką. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurioje dalyvavo Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos deleguoti atstovai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas visoms Lietuvos savivaldybių seniūnijoms – tiek veikiančioms miesto teritorijoje, tiek vadinamosioms „kaimiškosioms“ – nustato vienodas funkcijas. Tačiau įvertinus Lietuvos savivaldybių seniūnijų specifiką ir jų atliekamų funkcijų apimtis ir įvairovę, spręstina, kad situacija de jure ir situacija de facto skiriasi – akivaizdu, kad kaimo, miestelio, miesto ar didžiųjų miestų seniūnijų veikla, kurią iš esmės sąlygoje specifiniai gyventojų poreikiai, ženkliai skiriasi.
Nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos dėl seniūnijos ir seniūno funkcijų taikytinos visoms be išimties Lietuvos seniūnijoms, praktikoje taip nėra: kai kurios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytos seniūnijų funkcijos iš viso nebūdingos miestuose, kuriuose paslaugų teikimas organizuojamas centralizuotai, sudarytoms seniūnijoms, pvz., gatvių apšvietimo organizavimas, bendro naudojimo teritorijų tvarkymas ir kt., o vadinamosioms „kaimiškosioms“ seniūnijoms kartais tenka atlikti dalį savivaldybės administracijos funkcijų, pvz., organizuoti viešuosius pirkimus. Lietuvos savivaldybių seniūnijų atliekamos funkcijos, jų įgaliojimų apimtis skiriasi ir dėl objektyvių priežasčių (specifinių paslaugų poreikis miestų ir kaimų seniūnijose, susiformavusi infrastruktūra, gamtinės sąlygos, atstumai nuo savivaldybės centro ir kt.), tačiau nemaža dalimi tai priklauso nuo savivaldybės tarybos valios, nustatant seniūnijos įgaliojimų ir veiklos apimtis, todėl nors Vietos savivaldos įstatyme nustato tik vieną galimą seniūnijos formą – seniūniją – savivaldybės administracijos filialą, dalis seniūnijų jau šiuo metu veikia pakankamai savarankiškai ir didžiąją vietos gyventojams būtinų viešųjų paslaugų dalį teikia pačios. 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4, 6, 16, 17, 20, 29, 32, 35, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymu Nr.
XII-460 (įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d.) kaip vietos savivaldos principas buvo įtvirtintas plėtros ir veiklos planingumo principas, kuris reiškia, kad savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai;“. Šiuo įstatymu buvo įtvirtinta, kad seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą; Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1435 patvirtino Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas, taigi konstatuotina, kad jau sudarytos teisinės prielaidos Šešioliktosios Vyriausybės programos nuostatai
„tobulinti seniūnų veiklos programų rengimą, metinio planavimo procedūras“
įgyvendinimui. Tačiau nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10³ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad seniūnijos metiniams planams įgyvendinti turi būti skiriami asignavimai, atlikus savivaldybių biudžetų analizę, paaiškėjo, kad atskirų savivaldybių biudžetų procentinė dalis, skiriama seniūnijoms, labai skiriasi, pvz., 2014 m. Vilniaus m. savivaldybės seniūnijoms skirtos lėšos sudarė 0,1 proc. savivaldybės biudžeto, Šiaulių m. savivaldybės – 0,09 proc., Kauno miesto savivaldybės – 0 ,01 proc., tačiau, pvz., 2014 m. Pasvalio r. savivaldybės seniūnijoms skirtos lėšos sudarė 9,98 proc. savivaldybės biudžeto, Tauragės r. savivaldybės – 9,04 proc.
Taigi darytina išvada, kad savivaldybės, net ir esant vienodam seniūnijų funkcijų reglamentavimui, skirtingai organizuoja paslaugų teikimą gyventojams pasirinkdamos ir gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas bei jų apimtis ir teikimo būdus
paslaugų teikimą organizuoti lanksčiau ir optimaliomis sąnaudomis. Bendruomeniškumo skatinimas – vienas iš Šešioliktosios Vyriausybės programos tikslų. Viena iš bendruomeniškumo apraiškų – gyventojai iš savo tarpo renka atstovus – seniūnaičius, kurie atstovauja gyventojų interesams, o taip pat ir skatina gyventojus aktyviau dalyvauti sprendžiant vietos reikalus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato bendrą visose Lietuvos savivaldybių seniūnijose renkamų seniūnaičių rinkimo tvarką, kuri nepakankamai detali ir aiški, taikant ją praktikoje.
Akivaizdu, kad miesto, miestelio ar kaimo gyventojų bendruomeniniai santykiai formuojasi skirtingai, tačiau įstatyme nenumatyta galimybė pačioms savivaldybių taryboms, įvertinus vietos sąlygas ir gyventojų poreikius, detalizuoti seniūnaičių rinkimo procedūras, todėl savivaldybėms organizuojant seniūnaičių rinkimus dažnai kyla neaiškumų dėl trūkstamo reglamentavimo ar esamo reglamentavimo netobulumo. Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nepakankamai reglamentuota seniūnaičių ir vietos valdžios tarpusavio sąveika, nėra nustatyta pareiga savivaldybės viešojo administravimo subjektams vertinti seniūnaičių sueigos sprendimus ir į juos reaguoti, nereglamentuota, kas negali būti kandidatu į seniūnaičius, nors akivaizdu, kad kai kurios pareigos nesuderinamos su gyvenamosios vietovės gyventojo atstovo pareigomis, nepakankamai aiškios seniūnaičio teisės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektuose siūloma: 4.1. Nustatyti baigtinį funkcijų, kurias atliktų visos be išimties seniūnijos, sąrašą, tačiau taip pat nustatyti funkcijas (nebaigtinį sąrašą), kurias, įvertinusios paslaugų poreikį ir kitus svarbius aspektus, seniūnijoms vykdyti galėtų pavesti atitinkamai administracijos direktorius ar savivaldybės taryba. Vadinamosios „privalomos“ funkcijos – tai įstatymuose seniūnijoms ir seniūnams nustatytos funkcijos, o taip pat ir tos funkcijos, kurios užtikrina nuolatinę vietos valdžios sąveiką ryšį su gyventojais. Taip siekiama užtikrinti kuo geresnį viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, suteikiant teisę savivaldybių taryboms, įvertinus gyventojų poreikius ir vietos sąlygas, pačioms priimti sprendimus dėl viešųjų paslaugų teikimo formų.
Tuo pačiu taip būtų išspręsta situacija, kai įstatymu pavedamos funkcijos, kurių vykdymas neaktualus miesto ar kaimo seniūnijų gyventojams. 4.2. Peržiūrėjus ir įvertinus seniūnijų ir seniūnų atliekamų funkcijas, siūloma atsisakyti kai kurių funkcijų, kurios yra visuomeniškai nebeaktualios ar yra atliekamos kitu lygmeniu (pvz., namų ūkių knygų kaimo vietovėse tvarkymas, kaimo plėtros programų rengimas). 4.3. Nustatyti, kad galimos dvi seniūnijų formos– savivaldybės administracijos filialas ir savivaldybės biudžetinė įstaiga – ir suteikti savivaldybės tarybai diskreciją, įvertinus viešųjų paslaugų gyventojams poreikį bei tų paslaugų teikimo specifiką, pačiai pasirinkti kiekvienos seniūnijos formą. 4.4. Įstatyme įtvirtinus aiškius ir objektyvius seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo kriterijus, o taip pat į šį procesą įtraukiant ir vietos gyventojus (svarstant klausimą dėl seniūnijos teisinės formos keitimo būtinas seniūnaičių sueigos sprendimas šiuo klausimu), būtų sudarytos prielaidos savivaldybių taryboms pačioms spręsti, kokios teisinės formos seniūnija efektyviausiai tenkintų gyventojų poreikius ir taip užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, prieinamumą ir efektyvų savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą. Vidinė savivaldybių decentralizacija pasireikštų ir tuo, kad juridiniai asmenys seniūnijos – biudžetinės įstaigos – pačios turėtų galimybę vykdyti viešuosius pirkimus; tokių seniūnijų seniūnai – įstaigų vadovai – taptų savarankiškesni, tačiau tuo pačiu jiems tektų didesnė atsakomybė už seniūnijos veiklos rezultatus. 4.5.
pareigų, keičiant seniūnijos teisinę formą, nustatyti seniūnams garantiją būti be konkurso perkeltiems į kitos seniūnijos formos seniūno pareigas. Taip pat, įvertinus teisminę praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-212/2014), siekiama aiškiau reglamentuoti, kad seniūnas į pareigas gali būti priimamas tik konkurso būdu, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi paskiriamas valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama. Atsižvelgiant į savivaldybių pateiktus pasiūlymus, įstatymo projekte nustatoma galimybė ne konkurso būdu perkelti seniūną į kitas seniūno pareigas toje pačioje savivaldybėje, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Tai leistų užtikrinti efektyvų seniūnijų veiklos ir darbo organizavimą. 4.6. Siekiant užtikrinti, kad konkursų į seniūno pareigas organizavimas būtų sklandus ir nevilkinamas dėl reikalavimo skirti į konkurso komisiją ne mažiaus kaip tris ir ne daugiau kaip keturis seniūnaičius, įstatymo projekte konkurso komisijoje privalomas seniūnaičių skaičius sumažinamas. 4.7.
4.7. Įvertinus susitikimuose su seniūnais ir seniūnaičiais išsakytus siūlymus, projekte siūloma detaliau reglamentuoti reikalavimus, susijusius su seniūnaičio rinkimais ir jo statusu: siūloma ilginti seniūnaičio kadenciją iki 4 metų (šios nuostatos įsigaliojimas numatomas po 2019 metais įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų), taip sudarant sąlygas gyventojų išrinktiems atstovams įgyti veiklos praktikos ir geriau atstovauti gyventojų interesams; taip siekiama užtikrinti ir darbų tęstinumą; siūloma visose Lietuvos savivaldybėse seniūnaičių rinkimus organizuoti po savivaldybių tarybų rinkimų, taip išvengiant nuolatinio rinkimų organizavimo bei siekiant geresnės vietos valdžios ir gyventojų tarpusavio sąveikos; siūloma nustatyti asmenų ratą, kurie negalėtų būti kandidatais į seniūnaičių pareigas; siekiant sustiprinti seniūnaičio autoritetą, bendruomenės narių pasitikėjimą seniūnaičiu, siūloma nustatyti seniūnaičiui reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos; nustatyti atšaukimo iš seniūnaičio pareigų galimybę. Siūloma, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgusios į konkrečių gyvenamųjų vietovių ypatumus bei gyventojų poreikius, pačios nustatytų seniūnaičių rinkimų tvarką, tiek kiek tai nereglamentuota Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Tai sudarytų prielaidas geriau ir sklandžiau organizuoti pačius rinkimus, tačiau pažymėtina, kad įstatyme nustatoma pareiga seniūnui ar administracijos direktoriui informuoti gyventojus. Įvertinus susitikimuose su seniūnais ir seniūnaičiais išsakytus pasiūlymus, siekiant užtikrinti gyventojų ir vietos valdžios sąveiką, grįžtamąjį ryšį, projekte siūloma nustatyti pareigą vietos valdžiai vertinti seniūnaičių sueigos siūlymus, argumentuoti savo sprendimus bei viešai tai paskelbti.
Aiškiau reglamentuojami seniūnaičio ir seniūnaičių sueigos įgaliojimai, pvz., seniūnaičių sueigos sprendimas (seniūnaičių nuomonė) dėl seniūnijos teisinės formos būtų vienas iš privalomų vertinti aspektų savivaldybės tarybai steigiant seniūniją – biudžetinę įstaigą. Siūlomi pakeitimai turėtų sąlygoti geresnį gyventojų interesų atstovavimą per demokratiškai išrinktus seniūnaičius. 4.8. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustačius, kad priimant ir (ar) paskiriant į seniūno pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenumato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, bus įgyvendinta seniūnų garantija keičiant seniūnijos formą būti be konkurso paskirtiems į kitas seniūno pareigas. Tikslinamame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedo suvienodintame pareigybių sąraše numatomos seniūno (įstaigos vadovo) ir seniūno pavaduotojo (įstaigos vadovo pavaduotojo) pareigybės. Tikslinamame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projekte numatomos savivaldybių biudžetinės įstaigos – seniūnijos. 4.9. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr.
I-2882 27¹ straipsnio pakeitimo įstatymu siūloma šiame įstatyme vartojamą sąvoką suderinti su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme vartojama sąvoka „seniūnijos aptarnaujama teritorija“. 4.10. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1887, kuris įsigalios 2016 m. balandžio 1 d.. Taip bus išvengta teisinio reguliavimo nenuoseklumo ir bus suderintos šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos su teikiamais projektais. 4.11. Įvertinus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pasiūlymus, projekte siūloma savivaldybės tarybos nariui nustatyti pareigą ne tik nebalsuoti savivaldybės tarybos ar komitetų posėdžiuose, kai jo dalyvavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui, tačiau nusišalinti ir nedalyvauti savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų posėdžiuose, darbo grupėse ar kitoje savivaldybės tarybos nario veikloje rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kai jie susiję su jo ar jam artimų asmenų privačiais interesais. Siekiant užtikrinti savivaldybių tarybų sudaromų komisijų veiklos efektyvumą ir skaidrumą, įstatymo projekte nustatoma, kad komisijų veikloje gali dalyvauti ir visuomenės atstovai, kurie Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje kartu su seniūnaičiais turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. „Visuomenės atstovo“ sąvoka suvokiama taip, kaip ji apibrėžta Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966. 4.12.
kai kurių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normų tobulinimo ar nesuderinamumo: 4.12.1. patikslinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktai, aiškiai reglamentuojant mero kompetenciją savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų personalo valdymo klausimais; 4.12.2. projekto 20 straipsnio 2 dalis papildyta 23 punktu, siekiant aiškiai reglamentuoti atostogų suteikimą savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui bei šių asmenų siuntimą į komandiruotes; 4.12.3.patikslinta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis, atsižvelgus į praktikoje pasitaikančius atvejus, kai nesant mero, būtina priimti skubius sprendimus, pvz., suteikti asmeniui atostogas ar siųsti į komandiruotę, tačiau tai neefektyvu, kai šias funkcijas atlieka taryba, kuri renkasi tik į posėdžius, tad siūloma suteikti merui teisę pavesti dalį savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų personalo valdymo funkcijų mero pavaduotojui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus projektus bus sudarytos teisinės prielaidos pačioms savivaldybių taryboms pasirinkti, kaip užtikrinti optimalų paslaugų teikimą gyventojams – nustatyti optimalias konkrečių seniūnijų funkcijas ir pasirinkti efektyviausiai gyventojų poreikius užtikrinančios seniūnijos teisinę formą; taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos gyventojų dalyvauti sprendžiant vietos reikalus, sustiprinta gyventojų ir vietos valdžios tarpusavio sąveika. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektus, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neapibrėžiami. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Savivaldybių tarybos turės patvirtinti šių įstatymų nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus (savivaldybių tarybų veiklos reglamentus, seniūnaičių rinkimų tvarkas). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
Savivaldybės taryba yra atsakinga už savo biudžeto sudarymą ir tinkamą vykdymą, todėl pati taryba, įvertinusi seniūnijos atitiktį įstatyme nustatytiems kriterijams, savivaldybės vidaus audito tarnybos rekomendaciją bei gyventojų poreikius, priims sprendimą, kaip lanksčiau ir optimaliomis sąnaudomis organizuoti seniūnijos veiklą, taip užtikrinant tinkamą paslaugų gyventojams teikimą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „seniūnija“,
„seniūnas“, „seniūnaitis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Projektuose, atsižvelgus į Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso rekomendaciją Nr. 321 (2012) Dėl vietos ir regionų demokratijos Lietuvoje, siūloma nustatyti naują vietos savivaldos principą – subsidiarumo principą.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS notariato ĮSTATYMO NR. I-2882 27¹
2016-02-10 Nr. XIIP-3930 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos atstovė D. Masaitienė, Teisingumo ministerijos atstovės: direktorė J. Sinkevičiūtė, vyr. specialistė B. Rus, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė V. Ablingienė, Lietuvos notarų rūmų atstovė E. Čaplinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos notarų rūmai 2016-04-19 Nr. S-244 Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Lietuvos Respublikos notariato ¡statymo Nr. 1-2882 27(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, siūlo Notariato įstatymo 27(1) straipsnį pripažinti netekusiu galios. Notarų rūmų nuomone, teisės atlikti dalį notarinių veiksmų suteikimas seniūnams šiuo metu yra nebetikslingas.
Kiekvienoje savivaldybėje dirbant bent vienam notarui, notarinės paslaugos yra nesunkiai pasiekiamos daugeliui žmonių. Be to, seniūnų atliekamų notarinių veiksmų apimtis yra nedidelė, todėl dėl notarinių veiksmų atlikimo žmonėms yra įprasta kreiptis į notarą, kuris suteikia konsultaciją, išaiškina notarinio veiksmo esmę ir pasekmes ir atlieka reikalingą notarinį veiksmą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, seniūnijos funkcijos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu, o seniūnams nėra nustatyto reikalavimo turėti teisinį išsilavinimą. Nepriklausomai nuo to, koks subjektas, turintis teisę atlikti notarinius veiksmus, - notaras, konsulinis pareigūnas, seniūnas - atlieka notarinį veiksmą, jo patvirtinto dokumento galia yra tokia pati. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Notarai, kurie privalo turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), yra išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą, nuolat atlieka notarinius veiksmus bei kelia savo kvalifikaciją, gali suteikti kvalifikuotą paslaugą klientams. Pritarti iš dalies Siūloma keisti ir Civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalį. 2. Lietuvos notarų rūmai 2016-04-21 Nr. S-245 Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. 1-2882 27(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, siūlo Notariato įstatymo 27(1) straipsnį pripažinti netekusiu galios. Notarų rūmų nuomone, teisės atlikti dalį notarinių veiksmų suteikimas seniūnams šiuo metu yra nebetikslingas.
Kiekvienoje savivaldybėje dirbant bent vienam notarui, notarinės paslaugos yra nesunkiai pasiekiamos daugeliui žmonių. Be to, seniūnų atliekamų notarinių veiksmų apimtis yra nedidelė, todėl dėl notarinių veiksmų atlikimo žmonėms yra įprasta kreiptis į notarą, kuris suteikia konsultaciją, išaiškina notarinio veiksmo esmę ir pasekmes ir atlieka reikalingą notarinį veiksmą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, seniūnijos funkcijos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu, o seniūnams nėra nustatyto reikalavimo turėti teisinį išsilavinimą. Nepriklausomai nuo to, koks subjektas, turintis teisę atlikti notarinius veiksmus,
Pripažinus netekusiu galios Notariato įstatymo 27(1) straipsnį, seniūnams išliktų teisė atlikti notarinius veiksmus, remiantis Civilinio kodekso 5.28 straipsnio 6 dalimi (tvirtinti testamentus), Civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalimi (tvirtinti įgaliojimus supaprastinta tvarka) ir Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarko aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vaiko išvykimo į užsienį). Notariato įstatyme papildomai prie įgaliojimų, kuriuos gali tvirtinti seniūnai pagal Civilinį kodeksą, yra įgaliojimai
„išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti“. Abejotina, ar
vien dėl šios įgaliojimų rūšies reikalinga atskira Notariato įstatymo nuostata. Be to, tokio turinio įgaliojimą, kokį gali patvirtinti seniūnas, asmuo gali duoti pats elektroninio ryšio priemonėmis, nesikreipdamas į jokį pareigūną. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.138(1) straipsnio 1 dalimi, seniūnų patvirtinti įgaliojimai skirtingai nuo tvirtinamų notarų ar sudarytų elektroninėmis priemonėmis nėra registruojami įgaliojimų registre, todėl nėra galimybės patikrinti jų autentiškumo. Seniūnų tvirtinami įgaliojimai yra ribotos apimties. Jei asmeniui reikalingas nors kiek platesnis įgaliojimas, asmuo vis tiek turi kreiptis į notarą. Galiojančiame Notariato įstatymo 27(1) straipsnyje seniūnams taip pat suteikiama teisė liudyti nuorašų, išrašų ir parašų tikrumo dokumentuose tikrumą. Pažymėtina, kad daugeliu atveju asmuo pateikia institucijai dokumento originalą, o kopiją, jei reikalinga, pasidaro pati institucija.
Todėl nuorašų ir išrašų tikrumo liudijimas nėra dažnai reikalingas notarinis veiksmas. Jei nuorašas reikalingas pateikti į užsienį, jį reikės patvirtinti pažyma Apostille, o tai yra notarų funkcija, todėl asmeniui vis tiek reikės kreiptis į notarą. Liudijant asmenų parašų dokumentuose tikrumą, svarbu žinoti, kad parašų tikrumas negali būti liudijamas sandoriuose. Seniūnas turi būti kvalifikuotas ir išsiaiškinti, ar jis gali liudyti parašo tikrumą dokumente, ar turi nukreipti asmenį pas notarą, kad notaras tam tikrą pareiškimą ar kitą vienašalį sandorį patvirtintų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra vykdoma seniūnų atliekamų notarinių veiksmų kontrolė. Vadovaujantis Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome Notariato įstatymo 27(1) straipsnį pripažinti netekusiu galios (kartu atitinkamai pakeičiant Notariato įstatymo II skyriaus pavadinimą bei išbraukiant nuostatą dėl seniūnų atliekamų notarinių veiksmų iš Notariato įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir pripažįstant netekusia galios Notariato įstatymo 28 straipsnio 4 dalį). Jeigu būtų nuspręsta Notariato įstatymo 27(1) straipsnio nepripažinti netekusiu galios, norime atkreipti dėmesį, kad sąvokos taip pat turėtų būti suderintos ir Civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalyje, kur vartojama sąvoka
„seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo,
seniūnas“. Pritarti iš dalies Siūloma keisti ir Civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalį. 3. Lietuvos notarų rūmai 2016-04-21 Nr. S-261 Papildomai prie Lietuvos notarų rūmų 2016 m. balandžio 19 d. rašto Nr. S-244 teikiame Lietuvos notarų rūmų nuomonę dėl Notariato įstatymo 27(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
Civiliniame kodekse yra numatyti ne tik seniūnai, bet ir kiti asmenys, kurie tvirtina testamentus ar įgaliojimus (pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas, laivo kapitonas ir pan.), tačiau Notariato įstatyme jie nėra minimi kaip notarinius veiksmus atliekantys subjektai. Pripažinus netekusiu galios Notariato įstatymo 27(1) straipsnį, seniūnams išliktų teisė atlikti notarinius veiksmus, remiantis Civilinio kodekso 5.28 straipsnio 6 dalimi (tvirtinti testamentus), Civilinio kodekso
Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarko aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario
užsienį). Notariato įstatyme papildomai prie įgaliojimų, kuriuos gali tvirtinti seniūnai pagal Civilinį kodeksą, yra įgaliojimai „išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti“. Abejotina, ar vien dėl šios įgaliojimų rūšies reikalinga atskira Notariato įstatymo nuostata. Be to, tokio turinio įgaliojimą, kokį gali patvirtinti seniūnas, asmuo gali duoti pats elektroninio ryšio priemonėmis, nesikreipdamas į jokį pareigūną. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.138(1) straipsnio 1 dalimi, seniūnų patvirtinti įgaliojimai skirtingai nuo tvirtinamų notarų ar sudarytų elektroninėmis priemonėmis nėra registruojami Įgaliojimų registre, todėl nėra galimybės patikrinti jų autentiškumo. Seniūnų tvirtinami įgaliojimai yra ribotos apimties. Jei asmeniui reikalingas nors kiek platesnis įgaliojimas, asmuo vis tiek turi kreiptis į notarą. Galiojančiame Notariato įstatymo 27(1) straipsnyje seniūnams taip pat suteikiama teisė liudyti nuorašų, išrašų ir parašų tikrumo dokumentuose tikrumą.
Pažymėtina, kad daugeliu atveju asmuo pateikia institucijai dokumento originalą, o kopiją, jei reikalinga, pasidaro pati institucija. Todėl nuorašų ir išrašų tikrumo liudijimas nėra dažnai reikalingas notarinis veiksmas. Jei nuorašas reikalingas pateikti į užsienį, jį reikės patvirtinti pažyma Apostille, o tai yra notarų funkcija, todėl asmeniui vis tiek reikės kreiptis į notarą. Liudijant asmenų parašų dokumentuose tikrumą, svarbu žinoti, kad parašų tikrumas negali būti liudijamas sandoriuose. Seniūnas turi būti kvalifikuotas ir išsiaiškinti, ar jis gali liudyti parašo tikrumą dokumente, ar turi nukreipti asmenį pas notarą, kad notaras tam tikrą pareiškimą ar kitą vienašalį sandorį patvirtintų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra vykdoma seniūnų atliekamų notarinių veiksmų kontrolė. Vadovaujantis Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, siūlome Notariato įstatymo 27(1) straipsnį pripažinti netekusiu galios (kartu atitinkamai pakeičiant Notariato įstatymo II skyriaus pavadinimą bei išbraukiant nuostatą dėl seniūnų atliekamų notarinių veiksmų iš Notariato įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir pripažįstant netekusia galios Notariato įstatymo 28 straipsnio 4 dalį). Jeigu būtų nuspręsta Notariato įstatymo 27(1) straipsnio nepripažinti netekusiu galios, norime atkreipti dėmesį, kad sąvokos taip pat turėtų būti suderintos ir Civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalyje, kur vartojama sąvoka
„seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo,
seniūnas“. Pritarti iš dalies Siūloma keisti ir Civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisingumo ministerija 2016-05-02 Teisingumo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų persiųstame Lietuvos notarų rūmų 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. S-244 pateiktus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. 1-2882
tobulinimo. Lietuvos notarų rūmų rašte siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - Notariato įstatymas) 27(1) straipsnį, kuriuo įstatymų leidėjas suteikia teisę seniūnams atlikti tam tikrus notarinius veiksmus. Pagal Notariato įstatymo 27(l) straipsnį seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus: 1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti; 2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą. Pasisakant dėl seniūnų teisės tvirtinti Notariato įstatymo 27(1) straipsnio 1 punkte išvardintus įgaliojimus, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.139 straipsnio nuostatas, reguliuojančias supaprastinto įgaliojimo patvirtinimą. Remiantis CK nustatytu teisiniu reguliavimu, įgaliojimus, kuriuos fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai -siunčiamiems pinigams ir pašto siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti, gali patvirtinti, be kita ko, seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seniūnas.
Taigi pagal CK 2.139 straipsnį seniūnai atlieka supaprastintų įgaliojimų tvirtinimą, todėl, Teisingumo ministerijos nuomone, nėra tikslinga tokį tvirtinimą traktuoti kaip notarinį veiksmą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK pakeitimais buvo išplėstas supaprastintai tvirtinamų įgaliojimų sąrašas, numatant galimybę supaprastintai patvirtinti įgaliojimus, kuriuos fizinis asmuo duoda viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti. Pažymėtina, kad tokių įgaliojimų tvirtinimas nenustatytas Notariato įstatymo 27(1) straipsnio 1 punkte. Kita vertus, vadovaujantis minėtu Notariato įstatymo straipsniu, seniūnai taip pat gali tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti. Tokia galimybė nenustatyta CK 2.139 straipsnyje. Apibendrinant pastebėtina, kad CK 2.139 straipsnio ir Notariato įstatymo 271 straipsnio 1 punkto nuostatos nėra visiškai suderintos, todėl siūlytina išspręsti šių nuostatų suderinamumo klausimą. Pasisakant dėl teisės liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą, būtina j vertinti tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas seniūnijos gyventojams padeda greičiau ir patogiau realizuoti teisinių paslaugų poreiki, be to, tai yra notariniai veiksmai, kurie nereikalauja sudėtingo teisinio tyrimo, savo esme yra nedidelės apimties, todėl juos, Teisingumo ministerijos nuomone, galėtų atlikti seniūnai.
Pažymėtina ir tai, kad kiekvienam paslaugos gavėjui (vartotojui) esant dabartiniam teisiniam reguliavimui lieka alternatyvi galimybė dėl atitinkamo notarinio veiksmo kreiptis į notarą. Svarbu paminėti ir tai, kad kiekvienas paslaugos gavėjas (vartotojas) už notaro suteiktą paslaugą (atliktą notarinį veiksmą) turėtų mokėti Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosiuose dydžiuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57, nustatytą atlyginimą. Tuo tarpu seniūnai seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27(1) straipsnyje išvardintus veiksmus atlieka neatlygintinai. Teisingumo ministerijos nuomone, svarstant galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimo tikslingumą, turėtų būti įvertinta ir visuomenės daliai teksianti finansinė ir administracinė našta. Manytume, kad sprendžiant minėtą klausimą kartu būtų tikslinga konkrečiai įvertinti, kokia dalis ir kokio amžiaus seniūnijų gyventojų galimai naudojasi šiame rašte aptariamomis seniūno paslaugomis, su kokiomis konkrečiomis problemomis susiduria (ir ar susiduria) seniūnai, atlikdami notarinius veiksmus, ar pasiteisino praktikoje toks teisinis reguliavimas ir kt. Todėl siūlytume kreiptis ir į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl nuomonės ir statistinių duomenų gavimo apie seniūnų atliekamus notarinius veiksmus.
Apibendrindami norėtume pažymėti, kad klausimas dėl Notariato įstatymo 27(1) straipsnio pakeitimo galėtų būti sprendžiamas, įvertinus šiame rašte pateiktas pastabas ir siūlymus. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 27¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3930, atkreipiant dėmesį, kad turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalis. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
„už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius,
Valdas Skarbalius. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS notariato ĮSTATYMO NR. I-2882
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė,
Komiteto pirmininko pavaduotoja; Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Eglė Čaplinskienė, Notarų rūmų konsultantė; Dalia Masaitienė, Vidaus reikalų ministerijos skyriaus vedėja; Julius Morkūnas, Vidaus reikalų viceministras; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos notarų rūmai, 2016-04-21 Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. 1-2882 2 7 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, siūlo Notariato įstatymo
nuomone, teisės atlikti dalį notarinių veiksmų suteikimas seniūnams šiuo metu yra nebetikslingas.
Kiekvienoje savivaldybėje dirbant bent vienam notarui, notarinės paslaugos yra nesunkiai pasiekiamos daugeliui žmonių. Be to, seniūnų atliekamų notarinių veiksmų apimtis yra nedidelė, todėl dėl notarinių veiksmų atlikimo žmonėms yra įprasta kreiptis į notarą, kuris suteikia konsultaciją, išaiškina notarinio veiksmo esmę ir pasekmes ir atlieka reikalingą notarinį veiksmą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, seniūnijos funkcijos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu, o seniūnams nėra nustatyto reikalavimo turėti teisinį išsilavinimą. Nepriklausom ai nuo to, koks subjektas, turintis teisę atlikti notarinius veiksmus, - notaras, konsulinis pareigūnas, seniūnas - atlieka notarinį veiksmą, jo patvirtinto dokumento galia yra tokia pati. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Notarai, kurie privalo turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), yra išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą, nuolat atlieka notarinius veiksmus bei kelia savo kvalifikaciją, gali suteikti kvalifikuotą paslaugą klientams. Civiliniame kodekse yra numatyti ir kiti asmenys, kurie tvirtina testamentus ar įgaliojimus (pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas, laivo kapitonas ir pan.), tačiau Notariato įstatyme jie nėra minimi kaip notarinius veiksmus atliekantys subjektai.
Pripažinus netekusiu galios Notariato įstatymo 27¹ straipsnį, seniūnams išliktų teisė atlikti notarinius veiksmus, remiantis Civilinio kodekso 5.28 straipsnio 6 dalimi (tvirtinti testamentus), Civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalimi (tvirtinti įgaliojimus supaprastinta tvarka) ir Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarko aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario
užsienį). Notariato įstatyme papildomai prie įgaliojimų, kuriuos gali tvirtinti seniūnai pagal Civilinį kodeksą, yra įgaliojimai „išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti“. Abejotina, ar vien dėl Šios įgaliojimų rūšies reikalinga atskira Notariato įstatymo nuostata. Be to, tokio turinio įgaliojimą, kokį gali patvirtinti seniūnas, asmuo gali duoti pats elektroninio ryšio priemonėmis, nesikreipdamas į jokį pareigūną. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.1381 straipsnio 1 dalimi, seniūnų patvirtinti įgaliojimai skirtingai nuo tvirtinamų notarų ar sudarytų elektroninėmis priemonėmis nėra registruojami įgaliojimų registre, todėl nėra galimybės patikrinti jų autentiškumo. Seniūnų tvirtinami įgaliojimai yra ribotos apimties. Jei asmeniui reikalingas nors kiek platesnis įgaliojimas, asmuo vis tiek turi kreiptis į notarą. Galiojančiame Notariato įstatymo 2 7 1 straipsnyje seniūnams taip pat suteikiama teisė liudyti nuorašų, išrašų ir parašų tikrumo dokumentuose tikrumą. Pažymėtina, kad daugeliu atveju asmuo pateikia institucijai dokumento originalą, o kopiją, jei reikalinga, pasidaro pati institucija.
Todėl nuorašų ir išrašų tikrumo liudijimas nėra dažnai reikalingas notarinis veiksmas. Jei nuorašas reikalingas pateikti į užsienį, jį reikės patvirtinti pažyma Apostille, o tai yra notarų funkcija, todėl asmeniui vis tiek reikės kreiptis į notarą. Liudijant asmenų parašų dokumentuose tikrumą, svarbu žinoti, kad parašų tikrumas negali būti liudijamas sandoriuose. Seniūnas turi būti kvalifikuotas ir išsiaiškinti, ar jis gali liudyti parašo tikrumą dokumente, ar turi nukreipti asmenį pas notarą, kad notaras tam tikrą pareiškimą ar kitą vienašalį sandorį patvirtintų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra vykdoma seniūnų atliekamų notarinių veiksmų kontrolė. Vadovaujantis Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome Notariato įstatymo 2 7 1 straipsnį pripažinti netekusiu galios (kartu atitinkamai pakeičiant Notariato įstatymo II skyriaus pavadinimą bei išbraukiant nuostatą dėl seniūnų atliekamų notarinių veiksmų iš Notariato įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir pripažįstant netekusia galios Notariato įstatymo 28 straipsnio 4 dalį). Jeigu būtų nuspręsta Notariato įstatymo 2 7 1 straipsnio nepripažinti netekusiu galios, norime atkreipti dėmesį, kad sąvokos taip pat turėtų būti suderintos ir Civilinio kodekso
teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seniūnas“. Nepritarti Tikslinga įstatymo projektą atmesti, paliekant galiojančias Notariato įstatymo Nr. I-2882 27 ¹straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę seniūnams atlikti tam tikrus notarinius veiksmus
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisingumo ministerija, 2016-05-02 Teisingumo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų persiųstame Lietuvos notarų rūmų 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. S-244 pateiktus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. 1-2882 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3930 (toliau – įstatymo projektas) tobulinimo. Lietuvos notarų rūmų rašte siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - Notariato įstatymas) 27¹ straipsnį, kuriuo įstatymų leidėjas suteikia teisę seniūnams atlikti tam tikrus notarinius veiksmus. Pagal Notariato įstatymo 27lstraipsnį seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus: 1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti; 2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; 3) liudija parašo dokumentuose tikrumą. Pasisakant dėl seniūnų teisės tvirtinti Notariato įstatymo 27¹ straipsnio 1 punkte išvardintus įgaliojimus, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.139 straipsnio nuostatas, reguliuojančias supaprastinto įgaliojimo patvirtinimą. Remiantis CK nustatytu teisiniu reguliavimu, įgaliojimus, kuriuos fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir pašto siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti, gali patvirtinti, be kita ko, seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seniūnas.
Taigi pagal CK 2.139 straipsnį seniūnai atlieka supaprastintų įgaliojimų tvirtinimą, todėl, Teisingumo ministerijos nuomone, nėra tikslinga tokį tvirtinimą traktuoti kaip notarinį veiksmą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK pakeitimais buvo išplėstas supaprastintai tvirtinamų įgaliojimų sąrašas, numatant galimybę supaprastintai patvirtinti įgaliojimus, kuriuos fizinis asmuo duoda viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti. Pažymėtina, kad tokių įgaliojimų tvirtinimas nenustatytas Notariato įstatymo 271 straipsnio 1 punkte. Kita vertus, vadovaujantis minėtu Notariato įstatymo straipsniu, seniūnai taip pat gali tvirtinti įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti. Tokia galimybė nenustatyta CK 2.139 straipsnyje. Apibendrinant pastebėtina, kad CK 2.139 straipsnio ir Notariato įstatymo 27¹straipsnio 1 punkto nuostatos nėra visiškai suderintos, todėl siūlytina išspręsti šių nuostatų suderinamumo klausimą. Pasisakant dėl teisės liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą, būtina įvertinti tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas seniūnijos gyventojams padeda greičiau ir patogiau realizuoti teisinių paslaugų poreiki, be to, tai yra notariniai veiksmai, kurie nereikalauja sudėtingo teisinio tyrimo, savo esme yra nedidelės apimties, todėl juos, Teisingumo ministerijos nuomone, galėtų atlikti seniūnai.
Pažymėtina ir tai, kad kiekvienam paslaugos gavėjui (vartotojui) esant dabartiniam teisiniam reguliavimui lieka alternatyvi galimybė dėl atitinkamo notarinio veiksmo kreiptis į notarą. Svarbu paminėti ir tai, kad kiekvienas paslaugos gavėjas (vartotojas) už notaro suteiktą paslaugą (atliktą notarinį veiksmą) turėtų mokėti Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosiuose dydžiuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57, nustatytą atlyginimą. Tuo tarpu seniūnai seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 271 straipsnyje išvardintus veiksmus atlieka neatlygintinai. Teisingumo ministerijos nuomone, svarstant galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimo tikslingumą, turėtų būti įvertinta ir visuomenės daliai teksianti finansinė ir administracinė našta. Manytume, kad sprendžiant minėtą klausimą kartu būtų tikslinga konkrečiai įvertinti, kokia dalis ir kokio amžiaus seniūnijų gyventojų galimai naudojasi šiame rašte aptariamomis seniūno paslaugomis, su kokiomis konkrečiomis problemomis susiduria (ir ar susiduria) seniūnai, atlikdami notarinius veiksmus, ar pasiteisino praktikoje toks teisinis reguliavimas ir kt. Todėl siūlytume kreiptis ir į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl nuomonės ir statistinių duomenų gavimo apie seniūnų atliekamus notarinius veiksmus.
Apibendrindami norėtume pažymėti, kad klausimas dėl Notariato įstatymo 27¹ straipsnio pakeitimo galėtų būti sprendžiamas, įvertinus šiame rašte pateiktas pastabas ir siūlymus. Pritarti iš dalies Tikslinga įstatymo projektą atmesti, paliekant galiojančias Notariato įstatymo Nr. I-2882 27 ¹straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę seniūnams atlikti tam tikrus notarinius veiksmus
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-05-04 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 27¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3930, atkreipiant dėmesį, kad turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
Tikslinga įstatymo projektą atmesti, paliekant galiojančias Notariato įstatymo Nr. I-2882 27 ¹straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę seniūnams atlikti tam tikrus notarinius veiksmus
sprendimas ir pasiūlymai: Atmesti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 27¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3930, paliekant galiojančias Notariato įstatymo Nr. I-2882 27 ¹straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę seniūnams atlikti tam tikrus notarinius veiksmus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas