1388 Įstatymo projektas Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIVP-1521 2022-04-19 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Aiškinamasis raštas

2022-04-19 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PATAISOS PAREIGŪNŲ VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XIII-1387 PAKEITIMO ĮSTATYMO ir SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu veikia 10 atskirų juridinių asmenų, kurie atsakingi už arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą, pareigūnų rengimą bausmių vykdymo sistemai: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai, laisvės atėmimo vietų ligoninė ir mokymo centras (toliau kartu – bausmių vykdymo sistemos įstaigos). Kalėjimų departamentas – centrinė statutinė įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – metodinis vadovavimas pataisos įstaigoms ir tardymo izoliatoriams, šių įstaigų veiklos kontrolė ir koordinavimas. Pataisos įstaigos ir tardymo izoliatoriai – vykdo laisvės atėmimo bausmes ir suėmimą, mokymo centras – rengia pataisos pareigūnus, laisvės atėmimo vietų ligoninė – užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems ir nuteistiesiems. Vertinant tokios decentralizuotos bausmių vykdymo sistemos veiklą praktikoje, nustatyti esminiai šios sistemos trūkumai, neleidžiantys bausmių vykdymo sistemai tobulėti ir siekti efektyvių rezultatų nuteistųjų resocializacijos srityje:

1Lietuvoje veikia 8 pataisos įstaigos ir tardymo izoliatoriai. Tačiau jų užimtumas skiriasi kelis ir daugiau kartų (žr. 1 grafiką), kas kartu sąlygoja neracionalų lėšų ir infrastruktūros naudojimą, ypatingai mažiau užpildytose įstaigose (žr. 2 grafiką), kas, be kita ko, ne kartą konstatuota Teisingumo ministerijos atliktų laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklos auditų išvadose. 1 grafikas

2 grafikas

2Bausmių vykdymo sistemos 66 administracijos padaliniuose dirba apie 2900 darbuotojų (statutinių valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį).

Dėl decentralizuoto valdymo, apie pusę visų administracijos padalinių atlieka bendrąsias (turto valdymo, materialinio aprūpinimo, žmogiškųjų išteklių valdymo ir pan.) funkcijas, o šiuose padaliniuose dirba net 1/3 visų darbuotojų, kai resocializaciją vykdančių darbuotojų skaičius (250) yra tris kartus mažesnis ir jiems tenka dirbti su 5000 nuteistųjų ir suimtųjų. Taigi, dėl nesubalansuoto personalo, kenčia ne tik nuteistųjų resocializacijos kokybė, bet ir patys darbuotojai, negalėdami tinkamai atlikti jiems deleguotų funkcijų. 3. Skirtingose bausmių vykdymo sistemos įstaigose identiškas funkcijas vykdantiems darbuotojams mokamas skirtingas darbo užmokestis, kas neigiamai veikia bausmių vykdymo sistemos bendruomenę (žr. 3 grafiką), didina pareigūnų kaitą, neskatina naujų darbuotojų atėjimo į bausmių vykdymo sistemą (per metus tarnybą (darbą) palieka ir ją papildo apie 500 (15 proc.) visų darbuotojų), o nuolatinis pareigūnų trūkumas siekia apie 10 proc. ir stebima šio trūkumo didėjimo tendencija). 3 grafikas

4Bausmių vykdymo sistemos darbuotojams vadovauja apie 100 įvairios grandies vadovų. Vadovaujančių pareigybių gausa ne tik suponuoja didesnius poreikius darbo užmokesčio fondui, bet ir vieningos praktikos stoką nuteistųjų resocializacijos srityje, personalo ir turto valdyme. Pvz., nuteistiesiems taikomų resocializacijos programų skaičius bausmių vykdymo sistemos įstaigose skiriasi 7 kartus (žr. 4 grafiką). 4 grafikas

Vieningos praktikos stoka resocializacijos srityje ypatingai neigiamai veikia nuteistųjų parengimą gyvenimui visuomenėje.

Kaip antai, Alytaus pataisos namuose vienas mažiausių vykdomų resocializacijos priemonių skaičius, tad ir iš šios įstaigos lygtinai paleidžiamų nuteistųjų skaičius nesiekia 40 proc. nuo bendro paleidžiamų iš šios įstaigos asmenų skaičiaus. Kitose įstaigose, kur vykdoma daugiau įvairių resocializacijos priemonių, lygtinai paleidžiamų nuteistųjų dalis sudaro ne mažiau kaip 48 proc. (pvz., Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Vilniaus pataisos namai) nuo visų paleidžiamų asmenų skaičiaus. 5. Bausmių vykdymo sistemoje iš specialiąsias funkcijas (nuteistųjų apsauga ir priežiūra, resocializacija) atliekančių darbuotojų, didžioji dalis nukreipta į apsaugos ir priežiūros funkcijų vykdymą (apie 50-60 proc. viso pataisos įstaigų personalo), kai pagal mokslininkų rekomendacijas 80-90 proc. pataisos įstaigų darbuotojų turėtų dirbti dinaminio saugumo principais[¹]. 6. Per pastaruosius 30 metų, bausmių vykdymo sistemos infrastruktūroje nepasiekta reikšmingų pokyčių, kad nuteistieji bausmę galėtų atlikti saugiomis sąlygomis, o taip pat ir visuomenė būtų apsaugota nuo šių asmenų nusikalstamų veiksmų. Bausmių vykdymo sistemos įstaigose tik apie 28 proc. laikomų asmenų apgyvendinti kamerų tipo patalpose (po 1-4 asmenis), kiti – bendrabučiuose (po 10-20 asmenų). Nuteistųjų apgyvendinimas bendrabučiuose didina rizikas dėl šių asmenų pakartotino nusikalstamumo (per metus bausmes vykdančiose įstaigose pradedama apie 700 ikiteisminių tyrimų dėl šiose įstaigose bausmę atliekančių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, iš jų 93,2 proc. dėl bendrabučiuose apgyvendintų nuteistųjų nusikalstamų veikų). 7. Bausmių vykdymo sistemos įstaigų procesų skaitmenizavimas vyksta padrikai, kadangi kiekviena įstaiga iš esmės sprendžia savarankiškai, kokius procesus skaitmenizuoti ir pan.

Tai neleidžia užtikrinti tinkamo informacijos apsikeitimo tiek tarp pačių bausmių vykdymo sistemos įstaigų, tiek tarp šių įstaigų ir kitų institucijų. Be to, didžioji dalis procesų lieka neskaitmenizuoti ir reikalauja gerokai didesnių žmogiškųjų ir laiko resursų, išlieka didelė rizika priimti netinkamus sprendimus (pvz., dėl nuteistųjų paleidimo į laisvę anksčiau ar vėliau teismo sprendime nustatyto termino ir pan.). 8. Mokymo centras neparuošia reikiamo pareigūnų skaičiaus bausmių vykdymo sistemai. Kasmet parengiama tik 10-30 pareigūnų, kai kasmetinis poreikis yra ne mažiau kaip 100. Lietuvos teisės instituto 2020 m. atliktame tyrime apie dinaminio saugumo diegimą Lietuvoje buvo nustatyta, kad net 64 proc. pareigūnų nėra apmokyti vykdyti dinaminį saugumą, neturi žinių ir įgūdžių veikti skirtingose situacijose, vyrauja saviedukacija, kuri dažnai neturi nieko bendro su dinaminio saugumo koncepcijoje keliamais tikslais ir gerąja dinaminės priežiūros praktika, o tai lemia, kad pareigūnai atsitraukia ir nevykdo dinaminio saugumo[²]. Minėtas instituto tyrimas taip pat atskleidė neigiamą mokymų rengimo praktiką, kai mokymai vedami tik formaliai, o patys lektoriai nėra kvalifikuoti, mokymai nekokybiški, kas rodo poreikį iš esmės keisti ne tik patį mokymo procesą, bet ir vykdyti institucinį mokymo organizavimo pertvarkymą. Jau įgyvendinta atskirų įstaigų/funkcijų centralizavimo Kalėjimų departamente ir kitose statutinėse įstaigose patirtis parodė, kad tokiu būdu galima pasiekti itin reikšmingų rezultatų. Pavyzdžiui, 2020 m. 5 savarankiškos apygardų probacijos tarnybos buvo sujungtos į Lietuvos probacijos tarnybą. Tai tik sustiprino probaciją vykdančio personalo specialiąsias kompetencijas ir sudarė galimybes vykdyti dalykines, o ne technines funkcijas.

Po šios pertvarkos probuotojai labiau susikoncentravo į tiesioginį darbą su probuojamaisiais. Vienas esminių probacijos tarnybų centralizavimo pokyčių – suvienodinti su nuteistaisiais dirbančių probuotojų darbo krūviai, kadangi centralizavus probacijos administraciją tapo daug paprasčiau ir greičiau reaguoti į probacijos pareigūnų darbo krūvio pokyčius, nepriklausomai, kurioje Lietuvoje vietovėje jie dirba. Ypač sumažėjo darbo krūvis tiems pareigūnams, kurių prižiūrimų asmenų skaičius iki pertvarkos buvo ženkliai didesnis. Centralizavus probacijos tarnybas buvo užtikrintas ir vienodas apmokėjimas už darbą, unifikuota probacijos, bausmių, auklėjamojo poveikio ir baudžiamojo priemonių vykdymo praktika, sumažėjo administravimo išlaidos, vadovaujančio ir aptarnaujančio personalo (buhalterių, ūkvedžių, analitikų) skaičius, o atsilaisvinusios administracijos pareigybės (11) buvo pakeistos į darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su probuojamaisiais, pareigybes. Kitas gerosios praktikos pavyzdys – centralizuoti bausmių vykdymo sistemos viešieji pirkimai. Jau įgyvendinta viešųjų pirkimų centralizavimo Kalėjimų departamente patirtis akivaizdžiai parodė, kad sprendimų priėmimo grandinės sutrumpinimas pagreitina ne tik sprendimų priėmimo ir vykdymo eigą, bet padidina ir pavestų užduočių atlikimo kokybę. Taip pat paminėtinas ir bausmių vykdymo sistemos kriminalinės žvalgybos centralizavimas. Kalėjimų departamente įsteigus centralizuotą Kriminalinės žvalgybos valdybą, 2020 m. pradėta 20 proc. daugiau ikiteisminių tyrimų. Pastebėtina ir tai, kad iš esmės visos vidaus tarnybos statutinės įstaigos pereina prie efektyvesnių organizacijos valdymo modelių.

Jau sėkmingai funkcionuoja kitų šalies statutinių įstaigų centralizuoti valdymo modeliai (pavyzdžiui, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), kuriuose į vieno juridinio asmens struktūras integruoti ir ne tik teritoriniai, bet ir specializuotas funkcijas užtikrinantys padaliniai (pavyzdžiui – personalo rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriai). Kitos priežastys, paskatinusios teikiamų teisės aktų projektų atitinkamų nuostatų keitimą:

• Lietuvos teisės institutas, įvertinęs dinaminio saugumo diegimą laisvės atėmimo vietų įstaigose, taip pat atskleidė, tokius reikšmingus šio instituto diegimo trūkumus, kaip itin didelis dinaminio saugumo segmentiškumas; skirtinga pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) praktika taikant dinaminio saugumo modelį; dinaminio saugumo metodologinis vadovavimas paliktas savieigai; dinaminį saugumą užtikrinantys pareigūnai užsiima savišvieta; dinaminio saugumo modelis įgyvendinamas eksperimentavimo būdu; neatliekamas dinaminio saugumo vykdymo apibendrinimas ir/ar vertinimas ir t. t.
• PPVĮ 2 straipsnyje nustatyta dinaminės priežiūros sąvoka. Šis darbo metodas apibrėžiamas kaip nuteistųjų resocializacijos, socialinės pagalbos suimtiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonių sistema. Paties darbo metodo įgyvendinimas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais. Lietuvos teisės institutas, 2020 m. atlikęs, dinaminio saugumo koncepcijos laisvės atėmimo vietose tyrimą, nustatė, kad dinaminio saugumo reglamentavimas yra nenuoseklus, vienuose dokumentuose deklaruojant socialinio darbo ir nuteistųjų resocializacijos kryptis, o kituose, kaip papildomą elgesio kontrolės ir judėjimo mechanizmą.

Kaip teigiama minėtame tyrime, dabartinio dinaminio saugumo teisinio reguliavimo spragos sudaro sąlygas naudotis dinaminio saugumo institutu ne pagal jo paskirtį.

• Nuteistiesiems socialiniams ryšiams palaikyti su sutuoktiniais, artimaisiais ir kitais asmenimis BVK nustato atitinkamą pasimatymų skaičių (pvz., paprastojoje grupėje esantiems nuteistiesiems leidžiama gauti 4 pasimatymus per mėnesį, o drausmės grupėje esantiems – tik vieną pasimatymą per mėnesį), skambučių telefonu skaičių (pvz., paprastojoje grupėje esantiems nuteistiesiems – du kartus per mėnesį paskambinti telefonu, o esantiems drausmės grupėje – kartą per savaitę), ir kitas bendravimo su minėtais asmenimis formas ir sąlygas (teisę parvykti į namus, atlikus tam tikrą dalį bausmės, rašyti laiškus). Ryšys su sutuoktiniu ir artimaisiais – vienas svarbiausių veiksnių, padedančių nuteistajam pasiruošti išėjimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl šių formų taikymo plėtrą skatina tiek kriminologijos mokslininkai, tiek ir Europos komitetas prieš kankinimus, kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT).
• CPT savo vizitų Lietuvoje ataskaitose nuolat pabrėžia, kad bendras nuteistųjų užimtumas Lietuvoje kol kas yra nepakankamas (CPT rekomenduoja, kad įkalintiems asmenys turi būti sudaromos sąlygos prasminga veikla užsiimti bent 8 val. per dieną).

Atsižvelgiant į tai, būtina ieškoti mechanizmų, kaip dar labiau didinti nuteistųjų savirealizacijos galimybes, motyvuoti įsitraukimą į įvairias savanoriškas veiklas, plėtoti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą kuriant įvairias užimtumo veiklas įkalintiems asmenims.

• Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai pasigenda efektyvių instrumentų kovai su nuteistųjų nuolatiniais teisės aktų pažeidimais – tai ypač aktualu dėl nuteistųjų nuolatinių pasišalinimų iš atviros kolonijos. Pažymėtina, kad BVK nėra nustatyta galimybių efektyviai drausminti nuteistųjų, kuriems bausmę atlikti paskirta atvirosiose kolonijose. Kadangi už šiurkščius ir nuolat besikartojančius pažeidimus tokie asmenys tegali būti tik laikinai izoliuojami, šia teisės aktų spraga yra piktnaudžiaujama, itin dažnai pasitaiko, kai išvykę iš atvirosios kolonijos, jie nustatytu laiku nebesugrįžta. Atsižvelgiant į tai, turi būti nustatyta efektyvesnių šios kategorijos nuteistųjų drausminimo priemonių, pavyzdžiui, galimybė sugriežtinti jų bausmės atlikimo sąlygas.
• Praktikoje stebima, kad apie 53 proc. nuteistųjų yra linkę laisvės atėmimo bausmę atlikti paprastojoje grupėje, o 18 proc. – drausmės grupėje, t. y. jų elgesio pokyčių neskatina esamos teisinės galimybės jiems įgyti papildomų teisių ir laisvių, jei jie būtų perkelti į lengvąją grupę.

Dėl šių nuteistųjų motyvacijos stokos, bausmių vykdymo sistemos darbuotojams tampa sunkiau padėti jiems keisti savo elgesį, pasiruošti išėjimui į laisvę. Todėl būtina ieškoti naujų nuteistuosius motyvuojančių priemonių.

• Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymuose nustatyta, kad asmenų konvojavimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 4 punktas), kai įstatymai tokios konvojavimo tvarkos nereglamentuoja. Siekiant išspręsti nurodytas problemas, atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemoje ir kitose vidaus reikalų sistemos statutinėse įstaigose sukauptą gerąją praktiką, įstatymų projektais siekiama:
• bausmių vykdymo sistemos centralizavimo, kas leistų sumažinti ne tik juridinių asmenų, dalyvaujančių laisvės atėmimo bausmių vykdyme, skaičių, bet ir optimizuoti žmonių, finansų ir turto resursų naudojimą, sustiprinti vidaus ir finansų kontrolę, užtikrinti efektyvesnį vidaus administravimą, vieningą praktiką bausmių vykdymo sistemoje;
• padidinti nuteistųjų bendravimo su artimaisiais galimybes, kas palengvintų jų integraciją į visuomenę po bausmės atlikimo;
• užtikrinti tvarią dinaminio saugumo segmento plėtrą bausmių vykdymo sistemoje, eliminuojat teisinio reguliavimo trūkumus ir aiškiai apibrėžiant šio segmento paskirtį;
• plėsti priemonių, padėsiančių motyvuoti nuteistuosius teigiamiems pokyčiams.

Įstatymų projektų uždaviniai:

• sudaryti teisines prielaidas laisvės atėmimo bausmių vykdymo įstaigas (Kalėjimų departamentą, jam pavaldžias laisvės atėmimo vietų įstaigas, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Mokymo centrą) sujungti į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą;
• įtvirtinti naujas, nuteistuosius keisti elgesį motyvuojančias priemones, sudarant galimybę mažinti jų izoliacijos nuo visuomenės laipsnį, suteikiant daugiau bendravimo su artimaisiais ir kitais asmenimis galimybių ir kt.
• eliminuoti laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir konvojavimą reglamentuojančių teisės aktų trūkumus (pvz., dinaminės priežiūros sąvoką keičiant dinaminio saugumo sąvoka ir apibrėžiant šio instituto paskirtį, suteikiant atitinkamos institucijoms įgaliojimus nustatyti konvojavimo tvarką ir kt.). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Įstatymų projektų rengėjai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupė (l. e. p. vadovas Marius Rakštelis, tel. (8 647) 67 165, el. p. [email protected]; patarėjas Tauras Rutkūnas, tel. (8 645) 94 726, el. p. [email protected]; patarėjas Rimvydas Laukis, tel. (8 674) 25 967, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pataisos pareigūnų veiklos įstatyme (toliau – PPVĮ) ir Vidaus tarnybos statute (toliau – VTS) nustatyta bausmių vykdymo sistemos organizacinė struktūra, kurią sudaro Kalėjimų departamentas (centrinė statutinė įstaiga) ir jam pavaldžios statutinės įstaigos – pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaiga. Bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) ir Suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – SVĮ) nustatyta bausmes ir suėmimą vykdančių įstaigų ir tardymo izoliatorių steigimo tvarka, šių įstaigų funkcijos (BVK IV skyrius, SVĮ 2 straipsnis). BVK 25 ir 70 straipsniuose nustatytas baigtinis asmenų grupių, kurios arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu turi būti atskiriamos (izoliuojamos) viena nuo kitos sąrašas. BVK X skyriaus II – V skirsniuose nustatytas kalėjimuose, pataisos namuose ir atvirosiose kolonijose laikomų nuteistųjų teisių ir pareigų katalogas. Paminėtina, kad kalėjimo ir pataisos namų drausmės grupėse laikomiems asmenims leidžiama paskambinti 2 kartus per mėnesį, kalėjimo paprastojoje grupėje – 1 kartą per savaitę, o pataisos namų paprastojoje grupėje – 2 kartus per savaitę), pataisos namų lengvojoje grupėje – tris kartus per dieną. BVK 92 straipsnyje nustatomos daiktų, kuriuos su savimi pataisos įstaigoje gali turėti nuteistieji, grupės.

BVK 95 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę vieną kartą per šešis mėnesius gauti perduodamų daiktų. BVK 96 straipsnyje reglamentuojama didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, t. y. dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems; trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems. BVK 98 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynus pinigus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir SVĮ 25 straipsnyje. Du BVK straipsniai (99 ir 100) reguliuoja iš esmės identiškus teisinius santykius – nuteistųjų susirašinėjimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir kitomis organizacijomis bei nuteistųjų susirašinėjimą su fiziniais asmenimis. Analogiškas reguliavimas nustatytas ir SVĮ 15 – 16 straipsniuose. BVK 102 straipsnyje nustatoma, kad maksimali nuteistojo telefoninio pokalbio trukmė – 15 min. ir šis laikas negali būti pratęsiamas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir SVĮ 23 straipsnyje. BVK XI skyriaus I skirsnyje aptariamos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, kurios iš esmės nėra susijusios su šiame teisės akte reglamentuojamais teisiniais santykiais – bausmių vykdymo procesu. BVK 140 straipsnyje nustatytos neveiksmingos nuteistųjų skatinimo priemonės – teisės papildomai paskatinti ir papildomai pasimatyti suteikimas. Manytina, kad būtų daug veiksmingiau, kad šios teisės būti suteikiamos nedelsiant, kai yra toks poreikis, o ne naudojantis ilgai trunkančia biurokratine procedūra, sukuriančia betikslę administracinę naštą. Pagal BVK 142 straipsnį nuteistiesiems galima skirti nuobaudą – papeikimą.

Tačiau ši nuobauda neturi iš esmės jokio poveikio nuteistajam, BVK 157 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki šešių mėnesių anksčiau, negu jiems nustatytas bendrasis lygtinio paleidimo taikymo terminas. Sąlyginai nedidelis – 6 mėn. galimas bausmės sutrumpėjimas, neskatina nuteistuosius naudotis šia galimybe. BVK 147 – 148 straipsniuose nustatyta, kad nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo tvarką nustato Vyriausybė, kai tiek nuteistųjų bendrojo ugdymo, tiek ir profesinio mokymo procesai detaliai reglamentuojami Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. BVK 182 straipsnyje reglamentuojamos pagalbos priemonės iš pataisos įstaigų paleidžiamiems asmenims (aprūpinami kelionės bilietais iki gyvenamosios vietos), tačiau numatyta, jog tokia pagalba, esant poreikiui, neteikiama arešto bausmę atlikusiems asmenims. Kituose šiame aiškinamajame rašte nurodytuose kodeksuose ir įstatymuose pateikiamos nuorodos į Kalėjimų departamentą, pataisos įstaigas ar tardymo izoliatorius. PPVĮ 2 straipsnyje dinaminė priežiūra apibrėžiama kaip nuteistųjų resocializacijos, socialinės pagalbos suimtiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonių sistema. Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymuose nustatyta, kad asmenų konvojavimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 4 punktas), kai kiti įstatymai tokios konvojavimo tvarkos nereglamentuoja. 4.

4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Teikiamais įstatymų projektais sudaromos teisinės prielaidos įgyvendinti bausmių vykdymo sistemos bendruomenės ir jai atstovaujančių profesinių sąjungą palaikomą Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento mokymo centro sujungimo į vieną juridinį asmenį procesą. Atsižvelgiant į pokyčius dėl įstaigų sujungimo, Probacijos tarnybos pavaldumo perdavimą Teisingumo ministerijai[³], PPVĮ pavadinimą siūloma pakeisti ir vadinti Bausmių vykdymo sistemos įstatymu (toliau – BVSĮ). BVSĮ siūloma reglamentuoti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų teisinę padėtį, veiklos organizavimą, uždavinius, teises ir pareigas, prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo bausmių vykdymo sistemos veikloje sąlygas ir kitas su bausmių vykdymo sistemos veikla susijusias sąlygas (daugeliu atvejų BVSĮ projekto struktūra ir siūlomos teisės normos iš esmės atitinka buvusiąsias PPVĮ). BVSĮ 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti laisvės atėmimo vietų įstaigos sąvoką, kuri apibrėžtų kardomąją priemonę – suėmimą, arešto, terminuoto laisvės atėmimo bei laisvės atėmimo iki gyvos galvos vykdančią įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybą. Toks įstaigos pavadinimas pasirinktas atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemos bendruomenės pageidavimą, šią sąvoką siūloma vieningai vartoti ir kituose laisvės atėmimo bausmių ir suėmimo vykdymą reguliuojančius ar su šiomis sritimis susijusiuose teisės aktuose, kurių projektai pridedami. BVSĮ projekto 5 straipsnyje aptariama bausmių vykdymo sistemos įstaigų administracinė struktūra, kurioje galės būti steigiami kalėjimai, valdybos ir skyriai. Šiuo metu veikiančias laisvės atėmimo vietų įstaigas siūlytina pertvarkyti į juridinio savarankiškumo neturinčius Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinius – kalėjimus.

Šiuose padaliniuose veikiančių administracinės struktūros padalinių veiklą koordinuos kalėjimo viršininkas, o minėti padaliniai vykdys tik Lietuvos kalėjimų tarnybai nustatytas specialiąsias (įkalintų asmenų apsaugos, priežiūros ir resocializacijos) funkcijas. Detali Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūra, ją suderinus su bausmių vykdymo sistemoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, bus nustatyta priėmus siūlomus įstatymų projektus. BVSĮ projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti Lietuvos probacijos tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos bendradarbiavimo principus (abipusės partnerystės, dialogo, pagarbos, atvirumo, pasitikėjimo ir nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę prioriteto), o taip pat bendradarbiavimo sritis (nuteistųjų resocializacijos priemonių planavimas, diegimas, įgyvendinimas ir vertinimas, dalinimasis elgesio pataisos programomis ir rizikos vertinimo metodikomis, pagalba rengiant nuteistuosius lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, keitimasis informacija apie nuteistuosius). BVSĮ projekto 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai rengiami Lietuvos kalėjimų tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikiantis Kalėjimų departamento mokymo centras taps Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūriniu padaliniu (pavyzdžiui, Kompetencijų skyriumi), Lietuvos kalėjimų tarnyba atitinkamai įgys įgaliojimus vykdyti pareigūnų profesinį mokymą, pareigūnų įvadinius mokymus, kvalifikacijos kėlimo programas. Atitinkamai tikslinamas Profesinio mokymo ir kitų pareigūnų rengimą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.

Kituose BVSĮ straipsniuose įtvirtinamos nuostatos, susijusios su bausmių vykdymo sistemos pareigūnų teisine padėtimi, veiklos organizavimu, uždaviniais, teisėmis ir pareigomis, prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo bausmių vykdymo sistemos veikloje sąlygomis iš esmės nesiskiria nuo galiojančių šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Kalėjimų departamento pavadinimo ir nuorodų į pataisos įstaigas bei tardymo izoliatorius išbraukimo keičiasi daugiau kaip pusė įstatymų straipsnių, PPVĮ, BVK ir SVĮ siūloma išdėstyti naujomis redakcijomis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio BVK struktūra ir vartojami terminai mažai skiriasi nuo dar 1971 m. patvirtinto Pataisos darbų kodekso struktūros ir naudotų sąvokų, dėstant BVK nauja redakcija, atsižvelgiant į kitų Europos šalių praktiką (Estijos, Norvegijos, Švedijos), visų pirma akcentuojami nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimai. BVK siūloma papildyti naujais bausmių vykdymo principais – konfidencialumo, normalizavimo ir atvirumo principais (BVK projekto 3 straipsnis), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas įstatymų jiems nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, siūloma atsisakyti iki šiol BVK III skyriuje nustatytų bendrųjų nuteistųjų teisių ir pareigų perteklinio reglamentavimo. Kartu siūloma atsisakyti ir kitų perteklinių, pridėtinės vertės neturinčių skyrių (pvz. BVK IV skyriaus, kuriame šiuo metu nustatytos bausmes vykdančios įstaigos, kai tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tiek kituose BVK skyriuose nustatyta atitinkamų įstaigų kompetencija vykdant bausmes). BVK projekte atsisakoma šiuo metu arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatyto įpareigojimo privalomai užsiimti nemokama darbine veikla.

Šio mechanizmo įgyvendinimo praktika parodė, kad dėl trumpo arešto bausmės atlikimo laiko tokią priemonę taikyti neracionalu, be to, nesant galimybių nustatyti motyvacinį mechanizmo, didžioji nuteistųjų areštu dalis atsisako tokia veikla užsiimti. Atsižvelgiant į tai, BVK projekto 29 straipsnyje įtvirtinama savanoriško užsiėmimo darbine veikla galimybė. Atsižvelgiant į siūlomą bausmes vykdančių įstaigų institucinę pertvarką, BVK projekte nustatoma, kad nuteistieji, kuriems paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, jas atlieka atitinkamai arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose (BVK projekto 23 ir 32 straipsniai). Įgyvendinat tarptautinių organizacijų rekomendacijas[⁴] ir siekiant palengvinti nuteistųjų socialinių kontaktų palaikymo galimybes, BVK projekto 30 straipsnyje įtvirtinta, kad skirstant nuteistuosius į arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietas, esant galimybėms turi būti atsižvelgiama ir į pačių nuteistųjų arba jų vaikų ar kitų artimųjų gyvenamąsias vietas. BVK projekto 32 straipsnyje apibrėžiamos laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų rūšys: laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atliks uždaro, pusiau atviro bei atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Nuteistieji, kurie iki siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo laisvės atėmimo bausmes atlikinėjo kalėjimuose, įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui bus laikomi atliekančiais bausmes uždaro tipo laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, nuteistieji, atlikinėję bausmę pataisos namuose – bus laikomi atliekančiais bausmes pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nuteistųjų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir nuteistųjų, atliekančių bausmę specialiose pataisos namų ar tardymo izoliatorių padaliniuose – pusiaukelės namuose, teisinė padėtis yra iš esmės identiška, todėl netikslinga turėti skirtingų formų atviro kalėjimo funkcijas įgyvendinančių struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, vykdant bausmių vykdymo sistemos pertvarką, tiek šiuo metu veikiančios atvirosios kolonijos, tiek ir pusiaukelės namai turi tapti atviro tipo bausmės atlikimo vietomis. Pažymėtina, kad į BVK nurodytos rūšies bausmės atlikimo vietas siunčiamų nuteistųjų kategorijos ir jiems nustatytos bausmės atlikimo sąlygos atitinka šiuo metu į atitinkamos rūšies pataisos įstaigas siunčiamų nuteistųjų kategorijas ir šiose įstaigose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (BVK projekto 33 – 35 straipsniai). Tobulinant BVK projekto 33 – 35 straipsniuose išdėstomą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytų teisių katalogą ir įvertinus turimas technines galimybes ir socialinių ryšių palaikymo su išoriniu pasauliu svarbą, siūloma padidinti ir suvienodinti minimalų skambučių skaičių visiems uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmes atliekantiems nuteistiesiems skaičių – 4 kartus per savaitę. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems siūloma iš viso neriboti skambinimo telefonu dažnumo.

Paminėtina, kad toks pakeitimas nesukels praktinio jo įgyvendinimo problemų, kadangi nuteistieji patys apmoka skambinimo paslaugų išlaidas, o šios paslaugos teikėjas, esant poreikiui, bausmės atlikimo vietose įrengs papildomus taksofonus. Siekiant dar labiau didinti atviro tipo bausmės atlikimo vietų patrauklumą ir nuteistųjų motyvaciją kuo greičiau ten patekti, BVK projekto 35 straipsnyje (šiuo metu tokią galimybę numato tik poįstatyminiai teisės aktai) įtvirtinama, kad čia laikomiems nuteistiesiems ne tik leidžiama turėti asmeninį telefoną, bet ir naudotis interneto ryšiu. BVK projekto 36 ir 37 straipsniuose siūloma nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimo ir nuteistųjų perkėlimo į skirtingas nuteistųjų grupes to paties tipo bausmės atlikimo vietoje sąlygas. Nustatomi aiškūs vertinimo kriterijai, pagal kuriuos sprendžiamas klausimas dėl nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo arba griežtinimo: (1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (vertinamas rizikos pokytis); (2) nuteistojo asmeninė motyvacija siekiant teisinės padėties švelninimo (vertinamas nuteistojo individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių įgyvendinimas, taip pat – ar nuteistasis užsiima jam pasiūlyta darbine ar jai prilyginta veikla); (3) nuteistojo drausmė bausmės atlikimo metu (vertinamas neįvykdytų drausminių ir (ar) administracinių nuobaudų skaičius ir jų pobūdis). Siekiant labiau motyvuoti nuteistuosius aktyviau dalyvauti jiems taikomose resocializacijos priemonėse ir stengtis sparčiau švelninti savo bausmės atlikimo sąlygas, siūloma nuo 6 iki 3 mėn. sutrumpinti nuteistiesiems skiriamų drausminių priemonių galiojimo trukmę.

Praktikoje pastebėta, kad ilgas nuobaudos galiojimo terminas iš esmės nedidina nuobaudos paveikumo ir neduoda laukiamo efekto, kadangi dėl ilgesniam laikui sugriežtintų bausmės atlikimo sąlygų nuteistieji dažnai tampa apatiški ir praranda motyvaciją toliau koreguoti savo elgesį bei vėl siekti bausmės atlikimo sąlygų švelninimo (galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimas yra sąlyga, švelninti nuteistojo teisinę padėtį). Atsižvelgiant į tai, BVK projekto 80 straipsnyje siūlomas trumpesnis drausminės nuobaudos galiojimo terminas (pilnamečiams nuteistiesiems – iki 3 mėn., o nepilnamečiams nuteistiesiems – iki 2 mėn.) (BVK projekto 80 straipsnis) yra visiškai pakankamas (satisfakcijos dėl padaryto nusižengimo aspektu), tačiau ir sukeliantis mažiau neigiamų pasekmių tolesnei nuteistojo resocializacijai. Dėl šio pakeitimo sudaromos sąlygos du kartus pagreitinti minimalų terminą (šiuo metu – 6 mėn.) peržiūrėti nuteistojo teisinę padėtį ir, jei nuteistasis atitinka kitas sąlygas – ją švelninti. Kartu tikimasi, kad ši priemonė prisidės ir prie atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų dalies (šiuo metu – 9,2 proc.) didinimo ir bus priartėta prie Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių vidurkio (25 – 35 proc.). BVK projekto 37 straipsnyje siūloma išspręsti galiojančio teisinio reglamentavimo spragą – nustatyti galimybę griežtinti atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų teisinę padėtį. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, visi nuteistieji, kurie pradeda bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, net ir dėl pasikartojančių teisės aktų ar bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimų negali būti perkeliami į pataisos namus.

Todėl, atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemos bendruomenės siūlymus ir būtinybę veiksmingiau užtikrinti šių nuteistųjų drausmę ir saugumo reikalavimus, numatoma galimybės į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietas perkelti tuos nuteistuosius, kurie bausmės atlikimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje metu be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims, arba daro teisės aktų pažeidimus. BVK projekto 38 straipsnyje siūloma susisteminti visas nuteistųjų teisės – bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, realizavimo tvarkos nuostatas. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, minėtos teisės realizavimo sąlygos yra nustatytos net 5 atskiruose BVK straipsniuose, kas sąlyginai apsunkina tokio teisinio reguliavimo taikymą. Kartu, atsižvelgiant į pastarojo meto vartotojų kainų indekso šuolį, siūloma vienu bazinės socialinės išmokos dydžiu padidinti drausmės ir paprastojoje grupėse laikomiems nuteistiesiems šiuo metu taikomą taikomų maksimalių sumų, už kurias jiems per mėnesį leidžiama apsiprekinti, limitą, be to, siūloma leisti nuteistiesiems dažniau (kartą per 3 mėn.) gauti iš laisvės jiems perduodamų daiktų. Įvertinus esamą bausmių vykdymo sistemos infrastruktūrą, nedidinant šiuo metu nuteistiesiems nustatyto minimalaus pasimatymų skaičiaus BVK projekto 39 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad nuteistųjų pasimatymai su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) nebūtų įskaičiuojami į bendrą nuteistiesiems tenkančių pasimatymų skaičių. Atsižvelgiant į būtinybę išsaugoti ypatingą tėvų ir vaikų ryšį, tokia garantija bus taikoma visiems nuteistiesiems, t. t. nebus atsižvelgiama, kokiomis sąlygomis bausmę atlieka nuteistasis.

Papildomai plečiant bausmę atliekančių tėvų garantijas bendrauti su savo vaikais, BVK 72 straipsnyje įtvirtinama, jog tais atvejais, kai dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuteistojo ikimokyklinio amžiaus vaikas lieka be globos, jis pagal galimybes apgyvendinamas arčiausiai savo motinos (tėvo) bausmės atlikimo vietos, o pastarasis turi teisę kasdien lankyti savo globos įstaigoje auginamą vaiką. Pastebėtina kad šiuo metu tokia teisė suteikiama tik nuteistoms motinoms ir tik tol, kol globos įstaigose augančiam jų vaikui sukaks 3 metai. BVK projekto 40 straipsnyje nustatoma, kad pinigines perlaidas nuteistiesiems leidžiama siųsti tik bankiniu pavedimu. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, laisvės atėmimo vietų įstaigos įpareigotos priimti ir atneštus grynuosius pinigus, tačiau šis būdas nėra populiarus ir labai apsunkina laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbą (poreikis saugoti ir inkasuoti grynuosius pinigus). Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 16 straipsnyje. BVK projekto 42 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki šiol nesureguliuotą notarinių ir mediacijos paslaugų teikimo bausmės atlikimo vietose esantiems nuteistiesiems tvarką. Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 7 straipsnyje. BVK projekto 43 straipsnyje siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad pasibaigus nuteistajam nustatyto skambinimo laikui (15 min.), jeigu nuteistasis prašo leisti jam toliau kalbėti telefonu ir jei yra tokios galimybės (pavyzdžiui, daugiau nėra nuteistųjų, laukiančių savo eilės paskambinti telefonu), skambinimo tvarką užtikrinantis pareigūnas gali leisti nuteistajam pratęsti pokalbį telefonu. Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 14 straipsnyje.

BVK projekto 47 straipsnyje tikslinama nuteistųjų teisės sudaryti civilinius sandorius tvarka, jiems draudžiant sudarinėti tik tokius sandorius, kurie pagal savo pobūdį nesuderinami su BVK projekto 50 straipsnyje įtvirtintais draudimais nuteistiesiems (pavyzdžiui, perleisti savo turtą kitiems nuteistiesiems, laisvės atėmimo vietų įstaigos personalui, nurodytiems asmenims teikti bet kokias paslaugas arba jas gauti ir pan.). Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 10 straipsnyje. BVK projekto 56 straipsnyje siūloma nustatyti sąlygas, kuriomis nuteistųjų individuali veikla ir dalyvavimas asociacijų organizuojamose veiklose gali būti prilyginami jų darbinei veiklai. Pabrėžtina, kad iki šiol BVK nustatyta tik galimybė nuteistiesiems užsiimti individualia veikla, tačiau jos sąlygos ir iš šios veiklos gaunamų pajamų apmokestinimas, nėra reglamentuojami. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti bendrą nuostatą, kad individualia veikla nuteistieji galėtų užsiiminėti laisvalaikio metu. Kartu siūloma nustatyti, kad nuteistojo vykdoma individuali veikla gali būti prilyginama jo darbinei veiklai (t. y. toks nuteistasis nebeprivalėtų užsiiminėti jam siūloma darbine veikla), jei individualia veikla nuteistasis užsiima legaliai (pavyzdžiui, yra gavęs individualios veiklos pažymą), iš šios veiklos gaunamos nuolatinės pajamos. Kartu sukuriamas mechanizmas, leidžiantis laisvės atėmimo vietų įstaigai iš individualia veikla užsiimančio nuteistojo gaunamų pajamų išskaityti 10 proc., kurie būtų pervedami į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą, t. y. šiems nuteistiesiems sukuriama tokia pati prievolė, kaip ir laisvėje dirbantiems nuteistiesiems – solidariai prisidėti prie savo išlaikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje kaštų mažinimo.

Laiko, kurį nuteistieji dalyvauja asociacijų veikloje prilyginimu jų darbinei veiklai (BVK projekto 56 straipsnis) taip pat skatinama nuteistųjų savanorystė, o kartu – ir bendro nuteistųjų užimtumo lygio didėjimas. Taip pat tikimasi padidinti įvairių nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į nuteistųjų resocializacijos procesą, kadangi tokia motyvacinė priemonė užtikrins didesnį nuteistųjų suinteresuotumą aktyviai dalyvauti asociacijų vykdomose priemonėse. Siekiant teisės normų dėstymo sistemiškumo, BVK projekto V dalies VII skyriaus devintajame skirsnyje siūloma reglamentuoti nuteistųjų laikino išvykimo iš bausmės atlikimo vietos galimybes. BVK projekto 67 straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis nuteistiesiems dėl svarbių priežasčių (artimojo giminaičio sunki liga ar mirtis ir pan.) leidžiama trumpam išvykti iš bausmės atlikimo vietos. BVK projekto 68 ir 69 straipsnyje siūloma nustatyti nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus, taip pat išvykimo dėl darbo ar mokymosi, arba dalyvavimo resocializacijos priemonių įgyvendinime, tvarką. Pažymėtina, kad siekiant labiau humanizuoti bausmių vykdymo procesą, siūloma nustatyti, kad dėl artimojo mirties (į artimojo laidotuves), teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos turėtų ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji (jiems šiuo metu tokia teisė nenumatyta).

Tokia išvyka, atsižvelgiant į šios kategorijos nuteistųjų pavojingumo lygį, turės būti organizuojama pasitelkiant maksimalias galimo pabėgimo prevencijos priemones (privalomas antrankių nuteistajam uždėjimas), reikiamą ginkluotę ir didesnį nei įprastai palydą vykdančių pareigūnų skaičių. Pabrėžtina, kad su šios ir kitų BVK projekte nurodytų nuteistųjų išvykų su palyda išlaidas (BVK projekto 39, 46 straipsniai), kurias patirs laisvės atėmimo vietų įstaiga, padengs patys nuteistieji. Visus laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo užtikrinimo klausimus siūloma reglamentuoti BVK projekto V dalies VII skyriaus vienuoliktajame skirsnyje. Šiame skirsnyje nustatomi nuteistųjų dinaminio saugumo turinio elementai, nuteistųjų izoliavimo atvejai, taip pat bausmės atlikimo vietų saugumo užtikrinimo priemonės ypatingų situacijų metu. BVK projekto 26 ir 74 straipsniuose siūloma nustatyti arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų izoliavimo vienų nuo kitų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad labai platus nuteistųjų kategorijų, kurios turi būti izoliuojamos viena nuo kitos, reglamentavimas praktikoje kelia itin daug problemų, nes visiško izoliavimo taikymas ne visais atvejais yra tikslingas ir būtinas (pavyzdžiui, bendrojo ugdymo pamokose ar profesinio mokymo užsiėmimuose, grupinėse resocializacijos priemonėse, atliekant darbinę veiklą, religines apeigas ir pan.), vadovaujantis tarptautinių organizacijų (Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos) rekomendacijomis, siūloma nustatyti tik bazinius (privalomus visais atvejais) nuteistųjų grupių izoliavimo kriterijus.

Pagal juos, bausmės atlikimo vietose vieni nuo kitų turi būti izoliuojami tik suimtieji nuo nuteistųjų, vyrai nuo moterų ir pilnamečiai nuteistieji nuo nepilnamečių nuteistųjų. Kartu nuo kitų nuteistųjų turėtų būti izoliuojami pirmąjį kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantys buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Taip pat, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui būtų suteikta teisė nustatyti ir papildomus izoliavimo kriterijus bei atvejus, kai tvarkai laisvės atėmimo vietų įstaigoje palaikyti ir nuteistųjų bei suimtųjų saugumui užtikrinti tikslinga vienas nuo kitų, visiškai arba tik iš dalies (pavyzdžiui, atskiriant tik gyvenamosiose patalpose) atskirti ir kitas bausmės atlikimo vietose laikomų asmenų grupes. Atitinkama teisę laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui siūloma suteikti ir SVĮ projekto 27 straipsnyje. Pažymėtina, kad iki šiol nepavyksta veiksmingai užkardyti nuteistųjų naudojimosi bausmės atlikimo vietose neteisėtai turimais mobiliaisiais telefonais, kurie itin dažnai naudojami nusikalstamoms veikoms vykdyti (telefoninis sukčiavimas). Judriojo ryšio blokavimo sistemų diegimas bausmės atlikimo vietose minėtos problemos neišsprendžia dėl sparčiai modernėjančio judriojo ryšio technologijų.

Apžvelgiant šiai problemai spręsti organizuotų daugkartinių konsultacijų su judriojo ryšio reguliuotojo ir šio ryšio operatorių atstovais rezultatus, pažymėtina, kad esminė kliūtis ieškoti ir diegti techninius sprendinius, ribojančius judriojo ryšio prieinamumą bausmių atlikimo vietose yra teisinio reguliavimo spraga, kuomet Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato jokių apribojimų, susijusių su judriojo ryšio pasiekiamumu šių įstaigų teritorijose. Atsižvelgiant į tai, BVK projekto 73 straipsnyje siūloma įtvirtinti įstatyminį pagrindą, suteikiantį teisę Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai nustatytų tvarką, pagal kurią judriojo ryšio operatoriai turėtų užtikrinti, kad uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų teritorijos nepatektų į judriojo ryšio tinklų aprėpties zoną. Analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti ir SVĮ projekto 26 straipsnyje. Tikimasi, kad toks teisinis įgalinimas sukurs prielaidas sparčiau priimti atitinkamus sprendimus, padėsiančius veiksmingai užkardyti iš bausmės atlikimo vietų vykdomus elektroninius nusikaltimus. BVK projekto 65 – 66 straipsniuose siūloma reglamentuoti nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose straipsniuose aptariami esminiai bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo bausmės atlikimo vietose ypatumai ir į tai, kad šio proceso veiklą išsamiai reguliuoja Švietimo įstatymas ir Profesinio mokymo įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai, nėra poreikio šių klausimų reglamentuoti atskiroje tvarkoje, kuri šiuo metu yra patvirtinta specialiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Vietoj jos, laisvės atėmimo vietų įstaigai pavedama sudaryti sutartį su atitinkama profesinio mokymo įstaiga dėl nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo konkrečioje bausmės atlikimo vietoje, kurioje galės būti aptarti ir visi praktiniai bendradarbiavimo aspektai. Nuteistųjų bendrojo ugdymo atveju, jei bus toks poreikis, laisvės atėmimo vietų įstaiga ir atitinka švietimo įstaiga taip pat galės susitarti (pavyzdžiui, sudarydama bendradarbiavimo susitarimą) dėl įvairių praktinių švietimo įstaigos veiklos atitinkamoje bausmės atlikimo vietoje aspektų. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslinamos Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo nuostatos. Suimtųjų bendrojo ugdymo organizavimo klausimai identiškai sprendžiami SVĮ projekto 22 straipsnyje. BVK projekto 77 straipsnyje nustatytame nuteistiesiems galimų skirti skatinimo priemonių sąraše atsisakoma šiuo metu taikomų skatinimo priemonių – papildomos teisės paskambinti telefonu arba pasimatyti suteikimo. Papildomi pasimatymai ir skambučiai nuteistiesiems būtų suteikiami išvengiant ilgos skatinimo priemonės skyrimo procedūros ir, esant svarbioms aplinkybėms, nuteistiesiems būtų suteikiami nedelsiant, BVK projekto 39 ir 43 nustatyta tvarka. BVK projekto 80 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nuteistasis laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų, jeigu jam per tris mėnesius (nepilnamečiam nuteistajam – per du mėnesius) nuo paskirtos drausminės nuobaudos įvykdymo dienos nepaskiriama nauja drausminė nuobauda.

BVK projekto 82 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu jiems nustatytas bendrasis lygtinio paleidimo taikymo terminas. Tikimasi, kad tai motyvuos nuteistuosius siekti elgesio pokyčių, kad būti anksčiau paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir galėtų grįžti namo. BVK 90 straipsnyje siūloma nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu minėtas paslaugas nuteistiesiems teikianti Laisvės atėmimo vietų ligoninė taps Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūriniu padaliniu (pavyzdžiui, Sveikatos priežiūros valdyba), Lietuvos kalėjimų tarnyba atitinkamai perims Laisvės atėmimo vietų ligoninės funkcijas, susijusias su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. BVK projekto 91 straipsnyje siūloma nustatyti, kad, padedant nuteistiesiems atisakyti priklausomybės ligų, šiame procese gali dalyvauti ir kitos įstaigos ir asociacijos, teikiančios medicinines, psichologines ar socialines paslaugas asmenims, kurios padėtų rengti priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir resocializacijos metodikas, įgyvendinti švietėjiškas ir kitas veiklas. BVK projekto 95 straipsnyje numatoma, kad visi bausmes atlikę nuteistieji, kurie neturi lėšų, paleidžiant aprūpinami kelionės bilietais iki jų gyvenamosios vietos.

Taip pat siūloma suvienodinti nepilnamečiams, nėščioms moterims, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) teisę ilgiau pasivaikščioti gryname ore – 3 val. per dieną, nepriklausomai nuo bausmės atlikimo vietos tipo ir grupės, kurioje jie atlieka bausmę (BVK projekto 27, 33 ir 81 straipsniai). Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 17 ir 33 straipsniuose. SVĮ projekte šiuo metu vartojama tardymo izoliatorių sąvoka sistemiškai keičiama laisvės atėmimo vietų įstaigos sąvoka, o tais atvejais kai būtina apibrėžti konkrečias (teritorines) suėmimo vykdymo vietas, vartojama teritorijos, kurioje suimtiesiems vykdomas suėmimas, apibrėžtis (SVĮ projekto 22, 24, 26 straipsniai). Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas finansinių išteklių neturintiems suimtiesiems komunikuoti su savo gynėju, ikiteisminio tyrimo įstaigomis, prokuratūra, teismais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti asmenų, kuriems suėmimas vykdomas Lietuvoje, pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, laisvės atėmimo vietų įstaiga įpareigojama šiems adresatams skirtus laiškus išsiųsti savo lėšomis arba sudaryti galimybes suimtiesiems į juos kreiptis elektroninio ryšio priemonėmis (SVĮ projekto 7 ir 8 straipsnis). Kituose BVK ir SVĮ straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka nuteistiesiems (suimtiesiems) nustatytų teisių ir taikomų draudimų bei apribojimų apimtį, kurią reglamentuoja galiojantis BVK ir SVĮ.

Siekiant užtikrinti didesnį teisėkūros sistemiškumą, visus su suėmimo bei arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo reguliavimu susijusius BVK ir SVĮ nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus siūloma pavesti priimti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Kartu, siekiant užtikrinti veiksmingesnį bausmių ir suėmimo vykdymo politikos formavimą, BVK, SVĮ ir Probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektų įgyvendinamosiose nuostatose siūloma nustatyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tvirtinami BVK, SVĮ ir Probacijos įstatyme nurodyti įgyvendinamieji teisės aktai (įskaitant vėlesnius jų keitimus) turi būti suderinti su teisingumo ministru. Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813, 2, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose siūloma pavesti vidaus reikalų ministrui nustatyti asmenų konvojavimo vykdymą tvarką. BVK ir SVĮ projektuose siūloma nurodyti, kad suimtuosius ir nuteistuosius konvojuoja tokią teisę turintys subjektai (Viešojo saugumo tarnyba, policija, kitos institucijos, atliekančios ikiteisminius tyrimus). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos veikla nėra susijusi su suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimu, tačiau tokių atvejų gali praktikoje pasitaikyti (pvz., dėl skubios ir neatidėliotinos medicininės pagalbos suteikimo nuteistajam (suimtajam) poreikio), BVSĮ projekte Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui siūloma leisti nustatyti ypatingus atvejus ir tvarką, kuomet ši institucija vykdys iš esmės jai nebūdingą funkciją.

Pažymėtina, kad Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų nustato specialų mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BVK projekto 57 straipsnį (ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą), nuteistųjų užimtumui darbine veikla organizuoti gali būti steigiamas specialus laisvės atėmimo vietų įstaigai pavaldus ar jos kontroliuojamas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojantis juridinis asmuo ir į tai, kad šiuo metu veikiančio tokio juridinio asmens teisinė forma yra valstybės įmone (valstybės įmonė „Mūsų amatai“), atitinkamai tikslinamas Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnis, numatant, kad specialus mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise tarifas toliau būtų taikomas nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančiai valstybės įmonei. Kitų šiame aiškinamajame rašte nurodytų kodeksų, įstatymų pakeitimuose sąvokos, susijusios su esama bausmių vykdymo sistema (pvz., pataisos pareigūnai, pataisos įstaiga, tardymo izoliatorius ir pan.) keičiamos į projektuose siūlomas vartoti sąvokas (laisvės atėmimo vietų įstaiga, bausmių vykdymo sistemos pareigūnas, Lietuvos kalėjimų tarnyba).

Siūlomi įstatymų projektai leis:

• optimizuoti bausmių vykdymo sistemos valdymą (mažinant juridinių asmenų skaičių, stiprinant vidaus ir finansų kontrolę, efektyvinant bausmių vykdymo sistemos vidaus administravimą, atstovavimą, racionaliau panaudojant turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius bei efektyviau valdant patikėtą turtą) ir sprendimų priėmimo procesus, sumažinant:
• vadovaujančių darbuotojų skaičių – 55 proc.;
• struktūrinių padalinių skaičių – 40 proc.;
• administracines funkcijas atliekančių darbuotojų skaičių – nuo 30 iki 15 proc.
• plėsti socialinio darbo ir resocializacijos veiklas ir didinti jas vykdančių darbuotojų žmogiškuosius išteklius (t. y. didinti tiesiogiai su nuteistaisiais ir suimtaisiais dirbančių darbuotojų skaičių – apie 80 pareigybių);
• subalansuoti bausmių vykdymo sistemos darbuotojų darbo krūvius (1 pareigūnas tiesiogiai dirbtų su ne daugiau, kaip 20 nuteistųjų);
• panaikinti tą patį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio disproporcijas;
• efektyviau naudoti bausmių vykdymo sistemai skiriamus išteklius ir valdomą turtą;
• skatinti nuteistuosius išsaugoti ryšius su artimaisiais, mažinti jų izoliavimą nuo visuomenės ir taip juos labiau motyvuoti siekti pokyčių resocializacijos procese;
• išspręsti kitas praktikoje kylančias problemas, susijusias su laisvės atėmimo bausmių vykdymu. 5.

5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas formuoti laisvės atėmimo vietų įstaigose vieningą ir rezultatyvią praktiką vykdant bausmes ir nuteistųjų resocializaciją. 7. Kaip įstatymų nutarimų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos nesusijusios su poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais įgyvendinamos Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[⁵] 192 punkto nuostatos (Pertvarkyta bausmių vykdymo įstaigų sistema turi užtikrinti standartus atitinkančias kalinimo sąlygas, sumažėjusį nuteistųjų skundų skaičių, pakartotinio kalinimo problemos sprendimą. Užtikrinama, kad bausmių vykdymo paskirtis būtų įgyvendinama faktiškai, o ne formaliai, gerinamas nuteistųjų parengimas jų grįžimui į visuomenę). 9. Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.

10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 12. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2022 m. gruodžio 31 d., o Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius ir Lietuvos probacijos tarnybos direktorius – iki 2023 m. balandžio 1 d. turėtų pripažinti netekusiais galios arba pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projektuose keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

Jei optimizuojant bausmių vykdymo sistemą bus sutaupoma valstybės biudžeto lėšų (prognoziojama apie 1,5 mln. eurų lėšų ekonomija per metus), jos bus panaudojamos šios sistemos pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti ir socialinio darbo bei resocializacijos veiklų plėtrai, didinant jas vykdančių darbuotojų skaičių. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai suderinti su Finansų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Taip pat projektai darbo tvarka suderinti su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Nacionaline teismų administracija, bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbuotojų interesus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis, laisvės atėmimo vietų įstaigose aktyviai veikiančia nevyriausybine organizacija – Vilniaus arkivyskupijos Caritas. 15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės tarnyba“, „valstybės pareigūnas“, „vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba“. 16.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. [¹] https://teise.org/wp-content/uploads/2020/06/Dinaminis_saugumas_studija_2020-1.pdf [²] https://teise.org/wp-content/uploads/2020/06/Dinaminis_saugumas_studija_2020-1.pdf [³] Nuo 2022 m. liepos 1 d. [⁴] Jungtinių Tautų standartinių minimalaus elgesio su kaliniais taisyklių (Nelsono Mandelos taisyklių) 59 rekomendacija, Europos kalėjimų taisyklių 17.1 rekomendacija. [⁵] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.

Teisės departamento išvada

2022-04-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO

KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-04-25 Nr. XIVP-1521 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo

projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 3 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „bausmių vykdymo pareigūnai“ derintina su kartu teikiamame Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1520) įtvirtinta sąvoka „bausmių vykdymo sistemos pareigūnai”. 2. Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžiant teisėtumo principo turinį nurodoma, jog bausmės vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Išties, baudžiamajame procese galioja bendra taisyklė, kad vykdomi gali būti tik įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 336 straipsnį pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o tais atvejais, kai yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo galutinio sprendimo paskelbimo dienos. Tačiau BPK 315 straipsnio 2 dalis numato išimtį iš taisyklės – nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti ir tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Taigi tokiu atveju bausmės vykdymo pagrindas yra neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kurio teisėtumas ir (ar) pagrįstumas bausmės vykdymo metu tikrinamas apeliacinės instancijos teisme. Ši išimtis turėtų būti expressis verbis (pažodžiui) įtvirtinta ir Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Priešingu atveju tektų vadovautis Kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatoma taisykle, pagal kurią esant Kodekso ir kitų įstatymų, reguliuojančių bausmių vykdymą, kolizijai taikytinos būtent Kodekso nuostatos. 3. Kodekso

4 straipsnio 1 dalies 8 punkte vartojama „patikimo

savanorio” sąvoka, tačiau nei šiame punkte, nei kitose Kodekso struktūrinėse dalyse nėra pateikta jokių gairių, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti, ar konkretus savanoris laikytinas patikimu. Pažymėtina, kad įstatymuose turėtų būti vengiama vartoti neapibrėžto turinio sąvokas, kurių taikymas priklausytų išimtinai nuo teisės taikytojo subjektyvaus požiūro. 4. Kodekso 6-8 straipsniuose, reglamentuojančiuose baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, siūlytina nurodyti, kad baudos bausmė gali būti įvykdoma, be kita ko, tam panaudojant baudžiamojo proceso metu sumokėtą užstato sumą (BPK 133 straipsnio 7 dalis). Kodekso 7 straipsnyje numatomos savanorišką baudos bausmės vykdymą reglamentuojančios teisės normos nėra pakankamos, kadangi Kodekso 7 straipsnyje savanoriškas baudos bausmės vykdymas siejamas išimtinai tik su situacijomis, kai nuteistasis baudą sumoka jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tuo tarpu užstatas paprastai sumokamas dar ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme. Be to, Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje numatoma pareiga sumokėti baudą į VMI surenkamąją sąskaitą ir po to pateikti sumokėjimą patvirtinantį banko kvitą užstato panaudojimo atveju yra neįgyvendinama, nes užstatas baudžiamojo proceso metu sumokamas ne į VMI surenkamąją sąskaitą, o į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą (BPK 133 straipsnio 1 dalis). Dėl to manytina, kad būtų tikslinga BVK papildyti specialiomis normomis, skirtomis būtent atvejams, kai baudos bausmė įvykdoma panaudojant užstatą (pvz., 7 straipsnis galėtų būti papildytas atskira dalimi, skirta šiam klausimui). 5.

5. Kodekso

8 straipsnio 1 dalies formuluotėje „laiku nepervedė visos baudos“ žodžio

„visos“ atsisakytina kaip perteklinio, nes iš teikiamo teisinio reguliavimo

akivaizdu, kad baudos dalies sumokėjimas nestabdo priverstinio vykdymo. 6. Kodekso

16 straipsnio 3 dalyje numatoma, jog į viešųjų darbų

bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo ir suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta). Šios nuostatos turinio analizė suponuoja, jog omenyje turimas tik toks sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymas į viešųjų darbų bausmę, kai sulaikymas ir suėmimas buvo taikomi ne tame baudžiamajame procese, kurio metu asmeniui paskirta viešųjų darbų bausmė, o kitame baudžiamajame procese. Jeigu taip, tuomet siūlytina Kodekso 16 straipsnio 3 dalyje šį aspektą aiškiai akcentuoti (pvz., po žodžių „atlikimo metu” ir „jeigu nuteistasis” įrašant žodžius „kitame baudžiamajame procese”). Analogiško turinio pastaba taikytina ir Kodekso 21 straipsnio 8 daliai. 7. Kodekso¹⁷ straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlytina vartoti formuluotę „tikrinti, kaip nuteistasis atlieka viešųjų darbų bausmę“, taip suderinant šią Kodekso nuostatą su kitomis normomis. 8. Kodekso

25 straipsnio 4 dalis numato įpareigojimą bausmių vykdymo

sistemos pareigūnams, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams palaikyti „profesionaliai pozityvius santykius” su asmenimis, nuteistais arešto bausme. Pastebėtina, jog sąvokos „profesionaliai pozityvūs santykiai” turinys yra sunkiai identifikuojamas, kadangi joje vartojami net du vertinamojo pobūdžio kriterijai – profesionalumas ir pozityvumas.

Jeigu, įstatymo projekto rengėjų nuomone, šios sąvokos turinį turėtų atskleisti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, priimdamas Kodekso 25 straipsnio 4 dalyje numatytą poįstatyminį teisės aktą dėl dinaminio saugumo užtikrinimo tvarkos, tuomet atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstituciją įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taip pat neaišku, kodėl Kodekso 25 straipsnio 4 dalyje profesionalumo reikalavimas keliamas tik pozityvių santykių palaikymui, o ne individualiam nuteistųjų pažinimui, supratimui ar kitiems Kodekso 25 straipsnio 4 dalyje išvardintiems dinaminio saugumo elementams. 9. Kodekso

26 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlytina dėstyti taip: „Vieni nuo

kitų atskirai laikomi šie arešto bausmę atliekantys nuteistieji:”. 10. Pagal Kodekso 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą atskirai nuo kitų laikomi „buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai“ (išskirta – mūsų). Neaišku, kokie asmenys pagal teikiamą teisinį reguliavimą laikytini valdžios ir valdymo institucijų pareigūnais (buvusiais ir esamais), nes valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės pareigūnai įvardyjami atskirai. Siūlytina šią nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamos sąvokos „valdžios ir valdymo institucijos“ turinį. 11.

11. Kodekso

30 straipsnio 2 dalies konstrukcija „Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į <…>, taip pat gali būti atsižvelgiama į <…>, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga” tobulintina kalbine prasme, nes žodžiai „taip pat gali būti atsižvelgiama” tarpusavyje nedera su žodžiais „parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga”. 12. Kodekso

31 straipsnio 3 ir 4 dalyse žodis „kitais“ keistinas žodžiu „kitomis“. 13. Siekiant

suderinti Kodekso 31 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį su šioje dalyje numatomu teisiniu reguliavimu, siūlytina Kodekso 31 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje vietoje žodžių „Kai nuteistojo perkelti nebereikia, jis“ įrašyti žodžius „Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis“. Pastebėtina, kad būtent pastaroji formuluotė vartojama ir Kodekso 31 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje. 14. Kodekso

33 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad paprastajai grupei

priskirti nepilnamečiai, bausmę atliekantys uždaro tipo bausmės atlikimo vietose, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pastebėtina, jog pagal Kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalis į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami: 1) pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo; 2) asmenys, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; 3) Kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji. Pirmosios iš šių trijų asmenų grupių atžvilgiu Kodekso 33 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad tai yra tik pilnamečiai asmenys. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, remiantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsniu, nepilnamečiui apskritai negali būti paskirta, todėl antrajai asmenų grupei irgi priklauso išimtinai tik pilnamečiai asmenys.

Tuo tarpu Kodekso 37 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą asmenys gali būti perkeliami tik tada, kai prieš perkėlimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje jie buvo priskirti drausmės grupei. Kodekso 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nepilnamečiai nuteistieji į drausmės grupę neperkeliami. Taigi, nepilnamečių perkėlimas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą pagal Kodekso 37 straipsnį nėra įmanomas. Vadinasi, nepilnamečiai į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas negali patekti nei vienu iš Kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būdų. Dėl šios priežasties Kodekso 33 straipsnio 4 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas, iš jo išbraukiant nepilnamečius. 15. Remiantis Kodekso 34 straipsnio 5 dalies 3 punktu, absoliučiai visi drausmės grupei priskirti nuteistieji, laisvės atėmimo bausmę atliekantys pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Nurodytas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo sisteminio suderinamumo su Kodekso 33 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal kurį drausmės grupei priskirti nuteistieji, laisvės atėmimo bausmę atliekantys uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti po tris valandas, jeigu šie nuteistieji yra neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba ligoniai (pagal gydytojų išvadą).

Laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje suponuoja kaip tik mažesnius, o ne didesnius žmogaus teisių ribojimus lyginant su uždaro tipo bausmės atlikimo vietomis, todėl svarstytina, ar nurodytų pažeidžiamų asmenų grupių – neįgaliųjų bei ligonių – atžvilgiu Kodekso 34 straipsnio 5 dalies 3 punkte neturėtų būti numatytas privilegijuojantis teisinis reguliavimas, kuris leistų šiems drausmės grupei priskirtiems asmenims kasdien pasivaikščioti bent jau ne mažesnį laiko tarpą nei drausmės grupei priskirtiems asmenims, bausmę atliekantiems uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. 16. Kodekso

37 straipsnio 1 dalies 3 punkto pabaigoje turėtų būti dedamas ne taškas, o

kabliataškis, nes šis punktas pagal eiliškumą nėra paskutinis. 17. Kodekso

37 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio esančios formuluotės

„<...> nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis

paleidimas iš bausmės atlikimo vietos <…>” tekstinė išraiška sudaro įspūdį, jog pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą tik tada, jeigu jie šio perkėlimo metu atitinka Kodekso 82 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindus.

Vis tik manytina, jog vartojant pacituotą formuluotę omenyje turima ne nuteistojo atitiktis Kodekso 82 straipsnyje numatytiems pagrindams, o tai, kad nuteistasis neatitinka nei vieno iš Kodekso 83 straipsnyje nurodytų kriterijų, kuomet lygtinis paleidimas netaikomas (pvz., lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai). Jeigu taip, tuomet, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pacituotą formuluotę Kodekso 37 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio dėstyti taip: „<...> nuteistieji, kuriems netaikomos šio Kodekso 83 straipsnio nuostatos <…>“. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet reikėtų atitinkamai tikslinti ir Kodekso 37 straipsnio 6 dalį, kurioje vartojama formuluotė „<...> nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos <…>”, t. y. vietoje šios formuluotės reikėtų įrašyti žodžius „<…> nuteistieji, kuriems taikomos šio Kodekso 83 straipsnio nuostatos <…>”. 18. Kodekso

41 straipsnio 4 dalyje, 68 straipsnio 5 dalyje, 68 straipsnio 6 dalies 5

punkte, 69 straipsnio 5 dalyje ir 75 straipsnyje vartojamoje formuluotėje „teisės aktų pažeidimas” žodis „aktų” yra perteklinis (plg. žr. kartu teikiamame Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1520) vartojamą terminologiją). 19.

19. Siekiant

suderinti Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktą su Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, siūlytina Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte aiškiai nurodyti, kad nuteistiesiems draudžiama vartoti ne tik psichotropines, bet ir narkotines medžiagas. Kartu su Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktu turėtų būti tikslinamos ir Kodekso 91 straipsnio 1 bei 2 dalys. 20. Skaitant Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punktą lieka neaišku, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pagal šį punktą draudžiama gauti tik tokių knygų, vaizdo ar garsų įrašų, kurie yra pornografinio pobūdžio, ar galbūt draudžiama gauti ir tokių knygų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas. Dėl to siūlytina Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punktą tikslinti. Kita vertus, jei Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatomas draudimas apima tik pornografinio pobūdžio knygas, vaizdo ar garso įrašus, bet neapima knygų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, tuomet toks teisinis reguliavimas stokoja loginio pagrįstumo, kadangi nuteistieji pagal tame pačiame punkte numatomą teisinį reguliavimą negalėtų gauti smurtą ar žiaurumą propaguojančių spaudos leidinių. Manytina, kad smurtas ar žiaurumas gali būti lygiai taip pat efektyviai propaguojamas tiek spaudos leidiniuose, tiek knygose bei vaizdo ar garso įrašuose, todėl draudimo disponuoti šiais dalykais apimtis turėtų būti vienoda. 21. Kodekso

69 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje draudimo nelydimam išvykti iš

bausmės atlikimo vietos taikymo tvarką, nurodoma, kad šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, tačiau ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Toje pačioje dalyje taip pat nurodoma, kad jeigu pasibaigus šioje dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo laikinai uždrausta nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, laikino draudimo taikymo terminas pratęsiamas šioje dalyje nustatytam laikotarpiui. Pastaroji taisyklė patvirtina, jog šešių mėnesių (nepilnamečiams – trijų mėnesių) terminas gali būti pratęsiamas tiek dėl tų pačių, tiek dėl kitų priežasčių, todėl prieš tai minėta kategoriška nuostata „ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius” iš esmės yra klaidinanti. Dėl to siūlytina Kodekso 69 straipsnio 5 dalyje jos atsisakyti. 22. Kodekso

71 straipsnio 1 dalis numato taisyklę, jog nėščioms moterims ir vaikų iki trejų

metų turinčioms motinoms gali būti leista gyventi pačioms šioms nuteistosioms priklausančiose arba jų nuomojamose netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose. Formuluotė „nuteistosioms priklausančiose” reiškia tokias patalpas, kurios nuteistosioms priklauso nuosavybės teise, o nuomojamos patalpos yra tik tokios patalpos, kuriomis nuteistoji naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Svarstytina, ar naudojimosi patalpomis pagrindų sąrašas neturėtų būti plečiamas, jį papildant, pvz., patalpomis, kuriomis naudojamasi panaudos sutarties pagrindu.

Mūsų nuomone, Kodekso

71 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste neturėtų būti atsižvelgiama į tai, ar

nėščioji moteris ar vaikų iki trejų metų turinti motina už naudojimąsi jai ne nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis moka kokį nors mokestį patalpų savininkui. 23. Kodekso⁷¹ straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios privalo užsiimti Kodekso 55 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta veikla“ (išskirta

• mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus atleidimas nuo darbo galimas remiantis įvairiais pagrindai (kasdieninis, kassavaitinis poilsis, pertraukos, švenčių dienos, neįgalumas ir t.t.), tačiau pagal šiuo

Kodekso straipsniu reguliuojamus teisinius santykius darytina prielaida, kad turimi mintyje laikotarpiai, atitinkantys dvi tikslinių atostogų rūšis – nėštumo ir gimdymo bei vaikui prižiūrėti, todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina Kodekso 71 straipsnio 4 dalies redakciją tikslinti. 24. Kodekso

75 straipsnis numato galimybę teisės pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį

izoliuoti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonioms valandoms. Pastebėtina, jog daromas teisės pažeidimas yra toks pažeidimas, kuriuo jau pradėti realizuoti objektyvieji teisės pažeidimo požymiai. Kitaip tariant, tai yra toks pažeidimas, kuris yra pasiekęs kėsinimosi stadiją. Padarytas teisės pažeidimas yra toks teisės pažeidimas, kai jį padaręs asmuo jau realizavo visus šio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tiek daromi, tiek padaryti teisės pažeidimai neapima teisės pažeidimų, kuriuos tik rengiamasi daryti.

Manytina, jog tam tikrais atvejais nuteistojo izoliacija gali būti tikslinga, jeigu nuteistasis rengiasi padaryti itin pavojingus teisės pažeidimus, tokius kaip nužudymas (BK

129 straipsnis) ir pan. Dėl to svarstytina galimybė Kodekso 75 straipsnį

papildyti nuostatomis dėl nuteistųjų, besirengiančių daryti teisės pažeidimus (bent jau tokius, už kuriuos pagal BK 21 straipsnį gali kilti baudžiamoji atsakomybė), izoliavimo. 25. Kodekso

79 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nuoroda turėtų būti teikiama ne

į „šį Įstatymą”, o į „šį Kodeksą”. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Kodekso 79 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytas „šio Įstatymo” 20 straipsnis nustato ne laisvės atėmimo bausme, o laisvės apribojimo bausme nuteistų asmenų pareigas ir jiems taikomus draudimus. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų specialiąsias pareigas ir jiems taikomus draudimus reglamentuoja Kodekso 50 straipsnis. 26. Kodekso VII skyriaus penkioliktojo skirsnio pavadinime vartojamoje formuluotėje

„terminuotos laisvės atėmimo bausmės“ žodis „terminuotos“ keistinas žodžiu

„terminuoto“, nes terminuotas yra laisvės atėmimas, o ne bausmė (BK 50 straipsnis). Tokia pati pataisa reikalinga ir Kodekso 89 straipsnio pavadinime. 27. Kodekso

89 straipsnio 1 dalis numato galimybę panaikinti iš dalies atidėtą terminuoto

laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustačius, be kita ko, jog bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą. Pastebėtina, jog Kodekso kontekste bausmei keliamas vienintelis tikslas – bausmę vykdančio asmens resocializacija. Šį tikslą išreiškia Kodekso 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Kodekso paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis[[1]]. Bausmei keliamų tikslų daugetas būdingas tik bausmės skyrimo stadijai.

Remiantis BK 41 straipsnio 2 dalimi, skiriant bausmę siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Jeigu Kodekso 89 straipsnio 1 dalyje omenyje turimi būtent šie tikslai, tuomet prieš žodžius „bausmės tikslai” įrašytini žodžiai „Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti”. 28. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda į Kodekso 39 straipsnio 7 dalį turėtų būti tikslinama, kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje minimą nuteistųjų perkėlimą iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą reglamentuoja ne Kodekso 39 straipsnio 7 dalis, o Kodekso 37 straipsnio 7 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Plačiau apie tai žr. Sakalauskas G. Įkalinimo tikslų labirintuose//Bausmių vykdymo sistemos teisinis reguliavimas ir perspektyvos Lietuvos Respublikoje (vyr. moksl. red. Gintaras Švedas). Vilnius: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2010, p. 138-140.

Teisės departamento išvada

2022-06-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO

KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-06-22 Nr. XIVP-1521(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2022-04-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO

KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

nR. XIVP-1521 2022-05-23

Nr. 112-P-20

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, komiteto nariai Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila, Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Tauras Rutkūnas, Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis; Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Irma Urbonienė, Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Donata Kračkienė, Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas Gintaras Motuzas, Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Evaldas Gasparavičius; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25³

3 Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Bausmių vykdymo kodekso (toliau

• Kodeksas) 3 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „bausmių vykdymo pareigūnai“ derintina su kartu teikiamame Lietuvos Respublikos pataisos

pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1520) įtvirtinta sąvoka „bausmių vykdymo sistemos pareigūnai”.

Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁴

1¹ Kodekso

4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžiant teisėtumo principo turinį

nurodoma, jog bausmės vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Išties, baudžiamajame procese galioja bendra taisyklė, kad vykdomi gali būti tik įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 336 straipsnį pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o tais atvejais, kai yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo galutinio sprendimo paskelbimo dienos. Tačiau BPK 315 straipsnio 2 dalis numato išimtį iš taisyklės – nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti ir tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Taigi tokiu atveju bausmės vykdymo pagrindas yra neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kurio teisėtumas ir (ar) pagrįstumas bausmės vykdymo metu tikrinamas apeliacinės instancijos teisme. Ši išimtis turėtų būti expressis verbis (pažodžiui) įtvirtinta ir Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Priešingu atveju tektų vadovautis Kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatoma taisykle, pagal kurią esant Kodekso ir kitų įstatymų, reguliuojančių bausmių vykdymą, kolizijai taikytinos būtent Kodekso nuostatos. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 3.

3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁴

1⁸ Kodekso

4 straipsnio 1 dalies 8 punkte vartojama „patikimo savanorio” sąvoka, tačiau

nei šiame punkte, nei kitose Kodekso struktūrinėse dalyse nėra pateikta jokių gairių, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti, ar konkretus savanoris laikytinas patikimu. Pažymėtina, kad įstatymuose turėtų būti vengiama vartoti neapibrėžto turinio sąvokas, kurių taikymas priklausytų išimtinai nuo teisės taikytojo subjektyvaus požiūrio. Nepritarti Pastebėtina, kad „patikimo savanorio“ sąvoka šiuo metu įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 51 straipsnio 1 dalį, dėl kiekvieno savanorio įtraukimo laisvės atėmimo vietų įstaiga spręs individualiai, vertindama konkretaus savanorio galimybes prisidėti nuteistųjų resocializacijos. Atsižvelgiant į tai, Kodekse ar jį įgyvendinančiuose teisės aktuose vengtina iš anksto nustatyti formalius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti savanoriai, kad galėtų įsitraukti į nuteistųjų resocializacijos procesą. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25⁷ Kodekso 6-8 straipsniuose, reglamentuojančiuose baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, siūlytina nurodyti, kad baudos bausmė gali būti įvykdoma, be kita ko, tam panaudojant baudžiamojo proceso metu sumokėtą užstato sumą (BPK 133 straipsnio 7 dalis). Kodekso 7 straipsnyje numatomos savanorišką baudos bausmės vykdymą reglamentuojančios teisės normos nėra pakankamos, kadangi Kodekso 7 straipsnyje savanoriškas baudos bausmės vykdymas siejamas išimtinai tik su situacijomis, kai nuteistasis baudą sumoka jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tuo tarpu užstatas paprastai sumokamas dar ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme.

Be to, Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje numatoma pareiga sumokėti baudą į VMI surenkamąją sąskaitą ir po to pateikti sumokėjimą patvirtinantį banko kvitą užstato panaudojimo atveju yra neįgyvendinama, nes užstatas baudžiamojo proceso metu sumokamas ne į VMI surenkamąją sąskaitą, o į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą (BPK 133 straipsnio 1 dalis). Dėl to manytina, kad būtų tikslinga BVK papildyti specialiomis normomis, skirtomis būtent atvejams, kai baudos bausmė įvykdoma panaudojant užstatą (pvz., 7 straipsnis galėtų būti papildytas atskira dalimi, skirta šiam klausimui). Nepritarti Netikslinga inicijuoti BVK papildymo, kadangi aptariamas baudos bausmės įvykdymo būdas nustatytas Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnyje. Pastebėtina ir tai, kad analogišką siūlymą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs ir dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-379. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlymui papildomai keisti ir BVK nuostatas nepritarė. Minėtas įstatymas buvo priimtas be siūlomų BVK pakeitimų. 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁸

1 Kodekso

8 straipsnio 1 dalies formuluotėje „laiku nepervedė visos baudos“ žodžio

„visos“ atsisakytina kaip perteklinio, nes iš teikiamo teisinio reguliavimo

akivaizdu, kad baudos dalies sumokėjimas nestabdo priverstinio vykdymo. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 6.

6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25¹³

21³⁸ Kodekso

16 straipsnio 3 dalyje numatoma, jog į viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką

įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo ir suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta). Šios nuostatos turinio analizė suponuoja, jog omenyje turimas tik toks sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymas į viešųjų darbų bausmę, kai sulaikymas ir suėmimas buvo taikomi ne tame baudžiamajame procese, kurio metu asmeniui paskirta viešųjų darbų bausmė, o kitame baudžiamajame procese. Jeigu taip, tuomet siūlytina Kodekso 16 straipsnio 3 dalyje šį aspektą aiškiai akcentuoti (pvz., po žodžių „atlikimo metu” ir „jeigu nuteistasis” įrašant žodžius

„kitame baudžiamajame procese”). Analogiško turinio pastaba taikytina ir

Kodekso 21 straipsnio 8 daliai. Nepritarti Iš Kodekso 16 straipsnio 3 dalies (21 straipsnio 8 dalies) formuluotės yra aišku, kad į viešųjų darbų (laisvės apribojimo) bausmę įskaitomas tik tas laikas, kuriuo nuteistasis išbūna suimtas šios bausmės atlikimo metu (inter alia naujo baudžiamojo proceso metu). Siūloma formuluotė yra perteklinė, nes prieš atliekamos bausmės paskyrimą buvęs suėmimo (jei toks buvo skirtas) terminas, skiriant viešųjų darbų (laisvės apribojimo) bausmę, nuosprendyje jau būna įskaitytas į šios bausmės trukmę. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25¹⁷

3³ Kodekso

17 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlytina vartoti formuluotę „tikrinti, kaip

nuteistasis atlieka viešųjų darbų bausmę“, taip suderinant šią Kodekso nuostatą su kitomis normomis. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 8.

8. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25²⁵

4 Kodekso

25 straipsnio 4 dalis numato įpareigojimą bausmių vykdymo sistemos

pareigūnams, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams palaikyti „profesionaliai pozityvius santykius” su asmenimis, nuteistais arešto bausme. Pastebėtina, jog sąvokos „profesionaliai pozityvūs santykiai” turinys yra sunkiai identifikuojamas, kadangi joje vartojami net du vertinamojo pobūdžio kriterijai – profesionalumas ir pozityvumas. Jeigu, įstatymo projekto rengėjų nuomone, šios sąvokos turinį turėtų atskleisti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, priimdamas Kodekso 25 straipsnio 4 dalyje numatytą poįstatyminį teisės aktą dėl dinaminio saugumo užtikrinimo tvarkos, tuomet atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstituciją įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taip pat neaišku, kodėl Kodekso 25 straipsnio 4 dalyje profesionalumo reikalavimas keliamas tik pozityvių santykių palaikymui, o ne individualiam nuteistųjų pažinimui, supratimui ar kitiems Kodekso 25 straipsnio 4 dalyje išvardintiems dinaminio saugumo elementams. Nepritarti Siūloma nuostata įtvirtina pagrindinius Europos tarybos valstybėms narėms rekomenduojamo (Europos kalėjimų taisyklių 51 rekomendacija) taikyti laisvės atėmimo vietų įstaigų dinaminio saugumo metodo turinio elementus. Šiam metodui užtikrinti būtinas profesinis pasirengimas ir gebėjimas su nuteistaisiais palaikyti pozityvius santykius. Pažymėtina, kad Lietuvių kalbos žodyne yra pakankamai aiškiai atskleistas terminų „pozityvus“ ir „profesionalus“ turinys, todėl jų papildomai aiškinti Įstatyme arba Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tvirtinamoje Dinaminio saugumo užtikrinimo tvarkoje nėra būtinybės. 9.

9. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25²⁶

1 Kodekso

26 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlytina dėstyti taip: „Vieni

nuo kitų atskirai laikomi šie arešto bausmę atliekantys nuteistieji:”. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 10. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25²⁶

1⁴ Pagal Kodekso

26 straipsnio 1 dalies 4 punktą atskirai nuo kitų laikomi „buvę ir esami

valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai“ (išskirta – mūsų). Neaišku, kokie asmenys pagal teikiamą teisinį reguliavimą laikytini valdžios ir valdymo institucijų pareigūnais (buvusiais ir esamais), nes valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės pareigūnai įvardijami atskirai. Siūlytina šią nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamos sąvokos „valdžios ir valdymo institucijos“ turinį. Nepritarti

10. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 26

1 4 10. Pagal Kodekso 26 straipsnio 1 dalies 4

punktą atskirai nuo kitų laikomi „buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai“ (išskirta – mūsų). Neaišku, kokie asmenys pagal teikiamą teisinį reguliavimą laikytini valdžios ir valdymo institucijų pareigūnais (buvusiais ir esamais), nes valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės pareigūnai įvardijami atskirai. Siūlytina šią nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamos sąvokos „valdžios ir valdymo institucijos“ turinį. Nepritarti Kodekso 26 straipsnio

1 dalies 4 punkte siūloma nuostata galioja ir šiuo metu ir praktikoje nekyla

nesklandumų ją taikant. Be to, sąvoka „valdžios ir valdymo institucijos“ vartojama daugelyje įstatymų.

Pagal Terminų banke pateikiamas sąvokų „valdymo ir valdžios institucijos“ apibrėžtis, šios institucijos apibrėžiamos kaip priežiūros ir valdymo funkcijas vykdančios nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios įstaigos (organizacijos) ar jų padaliniai, kuriems priklauso galutinio sprendimo teisė ir kure turi įgaliojimus nustatyti organizacijos strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį. Atsižvelgiant į tai, kad dalis arba visi valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės pareigūnai nepatenka į valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų sąvokos apibrėžtį, todėl jie yra išskiriami atskirai. 11. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25³⁰

2 Kodekso 30 straipsnio 2 dalies konstrukcija „Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į <…>, taip pat gali būti atsižvelgiama į <…>, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga” tobulintina kalbine prasme, nes žodžiai „taip pat gali būti atsižvelgiama” tarpusavyje nedera su žodžiais „parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga”. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 12. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25³¹

3⁴

Kodekso

31 straipsnio 3 ir 4 dalyse žodis „kitais“ keistinas žodžiu „kitomis“. Pritarti

13. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25³¹

3 Siekiant suderinti Kodekso 31 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį su šioje dalyje numatomu teisiniu reguliavimu, siūlytina Kodekso 31 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje vietoje žodžių „Kai nuteistojo perkelti nebereikia, jis“ įrašyti žodžius „Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis“. Pastebėtina, kad būtent pastaroji formuluotė vartojama ir Kodekso 31 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 14.

14. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25³³

4² Kodekso

33 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad paprastajai grupei

priskirti nepilnamečiai, bausmę atliekantys uždaro tipo bausmės atlikimo vietose, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pastebėtina, jog pagal Kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalis į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami: 1) pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo; 2) asmenys, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; 3) Kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji. Pirmosios iš šių trijų asmenų grupių atžvilgiu Kodekso 33 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad tai yra tik pilnamečiai asmenys. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, remiantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsniu, nepilnamečiui apskritai negali būti paskirta, todėl antrajai asmenų grupei irgi priklauso išimtinai tik pilnamečiai asmenys. Tuo tarpu Kodekso 37 straipsnio

3 dalyje numatoma, kad iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro

tipo bausmės atlikimo vietą asmenys gali būti perkeliami tik tada, kai prieš perkėlimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje jie buvo priskirti drausmės grupei. Kodekso 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nepilnamečiai nuteistieji į drausmės grupę neperkeliami. Taigi, nepilnamečių perkėlimas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą pagal Kodekso 37 straipsnį nėra įmanomas. Vadinasi, nepilnamečiai į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas negali patekti nei vienu iš Kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būdų. Dėl šios priežasties Kodekso 33 straipsnio 4 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas, iš jo išbraukiant nepilnamečius. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 15.

15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25³⁴

5³ Remiantis Kodekso 34 straipsnio 5 dalies 3 punktu, absoliučiai visi drausmės grupei priskirti nuteistieji, laisvės atėmimo bausmę atliekantys pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Nurodytas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo sisteminio suderinamumo su Kodekso 33 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal kurį drausmės grupei priskirti nuteistieji, laisvės atėmimo bausmę atliekantys uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti po tris valandas, jeigu šie nuteistieji yra neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba ligoniai (pagal gydytojų išvadą). Laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje suponuoja kaip tik mažesnius, o ne didesnius žmogaus teisių ribojimus lyginant su uždaro tipo bausmės atlikimo vietomis, todėl svarstytina, ar nurodytų pažeidžiamų asmenų grupių – neįgaliųjų bei ligonių – atžvilgiu Kodekso 34 straipsnio 5 dalies 3 punkte neturėtų būti numatytas privilegijuojantis teisinis reguliavimas, kuris leistų šiems drausmės grupei priskirtiems asmenims kasdien pasivaikščioti bent jau ne mažesnį laiko tarpą nei drausmės grupei priskirtiems asmenims, bausmę atliekantiems uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 16. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25³⁷

1³ Kodekso

37 straipsnio 1 dalies 3 punkto pabaigoje turėtų būti dedamas ne taškas, o

kabliataškis, nes šis punktas pagal eiliškumą nėra paskutinis. Pritarti 17.

Pritarti

17. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25³⁷

5 Kodekso

37 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio esančios formuluotės

„<...> nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš

bausmės atlikimo vietos <…>” tekstinė išraiška sudaro įspūdį, jog pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą tik tada, jeigu jie šio perkėlimo metu atitinka Kodekso 82 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindus. Vis tik manytina, jog vartojant pacituotą formuluotę omenyje turima ne nuteistojo atitiktis Kodekso 82 straipsnyje numatytiems pagrindams, o tai, kad nuteistasis neatitinka nei vieno iš Kodekso 83 straipsnyje nurodytų kriterijų, kuomet lygtinis paleidimas netaikomas (pvz., lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai). Jeigu taip, tuomet, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pacituotą formuluotę Kodekso 37 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio dėstyti taip:

„<...> nuteistieji, kuriems netaikomos šio Kodekso 83 straipsnio

nuostatos <…>“. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet reikėtų atitinkamai tikslinti ir Kodekso 37 straipsnio 6 dalį, kurioje vartojama formuluotė „<...> nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos <…>”, t. y. vietoje šios formuluotės reikėtų įrašyti žodžius „<…> nuteistieji, kuriems taikomos šio Kodekso 83 straipsnio nuostatos <…>”. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 18.

18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁴¹

41 straipsnio 4 dalyje, 68 straipsnio 5 dalyje, 68 straipsnio 6 dalies 5

punkte, 69 straipsnio 5 dalyje ir 75 straipsnyje vartojamoje formuluotėje

„teisės aktų pažeidimas” žodis „aktų” yra perteklinis (plg. žr. kartu

teikiamame Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1520) vartojamą terminologiją). Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 19. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁵⁰

91⁹¹²¹²³ Siekiant suderinti Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktą su Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, siūlytina Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte aiškiai nurodyti, kad nuteistiesiems draudžiama vartoti ne tik psichotropines, bet ir narkotines medžiagas. Kartu su Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktu turėtų būti tikslinamos ir Kodekso 91 straipsnio

1 bei 2 dalys. Pritarti

20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁵⁰

2⁹ Skaitant Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punktą lieka neaišku, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pagal šį punktą draudžiama gauti tik tokių knygų, vaizdo ar garsų įrašų, kurie yra pornografinio pobūdžio, ar galbūt draudžiama gauti ir tokių knygų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas. Dėl to siūlytina Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punktą tikslinti. Kita vertus, jei Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatomas draudimas apima tik pornografinio pobūdžio knygas, vaizdo ar garso įrašus, bet neapima knygų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, tuomet toks teisinis reguliavimas stokoja loginio pagrįstumo, kadangi nuteistieji pagal tame pačiame punkte numatomą teisinį reguliavimą negalėtų gauti smurtą ar žiaurumą propaguojančių spaudos leidinių.

Manytina, kad smurtas ar žiaurumas gali būti lygiai taip pat efektyviai propaguojamas tiek spaudos leidiniuose, tiek knygose bei vaizdo ar garso įrašuose, todėl draudimo disponuoti šiais dalykais apimtis turėtų būti vienoda. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 21. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁶⁹

5 Kodekso

69 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje draudimo nelydimam išvykti iš

bausmės atlikimo vietos taikymo tvarką, nurodoma, kad šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, tačiau ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius. Toje pačioje dalyje taip pat nurodoma, kad jeigu pasibaigus šioje dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo laikinai uždrausta nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, laikino draudimo taikymo terminas pratęsiamas šioje dalyje nustatytam laikotarpiui. Pastaroji taisyklė patvirtina, jog šešių mėnesių (nepilnamečiams – trijų mėnesių) terminas gali būti pratęsiamas tiek dėl tų pačių, tiek dėl kitų priežasčių, todėl prieš tai minėta kategoriška nuostata „ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius” iš esmės yra klaidinanti. Dėl to siūlytina Kodekso 69 straipsnio 5 dalyje jos atsisakyti. Pritarti 22.

Pritarti

22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁷¹

1 Kodekso

71 straipsnio 1 dalis numato taisyklę, jog nėščioms moterims ir vaikų iki

trejų metų turinčioms motinoms gali būti leista gyventi pačioms šioms nuteistosioms priklausančiose arba jų nuomojamose netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose. Formuluotė „nuteistosioms priklausančiose” reiškia tokias patalpas, kurios nuteistosioms priklauso nuosavybės teise, o nuomojamos patalpos yra tik tokios patalpos, kuriomis nuteistoji naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Svarstytina, ar naudojimosi patalpomis pagrindų sąrašas neturėtų būti plečiamas, jį papildant, pvz., patalpomis, kuriomis naudojamasi panaudos sutarties pagrindu. Mūsų nuomone, Kodekso 71 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste neturėtų būti atsižvelgiama į tai, ar nėščioji moteris ar vaikų iki trejų metų turinti motina už naudojimąsi jai ne nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis moka kokį nors mokestį patalpų savininkui. Pritarti

23. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁷¹

4 Kodekso

71 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės

aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios privalo užsiimti Kodekso 55 straipsnio 2 dalies 1 arba

2 punkte nurodyta veikla“ (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal

galiojančius teisės aktus atleidimas nuo darbo galimas remiantis įvairiais pagrindai (kasdieninis, kassavaitinis poilsis, pertraukos, švenčių dienos, neįgalumas ir t.t.), tačiau pagal šiuo Kodekso straipsniu reguliuojamus teisinius santykius darytina prielaida, kad turimi mintyje laikotarpiai, atitinkantys dvi tikslinių atostogų rūšis – nėštumo ir gimdymo bei vaikui prižiūrėti, todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina Kodekso

71 straipsnio 4 dalies redakciją tikslinti. Pritarti

Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 24.

24. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2022-04-25⁷⁵ Kodekso

75 straipsnis numato galimybę teisės pažeidimą darantį ar padariusį

nuteistąjį izoliuoti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonioms valandoms. Pastebėtina, jog daromas teisės pažeidimas yra toks pažeidimas, kuriuo jau pradėti realizuoti objektyvieji teisės pažeidimo požymiai. Kitaip tariant, tai yra toks pažeidimas, kuris yra pasiekęs kėsinimosi stadiją. Padarytas teisės pažeidimas yra toks teisės pažeidimas, kai jį padaręs asmuo jau realizavo visus šio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tiek daromi, tiek padaryti teisės pažeidimai neapima teisės pažeidimų, kuriuos tik rengiamasi daryti. Manytina, jog tam tikrais atvejais nuteistojo izoliacija gali būti tikslinga, jeigu nuteistasis rengiasi padaryti itin pavojingus teisės pažeidimus, tokius kaip nužudymas (BK 129 straipsnis) ir pan. Dėl to svarstytina galimybė Kodekso 75 straipsnį papildyti nuostatomis dėl nuteistųjų, besirengiančių daryti teisės pažeidimus (bent jau tokius, už kuriuos pagal BK 21 straipsnį gali kilti baudžiamoji atsakomybė), izoliavimo. Pritarti

25. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁷⁹

1 Kodekso

79 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nuoroda turėtų būti teikiama

ne į „šį Įstatymą”, o į „šį Kodeksą”. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Kodekso 79 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytas „šio Įstatymo” 20 straipsnis nustato ne laisvės atėmimo bausme, o laisvės apribojimo bausme nuteistų asmenų pareigas ir jiems taikomus draudimus. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų specialiąsias pareigas ir jiems taikomus draudimus reglamentuoja Kodekso 50 straipsnis. Pritarti 26.

Pritarti

26. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25

VII

89 Kodekso VII skyriaus penkioliktojo skirsnio pavadinime vartojamoje formuluotėje

„terminuotos laisvės atėmimo bausmės“ žodis „terminuotos“ keistinas žodžiu

„terminuoto“, nes terminuotas yra laisvės atėmimas, o ne bausmė (BK 50

straipsnis). Tokia pati pataisa reikalinga ir Kodekso 89 straipsnio pavadinime. Pritarti

27. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25⁸⁹

1 Kodekso

89 straipsnio 1 dalis numato galimybę panaikinti iš dalies atidėtą terminuoto

laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustačius, be kita ko, jog bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą. Pastebėtina, jog Kodekso kontekste bausmei keliamas vienintelis tikslas – bausmę vykdančio asmens resocializacija. Šį tikslą išreiškia Kodekso 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Kodekso paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis[ ]. Bausmei keliamų tikslų daugetas būdingas tik bausmės skyrimo stadijai. Remiantis BK 41 straipsnio 2 dalimi, skiriant bausmę siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Jeigu Kodekso 89 straipsnio 1 dalyje omenyje turimi būtent šie tikslai, tuomet prieš žodžius „bausmės tikslai” įrašytini žodžiai

„Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti”. Nepritarti

BVK projekto 89 straipsnio 1 dalies nuostata suderinta su Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 28.

28. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-04-25²

6 Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda į Kodekso 39 straipsnio 7 dalį turėtų būti tikslinama, kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje minimą nuteistųjų perkėlimą iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą reglamentuoja ne Kodekso 39 straipsnio 7 dalis, o Kodekso 37 straipsnio 7 dalis. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: nėra

5. Subjektų, turinčių įstatymų

leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.d.

p. 1. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20³³

4¹ Argumentai: Mokslo tyrimai rodo, kad ryšio su artimaisiais palaikymas nuteistajam laisvės atėmimo bausme yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir išbūti laisvės atėmimo bausmę bei skatinančių nuteistuosius susilaikyti nuo netinkamo elgesio. Ryšiai su artimaisiais yra susiję su geresne kalinių psichikos sveikata, didesne šeimos susivienijimo ir atkūrimo tikimybe. Dėl nedidelio pasimatymų skaičiaus nuteistieji turi rinktis, su kuriais savo artimaisiais pasimatyti, tai lemia jų bendravimo rato siaurėjimą ir apsunkina gyvenimą sugrįžus į laisvę. Remiantis Europos kalėjimų taisyklių 24.4 punktu, kalinių pasimatymai turi būti organizuojami taip, kad leistų palaikyti ir plėtoti santykius su šeimos nariais kuo įprastesniu būdu. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT)

2014 m. rekomendacijose Lietuvai nurodoma, o

2019 m. – pakartojama, jog visi įkalintieji, įskaitant ir tuos, kuriems

taikomas griežtas režimas, turi teisę į ne mažiau kaip vieną valandą lankymo laiko per savaitę.

Rekomendacijose taip pat pažymima, kad visiems nuteistiesiems turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti kontaktiniuose pasimatymuose, kiek įmanoma atviromis sąlygomis, išskyrus konkrečius atvejus, kai kyla pagrįstų abejonių dėl saugumo užtikrinimo galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti 33 str. 4 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:

„1) per mėnesį gauti du keturis pasimatymus,

iš kurių vienas vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; “

Nepritarti

1. Siūlymo

įgyvendinimas praktikoje šiuo metu sukeltų pasimatymams skirtų patalpų trūkumą, nes pasimatymų skaičius pagal esamos infrastruktūros galimybes didinamas ir BVK projekte (pvz. uždaro režimo įstaigos paprastojoje grupėje – dvigubai). 2. Siūlymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų reikiamai infrastruktūrai skubiai įrengti (apie 2 mln. eurų), todėl siūlomi teisinio reguliavimo pokyčiai galimi tik ateityje, kai jau bus sukurta tinkama infrastruktūra ir atlikti kiti būtini šiam siūlymui įgyvendinti darbai. 3. Siūlymo įgyvendinimas išbalansuotų pakopinį bausmės atlikimo principą, nemotyvuotų nuteistųjų gerai elgtis ir taip stengtis nuolat švelninti jiems taikomus apribojimus ir draudimus. 2. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20³³

5¹ Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentaciją. Pasiūlymas: Pakeisti 33 str. 5 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) per du mėnesius mėnesį gauti vieną keturis pasimatymą pasimatymus, kuris kurie vyksta tik nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;“ Nepritarti Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentaciją. 3. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20³⁴

4⁴ Argumentai: Pagal LR Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr.

1R-25, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje tokių produktų, kaip daržovės, šaldytos daržovės, pieno produktai ir pan., todėl turėtų būti sudarytos sąlygos šiuos produktus tinkamai laikyti bei termiškai apdoroti. Pasiūlymu numatoma sudaryti galimybes nuteistiesiems, priklausantiems paprastajai grupei naudotis maisto ruošimo patalpomis. Pasiūlymas:

1Papildyti 34 straipsnio 4 dalį nauju 4 punktu:

„4) naudotis maisto ruošimo patalpomis.“

Nepritarti

1. Paprastajai

grupei leidžiama įsigyti tik termiškai apdorotus maisto produktus, todėl virtuvėlių papildomam įsigyto maisto terminiam apdorojimui jiems nereikia. 2. Teisė įsigyti platesnį maisto produktų asortimentą ir turėti specialias patalas maisto gaminimui yra privilegija, kuri suteikiama tik nuteistąjį perkėlus į lengvąją grupę. Atsižvelgiant į tai, siūlymo įgyvendinimas iš esmės suvienodintų paprastojoje ir lengvojoje grupėje laikomų nuteistųjų teisinę padėtį, kas neskatintų jų pavyzdingai elgtis ir siekti tolesnio teisinės padėties švelninimo. 3. Šiuo metu paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems (apie 2100 nuteistųjų) nėra įrengtos maisto ruošimo patalpos, todėl siūlymo įgyvendinimui reikėtų skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų (apie 900 tūkst. Eur). 4. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20³⁴

5¹ Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentaciją. Pasiūlymas: Pakeisti 34 str. 5 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) per mėnesį gauti vieną keturis pasimatymą pasimatymus, kuris kurie vyksta tik nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;“ Nepritarti Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentaciją. 5.

5. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20³⁷

5² Argumentai: Pasiūlymu keičiama sąlyga dėl režimo pakeitimo (iš pusiau atviro į atvirą) lengvojoje grupėje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos. Siūloma leisti šiems nuteistiesiems pakeisti režimą anksčiau, negu numatyta įstatymo projekte ir taip sudaryti jiems geresnes sąlygas prisitaikyti prie būsimo gyvenimo laisvėje. Vieneri metai yra per trumpas pereinamasis laikotarpis, todėl pasiūlymu numatomas ilgesnis laikotarpis, kurio metu nuteistieji galėtų gyventi atvirojo režimo sąlygomis. Pasiūlymas:

Pakeisti 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo pagal Kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip vieneri dveji metai;“

Pritarti

6. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20³⁷

6 Argumentai: Pasiūlymu keičiama sąlyga dėl režimo keitimo (iš pusiau atviro į atvirą) lengvoje grupėje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos. Pažymėtina, kad nuteistiesiems, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas, būdingos ilgos laisvės atėmimo bausmės, todėl prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje jiems itin sunku. Atsižvelgiant į tai, siūloma leisti nuteistiesiems pakeisti režimą anksčiau ir taip sudaryti jiems geresnes sąlygas prisitaikyti prie būsimo gyvenimo laisvėje. Vieneri metai yra per trumpas laikas šiam pereinamajam laikotarpiui, todėl pasiūlyme numatomas ilgesnis laikotarpis, kurio metu nuteistieji galėtų gyventi atvirojo režimo sąlygomis. Pasiūlymas: Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis lengvojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys ir šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, atlikę tris ketvirtadalius bausmės, likus ne daugiau kaip vieneriems dvejiems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.“

Pritarti

7. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20³⁸

3 Argumentai: Laisvės atėmimo vietose esantys nuteistieji asmeninėms reikmėms gali disponuoti itin mažomis pinigų sumomis (pvz. drausmės grupei priklausantys nuteistieji pagal įstatymo projektą asmeninėms reikmėms gali išleisti trijų bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, t. y. 126 EUR). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kylančios infliacijos auga kainos, todėl ir taip mažos sumos, skirtos nuteistųjų asmeninėms reikmėms, dar labiau nuvertėja. Pažymėtina, kad pataisos namuose dirbantieji nuteistieji turi daugiau poreikių negu nedirbantieji – pakaitiniams drabužiams, higienos priemonėms ir maistui, kurių pataisos įstaigos papildomai neišduoda, todėl dirbantiems nuteistiesiems siūloma padidinti pinigų sumą, kurią jie gali per mėnesį išleisti minėtoms asmeninėms reikmėms. Pasiūlymas:

Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra:

1) šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nedirbantiems nuteistiesiems, septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems dirbantiems nuteistiesiems;

2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nedirbantiems nuteistiesiems, penkių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems dirbantiems nuteistiesiems;

• 3) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nedirbantiems

nuteistiesiems, keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems dirbantiems nuteistiesiems.“ Pritarti iš dalies Siekiant užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami tie nuteistieji, kuriems šiuo metu nėra galimybių pasiūlyti darbinės veiklos, BVK projekto 38 straipsnio 3 dalį siūlytina išdėstyti taip:

„3. Didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro

tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra:

1) šešių septynių bazinių socialinių išmokų dydžio

• lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;

2) keturių penkių bazinių socialinių išmokų dydžio

• paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;

3) trijų keturių bazinių socialinių išmokų dydžio

• drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.“

8. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20³⁸

4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji asmeninėms reikmėms gali disponuoti itin mažomis pinigų sumomis (pvz. drausmės grupei priklausantys nuteistieji pagal įstatymo projektą asmeninėms reikmėms gali išleisti trijų bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, t. y.

126 EUR), pasiūlymu siekiama pagerinti nuteistųjų gyvenimo

kokybę, į didžiausią disponuojamą pinigų sumą neįtraukiant sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų – gydytojo nuteistajam rekomenduotų prekių iš vaistinės, akinių ir (ar) kontaktinių lęšių. Siekiant užtikrinti, jog nuteistieji neprarastų kontakto su artimaisiais, esančiais laisvėje, siūloma į didžiausią disponuojamą sumą neįtraukti ir išankstinio mokėjimo kortelių, skirtų telefoniniams pokalbiams taksofonu. Pažymėtina, jog nenutrūkstamas bendravimas su artimaisiais laisvėje yra neatsiejamas nuo resocializacijos proceso. Pasiūlymas:

Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą didžiausią pinigų sumą neįskaitomos

pinigų, už kuriuos įsigyjama (prenumeruojama) spaudos leidinių, knygų, gydytojo rekomenduotų prekių iš vaistinės, akinių, kontaktinių lęšių, išankstinio mokėjimo kortelių, skirtų telefoniniams pokalbiams taksofonu ir elektros prietaisų, sumos. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su savo vaikais bausmės atlikimo vietos vaikų (kūdikių) namuose arba ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose, teisę dėl darbo, mokslo ar resocializacijos nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose.“

Pritarti

9. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20⁴³

1 Argumentai: Bendravimas su artimaisiais yra svarbi resocializacijos proceso dalis, todėl jis turi būti užtikrinamas visais įmanomais būdais, atsižvelgiant į technologijų pažangą.

Pasiūlymu siekiama įtvirtinti galimybę nuteistiesiems bendrauti vaizdo skambučiais. Pastarieji yra itin aktualūs nuteistiesiems, kurių artimieji neturi galimybės lankytis pataisos įstaigoje dėl finansinių ar logistinių (pernelyg tolima kelionė) priežasčių, taip pat tiems, kurių artimieji (tėvai, vaikai, sutuoktiniai) patys yra pataisos įstaigoje. Pažymėtina, jog kai kuriose laisvės atėmimo vietose tokia galimybė jau yra sudaroma. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad ši teisė būtų užtikrinama visose laisvės atėmimo įstaigose. Pasiūlymas:

Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu ir vaizdo skambučiu, jeigu jie gali apmokėti telefoninio pokalbio išlaidas arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs telefonu gali kalbėtis iki dvidešimt minučių, o ilgiau tik tuo atveju, jei yra galimybės.“ Pritarti Pasiūlyti pagrindiniam komitetui analogiškai suderinti įstatymo projekto Nr. XIVP-1522 nuostatas dėl internetinės telefonijos. 10. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20⁵⁵

2⁶ Argumentai: LR Bausmių vykdymo kodekso

48 str. 1 d. numato, kad nuteistųjų kolektyvo tarybų tikslas – „padėti

laisvės atėmimo vietų įstaigai organizuoti resocializaciją ir spręsti su nuteistųjų buitimi susijusius klausimus.“ Nuteistųjų kolektyvo tarybose nuteistieji ugdo organizacinius, komunikacijos, darbo grupėje, sprendimų priėmimo, raštvedybos įgūdžius, prisideda prie resocializacijos ir buities gerinimo klausimų pataisos įstaigoje, todėl tai yra labai prasminga nuteistųjų užimtumo forma, kuri turėtų būti įtraukta į LR BVK 55 str. 2 d. pateiktą prasmingo užimtumo veiklos formų sąrašą.

Pasiūlymas: Papildyti 55 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu:

6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.“

Pritarti

11. Seimo narė

Morgana Danielė

2022-05-20⁵⁶

5 Argumentai: Jeigu nuteistasis atitinka visas sąlygas, išvardintas keičiamame straipsnyje ir individualią veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, nėra priežasčių, dėl kurių nuteistojo individuali veikla negalėtų būti prilyginama darbinei veiklai. Reglamentavimas, numatantis, kad „įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai“ sudaro sąlygas piktnaudžiavimui, kai dėl subjektyvių priežasčių (konfliktų su pareigūnais, antipatijos ir pan.) nuteistajam, išpildančiam visas sąlygas, nesudaromos lygios galimybės įgyvendinti savo teisę (ir pareigą) į darbą. Pažymėtina, jog vykdant individualią veiklą, nuteistasis įgyja svarbių įgūdžių (apskaita, mokesčių mokėjimas, deklaravimas, bendravimas su institucijomis ir pan.), kurie ženkliai prisideda prie nuteistojo resocializacijos ir gebėjimų, reikalingų laisvėje, stiprinimo. Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kai įkalinimo įstaigos negali pasiūlyti darbinės veiklos visiems pageidaujantiems dirbti nuteistiesiems. Norintys dirbti, bet dėl darbo vietų trūkumo nedirbantys nuteistieji, ne dėl savo kaltės netenka su darbinės veiklos vykdymu susijusių galimybių, pvz. būti perkelti į lengvąją grupę ir naudotis šiai grupei suteikiamomis teisėmis (trumpalaikė išvyka į namus, perkėlimas į pusiaukelės namus ir t.t.). Siekiant užtikrinti realų LR BVK numatytų teisių nuteistiesiems įgyvendinimą, būtina plėsti nuteistųjų darbinės veiklos apibrėžimą. Pasiūlymas:

1Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu:

1) vykdomą individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;

2) nuteistasis gali įrodyti, kad iš vykdomos individualios veiklos gauna pajamas, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį;

3) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo vykdomos individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.“ Pritarti iš dalies Siekiant užtikrinti, kad nuteistųjų pasirinkta individuali veikla realiai galėtų būti vykdoma laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir neprieštarautų bausmės tikslams, BVK projekto 56 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstytina taip: „5.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu:

1) vykdomą individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;

2) nuteistasis gali įrodyti, kad iš vykdomos individualios veiklos gauna pajamas, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį;

3) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo vykdomos individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.;

4) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.“ Siūlytina pagrindiniam komitetui analogiškai suderinti įstatymo projekto Nr.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu:

1) vykdomą individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;

2) nuteistasis gali įrodyti, kad iš vykdomos individualios veiklos gauna pajamas, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį;

3) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo vykdomos individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.;

4) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.“ Siūlytina pagrindiniam komitetui analogiškai suderinti įstatymo projekto Nr. XIVP-1522 nuostatas. 1. Seimo narys Vytautas

Bakas

2022-05-25²⁹

3 Argumentai: Viena iš prasmingų, nuteistųjų ir visuomenės interesus atitinkančių nuteistųjų užimtumo veiklos formų yra nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso projekto (toliau – Kodeksas) nuostatas gali būti steigiamas specialus laisvės atėmimo vietų įstaigai pavaldus ar jos kontroliuojamas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojantis juridinis asmuo (nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga).

Šios įstaigos tikslas – padėti nuteistiesiems neprarasti darbo įgūdžių ir (ar) įgyti naujų darbo įgūdžių, tačiau pagal Kodekso nuostatas nuteistųjų darbinė veikla nelaikoma darbo santykiais ir darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereguliuoja, nors nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtas produkciją ir paslaugas minėtą veikla organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. Kodekso 60-62 straipsniuose nustatytos nuteistųjų darbinės veiklos sąlygos, kurios aptaria įvairių kategorijų nuteistųjų įtraukimą į darbinę veiklą, taip pat numatyta, kad nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su nuteistaisiais ir juridiniais asmenimis. Be to, Kodekse nustatyta darbinės veiklos trukmė, galimybė nuteistųjų darbinės veiklos trukmei taikyti suminę darbinės veiklos laiko apskaitą bei nuteistųjų teisė į žalos atlyginimą, jei žala atsirado dėl darbinės veiklos atlikimo. De facto nuteistųjų darbinė veikla atitinka darbo santykiais grįstą veiklą, tačiau de jure šiame Kodekse ji neįvardinama kaip darbas ir už ją neapmokama kaip už darbą. Už darbinę veiklą nuteistiesiems mokama piniginė išmoka, kurią nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (pvz., nuteistasis 2021 m. sausio mėn. Alytaus pataisos namuose dirbo 160 valandų, jam buvo išmokėta tik 254,60 Eur. Taigi jo išmoka buvo 1,59 Eur už valandą darbinės veiklos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis buvo lygus 3,93 Eur). Be to, laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, neįskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą.

Apibendrinant konstatuotina, kad nors nuteistųjų užimtumas darbine veikla susijęs su neigiamos kalinimo įtakos nuteistiesiems mažinimu bei galimybe palengvinti jų integravimąsi į visuomenę, tačiau nuteistieji dėl mažo atlygio dydžio jaučiasi išnaudojami ir yra visiškai nemotyvuoti. Pats darbinės veiklos reguliavimo konstruktas, priverstinumas, pasekmių nustatymas atsisakius užsiimti šia veikla, sukuria prielaidas išnaudoti nuteistuosius. Atsižvelgiant į tai, siūlytina sukurti prielaidas orioms ir motyvuojančioms nuteistųjų kalinimo sąlygoms ir nustatyti, kad piniginės išmokos už nuteistųjų darbinę veiklą dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 29 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Jei yra galimybė, nuteistieji areštu gali, pateikę rašytinį prašymą, užsiimti darbine veikla. Minėtų nuteistųjų užimtumas tokia veikla nelaikomas darbo santykiais ir darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai jų užimtumo šia veikla nereguliuoja. Darbine veikla šiems nuteistiesiems leidžiama užsiimti tik laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijoje. Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtis ir jai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems areštu moka pinigines išmokas, kurių apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Piniginės išmokos dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems areštu piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų.“

Nepritarti

1Pažymėtina,

kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, priešingai nei Lietuvos gyventojams, „Sodros“ įmokos nuo darbo užmokesčio neskaičiuojamos. 2.

2. Nuteistieji

yra valstybės aprūpinti gyvenamąją patalpa, maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai kiti asmenys būtinuosius poreikius turi tenkinti savarankiškai. Todėl siūlymo įgyvendinimas būtų socialiai neteisingas Lietuvos gyventojų atžvilgiu. 3. Siūlymo įgyvendinimas pareikalautų neproporcingai daug papildomų valstybės biudžeto lėšų nuteistųjų, įdarbintų laisvės atėmimo vietose, darbo apmokėjimui. Šiuo metu vidutinė ūkio darbus dirbančiam nuteistajam išmokama išmoka – apie 150 eurų per mėnesį. Įgyvendinus siūlymą, ši išmoka turėtų būti apie 5 kartus didesnė – 730 eurų (Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis) ir tam reikėtų iš valstybės biudžeto papildomai skirti apie 5,5 mln. eurų. Dar apie 5,5 mln. eurų padidėtų valstybės įmonės prie pataisos įstaigos išlaidos. Tokių lėšų neturi nei pataisos įstaigos, nei valstybės įmonė prie pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, minėtoms įstaigoms tektų atleisti didžiąją dalį dirbančių nuteistųjų. 2. Seimo narys Vytautas

Bakas

2022-05-25⁴¹

4 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti nuteistiesiems teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais bei įgyvendinti šią teisę siunčiant laiškais arba elektroninių ryšių priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodekso 27 str. 3 d. teisė kreiptis į minėtas institucijas elektroninių ryšių priemonėmis yra numatyta asmenims, nuteistiems arešto bausme, todėl, siekiant užtikrinti nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus principo įgyvendinimą, tikslinga tokią teisę numatyti ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 41 straipsnį naująja 4 dalimi ir išdėstyti ją taip: „4.

Nuteistieji turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo narius, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Pageidaujantys įgyvendinti nurodytą teisę nuteistieji gali siųsti laiškus arba įstaigoje sudarytomis sąlygomis į šioje dalyje nurodytus adresatus kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“ Atitinkamai buvusius Kodekso 41 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti 5 ir 6 dalimis. Pritarti iš dalies Papildyti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

3. Seimo narys

Vytautas Bakas 2022-05-25⁴⁸ Argumentai: Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla yra labai svarbi bausmių vykdymo sistemos virsmui iš posovietinio kalinimo modelio į skandinaviško bausmių vykdymo sistemos modelį, grįstą pozityviais ir tvirtais santykiais su nuteistaisiais, suprantant jų asmeninės padėties aplinkybes bei įvertinant atskirų nuteistųjų riziką. Tiesiogiai išrinkti nuteistųjų kolektyvo tarybų nariai geriausiai gali matyti ir jausti nuteistųjų nuotaikas, padėti spręsti problemas, rasti atsakymus į esminius klausimus. Labai svarbu, kad nuteistieji dalyvautų sprendžiant klausimus, susijusius su jų kalinimo, mokymosi, užimtumo sąlygomis, sveikatos priežiūros teikimu ir kitomis problemomis, kartu su bausmių vykdymo įstaigos darbuotojais kurtų naują organizacijos kultūrą.

Kompromisų ir bendrų sprendimų ieškojimas tarp bausmių vykdymo sistemos įstaigos administracijos ir nuteistųjų yra vienas pagrindinių aspektų, nuo kurių priklausys bausmių vykdymo sistemos tobulėjimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina sustiprinti nuteistųjų kolektyvo tarybų modelį ir suteikti galimybes taryboms kokybiškai ir efektyviai veikti. Taip pat svarbu apsaugoti nuteistųjų kolektyvo tarybų narius nuo galimo persekiojimo dėl jų veiklos. Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti Kodekso 48 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „48 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų kolektyvo tarybos

1. Nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų

kolektyvo tarybas, kurių paskirtis patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, nuteistųjų integracija į visuomenę, užimtumu, darbine veikla, bendruoju ugdymu ir profesiniu mokymu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, nuteistųjų aprūpinimu, maitinimu, kalinimo ir buities sąlygomis, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu. 2. Nuteistųjų kolektyvo tarybos tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų veiklai vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaiga suteikia patalpas, sudaro galimybes nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams organizuoti susirinkimus ir komunikuoti su nuteistaisiais bei aprūpina būtinomis priemonėmis (kanceliarinės priemonės, kompiuteris, spausdintuvas, vaizdo konferencinio ryšio užtikrinimo priemonės, interneto prieiga prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tinklapių ir teisės aktų registrų bei informacinių sistemų). 4.

4. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai, vykdydami veiklą, privalo

užtikrinti konfidencialumo principo įgyvendinimą ir neatskleisti nuteistųjų asmens ir su bausmės vykdymu susijusių duomenų kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo. 5. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai turi teisę:

1) priimti prašymus, skundus ir pasiūlymus iš kitų nuteistųjų;

2) gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų užimtumo, kalinimo ir buities sąlygas, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, maitinimą, sveikatos priežiūros paslaugas;

3) apžiūrėti nuteistųjų gyvenamąsias ir užimtumo patalpas;

4) organizuoti nuteistųjų apklausas;

5) pakviesti kitus nuteistuosius į nuteistųjų kolektyvų tarybų posėdžius. 5. Draudžiama persekioti nuteistųjų kolektyvų tarybų narius dėl jų veiklos. Kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. 6. Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų užimtumo, resocializacijos, tinkamų bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimo ir saugumo interesams.“

Nepritarti

1. Netikslinga teisingumo

ministrui pavesti su jo atliekamomis funkcijomis (politikos formavimas bausmių vykdymo srityje) nesusijusius aspektus, kaip organizaciniai Nuteistųjų tarybos sudarymo aspektai. Atitinkamai BVK projekte nustatyta, kad šiuos aspektus nustatys Kalėjimų tarnybos direktorius, kas leis supaprastinti ir sutrumpinti sprendimų priėmimo procesą. 2. Kai kurios siūlomos nustatyti Nuteistųjų tarybos narių teisės (pvz., apžiūrėti nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, kviesti nuteistuosius į posėdžius, apklausti nuteistuosius, rinkti informaciją apie kitų nuteistųjų buities sąlygas ir pan.) gali kelti grėsmę laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdomai liudytojų apsaugos funkcijai, nuteistųjų asmens duomenų apsaugai.

Nuteistųjų kolektyvo tarybos nariai – nuteistieji, gali pasinaudoti laisvės atėmimo vietų įstaigos bibliotekoje esančiais kompiuteriais ir prieiga prie interneto, laisvės atėmimo vietų įstaigos suteikiamais kanceliarinių reikmenų ištekliais, todėl papildomas reikalavimas dėl aprūpinimo šiomis priemonėmis nustatymas yra perteklinis. Be to, siūlomas reguliavimas nepatenka į įstatyminio teisinio reguliavimo sritį ir, prireikus, bus nustatytas įstatymą įgyvendinančiame teisės akte. 4. Seimo narys Vytautas

Bakas

2022-05-25⁶⁰

2³ Argumentai: Argumentai analogiški Kodekso 29 straipsnio 3 dalies pasiūlymui. Pasiūlymas: Siūlome papildyti Kodekso 60 straipsnio 2 dalies 3 papunktį ir išdėstyti jį taip:

3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Piniginės išmokos dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų;

Nepritarti

1. Pažymėtina, kad laisvės

atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, priešingai nei Lietuvos gyventojams, „Sodros“ įmokos nuo darbo užmokesčio neskaičiuojamos. 2. Nuteistieji yra valstybės aprūpinti gyvenamąją patalpa, maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai kiti asmenys būtinuosius poreikius turi tenkinti savarankiškai. Todėl siūlymo įgyvendinimas būtų socialiai neteisingas Lietuvos gyventojų atžvilgiu.

Siūlymo įgyvendinimas pareikalautų neproporcingai daug papildomų valstybės biudžeto lėšų nuteistųjų, įdarbintų laisvės atėmimo vietose, darbo apmokėjimui. Šiuo metu vidutinė ūkio darbus dirbančiam nuteistajam išmokama išmoka – apie 150 eurų per mėnesį. Įgyvendinus siūlymą, ši išmoka turėtų būti apie 5 kartus didesnė – 730 eurų (Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis) ir tam reikėtų iš valstybės biudžeto papildomai skirti apie 5,5 mln. eurų. Dar apie 5,5 mln. eurų padidėtų valstybės įmonės prie pataisos įstaigos išlaidos. Tokių lėšų neturi nei pataisos įstaigos, nei valstybės įmonė prie pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, minėtoms įstaigoms tektų atleisti didžiąją dalį dirbančių nuteistųjų. 5. Seimo narys Vytautas

Bakas

2022-05-25⁶⁹

2 Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad prieš paleidžiant nuteistuosius kalinius iš bausmės atlikimo vietos, siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis bei sukurti jiems sąlygas palaipsniui grįžti į laisvę, likus trims mėnesiams iki bausmės pabaigos, nuteistiesiems suteikiama teisė parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius. Šis siūlymas atlieptų Europos Tarybos Ministrų Komiteto siūlomas rekomendacijas šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, kurios priimtos 2006 m. sausio 11 d. vykusiame 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje ir kuriose akcentuojama, kad paleidžiant nuteistuosius kalinius turi būti imtasi žingsnių palaipsniui grįžti į laisvę, ypač tais atvejais, kai kalinys nuteisiamas ilgesniam laikui. Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 69 straipsnį naująja 2 dalimi ir išdėstyti ją taip: „2.

Siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis bei sukurti sąlygas palaipsniui grįžti į laisvę, nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, likus ne daugiau kaip trims mėnesiams iki bausmės pabaigos, o nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, likus ne daugiau kaip trims mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos dienos, turi teisę iki dešimties parų nelydimi išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais.“ Atitinkamai buvusius Kodekso 69 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir

6 dalis laikyti 3, 4, 5, 6 ir 7 dalimis. Nepritarti

Pagal siūlomą nuostatą į namus turėtų būti paleidžiami visi nuteistieji, net ir tie, kurie dar kelia grėsmę kitiems asmenims. Siekiant sumažinti tokias grėsmes, Bausmių vykdymo kodekso projekte yra nustatyti alternatyvūs laipsniškos nuteistųjų integracijos į visuomenę mechanizmai:

• nuteistųjų, padariusių pažangą resocializacijos procese, perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir leidimas kartą per savaitę iki 2 parų ne darbo metu arba kasmetinių atostogų metu parvykti į namus (BVK projekto 35 ir 37 straipsniai);
• leidimas likusius tris mėnesius iki bausmės pabaigos atlikti bausmę namuose, jei nuteistasis neturi drausminių ar kitų nuobaudų (t. y. nekelia grėsmės) (BVK projekto 35 straipsnio 3 dalies 8 punktas); trumpalaikės (iki 3 parų, o dirbantiems – iki 10 parų) išvykos į namus, kurios suteikiamos kartą per 1-4 mėnesius, o artėjant paleidimui iš pataisos įstaigos – du kartus per mėnesį, priklausomai nuo nuteistajam paskirtos bausmės trukmės kartą ir jei nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (t. y. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką) (BVK projekto 68 straipsnis). 6.

6. Seimo narys

Vytautas

Bakas

2022-05-25⁷⁶

1¹ Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad tai atvejais, kai nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis nebūtų galimybės laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui apriboti nuteistųjų teisės išsiųsti ar gauti laiškus, kai susirašinėjama su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika. Pateiktame Kodekso projekte yra numatyta, kad tik nuteistojo teisė į susirašinėjimą su advokatų nėra apribojama, susiklosčius minėtoms aplinkybėms, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų teisė susirašinėti su jų teises ir laisves ginančiomis institucijomis būtų ribojama įstaigos vadovo sprendimu, nors teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus yra konstitucinė žmogaus teisė. Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 1 papunktį ir išdėstyti jį taip: „1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);“ Pritarti iš dalies Papildyti 76 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);“ 7.

Seimo narys Vytautas

Bakas

2022-05-25⁷⁶

2² Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad tai atvejais, kai Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį nebūtų galimybės laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui apriboti nuteistųjų teisės išsiųsti ar gauti laiškus, kai susirašinėjama su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika. Pateiktame Kodekso projekte yra numatyta, kad tik nuteistojo teisė į susirašinėjimą su advokatu nėra apribojama, susiklosčius minėtoms aplinkybėms, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų teisė susirašinėti su jų teises ir laisves ginančiomis institucijomis būtų ribojama įstaigos vadovo sprendimu, nors teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus yra konstitucinė žmogaus teisė.

Pasiūlymas: Siūlome papildyti Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 papunktį ir išdėstyti jį taip:

2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);

Pritarti iš dalies Papildyti 76 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);“

8. Seimo narys

Vytautas

Bakas

2022-05-25⁹⁰

7 Argumentai: Vienas iš asmens sveikatos priežiūros tikslų yra laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams ir vykdomos siekiant anksti diagnozuoti vėžines bei širdies ir kraujagyslių ligas. Siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo minėtų ligų tarp nuteistųjų, siūlytina numatyti ir sudaryti jiems galimybę dalyvauti prevencinėse programose.

Pasiūlymas: Siūlome papildyti Kodekso 90 straipsnį naująja 7 dalimi ir išdėstyti ją taip:

„7. Nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaiga

sudaro sąlygas dalyvauti Lietuvoje vykdomose ligų prevencijos programose, kad būtų galima anksti diagnozuoti vėžines bei širdies ir kraujagyslių ligas.“

Atitinkamai buvusius Kodekso 90 straipsnio 7 dalį

laikyti 8 dalimi. Nepritarti

1. BVK projekto 90

straipsnyje nustatyta, kas ir kokias sveikatos priežiūros paslaugas teikia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, ligų prevencijos programų vykdymas yra asmenims teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų dalis (pvz. profilaktine medicininė patikra), atskiras pavedimas Lietuvos kalėjimų tarnybai užtikrinti konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų dalies teikimą yra perteklinis ir nedera su teisėkūros principais. 2. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 22 punktą – nuteistieji yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Atsižvelgiant į tai, jiems prieinamos visos Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems apdraustiems asmenims. Konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtis ir kriterijus visiems pacientams nustato Sveikatos apsaugos ministras. Tuo atveju, jei konkretus nuteistasis pagal nustatytus kriterijus (pavyzdžiui, amžius,) patenka į konkrečios ligų prevencijos programos tikslinę grupę, jam atitinkamai ir teikiamos programoje numatytos paslaugos. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo

įstatymo projektui NR. XIVP-1521, atsižvelgus į Teisės departamento ir Seimo narių Vytauto Bako ir Morganos Danielės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė – 2. 8.

8Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas

Vytautas Raskevičius ŽTK biuro patarėja Inga Ališauskienė 2396824

Komiteto išvada

2022-06-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO

KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1521

2022-06-17 Nr. 102-P-27

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena

Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės l. e. p. vadovas Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Tauras Rutkūnas, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Valalytė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Donata Kračkienė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Evaldas Gasparavičius, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė Valentina Siliuk, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Irma Urbonienė, Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė ir šio skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

• pasiūlymai):

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25³

3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Bausmių

vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 3 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „bausmių vykdymo pareigūnai“ derintina su kartu teikiamame Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1520) įtvirtinta sąvoka „bausmių vykdymo sistemos pareigūnai”. Pritarti

3 dalis

patobulinta pagal TD pastabą. Analogiškai patobulinti įstatymo projekto XII skyriaus ir 100 straipsnio pavadinimai bei

100 straipsnio 4 dalies nuostatos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2022-04-25⁴

1¹

2. Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžiant teisėtumo principo turinį

nurodoma, jog bausmės vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Išties, baudžiamajame procese galioja bendra taisyklė, kad vykdomi gali būti tik įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 336 straipsnį pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o tais atvejais, kai yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo galutinio sprendimo paskelbimo dienos. Tačiau BPK 315 straipsnio 2 dalis numato išimtį iš taisyklės – nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti ir tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

Taigi tokiu atveju bausmės vykdymo pagrindas yra neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kurio teisėtumas ir (ar) pagrįstumas bausmės vykdymo metu tikrinamas apeliacinės instancijos teisme. Ši išimtis turėtų būti expressis verbis (pažodžiui) įtvirtinta ir Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Priešingu atveju tektų vadovautis Kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatoma taisykle, pagal kurią esant Kodekso ir kitų įstatymų, reguliuojančių bausmių vykdymą, kolizijai taikytinos būtent Kodekso nuostatos. Pritarti Siūloma 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) teisėtumo, kurio esmė ta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnyje nustatytu atveju – neįsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, o Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindas yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas);“. Papildomas redakcinio pobūdžio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto patikslinimas: „6) teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, kurio esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo Baudžiamojo proceso kodekso ir Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁴

1⁸ 3.

Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte vartojama „patikimo savanorio” sąvoka, tačiau nei šiame punkte, nei kitose Kodekso struktūrinėse dalyse nėra pateikta jokių gairių, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti, ar konkretus savanoris laikytinas patikimu. Pažymėtina, kad įstatymuose turėtų būti vengiama vartoti neapibrėžto turinio sąvokas, kurių taikymas priklausytų išimtinai nuo teisės taikytojo subjektyvaus požiūrio. Nepritarti Pastebėtina, kad „patikimo savanorio“ sąvoka šiuo metu įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 51 straipsnio 1 dalį, dėl kiekvieno savanorio įtraukimo laisvės atėmimo vietų įstaiga spręs individualiai, vertindama konkretaus savanorio galimybes prisidėti nuteistųjų resocializacijos. Atsižvelgiant į tai, Kodekse ar jį įgyvendinančiuose teisės aktuose vengtina iš anksto nustatyti formalius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti savanoriai, kad galėtų įsitraukti į nuteistųjų resocializacijos procesą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁷

4. Kodekso 6-8 straipsniuose, reglamentuojančiuose baudos

bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, siūlytina nurodyti, kad baudos bausmė gali būti įvykdoma, be kita ko, tam panaudojant baudžiamojo proceso metu sumokėtą užstato sumą (BPK 133 straipsnio 7 dalis). Kodekso 7 straipsnyje numatomos savanorišką baudos bausmės vykdymą reglamentuojančios teisės normos nėra pakankamos, kadangi Kodekso 7 straipsnyje savanoriškas baudos bausmės vykdymas siejamas išimtinai tik su situacijomis, kai nuteistasis baudą sumoka jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tuo tarpu užstatas paprastai sumokamas dar ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme.

Be to, Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje numatoma pareiga sumokėti baudą į VMI surenkamąją sąskaitą ir po to pateikti sumokėjimą patvirtinantį banko kvitą užstato panaudojimo atveju yra neįgyvendinama, nes užstatas baudžiamojo proceso metu sumokamas ne į VMI surenkamąją sąskaitą, o į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą (BPK 133 straipsnio 1 dalis). Dėl to manytina, kad būtų tikslinga BVK papildyti specialiomis normomis, skirtomis būtent atvejams, kai baudos bausmė įvykdoma panaudojant užstatą (pvz., 7 straipsnis galėtų būti papildytas atskira dalimi, skirta šiam klausimui). Nepritarti Netikslinga inicijuoti BVK papildymo, kadangi aptariamas baudos bausmės įvykdymo būdas nustatytas Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnyje. Pastebėtina ir tai, kad analogišką siūlymą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs ir dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-379. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlymui papildomai keisti ir BVK nuostatas nepritarė. Minėtas įstatymas buvo priimtas be siūlomų BVK pakeitimų. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁸

1

5. Kodekso 8 straipsnio 1 dalies formuluotėje „laiku

nepervedė visos baudos“ žodžio „visos“ atsisakytina kaip perteklinio, nes iš teikiamo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad baudos dalies sumokėjimas nestabdo priverstinio vykdymo. Pritarti

1 dalis patobulinta pagal TD pastabą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2022-04-25¹⁶

21³⁸

6. Kodekso 16 straipsnio 3 dalyje numatoma, jog

į viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo ir suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

Šios nuostatos turinio analizė suponuoja, jog omenyje turimas tik toks sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymas į viešųjų darbų bausmę, kai sulaikymas ir suėmimas buvo taikomi ne tame baudžiamajame procese, kurio metu asmeniui paskirta viešųjų darbų bausmė, o kitame baudžiamajame procese. Jeigu taip, tuomet siūlytina Kodekso 16 straipsnio 3 dalyje šį aspektą aiškiai akcentuoti (pvz., po žodžių „atlikimo metu” ir „jeigu nuteistasis” įrašant žodžius „kitame baudžiamajame procese”). Analogiško turinio pastaba taikytina ir Kodekso

21 straipsnio 8 daliai. Nepritarti

Iš Kodekso 16 straipsnio 3 dalies (21 straipsnio 8 dalies) formuluotės yra aišku, kad į viešųjų darbų (laisvės apribojimo) bausmę įskaitomas tik tas laikas, kuriuo nuteistasis išbūna suimtas šios bausmės atlikimo metu (inter alia naujo baudžiamojo proceso metu). Siūloma formuluotė yra perteklinė, nes prieš atliekamos bausmės paskyrimą buvęs suėmimo (jei toks buvo skirtas) terminas, skiriant viešųjų darbų (laisvės apribojimo) bausmę, nuosprendyje jau būna įskaitytas į šios bausmės trukmę. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25¹⁷

3³

7. Kodekso 17 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlytina

vartoti formuluotę „tikrinti, kaip nuteistasis atlieka viešųjų darbų bausmę“, taip suderinant šią Kodekso nuostatą su kitomis normomis. Pritarti

3 punktas patobulintas pagal TD pastabą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2022-04-25²⁵

4

8. Kodekso 25 straipsnio 4 dalis numato

įpareigojimą bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams palaikyti „profesionaliai pozityvius santykius” su asmenimis, nuteistais arešto bausme.

Pastebėtina, jog sąvokos „profesionaliai pozityvūs santykiai” turinys yra sunkiai identifikuojamas, kadangi joje vartojami net du vertinamojo pobūdžio kriterijai – profesionalumas ir pozityvumas. Jeigu, įstatymo projekto rengėjų nuomone, šios sąvokos turinį turėtų atskleisti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, priimdamas Kodekso 25 straipsnio

4 dalyje numatytą poįstatyminį teisės aktą dėl dinaminio saugumo užtikrinimo

tvarkos, tuomet atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstituciją įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo

2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taip pat neaišku, kodėl Kodekso

25 straipsnio 4 dalyje profesionalumo reikalavimas keliamas tik pozityvių

santykių palaikymui, o ne individualiam nuteistųjų pažinimui, supratimui ar kitiems Kodekso 25 straipsnio 4 dalyje išvardintiems dinaminio saugumo elementams. Nepritarti Siūloma nuostata įtvirtina pagrindinius Europos tarybos valstybėms narėms rekomenduojamo (Europos kalėjimų taisyklių 51 rekomendacija) taikyti laisvės atėmimo vietų įstaigų dinaminio saugumo metodo turinio elementus. Šiam metodui užtikrinti būtinas profesinis pasirengimas ir gebėjimas su nuteistaisiais palaikyti pozityvius santykius. Pažymėtina, kad Lietuvių kalbos žodyne yra pakankamai aiškiai atskleistas terminų

„pozityvus“ ir „profesionalus“ turinys, todėl jų papildomai aiškinti Įstatyme

arba Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tvirtinamoje Dinaminio saugumo užtikrinimo tvarkoje nėra būtinybės. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25²⁶

1 9.

Kodekso 26 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlytina dėstyti taip: „Vieni nuo kitų atskirai laikomi šie arešto bausmę atliekantys nuteistieji:”. Pritarti

1 dalis patobulinta pagal TD pastabą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2022-04-25²⁶

1⁴

10. Pagal Kodekso 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą atskirai nuo kitų

laikomi „buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai“ (išskirta – mūsų). Neaišku, kokie asmenys pagal teikiamą teisinį reguliavimą laikytini valdžios ir valdymo institucijų pareigūnais (buvusiais ir esamais), nes valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės pareigūnai įvardijami atskirai. Siūlytina šią nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamos sąvokos „valdžios ir valdymo institucijos“ turinį. Nepritarti Kodekso

26 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nuostata galioja ir šiuo metu ir

praktikoje nekyla nesklandumų ją taikant. Be to, sąvoka „valdžios ir valdymo institucijos“ vartojama daugelyje įstatymų. Pagal Terminų banke pateikiamas sąvokų „valdymo ir valdžios institucijos“ apibrėžtis, šios institucijos apibrėžiamos kaip priežiūros ir valdymo funkcijas vykdančios nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios įstaigos (organizacijos) ar jų padaliniai, kuriems priklauso galutinio sprendimo teisė ir kurie turi įgaliojimus nustatyti organizacijos strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį. Atsižvelgiant į tai, kad dalis arba visi valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės pareigūnai nepatenka į valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų sąvokos apibrėžtį, todėl jie yra išskiriami atskirai. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25³⁰

2 11.

Kodekso 30 straipsnio 2 dalies konstrukcija „Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į <…>, taip pat gali būti atsižvelgiama į <…>, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga” tobulintina kalbine prasme, nes žodžiai „taip pat gali būti atsižvelgiama” tarpusavyje nedera su žodžiais

„parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga”. Pritarti

2 dalis

patobulinta pagal TD pastabą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25³¹

3, 4

12. Kodekso 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse žodis „kitais“ keistinas žodžiu

„kitomis“. Pritarti

3 ir 4

dalys patobulintos pagal TD pastabą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25³¹

3

13. Siekiant

suderinti Kodekso 31 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį su šioje dalyje numatomu teisiniu reguliavimu, siūlytina Kodekso 31 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje vietoje žodžių „Kai nuteistojo perkelti nebereikia, jis“ įrašyti žodžius „Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis“. Pastebėtina, kad būtent pastaroji formuluotė vartojama ir Kodekso 31 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje. Pritarti

3 dalis

patobulinta pagal TD pastabą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25³³

4²

14. Kodekso

33 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad paprastajai grupei

priskirti nepilnamečiai, bausmę atliekantys uždaro tipo bausmės atlikimo vietose, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pastebėtina, jog pagal Kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalis į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami: 1) pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo; 2) asmenys, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; 3) Kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji.

Pirmosios iš šių trijų asmenų grupių atžvilgiu Kodekso 33 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad tai yra tik pilnamečiai asmenys. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, remiantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsniu, nepilnamečiui apskritai negali būti paskirta, todėl antrajai asmenų grupei irgi priklauso išimtinai tik pilnamečiai asmenys. Tuo tarpu Kodekso 37 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą asmenys gali būti perkeliami tik tada, kai prieš perkėlimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje jie buvo priskirti drausmės grupei. Kodekso 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nepilnamečiai nuteistieji į drausmės grupę neperkeliami. Taigi, nepilnamečių perkėlimas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą pagal Kodekso 37 straipsnį nėra įmanomas. Vadinasi, nepilnamečiai į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas negali patekti nei vienu iš Kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būdų. Dėl šios priežasties Kodekso 33 straipsnio 4 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas, iš jo išbraukiant nepilnamečius. Pritarti² punktas patobulintas pagal TD pastabą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25³³

5³

15. Remiantis Kodekso 34 straipsnio 5 dalies 3 punktu, absoliučiai visi drausmės

grupei priskirti nuteistieji, laisvės atėmimo bausmę atliekantys pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

Nurodytas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo sisteminio suderinamumo su Kodekso 33 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal kurį drausmės grupei priskirti nuteistieji, laisvės atėmimo bausmę atliekantys uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, turėtų teisę kasdien pasivaikščioti po tris valandas, jeigu šie nuteistieji yra neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba ligoniai (pagal gydytojų išvadą). Laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje suponuoja kaip tik mažesnius, o ne didesnius žmogaus teisių ribojimus lyginant su uždaro tipo bausmės atlikimo vietomis, todėl svarstytina, ar nurodytų pažeidžiamų asmenų grupių – neįgaliųjų bei ligonių – atžvilgiu Kodekso 34 straipsnio 5 dalies 3 punkte neturėtų būti numatytas privilegijuojantis teisinis reguliavimas, kuris leistų šiems drausmės grupei priskirtiems asmenims kasdien pasivaikščioti bent jau ne mažesnį laiko tarpą nei drausmės grupei priskirtiems asmenims, bausmę atliekantiems uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Pritarti Siūloma 34 straipsnio 5 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) kasdien pasivaikščioti po dvi valandas, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas.“

16. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2022-04-25³⁷

1³

16. Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 3 punkto pabaigoje turėtų būti dedamas ne

taškas, o kabliataškis, nes šis punktas pagal eiliškumą nėra paskutinis. Pritarti³ punktas patobulintas pagal TD pastabą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25³⁷

5 17.

Kodekso

37 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio esančios formuluotės

„<...> nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš

bausmės atlikimo vietos <…>” tekstinė išraiška sudaro įspūdį, jog pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą tik tada, jeigu jie šio perkėlimo metu atitinka Kodekso 82 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindus. Vis tik manytina, jog vartojant pacituotą formuluotę omenyje turima ne nuteistojo atitiktis Kodekso 82 straipsnyje numatytiems pagrindams, o tai, kad nuteistasis neatitinka nei vieno iš Kodekso 83 straipsnyje nurodytų kriterijų, kuomet lygtinis paleidimas netaikomas (pvz., lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai). Jeigu taip, tuomet, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pacituotą formuluotę Kodekso 37 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio dėstyti taip:

„<...> nuteistieji, kuriems netaikomos šio Kodekso 83 straipsnio nuostatos

<…>“. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet reikėtų atitinkamai tikslinti ir Kodekso 37 straipsnio 6 dalį, kurioje vartojama formuluotė

„<...> nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš

bausmės atlikimo vietos <…>”, t. y. vietoje šios formuluotės reikėtų įrašyti žodžius „<…> nuteistieji, kuriems taikomos šio Kodekso 83 straipsnio nuostatos <…>”. Pritarti Siūloma 37 straipsnio 5 dalį iki dvitaškio išdėstyti taip: „5. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:“. Siūloma 37 straipsnio 6 dalies redakcija: 6.

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis lengvojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys ir šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Kodekso 83 straipsnį, iš bausmės atlikimo vietos, atlikę tris ketvirtadalius bausmės, likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo

18. Kodekso 41 straipsnio 4 dalyje, 68 straipsnio 5

dalyje, 68 straipsnio 6 dalies 5 punkte, 69 straipsnio 5 dalyje ir 75 straipsnyje vartojamoje formuluotėje „teisės aktų pažeidimas” žodis „aktų” yra perteklinis (plg. žr. kartu teikiamame Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1520) vartojamą terminologiją). Pritarti Atitinkamos straipsnių dalys patobulintos pagal TD pastabą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁵⁰

91²

1,2³

19. Siekiant suderinti Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktą su Narkotinių ir

psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, siūlytina Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte aiškiai nurodyti, kad nuteistiesiems draudžiama vartoti ne tik psichotropines, bet ir narkotines medžiagas. Kartu su Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktu turėtų būti tikslinamos ir Kodekso 91 straipsnio

1 bei 2 dalys. Pritarti

Atitinkamos straipsnių dalys patobulintos pagal TD pastabą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁵⁰

2⁹

20. Skaitant Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punktą lieka neaišku, ar laisvės

atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pagal šį punktą draudžiama gauti tik tokių knygų, vaizdo ar garsų įrašų, kurie yra pornografinio pobūdžio, ar galbūt draudžiama gauti ir tokių knygų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas.

Dėl to siūlytina Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punktą tikslinti. Kita vertus, jei Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatomas draudimas apima tik pornografinio pobūdžio knygas, vaizdo ar garso įrašus, bet neapima knygų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, tuomet toks teisinis reguliavimas stokoja loginio pagrįstumo, kadangi nuteistieji pagal tame pačiame punkte numatomą teisinį reguliavimą negalėtų gauti smurtą ar žiaurumą propaguojančių spaudos leidinių. Manytina, kad smurtas ar žiaurumas gali būti lygiai taip pat efektyviai propaguojamas tiek spaudos leidiniuose, tiek knygose bei vaizdo ar garso įrašuose, todėl draudimo disponuoti šiais dalykais apimtis turėtų būti vienoda. Pritarti⁹ punktas patobulintas pagal TD pastabą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁶⁹

5

21. Kodekso 69 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje draudimo nelydimam

išvykti iš bausmės atlikimo vietos taikymo tvarką, nurodoma, kad šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, tačiau ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius. Toje pačioje dalyje taip pat nurodoma, kad jeigu pasibaigus šioje dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo laikinai uždrausta nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, laikino draudimo taikymo terminas pratęsiamas šioje dalyje nustatytam laikotarpiui.

Pastaroji taisyklė patvirtina, jog šešių mėnesių (nepilnamečiams – trijų mėnesių) terminas gali būti pratęsiamas tiek dėl tų pačių, tiek dėl kitų priežasčių, todėl prieš tai minėta kategoriška nuostata

„ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip

tris mėnesius” iš esmės yra klaidinanti. Dėl to siūlytina Kodekso 69 straipsnio 5 dalyje jos atsisakyti. Pritarti

5 dalis patobulinta

pagal TD pastabą. Kartu analogiškai patobulinta ir 69 straipsnio 6 dalis. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁷¹

1

22. Kodekso

71 straipsnio 1 dalis numato taisyklę, jog nėščioms moterims ir vaikų iki

trejų metų turinčioms motinoms gali būti leista gyventi pačioms šioms nuteistosioms priklausančiose arba jų nuomojamose netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose. Formuluotė „nuteistosioms priklausančiose” reiškia tokias patalpas, kurios nuteistosioms priklauso nuosavybės teise, o nuomojamos patalpos yra tik tokios patalpos, kuriomis nuteistoji naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Svarstytina, ar naudojimosi patalpomis pagrindų sąrašas neturėtų būti plečiamas, jį papildant, pvz., patalpomis, kuriomis naudojamasi panaudos sutarties pagrindu. Mūsų nuomone, Kodekso 71 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste neturėtų būti atsižvelgiama į tai, ar nėščioji moteris ar vaikų iki trejų metų turinti motina už naudojimąsi jai ne nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis moka kokį nors mokestį patalpų savininkui. Pritarti

1 dalis

patobulinta pagal TD pastabą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁷¹

4 23.

Kodekso 71 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios privalo užsiimti Kodekso 55 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta veikla“ (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus atleidimas nuo darbo galimas remiantis įvairiais pagrindai (kasdieninis, kassavaitinis poilsis, pertraukos, švenčių dienos, neįgalumas ir t.t.), tačiau pagal šiuo Kodekso straipsniu reguliuojamus teisinius santykius darytina prielaida, kad turimi mintyje laikotarpiai, atitinkantys dvi tikslinių atostogų rūšis – nėštumo ir gimdymo bei vaikui prižiūrėti, todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina Kodekso 71 straipsnio 4 dalies redakciją tikslinti. Pritarti

4 dalis

patobulinta pagal TD pastabą. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁷⁵

1

24. Kodekso

75 straipsnis numato galimybę teisės pažeidimą darantį ar padariusį

nuteistąjį izoliuoti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonioms valandoms. Pastebėtina, jog daromas teisės pažeidimas yra toks pažeidimas, kuriuo jau pradėti realizuoti objektyvieji teisės pažeidimo požymiai. Kitaip tariant, tai yra toks pažeidimas, kuris yra pasiekęs kėsinimosi stadiją. Padarytas teisės pažeidimas yra toks teisės pažeidimas, kai jį padaręs asmuo jau realizavo visus šio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tiek daromi, tiek padaryti teisės pažeidimai neapima teisės pažeidimų, kuriuos tik rengiamasi daryti. Manytina, jog tam tikrais atvejais nuteistojo izoliacija gali būti tikslinga, jeigu nuteistasis rengiasi padaryti itin pavojingus teisės pažeidimus, tokius kaip nužudymas (BK 129 straipsnis) ir pan.

Dėl to svarstytina galimybė Kodekso 75 straipsnį papildyti nuostatomis dėl nuteistųjų, besirengiančių daryti teisės pažeidimus (bent jau tokius, už kuriuos pagal BK 21 straipsnį gali kilti baudžiamoji atsakomybė), izoliavimo. Pritarti Siūloma 75 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio teisės aktų pažeidimui ir būtina besirengiantį daryti teisės pažeidimą, arba tokį pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonioms valandoms izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų, iki bus priimtas sprendimas dėl šio nuteistojo laikymo sąlygų. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas nelaikomas drausmine nuobauda. Jeigu už padarytą pažeidimą paskiriama Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta drausminė nuobauda, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos laiką.“

25. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2022-04-25⁷⁹

1

25. Kodekso 79 straipsnio 1 dalies nuostatoje

iki dvitaškio nuoroda turėtų būti teikiama ne į „šį Įstatymą”, o į „šį Kodeksą”. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Kodekso 79 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytas „šio Įstatymo” 20 straipsnis nustato ne laisvės atėmimo bausme, o laisvės apribojimo bausme nuteistų asmenų pareigas ir jiems taikomus draudimus. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų specialiąsias pareigas ir jiems taikomus draudimus reglamentuoja Kodekso 50 straipsnis. Pritarti

1 dalis

patobulinta pagal TD pastabą. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 26.

Kodekso VII skyriaus penkioliktojo skirsnio pavadinime vartojamoje formuluotėje „terminuotos laisvės atėmimo bausmės“ žodis „terminuotos“ keistinas žodžiu „terminuoto“, nes terminuotas yra laisvės atėmimas, o ne bausmė (BK 50 straipsnis). Tokia pati pataisa reikalinga ir Kodekso 89 straipsnio pavadinime. Pritarti Skirsnio ir straipsnio pavadinimai patobulinti pagal TD pastabą. Kartu suderinta su pakeitimais 89 straipsnio 2 dalis. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25⁸⁹

1

27. Kodekso

89 straipsnio 1 dalis numato galimybę panaikinti iš dalies atidėtą terminuoto

laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustačius, be kita ko, jog bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą. Pastebėtina, jog Kodekso kontekste bausmei keliamas vienintelis tikslas – bausmę vykdančio asmens resocializacija. Šį tikslą išreiškia Kodekso 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Kodekso paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmei keliamų tikslų daugetas būdingas tik bausmės skyrimo stadijai. Remiantis BK 41 straipsnio 2 dalimi, skiriant bausmę siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Jeigu Kodekso 89 straipsnio 1 dalyje omenyje turimi būtent šie tikslai, tuomet prieš žodžius „bausmės tikslai” įrašytini žodžiai

„Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti”.

Nepritarti Kodekso

89 straipsnio 1 dalies nuostata suderinta su Baudžiamojo kodekso 75

straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-04-25²

6

28. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda į Kodekso 39

straipsnio 7 dalį turėtų būti tikslinama, kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje minimą nuteistųjų perkėlimą iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą reglamentuoja ne Kodekso

39 straipsnio 7 dalis, o Kodekso 37 straipsnio 7 dalis. Pritarti

6 dalis

patobulinta pagal TD pastabą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų

siekiama nustatyti daug detaliai neapibrėžtų, dispozityvių teisės normų, kurios suteiktų galimybę analogiškais atvejais priimti palankius ar mažiau palankius sprendimus skirtingų nuteistųjų atžvilgiu, tokiu būdu galimai siekiant nesąžiningų ir neskaidrių susitarimų.

Pavyzdžiui: BVK projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą; BVK projekto 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę“; BVK projekto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia <...>“; BVK projekto 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka būdami priskirti lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti gali būti leidžiama papildomai pasimatyti neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui“;

BVK projekto 43 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių, o ilgiau – tik tuo atveju, kai yra galimybės <...>“; BVK projekto 79 straipsnyje nustatyta, kad „Nuteistieji, nevykdantys šio kodekso

50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų

draudimų, gali būti drausminami <...>“; BVK projekto 24 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą <...> privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą, nedetalizuojant projekte nei „objektyvių priežasčių“ sąvokos, nei maksimalaus termino, kuriam gali būti nukeliama arešto bausmės pradžia, paliekant minėtus sprendimus atsakingų subjektų subjektyviam sprendimui, kt.

Pavyzdžiui: BVK projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą; BVK projekto 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę“; BVK projekto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia <...>“; BVK projekto 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka būdami priskirti lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti gali būti leidžiama papildomai pasimatyti neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui“;

BVK projekto 43 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių, o ilgiau – tik tuo atveju, kai yra galimybės <...>“; BVK projekto 79 straipsnyje nustatyta, kad „Nuteistieji, nevykdantys šio kodekso

50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų

draudimų, gali būti drausminami <...>“; BVK projekto 24 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą <...> privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą, nedetalizuojant projekte nei „objektyvių priežasčių“ sąvokos, nei maksimalaus termino, kuriam gali būti nukeliama arešto bausmės pradžia, paliekant minėtus sprendimus atsakingų subjektų subjektyviam sprendimui, kt. Nepritarti Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, įstatymu reguliuojami tik svarbiausi teisinių santykių įgaliojimai (asmenų teisės ir pareigos, institucijų ir pareigūnų įgaliojimai priimti sprendimus ir pan.), o detali įstatyminių nuostatų taikymo tvarka gali būti nustatoma įstatymą įgyvendinančiais teisės aktais.

Atsižvelgiant į tai, siūlymas BVK detaliai sureguliuoti visas įmanomas (net ir teorines) situacijas, nustatant, kaip turėtų būti elgiamasi kiekvienoje konkrečioje situacijoje, akivaizdžiai prieštarauja įstatymo paskirčiai. Šie teisiniai santykiai bus sureguliuoti BVK įgyvendinančiose tvarkose, užtikrinant kuo mažesnę sprendimus priimančių asmenų diskrecijos teisę priimti neobjektyvų ir

(ar) neteisingą sprendimą. Pavyzdžiui, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tvirtinamoje nuteistųjų skambinimo tvarkoje galėtų būti nustatyta, kad nuteistajam būtų leidžiama kalbėti telefonu ilgiau nei 20 min. tais atvejais, kai daugiau nėra laukiančių paskambinti nuteistųjų; Drausminimo priemonių nuteistiesiems skyrimo tvarkoje galėtų būti nustatyta, kad drausminimo priemonė nuteistajam neskiriama, jei jo padarytas teisės pažeidimas yra mažareikšmis ir pan. 31 straipsnio 1 dalyje būtina nustatyti pasirinkimo „gali būti perkeliami“, kadangi praktikoje, pavyzdžiui, šalinant nuteistojo saugumui kylančias grėsmes (4 punktas), priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti pasirenkamas tiek nuteistojo perkėlimas į kitą bausmės atlikimo vietą, tiek ir saugių kalinimo sąlygų jam sudarymas toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų

kodekso projekto nuostatomis siūloma įtvirtinti korupcijos pasireiškimo riziką didinančių vienasmenių sprendimų priėmimo galimybę, nenumatant jiems priimti objektyvių ir vienareikšmiškai vertinamų svarbių aplinkybių.

Pavyzdžiui: laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai pasimatyti ar paskambinti <...>, jeigu to nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių (BVK projekto 39 straipsnio 1 dalis; 43 straipsnio 2 dalis); BVK projekto 68 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad dirbančių nuteistųjų prašymu jų kasmetinių atostogų metu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas vieną kartą per metus šiems nuteistiesiems priklausančios trumpalaikės išvykos į namus trukmę gali pratęsti iki dešimt parų, arba siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nutarimu uždrausti nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos (minėto straipsnio 5 dalis), nedetalizuojant tokių sprendimų priėmimo ar nepriėmimo aplinkybių, o nuostatos formuluotės „gali“ ar „turi teisę“ suponuoja diskreciją tiek priimti nuteistojo atžvilgiu palankų sprendimą, tiek jo ir nepriimti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad „įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis“ Teisėtumo principo suponuojami imperatyvai reikalauja, kad nuteistajam privalomas elgesio modelis ne tik būtų nustatytas įstatymo, bet ir būtų jam žinomas bei suprantamas arba būtų preziumuojama, kad jis yra jam žinomas.

Nepritarti Žr. argumentus dėl pasiūlymo Nr. 1. Papildomai pažymėtina, kad 69 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimas uždrausti tokią teisę turinčiam nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos turi būti motyvuotas – nuteistajam privalo būti raštu nurodomos tokio draudimo taikymo priežastys. Analogiška procedūra galioja ir draudimams pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką namo pagal 68 straipsnio 5 dalį. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų

projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu veikia 10 atskirų juridinių asmenų, kurie atsakingi už arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą, pareigūnų rengimą bausmių vykdymo sistemai: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai, laisvės atėmimo vietų ligoninė ir mokymo centras (toliau kartu – bausmių vykdymo sistemos įstaigos). Kalėjimų departamentas – centrinė statutinė įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – metodinis vadovavimas pataisos įstaigoms ir tardymo izoliatoriams, šių įstaigų veiklos kontrolė ir koordinavimas.

Įstatymo projektų vienas iš uždavinių: sudaryti teisines prielaidas laisvės atėmimo bausmių vykdymo įstaigas (Kalėjimų departamentą, jam pavaldžias laisvės atėmimo vietų įstaigas, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Mokymo centrą) sujungti į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą. Taip pat įstatymų projektų aiškinamajame rašte minima, kad vieningos praktikos stoka ypatingai neigiamai veikia nuteistųjų parengimą gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad centralizavus šiuo metu fragmentuotą bausmių vykdymo sistemą būtų sumažinta korupcijos rizika bausmių vykdymo sistemoje ir sudarytos sąlygos vieningai korupcijai atspariai praktikai tik tuo atveju, jei būtų atsisakyta decentralizuotų tvarkų, susijusių su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis, bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atskirose bausmių vykdymo sistemos įstaigose nustatymo ir jei Kalėjimų tarnyba atliktų Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytas savarankiškos įstaigos korupcijos prevencijos funkcijas bei koordinuotų korupcijos prevencijos veiklą kitose bausmių vykdymo sistemos įstaigose, išskyrus Probacijos tarnybą.

Tačiau sistemiškai įvertinus BVK projekto nuostatas, pastebėta, kad iš esmės sprendimai, kuriais nuteistiesiems realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nustatoma nuteistųjų teisių ir pareigų įgyvendinimo ir teismo paskirtų bausmių atlikimo tvarka ir sąlygos ir toliau išliks fragmentuoti, nes įgaliojimai nustatyti tvarkas, susijusias su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis, bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis ir toliau paliekami atskirų bausmių vykdymo sistemos įstaigų direktoriams ir nereguliuojami centralizuotai, todėl ir toliau bausmių vykdymo sistemoje bus palankios sąlygos kiekvienam bausmių vykdymo sistemos įstaigos vadovui nustatyti skirtingas bausmių vykdymo sąlygas atskirose įstaigose, kurios neužtikrins nuteistųjų lygiateisiškumo visoje bausmių vykdymo sistemoje, vienodos jų teisių apsaugos, pataisos pareigūnų veiklos modelio ir vieningos praktikos. Nesukūrus vieningos bausmių vykdymo sistemos ir toliau išliks palankios sąlygos nustatyti neskaidrias, neatsparias korupcijai nuostatas atskirose bausmių vykdymo sistemos įstaigose ir didelė korupcijos rizika atskirose įstaigose.

Pavyzdžiui: BVK projekto 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius“; BVK projekto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Bausmės atlikimo vietoje areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, kiekį ir bendrą masę nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius“; BVK projekto 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Dinaminio saugumo užtikrinimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius“, BVK projekto 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Nuteistųjų užrakinimo gyvenamosiose patalpose tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius“; BVK projekto 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad

„Skambinimo, pasimatymų ir sergančių nuteistųjų areštu lankymo tvarką nustato

laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius“; BVK projekto 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir jai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems areštu moka pinigines išmokas, kurių apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius“; BVK projekto 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius“ ir dar daugelis kitų, nuteistųjų teises ir pareigas bei bausmių atlikimo sąlygas nustatančių panašių nuostatų visame BVK projekte. Nepritarti Įstatymo projekto Nr.

XIVP-1520 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba vykdo arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą, t. y. pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ji yra laikoma laisvės atėmimo vietų įstaiga. Atsižvelgiant į tai, visos siūlyme nurodytos tvarkos bus vienodos visose bausmės atlikimo vietose, kadangi jas tvirtins tas pats subjektas – laisvės atėmimo vietų įstaigos (t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybos) direktorius. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-06-15 Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021 m. liepos 7 d. korupcijos rizikos analizės išvadoje dėl Lietuvos probacijos tarnybos socialinio tyrimo išvadų rengimo, rizikos vertinimo atlikimo ir probuojamojo priežiūros planavimo ir vykdymo veiklos nustatė, kad dėl per plačios diskrecijos, suteiktos Probacijos tarnybos pareigūnui, atliekant probuojamųjų priežiūrą, egzistuoja korupcijos rizikos ir pateikė siūlymus tobulinti teisinį probuojamųjų priežiūros reguliavimą analizuotose Probacijos tarnybos veiklos srityse. Pateiktos pastabos pagal analogiją galėtų būti taikomos ir tobulinant aukščiau minėtų projektų nuostatas. Atsižvelgti BVK projekto nuostatos suformuluotos taip, kad jų praktiniame taikyme nekiltų korupcijos pasireiškimo rizika. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto Nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20³³

4¹ Argumentai: Mokslo tyrimai rodo, kad ryšio su artimaisiais palaikymas nuteistajam laisvės atėmimo bausme yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir išbūti laisvės atėmimo bausmę bei skatinančių nuteistuosius susilaikyti nuo netinkamo elgesio.

Ryšiai su artimaisiais yra susiję su geresne kalinių psichikos sveikata, didesne šeimos susivienijimo ir atkūrimo tikimybe. Dėl nedidelio pasimatymų skaičiaus nuteistieji turi rinktis, su kuriais savo artimaisiais pasimatyti, tai lemia jų bendravimo rato siaurėjimą ir apsunkina gyvenimą sugrįžus į laisvę. Remiantis Europos kalėjimų taisyklių 24.4 punktu, kalinių pasimatymai turi būti organizuojami taip, kad leistų palaikyti ir plėtoti santykius su šeimos nariais kuo įprastesniu būdu. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) 2014 m. rekomendacijose Lietuvai nurodoma, o 2019 m. – pakartojama, jog visi įkalintieji, įskaitant ir tuos, kuriems taikomas griežtas režimas, turi teisę į ne mažiau kaip vieną valandą lankymo laiko per savaitę. Rekomendacijose taip pat pažymima, kad visiems nuteistiesiems turi būti sudaromos sąlygos dalyvauti kontaktiniuose pasimatymuose, kiek įmanoma atviromis sąlygomis, išskyrus konkrečius atvejus, kai kyla pagrįstų abejonių dėl saugumo užtikrinimo galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti 33 str. 4 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) per mėnesį gauti du keturis pasimatymus, iš kurių vienas vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; “ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:

Siūloma 33 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu ir vieną pasimatymą, kuris nuteistojo pasirinkimu vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;“. 2. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20³³

5¹ Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentaciją.

1 argumentaciją. Pasiūlymas: Pakeisti 33 str. 5 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) per du mėnesius mėnesį gauti vieną keturis pasimatymą pasimatymus, kuris kurie vyksta tik nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma 33 straipsnio 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie vyksta nuotoliniu būdu ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;“. 3. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20³⁴

4³ Argumentai: Pagal LR Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1R-25, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje tokių produktų, kaip daržovės, šaldytos daržovės, pieno produktai ir pan., todėl turėtų būti sudarytos sąlygos šiuos produktus tinkamai laikyti bei termiškai apdoroti. Pasiūlymu numatoma sudaryti galimybes nuteistiesiems, priklausantiems paprastajai grupei naudotis maisto ruošimo patalpomis. Pasiūlymas:

1. Papildyti 34 straipsnio 4 dalį nauju

4 punktu: „4) naudotis maisto ruošimo patalpomis.“ Nepritarti Komiteto argumentai:

1. Paprastajai

grupei leidžiama įsigyti tik termiškai apdorotus maisto produktus, todėl virtuvėlių papildomam įsigyto maisto terminiam apdorojimui jiems nereikia. 2. Teisė įsigyti platesnį maisto produktų asortimentą ir turėti specialias patalpas maisto gaminimui yra privilegija, kuri suteikiama tik nuteistąjį perkėlus į lengvąją grupę. Atsižvelgiant į tai, siūlymo įgyvendinimas iš esmės suvienodintų paprastojoje ir lengvojoje grupėje laikomų nuteistųjų teisinę padėtį, kas neskatintų jų pavyzdingai elgtis ir siekti tolesnio teisinės padėties švelninimo. 3. Šiuo metu paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems (apie 2100 nuteistųjų) nėra įrengtos maisto ruošimo patalpos, todėl siūlymo įgyvendinimui reikėtų skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų (apie 900 tūkst. Eur). 4.

4. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20³⁴

5¹ Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentaciją. Pasiūlymas: Pakeisti 34 str. 5 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) per mėnesį gauti vieną keturis pasimatymą pasimatymus, kuris kurie vyksta tik nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:

Siūloma 34 straipsnio 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;“. 5. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20³⁷

5² Argumentai: Pasiūlymu keičiama sąlyga dėl režimo pakeitimo (iš pusiau atviro į atvirą) lengvojoje grupėje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos. Siūloma leisti šiems nuteistiesiems pakeisti režimą anksčiau, negu numatyta įstatymo projekte ir taip sudaryti jiems geresnes sąlygas prisitaikyti prie būsimo gyvenimo laisvėje. Vieneri metai yra per trumpas pereinamasis laikotarpis, todėl pasiūlymu numatomas ilgesnis laikotarpis, kurio metu nuteistieji galėtų gyventi atvirojo režimo sąlygomis. Pasiūlymas:

Pakeisti 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos

taikymo pagal Kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip vieneri dveji metai;“

Pritarti

6. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20³⁷

6 Argumentai: Pasiūlymu keičiama sąlyga dėl režimo keitimo (iš pusiau atviro į atvirą) lengvoje grupėje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos. Pažymėtina, kad nuteistiesiems, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas, būdingos ilgos laisvės atėmimo bausmės, todėl prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje jiems itin sunku.

Atsižvelgiant į tai, siūloma leisti nuteistiesiems pakeisti režimą anksčiau ir taip sudaryti jiems geresnes sąlygas prisitaikyti prie būsimo gyvenimo laisvėje. Vieneri metai yra per trumpas laikas šiam pereinamajam laikotarpiui, todėl pasiūlyme numatomas ilgesnis laikotarpis, kurio metu nuteistieji galėtų gyventi atvirojo režimo sąlygomis. Pasiūlymas: Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis lengvojoje

grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys ir šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, atlikę tris ketvirtadalius bausmės, likus ne daugiau kaip vieneriems dvejiems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.“

Pritarti

7. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20³⁸

3 Argumentai: Laisvės atėmimo vietose esantys nuteistieji asmeninėms reikmėms gali disponuoti itin mažomis pinigų sumomis (pvz. drausmės grupei priklausantys nuteistieji pagal įstatymo projektą asmeninėms reikmėms gali išleisti trijų bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, t. y. 126 EUR). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kylančios infliacijos auga kainos, todėl ir taip mažos sumos, skirtos nuteistųjų asmeninėms reikmėms, dar labiau nuvertėja. Pažymėtina, kad pataisos namuose dirbantieji nuteistieji turi daugiau poreikių negu nedirbantieji – pakaitiniams drabužiams, higienos priemonėms ir maistui, kurių pataisos įstaigos papildomai neišduoda, todėl dirbantiems nuteistiesiems siūloma padidinti pinigų sumą, kurią jie gali per mėnesį išleisti minėtoms asmeninėms reikmėms. Pasiūlymas:

Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra:

1) šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nedirbantiems nuteistiesiems, septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems dirbantiems nuteistiesiems;

2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nedirbantiems nuteistiesiems, penkių bazinių socialinių išmokų dydžio

• paprastajai grupei priskirtiems dirbantiems nuteistiesiems;

• 3) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nedirbantiems

nuteistiesiems, keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems dirbantiems nuteistiesiems.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siekiant užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami tie nuteistieji, kuriems šiuo metu nėra galimybių pasiūlyti darbinės veiklos, BVK projekto 38 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti taip:

„3. Didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės

atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra:

1) šešių septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;

2) keturių penkių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;

3) trijų keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.“

8. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20³⁸

4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji asmeninėms reikmėms gali disponuoti itin mažomis pinigų sumomis (pvz. drausmės grupei priklausantys nuteistieji pagal įstatymo projektą asmeninėms reikmėms gali išleisti trijų bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, t. y.

126 EUR), pasiūlymu siekiama pagerinti nuteistųjų

gyvenimo kokybę, į didžiausią disponuojamą pinigų sumą neįtraukiant sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų – gydytojo nuteistajam rekomenduotų prekių iš vaistinės, akinių ir (ar) kontaktinių lęšių. Siekiant užtikrinti, jog nuteistieji neprarastų kontakto su artimaisiais, esančiais laisvėje, siūloma į didžiausią disponuojamą sumą neįtraukti ir išankstinio mokėjimo kortelių, skirtų telefoniniams pokalbiams taksofonu. Pažymėtina, jog nenutrūkstamas bendravimas su artimaisiais laisvėje yra neatsiejamas nuo resocializacijos proceso. Pasiūlymas:

Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą didžiausią pinigų sumą neįskaitomos

pinigų, už kuriuos įsigyjama (prenumeruojama) spaudos leidinių, knygų, gydytojo rekomenduotų prekių iš vaistinės, akinių, kontaktinių lęšių, išankstinio mokėjimo kortelių, skirtų telefoniniams pokalbiams taksofonu ir elektros prietaisų, sumos. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su savo vaikais bausmės atlikimo vietos vaikų (kūdikių) namuose arba ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose, teisę dėl darbo, mokslo ar resocializacijos nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Siekiant teisinio tikslumo bei tarpusavyje suderinti pasiūlymų Nr. 8 ir Nr. 9 nuostatas, siūloma 38 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.

Į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą didžiausią pinigų sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos skambinama telefonu ar naudojamasi internetinės telefonijos paslaugomis, įsigyjama (prenumeruojama) spaudos leidinių, knygų, ir elektros prietaisų, taip pat gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų, vitaminų, medicinos bei regos korekcijos priemonių, sumos. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su savo vaikais bausmės atlikimo vietos vaikų (kūdikių) namuose arba ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose, teisę dėl darbo, mokslo ar resocializacijos nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose.“

9. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20⁴³

1 Argumentai: Bendravimas su artimaisiais yra svarbi resocializacijos proceso dalis, todėl jis turi būti užtikrinamas visais įmanomais būdais, atsižvelgiant į technologijų pažangą. Pasiūlymu siekiama įtvirtinti galimybę nuteistiesiems bendrauti vaizdo skambučiais. Pastarieji yra itin aktualūs nuteistiesiems, kurių artimieji neturi galimybės lankytis pataisos įstaigoje dėl finansinių ar logistinių (pernelyg tolima kelionė) priežasčių, taip pat tiems, kurių artimieji (tėvai, vaikai, sutuoktiniai) patys yra pataisos įstaigoje. Pažymėtina, jog kai kuriose laisvės atėmimo vietose tokia galimybė jau yra sudaroma. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad ši teisė būtų užtikrinama visose laisvės atėmimo įstaigose. Pasiūlymas:

Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu ir vaizdo

skambučiu, jeigu jie gali apmokėti telefoninio pokalbio išlaidas arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita.

Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs telefonu gali kalbėtis iki dvidešimt minučių, o ilgiau tik tuo atveju, jei yra galimybės.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:

1. Įgyvendinant

siūlymą kartu siūloma tikslinti 27, 33, 34, 39, 42, 49, 71, 76, 81 ir 92 straipsnių nuostatos. 2. Atsižvelgiant į siūlymą kartu siūloma suderinti ir įstatymo projekto Nr. XIVP-1522 nuostatas dėl suimtųjų naudojimosi internetinės telefonijos paslaugomis. 10. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20⁵⁵

2⁶ N Argumentai: LR Bausmių vykdymo kodekso 48 str. 1 d. numato, kad nuteistųjų kolektyvo tarybų tikslas –

„padėti laisvės atėmimo vietų įstaigai organizuoti resocializaciją ir spręsti

su nuteistųjų buitimi susijusius klausimus.“ Nuteistųjų kolektyvo tarybose nuteistieji ugdo organizacinius, komunikacijos, darbo grupėje, sprendimų priėmimo, raštvedybos įgūdžius, prisideda prie resocializacijos ir buities gerinimo klausimų pataisos įstaigoje, todėl tai yra labai prasminga nuteistųjų užimtumo forma, kuri turėtų būti įtraukta į LR BVK 55 str. 2 d. pateiktą prasmingo užimtumo veiklos formų sąrašą. Pasiūlymas:

Papildyti 55 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu:

„6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.“

Pritarti

11. Seimo narė Morgana Danielė

2022-05-20⁵⁶

5 Argumentai: Jeigu nuteistasis atitinka visas sąlygas, išvardintas keičiamame straipsnyje ir individualią veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, nėra priežasčių, dėl kurių nuteistojo individuali veikla negalėtų būti prilyginama darbinei veiklai.

Reglamentavimas, numatantis, kad „įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai“ sudaro sąlygas piktnaudžiavimui, kai dėl subjektyvių priežasčių (konfliktų su pareigūnais, antipatijos ir pan.) nuteistajam, išpildančiam visas sąlygas, nesudaromos lygios galimybės įgyvendinti savo teisę (ir pareigą) į darbą. Pažymėtina, jog vykdant individualią veiklą, nuteistasis įgyja svarbių įgūdžių (apskaita, mokesčių mokėjimas, deklaravimas, bendravimas su institucijomis ir pan.), kurie ženkliai prisideda prie nuteistojo resocializacijos ir gebėjimų, reikalingų laisvėje, stiprinimo. Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kai įkalinimo įstaigos negali pasiūlyti darbinės veiklos visiems pageidaujantiems dirbti nuteistiesiems. Norintys dirbti, bet dėl darbo vietų trūkumo nedirbantys nuteistieji, ne dėl savo kaltės netenka su darbinės veiklos vykdymu susijusių galimybių, pvz. būti perkelti į lengvąją grupę ir naudotis šiai grupei suteikiamomis teisėmis (trumpalaikė išvyka į namus, perkėlimas į pusiaukelės namus ir t.t.). Siekiant užtikrinti realų LR BVK numatytų teisių nuteistiesiems įgyvendinimą, būtina plėsti nuteistųjų darbinės veiklos apibrėžimą. Pasiūlymas:

1Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu:

1) vykdomą individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;

2) nuteistasis gali įrodyti, kad iš vykdomos individualios veiklos gauna pajamas, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį;

3) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo vykdomos individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siekiant užtikrinti, kad nuteistųjų pasirinkta individuali veikla realiai galėtų būti vykdoma laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir neprieštarautų bausmės tikslams, BVK projekto 56 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstytina taip: „5.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu:

• 1) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas

užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų;

• 12) vykdomą individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių

inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;

• 23) nuteistasis gali įrodyti, kad iš vykdomos individualios veiklos gauna

pajamas, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį;

• 34) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo vykdomos individualios veiklos

gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.“ 2.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu:

• 1) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas

užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų;

• 12) vykdomą individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių

inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;

• 23) nuteistasis gali įrodyti, kad iš vykdomos individualios veiklos gauna

pajamas, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį;

• 34) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo vykdomos individualios veiklos

gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.“

2. Redakciniu

aspektu tikslinti 6 dalį. 3. Atsižvelgiant į siūlymą, suderinti įstatymo projekto Nr. XIVP-1522 nuostatas dėl leidimo suimtiesiems užsiimti individualia veikla suteikimo. 12. Seimo narys Vytautas Bakas

2022-05-25²⁹

3 Argumentai: Viena iš prasmingų, nuteistųjų ir visuomenės interesus atitinkančių nuteistųjų užimtumo veiklos formų yra nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso projekto (toliau – Kodeksas) nuostatas gali būti steigiamas specialus laisvės atėmimo vietų įstaigai pavaldus ar jos kontroliuojamas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojantis juridinis asmuo (nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga).

Šios įstaigos tikslas – padėti nuteistiesiems neprarasti darbo įgūdžių ir (ar) įgyti naujų darbo įgūdžių, tačiau pagal Kodekso nuostatas nuteistųjų darbinė veikla nelaikoma darbo santykiais ir darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereguliuoja, nors nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtas produkciją ir paslaugas minėtą veikla organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. Kodekso 60-62 straipsniuose nustatytos nuteistųjų darbinės veiklos sąlygos, kurios aptaria įvairių kategorijų nuteistųjų įtraukimą į darbinę veiklą, taip pat numatyta, kad nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su nuteistaisiais ir juridiniais asmenimis. Be to, Kodekse nustatyta darbinės veiklos trukmė, galimybė nuteistųjų darbinės veiklos trukmei taikyti suminę darbinės veiklos laiko apskaitą bei nuteistųjų teisė į žalos atlyginimą, jei žala atsirado dėl darbinės veiklos atlikimo. De facto nuteistųjų darbinė veikla atitinka darbo santykiais grįstą veiklą, tačiau de jure šiame Kodekse ji neįvardinama kaip darbas ir už ją neapmokama kaip už darbą. Už darbinę veiklą nuteistiesiems mokama piniginė išmoka, kurią nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (pvz., nuteistasis 2021 m. sausio mėn. Alytaus pataisos namuose dirbo 160 valandų, jam buvo išmokėta tik 254,60 Eur. Taigi jo išmoka buvo 1,59 Eur už valandą darbinės veiklos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis buvo lygus 3,93 Eur). Be to, laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, neįskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą.

Apibendrinant konstatuotina, kad nors nuteistųjų užimtumas darbine veikla susijęs su neigiamos kalinimo įtakos nuteistiesiems mažinimu bei galimybe palengvinti jų integravimąsi į visuomenę, tačiau nuteistieji dėl mažo atlygio dydžio jaučiasi išnaudojami ir yra visiškai nemotyvuoti. Pats darbinės veiklos reguliavimo konstruktas, priverstinumas, pasekmių nustatymas atsisakius užsiimti šia veikla, sukuria prielaidas išnaudoti nuteistuosius. Atsižvelgiant į tai, siūlytina sukurti prielaidas orioms ir motyvuojančioms nuteistųjų kalinimo sąlygoms ir nustatyti, kad piniginės išmokos už nuteistųjų darbinę veiklą dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 29 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Jei yra galimybė, nuteistieji areštu gali, pateikę rašytinį prašymą, užsiimti darbine veikla. Minėtų nuteistųjų užimtumas tokia veikla nelaikomas darbo santykiais ir darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai jų užimtumo šia veikla nereguliuoja. Darbine veikla šiems nuteistiesiems leidžiama užsiimti tik laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijoje. Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtis ir jai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems areštu moka pinigines išmokas, kurių apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Piniginės išmokos dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems areštu piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų.“ Nepritarti Komiteto argumentai:

1Pažymėtina,

kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, priešingai nei Lietuvos gyventojams, „Sodros“ įmokos nuo darbo užmokesčio neskaičiuojamos. 2.

2. Nuteistieji

yra valstybės aprūpinti gyvenamąją patalpa, maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai kiti asmenys būtinuosius poreikius turi tenkinti savarankiškai. Todėl siūlymo įgyvendinimas būtų socialiai neteisingas Lietuvos gyventojų atžvilgiu. 3. Siūlymo įgyvendinimas pareikalautų neproporcingai daug papildomų valstybės biudžeto lėšų nuteistųjų, įdarbintų laisvės atėmimo vietose, darbo apmokėjimui. Šiuo metu vidutinė ūkio darbus dirbančiam nuteistajam išmokama išmoka – apie 150 eurų per mėnesį. Įgyvendinus siūlymą, ši išmoka turėtų būti apie 5 kartus didesnė – 730 eurų (Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis) ir tam reikėtų iš valstybės biudžeto papildomai skirti apie 5,5 mln. eurų. Dar apie 5,5 mln. eurų padidėtų valstybės įmonės prie pataisos įstaigos išlaidos. Tokių lėšų neturi nei pataisos įstaigos, nei valstybės įmonė prie pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, minėtoms įstaigoms tektų atleisti didžiąją dalį dirbančių nuteistųjų. 13. Seimo narys Vytautas Bakas

2022-05-25⁴¹

3 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti nuteistiesiems teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais bei įgyvendinti šią teisę siunčiant laiškais arba elektroninių ryšių priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodekso 27 str. 3 d. teisė kreiptis į minėtas institucijas elektroninių ryšių priemonėmis yra numatyta asmenims, nuteistiems arešto bausme, todėl, siekiant užtikrinti nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus principo įgyvendinimą, tikslinga tokią teisę numatyti ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 41 straipsnį naująja 4 dalimi ir išdėstyti ją taip: „4.

Nuteistieji turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo narius, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Pageidaujantys įgyvendinti nurodytą teisę nuteistieji gali siųsti laiškus arba įstaigoje sudarytomis sąlygomis į šioje dalyje nurodytus adresatus kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“ Atitinkamai buvusius Kodekso 41 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti 5 ir 6 dalimis. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:

Siūloma 41 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

14. Seimo narys Vytautas Bakas

2022-05-25⁴⁸ Argumentai: Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla yra labai svarbi bausmių vykdymo sistemos virsmui iš posovietinio kalinimo modelio į skandinaviško bausmių vykdymo sistemos modelį, grįstą pozityviais ir tvirtais santykiais su nuteistaisiais, suprantant jų asmeninės padėties aplinkybes bei įvertinant atskirų nuteistųjų riziką. Tiesiogiai išrinkti nuteistųjų kolektyvo tarybų nariai geriausiai gali matyti ir jausti nuteistųjų nuotaikas, padėti spręsti problemas, rasti atsakymus į esminius klausimus. Labai svarbu, kad nuteistieji dalyvautų sprendžiant klausimus, susijusius su jų kalinimo, mokymosi, užimtumo sąlygomis, sveikatos priežiūros teikimu ir kitomis problemomis, kartu su bausmių vykdymo įstaigos darbuotojais kurtų naują organizacijos kultūrą.

Kompromisų ir bendrų sprendimų ieškojimas tarp bausmių vykdymo sistemos įstaigos administracijos ir nuteistųjų yra vienas pagrindinių aspektų, nuo kurių priklausys bausmių vykdymo sistemos tobulėjimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina sustiprinti nuteistųjų kolektyvo tarybų modelį ir suteikti galimybes taryboms kokybiškai ir efektyviai veikti. Taip pat svarbu apsaugoti nuteistųjų kolektyvo tarybų narius nuo galimo persekiojimo dėl jų veiklos. Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti Kodekso 48 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „48 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų kolektyvo tarybos

1. Nuteistieji

turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas, kurių paskirtis patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, nuteistųjų integracija į visuomenę, užimtumu, darbine veikla, bendruoju ugdymu ir profesiniu mokymu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, nuteistųjų aprūpinimu, maitinimu, kalinimo ir buities sąlygomis, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu. 2. Nuteistųjų kolektyvo tarybos tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų veiklai vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaiga suteikia patalpas, sudaro galimybes nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams organizuoti susirinkimus ir komunikuoti su nuteistaisiais bei aprūpina būtinomis priemonėmis (kanceliarinės priemonės, kompiuteris, spausdintuvas, vaizdo konferencinio ryšio užtikrinimo priemonės, interneto prieiga prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tinklapių ir teisės aktų registrų bei informacinių sistemų). 4.

4. Nuteistųjų

kolektyvų tarybų nariai, vykdydami veiklą, privalo užtikrinti konfidencialumo principo įgyvendinimą ir neatskleisti nuteistųjų asmens ir su bausmės vykdymu susijusių duomenų kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo. 5. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai turi teisę:

1) priimti prašymus, skundus ir pasiūlymus iš kitų nuteistųjų;

2) gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų užimtumo, kalinimo ir buities sąlygas, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, maitinimą, sveikatos priežiūros paslaugas;

3) apžiūrėti nuteistųjų gyvenamąsias ir užimtumo patalpas;

4) organizuoti nuteistųjų apklausas;

5) pakviesti kitus nuteistuosius į nuteistųjų kolektyvų tarybų posėdžius. 5. Draudžiama persekioti nuteistųjų kolektyvų tarybų narius dėl jų veiklos. Kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. 6. Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų užimtumo, resocializacijos, tinkamų bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimo ir saugumo interesams.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:

Siūloma 48 straipsnį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų kolektyvo tarybos

1. Nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo

tarybas, kurių paskirtis – patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, integracija į visuomenę, užimtumu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, kalinimo sąlygų gerinimu, buities poreikių užtikrinimu, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu. 2. Nuteistųjų kolektyvo tarybų sudarymo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. 3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų veiklai vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaiga suteikia patalpas, sudaro galimybes nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams organizuoti susirinkimus ir komunikuoti su nuteistaisiais bei aprūpina jų veiklai vykdyti būtinomis priemonėmis. 4.

4. Nuteistųjų

kolektyvų tarybų nariai, vykdydami veiklą, privalo užtikrinti konfidencialumo principo įgyvendinimą ir neatskleisti nuteistųjų asmens ir su bausmės vykdymu susijusių duomenų kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo. 5. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai turi teisę:

1) priimti prašymus, skundus ir pasiūlymus iš kitų nuteistųjų;

2) gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų užimtumo, kalinimo ir buities sąlygas, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, maitinimą, sveikatos priežiūros paslaugas;

3) teikti siūlymus dėl nuteistųjų resocializacijos, integracijos į visuomenę, užimtumo, sveikatos priežiūros ir priklausomybės ligų gydymo organizavimo, kalinimo sąlygų gerinimo, buities poreikių užtikrinimo bei teisinio reglamentavimo tobulinimo;

4) pakviesti kitus nuteistuosius į nuteistųjų kolektyvų tarybų posėdžius. 5. Draudžiama persekioti nuteistųjų kolektyvų tarybų narius dėl jų veiklos nuteistųjų kolektyvo tarybose. 6. Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų resocializacijos, integracijos į visuomenę, užimtumo, tinkamų bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimo ir saugumo interesams.“

15. Seimo narys Vytautas Bakas

2022-05-25⁶⁰

2³ Argumentai: Argumentai analogiški Kodekso 29 straipsnio 3 dalies pasiūlymui. Pasiūlymas: Siūlome papildyti Kodekso 60 straipsnio 2 dalies 3 papunktį ir išdėstyti jį taip:

3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Piniginės išmokos dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų;

Nepritarti Komiteto argumentai: 1.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, priešingai nei Lietuvos gyventojams, „Sodros“ įmokos nuo darbo užmokesčio neskaičiuojamos. 2. Nuteistieji yra valstybės aprūpinti gyvenamąją patalpa, maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai kiti asmenys būtinuosius poreikius turi tenkinti savarankiškai. Todėl siūlymo įgyvendinimas būtų socialiai neteisingas Lietuvos gyventojų atžvilgiu. 3. Siūlymo įgyvendinimas pareikalautų neproporcingai daug papildomų valstybės biudžeto lėšų nuteistųjų, įdarbintų laisvės atėmimo vietose, darbo apmokėjimui. Šiuo metu vidutinė ūkio darbus dirbančiam nuteistajam išmokama išmoka – apie 150 eurų per mėnesį. Įgyvendinus siūlymą, ši išmoka turėtų būti apie 5 kartus didesnė – 730 eurų (Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis) ir tam reikėtų iš valstybės biudžeto papildomai skirti apie 5,5 mln. eurų. Dar apie 5,5 mln. eurų padidėtų valstybės įmonės prie pataisos įstaigos išlaidos. Tokių lėšų neturi nei pataisos įstaigos, nei valstybės įmonė prie pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, minėtoms įstaigoms tektų atleisti didžiąją dalį dirbančių nuteistųjų. 16. Seimo narys Vytautas Bakas

2022-05-25⁶⁹

2 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad prieš paleidžiant nuteistuosius kalinius iš bausmės atlikimo vietos, siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis bei sukurti jiems sąlygas palaipsniui grįžti į laisvę, likus trims mėnesiams iki bausmės pabaigos, nuteistiesiems suteikiama teisė parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius. Šis siūlymas atlieptų Europos Tarybos Ministrų Komiteto siūlomas rekomendacijas šalims narėms Nr.

R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, kurios priimtos 2006 m. sausio 11 d. vykusiame 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje ir kuriose akcentuojama, kad paleidžiant nuteistuosius kalinius turi būti imtasi žingsnių palaipsniui grįžti į laisvę, ypač tais atvejais, kai kalinys nuteisiamas ilgesniam laikui. Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 69 straipsnį naująja 2 dalimi ir išdėstyti ją taip: „2. Siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis bei sukurti sąlygas palaipsniui grįžti į laisvę, nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, likus ne daugiau kaip trims mėnesiams iki bausmės pabaigos, o nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, likus ne daugiau kaip trims mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos dienos, turi teisę iki dešimties parų nelydimi išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais.“ Atitinkamai buvusius Kodekso 69 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis laikyti 3, 4, 5, 6 ir

7 dalimis. Nepritarti

Komiteto argumentai: Pagal siūlomą nuostatą į namus turėtų būti paleidžiami visi nuteistieji, net ir tie, kurie dar kelia grėsmę kitiems asmenims.

Siekiant sumažinti tokias grėsmes, Bausmių vykdymo kodekso projekte yra nustatyti alternatyvūs laipsniškos nuteistųjų integracijos į visuomenę mechanizmai:

• nuteistųjų, padariusių pažangą resocializacijos procese, perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir leidimas kartą per savaitę iki 2 parų ne darbo metu arba kasmetinių atostogų metu parvykti į namus (BVK projekto 35 ir 37 straipsniai);
• leidimas likusius tris mėnesius iki bausmės pabaigos atlikti bausmę namuose, jei nuteistasis neturi drausminių ar kitų nuobaudų (t. y. nekelia grėsmės) (BVK projekto 35 straipsnio 3 dalies 8 punktas); trumpalaikės (iki 3 parų, o dirbantiems – iki 10 parų) išvykos į namus, kurios suteikiamos kartą per 1-4 mėnesius, o artėjant paleidimui iš pataisos įstaigos – du kartus per mėnesį, priklausomai nuo nuteistajam paskirtos bausmės trukmės kartą ir jei nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (t. y. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką) (BVK projekto 68 straipsnis). 17. Seimo narys Vytautas Bakas 2022-05-25⁷⁶ 1 1

Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad tai atvejais, kai nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis nebūtų galimybės laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui apriboti nuteistųjų teisės išsiųsti ar gauti laiškus, kai susirašinėjama su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika.

Pateiktame Kodekso projekte yra numatyta, kad tik nuteistojo teisė į susirašinėjimą su advokatų nėra apribojama, susiklosčius minėtoms aplinkybėms, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų teisė susirašinėti su jų teises ir laisves ginančiomis institucijomis būtų ribojama įstaigos vadovo sprendimu, nors teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus yra konstitucinė žmogaus teisė. Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 1 papunktį ir išdėstyti jį taip: „1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:

Siūloma 76 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);“ 18.

Seimo narys Vytautas Bakas

2022-05-25⁷⁶

2² Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad tai atvejais, kai Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį nebūtų galimybės laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui apriboti nuteistųjų teisės išsiųsti ar gauti laiškus, kai susirašinėjama su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika. Pateiktame Kodekso projekte yra numatyta, kad tik nuteistojo teisė į susirašinėjimą su advokatu nėra apribojama, susiklosčius minėtoms aplinkybėms, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų teisė susirašinėti su jų teises ir laisves ginančiomis institucijomis būtų ribojama įstaigos vadovo sprendimu, nors teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus yra konstitucinė žmogaus teisė.

Pasiūlymas: Siūlome papildyti Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 papunktį ir išdėstyti jį taip:

2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);

Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma 76 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);“

19. Seimo narys Vytautas Bakas

2022-05-25⁹⁰

7 Argumentai: Vienas iš asmens sveikatos priežiūros tikslų yra laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams ir vykdomos siekiant anksti diagnozuoti vėžines bei širdies ir kraujagyslių ligas. Siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo minėtų ligų tarp nuteistųjų, siūlytina numatyti ir sudaryti jiems galimybę dalyvauti prevencinėse programose.

Pasiūlymas: Siūlome papildyti Kodekso 90 straipsnį naująja 7 dalimi ir išdėstyti ją taip:

„7. Nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas dalyvauti Lietuvoje

vykdomose ligų prevencijos programose, kad būtų galima anksti diagnozuoti vėžines bei širdies ir kraujagyslių ligas.“ Atitinkamai buvusius Kodekso 90 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi. Nepritarti Komiteto argumentai:

1. BVK projekto 90 straipsnyje nustatyta, kas ir

kokias sveikatos priežiūros paslaugas teikia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, ligų prevencijos programų vykdymas yra asmenims teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų dalis (pvz. profilaktine medicininė patikra), atskiras pavedimas Lietuvos kalėjimų tarnybai užtikrinti konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų dalies teikimą yra perteklinis ir nedera su teisėkūros principais. 2. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 22 punktą – nuteistieji yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Atsižvelgiant į tai, jiems prieinamos visos Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems apdraustiems asmenims. 3. Konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtis ir kriterijus visiems pacientams nustato Sveikatos apsaugos ministras. Tuo atveju, jei konkretus nuteistasis pagal nustatytus kriterijus (pavyzdžiui, amžius,) patenka į konkrečios ligų prevencijos programos tikslinę grupę, jam atitinkamai ir teikiamos programoje numatytos paslaugos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Žmogaus teisių komitetas

2022-05-25

*

6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1.

Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1521, atsižvelgus į Teisės departamento ir Seimo narių Vytauto Bako ir Morganos Danielės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti

7. Komiteto

sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti

komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1521(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –5 , prieš –nėra , susilaikė– nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Šedbaras, A. Širinskienė, I. Haase, J. Sabatauskas, A. Stončaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė