Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio Pakeitimo įstatymas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir
(ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Šiuo atveju investicijos ir vieneto apmokestinamasis pelnas apskaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Mindaugas Skritulskas Kazimieras Starkevičius Ieva Pakarklytė
Projekto Nr. XIVP-1295 (2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio Pakeitimo įstatymas
Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) Vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir (ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant lengvatinį (0 procentų) mokesčio tarifą. Šiame punkte nurodyta apmokestinimo tvarka taikoma įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė nei 50 mln. Eur; “
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Mindaugas Skritulskas Kazys Starkevičius Ieva Pakarklytė Andrius Kupčinskas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtinta, kad prioritetinė mokesčių sistemos pokyčio kryptis – augančiai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai (218.4. punktas). Tarp konkrečių priemonių šiame punkte numatyta galimybė keisti įmonių pelno mokestį atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Lietuvos kaimyninės šalys, tokios kaip Estija, Latvija, o nuo šių metų ir Lenkija taiko skirstomojo pelno apmokestinimo sistemą, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, reikalinga ieškoti sprendimų, kad būtume konkurencingi regione. Įstatymo projektas teikiamas siekiant sustiprinti Lietuvos pozicijas, pritraukiant užsienio investicijas ir prisidėti prie viso regiono sėkmės, suvienodinant mokestinę sistemą su kaimyninėmis šalimis. Pažymėtina, kad apmokestinant reinvestuojamą pelną kuriamos paskatos šį apmokestinamąjį pelną minimizuoti. Jo neapmokestinant verslui nelieka paskatų ieškoti dirbtinų priemonių minimizuoti, kartu, tampa lengviau valdyti pinigų srautus, kai pelningą veiklos laikotarpį seka nuostolingi metai. Pavyzdžiui, Estijos patirtis rodo, kad pelno mokesčiu apmokestinant tik paskirstytąjį pelną, valstybės biudžeto pajamos iš šio mokesčio skaičiuojant vienam gyventojui yra 1,5 karto didesnės nei Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Skritulskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvoje šiuo metu taikoma klasikinė sistema, kai pelnas apmokestinamas jo gavimo momentu. Pajamos iš paskirstytojo pelno (taip pat ir reinvestuojamo) apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos apmokestinamojo vieneto ir užsienio apmokestinamojo vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą ir darbo vietų kūrimą, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Numatytu atveju investicijos ir vieneto apmokestinamasis pelnas būtų apskaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tikimasi, kad įgyvendinus įstatymo projekto nuostatas bus užtikrintas didesnis Lietuvos ekonomikos bei investicijų efektyvumas: įmonės turės realių lėšų šaltinių investicijoms ir plėtrai, sumažės jų poreikis skolintis, sumažės paskatos verstis šešėline veikla ir dirbtinai mažinti apmokestinamąjį pelną. Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės ir prie Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyto siekio 2030 m. 45 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. Neapmokestindami reinvestuojamo pelno išvengtume šių neigiamų padarinių. Verslui – tai reikš gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą o įmonės darbuotojams – ateities darbo vietų išsaugojimą ir atlyginimų augimą. Perėjus prie skirstomojo pelno mokesčio modelio, visiems ūkio subjektams, įskaitant ir smulkųjį verslą, bus supaprastinta mokestinė apskaita bei sumažinta administracinė našta, palengvintos investicijų sąlygos, užtikrintų mažesnį paskolų poreikį, pagerintų įmonių kreditingumą, ect. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, nustatančius investicijas ir vieneto apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Finansų ministerija, atsižvelgdama į XVIII-osios Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, suformavo mokesčių darbo grupę ir pakvietė visuomenę telktis bei pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Įstatymo projekto nuostatos inkorporuotinos į šios darbo grupės sisteminius pasiūlymus ir iš jų sekančius teisės aktų pakeitimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Prognozuojama, kad priėmus įstatymo projektą, pirmuosius metus pasireikštų neigiamas poveikis biudžetui. Finansų ministerijos skaičiavimais, Lietuvos atveju tai sudarytų iki 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2021-12-22 Nr. 1.16-32 raštu Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komitetui pateiktoje analizėje, remiantis Estijos patirtimi, nurodoma, kad pirmaisiais pakeitimų įsigaliojimo metais galimas pelno mokesčio pajamų sumažėjimas, kuris ateinančiais laikotarpiais bus kompensuotas dėl aktyvesnės investicinės veiklos, sukurtų darbo vietų, augančio ekonomikos našumo, konkurencingumo ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo, o aktyvesnė investicinė veikla tiesiogiai generuoja pajamas į biudžetą. Remiantis Estijos pavyzdžiu, galima prognozuoti, kad apmokestinant tik paskirstytąjį pelną valstybės pajamos į biudžetą pirmaisiais metais reikšmingai nesumažės, o netrukus pradės augti. Įvykdžius pelno mokesčio reformą 2000 m., Estijoje oficialus įmonių pelnas išaugo kelis kartus. Pirminius pelno mokesčio pajamų nuostolius Estijoje lėmė su mokesčių sistemos pakeitimais nesusiję veiksniai (bendras ekonomikos nuosmukis dėl 1998–1999 m. Rusijos krizės). Jau 2003 m. Estijos pelno mokesčio pajamos, palyginti su 2000 m., beveik patrigubėjo. Išaugo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas. 2000 m. GPM pajamos į biudžetą siekė 421 mln. eurų, 2010 m. – 776 mln. eurų, o 2018 m. – 1
leidžia nuolat didinti visuomenės poreikių finansavimą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „Pelno mokesčio tarifas“ 15.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Mindaugas Skritulskas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtinta, kad prioritetinė mokesčių sistemos pokyčio kryptis – augančiai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai (218.4. punktas). Tarp konkrečių priemonių šiame punkte numatyta galimybė keisti įmonių pelno mokestį atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Lietuvos kaimyninės šalys, tokios kaip Estija, Latvija, o nuo šių metų ir Lenkija taiko skirstomojo pelno apmokestinimo sistemą, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, reikalinga ieškoti sprendimų, kad būtume konkurencingi regione. Įstatymo projektas teikiamas siekiant sustiprinti Lietuvos pozicijas, pritraukiant užsienio investicijas ir prisidėti prie viso regiono sėkmės, suvienodinant mokestinę sistemą su kaimyninėmis šalimis. Pažymėtina, kad apmokestinant reinvestuojamą pelną kuriamos paskatos šį apmokestinamąjį pelną minimizuoti. Jo neapmokestinant verslui nelieka paskatų ieškoti dirbtinų priemonių minimizuoti, kartu, tampa lengviau valdyti pinigų srautus, kai pelningą veiklos laikotarpį seka nuostolingi metai. Pavyzdžiui, Estijos patirtis rodo, kad pelno mokesčiu apmokestinant tik paskirstytąjį pelną, valstybės biudžeto pajamos iš šio mokesčio skaičiuojant vienam gyventojui yra 1,5 karto didesnės nei Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Skritulskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvoje šiuo metu taikoma klasikinė sistema, kai pelnas apmokestinamas jo gavimo momentu. Pajamos iš paskirstytojo pelno (taip pat ir reinvestuojamo) apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos apmokestinamojo vieneto ir užsienio apmokestinamojo vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą ir darbo vietų kūrimą, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. lengvata galėtų būti pritaikoma įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė nei 50 mln. Eur. Tikimasi, kad įgyvendinus įstatymo projekto nuostatas bus užtikrintas didesnis Lietuvos ekonomikos bei investicijų efektyvumas: įmonės turės realių lėšų šaltinių investicijoms ir plėtrai, sumažės jų poreikis skolintis, sumažės paskatos verstis šešėline veikla ir dirbtinai mažinti apmokestinamąjį pelną. Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės ir prie Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyto siekio 2030 m. 45 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. Neapmokestindami reinvestuojamo pelno išvengtume šių neigiamų padarinių. Verslui – tai reikš gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą o įmonės darbuotojams – ateities darbo vietų išsaugojimą ir atlyginimų augimą. Perėjus prie skirstomojo pelno mokesčio modelio, visiems ūkio subjektams, įskaitant ir smulkųjį verslą, bus supaprastinta mokestinė apskaita bei sumažinta administracinė našta, palengvintos investicijų sąlygos, užtikrintų mažesnį paskolų poreikį, pagerintų įmonių kreditingumą, ect. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, nustatančius investicijas ir vieneto apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Finansų ministerija, atsižvelgdama į XVIII-osios Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, suformavo mokesčių darbo grupę ir pakvietė visuomenę telktis bei pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Įstatymo projekto nuostatos inkorporuotinos į šios darbo grupės sisteminius pasiūlymus ir iš jų sekančius teisės aktų pakeitimus. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Prognozuojama, kad priėmus įstatymo projektą, pirmuosius metus pasireikštų neigiamas poveikis biudžetui. Finansų ministerijos skaičiavimais, Lietuvos atveju tai sudarytų iki 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo. Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2021-12-22 Nr. 1.16-32 raštu Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komitetui pateiktoje analizėje, remiantis Estijos patirtimi, nurodoma, kad pirmaisiais pakeitimų įsigaliojimo metais galimas pelno mokesčio pajamų sumažėjimas, kuris ateinančiais laikotarpiais bus kompensuotas dėl aktyvesnės investicinės veiklos, sukurtų darbo vietų, augančio ekonomikos našumo, konkurencingumo ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo, o aktyvesnė investicinė veikla tiesiogiai generuoja pajamas į biudžetą. Remiantis Estijos pavyzdžiu, galima prognozuoti, kad apmokestinant tik paskirstytąjį pelną valstybės pajamos į biudžetą pirmaisiais metais reikšmingai nesumažės, o netrukus pradės augti. Įvykdžius pelno mokesčio reformą 2000 m., Estijoje oficialus įmonių pelnas išaugo kelis kartus. Pirminius pelno mokesčio pajamų nuostolius Estijoje lėmė su mokesčių sistemos pakeitimais nesusiję veiksniai (bendras ekonomikos nuosmukis dėl 1998–1999 m. Rusijos krizės). Jau 2003 m. Estijos pelno mokesčio pajamos, palyginti su 2000 m., beveik patrigubėjo. Išaugo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas. 2000 m. GPM pajamos į biudžetą siekė 421 mln. eurų, 2010 m. – 776 mln. eurų, o 2018 m. – 1
leidžia nuolat didinti visuomenės poreikių finansavimą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „Pelno mokesčio tarifas“
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo nariai: Mindaugas Skritulskas Ieva Pakarklytė Andrius Kupčinskas
2022-01-26 Nr. XIVP-1295 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir papildyti jį nuostata, jog vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą
apskaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytina projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 1.1. Projektu siūloma nustatyti, kad vieneto pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, kai vieneto pelnas panaudotas: 1) investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas; 2) investicijoms į verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą; 3) naujoms darbo vietoms sukurti. Konkrečią investicijų ir apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką siūloma nustatyti Vyriausybės nutarimu. Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Teikiamu projektu siūloma įtvirtinti, kad apmokestinimo tvarka (investicijų ir apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka) būtų nustatyta ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu – Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog projekte nesiūloma nustatyti sąlygų, kurioms esant būtų taikoma siūloma apmokestinimo tvarka, pavyzdžiui, kiek laiko turi būti naudojami įrenginiai ar kitas ilgalaikis turtas, kokie įrenginiai ar kitas turtas laikomi didinančiais gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, kokios sąlygos taikomos naujų darbo vietų sukūrimui, kiek laiko jos turi būti išsaugomos ir t. t. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina projekto nuostatų, numatančių, kad investicijos ir vieneto apmokestinamasis pelnas apskaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai. 1.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas.
Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimai). Projekto nuostatos yra neaiškios, netikslios ir nesuderintos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Pirma, projekto nuostatos ydingos ne tik tuo aspektu, kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų apskaičiuojamos investicijos ir vieneto apmokestinamasis pelnas, tačiau ir tuo, kad Vyriausybė šią tvarką įpareigojama nustatyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. (projekto 2 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Taigi pagal projekto nuostatas susidarytų tokia situacija, kai pelno mokesčiu apmokestinami subjektai visus 2022 metus nežinotų konkrečių sąlygų, kaip bus apmokestinami pelno mokesčiu už 2022 metus. Antra, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatytas pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas 15 procentų mokesčio tarifu. Tuo tarpu projekto rengėjų siūlymu, toliau kalbama apie vieneto pelno, panaudoto investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą, apmokestinimą. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis ir kodėl teikiamas siūlymas dėstomas tame pačiame punkte, kuriame reglamentuojamas pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas. Svarstytina, ar teikiamas siūlymas neturėtų būti išdėstytas atskira keičiamo įstatymo struktūrine dalimi. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas.
Trečia, kaip minėta šios išvados 1.1 pastaboje, nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikomos projekto nuostatos. Pavyzdžiui, ar vieneto pelnas, kuriam taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, būtų ribojamas kokiu nors dydžiu; kiek laiko turi būti naudojami įrenginiai ar kitas ilgalaikis turtas; kokie įrenginiai ar kitas turtas laikomi didinančiais gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, kokios sąlygos taikomos naujų darbo vietų sukūrimui, kiek laiko jos turi būti išsaugomos. Pažymėtina, jog keičiamame įstatyme nustatant taisykles, pagal kurias apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas, yra įtvirtintos konkrečios taisyklės, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo V skyriuje reglamentuojama leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų tvarka. Ketvirta, projekte vartojamos sąvokos „atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios technologijos“,
„verslo plėtra“ nėra aiškios bei apibrėžtos keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į
tai, kad nuo to priklausytų vieneto apmokestinimas, siūlytina projektą atitinkamai pakoreguoti. Penkta, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12¹ dalyje yra įtvirtinta, kas laikoma investiciniu projektu, o keičiamo įstatymo 46¹straipsnyje yra nustatytas apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Šešta, keičiamo įstatymo VII skyriuje yra nustatytas dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 2.
dalimi siūlomas projekto įsigaliojimas 2023 m. sausio 1 d., tačiau šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlytina nurodyti 2023 metus. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamasis raštas koreguotinas, nes jis stokoja 5 ir 6 dalių bei jame yra dvi 14 dalys. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-03-22 Nr. XIVP-1295(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį ir papildyti ją 5 punktu, nustatančiu, jog vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą
Pavyzdžiui, ar vieneto pelnas, kuriam taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, būtų ribojamas kokiu nors dydžiu; kiek laiko turi būti naudojami įrenginiai ar kitas ilgalaikis turtas; kokie įrenginiai ar kitas turtas laikomi didinančiais gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, kokios sąlygos taikomos naujų darbo vietų sukūrimui, kiek laiko jos turi būti išsaugomos. Pažymėtina, jog keičiamame įstatyme nustatant taisykles, pagal kurias apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas, yra įtvirtintos konkrečios taisyklės, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo V skyriuje reglamentuojama leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų tvarka. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taigi projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo taisyklės, nuo kurių priklausys vieneto pelno apmokestinimas, bus nustatytos ne keičiamame įstatyme, o įstatymą įgyvendinančiame teisės akte. Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina projekto nuostatų, aiškiai nenustatančių visų vieneto pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą sąlygų, atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai. 1.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimai). Projekto nuostatos yra neaiškios, netikslios ir nesuderintos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Pirma, projekte vartojamos sąvokos „atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios technologijos“,
„verslo plėtra“ nėra aiškios bei apibrėžtos keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į
tai, kad nuo to priklausytų vieneto apmokestinimas, siūlytina projektą atitinkamai pakoreguoti.
Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12¹ dalyje yra įtvirtinta, kas laikoma investiciniu projektu, o keičiamo įstatymo 46¹straipsnyje yra nustatytas apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Trečia, keičiamo įstatymo VII skyriuje yra nustatytas dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „vieneto pelnas“ keistina formuluote „vieneto apmokestinamasis pelnas“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „lengvatinį (0 procentų) mokesčio tarifą“ tikslintina atsisakant perteklinio žodžio ir ją pakeičiant formuluote „0 procentų mokesčio tarifą“. 4. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nevertėtų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojamos formuluotės „išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant lengvatinį (0 procentų) mokesčio tarifą“ keisti tikslia nuorodą į konkrečius keičiamo įstatymo straipsnius. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
„Šiame punkte nurodyta apmokestinimo tvarka taikoma įmonėms, kurių apyvarta yra
mažesnė nei 50 mln. Eur“ tikslintina vartojant tikslesnes sąvokas: vietoj
„įmonėms“ įrašant „vienetams“, vietoj „apyvarta“ įrašant „metinė apyvarta per
praėjusius finansinius metus“, vietoj „mln. Eur“ įrašant „milijonų eurų“.
Eur“ įrašant „milijonų eurų“. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo šio sakinio nevertėtų įterpti pirmojo sakinio pradžioje (pavyzdžiui, „vienetų, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus buvo mažesnė nei 50 milijonų eurų, apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms<...>“). 6. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Atsižvelgus į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje esantis žodžiai „nauju“ bei
„ir jį išdėstyti taip“ brauktini kaip pertekliniai. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-03-30
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Kasparas Adomaitis, pavaduojantis Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Renata Dirgelienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį ir papildyti ją 5 punktu, nustatančiu, jog vieneto pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir (ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant lengvatinį (0 procentų) mokesčio tarifą. Šiame punkte nurodyta apmokestinimo tvarka taikoma įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė nei 50 mln. Eur. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytina projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio
valstybės principui. 1.1. Projektu siūloma nustatyti, kad vieneto pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, kai vieneto pelnas panaudotas: 1) investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas; 2) investicijoms į verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą; 3) naujoms darbo vietoms sukurti. Nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikomos projekto nuostatos. Pavyzdžiui, ar vieneto pelnas, kuriam taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, būtų ribojamas kokiu nors dydžiu; kiek laiko turi būti naudojami įrenginiai ar kitas ilgalaikis turtas; kokie įrenginiai ar kitas turtas laikomi didinančiais gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, kokios sąlygos taikomos naujų darbo vietų sukūrimui, kiek laiko jos turi būti išsaugomos.
Pažymėtina, jog keičiamame įstatyme nustatant taisykles, pagal kurias apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas, yra įtvirtintos konkrečios taisyklės, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo V skyriuje reglamentuojama leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų tvarka. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taigi projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo taisyklės, nuo kurių priklausys vieneto pelno apmokestinimas, bus nustatytos ne keičiamame įstatyme, o įstatymą įgyvendinančiame teisės akte. Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina projekto nuostatų, aiškiai nenustatančių visų vieneto pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą sąlygų, atitiktis Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai. 1.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimai). Projekto nuostatos yra neaiškios, netikslios ir nesuderintos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Pirma, projekte vartojamos sąvokos
„atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios technologijos“, „verslo
plėtra“ nėra aiškios bei apibrėžtos keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, kad nuo to priklausytų vieneto apmokestinimas, siūlytina projektą atitinkamai pakoreguoti.
Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12¹ dalyje yra įtvirtinta, kas laikoma investiciniu projektu, o keičiamo įstatymo 46¹straipsnyje yra nustatytas apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Trečia, keičiamo įstatymo VII skyriuje yra nustatytas dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su projektu siūlomomis nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Nepritarti Vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dėl mokesčių įstatymų, kuriuose nustatomi nauji mokesčiai, nauji mokesčio tarifai, turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Todėl neaiškios ir netikslios Įstatymo projekto nuostatos bus tikslinamos ir suderintos tarpusavyje su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, gavus Vyriausybės išvadą. 3. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos
teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė