Projekto lyginamasis variantas
IR
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„93 straipsnis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo
terminai
nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo. 2. Daiktai gali būti grąžinti jų savininkams šio Kodekso 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui. 3. Galimai netikri arba suklastoti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos bendros valiutos valstybės apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai baudžiamojo proceso metu per kuo trumpiausią laiką turi būti perduoti Lietuvos banko specialistams tyrimui atlikti ir saugoti. Galimai netikri arba suklastoti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos bendros valiutos valstybės apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai Lietuvos bankui gali būti neperduodami tik tais atvejais, kai dėl svarbių priežasčių būtina imtis priemonių šiems daiktams apsaugoti arba kai tai pakenktų vykstančiam baudžiamajam procesui. Šiais atvejais Lietuvos bankui per kuo trumpiausią laiką turi būti suteikta galimybė su šiais daiktais susipažinti. 34.
greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami (perduodami) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daiktų vertė. Priimantis Priimdamas sprendimą parduoti (perduoti) arba sunaikinti daiktus, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais prokuroras privalo užtikrinti, kad jie būtų reikiamai ištirti, o tais atvejais, kai įmanoma, būtų paimti ir iki šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos būtų laikomi jų pavyzdžiai. 45. Tam tikrų rūšių daiktų saugojimo, pardavimo (perdavimo) ir sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.“
Papildyti Kodekso priedą 17 punktu:
„17. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų
apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (OL 2014 L 151, p. 1).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4359(2) lyginamasis variantas
IR
pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo terminai ir perdavimo tvarka
nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo. 2. Daiktai gali būti grąžinti jų savininkams šio Kodekso 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui. 3. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos bendros valiutos apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai, kurie gali būti netikri arba suklastoti, baudžiamojo proceso metu per kuo trumpiausią laiką turi būti perduoti Lietuvos banko specialistams tyrimui atlikti ir saugoti. Jeigu būtina imtis priemonių šiems daiktams apsaugoti arba kai tai pakenktų vykstančiam baudžiamajam procesui, Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos bendros valiutos apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai, kurie gali būti netikri arba suklastoti, Lietuvos bankui gali būti neperduodami, tačiau šiais atvejais Lietuvos bankui turi būti suteikta galimybė su šiais daiktais susipažinti. 34. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami (perduodami) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka.
Įstatymų nustatytais atvejais savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daiktų vertė. Priimantis Priimdamas sprendimą parduoti (perduoti) arba sunaikinti daiktus, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais prokuroras privalo užtikrinti, kad jie būtų reikiamai ištirti, o tais atvejais, kai įmanoma, būtų paimti ir iki šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos būtų laikomi jų pavyzdžiai. 45. Tam tikrų rūšių daiktų saugojimo, pardavimo (perdavimo) ir sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.“
Papildyti Kodekso priedą 17 punktu:
„17. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų
apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (OL 2014 L 151, p. 1).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7, 213, 217, 218, 224¹ straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 93 straipsnio ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti, siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (toliau – Direktyva 2014/62/ES) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka (toliau – Direktyva 2014/57/ES) nuostatas. Sisteminė šių Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų ir BK straipsnių analizė, leidžia teigti, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka paminėtuose ES teisės aktuose keliamus reikalavimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus (vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]) patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected])). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1.
BK 213 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių, įskaitant įrangos, programinės įrangos ar specialiųjų medžiagų, pagaminimą, įgijimą, laikymą bei realizavimo ir šios baudžiamojo įstatymo nuostatos didžiąja dalimi atitinka Direktyvos 2014/62/ES keliamus reikalavimus. Kita vertus, kompleksinė lyginamoji Direktyvos 2014/62/ES ir BK 213 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad BK 213 straipsnio dispozicija visgi yra per siaura ir neapima visų Direktyvoje 2014/62/ES nurodytų nusikalstamų veikų:
straipsnyje pateiktas nusikalstamų veikų sąrašas nėra išsamus, todėl neužtikrina tinkamo Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnio
numatyti baudžiamąją atsakomybę už padirbtos ar suklastotos valiutos įvežimą (angl. „import“), išvežimą (angl. „export“), gabenimą (angl. „transport“), gavimą ar įsigijimą. Kompleksinė BK 213 straipsnio analizė leidžia teigti, kad BK 213 straipsnio dispozicijoje numatytų nusikalstamų veikų sąrašas yra siauresnis nei numatytas Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnio 1 dalies c punkte, t. y. neapima padirbtos ar suklastotos valiutos importo, eksporto ir gabenimo. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BK 213 straipsnis nėra visiškai suderintas su Direktyvos 2014/62/ES nuostatomis. 1.2. Pažymėtina, kad BK 213 straipsnio dispozicija netikrų pinigų gaminimą sieja su atitinkamu rezultatu („pagamino“), t. y. nusikaltimas yra laikomas baigtu tik esant užbaigtam rezultatui – tada, kai yra pagaminamas visiškai naujas netikras piniginis ženklas (banknotai ar monetos).
Pats netikrų pinigų gamybos procesas nėra laikomas baigtu nusikaltimu BK 213 straipsnio prasme ir būtų kvalifikuojamas tik kaip pasikėsinimas padaryti BK 213 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Neatsižvelgiant į tai, tuo pačiu metu BK 213 straipsnio 1 dalis pinigų klastojimo („klastojo“) ar įrangos, programinės įrangos ar specialiųjų medžiagų gaminimo („gamino“) atvejais nusikaltimo pabaigos momento jau nebesieja su atitinkamu rezultatu ir nusikaltimas laikomas baigtu tik pradėjus klastoti tikrus pinigus ar pradėjus gaminti, pvz., programinę įrangą, skirtą netikriems pinigams gaminti. Nusikaltimo pabaigos momento su atitinkamu rezultatu nebesieja ir kiti baudžiamojo įstatymo straipsniai, kuriuose numatyta baudžiamoji atsakomybė už pagal savo pobūdį labai panašius nusikaltimus, pvz., BK 214, 198², 302¹ ir kiti straipsniai. Pažymėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnio 1 dalies a punktas (kurį įgyvendina BK 213 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai 3 straipsnio 2 dalis (kurią įgyvendina BK 213 straipsnio 4 dalis) įpareigoja valstybes nares kriminalizuoti būtent netikrų pinigų gaminimą (angl. „any fraudulent making“) ir pinigų gaminimą (angl. „being manufactured or having been manufactured“), pažeidžiant nustatytą pinigų gamybos tvarką ar sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BK 213 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta netikrų pinigų pagaminimo nusikalstama veika nesuderinama su tame pačiame straipsnyje nurodytais kitų iš esmės analogiškų nusikaltimų apibrėžimais (ir atitinkamai šių nusikaltimų padarymo būdais) bei papildomai neatitinka Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnyje keliamų reikalavimų. 1.3.
2014/62/ES 3 straipsnio 1 dalies d punkto ir BK 213 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė leidžia teigti, kad BK 213 straipsnyje nurodytas nusikaltimo dalykas, kiek tai susiję su neteisėtu disponavimu įranga, programine įranga ar specialiosiomis medžiagomis, apibrėžtas nepakankamai išsamiai. Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnio 1 dalies d punktas gaminimą, gavimą, įsigijimą ar laikymą sieja su įvairiausiomis priemonėmis, gaminiais, bet kokiomis apsaugos priemonėmis, kompiuterinėmis programomis ir net elektroniniais duomenimis, specialiai pritaikytais valiutai padirbti ar perdirbti, ar bet kokiomis kitomis priemonėmis ar valiutos sudedamosiomis dalimis. Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų priemonių sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus BK 213 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko apibrėžtį, teigtina, kad BK 213 straipsnio 1 dalies dispozicija tikslintina atsižvelgiant į Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnio 1 dalies d punkto reikalavimus. 2. Direktyvos 2014/62/ES 5 straipsnis įpareigoja valstybes nares už Direktyvoje nurodytus nusikaltimus nacionalinėje teisėje numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas. Papildomai 5 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybes nares nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti maksimalią bent aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už netikrų pinigų gaminimą arba tikrų pinigų klastojimą bei maksimalią bent penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už netikrų ar suklastotų pinigų įgijimą, importą, eksportą, gabenimą ar realizavimą. Už kitus Direktyvoje nurodytus (t. y. 3 straipsnio 1 dalies d punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus) nusikaltimus Direktyva 2014/62/ES numato įpareigojimą sankcijose tiesiog numatyti laisvės atėmimo bausmes.
Pažymėtina, kad BK 213 straipsnio 1 dalis (kartu su Įstatymo projektu keičiama BK 213 straipsnio 1 dalimi), kurios nuostatos ir įgyvendina 3 straipsnio 1 dalies a) – c) punktų reikalavimus bei numato baudžiamąją atsakomybę už netikrų pinigų gaminimą arba tikrų pinigų klastojimą bei netikrų ar suklastotų pinigų įgijimą, importą, eksportą, gabenimą ar realizavimą, už visas šias nusikalstamas veikas numato maksimalią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kas savo ruožtu laikytina nepakankamai griežta bausme Direktyvos 2014/62/ES 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų prasme. Aptariamuoju aspektu būtina pabrėžti, kad Direktyvos 2014/62/ES preambulės 16 punkte nurodoma, kad „direktyvoje numatytas maksimalios laisvės atėmimo bausmės už joje nurodytas nusikalstamas veikas minimalus lygis turėtų būti taikomas bent už sunkiausias tų nusikalstamų veikų formas“, kas savo ruožtu leidžia Direktyvos 2014/62/ES 5 straipsnyje numatytas maksimalias laisvės atėmimo bausmes valstybių narių nacionalinėje teisėje sieti su sunkiausiais tos kategorijos nusikaltimais. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Direktyvos 2014/62/ES 5 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos laikytinos suderintomis su Lietuvos baudžiamuoju įstatymu, kadangi BK 213 straipsnio (kaip ir Įstatymo projektu keičiamo BK 213 straipsnio) kvalifikuota
Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnio 1 dalies a) – c) punktuose nurodytais nusikaltimais, numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų (kas laikytina dar griežtesne priemone negu to reikalauja Direktyvos nuostatos). Atsižvelgiant į tai, BK 213 straipsnio sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmės dydžių Įstatymų projektais keisti nėra siūloma. 3.
yra per siaura ir neapima visų neteisėtos prekybos finansinėmis priemonėmis, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, formų, nurodytų tiek Direktyvos 2014/57/ES 3 straipsnyje, tiek Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – FPRĮ). Taip (neskaitant BK 217 straipsnyje jau įgyvendintų Direktyvos 2014/57/ES reikalavimų), Direktyvos 2014/57/ES 3 straipsnis įpareigoja valstybes nares nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius savo ar trečiojo asmens naudai, kai yra neteisėtai naudojamasi viešai neatskleista informacija. Kartu paminėto straipsnio nuostatos įpareigoja valstybes nares kriminalizuoti ir anksčiau duotų pavedimų dėl atitinkamų finansinių priemonių, su kuriomis yra susijusi viešai neatskleista informacija, pakeitimą arba atšaukimą. Taip pat Direktyvos 2014/57/ES 3 straipsnio nuostatos draudžia remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, skatinti ar siūlyti kitam asmeniui įsigyti ar perleisti finansines priemones, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi, arba skatinti ar siūlyti pakeisti ar atšaukti atitinkamus anksčiau duotus pavedimus pirkti ar parduoti paminėtas finansines priemones. Pabrėžtina, kad iš esmės analogiški draudimai yra numatyti ir FPRĮ 62 straipsnyje. Galiausiai, tiek Direktyva 2014/57/ES, tiek FPRĮ nuostatos sieja šiuos pažeidimus ne su vertybiniais popieriais, o su finansinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad kompleksinė BK
nusikalstamų veikų sąrašas nėra išsamus ir yra siauresnis nei reikalauja Direktyvos 2014/57/ES 3 straipsnio nuostatos ir dėl šios priežasties neatitinka ir, kaip pasekmė, neužtikrina tinkamo Direktyvos 2014/57/ES 3 straipsnio 2, 4 ir 6 dalių reikalavimų įgyvendinimo. 4. Pabrėžtina, kad dabartinė BK 217 straipsnio redakcija leidžia per siaurai traktuoti viešai neatskleistos informacijos sąvoką.
Viešai neatskleista informacija turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta FPRĮ (papildomai ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (toliau – Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) 7 straipsnio
atskleidžiama tik Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka (papildomai Piktnaudžiavimo rinka reglamento 17 straipsnio nustatyta tvarka pastarajam įsigaliojus), t. y. BK 217 straipsnyje nurodyta informacija laikoma viešai neatskleista tol, kol ji nėra viešai atskleista VPĮ nustatyta tvarka. VPĮ (ir Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) nustato tikslų ir visiems privaloma finansinių priemonių kainai jautrios, t. y. viešai neatskleistos informacijos atskleisimo procesą, todėl šiame įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas yra pagrindinė sąlygą, leidžianti asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2007 m. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319 priėmė nutartį, kurioje teismas viešai neatskleistą informaciją ir esminių įvykių tinkamo paskelbimo būdus interpretuoja kitaip, negu nustatyta ES ir Lietuvos teisės aktuose. Nors šioje byloje viešai neatskleista informacija buvo atskleista pažeidžiant minėtųjų teisės aktų reikalavimus, tačiau teismas priėjo išvados, kad paskelbta informacija buvo tinkamai viešai atskleista, ir, kadangi BK 217 straipsnis nenumato baudžiamosios atsakomybės už pasinaudojimą viešai atskleista informacija (nes tai teisėtas veiksmas), teismas nepripažino, kad asmuo pasinaudojo viešai neatskleista informacija sudarydamas sandorius dėl finansinių priemonių.
Atitinkamai, netinkamai interpretuojant finansinių priemonių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėtis, o tai lėmė, kad Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas teismo buvo atmestas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastarąją LAT nutartį dar
valiutos fondas, ragindami Lietuvą peržiūrėti BK nuostatas, susijusias su atsakomybę už piktnaudžiavimą rinka ir pasinaudojimą viešai neatskleista informacija bei rekomenduodami Lietuvos institucijoms skirti ypatingą dėmesį šios problemos sprendimui. Siekiant užtikrinti teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principų, kaip vienų pagrindinių teisėkūros principų, įgyvendinimą, baudžiamajame įstatyme yra būtina tiksliai atskleisti viešai neatskleistos informacijos sąvokos, kuri yra neatsiejama nuo jos tinkamo atskleidimo būdo (nes jos atskleidimas teisės aktų nustatyta tvarka reikštų tai, kad tokia informacija po tokio atskleidimo jau yra laikoma viešai atskleista informacija, kurios tolesnis atskleidimas nėra draudžiamas), turinį, tokiu būdu užtikrinant, kad teisės taikymo lygmenyje būtų įmanoma atriboti pavojingą ir baudžiamajai teisei priešingą veiką nuo socialiai vertingo ar neutralaus elgesio. 5.
lyginamoji BK 218 straipsnio dispozicijos ir Direktyvos 2014/57/ES 5 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad pirmoji yra akivaizdžiai per siaura ir neapima absoliučios daugumos Direktyvoje 2014/57/ES (ir atitinkamai FPRĮ) nurodytų manipuliavimo rinka formų. Pažymėtina, kad BK 218 straipsnio dispozicija teapsiriboja tikrovės neatitinkančios ar neišsamios informacijos skleidimu ir tik su šia vienintele nusikalstama veika sieja (bei tik jai prilygina) visą kompleksinį ir sudėtingą manipuliavimo rinka procesą. Tuo tarpu Direktyvos 2014/57/ES 5 straipsnis (ir FPRĮ 63 straipsnis) numato (papildomai prie tikrovės neatitinkančios, klaidinančios ar neišsamios informacijos skleidimo) ir daugybę kitų tiesiogiai su manipuliavimo rinka susijusių draudimų, kuriuos valstybės narės įpareigojamos kriminalizuoti nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose, t. y. draudžiama: bet kokiu būdu sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą, arba jeigu taip asmuo palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą, arba pastarąją dirbtinai didina arba mažina, taip pat bet kokiu būdu sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios apgaulės ar gudravimo būdus, kuriais mėginama apgauti arba manipuliuoti. Pažymėtina, kad Direktyva 2014/57/ES piktnaudžiavimo rinka srityje yra siekiama kiek įmanoma didesnio harmonizavimo, t. y. siekiant užtikrinti Bendrijos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą tomis rinkomis, valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvos 2014/57/ES nuostatas, turi tiesiogiai ir kuo tiksliau perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę ir nacionalinės teisės aktuose turi įtvirtinti visus joje nustatytus manipuliavimo rinka draudimų pasireiškimo būdus.
Galiausiai, tiek Direktyva 2014/57/ES, tiek FPRĮ nuostatos sieja šiuos pažeidimus ne su vertybiniais popieriais, o su finansinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/57/ES 5 straipsnio reikalavimus ir suderinti baudžiamojo įstatymo nuostatas su FPRĮ, BK 218 straipsnio dispozicija turi būti peržiūrėta ir patikslinta iš esmės. 6. Direktyva 2014/57/ES (3 – 5 straipsniai) įpareigoja valstybes nares kriminalizuoti bent jau sunkius ir tyčinius neteisėtos prekybos finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija, neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo ir manipuliavimo rinka atvejus. Tokiu būdu visi kiti atvejai turėtų būti baudžiami administracine tvarka, vadovaujantis Piktnaudžiavimo rinka reglamento (jam įsigaliojus) nuostatomis, kas savo ruožtu atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173⁵ straipsnio (ar atitinkamai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio) nuostatas, kuriose numatyta administracinė atsakomybė už visus kitus FPRĮ (ir Piktnaudžiavimo rinka reglamente) nurodytus aptariamos srities pažeidimus, kurie savo ruožtu neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 217 ir 218 straipsnius.
Aptariamuoju aspektu, paminėtini Direktyvos 2014/57/ES preambulės 11 ir 12 punktai, kurie patikslina, kokius Direktyvoje 2014/57/ES nurodytus neteisėtos prekybos finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija, neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo ir manipuliavimo rinka atvejus būtų galima laikyti sunkiais pažeidimais, preliminariai nurodydami pavyzdinį tokių sunkių pažeidimų sąrašą, t. y. pažeidimas laikytinas sunkiu (ir atitinkamai turėtų būti kriminalizuotas), jeigu tokiu pažeidimu padaromas „didelis poveikis rinkos vientisumui, faktiniam ar galimam gautam pelnui arba išvengtam nuostoliui, rinkai padarytos žalos dydžiui arba finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, bendrai vertei“ ir pan. aplinkybės. Kitaip tariant, Direktyva 2014/57/ES iš esmės baudžiamąją atsakomybę sieja su šių pažeidimų tyčia ir pavojingais padariniais, formaliuosius (t. y. nesukėlusių jokių pavojingų padarinių) pažeidimus paliekant administracinei atsakomybei. Tuo tarpu BK 217 ir 218 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų sudėtys yra materialiosios, tačiau šių nusikaltimų padariniai yra sietini tik su didelės turtinės žalos (nežinomam subjektui) atsiradimu.
Šių nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius požymius sudaro veika, nusikalstami padariniai ir tų veikų ir nusikalstamų padarinių priežastinis ryšys, todėl galimybė taikyti baudžiamąją atsakomybę numatyta tik tada, „jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos“ ir nustatomas priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į straipsniuose išdėstytų nusikaltimų specifiką (kurią atskleidžia ir Direktyvoje 2014/57/ES nurodyti tokių nusikaltimų galimų padarinių pavyzdžiai), pagrindinis sunkumas iškyla siekiant nustatyti turtinę žalą ir jos dydį, kadangi atitinkamais veiksmais dažniausiai padaroma ne žala, bet įgyjama tam tikra nauda arba išvengiama tam tikrų nuostolių. Papildomai akcentuotina ir tai, kad šių straipsnių dispozicijos nenurodo ir subjekto, kuriam paminėta turtinė žala turėtų būti padaroma, be to, baudžiamasis įstatymas (priešingai nei kitose BK specialiosios dalies skyriuose) nepateikia kokio papildomo didelės turtinės žalos piniginės išraiškos išaiškinimo. Dėl šių priežasčių neišvengiamai kyla nusikalstamos veikos sudėties praktinio įrodinėjimo problemos, BK 217 ir 218 straipsniai praktikoje iš esmės yra neveikiantys. Esant paminėtoms baudžiamojo įstatymo normų trūkumams, neužtikrinamas tinkamas baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principo reikalavimų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad BK 217 ir 218 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų sudėtys, įskaitant jose nurodytus nusikalstamus padarinius, nėra suderintos su Direktyvoje 2014/57/ES pateiktais pažeidimo sunkumo preliminariais kriterijais, tinkamai neatspindi šiuose straipsniuose nurodytų nusikaltimų specifikos bei apsunkina praktinį šių baudžiamojo įstatymo normų taikymą, todėl turėtų būti tobulinamos visais paminėtais aspektais. 7.
straipsnio reikalavimo (valstybių narių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinti maksimalias ketverių metų laisvės atėmimo bausmes), todėl negali būti laikytinos tinkamai įgyvendinančiomis jos nuostatas. Aptariamuoju aspektu pastebėtina, kad dabartiniu metu BK 217, 218 straipsniuose nurodyti nusikaltimai yra nesunkūs (ir už prekybą vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija numato iki 2 metų, o už manipuliavimą vertybinių popierių kaina – iki 3 metų laisvės atėmimą), kas savo ruožtu Lietuvą reikšmingai išsiskiria iš kitų ES valstybių narių dėl pernelyg švelnių ir neproporcingų sankcijų, kurios, įskaitant ir numatytus baudų dydžius, neatitinka nei tokių pažeidimų sunkumo, nei jais sukeliamas dideles neigiamas pasekmes tiek finansinių popierių rinkai, tiek investuotojų interesams. Pabrėžtina ir tai, kad analogišką išvadą padarė ir atitinkamai dar 2008 metais Lietuvos dėmesį į būtinumą spręsti atsakomybės už piktnaudžiavimą rinka (ir esamų kriminalinių bausmių švelnumo) klausimą atkreipė ir Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas, kuris 2007 m. pabaigoje, atlikęs Lietuvos finansų sistemos įvertinimą, pabrėžė, kad Lietuva turi peržiūrėti BK nuostatas, susijusias su atsakomybe už piktnaudžiavimą rinka. 8. Direktyvos 2014/62/ES 10 straipsnio nuostatos numato valstybių narių kompetentingoms institucijoms pareigą baudžiamojo proceso metu nedelsiant perduoti galimai padirbtus ar suklastotus euro banknotus ir monetas nacionaliniam analizės centrui ir nacionaliniam monetų analizės centrui (kurie yra paskirti arba įsteigti Reglamentu (EB) Nr.
1338/2001) šių daiktų nacionalinio analizės centro ekspertiniam tyrimui bei analizei atlikti ir tolesniam šių daiktų saugojimui užtikrinti, siekiant kiek įmanoma operatyviau nustatyti šių pinigų (ne)tikrumą, vykdyti šių galimai padirbtų pinigų gamybos šaltinio aptikimą, kuo operatyviau užkirsti kelią tokios rūšies padirbtų pinigų tolesniam patekimui į apyvartą, vykdyti kuo skubesnį visų minėtų pinigų egzempliorių pašalinimą iš apyvartos, vykdyti galimai padirbtų banknotų autentifikavimo įrangos testavimus, bendradarbiauti su Europos Centriniu Banku (keičiantis padirbtų pinigų pavyzdžiais) ir pan. Kartu Direktyvos 2014/62/ES preambulės 24 punkto nuostatos, esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms (trukdančioms minėtam fiziniam šių daiktų perdavimui atlikti), leidžia galimai padirbtų pinigų nacionaliniam analizės centrui ir nacionaliniam monetų analizės centrui fiziškai neperdavinėti, tačiau šiais atvejais yra privaloma nedelsiant suteikti šiems centrams galimybę susipažinti su galimai padirbtais pinigais. Sisteminė BPK ir kitų susijusių teisės aktų nuostatų analizė leidžia teigti, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra numatyti Direktyvos 2014/62/ES 10 straipsnyje nurodyti įpareigojimai valstybių narių kompetentingoms institucijoms (susijusios su galimai padirbtos valiutos perdavimu Lietuvos bankui tyrimui atlikti ir tolesniam saugojimui užtikrinti), o baudžiamojo proceso įstatymo straipsnių nuostatos (BPK VI skyriaus Pirmojo skirsnio nuostatos) vertintinos kaip nepakankamos, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/62/ES 10 straipsnyje numatytus reikalavimus. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
siūloma kriminalizuoti netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą bei padirbtos ar suklastotos valiutos importą, eksportą ir gabenimą, taip pat siūloma tobulinti neteisėto disponavimo įranga, programine įranga ar specialiosiomis medžiagomis nusikaltimo sudėtį, patikslinant ir papildant šio nusikaltimo dalyką, kaip to reikalauja Direktyvos 2014/62/ES 3 straipsnis. Atsižvelgiant į Įstatymų projektais padarytus BK 213 straipsnio pakeitimus, BK projekte 1 straipsnyje siūloma tikslinti ir BK 7 straipsnio 4 punkte nurodytą BK 213 straipsnio pavadinimą. 2. BK projekto 3 ir 4 straipsniais siūloma suderinti šiuose BK 217 ir 218 straipsniuose vartojamas sąvokas su galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, patikslinti ir atitinkamai išplėsti šių straipsnių dispozicijas, kriminalizuojant visas jose nenumatytas, tačiau Direktyvos 2014/57/ES 3 – 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas. Taip pat, atsižvelgiant į Direktyvoje 2014/57/ES, įskaitant jos preambulę, pateiktas gaires ir pažeidimo sunkumą apibūdinančius pavyzdinius kriterijus, siūloma pakoreguoti BK 217 ir 218 straipsniuose numatytų nusikalstamų padarinių apibrėžimus, juos pakeičiant finansinių priemonių rinkų pažeidimams būdingais ir lengviau įrodinėtinais požymiais, taip papildomai nustatant ir aiškius baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo kriterijus. Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/57/ES 7 straipsnio reikalavimus (ir atsižvelgiant į Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo pateiktas rekomendacijas), tai pat siūloma sugriežtinti BK minėtuose straipsniuose numatytas sankcijas. 3.
projekto 5 straipsniu siūloma papildyti BK 224¹ straipsnį, kurio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad BK XXXI skyriuje, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai didelė turtine žala laikoma 150 MGL dydžio sumą viršijanti suma, siūloma nustatyti 150 MGL dydžio didelės turtinės žalos arba didelės turtinės naudos dydį. BK 224¹ straipsnio 2 dalyje yra siekiama (blanketine normos pagalba) aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti viešai neatskleistos informacijos sąvoką ir tinkamą jos atskleidimo būdą, kuris, siekiant inkriminuoti BK 217 straipsnį, numatantį atsakomybę būtent už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija, yra nemažiau svarbus nei viešai neatskleistos informacijos sąvoka, nes, kaip jau Įstatymų projektų autorių buvo minėta, klaidingas ar netinkamas tokios informacijos atskleidimo būdo interpretavimas (pavyzdžiui, nustačius, kad viešai neatskleista informacija buvo viešai atskleista, nors atskleidimas ir neatitiko teisės aktuose įtvirtinto informacijos atskleidimo būdo) tiesiogiai užkerta kelią minėto BK straipsnio sėkmingam inkriminavimui. Aptariamuoju aspektu pabrėžtina, kad 1) viešai neatskleistos informacijos sąvoka yra tiksliai apibrėžta Piktnaudžiavimo rinka reglamento 7 straipsnio 1-4 dalyse, o šios informacijos tinkamas (teisėtas) atskleidimo būdas yra nurodytas minėto reglamento 17 straipsnyje; 2) reglamentai yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai, kurių nuostatos nėra perkeliamos į valstybių narių nacionalinius teisės aktus; 3) Direktyvos 2014/57/ES 2 straipsnio 4 dalyje viešai neatskleistos informacijos sąvoka nėra apibrėžiama savarankiškai, o pateikiama nuoroda į Piktnaudžiavimo rinka reglamento 7 straipsnio 1-4 dalis; 4) FPRĮ (ir VPĮ) nuostatos, susijusios su viešai neatskleista informacija, perkelia 2003 m. sausio 28 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka, kurią panaikina Piktnaudžiavimo rinka reglamentas ir dėl šios priežasties Finansų ministerija greitu laiku žada pateikti FPRĮ pakeitimo projektą, kuriame nuostatos, susijusios su viešai neatskleista informacija ir su kitomis iš minėtos direktyvos į Piktnaudžiavimo rinka reglamentą perkeltomis nuostatomis, bus išbrauktos iš FPRĮ. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK 224¹ straipsnio 2 dalyje esančioje blanketinėje normoje, siekiant aiškiai apibrėžti viešai neatskleistos informacijos sąvoką ir nurodyti tinkamą šios informacijos atskleidimo būdą, yra netikslinga daryti nuorodas į FPRĮ ar kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir juose nustatytą tvarką, o yra būtina nurodyti tiesiogiai taikytino Piktnaudžiavimo rinka reglamento aktualias nuostatas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nacionalinis analizės centras ir nacionalinis monetų analizės centras Lietuvos Respublikoje (Reglamento (EB) Nr.
1338/2001 ir Direktyvos 2014/62/ES 10 straipsnio prasmėmis) laikytinas Lietuvos bankas, BPK projekto 1 straipsniu siūloma baudžiamojo proceso įstatyme teisėsaugos institucijoms numatyti aiškią ir konkrečia pareigą (tuo pačiu suteikiant teisėsaugos institucijoms ir kiek daugiau lankstumo ir veiksmų laisvės, pvz., atsisakant Direktyvoje 2014/62/ES nurodyto imperatyvo „nedelsiant“) per kuo trumpiausią laiką Lietuvos bankui fiziškai perduoti galimai netikrus ar suklastotus pinigus (tik eurus) šių objektų ekspertiniam tyrimui atlikti ir tolesniam šių objektų saugojimui užtikrinti. Esant tam tikroms BPK projekte apibrėžtoms (ir Direktyvos 2014/62/ES preambulėje preliminariai identifikuotoms) išimtinėms aplinkybėms, galimai netikrus arba suklastotus pinigus būtų leidžiama neperduoti, tačiau tokiais atvejais numatoma pareiga per kuo trumpiausius terminus suteikti galimybę Lietuvos banko specialistams su šiais daiktais susipažinti jau minėtos šių daiktų analizės tikslais. Priėmus siūlomus baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimus, būtų tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/62/ES 10 straipsnyje (ir atitinkamai preambulės 24 punkte) nurodyti reikalavimai. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai padaryti, siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti Direktyvos 2014/62/ES ir Direktyvos 2014/57/ES nuostatas, Įstatymų projektais siūloma papildyti BK ir BPK priedus atitinkamais naujais punktais, patvirtinančiais baudžiamojo įstatymo nuostatų suderinamumą su paminėtais ES teisės aktais. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, kadangi jų nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos baudžiamojo įstatymo ir ES teisės aktų visišką suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad BK projektas, kompleksiškai tobulinantis baudžiamajame įstatyme numatytas kovos su pinigų ir vertybinių popierių padirbinėjimu bei piktnaudžiavimais finansinių priemonių rinkoje priemones ir šalinantis atitinkamas praktines tokio pobūdžio nusikalstamų veikų inkriminavimo problemas, suteiks teisėsaugos institucijoms platesnes galimybes patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už visai tarptautinei bendruomenei pavojingus ir paplitusius nusikaltimus, sumažins šių pavojingų nusikalstamų padarymo galimybę ir padidins kovos su pinigų ir vertybinių popierių padirbinėjimu bei piktnaudžiavimais finansinių priemonių rinkoje veiksmingumą, todėl neabejotinai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei pagerins teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose su kitomis ES valstybėmis narėmis.
Manytina, kad BPK projektu siūlomas savalaikis (o ne tik pasibaigus visam baudžiamajam procesui) galimai padirbtų ar suklastotų pinigų Lietuvos banko ekspertinis tyrimas ir analizė leistų kuo įmanoma greičiau (vykstant konkrečiam ikiteisminiam tyrimui) ir efektyviau nustatyti padirbtų ar suklastotų pinigų gamybos šaltinį, jų padirbimo ar klastojimo būdus, techniką ir pan. bei veiksmingai ir operatyviai užkirsti kelią tokios rūšies padirbtų pinigų tolesniam patekimui į apyvartą bei tikėtinai rasti dar daugiau padirbtų ar suklastotų pinigų, veiksmingai vykdyti galimai padirbtų banknotų autentifikavimo įrangos testavimus, bendradarbiauti su Europos Centriniu Banku (keičiantis padirbtų pinigų pavyzdžiais) ir pan. Tai savo ruožtu teigiamai prisidėtų prie kovos su pinigų padirbinėjimo nusikalstamomis veikomis veiksmingumo didinimo ir turėtų teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti. Įstatymų projektai priėmimas įtakos korupcijai neturės. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai BK projektas, kompleksiškai tobulinantis baudžiamajame įstatyme numatytas kovos su pinigų ir vertybinių popierių padirbinėjimu bei piktnaudžiavimu finansinių priemonių rinkoje priemones, turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. BPK projektu siūlomas savalaikis galimai padirbtų ar suklastotų banknotų ir monetų Lietuvos banko ekspertinis tyrimas, leisiantis kuo įmanoma greičiau ir efektyviau nustatyti padirbtų ar suklastotų pinigų gamybos šaltinį, jų padirbimo ar klastojimo būdus, techniką ir pan. bei veiksmingai ir greitai užkirsti kelią tokios rūšies padirbtų pinigų tolesniam patekimui į apyvartą turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais (įgyvendina Direktyvų 2014/57/ES ir 2014/62/ES nuostatas). 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įsigaliojus BPK projektui, reikės techniškai patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1219 „Dėl Neteisėtos apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (jame yra nuoroda į BPK projektu keičiamą BPK 93 straipsnio 5 dalį). Taip pat, įsigaliojus BPK projektu siūlomiems pakeitimams, Lietuvos bankui atitinkamu Lietuvos banko valdybos nutarimu reikės patvirtinti naują galimai netikrų arba suklastotų eurų banknotų, monetų ir euro centų monetų saugojimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu gautos išvados iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos banko, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „netikri pinigai“, „prekyba finansinėmis priemonėmis“, „manipuliavimas finansinių priemonių rinka“,
„Europos Sąjunga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2016-05-16 Nr. XIIP-4359 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 93 straipsnio esminė pataisa – šio straipsnio papildymas nauja 3 dalimi, kurios esmė (cituojamas projekto aiškinamasis raštas): „<...> baudžiamojo proceso įstatyme teisėsaugos institucijoms numatyti aiškią ir konkrečia pareigą <...> per kuo trumpiausią laiką Lietuvos bankui fiziškai perduoti galimai netikrus ar suklastotus pinigus (tik eurus) šių objektų ekspertiniam tyrimui atlikti ir tolesniam šių objektų saugojimui užtikrinti.“ Manytina, kad po atitinkamų BPK 93 straipsnio korekcijų, jo turinys netiksliai atitinka straipsnio pavadinimą („Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo terminai“). Atsižvelgiant į tai, svarstytina dėl BPK 93 straipsnio pavadinimo koregavimo. 2. Siūlytina apsvarstyti BPK 93 straipsnio 3 dalyje vartojamų abstrakčių terminų („per kuo trumpiausią laiką“ (vartojamas du kartus), „dėl svarbių priežasčių“) konkretizavimo galimybes. Priešingu atveju keltina prielaida dėl galimai sudėtingo atitinkamų nuostatų interpretavimo ir taikymo praktikoje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
93
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Giedrius Mozūraitis, Vainius Šarmavičius, Jevgenijus Kuzma, Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys, Generalinės prokuratūros prokuroras Regimantas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 93 straipsnio esminė pataisa – šio straipsnio papildymas nauja 3 dalimi, kurios esmė (cituojamas projekto aiškinamasis raštas): „<...> baudžiamojo proceso įstatyme teisėsaugos institucijoms numatyti aiškią ir konkrečia pareigą <...> per kuo trumpiausią laiką Lietuvos bankui fiziškai perduoti galimai netikrus ar suklastotus pinigus (tik eurus) šių objektų ekspertiniam tyrimui atlikti ir tolesniam šių objektų saugojimui užtikrinti.“ Manytina, kad po atitinkamų BPK 93 straipsnio korekcijų, jo turinys netiksliai atitinka straipsnio pavadinimą („Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo terminai“). Atsižvelgiant į tai, svarstytina dėl BPK 93 straipsnio pavadinimo koregavimo. Pritarti Siūloma redakcija: „93 straipsnis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo terminai ir perdavimo tvarka“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(„per kuo trumpiausią laiką“ (vartojamas du kartus), „dėl svarbių priežasčių“) konkretizavimo galimybes. Priešingu atveju keltina prielaida dėl galimai sudėtingo atitinkamų nuostatų interpretavimo ir taikymo praktikoje.
Pritarti iš dalies Direktyvos 2014/62/ES
„baudžiamojo proceso metu nacionaliniam analizės centrui ir nacionaliniam
monetų analizės centrui būtų leidžiama nedelsiant ištirti įtariamai padirbtus euro banknotus ir monetas, kad būtų galima atlikti jų analizę, nustatymą ir surasti daugiau padirbtų pinigų.“ Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus direktyvos reikalavimus (ir turint galvoje, kad siūloma BPK norma būtų taikoma daugelyje individualių atvejų, tuo pačiu suteikti ikiteisminio tyrimo institucijoms bent kiek daugiau lankstumo ir veiksmų laisvės), perkeliant minėtas nuostatas į baudžiamojo proceso įstatymą, laiko terminui apibūdinti naudojama BPK itin plačiai paplitusi formuluotė – „per kuo trumpiausią laiką“ (BPK 2 str., 44 str. 5 d., 60 str. 3 d., 127 str. 7 d., 140 str. 3 d ir 5 d., 172 str. 3 d., 178 str. 3 d., 302 str. 4 d. ir pan.). Atsižvelgiant į šios formuluotės (siekiant tinkamai apibrėžti trumpus laiko terminus) platų paplitimą (kaip, pvz., ir formuluotės – „per kuo trumpiausius terminus“) baudžiamojo proceso įstatyme, jos vienkartinis paminėjimas keičiamoje BPK 93 straipsnio 3 dalyje praktinių problemų ar netinkamų/klaidingų interpretacijų nesukels. Kita vertus, atsižvelgiant į TD pastabą teikiamas projektas atitinkamai pakoreguotas, atsisakant pakartotinio formuluotės – „per kuo trumpiausią laiką“ paminėjimo ir formuluotės „dėl svarbių priežasčių“:
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
<...>
„3. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos bendros valiutos valstybės apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai, kurie gali būti netikri arba suklastoti, baudžiamojo proceso metu per kuo trumpiausią laiką turi būti perduoti Lietuvos banko specialistams tyrimui atlikti ir saugoti.
Jeigu būtina imtis priemonių šiems daiktams apsaugoti arba kai tai pakenktų vykstančiam baudžiamajam procesui, Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos bendros valiutos valstybės apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai, kurie gali būti netikri arba suklastoti, Lietuvos bankui gali būti neperduodami, tačiau šiais atvejais Lietuvos bankui turi būti suteikta galimybė su šiais daiktais susipažinti.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Generalinė prokuratūra, 2016-06-03
Pranešame, kad Generalinėje prokuratūroje susipažinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 213, 217, 218, 2241 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4358 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4359. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvadoms dėl projektų. Kitų pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Teikiamas Komiteto patobulintas projektas -2. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4359(2) ES ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9.
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4359(2)ES ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas