projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant efektyviau užtikrinti saugią laivybą ir taršos iš laivų prevenciją, sumažinti administracinę naštą verslui, įtvirtinti nuostatas dėl Tarptautinės jūrų organizacijos audito, įgyvendinti naująjį užsienio valstybių ir Lietuvos laivų kontrolės režimą, užtikrinti nepriklausomą laivų avarijų ir incidentų tyrimą, sudaryti sąlygas registruoti tradicinius laivus, taip pat patikslinti kitas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į šio įstatymo praktinio taikymo metu identifikuotus trūkumus. Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – efektyviau užtikrinti saugią laivybą ir taršos iš laivų prevenciją. Priėmus Įstatymo projektą, būtų kokybiškiau ir griežčiau vykdoma užsienio valstybių ir Lietuvos laivų kontrolė, techninės priežiūros ir apžiūros, užtikrinamas nepriklausomas laivų avarijų ir incidentų tyrimas, sudarytos tinkamos sąlygos naudoti tradicinius laivus, taip pat patikslintos kitos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos atsižvelgiant į gerąją šio įstatymo taikymo praktikos patirtį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyrius (vedėjas Juozas Darulis, tel. 239 3980, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – šio skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Kungys (tel. 239 3930, el. p. [email protected]). 3.
siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu Įstatymo projekte numatytus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas. Pažymėtina, kad galiojančio Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nauja redakcija buvo priimta 2005 m. Įstatymo projekte numatytus klausimus taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 3-06 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 3-314 „Dėl Įgaliojimų Lietuvos Respublikos vardu vykdyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą, apžiūras ir išduoti tai patvirtinančius dokumentus (liudijimus) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ ir kiti nacionaliniai teisės aktai. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą Siekiant efektyviau užtikrinti saugią laivybą ir taršos iš laivų prevenciją, siūloma priimti teikiamą Įstatymo projektą, kuris sudarys sąlygas pakeisti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatas, įgyvendinant naująjį užsienio valstybių ir Lietuvos laivų kontrolės režimą, užtikrinant nepriklausomą laivų avarijų ir incidentų tyrimą, įtvirtinant nuostatas dėl Tarptautinės jūrų organizacijos audito, tradicinių laivų registravimo ir t. t.:
Įstatymo projekto 1 straipsnis: atliekami techninio pobūdžio keitimai.
Įstatymo projekto 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme vartojamos sąvokos papildomos naujomis sąvokomis
„Europos Sąjungos laivybos informacijos sistema“, „įgaliotoji laivų klasifikavimo
bendrovė“, „laivo techninė priežiūra“, „laivo agentas“, „Tarptautinės jūrų organizacijos auditas“, „tradicinis laivas“, „užsienio valstybės laivas“,
„laivybos bendrovė“, kitos sąvokos ir jų apibrėžtys patikslinamos,
atsižvelgiant į tarptautinėse sutartyse vartojamas sąvokas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymus. Išplėtus sąvokos „uostas“ apibrėžtį, pažymima, kad teisės aktais nustatyti reikalavimai uostams taip pat taikomi naftos, chemijos produktų, suskystintų dujų ir kitos paskirties terminalams, neįeinantiems į uostų teritoriją ir turintiems teisės aktų tvarka jiems priskirtą sausumos teritoriją ir akvatoriją Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Įstatymo projekto 3 straipsnis: siekiama tiksliau nurodyti saugios laivybos valstybinio valdymo institucijų kompetenciją, paskirti Lietuvos saugios laivybos administraciją (toliau – Administracija) įgyvendinti valstybės politiką saugios laivybos srityje ir dalyvauti šią politiką formuojant. Nurodoma, kad Administracija nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus ir vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
Nustatoma, kad Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką saugios laivybos srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, nustato saugios laivybos reikalavimus, šių reikalavimų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką, išskyrus tuos atvejus, kai tarptautinių saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato su kitomis institucijomis. Taip pat nustatoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Susisiekimo ministerija priima privalomus teisės aktus jūrininkų darbo santykių, saugos ir sveikatos, o Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija – jūrininkų sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šių teisės aktų vykdymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima teisės aktus pagal jai šiuo įstatymu priskirtą kompetenciją, vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. Galiojančio įstatymo 4 straipsnio nuostatos perkeliamos į Įstatymo projekto 8 straipsnį. Įstatymo projekto 4 straipsnis (buvęs 5 straipsnis): straipsnio nuostatas siekiama suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, atsisakoma Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą dubliuojančios 4 dalies, taip pat, siekiant įgyvendinti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi 8 straipsnio reikalavimus, įtvirtinama, kad Administracija savo veiklą organizuoja pagal kokybės vadybos sistemą, parengtą ir įvertintą pagal tarptautinius kokybės vadybos standartus.
Patikslinama, kad Administracijos direktorius nustato Administracijos valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų, kurie privalo turėti jūrinį laipsnį, pareigybes. Nustatoma, kad Administracijos darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių laivų tinkamumo plaukioti priežiūra, laivo apžiūromis, patikrinimais ir vertinimais, išlaidas atlygina laivybos bendrovė. Šioje dalyje nurodytų išlaidų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projekto 5 straipsnis (buvęs 6 straipsnis): siekiama patikslinti Administracijos funkcijas – numatoma, kad Administracija organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitų informacinių navigacinių leidinių platinimą; savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie naujas įgaliotas laivų klasifikavimo bendroves ir apie įgaliotas laivų klasifikavimo bendroves, kurių teisė vykdyti laivų apžiūras sustabdyta susisiekimo ministro nustatyta tvarka (perkelta iš buvusio 4 straipsnio 3 dalies); vykdo atestuojamos veiklos priežiūrą; vykdo laivų eismo stebėseną; pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos teisės aktus saugios laivybos, laivų apsaugos ir taršos iš laivų prevencijos srityje, teikia siūlymus dėl sprendimų projektų rengimo ar atskirų procesų reglamentavimo, derina, tikslina ir (ar) papildo sprendimų projektus, nagrinėja sprendimų projektus, formuluoja išvadas dėl parengtų sprendimų projektų, atlieka tikslines analizes. Įstatymo projekto 6 straipsnis (buvęs 7 straipsnis): atliekami techninio-redakcinio pobūdžio pakeitimai, siekiant nacionalinių teisės aktų vientisumo, straipsnyje vartojama sąvoka „uostą valdanti įmonė“ vietoje iki šiol vartojamos sąvokos „uosto administracija“.
Įstatymo projekto 7 straipsnis (buvęs 8 straipsnis): atliekami techninio-redakcinio pobūdžio pakeitimai, patikslinamos uosto kapitono funkcijos organizuojant laivuose susidarančių atliekų perdavimą atliekas tvarkančioms įmonėms. Įstatymo projekto 8 straipsnis (buvęs 4 straipsnis): siekiant didesnio teisinio aiškumo, patikslinamos nuostatos dėl Administracijos su įgaliotomis laivų klasifikavimo bendrovėmis sudaromų sutarčių ir jų turinio, nustatomos įgaliojimų suteikimo laivų klasifikavimo bendrovėms sąlygos, atliekami kai kurie techninio-redakcinio pobūdžio keitimai, siekiant tarpusavyje suderinti įstatymo nuostatas. Siekiant sistemiško teisinio reglamentavimo, susijusio su įgaliojimų suteikimu laivų klasifikavimo bendrovėms, ketinama parengti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat pažymėtina, kad nėra atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. liepos 9 d. išvados 7 punkto trečiojoje pastraipoje pateiktą pastabą, kadangi privačių bendrovių išduodami dokumentai gali būti su valstybine simbolika (žr. Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos valstybės herbą gali naudoti ne tik šiame, bet ir kituose įstatymuose nustatyti subjektai). Minimo straipsnio 4 dalis buvo patikslinta, nurodant, kad įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės, be kitų funkcijų, vykdys ir laivų techninę priežiūrą. Įstatymo projekto 9 straipsnis: papildoma nauju įstatymo straipsniu, siekiant sudaryti tinkamas įstatymines sąlygas atlikti Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) valstybės narės auditą.
Šis auditas atliekamas siekiant nustatyti, ar valstybė tinkamai vykdo Tarptautinės jūrų organizacijos kodekse dėl privalomų instrumentų įgyvendinimo (TJO asamblėjos rezoliucija A.996(25) išvardytų konvencijų nustatomus tarptautinius įsipareigojimus veikdama kaip vėliavos, uosto ir pakrantės valstybė. Be to, siekiama nustatyti, ar tinkamai vykdomi bendro pobūdžio įsipareigojimai, susiję su tarptautinius laivybos standartus įgyvendinančių teisės aktų priėmimu, informacijos teikimu, skelbimu ir pan. Toks auditas atliekamas pagal standartinę procedūrą, nustatytą TJO asamblėjos rezoliucijoje A.974(24). Įstatymo projekto 10 straipsnis (buvęs 9 straipsnis): iš naujo išdėstomos nuostatos dėl laivo tinkamumo plaukioti, siekiant nustatyti kompetentingas institucijas, vykdančias laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninę priežiūrą, atsižvelgiant į tai, ar šiems laivams taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių saugią laivybą, nuostatos. Įstatymo projekto 11 straipsnis (buvęs 10 straipsnis): atsižvelgiant į tai, kad Administracija laivams nustato ne leistinas meteorologines sąlygas, o plaukioti leidžiamus rajonus ir jų ribas, siūloma atitinkamai patikslinti straipsnyje įtvirtintą formuluotę. Įstatymo projekto 12 straipsnis (buvęs 11 straipsnis): siūloma patikslinti nuostatas dėl naujai statomų laivų, kurie bus įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Įstatymo projekto 13 straipsnis (buvęs 12 straipsnis): nustatoma, kad tiek jūrininkams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais, tiek jūrininkams, neplaukiojantiems tarptautiniais reisais, jūrinio laipsnio suteikimo ir privalomų dokumentų išdavimo tvarką nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis 1978 m.
Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų. Taip pat nustatoma, kad dokumentus jūrininkams išduoda Administracija, o už juos mokama valstybės rinkliava, įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamos ir detalizuojamos nuostatos dėl laivo įgulos minimumo liudijimo ir įtvirtinamas leidimas laivo įgulos nariams dėvėti civilinio jūrų laivyno uniformą. Įstatymo projekto 14 straipsnis (buvęs 13 straipsnis): atliekami techninio-redakcinio pobūdžio pakeitimai. Įstatymo projekto 15 straipsnis (buvęs 14 straipsnis): nuostatos nebuvo pakeistos. Įstatymo projekto 16 straipsnis (buvęs 15 straipsnis): atliekami techninio-redakcinio pobūdžio pakeitimai. Iki šiol galiojančio įstatymo 16 straipsnis pakeičiamas, nes jūrų laivų registravimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas, o šio straipsnio 2 dalies nuostatos perkeliamos į įstatymo 17 straipsnį. Įstatymo projekto 17 straipsnis: siekiama detalizuoti laivo apžiūrų klasifikaciją (pirminė, periodinė arba papildoma), jų atlikimo tvarką, įvardyti instituciją, nustatančią laivo apžiūrų vykdymo tvarką. Papildoma, kad papildomos laivo apžiūros vykdomos nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nustatytais atvejais. Atliekamos kitos techninės korekcijos. Įstatymo projekto 18 straipsnis: įtvirtinama nauja nuostata, kad Administracija tvirtina laivo žurnalų formas, laivo žurnalų pildymo, registravimo ir apskaitos tvarkos aprašus. Taip pat nustatoma, kad už laivo dokumentų išdavimą mokama valstybės rinkliava. Įstatymo projekto 19 straipsnis: Įstatymo projektu įtvirtinamas locmano amžiaus cenzas iki 68 metų.
Atsisakoma perteklinės nuostatos, kad kvalifikacinius reikalavimus asmenims, norintiems verstis locmano praktika, nustato Administracija. Pažymime, kad šiame straipsnyje vartojamas bendrosios talpos matas (pvz., „laivo, kurio bendroji talpa 500 ir daugiau“) neturi vienetų. Bendroji laivo talpa apskaičiuojama vadovaujantis 1969 m. Tarptautine konvencija dėl laivų matmenų nustatymo, kur pateikiama bendrosios (laivo) talpos apibrėžtis ir skaičiavimo metodika. Vadovaujantis šia konvencija visi teisės aktai, kuriuose nurodoma bendroji
(laivo) talpa, pateikiami analogiškai kaip Įstatymo projekte. Įstatymo projekto 20, 21 ir 22 straipsniai: nuostatos nebuvo pakeistos. Įstatymo projekto 23 straipsnis: patikslinama sąvoka „užsienio valstybių laivų kontrolė“, kaip tiksliau atitinkanti vykdomos kontrolės pobūdį, taip pat susisiekimo ministrui suteikiami įgaliojimai nustatyti tvarką dėl pakartotinio laivų patikrinimo ir šio patikrinimo išlaidų atlyginimo. Įstatymo projekto 24 straipsnis: įtvirtinamas laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolės institutas, kaip tiksliau apibūdinantis šios kontrolės esmę, susisiekimo ministrui suteikiami įgaliojimai nustatyti tvarką dėl laivų išsamaus patikrinimo. Įstatymo projekto 25 straipsnis: įtvirtinama, kad įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų laive standartai nustatomi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, papildomi laivybos inspektoriaus uždraudimo laivui išplaukti iš uosto pagrindai tuo atveju, kai toks draudimas yra numatytas kituose teisės aktuose, atliekami kai kurie kiti techninio-redakcinio pobūdžio pakeitimai. Įstatymo projekto 26 straipsnis: straipsnis papildomas reikalavimais laivybos inspektoriams, atliekantiems užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę.
Taip pat atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai, siekiant užtikrinti įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumą. Įstatymo projekto 27 straipsnis: atliekamas techninio pobūdžio patikslinimas. Įstatymo projekto 28 straipsnis: patikslinama laivų apsaugos vertinimo ir dokumentų išdavimo tvarka. Įstatymo projekto 29 straipsnis: (buvęs 28¹ straipsnis) šiame straipsnyje išlieka galiojusios nuostatos, susijusios su laivų ir jų įgulų atitikties tarptautiniams saugios laivybos reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje vertinimo tikslais ir įgaliojimų vykdyti šiuos vertinimus suteikimu. Įstatymo projekto 30 straipsnis: (buvęs 29 straipsnis) atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai, siekiant užtikrinti įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumą. Įstatymo projekto 31 straipsnis (buvęs 30 straipsnis): atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai, siekiant užtikrinti įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumą. Įstatymo projekto 32 straipsnis (buvęs 31 straipsnis): nuostatos nebuvo pakeistos. Įstatymo projekto 33 straipsnis: (sujungiamas su buvusiu 32 straipsniu) patikslinama pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimo tvarka, nuorodos į tarptautinius teisės aktus, įtvirtinamos nuostatos dėl duomenų pateikimo į SafeSeaNet sistemą. Taip pat patikslinamos sąvokos, atsižvelgiant į tai, kad keleivinio laivo saugos liudijimas apima ir keleivinio kelto saugos liudijimą, atsisakoma nuostatų dėl pastarojo liudijimo išdavimo, pripažįstama netekusia galios straipsnio antroji dalis kaip perteklinė. Šio straipsnio 9 dalyje (buvusioje 4 dalyje) vartojama sąvoka „Lietuvos pakrantė“ pakeičiama į sąvoką „Lietuvos Respublikos jūros rajono pakrantės“.
Sąvoka „Lietuvos Respublikos jūros rajonas“ apibrėžta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje, šio įstatymo 22 straipsnyje vartojama sąvoka „Lietuvos Respublikos jūros rajono pakrantės“. Įstatymo projekto 34 straipsnis: įtvirtinami reikalavimai keleiviniams ir įvažiuojamiesiems keleiviniams laivams. Įstatymo projekto 35 straipsnis (buvęs 37 straipsnis): nustatoma, kad laivo saugaus vilkimo reikalavimus uoste nustato ir jų laikymąsi prižiūri uostą valdanti įmonė, o ne Administracija, atsižvelgiant į šių subjektų kompetenciją. Įstatymo projekto 36 straipsnis (buvęs 38 straipsnis): esamas įmonių, vykdančių su saugia laivyba susijusias veiklas, reglamentavimas buvo papildytas nustatant, kad vykdyti susijusias su saugia laivyba veiklas gali juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Taip pat nustatoma, kad Administracija turi teisę atsisakyti atestuoti įmonę, sustabdyti atestuotą veiklą ar jos dalį ar panaikinti atestacijos galiojimą. Šie veiksmai įforminami Administracijos direktoriaus įsakymu. Pažymėtina, kad reikalavimai įmonėms nelaikomi kaip galimai ribojantys paslaugų judėjimo laisvę ar asmenų teisę užsiimti norima ūkine veikla. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad įstatymas netaikomas transporto paslaugoms, kurioms taikoma Europos Bendrijos steigimo sutarties V antraštinė dalis, įskaitant uosto paslaugas. Įstatymo projekto 37 straipsnis: įtraukiamos naujos nuostatos, nustatančios bendruosius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visos įmonės, siekiančios vykdyti įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas.
Įstatymo projekto 38 straipsnis: įtraukiamos naujos nuostatos, nustatančios papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti visos įmonės, siekiančios vykdyti įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas. Įstatymo projekto 39 straipsnis: papildoma nauju straipsniu, kur reglamentuojamas įmonių, siekiančių būti atestuotomis, atestavimas, atsisakymas atestuoti, veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Įstatymo projekto 40 straipsnis (buvęs 39 straipsnis): patikslinama laivo įrenginių, kurie privalo būti sertifikuoti susisiekimo ministro nustatyta tvarka, samprata. Įstatymo projekto 41 straipsnis (buvęs 40 straipsnis): įtvirtinama nuostata, kad jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių sudarymo, korektūros, išleidimo ir platinimo tvarką nustato susisiekimo ministras, patikslinama viešo skelbimo samprata, atliekami kiti techninio-redakcinio pobūdžio keitimai. Įstatymo projekto 42 straipsnis (buvęs 41 straipsnis): patikslinamos nuostatos dėl veiklos apribojimų, kurie taikomi navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje. Įstatymo projekto 43 straipsnis (buvęs 42 straipsnis) ir 44 straipsnis (buvęs
projekto 45 straipsnis (buvęs 44 straipsnis): atliekamas techninio pobūdžio keitimas dėl Administracijos sprendimo laikinai apriboti laivų įplaukimą į Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną skelbimo viešai interneto svetainėje. Įstatymo projekto 46 straipsnis (buvęs 45 straipsnis): įtvirtinamos detalios nuostatos dėl laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslų ir tvarkos, siekiant užtikrinti nepriklausomą laivų avarijų ir incidentų tyrimą ir tinkamai įgyvendinti 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/18/EB, nustatančią pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (toliau – direktyva 2009/18/EB). Įstatymo projekto 47 straipsnis (buvęs 46 straipsnis): įtvirtinama, kad laivo, plaukiojančio su Lietuvos vėliava, avarijai ar incidentui įvykus užsienio valstybės teritorinėje jūroje ar uoste, Administracija, o ne laivo kapitonas privalės pateikti informaciją Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai toje valstybėje, taip pat atliekami pakeitimai, siekiant užtikrinti atitiktį direktyvai 2009/18/EB. Straipsnyje nustatoma, kad jūrų laivų avarijas ar incidentus tiria susisiekimo ministro paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas). Informuojame, kad Susisiekimo ministerijoje yra įsteigtas struktūrinis padalinys – Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius, kuris yra tiesiogiai pavaldus susisiekimo ministrui. Skyriuje yra orlaivių avarijų ir incidentų tyrėjo, geležinkelio katastrofų tyrėjo ir jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrėjo pareigybės ir paskirti tyrimų vadovai. Tyrimų vadovai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, yra atsakingi tik susisiekimo ministrui. Įsteigti savarankišką įstaigą, skirti jai lėšas darbuotojų, pastatų išlaikymui, būtinos įrangos ir transporto įsigijimui šiuo metu dėl ekonominių sunkumų nėra galimybių ir tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų tam tikslui nėra skirta.
Atsižvelgus į direktyvos 2009/18/EB reikalavimus, šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybėje yra svarstomas Susisiekimo ministerijos siūlymas – siekiant užtikrinti tyrimų vadovų nepriklausomumą, įvertinti galimybę perkelti tyrimų vadovus ir įsteigti atskirą padalinį Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba perkelti juos į kitą ministeriją (Aplinkos ministeriją, Ūkio ministeriją, Teisingumo ministeriją), nesusijusią su vandens transporto (ar kito transporto) sektoriaus įmonių kontrole. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą šiuo klausimu, atitinkamai bus koreguojamas ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas. Įstatymo projekto
straipsnis), 50 straipsnis (buvęs 49 straipsnis), 51 straipsnis (buvęs
ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Nustatoma, kad šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Taip pat nurodoma, kad įmonės, atestuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę toliau vykdyti jų atestavimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytą veiklą juose nustatytais terminais, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, šios įmonės, siekiančios turėti teisę vykdyti jų atestavimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytą veiklą juose nustatytais terminais ir po 2016 m. lapkričio 1 d., turi susisiekimo ministro nustatyta tvarka Lietuvos saugios laivybos administracijai iki 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius atitiktį Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme nustatytiems reikalavimams (toliau – nauji reikalavimai), kurie nebuvo tikrinti atestavimo metu. Susisiekimo ministro nustatyta tvarka Lietuvos saugios laivybos administracijai nustačius šių įmonių atitikimą naujiems reikalavimams, šios įmonės turi teisę vykdyti jų atestavimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytą veiklą juose nustatytais terminais ir po 2016 m. lapkričio 1 d. Nustatoma, kad asmenys, įgiję locmanų liudijimus pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas, turi teisę ir toliau vykdyti locmano liudijime nurodytą veiklą. Neperkeliamas teisinis reguliavimas įtvirtintas šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo XVIII skirsnyje „Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą“. Priėmus Įstatymo projektą, būtų sukuriamas nuoseklus teisinis reglamentavimas, sudarantis tinkamas teisines prielaidas saugiai laivybai ir taršos iš laivų prevencijai užtikrinti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6.
6Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 1212 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrininkų registro“;
Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 48 „Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 8.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 3-318 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos saugios laivybos administracijos nuostatų patvirtinimo“; 8.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 3-295 „Dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarkos patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 3-06 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 3-23 „Dėl Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymą Nr.
3-314 „Dėl Įgaliojimų Lietuvos Respublikos vardu vykdyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą, apžiūras ir išduoti tai patvirtinančius dokumentus (liudijimus) suteikimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymo projektu tikslinamos sąvokos yra aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimantieji Informacija apie poreikį keisti galiojančius teisės aktus priėmus teikiamą Įstatymo projektą pateikiama šio aiškinamojo rašto 8 punkte. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos Teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Nenumatoma, kad priėmus Įstatymo projektą bus galima sutaupyti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Saugi laivyba“, „Administracija“, „Tarptautinė jūrų organizacija“, „Tarptautinės jūrų organizacijos auditas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2014-09-01 Nr. XIP – 3151(3) Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Administracijos darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančių laivų tinkamumo plaukioti priežiūra, laivo apžiūromis, patikrinimais ir vertinimais, išlaidas atlygina laivybos bendrovė. Šioje dalyje nurodytų išlaidų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pažymėtina jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu tarnybinių komandiruočių išlaidų atlyginimo tvarką nustato Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. Nutarimas Nr. 526 ,,Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo”. Iš įstatymo projekto teksto neaišku, ar įstatymo projekte kalbama apie šį teisės aktą, ar tai turėtų būti naujas teisės aktas. 2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir 29 straipsnio 2 dalis turėtų būti rašomos lietuviškais rašmenimis. 3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės (privatūs juridiniai asmenys) atliks tam tikras funkcijas Lietuvos Respublikos vardu. Pažymėtina, tokia nuostata kelia abejonių dėl jos atitikties Viešojo administravimo įstatymui. 4. Projektu keičiamoje įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jūrų laivų avarijas ar incidentus tiria susisiekimo ministro paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas)“. Nuostatos turinys diskutuotinas.
Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Direktyvos 2009/18/EB, kurioje numatyta, jog avarijas ir incidentus tiria įgaliota įstaiga, nuostatas. 5. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d., o lydintieji įstatymo projektai Nr. XIIP-814(2), Nr. XIIP-815(2), Nr. XIIP-816(2) pagal jų nuostatas įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d. Svarstytina, ar šių teisės aktų įsigaliojimo data neturėtų būti suderinta. Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, Jadvyga Andriuškevičiūtė pavaduojanti Teisės departamento direktorių D. Zebleckis I. Jarukaitienė
DĖL
2014-10-09 Nr. XIP – 3151(5) Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės (privatūs juridiniai asmenys) atliks tam tikras funkcijas Lietuvos Respublikos vardu. Pažymėtina, tokia nuostata kelia abejonių dėl jos atitikties Viešojo administravimo įstatymui. 2. Projektu keičiamoje įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jūrų laivų avarijas ar incidentus tiria susisiekimo ministro paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas)“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Direktyvos 2009/18/EB, kurioje numatyta, jog avarijas ir incidentus tiria įgaliota įstaiga, nuostatas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis I. Jarukaitienė
komitetas
DĖL
d. Vilnius
klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
4
redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Administracijos darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančių laivų tinkamumo plaukioti priežiūra, laivo apžiūromis, patikrinimais ir vertinimais, išlaidas atlygina laivybos bendrovė. Šioje dalyje nurodytų išlaidų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pažymėtina jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu tarnybinių komandiruočių išlaidų atlyginimo tvarką nustato Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. Nutarimas Nr. 526 ,,Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo”. Iš įstatymo projekto teksto neaišku, ar įstatymo projekte kalbama apie šį teisės aktą, ar tai turėtų būti naujas teisės aktas. Pritarti. Siūloma įstatymo projekto 4 str. 4 dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Šioje dalyje nurodytų išlaidų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodytos išlaidos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atsakant į keliamą klausimą, pažymėtina, kad šiame punkte turimas galvoje Teisės departamento minimas Lietuvos Respublikos
redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir 29 straipsnio 2 dalis turėtų būti rašomos lietuviškais rašmenimis. Pritarti.
redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės (privatūs juridiniai asmenys) atliks tam tikras funkcijas Lietuvos Respublikos vardu. Pažymėtina, tokia nuostata kelia abejonių dėl jos atitikties Viešojo administravimo įstatymui. Nepritarti. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektą. Atsižvelgus į kilusias pastabas dėl projekto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės) buvo suformuotas pavedimas organizuoti viceministrų lygmens pasitarimą su pastabas teikusiomis institucijomis (Finansų, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijomis ir Vyriausybės Teisės departamentu). Pasitarimo dalyviai, išsiaiškinę tarptautinių klasifikavimo bendrovių statusą, jų veiklos ypatumus, Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, nuostatas, nutarė siūlyti atsisakyti poreikio keisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir nesusieti jo su Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymu, svarstomu Lietuvos Respublikos Seime. Be to, atlikti iš esmės tokias pačias funkcijas klasifikavimo bendrovėms (privatiems juridiniams asmenims) yra numatyta šiuo metu galiojančiame Saugios laivybos įstatyme (4 straipsnis). 472
keičiamoje įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jūrų laivų avarijas ar incidentus tiria susisiekimo ministro paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas)“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Direktyvos 2009/18/EB, kurioje numatyta, jog avarijas ir incidentus tiria įgaliota įstaiga, nuostatas. Nepritarti. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB nuostatos, numato, kad jūrų laivų avarijas ir incidentus tiria įgaliota įstaiga.
Dėl finansinių ir ekonominių priežasčių Lietuvos Respublikoje nėra įsteigta savarankiška įstaiga, turinti savo biudžetą, transportą, ryšio priemones. Siekdama įgyvendinti minimos direktyvos nuostatas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija įsteigė ministerijos sudėtyje Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrių, tiesiogiai pavaldų susisiekimo ministrui. Šiame skyriuje yra orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas, geležinkelių katastrofų tyrimų vadovas ir jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas. Šie pareigūnai, vykdydami tyrimus, atsiskaito tik susisiekimo ministrui. Taip dalinai sprendžiama susiklosčiusi problema. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygyje svarstomas klausimas dėl savarankiškos tyrimų įstaigos įsteigimo ar šių funkcijų perdavimo kitoms valstybės institucijoms, tiesiogiai nesusietoms su transporto veiklos reglamentavimu, organizavimu ir vykdymu. 5. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d., o lydintieji įstatymo projektai Nr. XIIP-814(2), Nr. XIIP-815(2), Nr. XIIP-816(2) pagal jų nuostatas įsigaliotų 2014 m. lapkričio
suderinta. Pritarti. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą lydinčiuosiuose įstatymų projektuose (Nr. XIIP-814(2), Nr. XIIP-815(2) ir Nr. XIIP-816(2)) turi būti nurodyta jų įsigaliojimo data tokia pati kaip ir keičiamo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo projekte – 2015 m. gegužės 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Siūlomas papildymas labai aktualus jūrininkams, kurie dirba Lietuvos saugios laivybos administracijoje (toliau – Administracija). Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad Administracijoje yra pareigybių, kuriose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis privalo turėti jūrinį laipsnį. Tačiau šiems darbuotojams nenumatyta teisė į atostogas jūrinei kvalifikacijai išlaikyti – išplaukti į jūrą. Dirbdami krante jūrininkai jaučia baimę dėl savo jūrinės kvalifikacijos atitikimo. Taip pat darbdaviai, laivų savininkai nenori imti į darbą laive tokių jūrininkų, kurie ilgą laiką dirbo krante. Jūrinį laipsnį turintys asmenys norintys dirbti Administracijoje taip pat turi žinoti apie galimybę ateityje išlaikyti ir tobulinti savo jūrinę kvalifikaciją. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu ir ją išdėstyti taip: „2. Administracijos direktorius nustato Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurie privalo turėti jūrinį laipsnį, pareigybes. Darbo metu šie Administracijos darbuotojai dėvi civilinio jūrų laivyno uniformą, kurios pavyzdžius ir dėvėjimo taisykles tvirtina susisiekimo ministras. Jiems kas 2 metus gali būti suteikiamos iki 6 mėnesių arba kas 1 metus iki 3 mėnesių atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nemokamas.“ Pritarti iš dalies Galiojančio Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis ir Lietuvos Respublikos Seimo narių K. Daukšio ir R.
Daukšio ir R. Paliuko pasiūlymas papildyti įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio nuostatoms, kurios numato, kad karjeros valstybės tarnautojui gali būti suteiktos iki vienerių metų trunkančios atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali pasinaudoti ne dažniau kaip vieną kartą per penkis metus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pritaria pasiūlymui numatyti Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojų teisę į atostogas kvalifikacijai kelti ir siūlo teikiamo įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbuotojams kas penkeri metai gali būti suteikamos iki 6 mėnesių atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nėra mokamas.“ Jei būtų atsižvelgta į siūlymą teikiamo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalis – laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. Tokia šios nuostatos redakcija neprieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio nuostatoms. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
komitetas
DĖL
nariai: R.Žemaitaitis, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Šimašius. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Smetonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai J.Darulis ir A.Kungys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
4
redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Administracijos darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos
Respublikos teritorijoje esančių laivų tinkamumo plaukioti priežiūra, laivo apžiūromis, patikrinimais ir vertinimais, išlaidas atlygina laivybos bendrovė. Šioje dalyje nurodytų išlaidų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pažymėtina jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu tarnybinių komandiruočių išlaidų atlyginimo tvarką nustato Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. Nutarimas Nr. 526 ,,Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo”. Iš įstatymo projekto teksto neaišku, ar įstatymo projekte kalbama apie šį teisės aktą, ar tai turėtų būti naujas teisės aktas. Pritarti. Siūloma įstatymo projekto 4 str.
išlaidų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodytos išlaidos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atsakant į keliamą klausimą, pažymėtina, kad šiame punkte turimas galvoje Teisės departamento minimas Lietuvos Respublikos
redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir 29 straipsnio 2 dalis turėtų būti rašomos lietuviškais rašmenimis. Pritarti. 84
redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės (privatūs juridiniai asmenys) atliks tam tikras funkcijas Lietuvos Respublikos vardu. Pažymėtina, tokia nuostata kelia abejonių dėl jos atitikties Viešojo administravimo įstatymui. Nepritarti. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektą. Atsižvelgus į kilusias pastabas dėl projekto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės) buvo suformuotas pavedimas organizuoti viceministrų lygmens pasitarimą su pastabas teikusiomis institucijomis (Finansų, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijomis ir Vyriausybės Teisės departamentu). Pasitarimo dalyviai, išsiaiškinę tarptautinių klasifikavimo bendrovių statusą, jų veiklos ypatumus, Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, nuostatas, nutarė siūlyti atsisakyti poreikio keisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir nesusieti jo su Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymu, svarstomu Lietuvos Respublikos Seime. Be to, atlikti iš esmės tokias pačias funkcijas klasifikavimo bendrovėms (privatiems juridiniams asmenims) yra numatyta šiuo metu galiojančiame Saugios laivybos įstatyme (4 straipsnis). 472 4.
472
keičiamoje įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jūrų laivų avarijas ar incidentus tiria susisiekimo ministro paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas)“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Direktyvos 2009/18/EB, kurioje numatyta, jog avarijas ir incidentus tiria įgaliota įstaiga, nuostatas. Nepritarti. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB nuostatos, numato, kad jūrų laivų avarijas ir incidentus tiria įgaliota įstaiga. Dėl finansinių ir ekonominių priežasčių Lietuvos Respublikoje nėra įsteigta savarankiška įstaiga, turinti savo biudžetą, transportą, ryšio priemones. Siekdama įgyvendinti minimos direktyvos nuostatas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija įsteigė ministerijos sudėtyje Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrių, tiesiogiai pavaldų susisiekimo ministrui. Šiame skyriuje yra orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas, geležinkelių katastrofų tyrimų vadovas ir jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas. Šie pareigūnai, vykdydami tyrimus, atsiskaito tik susisiekimo ministrui. Taip dalinai sprendžiama susiklosčiusi problema. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygyje svarstomas klausimas dėl savarankiškos tyrimų įstaigos įsteigimo ar šių funkcijų perdavimo kitoms valstybės institucijoms, tiesiogiai nesusietoms su transporto veiklos reglamentavimu, organizavimu ir vykdymu. 5. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d., o lydintieji įstatymo projektai Nr. XIIP-814(2), Nr. XIIP-815(2), Nr. XIIP-816(2) pagal jų nuostatas įsigaliotų 2014 m. lapkričio
suderinta. Pritarti. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą lydinčiuosiuose įstatymų projektuose (Nr. XIIP-814(2), Nr. XIIP-815(2) ir Nr.
XIIP-815(2) ir Nr. XIIP-816(2)) turi būti nurodyta jų įsigaliojimo data tokia pati kaip ir keičiamo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo projekte – 2015 m. gegužės 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-10-07 Išrašas iš 2014-10-07 rašto Nr.4-01-5897: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antikorupcinio pobūdžio nuostatų, kurios sudarytų galimybę korupcijos rizikos veiksniams pasireikšti, projekte Nr. XIP-3151(3) nenustatyta. Atsižvelgti. 11
pastabas ir pasiūlymus, kurie projekto Nr. XIP-3151(3) teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį:
Projekto Nr. XIP-3151(3) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Saugios laivybos įstatymas nustato <...> atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą“. Pažymėtina, kad projekte nėra įtvirtinta nuostatų, reglamentuojančių atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą. Taip pat šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad į šį projektą atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą reglamentuojančios nuostatos neperkeliamos iš galiojančio teisės akto. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto Nr. XIP-3151(3) 1 straipsnio 1 dalį ir išbraukti nuostatą, kad Saugios laivybos įstatymas nustato atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą. Pritarti. 36,39 1,8
Projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnio 8 dalyje nustatoma, jog ,,Administracija turi teisę atsisakyti atestuoti įmonę, sustabdyti atestuotą veiklą ar jos dalį ar panaikinti atestacijos galiojimą.
Šie veiksmai įforminami Administracijos direktoriaus įsakymu.“ Manome, kad viename iš straipsnių įtvirtinta nuostata dėl Administracijos teisės atestuoti įmonę yra perteklinė. Siūlome šią nuostatą palikti viename minėtų projekto straipsnių. Pritarti. Išbraukti 36 straipsnio 1 dalyje pasikartojančias nuostatas, išdėstytas 39 straipsnio 8 dalyje. 43 Galiojančio Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ,,<...> darbuotojams kas 2 metus gali būti suteikiamos iki 6 mėnesių atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą“. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ,,pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus“. Tiek esamas, tiek numatomas teisinis reguliavimas riboja galimybes trumpiau nei 2 ar 5 metus dirbusiam darbuotojui pasinaudoti teise eiti atostogų kvalifikacijai tobulinti, nors Valstybės tarnybos įstatymas suteikia teisę ne trumpiau kaip 3 mėnesius dirbusiam darbuotojui bet kada, bet ne daugiau nei vieną kartą per 5 metus, eiti atostogų kvalifikacijai tobulinti, kurios negali trukti ilgiau nei vienerius metus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti projektu Nr.
XIP-3151(4) papildomo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatą ir jos formuluotę suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Pritarti. 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbuotojams kas penkeri metai kartą per penkerius metus gali būti suteikiamos iki 6 mėnesių vienerių metų atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nėra mokamas.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Siūlomas papildymas labai aktualus jūrininkams, kurie dirba Lietuvos saugios laivybos administracijoje (toliau – Administracija). Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad Administracijoje yra pareigybių, kuriose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis privalo turėti jūrinį laipsnį. Tačiau šiems darbuotojams nenumatyta teisė į atostogas jūrinei kvalifikacijai išlaikyti – išplaukti į jūrą. Dirbdami krante jūrininkai jaučia baimę dėl savo jūrinės kvalifikacijos atitikimo. Taip pat darbdaviai, laivų savininkai nenori imti į darbą laive tokių jūrininkų, kurie ilgą laiką dirbo krante. Jūrinį laipsnį turintys asmenys norintys dirbti Administracijoje taip pat turi žinoti apie galimybę ateityje išlaikyti ir tobulinti savo jūrinę kvalifikaciją. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu ir ją išdėstyti taip: „2. Administracijos direktorius nustato Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurie privalo turėti jūrinį laipsnį, pareigybes.
Darbo metu šie Administracijos darbuotojai dėvi civilinio jūrų laivyno uniformą, kurios pavyzdžius ir dėvėjimo taisykles tvirtina susisiekimo ministras. Jiems kas 2 metus gali būti suteikiamos iki 6 mėnesių arba kas 1 metus iki 3 mėnesių atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nemokamas.“ Pritarti iš dalies Galiojančio Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis ir Lietuvos Respublikos Seimo narių K. Daukšio ir R. Paliuko pasiūlymas papildyti įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio nuostatoms, kurios numato, kad karjeros valstybės tarnautojui gali būti suteiktos iki vienerių metų trunkančios atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali pasinaudoti ne dažniau kaip vieną kartą per penkis metus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pritaria pasiūlymui numatyti Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojų teisę į atostogas kvalifikacijai kelti ir siūlo teikiamo įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbuotojams kartą per penkerius metus gali būti suteikiamos iki vienerių metų atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nėra mokamas.“ Teikiamo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. Tokia šios nuostatos redakcija neprieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio nuostatoms. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2014-10-0835 Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Galiojančiame Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme yra praktiškai analogiškas 35 straipsnis. Tačiau derinant su suinteresuotomis ministerijomis naujos redakcijos minimo įstatymo projektą, šio straipsnio buvo klaidingai atsisakyta. Manome, kad atsisakyti šio straipsnio yra netikslinga, nes neliko įstatymo leidėjo įgaliojimo susisiekimo ministrui nustatyti papildomus reikalavimus Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems specialiosios paskirties, gelbėjimo, greitaeigiams ir tradiciniams laivams. Šių kategorijų laivams taikomi Europos Sąjungos teisės aktų ir/arba neprivalomo pobūdžio Tarptautinės jūrų organizacijos kodeksai. Galiojančiame Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme esantis analogiškas straipsnis pavedė ministrui nustatyti reikalavimus minėtiesiems laivams ir leido operatyviai perkelti techninio pobūdžio Europos Sąjungos reikalavimus į nacionalinę teisę. Nesant tokio įgaliojimo, bus apsunkintas savalaikis Europos Sąjungos teisės perkėlimas ir praktiškai neliks galimybės prireikus skubiai keisti galiojančius susisiekimo ministro įsakymais nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikri reikalavimai, pvz. žvejybos laivams (direktyva 97/70/EB) yra taikomi tam tikro ilgio laivams (24 m. ir ilgesniems), tuo tarpu mažesniems laivams turi būti taikomi nacionaliniai reikalavimai. Nesant tarptautinių reikalavimų ir įgaliojimo susisiekimo ministrui, tokiems laivams nebūtų galimybės nustatyti techninių reikalavimų ir jie atsidurtų tam tikroje teisinėje kryžkelėje.
Siūloma 35 straipsnio redakcija papildyta tradiciniais laivais, o galiojančiame įstatyme yra sąvoka
„tradicinis laivas“, nes Lietuva prisijungė prie Londono memorandumo dėl
tradicinių laivų naudojimo Europos Sąjungos vandenyse. Tradiciniai laivai didesne ar mažesne dalimi negali atitikti šiuolaikiniams laivams taikomų reikalavimų, taikomų dėl jų konstrukcijos, naudojamos įrangos ir kt. Todėl tokiems laivams paprastai taikomi alternatyvūs reikalavimai (pvz. vietoje priešgaisrinės įrangos numatomi budėjimai ir pan.). Tai daroma nacionaliniais teisės aktais. Todėl būtina įstatymu suteikti susisiekimo ministrui įgaliojimą nustatyti tradiciniams laivams paprastesnius reikalavimus dėl jų eksploatacijos ir siekiant užtikrinti saugų jų plaukiojimą. Pasiūlymas Papildyti įstatymo projektą nauju 35 straipsniu: „35 straipsnis. Reikalavimai specialios paskirties, gelbėjimo, greitaeigiams ir tradiciniams laivams. Specialios paskirties, gelbėjimo, greitaeigiams ir tradiciniams laivams papildomus tinkamumo plaukioti, budėjimo, navigacinės įrangos ir įgulų parengimo reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija, atsižvelgdami į atitinkamus tarptautinius saugios laivybos reikalavimus.“ Pritarti. 38 Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos taikomos visiems jūrų uostams (Klaipėdos, Šventosios jūrų uostams ir Būtingės naftos terminalui), todėl negalima Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taisyklių reikalavimus taikyti kitiems uostams, neįvertinus jų individualių poreikių. Visi jūrų uostai turi savo laivybos taisykles, kurias tvirtina susisiekimo ministras. Šiose taisyklėse ir bus nustatytas švartuotojų skaičius, kuris atitiks kiekvieno jūrų uosto (terminalo) sąlygas.
Pasiūlymas Pakeisti 38 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) turėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto jūrų uosto laivybos taisyklėse nustatytą švartuotojų skaičių;.“ Pritarti. 38 Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių patikrinimo bei saugaus darbo atlikimo tvarką. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai nereglamentuoja narų veiklos. Tačiau yra susisiekimo ministro 2003 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 3-57 patvirtintos Narų darbo bendrosios saugos taisyklės. Šios taisyklės neturi juridinio pagrindo, nes joks teisės aktas neįpareigoja susisiekimo ministro tvirtinti tokio pobūdžio taisyklių. Be to narų veikla nepriskiriama transporto srities reguliavimo klausimams. Minėtos taisyklės yra pasenusios ir visiškai neatitinka šiuolaikinės narų veiklos organizavimo ir narų naudojamos šiuolaikinės įrangos reikalavimų. Daugelis Lietuvos Respublikos įstaigų ir įmonių, užsiimančių narų veikla, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, parengė ir pasitvirtino įmonių narų darbų saugos taisykles ir jomis vadovaujasi. Tačiau kai kurios įmonės, numatančios vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje, neturi patvirtintų taisyklių.
Todėl siūloma papildyti įstatymo projekto 38 straipsnį 12 dalimi, kuri nustato, kad įmonė, siekianti vykdyti povandeninius techninius darbus ir būti atestuota, turi turėti ir Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikti įmonės vadovo patvirtintas narų darbų saugos taisykles. Visa tai užtikrintų saugų narų darbą ir jų sveikatos apsaugą. Pasiūlymas Papildyti 38 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Papildomi reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostose ir jūroje – turėti įmonės vadovo patvirtintas narų darbų saugos taisykles.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis